1.

Trečiųjų šalių kilmės nurodytieji augalai, kuriuose aptinkamas nurodytasis organizmas, įvežami į Sąjungą, tik jei su jais pateikiamas fitosanitarinis sertifikatas, nurodytas Direktyvos 2000/29/EB 13 straipsnio 1 dalies ii punkte, tenkinantis 2 ir 3 punktuose nurodytas sąlygas.

2.

Fitosanitarinio sertifikato skiltyje „Papildoma deklaracija“ turėtų būti įtrauktas teiginys, kad per visą augimo laikotarpį augalai buvo auginti vietovėje, kurią kilmės šalyje registruoja ir prižiūri nacionalinė augalų apsaugos organizacija ir kurią ta organizacija pagal atitinkamus tarptautinius fitosanitarinių priemonių standartus nustatė kaip kenksmingaisiais organizmais neužkrėstą teritoriją.

Kenksmingaisiais organizmais neužkrėstos teritorijos pavadinimas nurodomas skiltyje „Kilmės vieta“.

3.

Fitosanitarinio sertifikato skiltyje „Papildoma deklaracija“ nurodomi šie teiginiai:

4.

2 ir 3 punktai taikomi mutatis mutandis nurodytiems augalams, kurie augo tiek kenksmingaisiais organizmais neužkrėstoje teritorijoje, tiek už jos ribų.

1.

Nurodytieji augalai, kurie bent dalį auginimo laikotarpio buvo auginami nustatytų ribų vietovėje, turėtų būti vežami tik į vietoves arba vietovėse, kurios nėra užkrėstos vietovės, jei prie jų pridedamas augalų pasas, parengtas ir išduotas pagal Komisijos direktyvą 92/105/EEC (1).

2.

Nurodytieji augalai, kurie bent dalį auginimo laikotarpio buvo auginami nustatytų ribų vietovėje turėtų būti vežami tik į vietoves arba vietovėse, kurios nėra užkrėstos vietovės, jei per visą jų buvimo nustatytų ribų vietovėje laiką jie be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų atitinka ir šiuos reikalavimus:

3.

Nustatytų ribų vietovėse nurodytieji augalai pervežti visų nurodytojo organizmo pernešėjų neskraidymo sezonu arba uždarose talpyklose, arba pakuotėse, užtikrinant, kad neįmanoma užkrėsti nurodytuoju organizmu arba žinomais jo pernešėjais.

1.

Užkrėsta teritorija apima visus augalus, kurie, kaip nustatyta, užkrėsti nurodytuoju organizmu, visus augalus, kuriems būdingi požymiai, rodantys galimą užkrėtimą tuo organizmu, ir visus kitus augalus, kurie gali būti užkrėsti tuo organizmu dėl artumo užkrėstiems augalams, arba dėl tos pačios auginimo vietovės, jei žinoma, kad joje buvo užkrėstų augalų arba augalų, iš kurių jie auginami.

2.

Buferinės zonos plotis turėtų būti bent 2 000 m.

Buferinės zonos plotis gali būti sumažintas iki bent 1 000 m, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

3.

Tikslus naujų teritorijos ribų nustatymas grindžiamas aiškiais moksliniais principais, nurodytojo organizmo ir jo pernešėjų biologiniais ypatumais, užkrėtimo lygiu, pernešėjų buvimu ir galimų augalų šeimininkų pasiskirstymu atitinkamoje teritorijoje.

4.

Jei nurodytojo organizmo buvimas nustatytas už užkrėstos teritorijos ribų, užkrėstos teritorijos ir buferinės zonos ribos peržiūrimos ir atitinkamai pakeičiamos.

5.

Jei nustatytų ribų vietovėje, remiantis 4 straipsnio 1 dalyje nurodytais tyrimais ir šio priedo 2 priedėlio h punkte nurodyta stebėsena, nurodytojo organizmo nenustatyta 5 metus, šios nustatytos ribos gali būti panaikinamos.

a)

kuo skubiau pašalina visus nurodytuoju organizmu užkrėstus augalus bei visus augalus, turinčius požymių, rodančių galimą užkrėtimą tuo organizmu, ir visus augalus, kurie, kaip nustatyta, galėjo būti užkrėsti. Pašalinama tokiu būdu, kad nelieka jokių pašalinto augalo dalių ir imantis visų būtinų atsargos priemonių, siekiant išvengti nurodytojo organizmo išplitimo šalinant ir po šalinimo;

b)

atlieka nurodytųjų augalų, augalų, priklausančių tai pačiai genčiai kaip ir užkrėsti augalai, ir visų kitų augalų, turinčių nurodytojo organizmo buvimo požymių, 200 m atstumu aplink užkrėstus augalus mėginių ėmimą ir tyrimą, taikant mėginių atrankos schemą, pagal kurią 99 % patikimumu galima patvirtinti, kad šiuose augaluose nurodytojo organizmo buvimo lygis mažesnis nei 0,1 %;

c)

in situ arba netolimoje šiam tikslui skirtoje vietoje, esančioje nustatytų ribų vietovėje, sunaikina visus augalus, augalų dalis arba medieną, per kuriuos gali plisti nurodytasis organizmas. Sunaikinimas atliekamas tinkamu būdu, užtikrinant, kad nurodytasis organizmas neplistų;

d)

in situ arba netoliese esančioje vietoje sunaikina bet kokią augalo medžiagą, susidariusią dauginant nurodytuosius augalus arba augalus, priklausančius tai pačiai genčiai kaip ir užkrėsti augalai. Sunaikinimas atliekamas tinkamu būdu, užtikrinant, kad nurodytasis organizmas neplistų per pernešėją;

e)

atlieka atitinkamą nurodytųjų augalų arba augalų, kurie gali būti nurodytojo organizmo pernešėjų šeimininkais, fitosanitarinį apdorojimą, siekdama išvengti nurodytojo organizmo plitimo per šiuos pernešėjus;

f)

atseka užkrato kilmę ir nustato tolesnę nurodytųjų augalų, susijusių su atitinkamu užkrėtimu, kurie galėjo būti vežami prieš nustatant nustatytų ribų vietovę, seką. Augalų paskirties vietos atitinkamoms institucijoms turėtų būti pateikiama visa su tokiu vežimu susijusi informacija, kad būtų galima patikrinti augalus ir prireikus imtis atitinkamų priemonių;

g)

vietovėse, kurios nėra laikomos neužkrėstomis pernešėjais, uždraudžia sodinti nurodytuosius augalus ir augalus, priklausančius tai pačiai genčiai kaip ir užkrėsti augalai;

h)

atlieka intensyvią nurodytojo organizmo buvimo stebėseną bent jau atliekant kasmetinius tikrinimus tinkamu metu, daugiausia dėmesio skiriant buferinei zonai ir nurodytiesiems augalams ir augalams, priklausantiems tai pačiai genčiai kaip ir užkrėsti augalai, įskaitant tyrimus, ypač užkrėtimo požymių turinčių augalų. Mėginių skaičius nurodomas 8 straipsnyje nurodytoje ataskaitoje;

i)

imasi veiklos, kad padidintų visuomenės informuotumą apie nurodytojo organizmo pavojų ir priemones, priimtas siekiant išvengti nurodytojo organizmo pateikimo į Sąjungą ir išplitimo joje, įskaitant nurodytųjų augalų vežimą iš nustatytų ribų vietovės, nustatytos pagal 7 straipsnį;

j)

prireikus imasi specialių priemonių esant konkretiems arba sudėtingiems atvejams, kai pagrįstai numatomas sunaikinimo išvengimas, trukdymas arba atidėjimas, ypač susijusių su visų augalų, kurie yra užkrėsti arba įtariama, kad gali būti užkrėsti, prieinamumu ir tinkamu sunaikinimu, nepriklausomai nuo jų vietos, viešos arba privačios nuosavybės arba asmens arba įstaigos, kuriam jie priklauso;

k)

imasi bet kokių kitų priemonių, kurios gali padėti sunaikinti nurodytąjį organizmą, atsižvelgiant į tarptautinius fitosanitarinius priemonių standartus Nr. 9 (1) ir pagal tarptautinius fitosanitarinius priemonių standartus Nr. 14 (2) taikant integruotąjį požiūrį.