17.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 344/46

(1)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 531/2012 tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai, be savojoje šalyje taikomos mažmeninės kainos, iš šių paslaugų vartotojų jokioje valstybėje narėje neturėtų imti jokių papildomų mokesčių už inicijuotus ar priimtus reguliuojamus tarptinklinio ryšio skambučius, tarptinkliniu ryšiu išsiųstas ar gautas reguliuojamas SMS žinutes, taip pat MMS žinutes, ar už reguliuojamą duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugą, jei vartotojas laikosi sąžiningo naudojimo taisyklių. Ši nuostata taikoma nuo 2017 m. birželio 15 d., su sąlyga, kad iki tos dienos bus pradėtas taikyti teisės aktas, priimtas pagal to reglamento 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą pasiūlymą dėl didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos;

(2)

Reglamente (ES) Nr. 531/2012 numatyta, kad tam tikromis išimtinėmis aplinkybėmis tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas gali prašyti savo nacionalinės reguliavimo institucijos leidimo taikyti savo tarptinklinio ryšio vartotojams papildomą mokestį. Su tokiu prašymu turi būti pateikiama visa būtina informacija, kuria remiantis galima įrodyti, kad netaikydamas jokių papildomų mažmeninių tarptinklinio ryšio mokesčių paslaugų teikėjas negali padengti reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudų ir tai kenkia jo šalyje imamų mokesčių modelio tvarumui;

(3)

siekiant užtikrinti, kad taisyklės, kuriomis siekiama išvengti piktnaudžiavimo ar neįprasto naudojimosi tarptinklinio ryšio paslaugomis, (sąžiningo naudojimo taisyklės) ir leidimai taikyti papildomą mokestį būtų taikomi vienodai visoje Sąjungoje, reikia nustatyti išsamias tokių taisyklių taikymo, papildomų mažmeninių tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimo tvarumo vertinimo metodikos taikymo ir prašymo, kurį tokio vertinimo tikslu turi pateikti tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas, teikimo taisykles;

(4)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 531/2012 sąžiningo naudojimo taisyklių tikslas yra užkirsti kelią tarptinklinio ryšio vartotojų piktnaudžiavimui ar neįprastam naudojimuisi reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis, kurios teikiamos savojoje šalyje taikoma kaina, kaip antai naudojimuisi tokiomis paslaugomis kitais nei periodiško keliavimo tikslais, pvz., naudojimuisi tokiomis paslaugomis nuolat. Įgyvendinimo priemonėmis turėtų būti užtikrinama, kad, siekiant šio tikslo, galimybe taikyti sąžiningo naudojimosi tarptinklinio ryšio paslaugomis taisykles tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai nesinaudotų kitais tikslais ir nepakenktų periodiškai keliaujantiems tarptinklinio ryšio vartotojams;

(5)

Sąjungoje panaikinus papildomus mažmeninius tarptinklinio ryšio mokesčius, tos pačios tarifų sąlygos taikomos naudojantis judriojo ryšio paslaugomis tiek savojoje šalyje (t. y. šalyje, kurioje galioja kliento judriojo ryšio abonementas), tiek užsienyje kitose Sąjungos šalyse. Reglamentu (ES) Nr. 531/2012 siekiama panaikinti savojoje šalyje taikomų kainų ir tarptinklinio ryšio, kuriuo naudojamasi periodiškai keliaujant Sąjungoje, kainų skirtumus, kad būtų įgyvendinta idėja tarptinkliniu ryšiu naudotis savojoje šalyje taikoma kaina. Tačiau jame nustatytomis taisyklėmis nesiekiama užtikrinti galimybės nuolat naudotis Sąjungoje tarptinkliniu ryšiu, t. y. kai vartotojas valstybėje narėje, kurioje judriojo ryšio kainos didesnės, perka paslaugas iš operatorių, įsisteigusių valstybėse narėse, kuriose judriojo ryšio kainos mažesnės ir kuriose vartotojas paprastai nuolat negyvena ir su kuriomis neturi kitokių pastovių ryšių, susijusių su dažnu ir ilgalaikiu buvimu tų valstybių narių teritorijoje, kad galėtų nuolat naudotis tarptinkliniu ryšiu pirmojoje valstybėje narėje;

(6)

tikėtina, kad dėl nuolatinio naudojimosi reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis, kurios teikiamos savojoje šalyje taikoma kaina, kitais nei periodinio keliavimo tikslais būtų iškreipiama konkurencija, atsirastų spaudimas didinti kainas šalių vidaus rinkose ir kiltų rizika prarasti investavimo paskatas savosios šalies ir lankomos šalies rinkose. Lankomos šalies rinkoje tos šalies operatoriams tektų tiesiogiai konkuruoti su kitų valstybių narių, kuriose kainos, sąnaudos bei reguliavimo ir konkurencijos sąlygos gali labai skirtis, vidaus paslaugų teikėjais tokiomis sąlygomis, kai didmeninės tarptinklinio ryšio kainos nustatytos artimos savikainai vien tam, kad būtų lengviau periodiškai naudotis tarptinkliniu ryšiu. Taikant savosios šalies tarifus tarptinkliniam ryšiui, kai juo naudojamasi nuolat, lankomos šalies operatoriai savosios šalies operatoriams gali atsisakyti teikti arba apriboti tarptinklinio ryšio paslaugas arba savosios šalies operatorius gali riboti savojoje šalyje teikiamų paslaugų apimtį arba taikyti didesnes kainas, todėl pablogėtų savosios šalies operatoriaus galimybė aptarnauti įprastus savo vidaus klientus tiek savojoje šalyje, tiek užsienyje;

(7)

būtina nustatyti aiškiais ir visuotinai taikomais principais pagrįstas įgyvendinimo taisykles, kurias būtų galima taikyti atsižvelgiant į daugybę įvairių tarptinklinio ryšio vartotojų periodiško keliavimo modelių, siekiant užtikrinti, kad sąžiningo naudojimosi tarptinklinio ryšio paslaugomis taisyklės nebūtų kliūtis tokiems vartotojams visapusiškai naudotis tarptinklinio ryšio paslaugomis savosios šalies kaina; tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui taikant sąžiningo naudojimo taisykles vartotojas paprastai turėtų būti laikomas periodiškai keliaujančiu užsienyje Sąjungos šalyse, jei jis įprastai gyvena tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo valstybėje narėje arba turi su ta valstybe nare pastovių ryšių, susijusių su dažnu ir ilgalaikiu buvimu jos teritorijoje, ir naudojasi reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis bet kurioje kitoje valstybėje narėje;

(8)

Reglamente (ES) Nr. 531/2012 numatyta, kad sąžiningo naudojimo taisyklėmis turi būti sudarytos sąlygos tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo klientams naudotis reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis savojoje šalyje taikoma mažmenine kaina tokiu mastu, koks numatytas jiems taikomuose savosios šalies tarifų planuose;

(9)

šis reglamentas turėtų būti taikomas nedarant poveikio tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų galimybei siūlyti, o tarptinklinio ryšio vartotojams sąmoningai pasirinkti, alternatyvų tarptinklinio ryšio tarifą pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6e straipsnio 3 dalį, kuris galėtų būti taikomas sutartinėmis naudojimo sąlygomis, neatitinkančiomis pagal šį reglamentą nustatytų sąžiningo naudojimo taisyklių;

(10)

siekiant užtikrinti, kad mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis nebūtų piktnaudžiaujama arba naudojamasi neįprastai, kai toks naudojimas nesusijęs su periodiniu keliavimu už valstybės narės, kurioje klientas gyvena arba su kuria turi pastovių ryšių, susijusių su dažnu ir ilgalaikiu buvimu jos teritorijoje, ribų, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams gali reikėti nustatyti savo tarptinklinio ryšio vartotojų įprastą gyvenamąją vietą arba tokių pastovių ryšių buvimą. Atsižvelgdamas į atitinkamose valstybėse narėse įprastus įrodymo būdus ir į numanomą piktnaudžiavimo arba neįprasto naudojimosi rizikos lygį, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas, prižiūrimas nacionalinės reguliavimo institucijos, kuri atsižvelgia į bendros dokumentų teikimo naštos proporcingumą ir tinkamumą nacionaliniame kontekste, turėtų galėti nustatyti pateiktiną tinkamą gyvenamosios vietos įrodymą. Pavieniams asmenims toks įrodymas galėtų būti kliento pareiškimas, galiojančio dokumento, kuriuo patvirtinama, kurioje valstybėje narėje gyvena klientas, pateikimas, pašto adreso arba adreso, kuriuo klientui siunčiamos sąskaitos už kitas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo valstybėje narėje suteiktas paslaugas, nurodymas, trečiojo lygio mokymo įstaigos pažyma apie registravimą dieninių studijų kursui, registracijos vietos rinkėjų sąrašuose arba vietos/asmens mokesčio mokėjimo pažyma. Verslo klientams toks įrodymas galėtų būti dokumentai dėl verslo subjekto registracijos arba įsisteigimo vietos, faktinės pagrindinės ekonominės veiklos vykdymo vietos ar pagrindinės vietos, kurioje darbuotojai, nurodyti kaip konkrečios SIM kortelės naudotojai, vykdo savo užduotis. Pastovūs ryšiai su valstybe nare, susiję su dažnu ir ilgalaikiu buvimu jos teritorijoje, gali atsirasti dėl ilgalaikių įdarbinimo visu etatu santykių, įskaitant pasienio gyventojų įdarbinimo santykius; ilgalaikiai sutartiniai santykiai, susiję su panašiu fiziniu savarankiškai dirbančio asmens buvimu, dalyvavimas periodiniuose visos dienos mokymo kursuose; arba kitokios, pavyzdžiui, komandiruotų darbuotojų arba pensininkų, situacijos, jei tokios situacijos susijusios analogišku buvimu tam tikroje teritorijoje;

(11)

po konkrečios sutarties sudarymo tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas galėtų prašyti pateikti įprastos gyvenamosios vietos arba kitų pastovių ryšių, susijusių su dažnu ir ilgalaikiu buvimu jo šalies teritorijoje, įrodymą tik tuo atveju, kai iš duomenų, renkamų sąskaitų išrašymo tikslu, matyti, kad vartotojas tarptinkliniu ryšiu piktnaudžiauja arba naudojasi neįprastai ir toks naudojimas nesusijęs su periodiniu keliavimu; Turėtų būti prašoma tik tokio įrodymo, koks yra griežtai būtinas ir proporcingas kliento sąsajoms su tarptinklinio ryšio paslaugos teikėjo valstybe nare patvirtinti. Jei nurodytų priežasčių nėra, klientų neturėtų būti prašoma jokių dokumentų, kuriais būtų patvirtinamas sąžiningo naudojimo taisyklių laikymasis. Ypač neturėtų būti reikalaujama pakartotinai teikti tokių dokumentų, kai tai nėra susiję su rizika grindžiamu piktnaudžiavimo ar neįprasto naudojimosi tikimybės vertinimu;

(12)

siekiant užtikrinti galimybę vartotojams pasinaudoti reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis savojoje šalyje taikoma mažmenine kaina tokiu mastu, koks numatytas jų atitinkamame savosios šalies tarifų plane, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas, be savojoje šalyje taikomo paslaugų limito, paprastai neturėtų nustatyti jokio kito tarptinklinio ryšio vartotojui teikiamų judriojo ryšio paslaugų, kuriomis tas vartotojas naudojasi periodiškai keliaudamas Sąjungos teritorijoje, limito. Į tokį savojoje šalyje taikomą limitą turėtų būti įtrauktos savojoje šalyje taikomos tarifų plano sąžiningo naudojimo taisyklės;

(13)

kai kuriuose savosios šalies tarifų planuose (toliau – neapibrėžtinio duomenų kiekio paslaugų paketai) gali būti nustatytas neribotas perduodamų duomenų kiekis arba gali būti nustatyti perduodamų duomenų kiekiai, suteikiami už mažą aiškiai neišreikštą savosios šalies vieneto kainą, palyginti su didžiausia leistina didmenine reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų kaina, nurodyta Reglamento (ES) Nr. 531/2012 12 straipsnyje. Jei tokiuose tarifų planuose nėra jokio ypatingo perduodamų duomenų kiekio saugiklio, labiau tikėtina, kad tokie neapibrėžtinio duomenų kiekio paslaugų paketai, o ne kiti perduodamų duomenų kiekio tarifų planai, bus organizuotai perparduodami asmenims, negyvenantiems to tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo valstybėje narėje ir neturintiems su ja pastovių ryšių. Jei neapibrėžtinio duomenų kiekio paslaugų paketais būtų piktnaudžiaujama arba naudojamasi neįprastai, tokie planai išnyktų šalių vidaus rinkose arba tokiais tarifų planais būtų varžomas tarptinklinis ryšys, o tai kenktų šalies vidaus naudotojams ir prieštarautų Reglamento (ES) Nr. 531/2012 tikslui. Skambučių ir SMS žinučių paslaugoms tokia rizika kur kas mažesnė, nes šioms paslaugoms galioja didesni fiziniai arba laiko suvaržymai, o faktinio naudojimosi jomis modeliai pastaraisiais metais buvo stabilūs arba menko. Šis teiginys neturi įtakos operatorių teisei imtis priemonių siekiant užkirsti kelią labai netipiškiems naudojimosi skambučių arba SMS žinučių paslaugomis modeliams, kai paslauga naudojamasi nesąžiningai. Priemones, kuriomis būtų saugomasi nuo piktnaudžiavimo reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio duomenų perdavimo paslaugomis, teikiamomis savojoje šalyje taikoma neapibrėžtinio duomenų kiekio paslaugų paketuose nustatyta kaina, rizikos, nustatyti būtina, tačiau Sąjungoje periodiškai keliaujantys savosios šalies klientai turėtų vis tiek galėti naudotis tokiomis mažmeninėmis paslaugomis dvigubai tiek, kiek būtų galima nupirkti kaina, atitinkančia didmeninės tarptinklinio duomenų perdavimo kainos viršutinę ribą, už pinigų sumą, lygią bendrai pagal tarifų planą savojoje šalyje nustatytai paslaugos judriojo ryšio komponentės mažmeninei kainai (be PVM) per visą aptariamą atsiskaitomąjį laikotarpį. Toks kiekis atitinka savosios šalies tarifų planą, nes jis kinta priklausomai nuo atitinkamame tarifų plane nustatytos savojoje šalyje taikomos mažmeninės kainos, todėl gali būti taikomas neapibrėžtinio duomenų kiekio paslaugų paketams, įskaitant su kitomis judriojo ryšio paslaugomis siejamą tokį kiekį. Daugiklis 2 reikiamai atitinka tai, kad operatorių suderėtos tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo mažmeninių paslaugų kainos dažai yra mažesnės už taikomą viršutinę kainos ribą, o vartotojai dažnai neišnaudoja viso duomenų kiekio, suteikiamo jiems pagal tarifų planą. Ryšio vartotojams skaidrumas šiuo atžvilgiu bus užtikrinamas Reglamento (ES) Nr. 531/2012 nuostatomis, pagal kurias tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas ryšio vartotoją turi įspėti, jei reguliuojamos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugos kiekis visiškai išnaudotas, ir jam nurodyti papildomą mokestį, kuris bus taikomas, jei keliaujantis tarptinklinio ryšio vartotojas toliau naudosis reguliuojamomis tarptinklinio duomenų perdavimo paslaugomis;

(14)

atsižvelgiant į riziką, kad išankstinio mokėjimo paslaugomis gali būti be ilgalaikio įsipareigojimo naudojamasi vien tik nuolatinio tarptinklinio ryšio tikslais, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas (kaip alternatyvą reikalavimui pateikti gyvenamosios vietos arba kitų pastovių ryšių, susijusių su dažnu ir ilgalaikiu buvimu to paslaugų teikėjo valstybės narės teritorijoje, įrodymą) turėtų turėti teisę išankstinio mokėjimo paslaugų naudotojams apriboti naudojimąsi tarptinklinio duomenų perdavimo paslaugomis, teikiamomis savojoje šalyje taikoma mažmenine kaina, tiek, kiek būtų galima nupirkti kaina, atitinkančia didmeninės tarptinklinio duomenų perdavimo kainos viršutinę ribą, už pinigų sumos likutį (be PVM), kuris išankstinio mokėjimo paslaugų sąskaitoje yra naudojimosi tarptinklinio ryšio paslaugomis metu;

(15)

tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas turėtų galėti imtis priemonių, kad nustatytų vartotojo piktnaudžiavimą ar neįprastą naudojimąsi reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis, teikiamomis savojoje šalyje taikomomis kainomis, kitais nei periodinio keliavimo tikslais ir užkirstų tam kelią. Tačiau tarptinklinio ryšio vartotojai, periodiškai keliaujantys užsienyje Sąjungoje, turėtų būti apsaugoti nuo visų priemonių, trukdančių jiems naudotis reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis, teikiamomis savojoje šalyje taikomomis kainomis. Priemonės, kuriomis nustatomas vartotojo piktnaudžiavimas ar neįprastas naudojimasis reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis, teikiamomis savojoje šalyje taikomomis kainomis, turėtų būti paprastos ir skaidrios, o jas taikant atsirandanti administracinė našta tarptinklinio ryšio vartotojams turėtų būti kuo mažesnė. atsižvelgiant į reikalavimą pateikti gyvenamosios vietos arba kitų pastovių ryšių, susijusių su dažnu ir ilgalaikiu buvimu tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo šalyje, įrodymą, piktnaudžiavimo ar neįprasto naudojimosi tikimybės rodikliai turėtų būti grindžiami objektyviais kriterijais, siejamais su srautų modeliais, iš kurių aiškėtų, kad tarptinklinio ryšio vartotojas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo šalyje nebūna ilgą laiką arba judriojo ryšio paslaugomis ten naudojasi menkai. Dėl savo pobūdžio tokie objektyvūs kriterijai turi būti nustatomi per tam tikrą laikotarpį. Toks laikotarpis turėtų būti pakankamai ilgas (bent keturių mėnesių), kad nuspėjamais būdais periodiškai Sąjungoje keliaujantys tarptinklinio ryšio vartotojai galėtų naudotis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis, teikiamomis savojoje šalyje taikomomis kainomis. Buvimo tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo šalyje rodiklių neturėtų neigiamai paveikti nepageidaujamas tarptinklinio ryšio įsijungimas pasieniuose. Objektyvių rodiklių taikymo tikslais turėtų būti atsižvelgiama ir į tarptinklinio ryšio atsitiktinį įsijungimą, ir į užsienyje įdarbintų pasienio gyventojų prisijungimą tam tikrą dieną prie tarptinklinio ryšio teikėjo tinklo, iš kurio sprendžiama apie buvimą savojoje šalyje. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 531/2012 tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų taip pat pateikti deramą informaciją, kad jų ryšio vartotojai galėtų aktyviai užkirsti kelią atsitiktiniam tarptinklinio ryšio įsijungimui. Buvimas ir naudojimasis ryšiu ne Sąjungoje neturėtų neigiamai paveikti tarptinklinio ryšio vartotojo galimybės Sąjungoje naudotis tarptinkliniu ryšiu savosios šalies kainomis, nes buvimas ir naudojimasis ryšiu ne Sąjungoje nerodo rizikos, kad vartotojas tarptinklinio ryšio teikėjo valstybėje narėje taikomomis savosios šalies mažmeninėmis kainomis naudojasi kitaip nei periodiškai keliaudamas Sąjungoje. Objektyvių rodiklių taikymo tikslais toks buvimas ir naudojimasis paslaugomis turėtų būti laikomi buvimu ir naudojimusi paslaugomis savojoje šalyje. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas gali remtis ir kitais aiškiais įrodymais, kad vartotojas piktnaudžiauja ar neįprastai naudojasi reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis, teikiamomis savojoje šalyje taikomomis kainomis, pavyzdžiui, tuo, kad abonentinėmis paslaugomis beveik nesinaudojama tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo valstybėje narėje, o daugiausiai naudojamasi tarptinklinio ryšio paslaugomis, arba tuo, kad tas pats tarptinklinio ryšio vartotojas paeiliui naudojasi keliomis abonentinėmis paslaugomis;

(16)

pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 nuostatas užtikrinant naudojimosi tarptinklinio ryšio paslaugomis skaidrumą ir laikantis elektroninių ryšių sektoriaus sutarčių taisyklių, apie sutarčių nuostatas dėl sąžiningo naudojimo vartotojas turi būti aiškiai informuotas prieš pradedant tas nuostatas taikyti. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas apie sąžiningo naudojimo taisykles, kurias taiko pagal šį reglamentą, turėtų pranešti nacionalinei reguliavimo institucijai;

(17)

duomenų srautų ir buvimo vietos duomenų tvarkymui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos rirektyvos 2002/58/EB (2) nuostatos. Visų pirma 6 straipsnyje numatyta, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas tvarko duomenų srautų duomenis sąskaitų pateikimo ar atsiskaitymo už tinklų sujungimą tikslais. Taikydamas priemones, kuriomis nustato vartotojo piktnaudžiavimą ar neįprastą naudojimąsi reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis, teikiamomis savojoje šalyje taikomomis kainomis, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas neturėtų saugoti ar automatizuotai apdoroti klientų duomenų, iš kurių galima nustatyti asmens tapatybę, įskaitant buvimo vietos ir duomenų srautų duomenis, kai toks saugojimas ir apdorojimas nėra susijęs su piktnaudžiavimo ar neįprasto naudojimosi aptikimo ir kelio jam užkirtimo tikslu arba yra tokiam tikslui neproporcingas;

(18)

visų pirma tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas turėtų galėti nustatyti, kad, pažeisdamos sutarties sąlygas didmeniniu arba mažmeniniu lygmeniu, trečiosios šalys tarptinklinį ryšį savosios šalies kainomis naudoja kainų arbitražui, kad įgytų ekonominį pranašumą parduodamos paslaugas klientams, kurie paprastai negyvena tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo valstybėje narėje ir neturi su ja kitokių pastovių ryšių. Jei operatorius, remdamasis objektyviais ir pagrįstais įrodymais, nustato tokią sisteminio piktnaudžiavimo veiklą, jis turėtų pranešti nacionalinei reguliavimo institucijai tokio sisteminio piktnaudžiavimo įrodymus ir priemones, kurių ėmėsi siekdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi visų pagrindinės sutarties sąlygų, ne vėliau kaip pradėdamas taikyti tas priemones;

(19)

tam tikrais atvejais, kai operatorius turi neginčijamų įrodymų, kad sprendžiant iš tam tikrų tarptinklinio ryšio vartotojo naudojimosi paslaugomis modelių tikėtina, kad vartotojas piktnaudžiauja arba neįprastai naudojasi reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis, teikiamomis savojoje šalyje taikomomis kainomis, kitais nei periodinio keliavimo tikslais, net jei tas vartotojas pateikė gyvenimo valstybėje narėje arba kitų pastovių ryšių su ja patvirtinamuosius dokumentus, jis turėtų pirmiausia įspėti vartotoją, kad jam gali būti taikomi papildomi tarptinklinio ryšio mokesčiai. Objektyvūs kriterijai, kuriais, kaip rodikliais, naudojamasi įrodant piktnaudžiavimo ar neįprasto naudojimosi tikimybę, turėtų būti iš anksto visapusiškai nustatyti sutartyje;

(20)

tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui galimybė taikyti papildomus mokesčius suteikiama nepažeidžiant jokių kitų proporcingų priemonių, kurių gali būti imtasi pagal nacionalinę teisę ir laikantis Sąjungos teisės ir kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi visų pagrindinės sutarties sąlygų, tuo atveju, kai klientas specialiai suteikė klaidingą informaciją;

(21)

sąžiningo naudojimo taisykles taikantys tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų įdiegti skaidrias, paprastas ir efektyvias klientų skundų, susijusių su tų taisyklių taikymu, nagrinėjimo procedūras. Pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 17 straipsnio 2 dalį tarptinklinio ryšio vartotojai bet kuriuo atveju turi turėti galimybę kreiptis į kompetentingą neteisminio ginčų sprendimo įstaigą, kuri pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB (3), su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB (4), 34 straipsnį sąžiningai ir greitai sprendžia klientų ir tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų ginčus, kylančius dėl sąžiningo naudojimo taisyklių taikymo;

(22)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 531/2012 nacionalinės reguliavimo institucijos griežtai stebi ir prižiūri sąžiningo naudojimo taisyklių taikymą, siekdamos užtikrinti, kad savosios šalies paslaugų teikėjų taikomos sąžiningo naudojimo taisyklės nepablogintų klientų galimybės naudotis tarptinkliniu ryšiu savosios šalies kainomis. Jeigu nacionalinė reguliavimo institucija nustato, kad nesilaikoma Tarptinklinio ryšio reglamentu nustatytų įpareigojimų, ji turi įgaliojimus reikalauti nedelsiant nutraukti tokį pažeidimą;

(23)

šis reglamentas turėtų būti taikomas nepažeidžiant esamų teisių ir pareigų, nustatytų pagal Sąjungos teisę arba pagal nacionalinę teisę, laikantis Sąjungos teisės. Tai visų pirma apima galutinių paslaugų gavėjų teisę naudotis judriojo elektroninio ryšio tinklais ir paslaugomis bet kurioje valstybėje narėje, nepriklausomai nuo jų pilietybės ar gyvenamosios vietos Sąjungoje; visas nacionalines taisykles, pagal kurias reikalaujama turėti asmens dokumentą ar kitus patvirtinamuosius dokumentus, norint įsigyti SIM kortelę arba kitu būdu užsisakyti naudojimąsi tokiais tinklais ar paslaugomis; visas nacionalines priemones, susijusias su konkretaus numerio ar SIM kortelės paslaugos arba išankstinio mokėjimo kredito tęstinumu; ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų teisę pagal nacionalinius teisės aktus taikyti deramas kovos su sukčiavimu priemones;

(24)

naudojimosi tarptinkliniu ryšiu modeliai įvairiais metų laikais skiriasi, todėl tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6c straipsnio 2 dalį teikiami prašymai leisti taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį siekiant užtikrinti savojoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumą turėtų būti vertinami remiantis ne trumpesnio kaip 12 mėnesių laikotarpio paslaugų vartojimo duomenimis. Kad būtų galima apskaičiuoti metinę duomenų srautų apimtį, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui turėtų būti leista pateikti duomenų srautų prognozes. Šios prognozės turėtų būti grindžiamos faktiniais duomenimis, pavyzdžiui: faktinio naudojimosi tarptinkliniu ryšiu duomenimis; naudojimosi tarptinkliniu ryšiu duomenimis, gautais ekstrapoliuojant naudojimosi ryšiu savojoje šalyje duomenis; visų tarptinklinio ryšio vartotojų, kuriems taikomos tarptinklinio ryšio savosios šalies kainomis taisyklės, duomenimis, gautais ekstrapoliuojant didelės tarptinklinio ryšio vartotojų, besinaudojančių tarptinklinio ryšio savosios šalies kainomis tarifiniais planais, grupės duomenis, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6a straipsnyje. Nagrinėdamos įvairių pareiškėjų prašymus daryti su tvarumu susijusią išimtį, nacionalinės reguliavimo institucijos, deramai atsižvelgusios į svarbius komercinės padėties ir vartotojų bazių skirtumus, turėtų užtikrinti, kad kiekvieno pareiškėjo prielaidos, pagal kurias išvedamos numatomos apimtys, būtų nuoseklios;

(25)

visi sąnaudų ir pajamų duomenys, pagrindžiantys tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6c straipsnio 2 dalį teikiamą prašymą leisti taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį siekiant užtikrinti savojoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumą turėtų būti grindžiami finansine apskaita, kuri gali būti patikslinta atsižvelgiant į numatomą srautų apimtį. Nukrypimas nuo finansine apskaita grindžiamos sąnaudų prognozės turėtų būti leidžiamas tik jei tai pagrįsta remiantis prašymo pateikimo dieną jau prisiimtų finansinių įsipareigojimų įrodymais;

(26)

siekiant užtikrinti, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6c straipsnio 2 dalį teikiami prašymai leisti taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį siekiant užtikrinti savojoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumą būtų vertinami nuosekliai, turėtų būti nustatyta suderinta reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudų ir pajamų nustatymo metodika;

(27)

reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimas yra susijęs su dviejų bendrųjų kategorijų sąnaudomis: didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos pirkimo iš lankomų šalių tinklų operatorių dėl nesubalansuotų srautų sąnaudos ir kitos su tarptinkliniu ryšiu susijusios sąnaudos. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 531/2012, didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos pirkimo iš lankomų šalių tinklų operatorių dėl nesubalansuotų srautų sąnaudos padengiamos faktiniais didmeniniais tarptinklinio ryšio mokesčiais, taikomais tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo siunčiamiesiems srautams, viršijantiems jo gaunamuosius tarptinklinio ryšio srautus; kai tarptinklinio ryšio teikėjas (pvz., virtualiųjų judriojo ryšio tinklų operatorius) savojoje šalyje didmeninę prieigą perka iš kito tarptinklinio ryšio teikėjo, didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos kaina pirmajam teikėjui gali būti didesnė nei antrajam teikėjui, jei savosios šalies priimančiojo tinklo operatorius nustato tarptinklinio ryšio teikėjui, perkančiam savojoje šalyje didmeninę tarptinklinio ryšio prieigą, didesnę jos kainą nei kaina, kurią iš lankomos šalies tinklo operatoriaus yra išsiderėjęs sau ir (arba) susijusių paslaugų teikimui. tikėtina, kad dėl tokių didelių didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos sąnaudų tarptinklinio ryšio teikėjai, kurie savojoje šalyje perka didmeninę prieigą, prašys leidimo taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį, todėl į šį aspektą turėtų deramai atsižvelgti tokius prašymus nagrinėjančios nacionalinės reguliavimo institucijos;

(28)

kitos su tarptinkliniu ryšiu susijusios reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudos yra bendros teikiant tarptinklinio ryšio paslaugas Sąjungoje ir ES nepriklausančiose šalyse ir taip pat bendros teikiant didmenines ir mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6c straipsnio 2 dalį teikiamuose prašymuose leisti taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį siekiant užtikrinti savojoje šalyje taikomo imamų mokesčių modelio tvarumą tos bendros sąnaudos turėtų būti priskiriamos mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimui Sąjungoje, o bendros ir mažmeninių, ir didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudos priskiriamos atsižvelgiant į bendrąjį tarptinklinio ryšio pajamų už gaunamuosius ir siunčiamuosius srautus santykį;

(29)

reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudos taip pat gali būti apskaičiuojamos kaip apimančios proporcingą dalį jungtinių ir bendrų mažmeninių judriojo ryšio paslaugų apskritai teikimo sąnaudų, su sąlyga, kad skaičiuojant atsižvelgiama į tokioms paslaugoms priskiriamą pajamų iš visų kitų mažmeninių judriojo ryšio paslaugų dalį;

(30)

nustatant reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo pajamas, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6c straipsnio 2 dalį teikiamame prašyme leisti taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį siekiant užtikrinti savojoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumą turėtų būti visiškai atsižvelgta į visas mažmenines pajamas, tiesiogiai gautas teikiant mažmenines judriojo ryšio paslaugas, inicijuotas lankomoje valstybėje narėje, kaip antai pajamas už srautus, viršijančius sąžiningo naudojimo taisyklėmis nustatytą limitą, ar pajamas iš alternatyvių reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų, taip pat iš kitų už vienetą skaičiuojamų ar kitokių mokesčių, susijusių su naudojimusi mažmeninėmis judriojo ryšio paslaugomis lankomoje valstybėje narėje;

(31)

kadangi reguliuojamos mažmeninės tarptinklinio ryšio paslaugos teikiamos atitinkamomis šalies vidaus sąlygomis, turėtų būti laikoma, kad iš jų gaunama tam tikrų pajamų, susijusių su fiksuotais periodiniais mokesčiais už mažmeninių judriojo ryšio paslaugų teikimą toje šalyje. Todėl į juos turėtų būti atsižvelgta pagal šiame reglamente nustatytą metodiką vertinant tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6c straipsnio 2 dalį teikiamą prašymą leisti taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį siekiant užtikrinti savojoje šalyje taikomo imamų mokesčių modelio tvarumą. Tuo tikslu kiekvienos mažmeninės judriojo ryšio paslaugos pajamos turėtų būti priskiriamos atsižvelgiant į santykines dalis įvairių judriojo ryšio paslaugų srautų, taikant svorinius daugiklius pagal vidutinius už vienetą skaičiuojamus didmeninius tarptinklinio ryšio mokesčius;

(32)

kad būtų laikoma, jog pabloginamas operatoriaus savojoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumas, visa grynoji mažmeninė tarptinklinio ryšio marža, gauta atėmus reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudas iš atitinkamų pajamų, turi būti neigiama bent tiek, kad kiltų juntamo poveikio vidaus kainų raidai rizika. Visų pirma, kad būtų laikoma, jog kyla tokia rizika, neigiama mažmeninė tarptinklinio ryšio marža turėtų sudaryti bent svarią dalį visų kitų judriojo ryšio paslaugų teikimo pajamų, neatskaičius pelno mokesčio ir amortizacijos;

(33)

net kai mažmeninė grynoji tarptinklinio ryšio marža sudaro žymią dalį visos kitų judriojo ryšio paslaugų teikimo maržos, dėl ypatingų aplinkybių, kaip antai konkurencijos vidaus rinkoje lygio arba specifinių pareiškėjo savybių, reikšmingo poveikio vidaus kainų raidai rizika gali vis tiek būti atmesta;

(34)

savo pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6c straipsnio 2 dalį teikiamame prašyme leisti taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį siekiant užtikrinti savojoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumą tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas turėtų įvertinti nuostolius dėl tarptinklinio ryšio savosios šalies kainomis teikimo ir atitinkamą papildomo mokesčio, būtino tiems nuostoliams kompensuoti, taikymo tvarką, atsižvelgdamas į taikomus didžiausius didmeninius tarptinklinio ryšio mokesčius;

(35)

nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų galėti leisti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį taikyti nuo pirmosios papildomų tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimo Sąjungoje pagal Reglamentą (ES) Nr. 531/2012 dienos. Todėl gali būti numatyta, kad galimybę taikyti tokį mokestį svarstantis tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas ir nacionalinė reguliavimo institucija iki minėtos dienos tarsis tais klausimais ir pateiks informaciją bei aktualius dokumentus;

(36)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 531/2012 nacionalinė reguliavimo institucija leidimą taikyti papildomus tarptinklinio ryšio mokesčius turėtų suteikti 12 mėnesių laikotarpiui. Siekdamas atnaujinti leidimą, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas turėtų kas 12 mėnesių informaciją atnaujinti ir ją pateikti nacionalinei reguliavimo institucijai, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6c straipsnio 2 dalyje;

(37)

atsižvelgiant į nacionalinių reguliavimo institucijų pareigas griežtai prižiūrėti sąžiningo naudojimo taisyklių ir priemonių, kuriomis užtikrinamas mažmeninių papildomų tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimo tvarumas, taikymą ir kasmet teikti Komisijai atitinkamų nuostatų taikymo ataskaitas, šiame reglamente turėtų būti nustatyta minimali informacija, kurią jos turėtų rinkti ir perduoti Komisijai, kad pastaroji galėtų stebėti, kaip taikomas šis reglamentas;

(38)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 531/2012 Komisija turi reguliariai peržiūrėti šį įgyvendinimo aktą, atsižvelgdama į rinkos pokyčius;

(39)

Ryšių komitetas nuomonės nepateikė;

(40)

šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Taigi, šis reglamentas turėtų būti aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į tas teises ir principus, visų pirma teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, teisę į asmens duomenų apsaugą, saviraiškos laisvę ir laisvę užsiimti verslu. Tvarkant bet kokius asmens duomenis pagal šį reglamentą turėtų būti gerbiamos pagrindinės teisės, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą ir teisę į asmens duomenų apsaugą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnius ir jie turi būti tvarkomi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB (5), Direktyvos 2002/58/EB, su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis 2006/24/EB (6) ir 2009/136/EB, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (7). Paslaugų teikėjai turi visų pirma užtikrinti, kad bet koks asmens duomenų tvarkymas pagal šį reglamentą turi būti būtinas ir proporcingas siekiant atitinkamo tikslo,

a)

tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6c straipsnio 2 dalį teikiamų prašymų leisti taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį siekiant užtikrinti savojoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumą;

b)

nacionalinių reguliavimo institucijų taikytinos metodikos, pagal kurią jos vertina, ar tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas įrodė, kad negali susigrąžinti reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudų ir tai kenkia savojoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumui.

a)

SIM kortele nesinaudojama ilgą laiką ir tai susiję su tuo, kad ji daugiausia, o galbūt ir išimtinai, naudojama tarptinklinio ryšio paslaugoms;

b)

tas pats klientas turi ne vieną abonementą ir tarptinklinio ryšio paslaugoms naudoja keletą SIM kortelių.

a)

faktines reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų, kurias pareiškėjas suteikė iki 2017 m. birželio 15 d., apimtis;

b)

prognozuojamas reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų apimtis po 2017 m. birželio 15 d., kai prognozuojamos čia aptariamo laikotarpio reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų apimtys vertinamos pagal tai, kiek pareiškėjo tarptinklinio ryšio vartotojai faktiškai naudojosi mažmeninėmis judriojo ryšio paslaugomis ir kiek ilgai jie išbuvo užsienyje Sąjungoje;

c)

prognozuojamas reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų apimtis po 2017 m. birželio 15 d., kai prognozuojamos reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų apimtys vertinamos pagal reguliuojamųjų tarptinklinio ryšio paslaugų apimties santykinį pokytį pareiškėjo tarifų planuose, apimančiuose pakankamai didelę vartotojų bazės dalį, kuriai reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainas savosios šalies lygiu pareiškėjas nustatė bent 30 dienų laikotarpiui pagal I priede pateiktą metodiką.

a)

didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos pirkimo sąnaudas;

b)

mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų sąnaudas.

a)

tarptinklinio ryšio veiklos organizavimo ir valdymo sąnaudas, įskaitant sąnaudas tarptinklinio ryšio organizavimo ir valdymo verslo duomenų sistemoms ir programinei įrangai;

b)

duomenų tarpuskaitos ir mokėjimo sąnaudas, įskaitant ir duomenų tarpuskaitos, ir finansinės tarpuskaitos sąnaudas;-

c)

derybų dėl sutarčių ir jų sudarymo sąnaudas, įskaitant išorės mokesčius ir vidaus išteklių naudojimą;

d)

pastovias sąnaudas, būtinas siekiant užtikrinti atitiktį Reglamento (ES) Nr. 531/2012 14 ir 15 straipsniuose nustatytiems reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo reikalavimams, atsižvelgiant į tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo taikomas sąžiningo naudojimo taisykles.

a)

sąskaitų išrašymo ir mokesčių surinkimo sąnaudas, įskaitant visas su kliento sąskaitos tvarkymu, apskaičiavimu, išrašymu ir pateikimu susijusias sąnaudas;

b)

pardavimo ir platinimo sąnaudas, įskaitant mažmeninių judriojo ryšio paslaugų parduotuvių ir kitų platinimo kanalų veiklos sąnaudas;

c)

klientų aptarnavimo sąnaudas, įskaitant visų galutiniam paslaugų gavėjui prieinamų klientų aptarnavimo paslaugų veiklos sąnaudas;

d)

skolos valdymo sąnaudas, įskaitant neatgaunamų klientų skolų nurašymo ir skolų išieškojimo sąnaudas;

e)

rinkodaros sąnaudas, įskaitant visas judriojo ryšio paslaugų reklamos sąnaudas.

a)

pajamas, gautas tiesiogiai iš mažmeninių judriojo ryšio paslaugų srautų, inicijuotų lankomoje valstybėje narėje;

b)

proporcingą visų fiksuotais periodiniais mokesčiais grindžiamų mažmeninių judriojo ryšio paslaugų pardavimo pajamų dalį.

a)

visus mažmeninius mokesčius, pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6e straipsnį imamus už srautus, kuriais viršijamas naudojimas pagal tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo taikomas sąžiningo naudojimo taisykles;

b)

visas pajamas iš alternatyvių reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6e straipsnio 3 dalį;

c)

visas savojoje šalyje taikomas mažmenines kainas, imamas už vienetą arba viršijant fiksuotus periodinius mažmeninių judriojo ryšio paslaugų teikimo mokesčius ir susijusias su naudojimusi mažmeninėmis judriojo ryšio paslaugomis lankomoje valstybėje narėje.

a)

pareiškėjas yra grupės dalyvis ir esama įrodymų, kad taikoma kitoms Sąjungoje veikiančioms grupės patronuojamosioms bendrovėms naudinga sandorių kainodara, ypač atsižvelgiant į didelį grupėje taikomų didmeninių tarptinklinio ryšio mokesčių disbalansą;

b)

konkurencijos šalies vidaus rinkose lygis rodo, kad yra galimybių kompensuoti sumažėjusias maržas;

c)

pritaikius griežtesnes sąžiningo naudojimo taisykles, vis dar atitinkančias 3 ir 4 straipsnius, grynoji mažmeninė tarptinklinio ryšio marža sumažėtų tiek, kad nesiektų 3 %.

a)

visus veiksmus, kurių imasi, siekdamos prižiūrėti, kaip taikomas Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6b straipsnis ir išsamios šiame reglamente nustatytos taisyklės;

b)

per metus pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6c straipsnio 2 ir 4 dalis užregistruotų, patenkintų ir atnaujintų prašymų leisti taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį skaičių;

c)

dydį neigiamų tarptinklinio ryšio maržų, kurias pripažino savo sprendimuose leisti taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį, ir tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6c straipsnio 2 dalį teikiamuose prašymuose leisti taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį siekiant užtikrinti savojoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumą deklaruoto papildomo mokesčio taikymo tvarką.