2008 m. gruodžio 15 d. pareikštas ieškinys byloje Sasol ir kt. prieš Komisiją

(Byla T-541/08)

(2009/C 44/99)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Sasol Ltd (Johanesburgas, Pietų Afrika), Sasol Holding in Germany GmbH (Hamburgas, Vokietija), Sasol Wax International AG (Hamburgas, Vokietija), Sasol Wax GmbH (Hamburgas, Vokietija), atstovaujamos advokatų W. Bosch, U. Denzel ir C. von Köckritz

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovių reikalavimai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo pagal EB 230 straipsnį ieškovių vardu pateiktu ieškiniu siekiama iš dalies panaikinti 2008 m. sausio 1 d. Komisijos sprendimą C(2008) 5476 galutinis dėl procedūros pagal EB 81 straipsnį ir EEE 53 straipsnį byloje COMP/39.181 — Žvakių vaškas.

Sprendime Komisija padarė išvadą, kad keli parafino vaško ir neapdirbto parafino gamintojai 1992–2005 m. buvo sudarę kartelį, nuolat rengdavo posėdžius kainoms aptarti, rinkoms ir (arba) klientams pasidalyti bei keistis slapta komercine informacija, susijusia su parafino vašku ir neapdirbtu parafinu, parduodamu galutiniams Vokietijos vartotojams.

Ieškovių ieškinys grindžiamas tokiais teisiniais pagrindais ir pagrindiniais argumentais:

Pasak ieškovių, Komisija klaidingai nustatė Sasol Limited (pagrindinė Sasol grupės įmonė), Sasol Holding in Germany GmbH ir Sasol Wax International AG atsakingomis už „bendros įmonės laikotarpį“ (nuo 1995 m. gegužės 1 d. iki 2002 m. birželio 30 d.). Ieškovės teigia, kad Komisijos prielaida, jog Sasol Limited (per savo filialą Sasol Holding in Germany) darė lemiamą įtaką Schümann Sasol International AG, yra akivaizdi Komisijai pateiktų įrodymų vertinimo klaida.

Ieškovės, be to, teigia, kad Komisija taip pat padarė klaidą pripažindama Sasol Limited, Sasol Holding in Germany ir Sasol Wax International AG atsakomybę už „Sasol laikotarpį“ nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2005 m. balandžio 28 dienos. Taip pat jos teigia, kad Komisija pritaikė klaidingą teisės taisyklę ir neatsižvelgė į Sasol pateiktus duomenis (1), kurie įrodo, kad Sasol Wax rinkoje veikė kaip nepriklausoma įmonė ir taip paneigė bet kokią pagrindinės bendrovės atsakomybę.

Be to, ieškovės teigia, kad Komisija padarė klaidą nepripažindama VARA solidariai atsakinga už „Schümann laikotarpį“ (nuo 1992 m. rugsėjo 3 d. iki 1995 m. balandžio 30 dienos). Užuot atsakinga pripažinusi VARA  (2), kuri kontroliavo pažeidimus dariusią bendrovę, Komisija visą atsakomybę priskyrė tik Sasol ir taip iš Sasol atėmė galimas ieškinio pateikimo prieš VARA galimybes.

Ieškovės teigia, kad, be to, Komisija padarė akivaizdžių klaidų nustatydama Sasol paskirtos baudos bazinę sumą neteisingai padidindama apyvartą, į kurią reikia atsižvelgti, ir įskaičiuodama apyvartą, susijusią su produktais, su kuriais pažeidimas nėra tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 (3) 23 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Taip pat ieškovės teigia, jog Komisija suklydo darydama prielaidą, kad Sasol atliko vadovo vaidmenį parafino vaško srityje, ir klaidingai padidino Sasol paskirtą baudą pertekline ir neproporcinga 50 % dydžio suma.

Be to ieškovės teigia, kad Komisija klaidingai nepritaikė Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje nustatytos 10 % didžiausios ribos ir pažeidė asmeninės teisinės atsakomybės principą neapribodama Schümann skirtinos baudos už šį laikotarpį 10 % nuo apyvartos, nes, pasak ieškovių, jis faktiškai kontroliavo bendrovę, kuri buvo tiesiogiai susijusi su pažeidimu.

Galiausiai ieškovės teigia, kad Komisija suklydo Sasol nesuteikdama visiško imuniteto dėl tam tikrų baudos dalių, susijusių su Sasol savanoriškai bendradarbiausiant su Komisija pateiktais įrodymais, kuriais pastaroji pirmiausia rėmėsi.

(1)  Jei nenurodyta kitaip, jie susiję su Sasol grupe, galbūt dalyvavusia kartelyje.

(2)  Bendros įmonės Schüman Sasol International AG su Sasol Ltd partnerė, kuri netiesiogiai įsigijo du trečdalius Hans-Otto Schümann GmbH & Co KG.

(3)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205).