Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62010CN0426

Byla C-426/10 P: 2010 m. rugpjūčio 26 d. Bell & Ross BV pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. birželio 18 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-51/10 Bell & Ross prieš VRDT

OL C 346, 2010 12 18, p. 28–28 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

18.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 346/28


2010 m. rugpjūčio 26 d. Bell & Ross BV pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. birželio 18 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-51/10 Bell & Ross prieš VRDT

(Byla C-426/10 P)

()

2010/C 346/46

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Bell & Ross BV, atstovaujama advokato S. Guerlain

Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Klockgrossisten i Norden AB

Apeliantės reikalavimai

Panaikinti skundžiamą nutartį,

pripažinti, kad ieškovės pareikštas ieškinys dėl Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) (T-51/10) yra priimtinas ir todėl bylą grąžinti Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl minėto ieškinio dėl panaikinimo esmės,

priteisti iš VRDT bylinėjimosi apeliacinėje ir pirmojoje instancijose išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama savo apeliacinį skundą apeliantė remiasi šešiais pagrindais.

Savo pirmuoju apeliacinio skundo pagrindu Bell & Ross remiasi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 111 straipsnio pažeidimu dėl to, kad šis teismas, nesusipažinęs su generalinio advokato nuomone, nusprendė, jog ieškinys akivaizdžiai nepriimtinas.

Savo antruoju pagrindu apeliantė remiasi tuo, kad Bendrasis Teismas pažeidė Procedūros reglamento 43 straipsnio 1 dalį, nes nusprendė, jog pasirašyti ieškinio egzemplioriai, kuriuos teismo kanceliarija gavo 2010 m. vasario 1 d., nebuvo originalai ir kad vienintelis 2010 m. vasario 5 d., vadinasi, po termino, gautas egzempliorius galėjo būti laikomas originalu, net nenurodęs, kaip originalai gali būti atskirti nuo kopijų. Minėtame straipsnyje neišdėstyta, kokios taisyklės taikomos advokato parašui, kuris turi būti ant procesinio dokumento originalo.

Savo trečiuoju pagrindu Bell & Ross kaltina Bendrąjį Teismą nesuteikus jai galimybės pašalinti nurodytus formos trūkumus, kaip tai numatyta Praktinių nurodymų šalims 57 straipsnio b punkte ir Nurodymų Bendrojo Teismo kancleriui 7 straipsnio 1 dalyje. Remiantis šiomis nuostatomis, teismo kancleris turi suteikti ieškovui terminą, per kurį jis galėtų pašalinti nustatytus trūkumus.

Savo ketvirtuoju pagrindu Bell & Ross remiasi atleistina klaida, nes nustatant, kas yra originalas, buvo suklysta dėl išimtinių aplinkybių, kurios nepriklauso nuo apeliantės. Tai, kad didelis kopijų skaičius reikalauja išorės paslaugų teikėjo paslaugų, nepriekaištinga ant popieriaus atspausdintų tekstų kokybė neleidžia atpažinti originalo bei tai, ar parašas buvo padėtas ant kiekvieno iš egzempliorių, kurie teismo kanceliarijai buvo pateikti per nustatytą terminą, yra aplinkybės, leidžiančios pripažinti atleistiną klaidą šioje byloje.

Savo penktuoju pagrindu apeliantė remiasi tuo, kad buvo išimtinių, neįprastų ir nuo ūkio subjekto nepriklausančių aplinkybių, sudarančių aplinkybes, kurių nebuvo galima numatyti, ar force majeure atvejį.

Galiausiai savo paskutiniu šeštuoju pagrindu Bell & Ross nurodo, jog Bendrasis Teismas pažeidė proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, nes, pirma, Bendrojo Teismo kanceliarija gavo septynis pasirašytus egzempliorius ir vieną kopiją faksu, ir, antra, pirmiau minėtos nuostatos numato galimybę pašalinti ieškinio trūkumus.


Top