PRIEDAS

DIREKTYVA 96/48/EB – DĖL TRANSEUROPINĖS GREITŲJŲ GELEŽINKELIŲ SISTEMOS SĄVEIKOS

TECHNINĖS SĄVEIKOS SPECIFIKACIJOS PROJEKTAS

„Geležinkelių riedmenų“ posistemis

1.

ĮVADAS

1.1.	Techninė taikymo sritis

1.2.	Geografinė taikymo sritis

1.3.	Šios TSS turinys

2.	GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ POSISTEMIO APIBRĖŽTIS IR FUNKCIJOS

2.1.	Posistemio aprašas

2.2.	Geležinkelių riedmenų posistemio funkcijos ir aspektai

3.	ESMINIAI REIKALAVIMAI

3.1.

Bendrieji

3.2	Esminiai reikalavimai, kurie yra susiję su

3.3.	Bendrieji reikalavimai

3.3.1.

Sauga

3.3.2.

Patikimumas ir tinkamumas

3.3.3.

Sveikatos reikalavimai

3.3.4.

Aplinkos apsauga

3.3.5.

Techninis suderinamumas

3.4.	Specifiniai geležinkelių riedmenų posistemio reikalavimai

3.4.1.

Sauga

3.4.2.

Patikimumas ir tinkamumas

3.4.3.

Techninis suderinamumas

3.5.	Techninės priežiūros reikalavimai

3.6.	Kiti reikalavimai, kartu aktualūs geležinkelių riedmenų posistemiui

3.6.1.

Infrastruktūra

3.6.2.

Energija

3.6.3.

Kontrolė, valdymas ir signalizavimas

3.6.4.

Aplinka

3.6.5.

Eksploatavimas

3.7.	Geležinkelių riedmenų posistemio sudedamosios dalys, susijusios su esminiais reikalavimais

4.	POSISTEMIO TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS

4.1.

Įvadas

4.2.	Funkciniai ir techniniai posistemio reikalavimai

4.2.1.

Bendrosios nuostatos

4.2.1.1.

Įvadas

4.2.1.2.

Traukinių formavimas

4.2.2.

Konstrukcijos ir mechaninės dalys

4.2.2.1.

Bendrosios nuostatos

4.2.2.2

Galinės sankabos ir sankabų įranga sujungimui su gelbėjimo traukiniais

4.2.2.2.1

Posistemio reikalavimai

4.2.2.2.2.

Sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai

4.2.2.2.2.1.

Automatinis centrinio taukšo sukabintuvas

4.2.2.2.2.2.

Taukšų ir vilkimo įrangos sudedamosios dalys

4.2.2.2.2.3.

Atstatymo ir gelbėjimo darbų vilkties sukabintuvas

4.2.2.3.

Riedmens konstrukcijos stiprumas

4.2.2.3.1.

Bendrosios pastabos

4.2.2.3.2.

Principai (funkciniai reikalavimai)

4.2.2.3.3.

Patikslinimai (paprastųjų krovinių atvejai ir projektiniai susidūrimo scenarijai)

4.2.2.4.

Įlipimas

4.2.2.4.1.

Keleivių laiptelis

4.2.2.4.2.

Išorinės įlipimo durys

4.2.2.4.2.1.

Durys keleiviams įlipti

4.2.2.4.2.2.

Kroviniams, taip pat traukinio ir lokomotyvo brigadai skirtos durys

4.2.2.5.

Tualetai

4.2.2.6.

Mašinisto kabina

4.2.2.7

Priekinis traukinio stiklas ir priekinė traukinio dalis

4.2.2.8

Podėliai, kuriais naudojasi traukinio ir lokomotyvo brigada

4.2.2.9

Išoriniai sukabinėtojų laipteliai

4.2.3.

Bėgių kelio ir riedmens sąveika ir reglamentuojantys dydžiai

4.2.3.1.

Kinematinis gabaritas

4.2.3.2.

Statinė ašies apkrova

4.2.3.3.

Geležinkelių riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių stebėjimo sistemoms

4.2.3.3.1.

Elektrinė varža

4.2.3.3.2.

Ašies guolių būklės stebėjimas

4.2.3.3.2.1.

1 klasės traukiniai

4.2.3.3.2.2

2 klasės traukiniai

4.2.3.3.2.3.

Įkaitusių ašidėžių aptikimas 2 klasės traukiniams

4.2.3.3.2.3.1.

Bendrosios nuostatos

4.2.3.3.2.3.2

Riedmens funkciniai reikalavimai

4.2.3.3.2.3.3

Kontrolinės zonos skersiniai matmenys ir aukštis nuo bėgio galvutės

4.2.3.3.2.3.4

Kontrolinės zonos išilginis matmuo

4.2.3.3.2.3.5

Kontrolinės zonos išorei taikomi ribiniai kriterijai

4.2.3.3.2.3.6

Išspinduliavimas

4.2.3.4

Geležinkelių riedmenų dinaminės savybės

4.2.3.4.1

Bendrosios nuostatos

4.2.3.4.2

Eismo saugos ribinės vertės

4.2.3.4.3

Ribinės bėgių kelio apkrovos

4.2.3.4.4

Rato ir bėgio sąveika

4.2.3.4.5

Riedmenų stabilumui skirtas projektas

4.2.3.4.6

Lygiaverčio kūgiškumo apibrėžtis

4.2.3.4.7

Ratų profilių projektinės vertės

4.2.3.4.8

Lygiaverčio kūgiškumo eksploatacinės vertės

4.2.3.4.9.

Aširačiai

4.2.3.4.9.1.

Aširačiai

4.2.3.4.9.2.

Sąveikos sudedamosios dalys – ratai

4.2.3.4.10.

Specifiniai reikalavimai riedmenims su nepriklausomai besisukančiais ratais

4.2.3.4.11.

Nuvažiavimo nuo bėgių aptikimas

4.2.3.5.

Didžiausias traukinio ilgis

4.2.3.6.

Didžiausi nuolydžiai

4.2.3.7.

Mažiausias kreivės spindulys

4.2.3.8.

Ratų antbriaunių tepimas

4.2.3.9.

Pakabos koeficientas

4.2.3.10

Smėlio barstymas

4.2.3.11

Balasto išjudinimas oro srautu

4.2.4

Stabdymas

4.2.4.1

Mažiausias stabdymo efektyvumas

4.2.4.2

Stabdymo rato ir bėgio sankybio reikalavimų ribos

4.2.4.3

Stabdžių sistemos reikalavimai

4.2.4.4

Eksploatacinio stabdymo efektyvumas

4.2.4.5

Sūkurinių srovių stabdžiai

4.2.4.6

Sustabdyto traukinio apsauga

4.2.4.7

Stabdžių efektyvumas stačiuose nuolydžiuose

4.2.4.8

Reikalavimai gelbėjimui naudojamiems stabdžiams

4.2.5

Keleivių informavimas ir ryšiai

4.2.5.1

Viešoji informavimo sistema

4.2.5.2

Keleivių informavimo ženklai

4.2.5.3

Keleivių pavojaus signalai

4.2.6

Aplinkos sąlygos

4.2.6.1

Aplinko sąlygos

4.2.6.2

Traukinio aerodinaminės apkrovos atvirame ore

4.2.6.2.1

Aerodinaminės apkrovos darbininkams bėgių kelio šalikelėje

4.2.6.2.2

Aerodinaminės apkrovos keleiviams perone

4.2.6.2.3

Slėgio apkrovos atvirame ore

4.2.6.3

Šoninis vėjas

4.2.6.4

Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose

4.2.6.5

Išorinis triukšmas

4.2.6.5.1

Įvadas

4.2.6.5.2

Stovinčio riedmens keliamo triukšmo ribos

4.2.6.5.3

Iš vietos pajudančių riedmenų keliamo triukšmo ribos

4.2.6.5.4

Pravažiuojančių geležinkelių riedmenų keliamo triukšmo ribos

4.2.6.6

Išoriniai elektromagnetiniai trukdžiai

4.2.6.6.1

Signalizacijos sistemos ir telekomunikacijų tinklo keliami trukdžiai

4.2.6.6.2

Elektromagnetiniai trukdžiai:

4.2.7

Sistemos apsauga

4.2.7.1

Avariniai išėjimai

4.2.7.1.1

Keleivių avariniai išėjimai

4.2.7.1.2.

Mašinisto kabinos avariniai išėjimai

4.2.7.2.

Gaisrinė sauga

4.2.7.2.1.

Įvadas

4.2.7.2.2

Gaisrinės saugos priemonės

4.2.7.2.3

Gaisro aptikimo ir (arba) kontrolės priemonės

4.2.7.2.3.1

Gaisro aptikimas

4.2.7.2.3.2

Gesintuvas

4.2.7.2.3.3

Atsparumas ugniai

4.2.7.2.4

Papildomos eksploatacinės gebos pagerinimo priemonės

4.2.7.2.4.1

Visų gaisrinės saugos kategorijų traukiniai

4.2.7.2.4.2

B kategorijos gaisrinė sauga

4.2.7.2.5

Specifinės degiųjų skysčių cisternų priemonės

4.2.7.2.5.1

Bendrieji reikalavimai

4.2.7.2.5.2

Konkretūs degalų bakų reikalavimai

4.2.7.3

Apsauga nuo elektros šoko

4.2.7.4

Išorinės šviesos ir sirena

4.2.7.4.1

Priekinės ir galinės šviesos

4.2.7.4.1.1

Priekinės šviesos

4.2.7.4.1.2

Signalinės šviesos

4.2.7.4.1.3

Buferio šviesos

4.2.7.4.1.4

Žibintų valdymas

4.2.7.4.2

Sirenos

4.2.7.4.2.1

Bendrieji reikalavimai

4.2.7.4.2.2

Įspėjamojo signalo sirenos garso slėgio lygiai

4.2.7.4.2.3

Apsauga

4.2.7.4.2.4

Garso slėgio lygių patikrinimas

4.2.7.4.2.5

Sąveikos sudedamosios dalies reikalavimai

4.2.7.5

Kėlimo (gelbėjimo) procedūros

4.2.7.6

Vidinis triukšmas

4.2.7.7

Oro kondicionavimas

4.2.7.8

Mašinisto budrumo patikros įtaisas

4.2.7.9

Kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema

4.2.7.9.1

Bendrieji reikalavimai

4.2.7.9.2

Aširačio vieta

4.2.7.9.3

Ratai

4.2.7.10

Stebėjimo ir diagnostikos sąvokos

4.2.7.11

Konkrečios tunelių specifikacijos

4.2.7.11.1

Keleivių, traukinio ir lokomotyvo brigados narių oro kondicionavimo zonos

4.2.7.11.2

Viešoji informavimo sistema

4.2.7.12

Avarinė apšvietimo sistema

4.2.7.13

Programos

4.2.7.14

Mašinisto ir mašinos sietuvas (MMS)

4.2.7.15

Riedmens identifikavimas

4.2.8

Traukos ir elektros įranga

4.2.8.1

Traukos režimo reikalavimai

4.2.8.2

Traukos rato ir bėgio sankybio reikalavimai

4.2.8.3

Funkcinis ir techninis reikalavimas, susijęs su elektros energijos tiekimu

4.2.8.3.1

Elektros tiekimo šaltinio įtampa ir dažnis

4.2.8.3.1.1

Elektros tiekimo šaltinis

4.2.8.3.1.2

Elektros energijos grąžinimas į tinklą

4.2.8.3.2

Iš kontaktinės oro linijos leidžiama imti didžiausia galia ir didžiausia srovė

4.2.8.3.3

Galios koeficientas

4.2.8.3.4

Sistemos energijos trikdžiai

4.2.8.3.4.1

Harmonikos charakteristikos ir susiję orinės kontaktinės linijos viršįtampiai

4.2.8.3.4.2

Nuolatinės srovės turinio poveikis, tiekiant kintamąją srovę

4.2.8.3.5

Energijos sąnaudas matuojantys įtaisai

4.2.8.3.6

Su srovės imtuvais susiję reikalavimai riedmenims

4.2.8.3.6.1

Srovės imtuvo prispaudžiamoji jėga

4.2.8.3.6.2

Srovės imtuvų išdėstymas

4.2.8.3.6.3

Srovės imtuvų izoliavimas nuo riedmens

4.2.8.3.6.4

Srovės imtuvo nuleidimas žemyn

4.2.8.3.6.5

Srovės ėmimo kokybė

4.2.8.3.6.6

Elektrinių apsaugos priemonių derinimas

4.2.8.3.6.7

Važiavimas per fazių išskirstymo ruožus

4.2.8.3.6.8

Važiavimas per sistemą skiriančius ruožus

4.2.8.3.6.9

Srovės imtuvų aukštis

4.2.8.3.7

Sąveikos sudedamosios dalies srovės imtuvas

4.2.8.3.7.1

Bendra konstrukcija

4.2.8.3.7.2

Srovės imtuvo vežimėlio geometrija

4.2.8.3.7.3

Srovės imtuvo statinė prispaudžiamoji jėga

4.2.8.3.7.4

Srovės imtuvų darbo ilgis

4.2.8.3.7.5

Leidžiamoji srovė

4.2.8.3.8.

Sąveikos sudedamosios dalis kontaktinis srovės imtuvo intarpas

4.2.8.3.8.1.

Bendrosios nuostatos

4.2.8.3.8.2.

Kontaktinio srovės imtuvo intarpo geometrija

4.2.8.3.8.3.

Medžiaga

4.2.8.3.8.4.

Kontaktinio srovės imtuvo intarpo lūžio aptikimas

4.2.8.3.8.5.

Srovės laidumas

4.2.8.3.9

Sąsajos su elektrifikavimo sistema

4.2.8.3.10

Sąsajos su kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema

4.2.9

Paranga

4.2.9.1

Bendrosios nuostatos

4.2.9.2

Traukinio išorės valymo priemonės

4.2.9.3

Tualetų išleidžiamoji sistema

4.2.9.3.1

Traukinyje įrengta išleidžiamoji sistema

4.2.9.3.2

Kilnojami išleidžiamieji įrenginiai

4.2.9.4.

Traukinio vidaus valymas

4.2.9.4.1.

Bendrosios nuostatos

4.2.9.4.2.

Kištukiniai elektros lizdai

4.2.9.5.

Vandens papildymo įrenginiai

4.2.9.5.1.

Bendrosios nuostatos

4.2.9.5.2.

Vandens pildymo suderintuvai

4.2.9.6.

Smėlio papildymo įrenginiai

4.2.9.7.

Specialūs reikalavimai traukiniams atsarginiame bėgių kelyje

4.2.9.8.

Kuro pilstymo įrenginiai

4.2.10.

Techninė priežiūra

4.2.10.1.

Atsakomybė

4.2.10.2.

Techninės priežiūros byla

4.2.10.2.1.

Techninės priežiūros projekto pagrindimo byla

4.2.10.2.2.

Techninės priežiūros dokumentai

4.2.10.3.

Techninės priežiūros bylos tvarkymas

4.2.10.4.

Techninės priežiūros informacijos tvarkymas

4.2.10.5.

Techninės priežiūros įgyvendinimas

4.3.	Sąsajų funkciniai ir techniniai reikalavimai

4.3.1.

Bendrosios nuostatos

4.3.2.

Infrastruktūros posistemis

4.3.2.1.

Įlipimas

4.3.2.2.

Mašinisto kabina

4.3.2.3.

Kinematinis gabaritas

4.3.2.4.

Statinė ašies apkrova

4.3.2.5.

Geležinkelių riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių stebėjimo sistemoms

4.3.2.6.

Geležinkelių riedmenų dinaminės savybės ir ratų profiliai

4.3.2.7.

Didžiausias traukinio ilgis

4.3.2.8.

Didžiausi nuolydžiai

4.3.2.9.

Mažiausias kreivės spindulys

4.3.2.10.

Rato antbriaunių tepimas

4.3.2.11.

Balasto išjudinimas

4.3.2.12.

Elektromagnetinių stabdžių naudojimas

4.3.2.13.

Stabdžių charakteristikos stačiuose nuolydžiuose

4.3.2.14.

Keleivių pranešimai apie pavojų

4.3.2.15.

Aplinkos sąlygos

4.3.2.16.

Traukinio aerodinaminės apkrovos atvirame lauke

4.3.2.17.

Šoninis vėjas

4.3.2.18.

Didžiausias slėgio pokytis tuneliuose

4.3.2.19.

Išorinis triukšmas

4.3.2.20.

Gaisrinė sauga

4.3.2.21.

Priekiniai žiburiai

4.3.2.22.

Specialus reikalavimas tuneliams

4.3.2.23.

Paranga

4.3.2.24.

Techninė priežiūra

4.3.3.

Energijos posistemis

4.3.3.1.

Rezervuota

4.3.3.2.

Stabdžių sistemos reikalavimai

4.3.3.3.

Išoriniai elektromagnetiniai trukdžiai

4.3.3.4.

Priekiniai žibintai

4.3.3.5.

Funkcinis ir techninis elektros tiekimo reikalavimas

4.3.4.

Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis

4.3.4.1.

Mašinisto kabina

4.3.4.2.

Priekinis traukinio stiklas ir priekinė traukinio dalis

4.3.4.3.

Statinė ašies apkrova

4.3.4.4.

Geležinkelių riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių stebėjimo sistemoms

4.3.4.5.

Smėlio barstymas

4.3.4.6.

Stabdymo charakteristikos

4.3.4.7.

Elektromagnetiniai trukdžiai

4.3.4.8.

Kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema

4.3.4.9.

Stebėjimo ir diagnostikos sampratos

4.3.4.10.

Specialus reikalavimas tuneliams

4.3.4.11.

Funkcinis ir techninis elektros tiekimo reikalavimas

4.3.4.12

Priekiniai žibintai

4.3.5.

Eksploatacijos posistemis

4.3.5.1.

Traukinių projektavimas

4.3.5.2.

Galinės sankabos ir sankabų įranga sujungimui su gelbėjimo traukiniais

4.3.5.3.

Įlipimas

4.3.5.4

Tualetai

4.3.5.5.

Priekinis traukinio stiklas ir priekinė traukinio dalis

4.3.5.6.

Geležinkelių riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių stebėjimo sistemoms

4.3.5.7.

Riedmenų dinaminės savybės

4.3.5.8.

Didžiausias traukinio ilgis

4.3.5.9.

Smėlio barstymas

4.3.5.10.

Balasto išjudinimas oro srautu

4.3.5.11.

Stabdymo charakteristikos

4.3.5.12.

Stabdžių sistemos reikalavimai

4.3.5.13.

Elektromagnetinių stabdžių naudojimas

4.3.5.14.

Sustabdyto traukinio apsauga

4.3.5.15.

Stabdžių charakteristikos stačiuose nuolydžiuose

4.3.5.16.

Viešoji informavimo sistema

4.3.5.17.

Keleivių pranešimai apie pavojų

4.3.5.18.

Aplinkos sąlygos

4.3.5.19.

Traukinio aerodinaminės apkrovos atviroje vietoje

4.3.5.20.

Šoninis vėjas

4.3.5.21.

Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose

4.3.5.22.

Išorinis triukšmas

4.3.5.23.

Avariniai išėjimai

4.3.5.24.

Gaisrinė sauga

4.3.5.25.

Išoriniai žiburiai ir sirena

4.3.5.26.

Kėlimo ar gelbėjimo procedūros

4.3.5.27.

Vidinis triukšmas

4.3.5.28.

Oro kondicionavimas

4.3.5.29.

Mašinisto budrumo patikros įtaisas

4.3.5.30.

Stebėjimo ir diagnostikos sampratos

4.3.5.31.

Specialus reikalavimas tuneliams

4.3.5.32.

Reikalavimai traukos charakteristikoms

4.3.5.33.

Varančiojo rato ir bėgio sankybio reikalavimai

4.3.5.34.

Funkcinis ir techninis elektros tiekimo reikalavimas

4.3.5.35.

Paranga

4.3.5.36.

Riedmens identifikavimas

4.3.5.37.

Signalų matomumas

4.3.5.38.

Avariniai išėjimai

4.3.5.39.

Mašinisto ir mašinos sietuvas (MMS)

4.4.	Eksploatavimo taisyklės

4.5.	Techninės priežiūros taisyklės

4.6.	Profesinė kompetencija

4.7.	Sveikatos ir saugos darbe sąlygos

4.8.	Infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų registrai

4.8.1.

Infrastruktūros registras

4.8.2

Geležinkelių riedmenų registras

5.	SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1	Apibrėžtis

5.2	Inovaciniai sprendimai

5.3	Sudedamųjų dalių sąrašas

5.4	Sudedamųjų dalių charakteristikos ir reikalavimai

6.	ATITKTIES IR TINKAMUMO NAUDOTI ĮVERTINIMAS

6.1.	Geležinkelių riedmenų posistemio sąveikos sudedamosios dalys

6.1.1

Atitikties įvertinimas (bendrosios nuostatos)

6.1.2

Atitikties įvertinimo procedūros (moduliai)

6.1.3

Esami sprendimai

6.1.4

Inovaciniai sprendimai

6.1.5

Tinkamumo naudoti įvertinimas

6.2	Geležinkelių riedmenų posistemis

6.2.1

Atitikties įvertinimas (bendrosios nuostatos)

6.2.2

Atitikties įvertinimo procedūros (moduliai)

6.2.3

Inovaciniai sprendimai

6.2.4

Techninės priežiūros įvertinimas

6.2.5

Pavienių riedmenų įvertinimas

6.3	Sąveikos sudedamosios dalys be eb deklaracijos

6.3.1

Bendrosios nuostatos

6.3.2

Pereinamasis laikotarpis

6.3.3

Posistemių, kurie turi nesertifikuotų sąveikos sudedamųjų dalių, sertifikavimas pereinamuoju laikotarpiu

6.3.3.1

Sąlygos

6.3.3.2

Paskelbimas

6.3.3.3

Gyvavimo ciklo reglamentavimas

6.3.4

Stebėjimo priemonės

7.	GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ POSISTEMIO TSS ĮGYVENDINIMAS

7.1	Šios TSS įgyvendinimas

7.1.1

Pagal naują projektą pagaminti nauji geležinkelių riedmenys

7.1.1.1

Apibrėžimai

7.1.1.2

Bendros nuostatos

7.1.1.3

A fazė

7.1.1.4

B fazė

7.1.2

Pagaminti nauji esamos konstrukcijos geležinkelių riedmenys, kurie sertifikuoti pagal galiojančią TSS

7.1.3

Esamos konstrukcijos geležinkelių riedmenys

7.1.4

Modernizuojami ar rekonstruojami geležinkelių riedmenys

7.1.5

Triukšmas

7.1.5.1

Pereinamasis laikotarpis

7.1.5.2

Modernizuoti ar rekonstruoti geležinkelių riedmenys

7.1.5.3.

Dviejų pakopų metodas

7.1.6

Kilnojami tualeto išleidžiamieji įrenginiai [4.2.9.3 punktas]

7.1.7

Gaisrinės saugos priemonės – medžiagų atitiktis

7.1.8

Pagal nacionalinius, dvišalius, daugiašalius ir tarptautinius susitarimus eksploatuojami geležinkelių riedmenys

7.1.8.1

Esami susitarimai

7.1.8.2

Būsimi susitarimai

7.1.9

TSS persvarstymas

7.2	Geležinkelių riedmenų suderinamumas su kitais posistemiais

7.3	Specifiniai atvejai

7.3.1

Bendrosios nuostatos

7.3.2

Specifinių atvejų sąrašas

7.3.2.1

Bendros nuostatos specifiniam 1 524 mm vėžės tinklo atvejui

7.3.2.2

Galinės sankabos ir sankabų įranga sujungimui su gelbėjimo traukiniais [4.2.2.2 punktas]

7.3.2.3

Keleivių laiptelis [4.2.2.4.1 punktas]

7.3.2.4

Riedmens gabaritas [4.2.3.1 punktas]

7.3.2.5

Riedmens masė [4.2.3.2 punktas]

7.3.2.6.

Aširačių elektrinė varža [4.2.3.3.1 punktas]

7.3.2.7.

Įkaitusių ašidėžių aptikimas 2 klasės traukiniams [4.2.3.3.2.3 punktas]

7.3.2.8.

Rato ir bėgio sankybio (rato profiliai) [4.2.3.4.4]

7.3.2.9.

Aširačiai [4.2.3.4.9]

7.3.2.10.

Didžiausias traukinio ilgis [4.2.3.5]

7.3.2.11.

Smėlio barstymas [4.2.3.10]

7.3.2.12.

Stabdymas [4.2.4 punktas]

7.3.2.12.1.

Bendros nuostatos

7.3.2.12.2.

Elektromagnetinių stabdžių naudojimas [4.2.4.5 punktas]

7.3.2.13.

Aplinkos sąlygos [4.2.6.1 punktas]

7.3.2.14.

Traukinio aerodinamika

7.3.2.14.1.

Keleivius perone veikiančios aerodinaminės apkrovos [4.2.6.2.2 punktas]

7.3.2.14.2.

Slėgio apkrovos atvirame lauke [4.2.6.2.3 punktas]

7.3.2.14.3.

Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose [4.2.6.4 punktas]

7.3.2.15.

Ribiniai išorinio triukšmo parametrai [4.2.6.5 punktas]

7.3.2.15.1.

Pastoviojo triukšmo riba [4.2.6.5.2 punktas]

7.3.2.15.2

Pradinio triukšmo riba [4.2.6.5.3 punktas]

7.3.2.16.

Ugnies gesintuvas [4.2.7.2.3.2 punktas]

7.3.2.17.

Sirenos [4.2.7.4.2.1 punktas]

7.3.2.18.

Kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema [4.2.7.10 punktas]

7.3.2.18.1.

Aširačių padėtis [4.2.7.10.2 punktas]

7.3.2.18.2.

Ratai [4.2.7.10.3 punktas]

7.3.2.19.

Srovės imtuvas [4.2.8.3.6 punktas]

7.3.2.20.

Sąsajos su kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema [4.2.8.3.8 punktas]

7.3.2.21.

Tualetų išleidžiamosios sistemos jungtys [4.2.9.3 punktas]

7.3.2.22.

Vandens pildymo suderintuvai [4.2.9.5 punktas]

7.3.2.23.

Gaisrinės saugos standartai [7.1.6 punktas]

1.   ĮVADAS

1.1.   Techninė taikymo sritis

Ši TSS skirta geležinkelių riedmenų posistemiams. Šie posistemiai yra įtraukti į sąrašą, esantį Direktyvos 96/48/EB II priedo 1 dalyje su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB.

Ši TSS taikoma šioms toliau nurodytoms geležinkelių riedmenų klasėms, laikomoms neišardomomis variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupėmis (nedalomomis eksploatavimo metu) arba pavieniai riedmenys, esantys pasirinktame traukos riedmenų ir varomųjų riedmenų junginyje. Ji vienodai taikoma keleiviniams ir (arba) nekeleiviniams riedmenims.

1 klasė: Geležinkelių riedmenys, kurių didžiausias greitis yra 250 km/h ir daugiau.

2 klasė: Geležinkelių riedmenys, kurių didžiausias greitis yra 190 km/h ir daugiau, bet mažiau kaip 250 km/h.

Ši TSS taikoma geležinkelių riedmenims, nurodytiems Direktyvos 96/48/EB I priedo 2 dalyje su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, kurių didžiausias greitis yra 190 km/h, kaip nurodyta pirmiau. Tačiau jeigu didžiausias tokio geležinkelių riedmens greitis viršija 351 km/h, ši TSS taikoma tik kartu su papildomomis specifikacijomis, kurios šioje TSS išsamiau neaprašomos ir yra neišspręstas klausimas: tokiu atveju taikomi nacionaliniai teisės aktai.

Daugiau informacijos apie geležinkelių riedmenų posistemį pateikiama 2 dalyje.

Ši TSS nustato reikalavimus, kuriuos turi tenkinti 1.2 skirsnyje apibrėžti geležinkelių riedmenys, jeigu būtų naudojami susisiekimui geležinkelių tinkle. Be to, šie riedmenys turi tenkinti ir esminius reikalavimus, nustatytus Direktyvoje 96/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB.

Teisė pasinaudoti geležinkelių linijomis priklauso ne vien nuo šios TSS techninių reikalavimų vykdymo – leidžiant geležinkelio įmonės atitinkamiems geležinkelių riedmenims važiuoti konkrečioje geležinkelių linijoje, turi būti atsižvelgta į kitus reikalavimus, nurodytus Direktyvoje 2004/49 ir Direktyvoje 2001/14 su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB. Pavyzdžiui, infrastruktūros valdytojui leidžiama 2 klasės traukiniui 1 kategorijos geležinkelių linijoje nuspręsti neskirti jo linijos dėl geležinkelių linijos pralaidumo priežasčių.

1.2.   Geografinė taikymo sritis

Šios TSS taikymo geografinė sritis yra transeuropinė greitųjų geležinkelių sistema, aprašyta Direktyvos 96/48/EB I priede su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB.

1.3.   Šios TSS turinys

Pagal Direktyvos 96/48/EB 5 straipsnio 3 dalį ir I priedo 1 dalies b punktą su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, ši TSS:

(a)	nusako numatomą taikymo sritį (2 skyrius);

(b)	išdėsto riedmenų posistemio esminius reikalavimus (3 skyrius);

(c)	nustato funkcinius ir techninius reikalavimus, kuriuos turi atitikti posistemis ir jo sąsajos su kitais posistemiais (4 skyrius);

(d)	išdėsto eksploatavimo ir techninės priežiūros taisykles, priskirtinas 1.1 ir 1.2 skirsnių taikymo sričiai (4 skyrius);

(e)	nurodo atitinkamiems darbuotojams keliamus profesinės kvalifikacijos reikalavimus, sveikatos ir saugos darbe sąlygas, būtinas atitinkamo posistemio eksploatavimui bei techninei priežiūrai ir TSS įgyvendinimui (4 skyrius);

(f)	apibrėžia sąveikos sudedamąsias dalis ir sąsajas, kurioms turi būti taikomos Europos specifikacijos, įskaitant Europos standartus, būtinas sąveikai transeuropinėje greitųjų geležinkelių sistemoje pasiekti (5 skyrius);

(g)	išdėsto sąveikos sudedamųjų dalių atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimo procedūras arba, kita vertus, posistemių EB patikros procedūras (6 skyrius);

(h)	nurodo TSS įgyvendinimo strategiją (7 skyrius);

(i)	numato specifinius atvejus pagal Direktyvos 6 straipsnio 3 dalį (7 skyrius).

2.   GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ POSISTEMIO APIBRĖŽTIS IR FUNKCIJOS

2.1.   Posistemio aprašas

Geležinkelių riedmenų posistemis neapima kontrolės ir valdymo, infrastruktūros, eksploatavimo posistemių ir energijos posistemio geležinkelio kelio dalies, kadangi šie posistemiai smulkiai apibūdinti jiems skirtose TSS.

Be to, geležinkelių riedmenų posistemis neapima traukinio brigados (mašinisto ir kitų traukinio brigados narių) ir keleivių.

2.2.   Geležinkelių riedmenų posistemio funkcijos ir aspektai

Šios geležinkelių riedmenų posistemiui skirtos TSS taikymo sritis yra išplėsta ankstesnės TSS, pateiktos Sprendimo 2002/735/EB priede, taikymo sritis.

Geležinkelių riedmenų posistemis pagal paskirtį turi atlikti šias funkcijas:

—	vežti ir apsaugoti keleivius bei traukinio ir lokomotyvo brigadą;

—	įgauti pagreitį, išlaikyti greitį, stabdyti ir sustoti;

—	teikti traukinio mašinistui informaciją, vykdyti priekinę apžvalgą ir tinkamą valdymą;

—	išlaikyti traukinį ant bėgių kelio ir kreipti jį bėgių keliu;

—	signalizuoti apie traukinio buvimą kitiems subjektams;

—	eksploatuoti saugiai net ir įvykus riktams;

—	tausoti aplinką;

—	techniškai prižiūrėti riedmenų posistemį ir geležinkelių riedmenyse įrengiamą energijos posistemio dalį;

—	riedmenys turi būti tinkami važiuoti juos aprūpinant elektra iš atitinkamų traukos sistemų.

Traukinyje įrengiama kontrolės, valdymo ir signalizacijos įranga patenka į Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio taikymo sritį.

3.   ESMINIAI REIKALAVIMAI

3.1.   Bendrieji

Šios TSS taikymo srityje užtikrinti šios TSS 3 skyriuje nurodytus esminius reikalavimus leis suderinamumas su reikalavimais, aprašytais:

—	4 skyriuje – posistemiams

—	ir 5 skyriuje – sąveikos sudedamosioms dalims,

—	kaip patvirtina teigiami rezultatai, gauti įvertinus:

—	sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį ir (arba) tinkamumą naudoti,

—	posistemio patikrą,

kaip aprašyta 6 skyriuje.

Dalį esminių reikalavimų nustato nacionaliniai teisės aktai, nes:

—	yra neišspręstų ir atidėtų klausimų, išvardytų L priede;

—	yra pagal Direktyvos 96/48/EB 7 straipsnį nukrypti leidžiančių nuostatų;

—	yra specifinių atvejų, aprašytų šios TSS 7.3 skirsnyje.

Atitinkamos atitikties vertinimas atliekamas konkrečios valstybės narės, pranešusios Komisijai apie nacionalinius teisės aktus arba paprašiusios nukrypti leidžiančios nuostatos arba pripažinti specifinį atvejį, atsakomybe.

Pagal Direktyvos 96/48/EB 4 straipsnio 1 dalį su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, transeuropinės greitųjų geležinkelių sistema, posistemiai ir jų sąveikos sudedamosios dalys turi tenkinti atitinkamus esminius reikalavimus, apibendrintai nusakytus direktyvos III priede.

Geležinkelių riedmenų posistemio ir jo sudedamųjų dalių atitiktis esminiams reikalavimams yra tikrinama pagal Direktyvoje 96/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, taip pat ir šioje TSS numatytas sąlygas.

3.2   Esminiai reikalavimai, kurie yra susiję su:

—

sauga,

—	patikimumu ir prieinamumu,

—

sveikata

—	aplinkos apsauga,

—	techniniu suderinamumu.

Pagal Direktyvą 96/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, apskritai galima esminius reikalavimus taikyti visai transeuropinei greitųjų geležinkelių sistemai arba atskiriems posistemių ar jų sudedamųjų dalių aspektams.

3.3.   Bendrieji reikalavimai

Jei tai yra geležinkelių riedmenų posistemis, be aptartųjų direktyvos III priede, nustatomi šie specifiniai aspektai.

3.3.1.   Sauga

1.1.1 esminis reikalavimas:

„Saugos požiūriu svarbios sudedamosios dalys, pirmiausia susijusios su traukinių eismu, turi būti suprojektuotos, pagamintos arba sumontuotos, jų techninė priežiūra atliekama ir jos kontroliuojamos taip, kad tinklui nustatytus tikslus atitinkančiu lygiu būtų užtikrinta sauga, įskaitant nustatytuosius konkrečioms nevisavertėms padėtims.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:

—	4.2.2.2 (galinės sankabos ir sankabų įranga sujungimui su gelbėjimo traukiniais)

—	4.2.2.3 (riedmens konstrukcijos stiprumas)

—	4.2.2.4 (įlipimas)

—	4.2.2.6 (mašinisto kabina)

—	4.2.2.7 (priekinis traukinio stiklas ir priekinė traukinio dalis)

—	4.2.3.1 (kinematinis geležinkelių riedmenų gabaritas)

—	4.2.3.3 (geležinkelių riedmenų parametrai, darantys poveikį antžeminėms traukinių stebėjimo sistemoms)

—	4.2.3.4 (geležinkelių riedmenų dinaminės savybės)

—	4.2.3.10 (smėlio barstymas)

—	4.2.3.11 (aerodinaminių reiškinių poveikis balastui)

—	4.2.4 (stabdymas)

—	4.2.5 (keleivių informavimas ir pranešimai)

—	4.2.6.2 (traukinio aerodinaminės apkrovos atvirame lauke)

—	4.2.6.3 (šoninis vėjas)

—	4.2.6.4 (didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose)

—	4.2.6.6 (išoriniai elektromagnetiniai trukdžiai)

—	4.2.7 (sistemos apsauga)

—	4.2.7.13 (programinė įranga)

—	4.2.10 (techninė priežiūra)

1.1.2 esminis reikalavimas:

„Taikomi rato ir bėgių sąveikos parametrai turi atitikti stabilumo reikalavimus, kad būtų galima užtikrinti saugų judėjimą, kai važiuojama didžiausiu leistinu greičiu.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:

—	4.2.3.2 (statinė ašies apkrova)

—	4.2.3.4 (riedmenų dinaminės savybės)

1.1.3 esminis reikalavimas:

„Naudojamos sudedamosios dalys turi išlaikyti bet kuriuos įprastus ar išskirtinius įtempius, kurie buvo nurodyti per tų dalių naudojimo laikotarpį. Kiekvieno atsitiktinio gedimo neigiamos pasekmės saugai turi būti apribotos tinkamomis priemonėmis.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:

—	4.2.2.2 (galinės sankabos ir sankabų įranga sujungimui su gelbėjimo traukiniais)

—	4.2.2.3 (riedmens konstrukcijos stiprumas)

—	4.2.2.7 (priekinis traukinio stiklas ir priekinė traukinio dalis)

—	4.2.3.3.2 (ašies guolių būklės stebėjimas)

—	4.2.3.4.3 (ribinės bėgių kelio apkrovos)

—	4.2.3.4.9 (aširačiai)

—	4.2.4 (stabdymas)

—	4.2.6 1 (aplinkos sąlygos)

—	4.2.6.3 (šoninis vėjas)

—	4.2.6.4 (didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose)

—	4.2.7.2 (gaisrinė sauga)

—	4.2.8.3.6 (srovės imtuvai ir kontaktiniai srovės imtuvų intarpai)

—	4.2.9 (paranga)

—	4.2.10 (techninė priežiūra)

1.1.4 esminis reikalavimas:

„Projektuojant stacionariąją įrangą ir riedmenis bei pasirenkant naudotinas medžiagas turi būti siekiama, kad jeigu kiltų gaisras, būtų ribojamas ugnies ir dūmų susidarymas, jų plitimas bei poveikis.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiame punkte:

—	4.2.7.2 (gaisrinė sauga)

1.1.5 esminis reikalavimas:

„Visi vartotojams naudoti skirti įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad nemažintų vartotojų saugos, jeigu būtų apgalvotai naudojami kitaip, nei pagal pateiktą instrukciją.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:

—	4.2.2.2 (galinės sankabos ir sankabų įranga sujungimui su gelbėjimo traukiniais)

—	4.2.2.4 (įlipimas)

—	4.2.2.5 (tualetai)

—	4.2.4 (stabdymas)

—	4.2.5.3 (keleivių pranešimai apie pavojų)

—	4.2.7.1 (avariniai išėjimai)

—	4.2.7.3 (apsauga nuo sužalojimo elektros srove)

—	4.2.7.5 (kėlimo arba gelbėjimo procedūros)

—	4.2.9 (paranga)

—	4.2.10 (techninė priežiūra)

3.3.2.   Patikimumas ir tinkamumas

1.2 esminis reikalavimas:

„Su traukinių judėjimu susijusių stacionarių arba kilnojamų sudedamųjų dalių stebėjimas ir techninė priežiūra turi būti organizuojami, atliekami ir kiekybiškai apibūdinami taip, kad būtų išlaikytas tų dalių veikimas joms numatytomis eksploatavimo sąlygomis.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:

—	4.2.2.2 (galinės sankabos ir sankabų įranga sujungimui su gelbėjimo traukiniais)

—	4.2.2.3 (riedmens konstrukcijos stipris)

—	4.2.2.4 (įlipimas)

—	4.2.3.1 (kinematinis geležinkelių riedmenų gabaritas)

—	4.2.3.3.2 (priekinis traukinio stiklas ir priekinė traukinio dalis)

—	4.2.3.4 (geležinkelių riedmenų dinaminės savybės)

—	4.2.3.9 (pakabos koeficientas)

—	4.2.4 (stabdymas)

—	4.2.7.10 (stebėjimo ir diagnostikos sampratos)

—	4.2.10 (techninė priežiūra)

3.3.3.   Sveikatos reikalavimai

1.3.1 esminis reikalavimas:

„Traukiniuose ir geležinkelio infrastruktūrose neturi būti naudojamos medžiagos, kurios dėl jų naudojimo būdo keltų pavojų žmonių, galinčių prieiti prie tų medžiagų, sveikatai.“

Šį pagrindinį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiame punkte:

—	4.2.10 (techninė priežiūra)

1.3.2 esminis reikalavimas:

„Tos medžiagos turi būti atrenkamos, laikomos ir naudojamos taip, kad būtų galima apriboti kenksmingų ir pavojingų dūmų ar dujų išsiskyrimą, ypač kilus gaisrui.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:

—	4.2.7.2 (gaisrinė sauga)

—	4.2.10 (techninė priežiūra)

3.3.4.   Aplinkos apsauga

1.4.1 esminis reikalavimas:

„Transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sukūrimo ir jos eksploatavimo poveikis aplinkai turi būti įvertintas, ir į jį turi būti atsižvelgta dar projektuojant tą sistemą pagal galiojančias Bendrijos nuostatas.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:

—	4.2.3.11 (balasto išjudinimas oro srautu)

—	4.2.6.2 (traukinio aerodinaminė apkrova)

—	4.2.6.5 (išorinis triukšmas)

—	4.2.6.6 (išoriniai elektromagnetiniai trukdžiai)

—	4.2.9 (paranga)

—	4.2.10 (techninė priežiūra)

1.4.2 esminis reikalavimas:

„Traukiniuose ir geležinkelio infrastruktūrose naudojamos medžiagos neturi leisti išsiskirti dujoms ir dūmams, kurie yra kenksmingi ir pavojingi aplinkai, ypač jeigu kiltų gaisras.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:

—	4.2.7.2 (gaisrinė sauga)

—	4.2.10 (techninė priežiūra)

1.4.3 esminis reikalavimas:

„Geležinkelių riedmenų ir energijos tiekimo sistemos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad elektromagnetiniu atžvilgiu būtų suderinamos su įrenginiais, įranga ir viešaisiais ar privačiais tinklais, kuriems jos galėtų trukdyti.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiame punkte:

—	4.2.6.6 (išoriniai elektromagnetiniai trukdžiai)

3.3.5.   Techninis suderinamumas

1.5 esminis reikalavimas:

„Infrastruktūros ir stacionarių įrenginių techninės charakteristikos turi būti suderinamos tarpusavyje ir su transeuropinėje greitųjų geležinkelių sistemoje naudojamų traukinių charakteristikomis.

Jei tam tikruose tinklo ruožuose šių charakteristikų atitiktis pasirodytų esanti sunkiai pasiekiama, gali būti įgyvendinami laikini sprendimai, užtikrinantys atitiktį ateityje.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:

—	4.2.2.4 (įlipimas)

—	4.2.3.1 (kinematinis gabaritas)

—	4.2.3.2 (statinė ašies apkrova)

—	4.2.3.3 (riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių stebėjimo sistemoms)

—	4.2.3.4 (riedmenų dinaminės savybės)

—	4.2.3.5 (didžiausias traukinio ilgis)

—	4.2.3.6 (didžiausi nuolydžiai)

—	4.2.3.7 (mažiausias kreivės spindulys)

—	4.2.3.8 (rato antbriaunių tepimas)

—	4.2.3.11 (balasto išjudinimas oro srautu)

—	4.2.4 (stabdymas)

—	4.2.6.2 (traukinio aerodinaminė apkrova)

—	4.2.6.4 (didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose)

—	4.2.7.11 (specialus reikalavimas tuneliams)

—	4.2.8.3 (funkcinis ir techninis reikalavimas aprūpinimui elektra)

—	4.2.9 (paranga)

—	4.2.10 (techninė priežiūra)

3.4.   Specifiniai geležinkelių riedmenų posistemio reikalavimai

3.4.1.   Sauga

2.4.1 esminio reikalavimo 1 pastraipa:

„Geležinkelių riedmenų ir juos jungiančių dalių konstrukcijos turi būti suprojektuotos taip, kad keleiviams skirtos patalpos ir mašinisto kabina būtų apsaugotos, jeigu riedmenys susidurtų arba nuvažiuotų nuo bėgių.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:

—	4.2.2.2 (galinės sankabos ir sankabų įranga sujungimui su gelbėjimo traukiniais)

—	4.2.2.3 (riedmens konstrukcijos stiprumas)

2.4.1 esminio reikalavimo 2 pastraipa:

„Elektros įranga neturi mažinti kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrenginių saugos arba bloginti jų veikimo.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:

—	4.2.6.6 (išoriniai elektromagnetiniai trukdžiai)

—	4.2.8.3 (funkcinis ir techninis reikalavimas aprūpinimui elektra)

2.4.1 esminio reikalavimo 3 pastraipa:

„Stabdymo būdas ir sukuriamos stabdymo jėgos turi būti suderinamos su bėgių kelių konstrukcija, inžineriniais statiniais ir signalizacijos sistemomis.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:

—	4.2.3.4.3 (ribinės bėgių kelio apkrovos)

—	4.2.4.1 (minimalūs stabdymo parametrai)

—	4.2.4.5 (elektromagnetinių stabdžių naudojimas)

2.4.1 esminio reikalavimo 4 pastraipa:

Turi būti imtasi priemonių prieigai prie įtampą turinčių sudedamųjų dalių užkirsti, siekiant, kad žmonių saugai nebūtų keliamas pavojus.

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:

—	4.2.5.2 (keleivių informavimo ženklai)

—	4.2.7.3 (apsauga nuo sužalojimo elektros srove)

—	4.2.9 (paranga)

—	4.2.10 (techninė priežiūra)

2.4.1 esminio reikalavimo 5 pastraipa:

„Jeigu iškiltų pavojus, numatyti įtaisai turi būti tinkami, kad keleiviai jais galėtų informuoti mašinistą, o traukinio ir lokomotyvo brigados nariai galėtų susižinoti su mašinistu.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti punkte:

—	4.2.5 (keleivių informavimas ir pranešimai)

2.4.1 esminio reikalavimo 6 pastraipa:

„Įlipimo durys privalo turėti keleivių saugą užtikrinančias atidarymo ir uždarymo sistemas.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti punkte:

—	4.2.2.4.2 (išorinės įlipimo durys)

2.4.1 esminio reikalavimo 7 pastraipa:

„Turi būti numatyti ir paženklinti avariniai išėjimai.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:

—	4.2.5.2 (keleivių informavimo ženklai)

—	4.2.7.1 (avariniai išėjimai)

2.4.1 esminio reikalavimo 8 pastraipa:

„Turi būti nustatytos atitinkamos nuostatos, kad būtų atsižvelgta į ypatingas saugos sąlygas labai ilguose tuneliuose.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:

—	4.2.5.3 (keleivių pranešimai apie pavojų)

—	4.2.7.2 (gaisrinė sauga)

—	4.2.7.11 (specialus reikalavimas tuneliams)

—	4.2.7.12 (avarinio apšvietimo sistema)

2.4.1 esminio reikalavimo 9 pastraipa:

„Pakankamo intensyvumo ir veikimo trukmės avarinio apšvietimo sistema – besąlyginis traukiniams taikomas reikalavimas.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti punkte:

—	4.2.7.12 (avarinio apšvietimo sistema)

2.4.1 esminio reikalavimo 10 pastraipa:

„Traukiniuose turi būti įrengta viešoji informavimo sistema, numatanti priemones, kuriomis traukinio ir lokomotyvo brigados nariai ir eismo tvarkdariai keleiviams perduoda pranešimus.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti punkte:

—	4.2.5 (keleivių informavimas ir pranešimai)

3.4.2.   Patikimumas ir tinkamumas

2.4.2 esminis reikalavimas:

„Pagrindinė ir važiavimo, traukos bei stabdymo įranga ir kontrolės bei valdymo sistema turi būti suprojektuotos taip, kad susiklosčius apibrėžtai nevisavertei situacijai traukiniu būtų galima toliau važiuoti be neigiamų pasekmių veikiančiai įrangai.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:

—	4.2.1.1 (įvadas)

—	4.2.1.2 (traukinių projektavimas)

—	4.2.2.2 (galinės sankabos ir sankabų įranga sujungimui su gelbėjimo traukiniais)

—	4.2.4.1 (mažiausi stabdymo parametrai)

—	4.2.4.2 (stabdomo rato ir bėgio sankybio leistini lygiai)

—	4.2.4.3 (stabdžių sistemos reikalavimai)

—	4.2.4.4 (darbinio stabdymo savybės)

—	4.2.4.6 (sustabdyto traukinio apsauga)

—	4.2.4.7 (stabdžių charakteristikos stačiuose nuolydžiuose)

—	4.2.5.1 (viešoji informavimo sistema)

—	4.2.7.2 (gaisrinė sauga)

—	4.2.7.10 (stebėjimo ir diagnostikos sampratos)

—	4.2.7.12 (avarinio apšvietimo sistema)

—	4.2.8.1 (reikalavimai traukos charakteristikoms)

—	4.2.8.2 (varančiojo rato ir bėgio sankybio reikalavimai)

—	4.2.10 (techninė priežiūra)

3.4.3.   Techninis suderinamumas

2.4.3 esminio reikalavimo pirmoji pastraipa:

„Elektros įranga turi būti suderinama su kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrenginių veikimu“.

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:

—	4.2.6.6 (išoriniai elektromagnetiniai trukdžiai)

—	4.2.8.3 (funkcinis ir techninis reikalavimas aprūpinimui elektra)

2.4.3 esminio reikalavimo antroji pastraipa:

„Techninės srovės imtuvų charakteristikos turi būti tokios, kad leistų traukiniams važiuoti naudojantis transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos aprūpinimo elektra posistemiais.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti punkte:

—	4.2.8.3 (funkcinis ir techninis reikalavimas aprūpinimui elektra)

2.4.3 esminio reikalavimo trečioji pastraipa:

„Riedmenų techninės charakteristikos turi būti tokios, kad riedmenys būtų tinkami važiuoti kiekviena geležinkelio linija, kurioje juos numatyta naudoti.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:

—	4.2.2.4 (įlipimas)

—	4.2.3.1 (kinematinis geležinkelių riedmenų gabaritas)

—	4.2.3.2 (statinė ašies apkrova)

—	4.2.3.3 (geležinkelių riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių stebėjimo sistemoms)

—	4.2.3.4 (geležinkelių riedmenų dinaminės savybės)

—	4.2.3.5 (didžiausias traukinio ilgis)

—	4.2.3.6 (didžiausi nuolydžiai)

—	4.2.3.7 (mažiausias kreivės spindulys)

—	4.2.3.11 (balasto išjudinimas oro srautu)

—	4.2.4 (stabdymas)

—	4.2.6 (aplinkos sąlygos)

—	4.2.7.4 (išorinės šviesos ir sirena)

—	4.2.7.9 (kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema)

—	4.2.7.11 (specialus reikalavimas tuneliams)

—	4.2.8 (traukos ir elektros įranga)

—	4.2.9 (paranga)

—	4.2.10 (techninė priežiūra)

—	4.8 (infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų registrai)

3.5.   Techninės priežiūros reikalavimai

2.5.1 esminis reikalavimas. Sveikata:

„Techninės priežiūros centrų techninė įranga ir procedūros neturi kelti pavojaus žmonių sveikatai.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:

—	4.2.9 (paranga)

—	4.2.10 (techninė priežiūra)

2.5.2 esminis reikalavimas. Aplinkos apsauga:

„Techninės priežiūros centrų techninė įranga ir procesai neturi viršyti leistinų trukdžių lygių šių centrų aplinkoje.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:

—	4.2.6.5 (išorinis triukšmas)

—	4.2.6.6 (išoriniai elektromagnetiniai trukdžiai)

—	4.2.9 (paranga)

—	4.2.10 (techninė priežiūra)

2.5.3 esminis reikalavimas. Techninis suderinamumas:

„Greitųjų traukinių techninės priežiūros (tvarkymo) įranga turi būti tokia, kad visuose traukiniuose, kuriems ji skirta, būtų galima atlikti saugą, sveikatos apsaugą ir patogumus užtikrinančias operacijas.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:

—	4.2.9 (paranga)

—	4.2.10 (techninė priežiūra)

3.6.   Kiti reikalavimai, kartu aktualūs geležinkelių riedmenų posistemiui

3.6.1.   Infrastruktūra

2.1.1 esminis reikalavimas. Sauga:

„Turi būti imamasi tinkamų priemonių, kad būtų neleidžiama patekti arba be leidimo įsibrauti į įrenginius linijose, kuriomis traukiniai važiuoja dideliu greičiu.“

„Turi būti imamasi priemonių, kad būtų apriboti žmonėms kylantys pavojai, ypač traukiniams dideliu greičiu pravažiuojant pro stotis.“

„Infrastruktūros, į kurias gali patekti žmonės, turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad būtų sumažinti visi pavojai žmogaus sveikatai (stabilumas, gaisras, prieiga, evakavimas, peronai ir t. t.).“

„Turi būti nustatytos atitinkamos nuostatos, kad būtų atsižvelgta į ypatingas saugos sąlygas labai ilguose tuneliuose.“

Šis esminis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

3.6.2.   Energija

2.2.1 esminis reikalavimas. Sauga:

„Aprūpinimo energija sistemos eksploatavimas neturi pabloginti nei greitųjų traukinių, nei žmonių (naudotojų, eksploatuojančių darbuotojų, aplinkinių gyventojų ir trečiųjų asmenų) saugos sąlygų.“

Šis esminis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

2.2.2 esminis reikalavimas. Aplinkos apsauga:

„Aprūpinimo energija sistemų veikimas neturi kenkti aplinkai labiau nei leidžia nustatytos ribos.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:

—	4.2.6.6 (išoriniai elektromagnetiniai trukdžiai)

—	4.2.8.3.6 (geležinkelių riedmenų reikalavimai srovės imtuvams)

2.2.3 esminis reikalavimas. Techninis suderinamumas:

„Visoje transeuropinėje greitųjų geležinkelių sistemoje naudojamos aprūpinimo elektra sistemos turi:

—	leisti traukinius eksploatuoti pagal apibrėžtus tokių traukinių eksploatavimo lygius;

—	būti suderinamos su traukiniuose sumontuotais elektros srovės priėmimo iš kontaktinio tinklo prietaisais.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti punkte:

—	4.2.8.3 (funkcinis ir techninis reikalavimas aprūpinimui elektra)

3.6.3.   Kontrolė, valdymas ir signalizavimas

2.3.1 esminis reikalavimas. Sauga:

„Transeuropinėje greitųjų geležinkelių sistemoje naudojami kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrenginiai ir procedūros turi sudaryti sąlygas išlaikyti traukinių eismo saugos lygį, atitinkantį tinklui nustatytus tikslus.“

Šis esminis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

2.3.2 esminis reikalavimas. Techninis suderinamumas:

„Visa nauja greitųjų geležinkelių infrastruktūra ir visi nauji greitųjų geležinkelių riedmenys, pagaminti ar sukurti patvirtinus suderinamas kontrolė, valdymo ir signalizacijos sistemas, turi būti pritaikyti naudoti tose sistemose.“

„Mašinistų kabinoje įrengta kontrolės, valdymo ir signalizacijos įranga turi leisti visoje transeuropinėje paprastųjų geležinkelių sistemoje užtikrinti įprastą veikimą esant nustatytoms sąlygoms.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:

—	4.2.3.2 (statinė ašies apkrova)

—	4.2.3.3 (riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių stebėjimo sistemoms)

—	4.2.6.6.1 (generuojami trukdžiai, kurie veikia signalizacijos sistemą ir telekomunikacijų tinklą)

—	4.2.7.9 (kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema)

—	4.2.8.3.10 (sąsajos su kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema)

3.6.4.   Aplinka

2.6.1 esminis reikalavimas. Sveikata:

„Eksploatuojant transeuropinę greitųjų geležinkelių sistemą turi būti laikomasi privalomųjų keliamo triukšmo apribojimų.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:

—	4.2.6.5 (išorinis triukšmas)

—	4.2.7.6 (vidinis triukšmas)

2.6.2 esminis reikalavimas. Aplinkos apsauga:

„Eksploatuojant transeuropinę greitųjų geležinkelių sistemą įprastomis sąlygomis sukuriamas žemės vibracijos lygis neturi būti nepriimtinas veikloms ir pačiai aplinkai teritorijoje šalia infrastruktūros statinių.“

Šis esminis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

3.6.5.   Eksploatavimas

2.7.1 esminio reikalavimo pirmoji pastraipa. Sauga:

„Tinklo eksploatavimo taisyklės ir mašinistų, traukinio ir lokomotyvo brigados narių kvalifikacija turi būti suderinta taip, kad būtų užtikrintas saugus tarptautinis susisiekimas.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiame punkte:

—	4.2.7.8 (mašinisto budrumo patikros įtaisas)

2.7.1 esminio reikalavimo antroji pastraipa. Sauga:

„Eksploatavimo operacijų ir techninės priežiūros laiko tarpai, techninę priežiūrą atliekančių darbuotojų mokymas ir jų kvalifikacija bei atitinkamų operatorių techninės priežiūros centruose įdiegta kokybės užtikrinimo sistema turi būti tokie, kad užtikrintų aukštą saugos lygį.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:

—	4.2.9 (paranga)

—	4.2.10 (techninė priežiūra)

2.7.2 esminis reikalavimas. Patikimumas ir tinkamumas:

„Eksploatavimo operacijų ir techninės priežiūros dažnumas, techninę priežiūrą atliekančių darbuotojų mokymas ir jų kvalifikacijos bei atitinkamų operatorių techninės priežiūros centruose įdiegta kokybės užtikrinimo sistema turi būti tokie, kad užtikrintų aukštą patikimumo ir parengties lygį.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti punkte:

—	4.2.10 (techninė priežiūra)

2.7.3 esminis reikalavimas. Techninis suderinamumas:

„Tinklų eksploatavimo taisyklės ir mašinistų, traukinių ir lokomotyvų brigadų narių bei eismą valdančių pareigūnų kvalifikacija turi būti suderinta taip, kad būtų užtikrintas transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos eksploatavimo veiksmingumas.“

Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti punkte:

—	4.2.10 (techninė priežiūra)

3.7.   Geležinkelių riedmenų posistemio sudedamosios dalys, susijusios su esminiais reikalavimais

		Direktyvos 96/48/EB esminio reikalavimo punktas su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB
Geležinkelių riedmenų posistemio sudedamoji dalis	TSS punktas	Sauga	Patikimumas ir tinkamumas	Sveikatos apsauga	Aplinkos apsauga	Techninis suderinamumas
Bendrosios nuostatos	4.2.1		2.4.2
Konstrukcijos ir mechaninės dalys	4.2.2
Traukinių projektavimas	4.2.1.2		2.4.2
Galinės sankabos ir sankabų įranga sujungimui su gelbėjimo traukiniais	4.2.2.2	1.1.1 1.1.3 1.1.5 2.4.1.1	1.2 2.4.2
Riedmens konstrukcijos stiprumas	4.2.2.3	1.1.1 1.1.3 2.4.1.1	1.2
Įlipimas	4.2.2.4	1.1.1 1.1.5	1.2			1.5 2.4.3.3
Įlipimo durys	4.2.2.4.2	2.4.1.6
Tualetai	4.2.2.5	1.1.5
Mašinisto kabina	4.2.2.6	1.1.1
Priekinis traukinio stiklas ir priekinė traukinio dalis	4.2.2.7	1.1.1 1.1.3
Bėgių kelio sąveika ir reglamentuojami dydžiai	4.2.3
Kinematinis gabaritas	4.2.3.1	1.1.1	1.2			1.5 2.4.3.3
Statinė ašies apkrova	4.2.3.2	1.1.2				1.5 2.4.3.3 2.3.2
Riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių stebėjimo sistemoms	4.2.3.3	1.1.1				1.5 2.4.3.3 2.3.2
Ašies guolių būklės stebėjimas	4.2.3.3.2	1.1.3	1.2
riedmenų dinaminės savybės	4.2.3.4	1.1.1 1.1.2	1.2			1.5 2.4.3.3
Ribinės bėgių kelio apkrovos	4.2.3.4.3	1.1.3 2.4.1.3
Aširačiai	4.2.3.4.9	1.1.3
Didžiausias traukinio ilgis	4.2.3.5					1.5 2.4.3.3
Didžiausi nuolydžiai	4.2.3.6					1.5 2.4.3.3
Mažiausias kelio kreivės spindulys	4.2.3.7					1.5 2.4.3.3
Rato antbriaunių tepimas	4.2.3.8					1.5
Pakabos koeficientas	4.2.3.9		1.2
Smėlio barstymas	4.2.3.10	1.1.1
Aerodinaminių reiškinių poveikis balastui	4.2.3.11	1.1.1			1.4.1	1.5 2.4.3.3
Stabdymas	4.2.4	1.1.1 1.1.3 1.1.5	1.2			1.5 2.4.3.3
Mažiausi stabdymo parametrai	4.2.4.1	2.4.1.3	2.4.2
Stabdomo rato ir bėgio sankybio leistini lygiai	4.2.4.2		2.4.2
Stabdžių sistemos reikalavimai	4.2.4.3		2.4.2
Darbinio stabdymo savybės	4.2.4.4		2.4.2
Elektromagnetinių stabdžių naudojimas	4.2.4.5	2.4.1.3
Sustabdyto traukinio apsauga	4.2.4.6		2.4.2
Stabdžių charakteristikos stačiuose nuolydžiuose	4.2.4.7		2.4.2
Keleivių informavimas ir pranešimai	4.2.5	1.1.1 2.4.1.5 2.4.1.10
Viešoji informavimo sistema	4.2.5.1		2.4.2
Keleivių informavimo ženklai	4.2.5.2	2.4.1.4 2.4.1.7
Keleivių pranešimai apie pavojų	4.2.5.3	1.1.5 2.4.1.8
Aplinkos sąlygos	4.2.6					2.4.3.3
Aplinkos sąlygos	4.2.6.1	1.1.3
Traukinio aerodinaminės apkrovos atvirame lauke	4.2.6.2	1.1.1			1.4.1	1.5
Šoninis vėjas	4.2.6.3	1.1.1 1.1.3
Didžiausias slėgio pokytis tuneliuose	4.2.6.4	1.1.1 1.1.3				1.5
Išorinis triukšmas	4.2.6.5			2.6.1	1.4.1 2.5.2
Išoriniai elektromagnetiniai trukdžiai	4.2.6.6	1.1.1 2.4.1.2			1.4.1 1.4.3 2.5.2 2.2.2	2.4.3.1
Generuojami trukdžiai, kurie daro poveikį signalizacijos sistemai ir telekomunikacijų tinklui	4.2.6.6.1					2.3.2
Sistemos apsauga	4.2.7	1.1.1
Avariniai išėjimai	4.2.7.1	1.1.5 2.4.1.7
Apsauga nuo gaisro	4.2.7.2	1.1.3 1.1.4 2.4.1.8	2.4.2	1.3.2	1.4.2
Apsauga nuo sužalojimo elektros srove	4.2.7.3	1.1.5 2.4.1.4
Išorinės šviesos ir sirena	4.2.7.4					2.4.3.3
Kėlimo arba gelbėjimo procedūros	4.2.7.5	1.1.5
Vidinis triukšmas	4.2.7.6			2.6.1
Oro kondicionavimas	4.2.7.7
Mašinisto budrumo patikros įtaisas	4.2.7.8	2.7.1
Kontrolės ir valdymo sistema	4.2.7.9	1.1.1				2.4.3.3 2.3.2
Stebėjimo ir diagnostikos sampratos	4.2.7.10		1.2 2.4.2
Specialus reikalavimas tuneliams	4.2.7.11	2.4.1.8				1.5 2.4.3.3
Avarinio apšvietimo sistema	4.2.7.12	2.4.1.8 2.4.1.9	2.4.2
Programinė įranga	4.2.7.13	1.1.1
Traukos ir elektros įranga	4.2.8					2.4.3.3
Reikalavimai traukos charakteristikoms	4.2.8.1		2.4.2
Varančiojo rato ir bėgio sankybio reikalavimai	4.2.8.2		2.4.2
Funkcinis ir techninis elektros tiekimo reikalavimas	4.2.8.3	2.4.1.2			2.2.3	1.5 2.4.3.1 2.4.3.2
Srovės imtuvai ir kontaktiniai srovės imtuvų intarpai	4.2.8.3.6				2.2.2
Sąsajos su kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema	4.2.8.3.8					2.3.2
Paranga	4.2.9	1.1.3 1.1.5 2.4.1.4 2.7.1		2.5.1	1.4.1 2.5.2	1.5 2.4.3.3 2.5.3
Techninė priežiūra	4.2.10	1.1.3 1.1.5 2.4.1.4 2.7.1	1.2 2.4.2 2.7.2	1.3.1 1.3.2 2.5.1	1.4.1 1.4.2 2.5.2	1.5 2.4.3.3 2.5.3 2.7.3
Infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų registrai	4.8					2.4.3.3

4.   POSISTEMIO TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS

4.1.   Įvadas

Geležinkelių riedmenų posistemis turi būti tikrinamas pagal Direktyvą 96/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, siekiant užtikrinti sąveiką pagal esminius reikalavimus.

Funkciniai ir techniniai posistemio ir jo sąsajų reikalavimai, kurios aprašyti 4.2 ir 4.3 skirsniuose, nereikalauja taikyti ypatingų technologijų ar techninių sprendimų, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina transeuropinių paprastųjų geležinkelių tinklo sąveikai. Tačiau sąveikos inovaciniams sprendimams, kurie neatitinka šioje TSS nustatytų reikalavimų ir (arba) negali būti įvertinti taip, kaip nustatyta šioje TSS, reikia naujų reikalavimų ir (arba) įvertinimo metodų. Kad technologinės inovacijos būtų įmanomos, tokie reikalavimai ir įvertinimo metodai kuriami pagal 6.1.4 ir 6.2.3 punktuose aprašytą procesą.

Bendros techninės geležinkelių riedmenų charakteristikos yra apibūdintos šių techninių sąveikos reikalavimų 4 dalyje. Specialios techninės charakteristikos yra išvardytos geležinkelių riedmenų registre (žr. šios TSS I priedą).

4.2.   Funkciniai ir techniniai posistemio reikalavimai

4.2.1.   Bendrosios nuostatos

4.2.1.1.   Įvadas

Nustatomi šie pagrindiniai geležinkelių riedmenų posistemio parametrai:

—	Didžiausios bėgių kelio jėgos (Ribinės bėgių kelio apkrovos)

—	Ašies apkrova

—	Didžiausias traukinio ilgis

—	Riedmens kinematinis gabaritas

—	Minimalūs stabdymo parametrai

—	Geležinkelių riedmenų elektrinės ribinės charakteristikos

—	Geležinkelių riedmenų mechaninės ribinės charakteristikos

—	Išorinio triukšmo lygiai

—	Elektromagnetinių trukdžių lygiai

—	Vidinio triukšmo ribiniai lygiai

—	Oro kondicionavimo ribiniai lygiai

—	Reikalavimai asmenų su judėjimo negalia vežimui

—	Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose

—	Didžiausi nuolydžiai

—	Srovės imtuvo kolektoriaus ir vežimėlio geometrija

—	Techninė priežiūra

Transeuropinio greitųjų geležinkelių tinklo veiksmingumo kriterijai turi atitikti šių kategorijų geležinkelių linijų būdinguosius reikalavimus pagal traukinio klasę:

—	specialiai greitųjų traukinių eismui nutiestos geležinkelių linijos,

—	specialiai greitųjų traukinių eismui modernizuotos geležinkelių linijos,

—	specialiai greitųjų traukinių eismui modernizuotos geležinkelių linijos, turinčios tam tikrų ypatumų,

kaip aprašyta Direktyvos 96/48/EB 1 priedo 1 punkte su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB.

Pirmiau minėti geležinkelių riedmenų posistemio reikalavimai yra šie:

a)

Minimalių parametrų reikalavimai Siekiant, kad greitaisiais traukiniais būtų galima važiuoti transeuropiniame greitųjų geležinkelių tinkle ir kad jų eismas sklandžiai įsilietų į bendrą geležinkelių eismo srautą, visiems greitųjų geležinkelių riedmenims nustatomas reikalavimas atitikti minimalius traukos ir stabdymo charakteristikų lygius. Traukiniai privalo turėti pakankamai atsarginių ir perteklinių galių siekiant užtikrinti, kad būtų išlaikyti arba tik iš dalies sumažėtų tų charakteristikų lygiai, jeigu sugestų sistemos arba moduliai, nuo kurių priklauso pirmiau minėti procesai (traukos įranga nuo srovės imtuvo iki aširačių, mechaninė ir (arba) elektrinė stabdymo įranga). Tokios atsargos ir perviršiai smulkiau apibūdinti charakteristikose, pateiktose 4.2.1, 4.2.4.2, 4.2.4.3, 4.2.5.1, 4.2.4.7, 4.2.7.2, 4.2.7.12, 4.2.8.1 ir 4.2.8.2 punktuose. Atsižvelgiant į saugai svarbius geležinkelių riedmenų įrangos gedimus ar geležinkelių riedmenų funkcijų sutrikimus, kaip aprašyta šioje TSS, ar į saugai svarbią geležinkelių riedmenų perkrovą dėl per didelio keleivių skaičiaus, geležinkelių riedmenų eksploatuotojas ir (arba) geležinkelio įmonė turi nustatyti eksploatavimo taisykles, kuriose atsižvelgta į visus pagrįstai tikėtinus sunkesnius režimus ir į jų pasekmes taip, kaip nurodo įrangos gamintojas. Eksploatavimo taisyklės yra geležinkelio įmonės saugos valdymo sistemos dalis ir jų neprivalo tikrinti notifikuotoji įstaiga. Užtenka, kad gamintojas sudarytų daugumos pagrįstai tikėtinų sunkesnių režimų sąrašą ir juos aprašytų, kartu nurodydamas ir juos atitinkančius priimtinus geležinkelių riedmenų posistemio ribinius parametrų lygius ir atitinkamas šio posistemio eksploatavimo sąlygas. Šis dokumentas turėtų būti techninės bylos dalimi pagal Direktyvos 96/48/EB VI priedo 4 punktą su pakeitimais, padarytais direktyva 2004/50/EB, ir į jį turėtų būti atsižvelgta eksploatavimo taisyklėse.

b)

Didžiausias traukinių eksploatacinis greitis Didžiausias traukinių eksploatacinis greitis pagal Direktyvos 96/48/EB 5 straipsnio 3 dalį ir I priedą su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, turėtų būti — ne mažiau kaip 250 km/h 1 klasės traukiniams; — ne mažiau kaip 190 km/h, bet mažiau kaip 250 km/h 2 klasės traukiniams. Eksploatacinis greitis yra nominalus greitis, kuriuo numatoma leisti važiuoti traukiniui kasdien atitinkamuose geležinkelio ruožuose. Visada (jei leidžia infrastruktūra) turėtų būti įmanoma geležinkelių riedmenims važiuoti didžiausiu greičiu esant pakankamoms įgreitėjimo pagreičio atsargoms (kaip nustatyta tolimesniuose punktuose).

4.2.1.2.   Traukinių formavimas

a)	Šios TSS taikomos ir neišardomosioms variklinio vagono ir keleivinio vagono(-ų) grupėms, ir pavieniams riedmenims, kurie visada vertinami kaip apibrėžto traukos riedmenų ir varomųjų riedmenų junginio dalis.

b)	Abiejų klasių traukiniams leidžiamos šios traukinių sudėtys: — lanksčiai sujungti ir (arba) nesujungti traukiniai, — vagonų pakreipimo įrenginius turintys traukiniais ir (arba) jų neturintys, — vieno ir (arba) dviejų aukštų traukiniai.

c)

1 klasės traukiniai turi būti sudaryti iš savaeigių neišardomųjų variklinio vagono ir keleivinio vagono(-ų) grupių ir juose iš galų turėtų būti po mašinisto kabiną, kad traukiniu būtų galima važiuoti abiem kryptim ir kad būtų pasiektos šioje TSS nustatytos charakteristikos. Siekiant, kad traukinio keleivių talpa atitiktų besikeičiančius eismo poreikius, leidžiama sukabinti neišardomąsias variklinio vagono ir keleivinio vagono(-ų) grupes, kad važiuotų bendru sąstatu. Toks iš dviejų ir daugiau neišardomųjų variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupių sudarytas traukinys turi tenkinti šioje TSS pateiktus atitinkamus reikalavimus ir technines sąlygas. Tačiau nereikalaujama, kad skirtingų gamintojų nevienodos konstrukcijos neišardomosiomis variklinio vagono ir keleivinio vagono(-ų) grupėmis ar kitų geležinkelio įmonių eksploatuojamais traukiniais būtų galima važiuoti juos sukabinus.

d)

2 klasės traukiniai turi būti neišardomosios variklinio vagono ir keleivinio vagono(-ų) grupės arba keičiamos sudėties traukiniai, galintys arba negalintys važiuoti abiem kryptimis. Jie turi atitikti šioje TSS nustatytas charakteristikas. Siekiant, kad traukinio keleivių talpa atitiktų besikeičiančius eismo poreikius, leidžiama sukabinti 2 klasės traukinius, kad važiuotų bendru sąstatu, arba prijungti vagonų, jei traukinys yra sudarytas iš lokomotyvų ir prekinių vagonų ir jų seka nekeičiama. Toks iš dviejų ir daugiau traukinių sudarytas traukinys turi tenkinti atitinkamus reikalavimus ir charakteristikas, pateiktus šioje TSS. Tačiau nereikalaujama, kad skirtingų gamintojų nevienodos konstrukcijos neišardomosios variklinio vagono ir keleivinio vagono(-ų) grupės ar kitų geležinkelio įmonių eksploatuojami traukiniai įprasto eksploatavimo sąlygomis būtų tinkami važiuoti juos sukabinus.

e)

Siekiant, kad traukinio talpa atitiktų besikeičiančius eismo poreikius, leidžiama sukabinti 1 ir 2 klasės traukinius, kad važiuotų bendru sąstatu. Toks iš dviejų ir daugiau traukinių sudarytas traukinys turi tenkinti atitinkamus reikalavimus ir charakteristikas, pateiktus šioje TSS. Tačiau nereikalaujama, kad skirtingų gamintojų nevienodos konstrukcijos neišardomosios variklinio vagono ir keleivinio vagono(-ų) grupės ar kitų geležinkelio įmonių eksploatuojami traukiniai įprasto eksploatavimo sąlygomis būtų tinkami važiuoti juos sukabinus.

f)

Abiejų klasių traukinių atveju įvertinant neišardomąją variklinio vagono ir keleivinio vagono(-ų) grupę arba pavienį riedmenį viename ar keliuose sąstatuose, sąstatus, kuriems tokie įvertinimai yra galimi, turi aiškiai apibūdinti įvertinimo siekianti šalis ir jie turi būti aiškiai nurodyti tipo ar projekto ekspertizės EB patikros sertifikate. Neleidžiama įvertinti pavienį riedmenį atsietai nuo konkretaus sąstato. Kiekvieno sąstato apibrėžtimi turi būti nurodomas tipo pavadinimas, riedmenų skaičius ir TSS nurodytos riedmenų charakteristikos (kaip išvardyta Geležinkelių riedmenų registre).

g)	Kiekvieno traukinio riedmens techninės charakteristikos turi būti tokios, kad traukinys atitiktų šios TSS reikalavimus. Kai kuriuos reikalavimus galima taikyti įvertinant pavienį riedmenį, kitus – įvertinant apibrėžtą sąstatą, kaip nurodyta 6 dalyje kiekvienam reikalavimui.

h)	Sąstatas(–ai), turintis(–ys) bet kurį galiojantį įvertinimą, turi būti aiškiai apibrėžtas(–i) tipo ar projekto ekspertizės EB patikros sertifikate.

Apibrėžtys

1.	Neišardomoji variklinio vagono ir keleivinio vagono(-ų) grupė yra nuolatinės sudėties sąstatas, kurį perstatyti, jeigu tai apskritai įmanoma, galima tik cecho sąlygomis.

2.	Elektrinis arba dyzelinis sujungtas traukinys yra neišardomoji variklinio vagono ir keleivinio vagono(-ų) grupės, kurios visi riedmenys gali gabenti naudingą krovinį. Juose traukos ir kiti įrenginiai paprastai (bet nebūtinai) sumontuojami po grindimis.

3.	Elektrovežis yra neišardomosios variklinio vagono ir keleivinio vagono(-ų) grupės gale esantis traukos riedmuo su vienintele visame traukinyje mašinisto kabina, kuris negali vežti naudingo krovinio.

4.	Lokomotyvas yra traukos riedmuo, kuris negali vežti naudingo krovinio ir įprastinio eksploatavimo metu gali atsikabinti nuo traukinio ir važiuoti vienas.

5.	Prekinis vagonas yra ne traukos riedmuo nuolatiniame arba kintamame sąstate, galintis vežti naudingą krovinį. Tokiame vagone leidžiama įrengti mašinisto kabiną. Toks prekinis vagonas vadinamas varančiuoju prekiniu vagonu.

6.	Traukinys yra galintis važiuoti sąstatas, susidedantis iš vieno ar daugiau geležinkelių riedmenų ar neišardomųjų variklinio vagono ir keleivinio vagono(-ų) grupių.

7.	Apibrėžtas sąstatas – žr. 4.2.1.2.f punktą

4.2.2.   Konstrukcijos ir mechaninės dalys

4.2.2.1.   Bendrosios nuostatos

Šiame punkte aptariami reikalavimai, taikomi sankabų įrangai, riedmenų konstrukcijai, prieigai, tualetams, mašinistų kabinoms, priekiniams traukinio stiklams ir traukinio priekio ir galo projektiniams sprendimams.

4.2.2.2   Galinės sankabos ir sankabų įranga sujungimui su gelbėjimo traukiniais

4.2.2.2.1   Posistemio reikalavimai

a)	1 klasės traukiniuose kiekviename gale turi būti sumontuota automatinė sankaba taukšų vidurio linijoje, kaip nurodyta 4.2.2.2.2.1 punkte. Tokiam traukiniui sugedus ši sankaba i leidžia jį gelbėti kitam 1 klasės traukiniui.

b)

2 klasės traukiniuose kiekviename gale turi būti sumontuota — arba automatinė sankaba taukšų vidurio linijoje, kaip apibrėžta 4.2.2.2.2.punkte — arba vilkimo ir taukšų įrangos sudedamosios dalys, atitinkančios 4.2.2.2.2.2. punktą, — arba nuolatinis suderintuvas tenkinantis reikalavimus, nustatytus: — 4.2.2.2.2.1 punkte; — 4.2.2.2.2.2 punkte.

c)

Visi traukiniai, turintys sumontuotas automatines sankabas taukšų vidurio linijoje, kurios, atitinka 4.2.2.2.2.1 punkto reikalavimus, turi vežiotis vilkties sukabintuvą, nurodytą 4.2.2.2.2.3 punkte, kuriuo visada būtų galima pasinaudoti. Tokiam traukiniui sugedus ši sankaba leidžia jį gelbėti arba atkurti jo savaveiksmiškumą kitam motorvežiui ar elektrovežiui arba kitam traukiniui, jeigu jie turi taukšų ir vilkimo įrangos sudedamąsias dalis, atitinkančias 4.2.2.2.2.2 punktą.

d)

Nuostata dėl galimybės gelbėti 1 ir 2 klasės traukinius jiems sugedus taikoma tik motorvežiui ar elektrovežiui arba kitam traukiniui, kurie turi sumontuotas automatines sankabas taukšų vidurio linijoje, tenkinančias 4.2.2.2.2.1 punkto reikalavimus, arba taukšų ir vilkimo įrangos sudedamąsias dalis, atitinkančias 4.2.2.2.2.2 punktą.

e)	Greitųjų traukinių orinių stabdžių įrangai keliami reikalavimai tempimui avarinio gelbėjimo atvejams yra nurodyti 4.2.4.8 punkte ir K priedo K.2.2.2 punkte.

4.2.2.2.2.   Sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai

4.2.2.2.2.1.   Automatinis centrinio taukšo sukabintuvas

Automatinio centrinio taukšo sukabintuvo formos ir funkcijos turi būti suderintos su „10 tipo užsklendimo sistemos automatiniu centrinio taukšo sukabintuvu“ (taip pat žinoma Scharfenberg sistemos vardu), kaip parodyta K priedo K.1punkte.

4.2.2.2.2.2.   Taukšų ir vilkimo įrangos sudedamosios dalys

Taukšų ir vilkimo įrangos sudedamosios dalys turi būti suderinamos su Paprastųjų geležinkelių riedmenų prekinių vagonų TSS 2005 4.2.2.1.2 punktu.

4.2.2.2.2.3.   Atstatymo ir gelbėjimo darbų vilkties sukabintuvas

Atstatymo ir gelbėjimo darbų vilkties sukabintuvas atitinka K priedo K.2 punkto reikalavimus.

4.2.2.3.   Riedmens konstrukcijos stiprumas

4.2.2.3.1.   Bendrosios pastabos

Riedmenų korpusų statinis ir dinaminis stiprumas turi būti toks, kad būtų užtikrinta juose esančių žmonių sauga.

Geležinkelių saugos sistemos grindžiamos aktyviąja ir pasyviąja sauga.

—	Aktyvioji sauga: sistemos, kurios sumažina avarinio įvykio tikimybę arba jo pavojingumą;

—	Pasyvioji sauga: sistemos, kurios sušvelnina avarinio įvykio pasekmes.

Pasyviosios saugos sistemos neturi būti naudojamos tam, kad kompensuotų aktyviosios saugos trūkumą geležinkelių tinkle, o kad papildytų aktyviąją saugą padidindamos žmonių saugą po to, kai visos kitos priemonės bus išnaudotos.

4.2.2.3.2.   Principai (funkciniai reikalavimai)

Įvykus priešpriešiniam susidūrimui, kaip aprašyta toliau pateiktame scenarijuje, riedmens mechaninė konstrukcija turi:

—	apriboti lėtėjimo pagreitį,

—	išlaikyti žmonėms skirtą zonų ir saugios erdvės struktūrinį vientisumą,

—	sumažinti nuvažiavimo nuo bėgių pavojų,

—	sumažinti kliūties ant bėgių pervažiavimo pavojų,

Konstrukcijos deformacija turi būti kontroliuojama, kad deformacija leistų bent jau sugerti smūgio energiją projektinio susidūrimo scenarijuje. Deformacija turi vykti palaipsniui, nesukeldama bendro nestabilumo, be nesėkmių ir tik numatytose suardymo zonose. Tokios zonos yra:

—	grįžtamai ir negrįžtamai deformuojamos taukšų ir vilkimo įrangos sudedamosios dalys;

—	nekonstrukciniai įtaisai;

—	vagono kėbulo gniuždymo zonos;

—	pirmiau išvardytų zonų deriniai.

Gniuždymo zonos turėtų būti žmonių neužimamose vietose kiekvieno riedmens galuose, priešais kabiną ir perėjimuose tarp riedmenų, o jeigu tai neįmanoma – prie laikinai žmonių užimamų vietų (pavyzdžiui, tualetų ar uždarų tambūrų) arba kabinų. Neleidžiama gniuždymo zonų įrengti keleivių sėdėjimo zonose, įskaitant ir vietas su nuleidžiamomis sėdynėmis.

4.2.2.3.3.   Patikslinimai (paprastųjų krovinių atvejai ir projektiniai susidūrimo scenarijai)

a)	Kiekvieno riedmens kėbulo konstrukcinės dalys turi būti tinkamos atlaikyti išilgines ir vertikalias statines apkrovas, kurios turi būti ne mažesnės kaip P II kategorijos apkrovos, nurodytos EN12663:2000

b)

b) Įvertinami 4 susidūrimo scenarijai: — dviejų visiškai vienodų traukinių susidūrimas priekiais, — susidūrimas priekiais, kai susiduriama su riedmeniu, turinčiu šoninius taukšus, — trenkimasis į sunkvežimį vienalygėje pervažoje, — trenkimasis į žemą kliūtį. Šie scenarijai ir juos atitinkantys kriterijai apibūdinti A priede.

4.2.2.4.   Įlipimas

4.2.2.4.1.   Keleivių laiptelis

Keleivių laiptelis yra smulkiau apibūdintas Tinkamumo asmenims su judėjimo negalia TSS 4.2.2.12.1, 4.2.2.12.2 ir 4.2.2.12.3 punktuose.

4.2.2.4.2.   Išorinės įlipimo durys

4.2.2.4.2.1.   Durys keleiviams įlipti

Šioms durims taip pat yra svarbus Tinkamumo sunkiau judantiems žmonėms TSS 4.2.2.4 punktas.

a)

Vartojami terminai: — „uždarytos durys“ – tai durys, kurias uždarytas išlaiko tik durų uždarymo mechanizmas, — „užrakintos durys“ – tai durys, kurias uždarytas išlaiko mechaninis durų blokavimo įtaisas, — „užrakintos nenaudojamos durys“" – tai mechaniniu įtaisu, kurį įjungia traukinio brigados narys, užrakintos uždarytos durys.

b)

Durų valdymas: Užsklendžiant arba atsklendžiant ranka darinėjamas keleiviams skirtas duris, sklendei pastumti rankos delnu turi užtekti 20 niutonų jėgos. Ranka darinėjamoms durims atidaryti arba uždaryti reikalinga jėga neturi viršyti: Jeigu automatizuotoms durims darinėti įrengti mygtukai, kiekvienas mygtukas (arba jo aplinka) turi būti apšviestas ir turi veikti spaudžiamas ne didesne kaip 15 niutonų jėga.

c)

Durų uždarymas: Durų valdiklis turi būti toks, kad traukinio ir lokomotyvo brigada (mašinistas, konduktorius) galėtų uždaryti ir užrakinti duris prieš traukiniui išvykstant. Jeigu durų blokavimą valdo traukinio ir lokomotyvo brigados nariai ir toks blokavimo įtaisas įjungiamas iš durų, leidžiama palikti jas atidarytas uždarant kitas duris. Traukinio ir lokomotyvo brigada turi galėti šias duris uždaryti ir užrakinti vėliau. Traukiniui pasiekus 5 km/h greitį, šios durys turėtų užsidaryti automatiškai, ir po to turėtų prasidėti automatinis užrakinimas. Durys turi likti uždarytos ir užblokuotos tol, kol traukinio brigada išjungia blokavimo įtaisą. Nutrūkus elektros tiekimui durų valdikliams, uždarytas duris turi išlaikyti blokavimo mechanizmas. Prieš uždarant duris įjungiamas garsinis įspėjamasis signalas.

d)

Traukinio ir lokomotyvo brigadai prieinama informacija: Atitinkamas prietaisas mašinistui ar traukinio ir lokomotyvo brigadai turėtų signalizuoti, kad visos durys (išskyrus tas, kurias valdo traukinio ir lokomotyvo brigada) yra uždarytos ir užrakintos. Mašinistui ar traukinio ir lokomotyvo brigadai turėtų būti siunčiamas atitinkamas signalas apie bet kokį durų uždarymo operacijos sutrikimą. Į signalą „Užrakintos nenaudojamos durys“ neatsižvelgiama.

e)

Nenaudojamų durų užblokavimas: Turi būti numatytas rankinis įtaisas, leidžiantis traukinio ir lokomotyvo brigados nariams užblokuoti duris, kad jų nebūtų galima naudoti. Užblokuoti turi būti įmanoma ir iš traukinio vidaus, ir iš išorės. Užblokavus nenaudojamas duris, į jas neturėtų atsižvelgti durų valdikliai ir traukinyje montuojama stebėjimo sistema.

f)	Durų blokavimo išjungimas: Traukinio ir lokomotyvo brigados nariai privalo turėti įtaisus, kuriais iš abiejų durų pusių galėtų išjungti durų blokavimo įtaisą, kad traukiniui sustojus jas galėtų atidaryti keleiviai.

g)

Durų atidarymo valdymas: Keleiviams turi būti prieinamas paprastas durų atidarymo valdiklis arba atidarymo įtaisas, kuriuo jie galėtų atidaryti duris ir iš riedmens vidaus, ir iš išorės. Kiekvienoms durims turi būti įrengta viena iš šių toliau nurodytų sistemų, kurias vienodai lygiai turi pripažinti visos valstybės narės. — keleiviams prieinamas atskiras vidinis avarinio atidarymo įtaisas, kuris leidžia atidaryti duris tik traukiniui važiuojant mažesniu nei 10 km/h greičiu, arba — keleiviams prieinamas atskiras vidinis avarinio atidarymo įtaisas, kuris leidžia atidaryti duris traukiniui neatsižvelgdamas į greičio signalą. Šis įtaisas turi pradėti veikti mažiausiai po dviejų veiksmų sekos. Šiuo įtaisu neturi būti įmanoma atidaryti „užrakintų nenaudojamų durų“. Norint atidaryti tokias duris, pirmiau reikia išjungti durų blokavimą. Kiekvienoms durims turi būti numatytas gelbėjimo personalui prieinamas atskiras išorinis avarinio atidarymo įtaisas, kuris leidžia atidaryti duris susiklosčius avarinei padėčiai. Šis įtaisas negali paveikti „užrakintų nenaudojamų durų“. Tokias duris, kad būtų paveikiamos, pirmiausia reikia atrakinti.

h)

Durų skaičius ir jų matmenys turi būti tokie, kad traukiniui sustojus prie perono visus keleivius be bagažo galima būtų evakuoti per 3 minutes. Leidžiama daryti prielaidą, kad sunkiai judantiems keleiviams padės kiti keleiviai arba traukinio ir lokomotyvo brigados nariai, ir invalido vežimėliais besinaudojantys asmenys bus evakuoti be vežimėlių. Šio reikalavimo tenkinimas patikrinamas fiziniu bandymu su įprastu kroviniu, kaip nurodyta 4.2.3.2 punkte, įprastomis eksploatavimo sąlygomis.

i)	Duryse turi būti įrengti skaidrūs langai, kad keleiviai per juos galėtų matyti, ar ties durimis yra peronas.

4.2.2.4.2.2.   Kroviniams, taip pat traukinio ir lokomotyvo brigadai skirtos durys

Duryse turi būti atitinkamas įtaisas, kuriuo mašinistas arba traukinio brigada galėtų uždaryti ir užrakinti duris prieš traukiniui išvykstant.

Durys turi likti uždarytos ir užrakintos, kol traukinio ir lokomotyvo brigada išjungs jų blokavimą.

4.2.2.5.   Tualetai

Keleiviniuose traukiniuose įrengiami sandarūs turinį kaupiantys tualetai. Juos nuplauti leidžiama švariu arba iš recirkuliacijos gautu vandeniu.

Jeigu nuplaunanti terpė nėra švarus vanduo, jos charakteristikos registruojamos geležinkelių riedmenų registre.

4.2.2.6.   Mašinisto kabina

a)

Įėjimas ir išėjimas Turi būti galima į kabiną įlipti iš abiejų traukinio šonų nuo peronų, nurodytų Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS 2006, ir nuo žemės lygio, esančio 200 mm žemiau bėgio galvutės viršaus postovio bėgių kelyje. Leidžiama, kad įėjimas būtų tiesiai iš išorės arba iš izoliuotos patalpos, esančios greta, už mašinisto kabinos. Traukinio ir lokomotyvo brigada turi užtikrinti, kad į mašinisto kabiną nepatektų neįgalioti asmenys.

b)

Išorinis apžvelgiamumas Priešakinis vaizdas: Mašinisto kabina turi būti suprojektuota taip, kad mašinistas turėtų aiškų, neužstotos perspektyvos regėjimo lauką ir galėtų matyti stacionarius signalus abiejose bėgių kelio pusėse iš įprastos vairavimo sėdint padėties, kaip nurodyta B priedo B.1, B.2, B.3, B.4 ir B.5 paveiksluose, kai traukinys važiuoja horizontaliu tiesiu bėgių keliu. Šie signalai turi būti įrengti laikantis B priede nustatytų atstumų matuojant nuo sankabos priekinio paviršiaus arba nuo taukšų plokštumos (įvertinus, kuris(-i) tinka). Nekeliamas reikalavimas įvertinti vairavimo padėtį stovint. Šoninis vaizdas: Abiejuose kabinos šonuose turi būti numatytas pakankamo dydžio atidaromas langas arba atidaromas skydas, kad mašinistas galėtų iškišti galvą per angą. Numatyti papildomą įrangą šoniniam ir galiniam vaizdui apžvelgti nėra būtina.

c)

Sėdynės: Pagrindinė mašinistui sėdėti skirta sėdynė turi būti suprojektuota taip, kad joje sėdėdamas jis galėtų atlikti visas įprastas valdymo funkcijas. Sveikatos, saugos ir ergonomikos reikalavimai yra neišspręsti klausimai. Be minėtosios sėdynės, turėtų būti numatyta antra į priekį atgręžta sėdynė, kurią galėtų užimti lydintysis brigados narys. Išorinio apžvelgiamumo reikalavimai, išdėstyti b punkte, šiai vietai netaikomi.

d)

Vidaus išplanavimas: Traukinio ir lokomotyvo brigados nariams mašinisto kabinoje neturi būti kliūčių laisvai judėti. Neleidžiama, kad kabinos grindyse būtų laiptelių, bet jie gali būti tarp kabinos ir gretimų izoliuotų patalpų ar išorinių durų. Numatant vidaus išplanavimą reikia atsižvelgti į mašinisto antropometrinius duomenis, kurie nurodyti B priede.

4.2.2.7   Priekinis traukinio stiklas ir priekinė traukinio dalis

Mašinisto kabinos priekinis stiklas turi:

a)

būti optinės kokybės, nusakomos šiais požymiais: į priekinius langus įstatomi apsauginiai stiklai ir bet kokio kabinos šildomo lango stiklai (šildomi, kad neapšaltų) neturi pakeisti signalų spalvos ir jų kokybė turi būti tokia, kad pramuštas arba įskilęs stiklas neišsprūstų iš tvirtinimo įtaisų ir užtikrintų traukinio ir lokomotyvo brigados narių apsaugą ir pakankamą matomumą bei leistų traukiniui toliau važiuoti maršrutu. Šie reikalavimai nurodyti J priedo J.2.1 punkte.

b)	turėti įrengtus ledo pašalinimo, rasojimo drėgmės pašalinimo ir išorinio valymo įtaisus.

c)	būti atsparus kulkų smūgiams, kaip nurodyta J priedo J.2.1 punkte, ir įskilimams, kaip nurodyta J priedo J.2.2 punkte.

Priekinė traukinio dalis turi būti tinkama išlaikyti tokias pačias smūgines apkrovas kaip priekinio lango stiklas, siekiant, kad būtų apsaugoti traukinio priekyje važiuojantys keleiviai.

Priekinis langas iš vidaus turėtų būti sutvirtintas palei kraštus, kad įvykus susidūrimui mažiau skeveldrų patektų į kabinos vidų.

4.2.2.8   Podėliai, kuriais naudojasi traukinio ir lokomotyvo brigada

Mašinistų kabinose arba šalia jų ir traukinio tarnybinėje kupė turi būti tinkami podėliai rūbams ir įrangai, kuriuos turi vežtis traukinio ir lokomotyvo brigada.

4.2.2.9   Išoriniai sukabinėtojų laipteliai

Jeigu traukinyje

—	yra įrengtos UIC sankabos

—	ir jis yra keičiamos sudėties

—	ir jam reikia išorinių laiptelių sukabinėtojams,

tokie laipteliai turi atitikti Paprastųjų geležinkelių riedmenų prekinių vagonų TSS 4.2.2.2 punktą.

4.2.3.   Bėgių kelio ir riedmens sąveika ir reglamentuojantys dydžiai

4.2.3.1.   Kinematinis gabaritas

Geležinkelių riedmenys turi atitikti vieną iš kinematinių geležinkelių riedmenų gabaritų, nurodytų Paprastųjų geležinkelių riedmenų prekinių vagonų TSS 2005 C priede.

Srovės imtuvo gabaritas turi atitikti prEN 50367:2006 standarto 5.2 punktą.

Įvertintas gabaritas turi būti nurodomas tipo ar projekto ekspertizės EB patikros sertifikate ir geležinkelių riedmenų registre.

4.2.3.2.   Statinė ašies apkrova

Bėgių kelią veikianti nominali statinė riedmens ašies apkrova (Po), kad būtų apribotos traukinio poveikio bėgiams jėgos, turi tenkinti toliau pateiktus reikalavimus. Matavimai atliekami įprastų apkrovų sąlygomis, t.y. vežant įprastą naudingąją važtą, traukinių ir lokomotyvų brigadas, visas eksploatavimui reikalingas medžiagas (tepalus, aušinamuosius skysčius, žmonių maitinimui skirtą įrangą, nuplovimo terpę tualetams ir t.t.) ir 2/3 suvartojamų medžiagų (pvz., kurą, smėlį, maistą ir t.t.).

Įprasta naudingoji važta apibrėžiama taip, kaip nurodyta toliau, atsižvelgiant į riedmens tipą arba jos buvimo vietą:

—	keleivių sėdėjimo zonos, įskaitant sėdynes vagonuose restoranuose: keleivių skaičius dauginamas iš 80 kg (kėdės (aukštos ir žemos), prekystaliai, į kuriuos galima atsiremti, ir padedančios stovėti priemonės nelaikomos sėdynėmis);

—	laikino buvimo zonos (pvz., uždari tambūrai, perėjimai tarp riedmenų, tualetai): nelaikoma, kad jose esantys keleiviai yra naudingoji važta;

—	kiti keleiviams neprieinami skyriai, į kuriuos dedamas bagažas ir kroviniai: didžiausia naudingoji važta komerciniams pervežimams.

Įvairūs geležinkelių riedmenų tipai yra apibrėžti 4.2.1.2 punkte.

Nominali statinė ašies apkrova turėtų būti tokia, kaip nurodyta 1 lentelėje (1 tona(t)=1 000 kg):

1 lentelė

Statinė ašies apkrova

	Didžiausias eksploatacinis greitis V [km/h]
	190≤V≤200	200<V≤230	230<V<250	V = 250	V>250
1 klasė				≤ 18t	≤ 17t
2 klasės lokomotyvai ir elektrovežiai	≤ 22,5t		≤ 18t	netaikoma	netaikoma
2 klasės keleiviniai traukiniai	≤ 20t	≤ 18t		netaikoma	netaikoma
2 klasės lokomotyvo traukiami keleiviniai vagonai	≤ 18t			netaikoma	netaikoma

Didžiausia suminė traukinio statinė ašies apkrova (visa traukinio masė) turi būti ne didesnė kaip:

(traukinio visų nominalių statinių ašies apkrovų suma) x 1,02.

Visa traukinio masė neturi viršyti 1 000 t

Didžiausia pavienės statinė ašies apkrova turi būti ne didesnė kaip:

(nominali pavienė statinė ašies apkrova) × 1,04.

To paties vežimėlio ar važiuoklės ratų statinės apkrovos skirtumas tarp bet kurių dviejų ratų neturi viršyti 6 % vežimėlio ar važiuoklės ratų vidutinės apkrovos. Leidžiama prieš sveriant sutapdinti vagono kėbulo centrą su vežimėlių vidurio linijomis.

Atskiros pavienės statinės ašies apkrovos turi būti ne didesnė kaip 5 t. Ši vertė tenkina Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 3.1.1, 3.1.2 ir 3.1.3 punktų reikalavimus.

4.2.3.3.   Geležinkelių riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių stebėjimo sistemoms

4.2.3.3.1.   Elektrinė varža

Siekiant užtikrinti bėgių elektros grandinių veikimą, kiekvieno aširačio elektrinė varža matuojant tarp ratlankių turi tenkinti reikalavimus, nustatytus Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 3.5 punkte.

Jeigu ratai yra nepriklausomi (kairysis ir dešinysis lygiagretūs ratai sukasi atskirai), ratų poras būtina sujungti elektrine grandine, kad būtų pasiektos pirmiau minėtos vertės.

4.2.3.3.2.   Ašies guolių būklės stebėjimas

4.2.3.3.2.1.   1 klasės traukiniai

1 klasės traukinių aširačių guolių būklę turi sekti traukinyje sumontuota defektų aptikimo įranga.

Ši įranga turi būti tinkama aptikti aširačių guolių būklės pablogėjimą pagal jų temperatūrą arba dinaminius dažnius arba kitas aširačių guolių būklės būdingąsias charakteristikas. Ši įranga turi nustatyti techninės priežiūros reikalingumą ir nurodyti, ar reikia taikyti eksploatacinius apribojimus pagal aširačių guolių būklės pablogėjimo laipsnį.

Visa aptikimo įranga sumontuojama tik traukinyje, o pranešimai apie padėtį perduodami mašinistui.

Traukinyje montuojamos aptikimo įrangos specifikacija ir įvertinimo metodai yra neišspręstas klausimas.

Kad 1 klasės traukinių netrikdytų klaidingi pavojaus signalai iš geležinkelio kelyje įrengtos įkaitusių ašidėžių aptikimo (ĮAA) įrangos, šie traukiniai negali turėti jokių sudedamųjų dalių (išskyrus ašidėžes), jokių riedmens dalių arba priklausinių, kurie 4.2.3.3.2.3 punkte nurodytoje kontrolinėje zonoje skleistų pakankamai reikšmingą šilumos kiekį, galintį sukelti klaidingą pavojaus signalą. Tačiau jeigu tokia šilumos sklaidos galimybė yra, tai tokia traukinio sudedamoji dalis, riedmens dalis arba priklausinys, galintys generuoti pavojaus signalą, turėtų būti atskirti nuolatiniu ekranu nuo geležinkelio kelyje sumontuotos ĮAA įrangos.

Bendru visų infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonės susitarimu leidžiama 1 klasės traukinių ašidėžėms sudaryti sąsają su geležinkelio kelio ĮAA įranga, jeigu tenkinami visi 4.2.3.3.2.3 punkto reikalavimai, ir tai būtų papildoma priemonė traukinyje sumontuotai aptikimo įrangai. Kaip alternatyvą leidžiama bendru infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonės susitarimu identifikuoti tokius traukinius traukinių identifikavimo sistemomis ir naudoti ĮAA įrangos informaciją pagal susitarimą.

Jeigu naudojant traukinių identifikavimo numerius riedmenų su nepriklausomai besisukančiais ratais neįmanoma apsaugoti nuo klaidingų pavojaus signalų, pirmenybė turėtų būti teikiama traukinyje sumontuojamai aptikimo sistemai, jeigu tik ji stebi visus ratų guolius. Geležinkelių riedmenų registras turi nurodyti, ar ašidėžės, galinčios generuoti pavojaus signalą, yra (ar nėra) atskirtos nuolatiniu ekranu nuo geležinkelio kelyje sumontuotos ĮAA įrangos.

4.2.3.3.2.2   2 klasės traukiniai

Nereikalaujama, kad 2 klasės traukiniuose būtų sumontuojama aptikimo sistema, jeigu jos ašidėžės guolių įkaitimo negali aptikti geležinkelio kelio aptikimo sistemos, apibūdintos Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS: 2006 m. A priedo 2 priedėlis.

Jeigu traukinyje yra įmontuojama aptikimo sistema, skirta aširačių guolių būklei stebėti, jai taikomi 4.2.3.3.2.1 punkto reikalavimai.

2 klasės traukiniai, neturintys įmontuojamos traukinyje ašidėžės guolių būklės aptikimo įrangos, turi būti tinkami stebėti geležinkelio kelio įkaitusios ašidėžės aptikimo įranga, kuri skirta aptikti neįprastai daug pakilusią ašidėžės guolių temperatūrą; kartu tokie traukiniai turi tenkinti riedmens sąsajai keliamus reikalavimus, kurie nurodyti 4.2.3.3.2.3 punkte.

4.2.3.3.2.3.   Įkaitusių ašidėžių aptikimas 2 klasės traukiniams

4.2.3.3.2.3.1.   Bendrosios nuostatos

Mažiausia zona ant riedmens paviršiaus, kuri turi būti palikta laisva, kad geležinkelio kelio ĮAA įranga būtų galima stebėti ir matuoti ašidėžės temperatūrą, ir kuri yra vadinama kontroline zona, turi atitikti 4.2.3.3.2.3.3 ir 4.2.3.3.2.3.4 punktų reikalavimus.

4.2.3.3.2.3.2   Riedmens funkciniai reikalavimai

Riedmens ašidėžė turi būti suprojektuota taip, kad didžiausias temperatūrų skirtumas tarp guolio apkrovos zonos ir kontrolinės zonos neviršytų 20 °C, kai įvertinama metodais, apibūdintais standarto EN12082:1998, Laboratorinės įrangos parametrų bandymas 6 priede. EN12082:1998, laboratorinės įrangos charakteristikų valdymas.

2 klasės traukiniams taikomi trys pavojaus lygiai, kylantys dėl ašidėžės temperatūrų kontrolinėje zonoje (Taxle box), kai šios temperatūros matuojamos geležinkelio kelio ĮAA įranga:

a)	pavojaus dėl įšilimo signalas: Taxle box neišspręstas klausimas °C;

b)	pavojaus dėl įkaitimo signalas: Taxle box neišspręstas klausimas °C;

c)	skirtumo signalas (skirtumas tarp aširačio dešiniojo ir kairiojo guolių temperatūros = ΔTdiff): ΔTdiff neišspręstas klausimas °C.

Kaip alternatyvą šiam reikalavimui dėl pavojaus signalų skelbimo lygių leidžiama bendru infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonės susitarimu identifikuoti traukinius jiems identifikuoti skirtomis sistemomis ir naudoti sutartus specifinius pavojaus signalų skelbimo lygius, kurie skiriasi nuo pirmiau pateiktų. Specifiniai pavojaus signalų skelbimo lygiai turi būti įtraukti į geležinkelių riedmenų registrą.

4.2.3.3.2.3.3   Kontrolinės zonos skersiniai matmenys ir aukštis nuo bėgio galvutės

1 435 mm vėže skirtų važiuoti geležinkelių riedmenų ašidėžių apačioje kontrolinė zona, kuri yra paliekama laisva, kad ją būtų galima stebėti geležinkelio kelio ĮAA įranga, turi būti mažiausiai 50 mm ištisinio ilgio ir patekti į erdvę, kurios mažiausias skersinis atstumas yra 1 040 mm ir didžiausias atstumas 1 120 mm nuo aširačio centro, o aukštis nuo bėgio galvutės yra nuo 260 iki 500 mm.

4.2.3.3.2.3.4   Kontrolinės zonos išilginis matmuo

Ašidėžių apačios, kurios turi būti paliktos laisvos ir neužstotos, kad jas galėtų stebėti geležinkelio kelio ĮAA įranga (žr. 1 pav.), išilginio matmens:

—	vidurys turi būti aširačio vidurio linijoje,

—	mažiausias ilgis Lmin (mm) = 130mm 1 klasės traukiniams, jei tokie naudojami

—	mažiausias ilgis Lmin (mm) =100 mm 1 klasės traukiniams.

4.2.3.3.2.3.5   Kontrolinės zonos išorei taikomi ribiniai kriterijai

Siekiant užkirsti kelią nepageidautinam geležinkelio kelio ĮAA įrangos suveikimui, vertikalioje plokštumoje ir per visą mažiausią išilginį ilgį LE mm (=500 mm), kurio vidurio taškas yra aširačio vidurio linijoje:

a.

Joks elementas, riedmens dalis ar priklausinys, kurių temperatūra būna aukštesnė nei ašidėžės (pvz., karštas krovinys, variklio išmetamasis vamzdis) temperatūra, neturi patekti į išilginio ribinio ilgio LE mm erdvę ir būti arčiau kaip per 10 mm nuo bet kurio kontrolinės zonos skersinio ribinio matmens išorinio krašto (kaip nurodyta 4.2.3.3.2.3.3 punkte), išskyrus atvejį, kai ta dalis ar priklausinys yra nuolatiniu ekranu atskirti nuo geležinkelio kelio ĮAA įrangos,

b.

Joks elementas, riedmens dalis ar priklausinys, kurie gali pakelti kito elemento ar dalies, esančios išilginio ribinio ilgio LE mm ir kontrolinės zonos skersinių ribinių matmenų erdvėje, temperatūros aukščiau ašidėžės temperatūros (pvz., variklio išmetimo vamzdis), neturi patekti arčiau kaip per 100 mm nuo bet kurio kontrolinės zonos skersinio ribinio matmens išorinio krašto (kaip nurodyta 4.2.3.3.2.3.3 punkte), išskyrus atvejį, kai ta dalis ar priklausinys uždengti ekranu ir negali pakelti kitos toje erdvėje esančios dalies temperatūros.

4.2.3.3.2.3.6   Išspinduliavimas

Siekiant padidinti šilumos išspinduliavimą iš stebimos kontrolinės zonos ir apriboti trukdžių spinduliavimą iš ašidėžės, jos apatiniai paviršiai ir artimiausia aplinka turi būti suprojektuota taip, kad turėtų matinę apdailą ir būtų nudažytos tamsiais matinei apdailai skirtais dažais. Naudojami dažai turi tenkinti 5 % veidrodinio atspindžio sąlygą nudažytame paviršiuje (kaip nurodyta EN ISO 2813:1999 standarte) ir turi būti tinkami numatytos ašidėžės paviršiams.

Figure 1

4.2.3.4   Geležinkelių riedmenų dinaminės savybės

4.2.3.4.1   Bendrosios nuostatos

Geležinkelių riedmenų dinaminės savybės daro didelį poveikį apsaugai nuo nuvažiavimo nuo bėgių, eismo saugai ir bėgių kelio apkrovai. Riedmens dinamines savybes labiausiai lemia:

—	didžiausias greitis,

—	didžiausias projektinis išorinio bėgio pakylos nepakankamumas geležinkelių riedmenims,

—	rato ir bėgio sankybio parametrai (rato ir bėgio profilis, vėžės plotis),

—	vagono kėbulo, vežimėlių ir aširačių masė ir inercija,

—	riedmenų pakabų parametrai,

—	bėgių kelio nelygumai

Siekiant užtikrinti apsaugą nuo nuvažiavimo nuo bėgių ir eismo saugą, taip pat norint išvengti bėgių kelio perkrovos, turi būti atliekamas riedmenų priėmimo procedūros bandymas šiems riedmenims:

—	naujai sukurtiems,

—	kuriems buvo atlikti reikšmingi konstrukcijos pakeitimai, galintys daryti poveikį apsaugai nuo nuvažiavimo nuo bėgių, eismo saugai ar bėgių kelio apkrovai, ar

—	kurių eksploatavimo režimas buvo pakeistas tiek, kad pokyčiai gali daryti poveikį apsaugai nuo nuvažiavimo nuo bėgių, eismo saugai ar bėgių kelio apkrovai.

Apsaugai nuo nuvažiavimo nuo bėgių, eismo saugai ar bėgių kelio apkrovai skirti priėmimo procedūros bandymai atliekami pagal atitinkamus EN14363:2005 standarto reikalavimus. Turi būti įvertinti toliau pateiktuose 4.2.3.4.2 ir 4.2.3.4.3 punktuose aprašyti parametrai (naudojant įprastą arba supaprastintą metodą, kaip leidžia EN14363:2005 standarto 5.2.2 punktas). Šie parametrai smulkiau apibūdinti EN14363:2005 standarte.

EN14363:2005 standarte atsižvelgta į dabartinį technikos lygį. Tačiau tenkinti reikalavimus šiose srityse pavyksta ne visada:

—	bėgių kelio geometrijos kokybė;

—	greičio, kreivumo ir išorinio bėgio pakylos nepakankamumo deriniai.

Šie reikalavimai tebelieka neišspręstais klausimais šios TSS taikymo srityje.

Bandymus reikia atlikti esant įvairioms greičio, išorinio bėgio pakylos nepakankamo, bėgių kelio kokybės ir kreivumo spindulio sąlygoms, kurios tinka nagrinėjamam riedmeniui.

Bėgių kelio geometrijos kokybės bandymai turi būti būdingi visiems numatomiems maršrutams ir turi būti aprašyti bandymų ataskaitoje. Bandymams naudojama EN14363 standarto C priede pateikta metodika imant konkrečias QN1 ir QN2 vertes kaip orientacines. Tačiau jos nėra būdingos visam galimam geometrijos kokybės spektrui.

Kai kurie EN14363 standarto aspektai yra nesuderinti su Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS reikalavimais:

—	apkrovos geometrija

—	apkrovos sąlygomis.

EN14363:2005 standartas leidžia nukrypti nuo šiame 4.2.3.4 punkte nustatytų reikalavimų, jeigu galima aiškiai parodyti, kad sauga yra lygiavertė pagal tuos reikalavimus pasiekiamai saugai.

4.2.3.4.2   Eismo saugos ribinės vertės

EN14363:2005 standartas (4.1.3, 5.5.1, 5.5.2 punktai ir atitinkamos 5.3.2, 5.5.3, 5.5.4, 5.5.5 ir 5.6 punktų pastraipos) apibrėžia dažnio turinį, matavimo metodus ir reikalavimus parametrams, apibūdintiems toliau pateiktuose a, b ir c papunkčiuose.

a)

skersinės bėgių kelio jėgos: Geležinkelių riedmenys turi atitikti didžiausios skersinės jėgos ΣY kriterijų „Prud'homme“, kuris nustatomas taip: , čia ΣY yra visų aširačio kreipiančiųjų jėgų suma ir P0 yra statinė ašies apkrova, kN, kaip apibrėžta 4.2.3.2 punkte. Šios formulės rezultatas nusako rato ir bėgio sankybio ribą tarp pabėgio ir balasto veikiant skersinėms dinaminėms jėgoms.

b)

Skersinės ir vertikalios rato jėgų santykis įprastomis eksploatavimo sąlygomis (kai kreivės spindulys R ≥ 250 m): Skersinės ir vertikalios rato jėgų santykis (Y/Q) neturi viršyti ribos čia Y yra skersinė kreipiančioji jėga, kuria ratas veikia bėgį matuojant aširačio etaloniniame rėme ir Q yra vertikali rato poveikio bėgiui jėga išmatuota tame pačiame etaloniniame rėme.

c)

Skersinės ir vertikalios rato jėgų santykis bėgių sąsūkoje (kai kreivės spindulys R R< 250m). Skersinės ir vertikalios rato jėgų santykis (Y/Q) neturi viršyti ribos . kai rato briaunos kampas γ. Pastaba: Jeigu rato briaunos kampas 70 laipsnių, ribinė vertė (Y/Q)lim = 1,2. Šia riba apibūdinamas geležinkelių riedmenų tinkamumas važiuoti bėgių kelio sąsūka.

d)

Nestabilumo kriterijus Apibrėžtis: Aširatis tiesiame bėgių kelyje arba didelio spindulio kreivėse važiuoja nestabiliai, jeigu dėl periodinio skersinio aširačio poslinkio užimamas artumo atstumas tarp rato briaunų ir bėgių vėžės kampo. Nestabilaus judėjimo metu šis skersinis poslinkis atsiranda per kelis ciklus ir labai priklauso nuo: — greičio ir — lygiaverčio kūgiškumo (apibūdinto 4.2.3.4.6 punkte), jeigu jis yra svarbus (žr. 4.2.3.4.10 punktą); ir sukelia perteklines skersines vibracijas. d1) rms vertė yra visų priėmimo procedūros bandyme naudojamų kreipiančiųjų jėgų suma, kuri neturi viršyti šios ribos: ΣYrms,lim = ΣYmax,lim/2 čia ΣYmax,lim yra nurodyta šio punkto a) papunktyje. Šia riba apibūdinamas geležinkelių riedmenų tinkamumas važiuoti stabiliai. (rms = bazinis vidurkis) d2) Nestabilumo pavojaus signalo iš traukinio įrangos generavimo kriterijus turi: — atitikti EN14363:2005 standarto 5.3.2.2 ir 5.5.2 punktų reikalavimus supaprastintam pagreičio matavimo metodui, arba — nurodyti nestabilumą, kuris apibūdinamas tęstiniais skersiniais virpesiais (daugiau kaip 10 ciklų), sukeliančiais vežimėlio rėmų virš aširačio vidurio linijos pagreičius, didesnius kaip 0,8g didžiausios vertės, esant dažniui nuo 3 iki 9 Hz.

4.2.3.4.3   Ribinės bėgių kelio apkrovos

Dažnio turinys, matavimo metodai ir reikalavimai parametrams, apibūdintiems toliau pateiktuose a, c ir d papunkčiuose, yra nustatyti EN14363:2005 standarte (5.5.1, 5.5.2 punktai ir atitinkamos 5.3.2, 5.5.3, 5.5.4, 5.5.5 ir 5.6 punktų pastraipose).

a)	Vertikali dinaminė rato apkrova Didžiausia vertikali bėgius veikianti ratų jėga (dinaminė rato apkrova Q) turi būti ne didesnė už pateiktą 2 lentelėje atitinkamam greičių intervalui: 2 lentelė Dinaminė rato apkrova V (km/h) Q (kN) 190 < V ≤ 250 180 250 < V ≤ 300 170 V > 300 160

b)

Išilginė apkrova Kad būtų apribotos išilginės jėgos, kuriomis geležinkelių riedmenys veikia bėgių kelią, greitėjimo ar lėtėjimo pagreitis turi būti ne mažesnis kaip 2,5 m/s2. Stabdžių sistemos, kurios išskaido kinetinę energiją šilumos pavidalu bėgyje, neturi sukurti stabdymo jėgų didesnių kaip: 1 atvejis: 360 kN traukiniui staigaus stabdymo atveju, 2 atvejis: kitais stabdymo atvejais, kaip kad įprastas stabdymas mažinant greitį arba nekartotinis stabdymas stojant arba kartotinis stabdymas greičio kontrolei, stabdžių naudojimą ir didžiausią leistiną stabdymo jėgą nustato infrastruktūros valdytojas kiekvienai geležinkelių linijai atskirai. Visi stabdymo jėgų apribojimai, kaip nurodyta 4.2.4.5 punkte, turi būti pagrįsti, paskelbti infrastruktūros registre ir įvertinti eksploatavimo taisyklėse.

c)	Kvazistatinė kreipiančioji jėga Yqst Kvazistatinė kreipiančioji jėga Yqst turi būti ribojama, siekiant išvengti per didelio bėgių nusidėvėjimo kelio kreivėse. Taikomi nacionaliniai teisės aktai (žr. L priedą)

d)	Kvazistatinė rato jėga Qqst Siekiant apriboti vertikalias jėgas kelio kreivėse esant išorinio bėgio pakylos nepakankamumui arba pertekliui kvazistatinė vertikali rato jėga turi būti ne mažesnė kaip Qqst,lim = 145 kN.

4.2.3.4.4   Rato ir bėgio sąveika

Rato ir bėgio sąveika yra pati svarbiausia apsaugai nuo nuvažiavimo nuo bėgių ir bėgiais važiuojančio riedmens dinaminių savybių paaiškinimui. Rato profilis turi tenkinti šiuos reikalavimus:

a)	antbriaunio kampas (žr. M priedą) yra ne mažesnis kaip 67 laipsniai,

b)	smailėjimo kampas (žr. M priedą) yra tarp 3,7 ir 8,5 laipsnių (6,5 % ir 15 %).

c)	lygiavertis kūgiškumas yra 4.2.3.4.6–4.2.3.4.8 punktuose nustatytose ribose.

4.2.3.4.5   Riedmenų stabilumui skirtas projektas

Riedmenys turi būti suprojektuoti taip, kad eksploatuojami geležinkelių keliuose būtų stabilūs ir atitiktų Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS 2006 reikalavimus esant didžiausiam riedmens projektiniam greičiui, padidintam 10 %. Nestabilus važiavimas yra apibūdintas 4.2.3.4.2 punkto d papunktyje.

Didesniems greičiams skirti geležinkelių riedmenys turi būti stabilūs važiuodami mažesniems greičiams skirtoms geležinkelių linijoms. Pvz., didesniems kaip 250 km/h greičiams skirti geležinkelių riedmenys turi važiuoti stabiliai 200 km/h ir mažesniems greičiams skirtoms geležinkelių linijoms.

Projektiniai greičių intervalai ir kūgiškumo vertės, kurioms esant riedmuo turi važiuoti stabiliai, turi būti tiksliai apibrėžtos, pripažintos ir nurodytos geležinkelių riedmenų registre.

Jeigu stabilumas priklauso nuo priemonių, kurios gali sugesti, turi būti numatytas traukinyje įmontuojamas nestabilumo pavojaus signalo generavimo įtaisas traukiniams, kurių greitis viršija 220 km/h. Nestabilumas turi būti aptinkamas matuojant vežimėlio rėmo pagreitį. Šiuo pavojaus signalu mašinistas turi būti įspėjamas sumažinti greitį nestabilumo atveju. Šio signalo generavimo kriterijus turi būti toks kaip nurodyta 4.2.3.4.2 punkto d2 papunktyje.

4.2.3.4.6   Lygiaverčio kūgiškumo apibrėžtis

Lygiavertis kūgiškumas – tai aširačio su kūgiškais ratais, kurių skersinis judėjimas turi tokį patį kinematinį bangos ilgį kaip ir pats aširatis tiesiame bėgių kelyje arba didelio spindulio kreivėse, kūgio kampo tangentas.

Ribinės lygiaverčio kūgiškumo vertės, nurodytos toliau pateiktose lentelėse, turi būti skaičiuojamos aširačio skersinio poslinkio amplitudei (y):

—	y = 3 mm,	if (TG – SR) ≥ 7 mm
—	,	if 5 mm ≤ (TG – SR) < 7 mm
—	y = 2 mm,	if (TG – SR) < 5 mm

čia TG yra vėžės plotis ir SR yra atstumas tarp aktyviųjų aširačio paviršių.

4.2.3.4.7   Ratų profilių projektinės vertės

Ratų profiliai ir atstumas tarp aktyviųjų paviršių (parametras SR M priede) turi būti parinktas taip, kad lygiaverčio kūgiškumo ribinės vertės, nurodytos 3 lentelėje, nebūtų viršijamos, kai modeliuojamas projektuojamo aširačio pravažiavimas tipiniu etaloniniu bėgių keliu bandymų sąlygomis (modeliuojant skaičiavimais), kurios nurodytos 4 lentelėje.

3 lentelė

Lygiaverčio kūgiškumo projektinės ribinės vertės

Didžiausias riedmenų eksploatacinis greitis (km/h)	Lygiaverčio kūgiškumo ribinės vertės	Bandymų sąlygos (žr. 4 lentelę)
≥190 ir ≤ 230	0,25	1, 2, 3, 4, 5 ir 6
>230 ir ≤280	0,20	1, 2, 3, 4, 5 ir 6
>280 ir ≤300	0,10	1, 3, 5 ir 6
> 300	0,10	1 ir 3

4 lentelė

Bandymų bėgių kelio sąlygos lygiaverčiam kūgiškumui modeliuoti

Bandymo sąlyga Nr.	Bėgio galvutės profilis	Bėgio pokrypis	Bėgių vėžė
1	Bėgių atpjova 60 E 1, nurodyta EN 13674–1:2003 standarte	1 su 20	1 435 mm
2	Bėgių atpjova 60 E 1, nurodyta EN 13674–1:2003 standarte	1 su 40	1 435 mm
3	Bėgių atpjova 60 E 1, nurodyta EN 13674–1:2003 standarte	1 su 20	1 437 mm
4	Bėgių atpjova 60 E 1, nurodyta EN 13674–1:2003 standarte	1 su 40	1 437 mm
5	Bėgių atpjova 60 E 2, nurodyta GG INS TSS 2006 F priede	1 su 40	1 435 mm
6	Bėgių atpjova 60 E 2, nurodyta GG INS TSS 2006 F priede	1 su 40	1 437 mm

Galima laikyti, kad šio punkto reikalavimus tenkina aširačiai, turintys nenusidėvėjusius S1002 ar GV 1/40 profilius, kaip nurodyta prEN13715:2006 standarte, kai atstumai tarp aktyviųjų paviršių yra nuo 1 420 mm iki 1 426 mm.

Pastaba: Kūgiškumo projektinės vertės bėgių profiliams yra pateiktos Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS 2006. Šios vertės skiriasi nuo čia pateiktų verčių ratų profiliams. Šis skirtumas yra tikslinis ir susidaro parenkant etaloninius rato ir bėgio profilius įvertinimo procedūrai.

4.2.3.4.8   Lygiaverčio kūgiškumo eksploatacinės vertės

Už įvertinimą pagal šį punktą atsako valstybė narė (ar valstybės narės), kurioje (kuriose) eksploatuojami įvertinami geležinkelių riedmenys. Šis punktas yra neaktualus įvertinimui, kurį atlieka notifikuotoji įstaiga.

Techninės priežiūros plane turi būti išdėstytos geležinkelio įmonei skirtos aširačių ir ratų techninės priežiūros procedūros. Šios procedūros turi atsižvelgti į kūgiškumo intervalus, pagal kuriuos riedmuo buvo sertifikuotas (žr. 4.2.3.4.5 punktą).

Aširačių techninė priežiūra turi užtikrinti (tiesiogiai ar netiesiogiai), kad lygiavertis kūgiškumas neviršys riedmeniui patvirtintų ribų modeliuojant aširačio pravažiavimą tipiniu etaloniniu bėgių keliu bandymų sąlygomis (modeliuojant skaičiavimais), kurios nurodytos 4 ir 5lentelėse.

5: lentelė

Modeliuojamos bėgių kelio sąlygos lygiaverčio kūgiškumo eksploatacinėms vertėms

Didžiausias riedmens eksploatacinis greitis (km/h)	Bandymų sąlygos (žr. 4 lentelę)
≥190 ir ≤200	1, 2, 3, 4, 5 ir 6
> 200 ir ≤230	1, 2, 3, 4, 5 ir 6
> 230 ir ≤250	1, 2, 3, 4, 5 ir 6
>250 ir ≤ 280	1, 2, 3, 4, 5 ir 6
>280 ir ≤ 300	1, 3, 5 i 6
> 300	1 ir 3

Rato profilio nusidėvėjimo eiga, taigi ir lygiaverčio kūgiškumo kitimas paprastai būna nežinomas originalaus naujumo konstrukcijos vežimėliui ar važiuoklei arba žinomam riedmeniui, eksploatuojamam maršrute, turinčiame skirtingas charakteristikas atskiruose ruožuose. Todėl turėtų būti pasiūlytas laikinas techninės priežiūros planas. Šio plano tinkamumas turėtų būti patvirtintas atlikus rato profilio ir lygiaverčio kūgiškumo stebėjimą eksploatavimo metu. Atliekant stebėjimą, turi būti atsižvelgta reprezentatyvų aširačių skaičių ir į besikeičiančias aširačių padėtis riedmenyje ir skirtingose riedmenų, sudarančių neišardomąją variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupę, tipuose.

Jeigu pranešama apie riedėjimo nestabilumą, geležinkelio įmonė turi modeliuoti matuojamus rato profilius ir atstumus tarp ratų aktyviųjų paviršių (matmuo SR, žr. M priedą) reprezentatyvioje bėgių kelio bandymų sąlygų grupėje, kaip nurodyta 5 ir 4 lentelėse, kad būtų patikrinta atitiktis didžiausiam lygiaverčiam kūgiškumui, kuriam esant riedmuo buvo suprojektuotas ir sertifikuotas kaip stabilus.

Jeigu aširačiai atitinka didžiausią lygiavertį kūgiškumą, kuriam esant riedmuo buvo suprojektuotas ir sertifikuotas kaip stabilus, Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS 2006 reikalauja, kad infrastruktūros valdytojas patikrintų bėgių kelio atitiktį toje TSS išdėstytiems reikalavimams.

Jeigu ir riedmuo, ir bėgių kelias yra suderinami su atitinkamų TSS reikalavimais, nestabilumo priežasčiai išaiškinti geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas turi atlikti bendrą tyrimą.

4.2.3.4.9.   Aširačiai

4.2.3.4.9.1.   Aširačiai

a)	Geometriniai matmenys Standartinei vėžei (1 435 mm) skirtų aširačių didžiausias ir mažiausias matmenys yra pateikti M priede.

b)	Su kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiu susiję reikalavimai Su kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiu susiję reikalavimai aširačių elektrinei varžai yra nustatyti 4.2.3.3.1 punkte.

4.2.3.4.9.2.   Sąveikos sudedamosios dalys – ratai

a)	Geometriniai matmenys Standartinei vėžei (1 435 mm) skirtų ratų didžiausias ir mažiausias matmenys yra pateikti M priede.

b)

Nusidėvėjimo kriterijų charakteristikos Kad medžiagų bėgiams parinkimas (kaip apibrėžta Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS 2006) gerai derėtų su medžiagų ratams parinkimu, ratams naudojamos medžiagos apibrėžiamos taip: — per visą rato iščiuožos gylį medžiagos Brinelio kietumo (HB) vertė turi būti didesnė ar lygi 245; — jeigu nusidėvėjimo zonos storis yra didesnis kaip 35 mm, tai 245 HB vertė turi būti pasiekta 35 mm gylyje žemiau atraminio paviršiaus; — rato vidurio ir rato sąsajos kietumo vertė turi būti bent 10 taškų mažesnė, nei matuojant didžiausiame nusidėvėjimo gylyje.

c)	Su kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiu susiję reikalavimai Su kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiu susiję reikalavimai ratų geometrijai ir medžiagoms yra nustatyti 4.2.7.9.3 punkte.

4.2.3.4.10.   Specifiniai reikalavimai riedmenims su nepriklausomai besisukančiais ratais

Riedmens su nepriklausomai besisukančiais ratais charakteristikos turi būti šios:

a)	pakabos ar vežimėlio konstrukcija turi užtikrinti stabilias ašies ar vežimėlio savybes kelio kreivėse;

b)	ašies sucentravimo bėgių kelyje važiuojant tiesiu bėgių keliu metodas;

c)	ratų matmenys, kurie yra suderinami su šios TSS M priedo reikalavimais.;

Lygiaverčio kūgiškumo reikalavimai (punktai 4.2.3.4.6–4.2.3.4.8) netaikomi riedmenims, turintiems nepriklausomai besisukančius ratus ir todėl lygiaverčio kūgiškumo reikalavimų neatitinkantys ratų profiliai gali būti naudojami riedmenyse, turinčiuose nepriklausomai besisukančius ratus.

Kiti reikalavimai dėl dinaminių savybių (nuo 4.2.3.4.1 punkto iki 4.2.3.4.4 punkto b papunkčio), skirti riedmenims su aširačiais, taikomi ir riedmenims su nepriklausomais ratais.

4.2.3.4.11.   Nuvažiavimo nuo bėgių aptikimas

Nuvažiavimo nuo bėgių aptikimo sistemos turi būti įrengtos naujose pagamintose 1 klasės neišardomosiose variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupėse, jeigu šioms sistemoms yra nustatyta sąveikos specifikacija ir jas galima įsigyti rinkoje.

Kol nėra nustatyta sąveikos specifikacijos nuvažiavimo nuo bėgių aptikimo sistemoms, įrengti tokias sistemas nėra būtina.

4.2.3.5.   Didžiausias traukinio ilgis

Traukinių ilgis neturi viršyti 400 m. Siekiant padidinti traukinio priekio ir galo aerodinaminį skvarbumą, gali būti taikomas 1 % leistinas nuokrypis.

Siekiant padidinti transeuropinio greitųjų geležinkelių tinklo prieinamumą, didžiausio ilgio traukiniai turi būti suderinami su jų naudojamų peronų ilgiais, nustatytais Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS 2006.

4.2.3.6.   Didžiausi nuolydžiai

Traukiniai turi būti tinkami pradėti važiuoti, važiuoti ir sustoti didžiausiuose nuolydžiuose visose geležinkelių linijose, kurioms jie yra suprojektuoti ir kuriose jie veikiausiai bus eksploatuojami

Šis reikalavimas yra ypač svarbus šioje TSS nustatytiems charakteristikų reikalavimams.

Didžiausi kiekvienos geležinkelių linijos nuolydžiai yra apibrėžti infrastruktūros registre. Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS 2006 4.2.5 ir 7.3.1 punktai nustato didžiausius leistinus nuolydžius.

4.2.3.7.   Mažiausias kreivės spindulys

Šis parametras išreiškia sąsają su greitųjų geležinkelių infrastruktūros posistemiu ir nurodo mažiausio kreivumo atvejus, į kuriuos reikia atsižvelgti, viena vertus, greitųjų geležinkelių bėgių keliuose (dėl išorinio bėgio pakylos nepakankamumo) ir, kita vertus, atsarginiuose keliuose. Turi būti daroma nuoroda į infrastruktūros registro 2.2 skirsnį ir Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS 4.2.6 ir 4.2.24.3 punktus.

4.2.3.8.   Ratų antbriaunių tepimas

Siekiant apsaugoti bėgius ir ratus nuo per didelio nusidėvėjimo, ypač bėgių kelių kreivėse, traukiniuose turi būti ratų antbriaunių tepimo įranga. Tokia įranga turi būti bent vienoje ašyje prie traukinio priekio.

Po tokio patepimo rato briaunos ir bėgio sąveikos zona negali būti užteršta.

4.2.3.9.   Pakabos koeficientas

Jeigu riedmuo stacionariai pastatomas nuožulniame bėgių kelyje, kurio važiuojamasis paviršius sudaro su horizontalia plokštuma kampą, jo kėbulas remiasi į pakabą ir sudaro kampą su statmeniu bėgių paviršiaus plokštumai. Riedmens pakabos koeficientas apibūdinamas santykiu:

Šis parametras turi įtakos riedmens aerodinaminiam kontūrui. Riedmens su srovės imtuvais pakabos koeficientas pakabos koeficientas s turi būti mažesnis nei 0,25. Pakreipiamiems traukiniams leidžiama netenkinti šio reikalavimo, nes jie turi srovės imtuvų kompensavimo prietaisus.

4.2.3.10   Smėlio barstymas

Stabdymo ir traukos savybėms pagerinti turi būti numatomi smėlio barstytuvai. Palei bėgį išberto smėlio kiekis yra nustatytas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.1.1 punkte ir jos A priedo 1 priedėlyje. Didžiausias veikiančių smėlio barstytuvų skaičius yra apibrėžtas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.1.2 punkte ir jos A priedo 1 priedėlyje. Geležinkelių riedmenims turi būti leidžiama nutraukti smėlio barstymą:

—	iešmų ir bėgių sankryžų zonose;

—	stovėjimo metu, išskyrus pajudėjimą iš vietos ir smėlio barstytuvų bandymą;

—	kai stabdoma važiuojant mažesniu kaip 20 km/h greičiu.

4.2.3.11   Balasto išjudinimas oro srautu

Neišspręstas klausimas.

4.2.4   Stabdymas

4.2.4.1   Mažiausias stabdymo efektyvumas

a)	Traukiniai privalo jungti stabdžių valdymo sistemą su vienu arba daugiau lėtėjimo lygių. Nurodytieji efektyvumo lygiai nustatant mažiausią stabdymo galią yra pateikiami 6 ir 7 lentelėse. Tų efektyvumo lygių ir stabdymo sistemos saugaus veikimo atitikimas turi būti pademonstruotas visa apimtimi.

b)	Svarbu atkreipti dėmesį, kad 6 lentelės vertės taikytinos tik geležinkelių riedmenims, ir jos neturi būti laikomos absoliučiomis vertėmis, pagal kurias apibrėžiamos stabdymo kreivės, kaip reikalaujama kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemyje.

c)

Efektyvumas. Parodytuose greičio intervaluose traukiniai turi būti tinkami pasiekti mažiausius vidutinius lėtėjimus kiekvieno toliau nurodyto greičio intervalo ribose. 6 lentelė Mažiausi stabdymo efektyvumo lygiai Stabdymo režimas te [s] Mažiausias vidutinis lėtėjimas, išmatuotas tarp te galo ir pasiekus užduotą greitį [m/s2] 350–300 (km/h) 300–230 (km/h) 230–170 (km/h) 170–0 (km/h) A atvejis – Avarinis stabdymas, nenaudojant specialios įrangos 3 0,75 0,9 1,05 1,2 B atvejis – Avarinis stabdymas, nenaudojant specialios įrangos ir nepalankiomis klimato sąlygomis 3 0,60 0,7 0,8 0,9 te [s] = tolygus taikymo laikas – uždelsimo laikotarpio suma ir pusė stabdymo jėgos susidarymo laiko, kur stabdymo laikas apibrėžiamas kaip laikas, kurio reikia pasiekti 95 % reikiamos stabdymo jėgos. A atvejis — Horizontalus bėgių kelias ir normali traukinio apkrova, kaip apibrėžta 4.2.3.2 straipsnyje ant sausų bėgių (1) ir toliau apibrėžta pats blogiausias nevisavertis eksploatavimas: — Vienas dinaminis stabdžių elementas, kuris gali funkcionuoti nepriklausomai nuo kitų dinaminių stabdžių elementų, tampa neveiksnus, jeigu yra nepriklausomas nuo kontaktinio laido, arba neveiksnūs tampa visi dinaminio stabdžio elementai, jeigu jie priklauso nuo kontaktinio laido įtampos. — Arba vienas nepriklausomas stabdymo sistemos modulis, kuris skleidžia kinetinę energiją kaitindamas bėgius, yra netinkamas eksploatuoti, jeigu ši sistema yra nepriklausoma nuo dinaminio stabdžio. B atvejis Kaip A atveju ir — Vienas skirstomasis vožtuvas arba tolygus atskiras valdymo įtaisas, veikiantis ant vieno arba dviejų laikančiųjų vežimėlių trinties stabdžio, tampa neveiksnus. ir — Sumažintas rato (bėgio) sankybis ir — Stabdžių trinkelių (stabdžių disko) trinties koeficiento kaip drėgnumo pasekmės sumažinimas. Visa įvertinimo procedūra aprašyta P priede. 1 pastaba. Dėl skirtingų B klasės signalizacijos ir kontrolės sistemų infrastruktūros valdytojams jų transeuropinio greitųjų geležinkelių tinklo dalių (žr. infrastruktūros registrą) esamose infrastruktūrose leista nustatyti papildomus reikalavimus, pvz., papildomas stabdymo sistemas arba nustatytais stabdymo atstumais sumažintą eksploatacinį greitį. 2 pastaba. Įprastinės eksploatacinio stabdymo sąlygos yra apibrėžtos 4.2.4.4 straipsnyje.

d)

Stabdymo atstumai. Stabdymo atstumas „S“, apskaičiuojamas kaip anksčiau apibrėžto mažiausio lėtėjimo funkcija, yra apibrėžiamas pagal šią formulę: Kur V0 = pradinis greitis (m/s) V0 … Vn = 6 lentelėje duotas greitis (m/s) ab1 … abn+1 = konkrečiai nurodytas lėtėjimas per duotąją greičio juostą (m/s2) te = Tolygus taikymo (-ų) laikas Pavyzdžiui, naudojant 6 lentelės duomenis, šie stabdymo atstumai, kuriuos reikia atitikti, pradėjus važiuoti konkrečiais 7 lentelėje duotais greičiais. 7 lentelė Didžiausias stabdymo atstumas Stabdymo režimas te [s] Stabdymo atstumas turi neviršyti [m] 350–0 (km/h) 300–0 (km/h) 250–0 (km/h) 200–0 (km/h) A atvejis – avarinis stabdymas, nenaudojant specialios įrangos 3 5 360 3 650 2 430 1 500 B atvejis – Avarinis stabdymas, nenaudojant specialios įrangos ir nepalankiomis klimato sąlygomis 3 6 820 4 690 3 130 1 940

e)

Papildomos sąlygos: A ir B atvejais, kai aptariamas avarinis stabdymas: Elektrinių dinaminių stabdžių poveikis, skaičiuojant anksčiau apibrėžtą efektyvumą, įtrauktinas, jeigu: — jų veikimas yra nepriklausomas nuo kontaktinio srovės tinklo esamos įtampos, arba — tai yra leista valstybės narės. Skaičiuojant avarinio stabdymo efektyvumą 4.2.4.5 straipsnyje apibrėžtomis sąlygomis, leidžiama įtraukti tų stabdymo sistemų poveikį, kurios skleidžia kinetinę energiją kaitindamos bėgius. Važiuojant didesniu kaip 280 km/h greičiu neturi būti stabdoma elektromagnetiniais stabdžiais su magnetais, kurie turi sąlytį su bėgiu. Elektromagnetinių stabdžių poveikį leidžiama įtraukti nepriklausomai nuo rato bėgio sankybio avariniuose stabdymuose visose geležinkelių linijose, naudojant kaip įsivaizduojamo stabdžių efektyvumo priemones.

4.2.4.2   Stabdymo rato ir bėgio sankybio reikalavimų ribos

Traukinio projektas ir traukinio stabdymo efektyvumo skaičiavimai neturi numatyti rato ir bėgio sankybio verčių didesnių nei šios toliau pateikiamos vertės. Turi būti laikoma, kad esant mažesniems kaip 200 km/h greičiams, didžiausias rato ir bėgio sankybio koeficientas, kurio reikalaujama stabdant, neturi būti didesnis kaip 0,15. Esant greičiams didesniems kaip 200 km/h, turi būti laikoma, kad rato bėgio sankybio koeficiento didžiausias reikalavimas tiesiškai krenta iki 0,1, esant 350 km/h.

Skaičiavimais tikrinant stabdymo efektyvumą, turi būti naudojamas traukinys visavertėmis eksploatavimo sąlygomis ir normalia apkrova (kaip apibrėžta 4.2.3.2 punkte).

4.2.4.3   Stabdžių sistemos reikalavimai

Papildomai 4.2.4.1 ir 4.2.4.2 straipsniuose išvardytiems poreikiams, turi būti įrodyta, kad stabdymo sistema atitinka Direktyvoje 96/48/EB keliamus saugos tikslus. Šis reikalavimas išpildomas, pavyzdžiui, naudojant UIC atitikties stabdymo sistemas.

Kitoms stabdymo sistemoms reikalaujama įrodant pademonstruoti, kad jų saugumo lygis bent jau toks pats saugus kaip tas, kurį užtikrina UIC atitikties sistema.

Stabdymo sistema turi atitikti šiuos reikalavimus:

Visam traukiniui:

—	Dėl bet kurios priežasties naudojant avarinius stabdžius turi automatiškai išsijungti visa traukos jėga, ir nesant traukos jėgą iš naujo įjungiančios ypatybės, kol avarinis stabdys yra įjungtas.

—	Avarinį stabdį turi būti galima jungti visada, mašinistui esant įprastinėje padėtyje.

—	Riedmenys turi būti su įtaisais, apsaugančiais nuo ratų buksavimo, kuriais, sumažėjusio rato ir bėgio sankybio atvejais, būtų galima valdyti ratų slydimą.

—	Pirmos klasės traukiniuose turi būti įrengta ratų sukimosi stebėsenos sistema, pranešanti mašinistui, kad užsikirto ašis. Nuo ratų buksavimo apsaugančių įtaisų ir sukimosi stebėsenos sistema turi veikti nepriklausomai.

—

Avarinių stabdžių įrenginiai, suaktyvinti mašinisto stabdžių vožtuvo pagalba arba papildomu avariniu stabdžio valdymu, o taip pat stebėjimo ir greičio valdymo įrangos, turi nedelsiant suveikti šitaip: — Staigus slėgio kritimas pagrindiniame stabdžio vamzdyje iki ≤ 2 barų. Kabinoje turi būti įrengtas ir mašinisto stabdžio vožtuvas ir, kad būtų sukurtas perteklius, papildomas avarinio stabdžio valdymas. — Galimybė nutraukti pagrindinio stabdžio vamzdžio pripildymą iš naujo. Trumpų traukinių atvejais, kurių ilgis mažesnis kaip 250 m, ir jeigu, paspaudus avarinį stabdį, taikymo laikas te pasiekiamas tolygus 3 s arba trumpesnis, nutraukti pagrindinio stabdžio vamzdžio pripildymą iš naujo nėra privaloma. — Jeigu įrengtas, elektrinio orinio stabdžio (eo stabdžio; ep brake –angl.) įjungimas. Trumpų traukinių atvejais, kurių ilgis mažesnis kaip 250 m, ir jeigu, paspaudus avarinį stabdį, taikymo laikas te pasiekiamas tolygus 3 s arba trumpesnis, valdyti elektrinį orinį stabdį nėra privaloma. — Visos stabdymo jėgos, atitinkančios 4.2.4.1 punkte nustatytą efektyvumą, panaudojimas. — Traukos išjungimas.

—	Eksploatacinis stabdymas. Eksploatacinio stabdymo visa apimtimi rezultatas turi būti traukos išjungimas, automatiškai neatstatant traukos jėgos.

—	Eksploatacinis stabdymas visa apimtimi apibrėžiamas kaip stabdymas, atsirandantis dėl didžiausios stabdomosios jėgos eksploatacinio stabdymo ribose prieš avarinį stabdymą.

Elektrinis stabdymas

—	Elektrinių stabdžių poveikis turi atitikti 4.2.4.1.e straipsnio reikalavimus.

—	Jei elektros įranga (pastotės) leidžia, stabdant pagamintos elektros energijos grąžinimas yra leidžiamas, tačiau tai neturi sukelti įtampos viršijančios EN50163:2004 4.1 straipsnyje apibrėžtas ribas.

Visi riedmenys turi būti su stabdžių išjungimo priemonėmis ir stabdžių būsenos indikatoriais.

Be to, traukiniai, kurių didžiausias greitis yra didesnis kaip 200 km/h, turi būti aprūpinti (stabdžių) gedimo diagnostikos sistema.

4.2.4.4   Eksploatacinio stabdymo efektyvumas

Papildomai specifikacijoms, reikalaujamoms pagal 4.2.4.1 straipsnį „Mažiausios stabdymo charakteristikos“, traukiniai turi atitikti 8 lentelėje nustatytus vidutinius lėtėjimus važiuojant.

8 lentelė

Mažiausi eksploatacinio stabdymo vidutiniai lėtėjimo lygiai

Stabdymo režimas	te	Mažiausias vidutinis lėtėjimas, išmatuotas tarp te galo ir pasiekus numatyta pasiekti greitį [m/s2]
	[s]	350–300 (km/h)	300–230 (km/h)	230–170 (km/h)	170–0 (km/h)
Eksploatacinis stabdymas	2	0,30	0,35	0,6	0,6
te [s] = tolygus taikymo laikas

Tuos lėtėjimus traukinys turi pasiekti horizontaliame bėgių kelyje, esant 4.2.4.1 straipsnio A atvejo apibrėžtoms sąrankoms.

4.2.4.5   Sūkurinių srovių stabdžiai

Šioje dalyje nagrinėjami infrastruktūros sąveikos posistemiai, susiję su sūkurinių srovių bėgių kelio stabdžiais.

Kaip konkrečiai nurodyta Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS, 2006, naudoti šio tipo stabdžius, nepriklausomai nuo rato ir bėgio sankybio, transeuropinių greitųjų geležinkelių linijų tinkle (kurios bus dar tiesiamos, modernizuojamos arba jungiamos) leidžiama šiais atvejais:

—	Avariniam stabdymui visose geležinkelių linijose, išskyrus konkrečias jungiamąsias geležinkelių linijas, įrašytas į infrastruktūros registrą.

—	Visos apimties arba įprastiniam eksploataciniam stabdymui geležinkelių linijos ruožuose, kur infrastruktūros valdytojas tai leidžia. Tokiu atveju naudojimo sąlygos turi būti paskelbtos infrastruktūros registre.

Traukiniai su įrengtais šio tipo stabdžiais turi atitikti šias specifikacijas:

—	Leidžiama naudoti nepriklausomus nuo rato bėgio sankybio stabdžius, pradedant nuo didžiausio eksploatacinio greičio ir lėtėjant iki 50 km/h: (Vmax ≥ V ≥ 50 km/h).

—	Didžiausias vidutinis lėtėjimas turi būti mažesnis kaip 2,5 m/s2 (šia vertę, kuri yra sąsaja su išilginiu bėgių kelio atsparumu, turi atitikti visi naudojami stabdžiai).

—

Blogiausiu atveju, kitaip tariant, kai iš daugelio kartu sujungtų neišardomųjų variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupių suformuojamas didžiausio leidžiamo ilgio traukinio sąstatas, didžiausia bėgių kelią veikianti sūkurinių srovių stabdžių išilginė stabdymo jėga turi būti ši: — stabdžių taikmenų, kurių jėga mažesnė kaip 2/3 visos eksploatacinio stabdymo apimties, atveju – 105 kN; — linijinė tarp 105 kN ir 180 kN – stabdžių taikmenų tarp 2/3 ir visos eksploatacinio stabdymo apimties, atveju; — visos apimties eksploatacinio stabdymo atveju – 180 kN; — stabdant avariniu būdu – 360 kN.

Leidžiama įtraukti poveikį stabdžių nepriklausomai nuo rato ir bėgio sankybio skaičiuojant stabdžių efektyvumą, kaip apibrėžta 4.2.4.1 straipsnyje. Tai darant reikia suprasti, kad gali būti užtikrintas saugus šio tipo stabdžių darbas, ir nėra nė vieno menkiausio gedimo daromo poveikio.

4.2.4.6   Sustabdyto traukinio apsauga

Tuo atveju, kai nutraukiamas suslėgto oro tiekimas arba nutrūksta maitinimas, normalios apkrovos traukinį (kaip apibrėžta 4.2.3.2 straipsnyje) turi būti galima sustabdyti ir išlaikyti mažiausia dvi valandas 35 % nuolydyje, naudojant tik trinties stabdžius, net ir tada, kai išjungtas vienas skirstomasis vožtuvas.

Turi būti galima laikyti normalios apkrovos traukinį sustabdytą 35 ‰ nuolydyje neribotą laikotarpį. Jeigu vien stovėjimo stabdžiu to nebus galima pasiekti, traukinyje turi būti papildomos priemonės traukiniui sustabdyti.

4.2.4.7   Stabdžių efektyvumas stačiuose nuolydžiuose

Šiluminis stabdžio efektyvumas traukiniui turi leisti važiuoti didžiausiu nuolydžiu, nustatytu Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS, 2006, 4.2.5 straipsnyje, greičiu mažiausia tolygiu 90 % didžiausio traukinio eksploatacinio greičio. Šis šiluminis efektyvumas turi būti naudojamas apskaičiuoti ribiniam nuolydžiui, kuriuo traukinys gali važiuoti didžiausiu greičiu.

Taikomos tos pačios traukinio apkrovos sąlygos, stabdymo ir rato būklės priemonės, kaip ir avarinio stabdymo A atveju, kaip apibrėžta 4.2.4.1 straipsnio c ir e punktuose. Atitikimas šiam reikalavimui turi būti įrodytas skaičiavimais.

4.2.4.8   Reikalavimai gelbėjimui naudojamiems stabdžiams

Reikalavimai greitųjų traukinių oriniams stabdžiams vilkimui avariniu gelbėjimo atveju yra šie:

1.	Stabdžio cilindro iki 95 % pripildymo didžiausiu slėgiu laikas: 3–5 sekundės, 3–6 sekundės apkrovos-stabdymo sistemai.

2.	Stabdžio cilindro išleidimo iki 0,4 baro laikas: mažiausia 5 sekundės.

3.	Slėgio sumažinimas stabdžio vamzdyje, reikalingas pasiekti didžiausią stabdžio cilindro slėgį: 1,5 ±0,1 baro (pradedant nuo 5,0± 0,05 barų vardinės vertės stabdžio vamzdyje).

4.	Stabdžio jautrumas lėtiems slėgio sumažėjimams stabdžio vamzdyje turi būti toks, kad stabdys netampa neveiksnus, jeigu normalus darbo slėgis krenta 0,3 baro per vieną minutę.

5.	Stabdžio jautrumas lėtiems slėgio sumažėjimams stabdžio vamzdyje turi būti toks, kad tampa veiksnus per 1,2 sekundės, jeigu normalus darbo slėgis krenta 0,6 baro per 6 sekundes.

6.	Visi, įskaitant stovėjimo stabdį, turi būti su išjungimo įtaisu.

7.	Turi būti galimos naudoti mažiausiai penkios stabdymo jėgos pakopos, pasirenkant skirtingą stabdžio vamzdžio slėgį.

8.	Turi būti rodoma stabdžių būsena (veikiama arba neveikiama), įskaitant stovėjimo stabdį.

Kai traukinio stabdymo sistema paleidžiama kitomis, ne orinėmis priemonėmis, rezultatas turi būti toks, kaip nurodyta informacijoje apie slėgį, pateiktoje prie sukabinimo sąsajos.

4.2.5   Keleivių informavimas ir ryšiai

4.2.5.1   Viešoji informavimo sistema

Taip pat taikomos asmenų su judėjimo negalia prieigos TSS 4.2.2.8.1 ir 4.2.2.8.3 straipsniai.

Traukiniuose įrengiamos bent jau tos garsinio ryšio priemonės, kurios skirtos

—	traukinio ir lokomotyvo brigados nariams kreiptis į traukinio keleivius

—	traukinio ir lokomotyvo brigados nariams ir eismo tvarkdariams bendrauti tarpusavyje,

—	traukinio ir lokomotyvo brigados nariams bendrauti viduje, o ypač mašinisto ir brigados narių bendravimui keleiviams skirtose zonose.

Mažiausiai tris valandas įranga turi būti tinkama veikti pristabdyta ir nepriklausomai nuo traukinio energijos šaltinio.

Ryšio sistema turi būti suprojektuota tokiu būdu, kad sugedus vienam jos perdavimo elementų veiklą tęstų mažiausia pusė (įrengtų visame traukinyje) sistemos garsiakalbių, arba keleiviams informuoti turi būti galima naudotis kita priemone.

Be keleivių pavojaus signalo (žr. 4.2.5.3 straipsnį), nėra iš anksto nurodyta jokių konkrečių nuostatų, kaip keleiviams susisiekti su traukinio ir lokomotyvo brigados nariais.

4.2.5.2   Keleivių informavimo ženklai

Taip pat taikomas Asmenų su judėjimo negalia prieigos TSS 4.2.2.8.2 straipsnis.

Visi glaudžiai su keleivių saugumu susiję ženklai turi būti naudojami vieningo ženklų formato, kuris nustatytas ISO 3864–1:2002 standarte.

4.2.5.3   Keleivių pavojaus signalai

Traukiniuose keleivių užimamose zonose (išskyrus vestibiulius, praėjimus ir tualetus) turi būti įrengti avarinio signalizacijos įtaisai. Tie įtaisai turi būti sumontuoti ten, kur keleivių yra geriausiai matomi ir prieinami, neišeinant pro vidines duris.

Avarinės svirties antspaudas turi būti aiškiai matomas.

Kitiems keleiviams neturi būti galima išjungti kartą jau įjungto pavojaus signalo. Jeigu yra įtaisas, rodantis įjungtą pavojaus signalą, tai jis turi būti pažymėtas, kaip nurodyta šios TSS Q priede.

Avarinės signalizacijos veikimas turi būti aprašytas šalia naudojamo įtaiso.

Įsijungus pavojaus signalui turi būti:

—	pradedama stabdyti;

—	siunčiamas regimasis (blyksėjimas arba nuolatinė šviesa) ir garsinis (zirzeklis ir (arba) signalas, arba pranešimas žodžiu) pavojaus signalai, kurie siunčiami iš mašinisto kabinos;

—	perduodamas mašinisto arba automatinės sistemos pranešimas (garsinis arba regimasis signalas arba radijo pranešimas mobiliuoju telefonu) su keleiviais dirbančiai traukinio ir lokomotyvo brigadai;

—	perduodamas patvirtinimas, kurį galėtų atpažinti signalą paleidęs asmuo (garsinį signalą riedmenyje, stabdžių taikmenis ir t. t.).

Geležinkelių riedmenyse sumontuota įranga (ypač automatinė stabdžių įranga) turi būti tinkama mašinistui dalyvauti stabdymo procese taip, kad jis galėtų pasirinkti traukinio sustojimo vietą.

Kai traukinys jau sustojo, mašinistas kuo greičiau turi galėti vėl pradėti važiuoti, jeigu, mašinisto nuomone, vėl pradėti važiuoti yra saugu. Vieno ar daugiau pavojaus signalų įjungimas neturi daryti papildomo poveikio, kol traukinio ir lokomotyvo brigados nariai neišjungė pirmojo.

Galiausiai kabinos ir traukinio ir lokomotyvo brigados ryšio saitas mašinistui turi leisti, jo paties ar jos pačios iniciatyva, ištirti priežastis, kodėl buvo įjungtas avarinis pavojaus signalas. Jeigu normaliai eksploatuojant šalia nėra traukinio ir lokomotyvo brigados, keleiviai avarijos atveju per įtaisą turi galėti bendrauti su mašinistu.

4.2.6   Aplinkos sąlygos

4.2.6.1   Aplinko sąlygos

Geležinkelių riedmuo ir visos jo sudedamosios dalys, kaip konkrečiai nustatyta EN50125–1:1999 standarte, turi atitikti tos TSS klimato zonos – T1, T2 arba T3, kurioje jį ketinama eksploatuoti, reikalavimus. Tos zonos turi būti nurodytos geležinkelių riedmenų registre.

4.2.6.2   Traukinio aerodinaminės apkrovos atvirame ore

4.2.6.2.1   Aerodinaminės apkrovos darbininkams bėgių kelio šalikelėje

Viso ilgio traukinio sąstatas, važiuojantis atvirame ore 300 km/h arba savo didžiausiu eksploataciniu greičiu vtr,max, jeigu jis mažesnis kaip 300 km/h, viso traukinio pravažiavimo metu (įskaitant valktį) bėgių kelio šalikelėje, 0,2 m aukščiau bėgio viršaus ir 0,3 m atstumu nuo bėgių centro, neturi sukelti 9 lentelėje nustatyto oro srauto greičio u2σ viršijimo.

Priemonės, kurių privalo imtis infrastruktūros valdytojas traukinių atžvilgiu, kurių didžiausias greitis yra didesnis kaip 300 km/h, yra nurodytos Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS 4.4.3 straipsnyje.

9 lentelė

Didžiausias leidžiamas oro srauto greitis

Didžiausias traukinio greitis vtr,max (km/h)	Didžiausias leidžiamas oro srauto greitis geležinkelio kelyje (u2σ (m/s) ribinės vertės)
Nuo 190 iki 249	20
Nuo 250 iki 300	22

Bandymų sąlygos

Bandymai turi būti atliekami tiesiame kelyje, turinčiame balastą. Vertikalus atstumas tarp bėgio viršaus ir aplinkinio žemės lygio yra 0,75 m ± 0,25 m. Vertė u2σ yra viršutinė riba 2σ pasitikėjimo intervalo, kuris didžiausias atsiranda dėl sukeltų oro srauto greičių x–y žemės plokštumoje. Turi būti gauta iš mažiausia 20 nepriklausomų ir palyginamų bandymo pavyzdžių, kurių aplinkos vėjo greičiai yra mažesni arba lygūs 2 m/s.

u2σ duotas toks:

u2σ = ū + 2σ

kur,

ū	vidutinė visų oro srauto greičių matavimų uI, i ≥ 20 vertė
σ	standartinis nuokrypis.

Atitikties įvertinimas

Atitiktis turi būti įvertinta, atlikus visos apimties bandymus, su didžiausio ilgio nustatytais sąstatais.

Išsamūs reikalavimai

Matavimai turi būti atlikti esant didžiausiam eksploataciniam traukinio greičiui vtr,max arba 300 km/h, jeigu didžiausias traukinio eksploatacinis greitis yra didesnis kaip 300 km/h.

Sąlygos galiojantiems traukinio greičio vtr matavimams yra šios:

—	mažiausia 50 % matavimų turi būti ±5 % ribose nuo vtr,max arba 300 km/h, kaip tinkama, ir

—	mažiausia 100 % matavimų turi būti ±10 % ribose nuo vtr,max arba 300 km/h, kaip tinkama.

Kiekvienas matavimas uišmatuotasis,i turi būti pataisytas

ui = uišmatuotasis,i * vtr / vtr,i

Bėgių kelias turi būti be tokių kliūčių kaip tiltai ir tuneliai, esančių arčiau kaip 500 m į priekį ir 100 m už jutiklių išilgine kryptimi. Kad būtų gauta keletas nepriklausomų matavimų iš vieno traukinio pravažiavimo, leidžiama naudoti jutiklių grupes. Tokios grupės turi būti išdėstytos mažiausia per 20 m viena nuo kitos.

Visą traukinio pravažiavimo faktą turi sudaryti laikotarpis, prasidedantis 1 sekundę prieš pravažiuojant traukiniui ir pasibaigiantis 10 sekundžių, pravažiavus traukinio galui.

Jutiklio imties dažnis mažiausia turi būti 10 Hz. Signalas turi būti filtruojamas naudojant 1 sekundės judantį vidutinio filtro langą. Aplinkos vėjo greitis turi būti nustatytas ties pirmuoju jutikliu 0,2 m aukštyje virš bėgio viršaus.

Aplinkos vėjo greitis tolygus vidutiniam vėjo greičiui 3 sekundžių laikotarpiu prieš pravažiuojant traukinio sąstato pradžiai. Aplinkos vėjo greitis turi būti mažesnis arba lygus 2 m/s.

Nustatoma oro srauto greičio matavimo neapibrėžtis, kuri neturi viršyti ±3 %.

Nustatoma traukinio greičio matavimo neapibrėžtis, kuri neturi viršyti ±1 %.

4.2.6.2.2   Aerodinaminės apkrovos keleiviams perone

Viso ilgio traukinio sąstatas, važiuojantis atvirame ore etaloniniu greičiu vtr = 200 km/h (arba savo didžiausiu eksploataciniu greičiu vtr,max, jeigu jis mažesnis kaip 200 km/h), viso traukinio pravažiavimo metu (įskaitant valktį) geležinkelio kelyje, 1,2 m aukščiau bėgio viršaus ir 0,3 m atstumu nuo bėgių centro, neturi sukelti 15,5 lentelėje nustatyto oro srauto greičio u2σ = 15,5 m/s vertės viršijimo.

Bandymo sąlygos

Bandymo įvertinimas turi būti daromas arba

—	perone, kuris yra 240 mm aukščio virš bėgio viršutinio lygio arba žemiau, jeigu toks yra,

—	arba pareiškėjas įvertinimui privalo išrinkti žemiausią naudotiną traukinio pravažiuojamą peroną.

Įvertinimui naudojamas perono aukštis turi būti įtrauktas į riedmenų registrą. Jeigu 240 mm aukščio arba žemesniame perone įvertinimas sėkmingas, traukinys turi būti laikomas priimtinas visoms geležinkelių linijoms.

Vertė u2σ yra viršutinė riba 2σ pasitikėjimo intervalo, kuris didžiausias atsiranda dėl sukeltų oro srauto greičių x–y perono plokštumoje. Vertė turi būti gauta iš mažiausia 20 nepriklausomų ir palyginamų bandymo pavyzdžių, kurių aplinkos vėjo greičiai yra mažesni arba lygūs 2 m/s.

u2 σ duotas toks:

u2σ = ū + 2σ

kur,

ū	vidutinė visų oro srauto greičių matavimų ui, i ≥ 20 vertė
σ	standartinis nuokrypis.

Atitikties įvertinimas

Atitiktis turi būti įvertinta, atlikus visos apimties bandymus, su didžiausio ilgio nustatytais sąstatais.

Išsamūs reikalavimai

Matavimai turi būti daromi, esant vtr = 200 km/h arba, jeigu greitis mažesnis, su didžiausiais traukinio eksploataciniais greičiais, vtr,max.

Sąlygos galiojantiems traukinio greičio vtr matavimams yra šios:

—	mažiausia 50 % matavimų turi būti ±5 % ribose nuo vtr,max arba 200 km/h, kaip tinkama, ir

—	mažiausia 100 % matavimų turi būti ±10 % ribose nuo vtr,max arba 200 km/h, kaip tinkama.

Kiekvienas matavimas, uišmatuotasis,I, turi būti pataisytas pagal

ui = uišmatuotasis,i * 200 km/h / vtr,i

arba jeigu vtr,max < 200 km/h,

ui = uišmatuotasis,i * vtr,max / vtr,i

Perone išilgine kryptimi į priekį ir atgal nuo jutiklių neturi būti jokių kliūčių. Perono geometriniai matmenys turi būti nekintami 150 m atstumu į priekį nuo jutiklių išilgine kryptimi, peronas turi būti be stogo arba stogelio, arba galinės sienos. Kad būtų gauta nepriklausomų matavimų iš vieno traukinio pravažiavimo, leidžiama naudoti keletą jutiklių. Tokie jutikliai vienas nuo kito atskirtini mažiausia 20 m.

Visą traukinio pravažiavimo faktą turi sudaryti laikotarpis, prasidedantis 1 sekundę prieš pravažiuojant traukiniui ir pasibaigiantis 10 sekundžių, traukiniui pravažiavus.

Jutiklio imties dažnis mažiausia turi būti 10 Hz. Signalas turi būti filtruojamas naudojant 1 sekundės judantį vidutinio filtro langą.

Vėjo greitis turi būti nustatomas pirmuoju jutikliu perone arba atskiru vėjo jutikliu, įrengtu 1,2 m virš perono. Aplinkos vėjo greitis tolygus vidutiniam vėjo greičiui 3 sekundžių laikotarpiu prieš traukiniui pravažiuojant vėjo ruožą. Aplinkos vėjo greitis turi būti mažesnis arba lygus 2 m/s.

Nustatoma oro srauto greičio matavimo neapibrėžtis, kuri neturi viršyti ±3 %.

Nustatoma traukinio greičio matavimo neapibrėžtis, kuri neturi viršyti ±1 %.

4.2.6.2.3   Slėgio apkrovos atvirame ore

Viso ilgio traukinio sąstatas, važiuojantis duotuoju greičiu (etaloninis atvejis) atvirame ore, neturi sukelti didžiausių išreikšto dvipusės amplitudės verte slėgio pokyčių, kurie aukštyje nuo 1,5 m iki 3,3 m virš bėgio viršaus ir 2,5 m atstumu nuo bėgių centro viso traukinio pravažiavimo metu (įskaitant traukinio pradžios, sukabinimų ir galo pravažiavimą) viršytų 10 lentelėje nustatytą Δp2σ vertę. Didžiausi išreikšto dvipusės amplitudės verte slėgio pokyčiai pateikiami lentelėje žemiau:

10 lentelė

Didžiausi leidžiami slėgio pokyčiai atvirame ore

Traukinys	Etaloninis traukinio greitis	Didžiausias leidžiamas slėgio pokytis Δp2σ
1 klasė	250 km/h	795 Pa
2 klasė	Didžiausiu greičiu	720 Pa

Atitikties įvertinimas

Atitiktis turi būti įvertinta, atlikus visos apimties bandymus, su didžiausio ilgio nustatytais sąstatais.

Išsamūs reikalavimai

Bandymai turi būti atliekami tiesiame kelyje, turinčiame balastą. Vertikalus atstumas tarp bėgio viršaus ir aplinkinio žemės lygio yra 0,75 m ± 0,25 m. Visą traukinio pravažiavimo faktą turi sudaryti laikotarpis, prasidedantis 1 sekundę prieš pravažiuojant traukinio priekiui ir pasibaigiantis 10 sekundžių, pravažiavus traukinio galui.

Matavimai turi būti atlikti 1,5 m, 1,8 m, 2,1 m, 2,4 m, 2,7 m, 3,0 m ir 3,3 m aukštyje virš bėgio viršaus ir turi būti išanalizuoti atskirai kiekvienai matavimo padėčiai. Bet kuriai padėčiai turi būti laikomasi Δp2σ- reikalavimo.

Vertė Δp2σ turi būti viršutinė riba 2σ intervalo (pmax – pmin), kuris remiasi mažiausia 10 nepriklausomų ir palyginamų bandymo imčių (tam tikrame aukštyje), kai aplinkos vėjo greičiai yra mažesni arba lygūs 2 m/s.

Δp2σ duotas toks:

	vidutinė visų išreikštų dvipusės amplitudės verte slėgio matavimų Δpi, i ≥10 vertė
σ	standartinis nuokrypis.

Kad būtų gauta nepriklausomų matavimų iš vieno traukinio pravažiavimo, leidžiama naudoti keletą jutiklių. Tokie jutikliai vienas nuo kito atskirtini mažiausia 20 m.

Sąlygos galiojantiems traukinio greičio vtr matavimams yra šios:

—	mažiausia 50 % matavimų turi būti ±5 % ribose, skaičiuojant nuo etaloninio traukinio greičio, ir

—	100 % matavimų turi būti ±10 % ribose, skaičiuojant nuo etaloninio traukinio greičio.

Vėjo greitis ir kryptis nustatomi naudojant meteorologijos stotį, įrengtą netoli slėgio matavimo vietos, 2 m aukštyje virš bėgio viršaus ir 4 m atstumu nuo bėgių kelio. Aplinkos vėjo greitis tolygus vidutiniam vėjo greičiui 15 sekundžių laikotarpiu prieš pravažiuojant traukinio sąstato pradžiai pro vėjo jutiklį. Aplinkos vėjo greitis turi būti mažesnis arba lygus 2 m/s.

Naudojami slėgio jutikliai turi gebėti matuoti slėgį mažiausia 150 Hz geba. Visi slėgio jutikliai turi būti prijungti prie „Prandtl“ vamzdžių, nukreiptų išilgine x kryptimi, statinio slėgio angos. Leidžiama naudoti metodą, kuris, įrodyta, yra ekvivalentiškas.

Nustatoma slėgio matavimo neapibrėžtis, kuri neturi viršyti ±2 %.

Nustatoma traukinio greičio matavimo neapibrėžtis, kuri neturi viršyti ±1 %.

Slėgio signalas turi būti analoginis žemo praleidimo signalas, filtruojamas 75 Hz 6 polių „Butterworth“ žemo praleidimo filtru arba tolygiu. Turi būti apskaičiuota kiekvieno slėgio jutiklio ir eigos didžiausia išreikšto dvipusės amplitudės verte slėgio vertė viso pravažiavimo metu Δpm,i, ir tada pataisyta pagal ištirto traukinio greitį vtr ir pagal standartinį tankį ρo. naudojant šią formulę:

kur

Δpi	:	pataisytas išreikšto dvipusės amplitudės verte slėgio pasikeitimas
Δpm,i	:	išmatuotasis „i“ imties išreikšto dvipusės amplitudės verte slėgio pasikeitimas
ρi	:	„i“ imties oro tankis, išmatuotas bandymo atlikimo vietoje
vw,x,i	:	išmatuotoji „i“ imties vėjo greičio dedamoji x kryptimi
vtr,i	:	išmatuotasis „i“ imties traukinio greitis
vtr	:	ištirtasis traukinio greitis
ρo	:	standartinis tankis – 1,225 kg/m3

4.2.6.3   Šoninis vėjas

Laikoma, kad traukinys atitinka šoninio vėjo reikalavimus, jeigu jo labiausiai vėjui jautraus riedmens būdingos vėjo kreivės (BVK – kaip apibrėžta G priede) yra aukštesnės už būdingas etalonines vėjo kreives (BEVK) arba mažiausia tolygios.

BEVK rinkinys geležinkelių riedmenų atitikties įvertinimui 1 klasės riedmenims, kurių būdingos vėjo kreivės (BVK) turi būti skaičiuojamos pagal G priede smulkiai aprašytą metodą, yra pateikiamos 11, 12, 13 ir 14 lentelėse.

Reikalavimai dėl 1 klasės traukinių, turinčių kėbulus kreipiančiąją įrangą, ir 2 klasės riedmenų ribinių verčių ir atitinkamų metodų galutinai nėra nustatyti.

11 lentelė

Etaloniniai būdingi vėjo greičiai βw=90° kampu (riedmuo tiesiame bėgių kelyje, esant šoniniam nekompensuotajam pagreičiui aq = 0 m/s2).

Traukinio greitis	Etaloninė vėjo greičio reikšmė plokščios žemės atveju (be balasto ir bėgių) m/s	Etaloninė vėjo greičio reikšmė pylimo atveju m/s
120 km/h	38,0	34,1
160 km/h	36,4	31,3
200 km/h	34,8	28,5
250 km/h	32,8	25,0
50 km/h padidėjimas iki vtr,max	žr. eilutes toliau	žr. eilutes toliau

Didžiausias traukinio greitis	Etaloninė vėjo greičio reikšmė plokščios žemės atveju (be balasto ir bėgių) m/s	Etaloninė vėjo greičio reikšmė pylimo atveju m/s
vtr,max = 260 km/h	32,4	24,5
vtr,max = 270 km/h	32,0	24,0
vtr,max = 280 km/h	31,6	23,5
vtr,max = 290 km/h	31,2	23,0
vtr,max = 300 km/h	30,8	22,5
vtr,max = 310 km/h	30,4	22,0
vtr,max = 320 km/h	30,0	21,5
vtr,max = 330 km/h	29,6	21,0
vtr,max = 340 km/h	29,2	20,5
vtr,max = 350 km/h	28,8	20,0

Lentele, pavyzdžiui, turi būti naudojamasi šitaip: didžiausiam traukinio 330 km/h greičiui BVK vertės turi būti nustatytos, esant šiems greičiams: 120 km/h, 160 km/h, 200 km/h, 250 km/h, 300 km/h ir 330 km/h.

12 lentelė

Etaloninės vėjo greičių reikšmės βw=90° kampu (riedmuo kreivėje, esant aq = 0,5 m/s2 ir aq = 1,0 m/s2)

Traukinio greitis	Etaloninė vėjo greičio reikšmė plokščios žemės atveju (be balasto ir bėgių) m/s, esant šoniniam pagreičiui aq = 0,5 m/s2	Etaloninė vėjo greičio reikšmė plokščios žemės atveju (be balasto ir bėgių) m/s, esant šoniniam pagreičiui a q = 1,0 m/s2
250 km/h	29,5	26,0
50 km/h padidėjimas iki vtr,max	žr. eilutes toliau	žr. eilutes toliau

Didžiausias traukinio greitis	Etaloninė vėjo greičio reikšmė plokščios žemės atveju (be balasto ir bėgių) m/s, esant šoniniam pagreičiui aq = 0,5 m/s2	Etaloninė vėjo greičio reikšmė plokščios žemės atveju (be balasto ir bėgių) m/s, esant šoniniam pagreičiui aq = 1,0 m/s2
vtr,max = 260 km/h	29,1	25,6
vtr,max = 270 km/h	28,7	25,2
vtr,max = 280 km/h	28,3	24,8
vtr,max = 290 km/h	27,9	24,4
vtr,max = 300 km/h	27,5	24,0
vtr,max = 310 km/h	27,1	23,6
vtr,max = 320 km/h	26,7	23,2
vtr,max = 330 km/h	26,3	22,8
vtr,max = 340 km/h	25,9	22,4
vtr,max = 350 km/h	25,5	22,0

13 lentelė.

Etaloninė vėjo greičio reikšmė, esant vtr= vtr,max (riedmuo ant plokščios žemės, be balasto, ir tiesiame bėgių kelyje)

Didžiausiu laikomas traukinio greitis	Kampo βw etaloninė vėjo greičio reikšmė
	80°	70°	60°	50°	40°	30°	20°	10°
vtr,max = 250 km/h	32,5	33,2	35,0	38,2	43,6	45	45	—
vtr,max = 260 km/h	32,1	32,8	34,5	37,7	43,0	45	45	—
vtr,max = 270 km/h	31,7	32,4	34,1	37,3	42,5	45	45	—
vtr,max = 280 km/h	31,3	32,0	33,7	36,8	42,0	45	45	—
vtr,max = 290 km/h	30,9	31,5	33,3	36,3	41,4	45	45	—
vtr,max = 300 km/h	30,5	31,1	32,8	35,9	40,9	45	45	—
vtr,max = 310 km/h	30,1	30,7	32,4	35,4	40,4	45	45	—
vtr,max = 320 km/h	29,7	30,3	32,0	34,9	39,8	45	45	—
vtr,max = 330 km/h	29,3	29,9	31,6	34,5	39,3	45	45	—
vtr,max = 340 km/h	28,9	29,5	31,1	34,0	38,8	45	45	—
vtr,max = 350 km/h	28,5	29,1	30,7	33,5	38,2	45	45	—

14 lentelė

Etaloninė vėjo greičio reikšmė, esant vtr= vtr,max (riedmuo ant 6 m pylimo tiesiame bėgių kelyje)

Didžiausiu laikomas traukinio greitis	Kampo βw etaloninė vėjo greičio reikšmė m/s
	80°	70°	60°	50°	40°	30°	20°	10°
vtr,max = 250 km/h	24,6	25,0	26,1	28,4	32,0	38,1	45	45
vtr,max = 260 km/h	24,1	24,5	25,6	27,8	31,4	37,4	45	45
vtr,max = 270 km/h	23,6	24,0	25,1	27,2	30,7	36,6	45	45
vtr,max = 280 km/h	23,1	23,5	24,6	26,7	30,1	35,8	45	45
vtr,max = 290 km/h	22,6	23,0	24,1	26,1	29,5	35,1	45	45
vtr,max = 300 km/h	22,1	22,5	23,5	25,5	28,8	34,3	45	45
vtr,max = 310 km/h	21,7	22,0	23,0	25,0	28,2	33,5	43,0	45
vtr,max = 320 km/h	21,2	21,5	22,5	24,4	27,5	32,8	42,1	45
vtr,max = 330 km/h	20,7	21,0	22,0	23,8	26,9	32,0	41,1	45
vtr,max = 340 km/h	20,2	20,5	21,4	23,2	26,3	31,3	40,1	45
vtr,max = 350 km/h	19,7	20,0	20,9	22,7	25,6	30,5	39,1	45

Pranašumas arba tolygumas etaloninėms kreivėms yra tuo atveju, jeigu visi BVK palyginimo taškai yra lygūs arba aukštesni negu atitinkami etaloninio rinkinio taškai.

4.2.6.4   Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose

Projektuojamų geležinkelių riedmenų aerodinaminės savybės turi būti tokios, kad esamu (etaloninis atvejis) traukinio greičio ir tunelio skerspjūvio derinio atveju, pravažiuojant vienam traukiniui paprastu, nepasvirusiu vamzdžio tipo tuneliu (be jokių šachtų ir t. t.) atitiktų slėgio pokyčių reikalavimus. Reikalavimai pateikti 15 lentelėje.

15 lentelė

Pravažiavimo nenuožulniu vamzdžio tipo tuneliu vieno sąveikai tinkamo traukinio reikalavimai

Traukinio tipas	Etaloninis atvejis		Etaloninio atvejo kriterijai
	vtr [km/h]	Atu [m2]	ΔpN [Pa]	ΔpN+ΔpFr [Pa]	ΔpN+ΔpFr+ΔpT [Pa]
vtr,max < 250 km/h	200	53,6	≤ 1 750	≤ 3 000	≤ 3 700
vtr,max ≥ 250 km/h	250	63,0	≤ 1 600	≤ 3 000	≤ 4 100

Kai vtr yra traukinio greitis, o Atu – tunelio skerspjūvio plotas.

Atitikimas turi būti įrodytas remiantis visais bandymais, atliktais etaloniniu arba didesniu greičiu tunelyje, kurio skerspjūvio plotas yra kuo artimesnis etaloniniam atvejui. Perkėlimas į etalonines sąlygas turi būti atliktas, naudojant patvirtinto tinkamumo modeliavimo programą.

Vertinant viso traukinio arba neišardomųjų variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupių atitikimą, įvertinimas atliekamas su didžiausio ilgio traukiniais arba sukabintomis neišardomosioms variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupėms iki 400 m ilgio.

Vertinant lokomotyvo arba valdomo keleivinio vagono atitikimą, įvertinimas atliekamas remiantis dviem laisvai pasirinktais traukinio sąstatais, kurių mažiausias ilgis yra 150 m, vienu su lokomotyvu arba valdomu keleiviniu vagonu sąstato pradžioje (patikrinti ΔpN) ir vienu su lokomotyvu arba valdomu keleiviniu vagonu sąstato gale (patikrinti ΔpT). ΔpFr nustatomas 1 250 Pa (traukiniams su vtr,max < 250 km/h) arba 1 400 Pa (traukiniams su vtr,max ≥ 250 km/h).

Vertinant tik keleivinių vagonų atitiktį, įvertinimas atliekamas remiantis vienu 400 m ilgio traukiniu. ΔpN nustatomas 1 750 Pa, o ΔpT – 700 Pa (traukiniams su vtr,max < 250 km/h) arba 1 600 Pa ir 1 100 Pa (traukiniams su vtr,max ≥ 250 km/h).

Atstumą xp tarp įėjimo vartų ir matavimo pozicijos, ΔpFr, ΔpN, ΔpT apibrėžimus, mažiausią tunelio ilgį ir papildomą informacija apie būdingus slėgio pokyčius rasite EN14067–5:2006 standarte.

4.2.6.5   Išorinis triukšmas

4.2.6.5.1   Įvadas

Geležinkelių riedmens skleidžiamas triukšmas skirstomas į stovinčio riedmens keliamą triukšmą, iš vietos pajudančio riedmens keliamą triukšmą ir pravažiuojančio riedmens keliamą

Stovinčio riedmens keliamas triukšmas yra smarkiai veikiamas tokių pagalbinių reikmenų kaip aušinimo sistemos, oro kondicionavimas ir kompresoriai.

Iš vietos pajudančio riedmens triukšmas yra derinys tokių traukos poveikių kaip dyzeliniai varikliai ir aušinimo ventiliatoriai, pagalbiniai reikmenys ir kartais ratų slydimas.

Pravažiuojančio riedmens keliamas triukšmas smarkiai veikiamas riedėjimo triukšmo, susijusio su rato (bėgio) sąveika, kuri yra greičio funkcija, o važiuojant didesniais greičiais – aerodinaminio triukšmo.

Pats riedėjimo triukšmas sukeliamas ratų ir bėgio grubumo derinio ir dinaminio bėgių kelio ir aširačio elgesio.

Papildomai riedėjimo triukšmui, važiuojant nedideliu greičiu, pagalbinių reikmenų ir traukos įrangos keliamas triukšmas taip pat svarbus.

Skleidžiamo triukšmo lygis yra apibūdinamas:

—	garso slėgio lygiu (matuojamo konkrečiai nurodytu metodu, įskaitant konkrečiai nurodytą mikrofono padėtį);

—	geležinkelių riedmenų greičiu;

—	bėgio grubumu;

—	bėgių kelio dinamikos ir garso elgesiu.

Rinkinį parametrų, kuriais apibūdinamas stovinčio riedmens keliamas triukšmas, sudaro:

—	garso slėgio lygis (matuojamas konkrečiai nurodytu metodu, įskaitant konkrečiai nurodytą mikrofono padėtį);

—	veikimo sąlygos.

4.2.6.5.2   Stovinčio riedmens keliamo triukšmo ribos

Stovinčio riedmens keliamo triukšmo ribos yra apibrėžiamos 7,5 m atstumu nuo centrinės bėgių kelio linijos, 1,2 m aukščiau virš bėgių paviršiaus. Riedmenys, su kuriais atliekamas bandymas, turi veikti ribotu eksploataciniu režimu; tai yra išjungtu reostatiniu ventiliavimu ir išjungtu oro stabdžių kompresoriumi, normalios aukštos įtampos kintamosios srovės (ne išankstinio parengimo būsenos), visai kitai įrangai veikiant normaliomis sąlygomis. Matuojamąsias sąlygas apibrėžia EN ISO 3095:2005 standartas, nuokrypiai nuo kurio apibrėžti šios TSS N priede. Garso slėgio lygio parametras yra LpAeq,T. Triukšmo emisijos ribos, taikomos riedmenims, esantiems anksčiau minėtomis sąlygomis, pateikiamos 16 lentelėje.

16 lentelė

Stovinčių geležinkelių riedmenų keliamo triukšmo ribinės vertės – LpAeq,T. Nustatytas stovinčio riedmens keliamo triukšmo lygis yra visų išmatuotųjų verčių, užregistruotų šios TSS N priedo 1.1 punkte nustatytuose taškuose, energijos vidurkis.

Riedmenys	LpAeq,T[dB(A)]
	1 klasė	2 klasė
Elektriniai lokomotyvai		75
Dyzeliniai lokomotyvai		75
Neišardomosios elektrinio variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupės	68	68
Neišardomosios dyzelinio variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupės		73
Keleiviniai vagonai		65

4.2.6.5.3   Iš vietos pajudančių riedmenų keliamo triukšmo ribos

Iš vietos pajudančių geležinkelių riedmenų keliamo triukšmo ribos yra apibrėžiamos 7,5 m atstumu nuo centrinės bėgių kelio linijos, 1,2 m aukščiau virš bėgių paviršiaus. Matavimo sąlygos yra apibrėžtos EN ISO 3095:2005 standarte, nuokrypiai nuo kurio apibrėžti N priedo 1.2 punkte. Garso lygio rodiklis yra LpAFmax. Iš vietos pajudančių geležinkelių riedmenų keliamo triukšmo ribinės vertės anksčiau nurodytomis sąlygomis pateikiamos 17 lentelėje.

17 lentelė

Iš vietos pajudančių geležinkelių riedmenų keliamo triukšmo ribinės vertės LpAFmax

Riedmenys	LpAFmax[dB(A)]
Elektriniai lokomotyvai P ≥ 4 500 kW prie rato krašto	85
Elektriniai lokomotyvai P < 4 500 kW prie rato krašto	82
Dyzeliniai lokomotyvai	89
2 klasės neišardomosios elektrinio variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupės	82
1 klasės neišardomosios elektrinio variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupės	85
Neišardomosios dyzelinio variklinio vagono ir keleivinio vagono(-ų) grupės	85

4.2.6.5.4   Pravažiuojančių geležinkelių riedmenų keliamo triukšmo ribos

Pravažiuojančių geležinkelių riedmenų keliamo triukšmo ribos, 18 lentelėje nurodytiems geležinkelių riedmenų greičiams, yra apibrėžiamos 25 m atstumu nuo centrinės geležinkelio kelio linijos 3,5 m aukščiau bėgių viršutinio paviršiaus. Įvertinimui „A“ tolygaus nepertraukiamo garso lygio rodiklis yra LpAeq,Tp.

Matavimai turi būti atlikti pagal EN ISO 3095:2005 standartą, su N priedo 1.3 ir 1.4 punktuose įrašytais nuokrypiais.

Bandymams skirto traukinio sandara:

—	Neišardomosios variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupės atveju – grupė.

—

Lokomotyvo atveju – lokomotyvas, kurį reikia išbandyti, ir keturi keleiviniai vagonai. Tų keturių keleivinių pravažiuojančių vagonų triukšmas LpAeq,Tp, išmatuotas 7,5 m nuo bėgių kelio centro 1,2 m aukštyje virš bėgio ir važiuojant 200 km/h etaloniniame kelyje, neturi viršyti 92 db (A). Kitu atveju bet kuria sąranka leidžiama naudoti du to paties tipo lokomotyvus ir 8 keleivinius vagonus.

—

Vagonų atveju turi būti bandomi keturi vagonai ir vienas lokomotyvas. Pravažiuojančio lokomotyvo triukšmas LpAeq,Tp, išmatuotas 7,5 m nuo bėgių kelio centro 1,2 m aukštyje virš bėgio ir važiuojant 200 km/h etaloniniame kelyje, neturi viršyti 97 db (A). Kitu atveju bet kuria sąranka leidžiama naudoti du to paties tipo lokomotyvus ir 8 keleivinius vagonus.

Šiame skyriuje abu pastarieji atvejai yra apibrėžiami kaip „kintamieji sąstatai“.

Visos apimties bandymams skirto traukinio triukšmo emisijos ribos LpAeq,Tp, taikomos 25 m atstumu 3,5 m aukščiau bėgio viršaus, pateikiamos 18 lentelėje.

18 lentelė

Iš vietos pajudančių geležinkelių riedmenų keliamo triukšmo ribinės vertės LpAeq,Tp

Geležinkelių riedmenys		Greitis (km/h)
		200	250	300	320
1 klasė	Neišardomoji variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupė		87 dB (A)	91 dB (A)	92 dB (A)
2 klasė	Neišardomoji variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupė arba kintamieji sąstatai	88 dB (A)

18 lentelėje pateiktosioms vertėms priimtina 1 dB (A) riba.

4.2.6.6   Išoriniai elektromagnetiniai trukdžiai

Visų traukos formų traukiniams elektros energijos gamyba ir paskirstymas sukelia aukšto ir žemo intensyvumo laidumo (pvz., per kontaktinį tinklą ir bėgį) ir elektromagnetinio spinduliavimo trukdžius. Be to, trukdžius gali kelti traukinyje esanti įranga.

4.2.6.6.1   Signalizacijos sistemos ir telekomunikacijų tinklo keliami trukdžiai

Neišspręstas klausimas.

4.2.6.6.2   Elektromagnetiniai trukdžiai:

Kad geležinkelių riedmenų tinkamo veikimo būklė nepablogėtų dėl elektromagnetinių trukdžių, turi būti tenkinami šių standartų reikalavimai:

—	EN 50121–3–1:2000 standarto – visam geležinkelių riedmenų posistemiui;

—	EN 50121–3–2:2000 standarto – įvairiems traukinio įrenginiams, kurie yra jautrūs trukdžiams.

4.2.7   Sistemos apsauga

4.2.7.1   Avariniai išėjimai

4.2.7.1.1   Keleivių avariniai išėjimai

A   Išdėstymas:

Avariniai išėjimai turi atitikti šias taisykles:

—	atstumas tarp keleivio sėdynės ir avarinio išėjimo visada turi būti mažesnis kaip 16 m;

—	kiekviename riedmenyje, kuriame telpa iki 40 keleivių, turi būti mažiausiai 2 avariniai išėjimai. Riedmenyje, kuriame telpa virš 40 keleivių, turi būti 3 ar daugiau avarinių išėjimų. Neleidžiama visus avarinius išėjimus įrengti vienoje riedmens pusėje;

—	Mažiausi avarinio išėjimo angos matmenys turi būti 700 mm x 550 mm. Leidžiama, kad keleivių sėdynės būtų avarinio išėjimo angos zonoje.

B   Naudojimas:

Svarbiausias avarinis išėjimas turi būti išorinės įlipimo durys. Jeigu tai neįmanoma, turi būti galima naudoti atskirai arba kartu šiuos išėjimus per:

—	paskirtus langus, išstumiant langą arba jo stiklą arba išmušant stiklą,

—	kupė ir perėjimo tarp riedmenų duris, greitai pašalinant duris arba išmušant stiklą,

—	išorines įlipimo duris, jas išstumiant arba išmušant stiklą.

C   Ženklų sistema:

Avariniai išėjimai turi būti aiškiai identifikuojami pagal tinkamus ženklus, skiriamus keleiviams ir gelbėjimo komandoms.

D   Evakavimas per duris:

Traukiniai turi būti aprūpinami avarinėmis priemonėmis (avariniais laipteliais arba kopėčiomis), kurias panaudojant galima būtų evakuoti keleivius per įlipimo duris, kai traukinys nėra pasiekęs perono.

4.2.7.1.2.   Mašinisto kabinos avariniai išėjimai

Avarijos atveju evakavimas iš mašinisto kabinos (arba avarinės tarnybos patekimas į traukinio vidų) paprastai turėtų vykti per 4.2.2.6.a punkte nurodytas įlipimo duris.

Jeigu durys neleidžia tiesiogiai patekti į išorę, kiekvienai mašinisto kabinai turi būti numatytas tinkamas evakavimo būdas per šoninius langus arba liukus abiejuose kabinos šonuose. Šių avarinių išėjimų angos mažiausi matmenys turėtų būti 500 mm x 400 mm, kad per ją galėtų pralįsti žmonės.

4.2.7.2.   Gaisrinė sauga

Šiame punkte naudojami šie apibrėžimai:

Elektros tiekimo linija – tai linija tarp srovės ėmiklio ar srovės šaltinio ir pagrindinio jungiklio ar saugiklio(-ių) riedmenyje.

Traukos grandinės įranga – tai traukos modulis, kaip apibrėžta 4.2.8.1 punkte, arba elektros įrenginiai, kuriais traukos modulis aprūpinamas elektra iš elektros tiekimo linijos.

4.2.7.2.1.   Įvadas

Šis punktas nustato reikalavimus, nurodančius, kaip turėtų būti užkertamas kelias gaisrui traukinyje, aptinkamas gaisras traukinyje ir ribojamas jo poveikis.

Šis punktas apibrėžia 2 kategorijas – A ir B kategorijas, kaip pateikta toliau:

A kategorijos gaisrinė sauga:

A kategorijos gaisrinės saugos geležinkelių riedmenys projektuojami ir gaminami taip, kad būtų tinkami naudoti infrastruktūroje su tuneliais ir (arba) estakadiniais ruožais, kurių didžiausias ilgis yra 5 km. Tunelių eilė nelaikoma vienu tuneliu, jeigu tenkinamas vienas (ar abu) iš šių reikalavimų:

—	atstumas tarp jų atvirame lauke yra didesnis kaip 500 m;

—	atvirame ruože yra patekimo į saugią zoną ir pasitraukimo iš jos priemonės.

B kategorijos gaisrinė sauga:

B kategorijos gaisrinės saugos geležinkelių riedmenys projektuojami ir gaminami taip, kad būtų tinkami naudoti visose infrastruktūrose (įskaitant ir tunelius ir (arba) estakadinius ruožus, kurių ilgis yra viršija 5 km.

Papildomos priemonės B kategorijos gaisrinės saugos geležinkelių riedmenims, kurios yra nurodytos 4.2.7.2.3.3 ir 4.2.7.2.4 punktuose, yra reikalingos siekiant padidinti įvykio, kai traukinys gali tęsti kelionę aptikus jame gaisrą įvažiavimo į tunelį metu, tikimybę. Šiomis priemonėmis turi būti galima nuvaryti traukinį iki tinkamos sustoti vietos ir evakuoti keleivius ir traukinio ir lokomotyvo brigados narius į saugią vietą.

Geležinkelių riedmenims nėra jokių papildomų reikalavimų dėl ilgesnių kaip 20 km tunelių, nes tokie tuneliai yra specialiai įrengiami taip, užtikrintų šią TSS atitinkančių traukinių saugą. Kai kurie smulkesni aspektai yra Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS 2006 neišspręstas klausimas.

4.2.7.2.2   Gaisrinės saugos priemonės

Išrenkant medžiagas ir sudėtines dalis, reikia atsižvelgti į jų elgsenos savybes gaisro metu.

Kad būtų išvengta užsidegimo, reikia imtis konstrukcinių priemonių.

Atitikties reikalavimai aptariami 7.1.6 straipsnyje.

4.2.7.2.3   Gaisro aptikimo ir (arba) kontrolės priemonės

4.2.7.2.3.1   Gaisro aptikimas

Geležinkelių riedmenų didelės gaisro rizikos zonose reikia įrengti sistemą, kuri gali aptikti gaisrą ankstyvame etape ir kuri gali automatiškai paleisti tinkamus veiksmus, kad keleivių ir traukinio ir lokomotyvo brigados atžvilgiu būtų sumažinta rizika.

Laikoma, kad šis reikalavimas išpildomas, patikrinant šių reikalavimų atitikimą:

—

Geležinkelių riedmenyse turi būti įrengta gaisro aptikimo sistema, kuri gali aptikti gaisrą ankstyvame etape šiose zonose: — techninėje patalpoje arba spintoje, sandarioje arba nesandarioje, kurioje yra elektros maitinimo linija ir (arba) traukos grandinės įranga; — vidaus degimo variklio techninėje zonoje; — miegamuosiuose keleiviniuose vagonuose, miegamosiose kupė, traukinio ir lokomotyvo brigados kupė ir praėjimuose, ir greta jų esančioje vidaus degimo šildymo įrangoje;

—	Įsijungus techninės zonos aptikimo sistemai, reikalaujama atlikti šiuos automatinius veiksmus: — pranešimas traukinio mašinistui; — išjungimas priverstinio ventiliavimo ir aukštos įtampos (degalų) tiekimo paveiktai įrangai, kuri gali padėti įsiplieksti gaisrui.

—	Įsijungus miegamosios kupė aptikimo sistemai, reikalaujama atlikti šiuos automatinius veiksmus: — pranešimas traukinio mašinistui ir traukinio valdytojui, atsakingam už paveiktą zoną; — miegamojoje kupė – paveiktoje zonoje įjungti pakankamą keleiviams pažadinti vietinį garso signalą.

4.2.7.2.3.2   Gesintuvas

Geležinkelių riedmenys turi būti aprūpinti adekvačiais ir pakankamais nešiojamais vandens bei priedų tipo gesintuvais, kaip nustatytoms vietoms to reikalauja EN3–3:1994, EN3–6:1999: ir EN3–7:2004 standartai.

4.2.7.2.3.3   Atsparumas ugniai

B kategorijos gaisrinės saugos geležinkelių riedmenys turi būti įrengti su adekvačiomis priešgaisrinėmis pertvaromis ir tarpusieniais reikiamose vietose.

Laikoma, kad šis reikalavimas išpildomas, patikrinant šių reikalavimų atitikimą:

—

Geležinkelių riedmenyse kiekvieno riedmens keleivių (traukinio ir lokomotyvo brigados narių) zonose turi būti įrengtos pertvaros per visą skerspjūvį, daugiausia atskiriant 28 m, kas turi atitikti mažiausia 15 minučių atsparumo reikalavimus (darant prielaidą, kad gaisras gali iš bet kurios pertvaros pusės).

—

Geležinkelių riedmenyse turi būti įrengtos priešgaisrinės pertvaros, kurios turi atitikti mažiausia 15 minučių atsparumo ir šilumos izoliavimo reikalavimus. — Tarp mašinisto kabinos ir izoliuotos patalpos ir tarp izoliuotos patalpos ir jos užnugario (darant prielaidą, kad gaisras kyla galinėje izoliuotoje patalpoje). — Tarp vidaus degimo variklio ir gretutinių keleivių (traukinio ir lokomotyvo brigados narių) zonų (darant prielaidą, kad gaisras kyla vidaus degimo variklyje). — Tarp izoliuotos patalpos su elektros maitinimo linija ir (arba) traukos grandinės įranga ir keleivių (traukinio ir lokomotyvo brigados narių) zonos (darant prielaidą, kad gaisras kyla elektros maitinimo linijoje ir (arba) traukos grandinės įrangoje).

Bandymas atliekamas pagal EN 1363–1:1999 standarto pertvaros bandymo reikalavimus.

4.2.7.2.4   Papildomos eksploatacinės gebos pagerinimo priemonės

4.2.7.2.4.1   Visų gaisrinės saugos kategorijų traukiniai

Šios priemonės taikytinos geležinkelių riedmenims, suprojektuotiems kaip A arba B gaisrinės saugos kategorijos, nurodytos šioje TSS.

Šių priemonių reikia, kad būtų padidinta tikimybė, jog traukinio eksploatavimas truks 4 minutes tuo atveju, jeigu gaisras aptinkamas, traukiniui įvažiuojant į tunelio dalį. Šis reikalavimas keliamas todėl, kad traukinys pasiektų tinkamą sustojimo vietą ir leistų keleiviams bei traukinio ir lokomotyvo brigadai iš traukinio būti evakuotiems į saugią vietą.

Laikoma, kad šis reikalavimas išpildomas, atliekant gedimo režimo analizę, susijusią su šiais reikalavimais:

Stabdžiai neturi suveikti automatiškai, kad traukinys sustotų dėl sistemos gedimo sukelto gaisro, darant prielaidą, jog gaisras kilo techninėse patalpose arba spintoje, sandarioje arba nesandarioje, kur yra elektros maitinimo linija ir (arba) traukos grandinės įranga, arba techninėje vidaus degimo variklio zonoje.

4.2.7.2.4.2   B kategorijos gaisrinė sauga

Šios priemonės taikytinos geležinkelių riedmenims, suprojektuotiems tik kaip šioje TSS nurodytos B gaisrinės saugos kategorijos.

Šių priemonių reikia, kad būtų padidinta tikimybė, jog traukinio eksploatavimas truks 15 minučių tuo atveju, jeigu gaisras aptinkamas, traukiniui įvažiuojant į tunelį. Šis reikalavimas keliamas todėl, kad traukinys pasiektų tinkamą sustojimo vietą ir leistų keleiviams bei traukinio ir lokomotyvo brigadai iš traukinio būti evakuotiems į saugią vietą.

Laikoma, kad šis reikalavimas išpildomas, atliekant gedimo režimo analizę, susijusią su šiais reikalavimais:

—

Stabdžiai – stabdžiai neturi suveikti automatiškai, kad traukinys sustotų dėl sistemos gedimo sukelto gaisro, darant prielaidą, jog gaisras kilo techninėse patalpose arba spintoje, sandarioje arba nesandarioje, kur yra elektros maitinimo linija ir (arba) traukos grandinės įranga, arba techninėje vidaus degimo variklio zonoje.

—

Trauka – mažiausia 50 % traukos rezervo, kaip apibrėžta 4.2.8.1 punkte, turi būti galima panaudoti nevisaverčio režimo eksploatacine geba, darant prielaidą, jog gaisro šaltinis yra techninėse patalpose arba spintoje, sandarioje arba nesandarioje, kur yra elektros maitinimo linija ir (arba) traukos grandinės įranga, arba techninėje vidaus degimo variklio zonoje. Jeigu šis rezervo reikalavimas negali būti patenkintas dėl traukos įrangos sąrangos (pvz., visa traukos įranga yra vienoje traukinio vietoje), tai šioje pastraipoje išvardytose vietose turi būti įrengta automatinė gaisro gesinimo sistema.

4.2.7.2.5   Specifinės degiųjų skysčių cisternų priemonės

4.2.7.2.5.1   Bendrieji reikalavimai

Transformatorių cisternos įtraukiamos tik tuo atveju, jeigu jose yra degiųjų skysčių.

Jei cisternas viduje skiria pertvaros, visa cisterna turi atitikti reikalavimus.

Cisternos turi būti gaminamos, išdėstomos ir apsaugomos taip, kad jos pačios arba jų vamzdynų nebūtų įmanoma pradurti arba įskelti nuo bėgių kelio aukštyn pakeliamomis nuolaužomis. Cisternos neturi būti įrengiamos:

—	susidūrimo energijos sugerties zonose;

—	keleivių sėdėjimo zonose ir laikinai keleivių užimamose zonose;

—	bagažo skyriuose;

—	mašinistų kabinose.

Laikoma, kad cisternos, sukonstruotos pagal šiuos reikalavimus, atitinka mažiausius smūgiui keliamus reikalavimus.

Jeigu naudojamos kitos medžiagos, turi būti pademonstruotas tolygus saugumas.

Degiųjų medžiagų cisternų sienų storis turi būti mažiausia šis:

Tūris	Plienas	Aliuminis
≤ 2 000 l	2,0 mm	3,0 mm
> 2 000 l	3,0 mm	4,0 mm

Degaus skysčio temperatūra cisternoje, esant normalioms eksploatavimo sąlygoms, turi išlikti žemiau jo užsidegimo taško pagal EN ISO 2719 standartą.

Degių skysčių cisternų konstrukcija, kiek tai pagrįstai praktiškai įgyvendinama, turi užtikrinti, kad nuotėkio, pripildant arba išpilant iš cisternos arba jos vamzdyno, atveju degūs skysčiai negali:

—	turėti sąlyčio su sukamaisiais mechanizmais, kurie gali įskelti kibirkštį;

—	būti įtraukti į bet kurį įtaisą įsiurbiant, pvz., ventiliatorius, aušintuvus ir t. t.;

—	turėti sąlyčio su įkaitusiomis sudedamosiomis dalimis arba elektros įtaisais, kurie gali įskelti elektrinę kibirkštį;

—	įsiskverbti į šilumos arba garso izoliacijos medžiagą.

4.2.7.2.5.2   Konkretūs degalų bakų reikalavimai

Įrengti pripildymo ribos rodikliai turi rodyti 90 % vardinio degalų bako tūrio.

Ribos rodiklio įtaiso rodmenys, esant pildytojo padėtyje, turi būti lengvai suprantami.

Turi būti užtikrinta, kad degus skystis negali išbėgti pro pripildymo vamzdžius arba kitas angas, esant normalioms pildymo (užlaidos) sąlygoms.

Kad būtų išvengta painiavos, reikiamo degaus skysčio rūšis turi būti su aiškia žyme šalia degalų bako pripildymo vamzdžio. Degaus skysčio ženklinimas turi būti daromas tekstu sutinkamai su saugos duomenų lakštais pagal ISO 11014–1 standartą. Netoli pripildymo vamzdžio turi būti pavaizduoti šie pavojaus ženklai:

Pavojaus ženklas pagal 92/58/EEB direktyvą

Arba pavojaus ženklas pagal 92/58/EEB direktyvą

4.2.7.3   Apsauga nuo elektros šoko

Elektros įtampingosios sudedamosios dalys turi būti suprojektuotos taip, kad įprastinės eksploatavimo metu ir įrangos gedimo atveju būtų išvengta traukinio ir lokomotyvo brigados narių ir keleivių sąmoningo arba nesąmoningo sąlyčio su jomis.

Visuose traukiniuose turi būti įrengtos reikiamos riedmenų įžeminimo priemonės. Jų naudojimas turi būti aprašytas traukinyje laikomame mašinisto vadove ir priežiūros vadove.

Geležinkelių riedmenys turi atitikti EN 50153: 2002 standarto reikalavimus.

Geležinkelių riedmenys turi atitikti šios TSS O priedo įžeminimo apsaugos nuostatas.

4.2.7.4   Išorinės šviesos ir sirena

4.2.7.4.1   Priekinės ir galinės šviesos

4.2.7.4.1.1   Priekinės šviesos

Du baltos šviesos priekiniai žibintai turi būti traukinio pradžioje, sumontuoti ant horizontalios ašies tame pačiame aukštyje virš bėgio lygio simetriškai centrinės linijos atžvilgiu ir mažiausia 1 300 mm vienas nuo kito. Kur siaurėjančio kūgio priekio forma neleidžia pasiekti 1 300 mm, leidžiama matmenį sumažinti iki 1 000 mm.

Priekiniai žibintai turi būti sumontuoti tarp 1 500 ir 2 000 mm aukščiau bėgio lygio.

Riedmenų priekiniai žibintai turi būti įrengti taip, kad vertikali apšvieta didesniu kaip 100 m atstumu arba jam lygiu bėgio lygyje yra mažiau kaip 0,5 liukso.

Reikalavimai priekiniams žibintams kaip sąveikos sudedamosioms dalims yra apibrėžti H priedo H.2 straipsnyje.

4.2.7.4.1.2   Signalinės šviesos

Trys baltos šviesos signaliniai žibintai turi būti traukinio pradžioje. Du baltos šviesos signaliniai žibintai turi būti sumontuoti ant horizontalios ašies tame pačiame aukštyje virš bėgio lygio simetriškai centrinės linijos atžvilgiu ir mažiausia 1 300 mm vienas nuo kito. Kur siaurėjančio konuso priekio forma neleidžia pasiekti 1 300 mm, leidžiama matmenį sumažinti iki 1 000 mm. Trečiasis signalinis žibintas turi būti pritvirtintas per centrą virš dviejų žemesniųjų žibintų.

Du žemesnieji signaliniai žibintai turi būti sumontuoti tarp 1 500 ir 2 000 mm aukščiau bėgio lygio.

Reikalavimai signaliniams žibintams kaip sąveikos sudedamosioms dalims yra apibrėžti H priedo H.2 straipsnyje.

4.2.7.4.1.3   Buferio šviesos

Du raudonos šviesos buferio žibintai turi būti traukinio gale, sumontuoti ant horizontalios ašies tame pačiame aukštyje virš bėgio lygio, simetriškai centrinės linijos atžvilgiu ir mažiausia 1 300 mm vienas nuo kito. Kur siaurėjančio konuso forma neleidžia pasiekti 1 300 mm, leidžiama matmenį sumažinti iki 1 000 mm.

Buferio žibintai turi būti sumontuoti tarp 1 500 ir 2 000 mm aukščiau bėgio lygio.

Reikalavimai buferio žibintams kaip sąveikos sudedamosioms dalims yra apibrėžti H priedo H.3 straipsnyje.

4.2.7.4.1.4   Žibintų valdymas

Mašinistas turi galėti valdyti priekinį ir signalinį žibintus, būdamas įprastinėje vairavimo padėtyje. Turi būti suteiktos šios funkcijos:

i)	Visi žibintai išjungti

ii)	Įjungti prigesinti signaliniai žibintai (naudojami prastomis oro sąlygomis dienos ir nakties metu)

iii)	Įjungti ryškūs signaliniai žibintai (naudojami prastomis oro sąlygomis dienos ir nakties metu)

iv)	Įjungti prigesinti priekiniai žibintai (dienos ir nakties metu mašinisto nuožiūra)

v)	Įjungti tolimųjų šviesų priekiniai žibintai (dienos ir nakties metu mašinisto nuožiūra). Prigesinti priekiniai žibintai turi būti naudojami, prasilenkiant su traukiniais, susikertančiais keliais ir pravažiuojant stotis.

Buferio žibintai traukinio gale turi būti automatiškai įjungiami, kai išrenkamos anksčiau aprašytosios ii), iii), iv) arba v) funkcijos. Šis reikalavimas netaikytinas kintamiesiems sąstatams.

Išoriniai žibintai, esantys traukinio tarpiniuose taškuose, turi būti išjungti.

Papildomai įprastiniam priekinių ir galinių žibintų vaidmeniui avariniais atvejais leidžiama žibintus naudoti specifiniais būdais ir išdėstymais.

4.2.7.4.2   Sirenos

4.2.7.4.2.1   Bendrieji reikalavimai

Traukiniuose turi būti įrengtos dviejų skirtingų tonų sirenos. Garsinio įspėjamojo signalo sirenų tonai yra skirti atpažįstamai pranešti, kad tai traukinio garsas, o ne panašių įspėjamojo signalo įtaisų, naudojamų kelių transporte, arba tokių kaip gamykloje, arba kitų įprastinių įspėjamojo signalo įtaisų. Priimtinas įspėjamojo signalo sirenos tonas turi būti vienas iš šių:

a)	Dvi atskirai nuskambančios įspėjamojo signalo sirenos. Įspėjamojo signalo sirenos tono pagrindiniai dažniai turi būti šie: aukštas tonas – 370 Hz ± 20 Hz žemas tonas – 311 Hz ± 20 Hz arba

b)	Dvi įspėjamojo signalo sirenos, nuskambančios kartu kaip akordas (aukštajam tonui). Įspėjamojo signalo sirenos akordo tono pagrindiniai dažniai turi būti šie: aukštas tonas – 622 Hz ± 30 Hz žemas tonas – 370 Hz ± 20 Hz arba

c)	Dvi įspėjamojo signalo sirenos, nuskambančios kartu kaip akordas (aukštajam tonui). Įspėjamojo signalo sirenos akordo tono pagrindiniai dažniai turi būti šie: aukštas tonas – 470 Hz ± 25 Hz žemas tonas – 370 Hz ± 20 Hz arba

d)	Trys įspėjamojo signalo sirenos, nuskambančios kartu kaip akordas (aukštajam tonui). Įspėjamojo signalo sirenos akordo tono pagrindiniai dažniai turi būti šie: aukštas tonas – 622 Hz ± 30 Hz vidutinis tonas – 470 Hz ± 25 Hz žemas tonas – 370 Hz ± 20 Hz

4.2.7.4.2.2   Įspėjamojo signalo sirenos garso slėgio lygiai

Įvertinimui „A“ arba „C“ garso lygis, išgaunamas kiekvienos atskirai skambančios sirenos (arba grupės, jeigu numatyta, kad skamba kartu kaip akordas), turi būti tarp 115 dB ir 123 dB, kai matuojama ir tikrinama toliau apibrėžtu metodu. 115 dB garso slėgio lygis turi būti pasiektas, kai sistemos oro slėgis yra 5 barai, o 123 dB garso slėgio lygis neturi būti viršytas, kai sistemos oro slėgis yra 9 barai.

4.2.7.4.2.3   Apsauga

Įspėjamojo signalo sirenų ir jų valdymo sistema turi būti apsaugota taip, kaip tai gali būti atlikta praktiškai, – nuo smūgio ir tolesnio blokavimo tokiais ore lekiančiais objektais kaip nuolaužos, dulkės, sniegas, kruša arba paukščiai.

4.2.7.4.2.4   Garso slėgio lygių patikrinimas

Garso slėgio lygiai matuotini 5 metrai nuo traukinio priekio tame pačiame aukštyje kaip ir sirena, ir virš švaraus balasto naujos žemės dangos.

Įspėjamojo signalo sirenų triukšmo matavimai turi būti atliekami atviroje vietoje, kuri bendrai atitinka 2 schemos reikalavimus, kur:

D = 5 m.

R ≥ 1,3D = 6,5 m.

2 schema

Atvira įspėjamojo signalo sirenos matavimo vieta

Orinių sirenų triukšmo matavimai turi būti atliekami, kai oro slėgis pagrindiniame rezervuare yra 5 barai ir 9 barai.

Kad būtų sumažintas aplinkos poveikis, patartina, jog įvertinimui „C“ garso slėgio lygis, kai matuojamas 5 metrai nuo traukinio šono tame pačiame aukštyje kaip ir sirena vienoje linijoje su sirenos priekiu, yra mažiausia 5 dB žemesnis nei traukinio priekyje išmatuotas lygis.

4.2.7.4.2.5   Sąveikos sudedamosios dalies reikalavimai

Įspėjamojo signalo sirenos tonų pagrindiniai dažniai turi būti vieni iš šių:

622 Hz ± 30 Hz

arba

470 Hz ± 25 Hz

arba

370 Hz ± 20 Hz

arba

311 Hz ± 20 Hz

4.2.7.5   Kėlimo (gelbėjimo) procedūros

Traukinio gamintojas privalo suteikti geležinkelio įmonei reikiamą techninę informaciją.

4.2.7.6   Vidinis triukšmas

Keleivinių riedmenų vidinio triukšmo lygis nelaikomas pagrindiniu parametru, ir todėl šioje TSS nėra aptariamas.

Triukšmo lygį mašinisto kabinoje reguliuoja Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2003/10/EB 2003 m. vasario 6 d. dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (triukšmo) keliama rizika traukinio ir lokomotyvo brigadai, kuri turi būti taikoma geležinkelio įmonėms ir jų darbuotojams. Geležinkelių riedmenų EB patikrai svarbu, kad būtų atitikti šios TSS reikalavimai. Ribinės vertės apibrėžtos 19 lentelėje.

19 lentelė

Geležinkelių riedmenų triukšmo mašinisto kabinoje ribinės vertės LpAeq,T

Triukšmas mašinisto kabinos viduje	LpAeq,T [dB(A)]	Matavimo laiko trukmė [s]
Sustojimas (per išorinį garsinį įspėjamąjį signalą pagal 4.2.7.4 straipsnį)	95	3
Didžiausias greitis. (atvira vietovė be vidinių ir išorinių įspėjamųjų signalų)	80	60

Matavimai turi būti atlikti šiomis sąlygomis:

—	durys ir langai turi būti uždaryti;

—	tempiamos apkrovos turi būti lygios mažiausia dviems trečdaliams didžiausios leidžiamos vertės;

—	matavimams, atliekamiems didžiausiu greičiu, mikrofono padėtis turi būti mašinisto ausies aukštyje (jo sėdimoje padėtyje) horizontalios plokštumos, kuri tęsiasi nuo priekinių stiklų iki galinės kabinos sienos, centre;

—	sirenos poveikio matavimams turi būti naudojami horizontalioje plokštumoje 8 vienodais tarpais išdėstyti mikrofonai aplink mašinisto galvą 25 cm spinduliu (jo sėdimoje padėtyje); aritmetinis 8 verčių vidurkis turi būti įvertintas lyginant su ribinėmis vertėmis;

—	ratai ir bėgių kelias turi būti geros eksploatacinės būklės;

—	mažiausia 90 % viso matavimo laiko turi būti išlaikytas didžiausias greitis.

Leidžiama matavimo laiką išdalinti į keletą trumpų laikotarpių, kad būtų atitiktos anksčiau minėtos sąlygos.

4.2.7.7   Oro kondicionavimas

Mašinistų kabinos turi būti ventiliuojamos gryno oro srautu 30 m3/hr asmeniui. Leidžiama šį oro srautą nutraukti važiuojant tuneliais su sąlyga, kad anglies dvideginio koncentracija neviršija 5 000 ppm, darant prielaidą, jog pradinė anglies dvideginio koncentracija yra mažesnė kaip 1 000 ppm.

4.2.7.8   Mašinisto budrumo patikros įtaisas

Apie prarastą mašinisto budrumą turi būti nustatyta per 30–60 sekundžių laikotarpį ir, mašinistui praradus reakciją, mažiausiai turi būti pradėtas taikyti automatinis visos apimties eksploatacinis traukinio stabdymas ir nutrauktas pagrindinio stabdžių vamzdžio pripildymas iš naujo.

4.2.7.9   Kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema

4.2.7.9.1   Bendrieji reikalavimai

Sąsajos tarp geležinkelių riedmenų ir kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių charakteristikų yra įtrauktos į Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS, 2006, 4.2.1.2 straipsnį. Be kitų taikytini šie Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS reikalavimai:

—	mažiausių stabdymo charakteristikų taikomų 4.2.4.1 straipsnyje nurodytiems traukiniams;

—	suderinamumo tarp žemėje įrengtų traukinio aptikimo sistemų ir geležinkelių riedmens, nurodyto 4.2.6.6.1 straipsnyje;

—	suderinamumo tarp ieškiklių, pritvirtintų po riedmenimis, ir tų riedmenų dinaminių tarpų, nurodytų 4.2.3.1 straipsnyje;

—	aplinkos sąlygų, nurodytų 4.2.6.1 straipsnyje, traukinyje sumontuotai įrangai.

—	elektromagnetinio suderinamumo, nurodyto 4.2.6.6.3 straipsnyje, su traukinio kontrolės, valdymo ir signalizacijos įranga;

—	traukinio stabdymo charakteristikų (nurodytų 4.2.4 skyriuje) ir traukinio ilgio (nurodyto 4.2.3.5 straipsnyje);

—	elektromagnetinio suderinamumo, nurodyto 4.2.6.6.2 straipsnyje, su žemėje sumontuotomis sistemomis.

Be to, šios funkcijos yra tiesiogiai susijusios su Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio nustatytais parametrais.

—	Eksploatavimo, ypač gedimo (nevisaverčio) režimo sąlygos, kaip nurodyta Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS, 2006, 4.2.2 straipsnyje.

—	Stebėjimas, skirtas užtikrinti, kad traukinio greitis visada yra mažesnis nei didžiausias leidžiamas greitis veikimo aplinkoje arba daugiausia jam lygus.

Informacija apie tų sąsajų charakteristikas yra pateikta Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS, 2006, 5.1 A, 5.1 B ir 6.1 lentelėse. Be to, Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS, 2006, A priede yra daroma nuoroda į europinius standartus ir specifikacijas, naudotinas kaip kiekvienos charakteristikos atitikties vertinimo procedūros dalis.

Traukinio kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemos antenos padėtis yra nurodyta Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS, 2006, 4.2.2 ir 4.2.5 straipsniuose.

4.2.7.9.2   Aširačio vieta

Aširačio vietos reikalavimai, siejami su Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiu yra šie:

Atstumas tarp riedmens dviejų viena po kitos ašių neturi viršyti verčių, nurodytų Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS, 2006, A priedo 1 priedėlio 2.1.1 straipsnyje, ir neturi būti mažesnis negu vertė, konkrečiai nurodyta Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS, 2006, A priedo 1 priedėlio 2.1.3 straipsnyje.

Išilginis atstumas nuo pirmosios ašies arba nuo paskutinės ašies iki arčiausio riedmens galo (t. y., arčiausio sukabintuvo, buferio arba riedmens pradžios galo) turi atitikti Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS, 2006, A priedo 1 priedėlio 2.1.2 straipsnyje pateiktus reikalavimus.

Atstumas tarp pirmos ir paskutinės riedmens ašies neturi būti mažesnis negu vertė, kuri nurodyta Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS, 2006, A priedo 1 priedėlio 2.1.4 straipsnyje.

4.2.7.9.3   Ratai

Reikalavimai ratams, susiję su kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema, yra nurodyti Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS, 2006, A priedo 1 priedėlio 2.2 straipsnyje.

Reikalavimai ratams, susiję ratų medžiagos feromagnetinėmis savybėmis, yra nurodyti Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS, 2006, A priedo 1 priedėlio 3.4 straipsnyje.

4.2.7.10   Stebėjimo ir diagnostikos sąvokos

TSS nurodytos ir toliau pakartotinai išvardijamos funkcijos bei įranga turi būti stebima jų pačių arba iš išorės.

—	Durų veikimas, kaip nurodyta 4.2.2.4.2.1 straipsnyje.

—	Nestabilumo aptikimas, kaip nurodyta 4.2.3.4.5 straipsnyje.

—	Traukinio ašidėžės būsenos stebėjimas, kaip nurodyta 4.2.3.3.2.1 straipsnyje.

—	Keleivių pavojaus signalo įjungimas, kaip nurodyta 4.2.5.3 straipsnyje.

—	Stabdžių sistema, kaip nurodyta 4.2.4.3 straipsnyje.

—	Nuvažiavimo nuo bėgių aptikimas, kaip nurodyta 4.2.3.4.11 straipsnyje.

—	Gaisro aptikimas, kaip nurodyta 4.2.7.2.3 straipsnyje.

—	Mašinisto budrumo patikros įtaiso gedimas, kaip nurodyta 4.2.7.8 straipsnyje.

—	Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio informacija, kaip nurodyta 4.2.7.9 straipsnyje.

Šis funkcijų bei įrangos stebėjimas turi būti nuolatinis arba vykdomas tokiu dažnumu, kad būtų užtikrintas patikimas gedimų aptikimas. 1 klasės traukinių sistema turi būti susieta su paties traukinio diagnostikos duomenų rašytuvu, kad būtų rasta duomenų sietis. Visų traukinių klasių rašymas, susijęs su Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS, 2006, pateikiamais reikalavimais, yra privalomas.

Tokio aptikimo rodmuo, perduotas mašinistui, reikalauja mašinisto reagavimo.

Kai atsitinka mašinisto budrumo patikros įtaiso arba Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio funkcinis gedimas, turi būti reikalaujama tinkamo automatinio stabdymo.

4.2.7.11   Konkrečios tunelių specifikacijos

4.2.7.11.1   Keleivių, traukinio ir lokomotyvo brigados narių oro kondicionavimo zonos

Traukinio ir lokomotyvo brigada gaisro atveju turi galėti sumažinti dūmų pasiskirstymą ir įkvėpimą. Šiuo tikslu turi būti galima išjungti arba uždaryti visas išorinio ventiliavimo priemones ir išjungti oro kondicionavimą. Leidžiama tuos veiksmus paleisti nuotoliniu valdymu viso traukinio arba atskiro riedmens lygiu.

4.2.7.11.2   Viešoji informavimo sistema

Informavimo sistemų reikalavimai yra nurodyti 4.2.5.1 straipsnyje.

4.2.7.12   Avarinė apšvietimo sistema

Kad traukinyje avarijos atveju būtų sudarytos apsaugotos ir saugios sąlygos, traukiniuose turi būti įrengiama avarinio apšvietimo sistema. Ši sistema turi sudaryti tinkamą keleivių ir paslaugų zonų apšvietimo lygį kaip nustatyta:

—	mažiausia veikti tris valandas po to, kai išsijungė pagrindinis maitinimas;

—	grindų lygyje mažiausias apšviestumo lygis – 5 liuksai.

Konkrečių zonų vertės ir bandymo metodai yra apibrėžti EN13272:2001 standarto 5.3 straipsnyje, ir jų turi būti laikomasi.

Gaisro atveju avarinė apšvietimo sistema turi veikti mažiausia 20 minučių, išlaikydama mažiausia 50 % riedmenų, kurie nepatyrė gaisro poveikio, avarinio apšvietimo. Laikoma, kad šis reikalavimas išpildomas atliekant pakankamą gedimo režimo analizę.

4.2.7.13   Programos

Programos, turinčios įtakos su saugumu susijusioms funkcijoms, turi būti kuriamos ir įvertinamos laikantis EN50128: 2001 ir EN50155:2001/A1:2002 standartų reikalavimų.

4.2.7.14   Mašinisto ir mašinos – sietuvas (MMS)

Europos traukinių kontrolės sistemos rodymas mašinistų kabinos kompiuterio ekrane išlieka neišspręstu klausimu.

4.2.7.15   Riedmens identifikavimas

Neišspręstas klausimas.

4.2.8   Traukos ir elektros įranga

4.2.8.1   Traukos režimo reikalavimai

Siekiant užtikrinti reikiamą traukinių eismo suderinamumą, mažiausi vidutiniai pagreičiai, apskaičiuoti per laiką horizontaliame bėgių kelyje, turi būti tokie kaip 20 lentelėje.

20 lentelė

Apskaičiuoti mažiausi vidutiniai pagreičiai

	1 klasės pagreičiai m/s2	2 klasės pagreičiai m/s2
nuo 0 iki 40 km/h	0,40	0,30
nuo 0 iki 120 km/h	0,32	0,28
nuo 0 iki 160 km/h	0,17	0,17

Traukiniu didžiausiu eksploataciniu greičiu tiesiame geležinkelio kelio ruože turi būti galima važiuoti greitį didinant mažiausiai0,05 m/s2.

Tinkamumo, eismo srautų, ir evakuavimo iš tunelių tikslais traukiniai turi atitikti visas šias sąlygas:

—	efektyvumas turi būti pasiektas esant vardinei įtampai;

—	vienas neveikiantis traukos modulis neturi atimti daugiau kaip 25 % viso traukinio vardinės galios 1 klasės traukinyje ir daugiau kaip 50 % 2 klasės traukinyje.

—	1 klasės traukinio vienas elektros įrangos, tiekiančios energiją traukos modulius, gedimas neturi atimti daugiau kaip 50 % traukinio traukos jėgos.

Traukos modulis apibrėžiamas kaip elektroninės įrangos elektros maitinimas vieno arba kelių traukos motorų, galinčių veikti nepriklausomai nuo kitų.

Traukinys su normalia apkrova (kaip apibrėžta 4.2.3.2 straipsnyje) šiomis sąlygomis, pradėdamas važiuoti su vienu neveikiančiu traukos moduliu didžiausiame nuolydyje, gali važiuoti su apytikriai 0,05 m/s2 pagreičiu. Turi būti galima šiomis sąlygomis tuo pačiu nuolydžiu traukiniui judėti 10 minučių ir pasiekti 60 km/h greitį.

4.2.8.2   Traukos rato ir bėgio sankybio reikalavimai

a)

Traukos didelei galiai užtikrinti, projektuojant traukinį ir skaičiuojant jo traukos efektyvumą neturi būti naudojamas rato ir bėgio sankybis, viršijantis 21 lentelėje duotas vertes. 21 lentelė Didžiausias leidžiamas rato ir bėgio sankybis traukos efektyvumo apskaičiavimui Pradedant važiuoti ir labai mažu greičiu 30 % 100 km/h 27,5 % 200 km/h 19 % 300 km/h 10 % Tarpinėms greičio vertėms turi būti nustatyta linijinė interpoliacija. Šių skaičių reikalaujama tik projektavimo ir apskaičiavimo tikslais, o ne nuslysti neleidžiančių įtaisų sistemų įvertinimui.

b)	Traukos ašys turi būti su įrengta nuslysti neleidžiančia sistema. Šios sistemos įvertinti nereikalaujama.

4.2.8.3   Funkcinis ir techninis reikalavimas, susijęs su elektros energijos tiekimu

Į geležinkelių riedmenų, turinčių sąsają su energijos posistemiu, elektrines charakteristikas turi būti atsižvelgiama pagal šias antraštes:

—	Elektros tiekimo šaltinio įtampa ir dažnis

—	Didžiausia galia, kurią galima imti iš kontaktinės oro linijos

—	Kintamosios srovės maitinimo galios koeficientas

—	Trumpi viršįtampiai, kylantys dėl geležinkelių riedmenų veikimo

—	Elektromagnetiniai trukdžiai, žr. 4.2.6.6 punktą.

—	Kitos 4.2.8.3.7 straipsnyje įvardytos funkcinės sąsajos.

4.2.8.3.1   Elektros tiekimo šaltinio įtampa ir dažnis

4.2.8.3.1.1   Elektros tiekimo šaltinis

Traukiniai turi būti tinkami juos valdyti įtampos ir dažnio diapazone, pateiktame Greitųjų geležinkelių energijos TSS, 2006, 4.2.2 straipsnyje ir nurodytame EN50163:2004 standarto 4 straipsnyje.

4.2.8.3.1.2   Elektros energijos grąžinimas į tinklą

Bendrosios elektros energijos grąžinimo sąlygos į kontaktinę oro liniją dėl grąžinamos stabdymo energijos yra konkrečiai nurodytos šios TSS 4.2.4.3 straipsnyje ir EN50388:2005 standarto 12.1.1 straipsnyje.

Atitikties įvertinimas turi būti atliktas pagal EN50388:2005 standarto 14.7.1 straipsnio reikalavimus.

4.2.8.3.2   Iš kontaktinės oro linijos leidžiama imti didžiausia galia ir didžiausia srovė

Greitųjų geležinkelių linijos įrengtoji galia nustato leidžiamą traukinių suvartojamąją galią. Todėl srovės ribojimo įtaisai turi būti traukinyje įrengti pagal EN50388:2005 standarto 7 straipsnio reikalavimus. Atitikties įvertinimas turi būti atliktas pagal EN50388:2005 standarto 14.3 straipsnį.

Nuolatinės srovės sistemų nusistovėjusi srovė turi būti ribojama Greitųjų geležinkelių energijos TSS, 2006, 4.2.20 straipsnyje nurodytomis vertėmis.

4.2.8.3.3   Galios koeficientas

Galios koeficientui naudotini projektavimo duomenys yra nustatyti EN50388:2005 standarto 6 skyriuje su šiomis išimtimis manevravimo keliams, atšakoms ir depams:

Pagrindinės sinusoidės galios koeficientas turi būti ≥ 0,8 (2), esant šioms sąlygoms:

—	traukinys važiuoja išjungta traukos galia ir visais veikiančiais pagalbiniais reikmenimis ir

—	imama didesnė kaip 200 kW aktyvioji galia.

Atitikties įvertinimas turi būti atliktas pagal EN50388:2005 standarto 6 skyriaus ir 14.2 straipsnio reikalavimus.

4.2.8.3.4   Sistemos energijos trikdžiai

4.2.8.3.4.1   Harmonikos charakteristikos ir susiję orinės kontaktinės linijos viršįtampiai

Traukos riedmuo, generuodamas harmoniką, neturi sukelti nepriimtinų viršįtampių. Turi būti atliekamas toks traukos įtaiso atitikties įvertinimas pagal EN50388:2005 standarto 10 straipsnio reikalavimus, kuris akivaizdžiai parodo, kad traukos įtaisas negamina nustatytas ribas viršijančios harmonikos.

4.2.8.3.4.2   Nuolatinės srovės turinio poveikis, tiekiant kintamąją srovę

Kintamosios srovės traukos įtaisai turi būti taip suprojektuoti, kad būtų atsparūs nedidelei nuolatinei srovei, kurios vertė nurodyta Greitųjų geležinkelių energijos TSS, 2006, 4.2.24 straipsnyje.

4.2.8.3.5   Energijos sąnaudas matuojantys įtaisai

Jeigu traukiniuose turi būti įrengiami energijos sąnaudas matuojantys įtaisai, tai vienas įtaisas turi būti panaudotas toks, kuris veiktų visų valstybių narių teritorijose. Galutiniai reikalavimai šiam įtaisui kol kas nenustatyti.

4.2.8.3.6   Su srovės imtuvais susiję reikalavimai riedmenims

4.2.8.3.6.1   Srovės imtuvo prispaudžiamoji jėga

a)   Vidutinės prispaudžiamosios jėgos reikalavimai

Vidutinė prispaudžiamoji jėga Fm susidaro iš statinių ir aerodinaminių prispaudžiamosios jėgos su dinamine pataisa dedamųjų. F m reiškia siektiną tikslinę vertę, kad būtų užtikrinta srovės ėmimo kokybė, nesudarant nereikalingo lanko ir apribojant susidėvėjimą bei kenksmingą poveikį kontaktiniams srovės imtuvų intarpams.

Vidutinė prispaudžiamoji jėga apibūdina konkrečių geležinkelių riedmenų srovės imtuvą, jo esamą padėtį traukinyje ir vertikalų srovės imtuvo pailginimą.

Geležinkelių riedmenys ir ant geležinkelių riedmenų sumontuoti srovės imtuvai turi būti projektuojami, kad prispaudžiamoji jėga būtų panaudojama kontaktinio laido atžvilgiu (važiuojant greičiau kaip 80 km/h) taip, kaip pagal jų numatytą paskirtį toliau parodyta schemose:

Kintamosios srovės sistemos: Greitųjų geležinkelių energijos TSS:2006 (I, II ir III kategorijos linijos) 4.2.15.1 straipsnio schema.

Nuoseklios srovės: Greitųjų geležinkelių energijos TSS:2006 4.2.15.2 straipsnio schema.

Traukinio su daugeliu vienalaikiai veikiančių srovės imtuvų atveju bet kurio atskiro srovės imtuvo kontakto jėga Fm turi būti ne didesnė už duotąsias vertes, esančias Greitųjų geležinkelių energijos TSS:2006 4.2.15.1 straipsnio (kintamajai srovei) arba 4.2.15.2 straipsnio (nuolatinei srovei) schemose.

b)   Srovės imtuvo vidutinės prispaudžiamosios jėgos suderinimas ir integravimas į geležinkelių riedmenų posistemį

Turi būti galimybė geležinkelių riedmenis suderinti su srovės imtuvu, kad jis galėtų atitikti nurodytus šio straipsnio konkrečius reikalavimus.

Atitikties įvertinimas turi būti atliktas pagal Greitųjų geležinkelių energijos TSS, 2006, 4.2.16.2.4 straipsnį.

Srovės imtuvai turi būti taip suprojektuoti, kad būtų tinkami veikti tikslinių kreivių, nurodytų Greitųjų geležinkelių energijos TSS, 2006, 4.2.15 straipsnyje, vidutine prispaudžiamosios jėgos verte (Fm). Kad būtų užtikrinta, jog geležinkelių riedmenys ir jų veikiantys srovės imtuvai yra tinkami eksploatuoti numatytose linijose, vidutinės prispaudžiamosios jėgos įvertinimas turi apimti matavimus pagal šiuos pareiškėjo reikalavimus: Kaip nurodyta Greitųjų geležinkelių energijos TSS, 2006, 4.2.9 lentelėje, reikia atlikti bandymus kiekvienos kategorijos geležinkelių linijoje, kurioje ketinama traukinį eksploatuoti:

—	vardinio kontaktinio laido aukščių diapazone ir

—	iki didžiausio greičio

kaip pareikšta gamintojo, geležinkelio įmonės arba jų Bendrijoje įsisteigusių įgaliotųjų atstovų, kurie prašo įvertinimo.

Šiems bandymams greitis nuo 150 km/h turi būti padidintas iki didžiausio greičio, tarpiniuose etapuose tiek esant didžiausiam aukščiui, tiek mažiausiam aukščiui važiuojant ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Mažiausias greičio lygių skaičius 1 klasės geležinkelių riedmenims – 5 pakopos, o 2 klasės geležinkelių riedmenims – 3 pakopos. Nereikalaujama atlikti tos pačios kategorijos geležinkelių linijos tarpinių aukščių bandymų.

Geležinkelių riedmenų registre turi būti įrašytas didžiausias sėkmingai išbandytas eksploatacinis geležinkelių riedmens (srovės imtuvo) derinio greitis kiekvienos kategorijos geležinkelių linijoje bei konkrečios geležinkelių linijos veikiančiosios kontaktinės linijos aukščių intervalai, nustatantys geležinkelių riedmens veikimo diapazoną.

Kiekviena valstybė narė privalo pranešti apie atitinkamas etalonines linijas, kuriose galima atlikti įvertinimą. Kur galima, linijos, atitinkančios Greitųjų geležinkelių energijos TSS, 2006, turi būti išrinktos kaip etaloninės linijos.

c)   Srovės imtuvo dinaminė prispaudžiamoji jėga

Dinaminės prispaudžiamosios jėgos reikalavimai yra nustatyti Greitųjų geležinkelių energijos TSS:2006 4.2.16 straipsnyje.

4.2.8.3.6.2   Srovės imtuvų išdėstymas

Traukiniai turi būti projektuojami taip, kad būtų tinkami judėti nuo vienos elektros energijos tiekimo sistemos iki gretimos arba nuo vieno fazių išskirstymo ruožo iki greta esančio, nešuntuojant nei sistemos, nei fazių išskirstymo ruožų.

Leidžiama daugiau kaip vienam srovės imtuvui vienalaikiai kontaktuoti su orinės kontaktinės linijos įranga. 3 schemoje parodyti srovės imtuvų išdėstymo reikalavimai.

Atsižvelgiant į didžiausią traukinio ilgį didžiausias tarpas tarp pirmojo ir paskutiniojo srovės imtuvo (L1) turi būti mažesnis kaip 400 m, kad būtų galima derinti konkrečiai nurodytų fazių išskirstymo ruožų tipus. Kai daugiau nei du srovės imtuvai vienalaikiai kontaktuoja su orine kontaktine linija, tarpas tarp bet kurių srovės imtuvų ir trečiojo iš eilės, pažymėto kaip (L2), turi būti ne didesnis kaip 143 m. Tarpas tarp dviejų vienas po kito einančių srovės imtuvų, kontaktuojančių su orine kontaktine linija, šiems nurodytiems fazių išskirstymo ruožų tipams turi būti didesnis kaip 8 m.

Jeigu tarpas tarp kurių nors srovės imtuvų neatitinka pirmiau nurodyto reikalavimo, tai turi būti nustatytos žemesnių srovės imtuvų eksploatavimo taisyklės, kad traukiniai galėtų pravažiuoti fazių išskirstymo ruožus.

Srovės imtuvų skaičius ir jų tarpai turi būti išrenkami atsižvelgiant srovės ėmimo efektyvumą (kaip apibrėžta Greitųjų geležinkelių energijos TSS, 2006, 4.2.16 straipsnyje). Tarpiniai srovės imtuvai gali būti įrengti bet kurioje vietoje.

Veikiant kintamosios srovės sistemoms, traukiniai su daugeliu srovės imtuvų turi būti be elektros grandžių tarp naudojamų srovės imtuvų.

Kur vienas po kito einančių srovės imtuvų tarpai yra mažesni nei Greitųjų geležinkelių energijos TSS:2006 4.2.19 lentelėje parodytas tarpas, turi būti akivaizdžiai parodyta geležinkelių riedmenų bandymu, kad pats blogiausiai veikiantis srovės imtuvas atitinka orinės kontaktinės linijos įrangos, apibrėžtos Greitųjų geležinkelių energijos TSS, 2006, 4.2 skyriuje, ir srovės ėmimo kokybės, kaip apibrėžta Greitųjų geležinkelių energijos TSS:2006 4.2.16.1 straipsnyje, reikalavimus.

3 schema

Srovės imtuvų išdėstymas

4.2.8.3.6.3   Srovės imtuvų izoliavimas nuo riedmens

Srovės imtuvai turi būti sumontuoti ant riedmenų stogo ir izoliuoti vienas nuo kito. Izoliacija turi būti pakankama visoms sistemos įtampoms. Sistemos įtampų duomenų, kuriuos reikia patikrinti, nuorodos pateikiamos EN50163:2004 standarto 4 straipsnyje, o izoliavimo derinimo reikalavimai – EN50124–1:2001 standarto A2 lentelėje.

4.2.8.3.6.4   Srovės imtuvo nuleidimas žemyn

Geležinkelių riedmenyse turi būti įrengtas įtaisas, kuris, jeigu nebūtų atitikti EN50206–1:1998 standarto 4.9 straipsnio reikalavimai, srovės imtuvą nuleidžia žemyn.

Geležinkelių riedmenys turi srovės imtuvą nuleisti žemyn tuo laikotarpiu, kuris atitinka EN50206–1:1998 standarto 4.8 straipsnio reikalavimus, ir pagal EN 50119:2001 standarto 9 lentelę iki dinaminio izoliacinio atstumo arba įjungus mašinistui, arba kaip atsaką į kontrolės ir valdymo signalus. Srovės imtuvas turi nusileisti žemyn į suglaustą padėtį mažiau kaip per 10 sekundžių.

Atitikties įvertinimas turi būti atliktas pagal EN50206–1:1998 standarto 6.3.2 ir 6.3.3 straipsnių reikalavimus.

4.2.8.3.6.5   Srovės ėmimo kokybė

Normaliai eksploatuojant srovės ėmimo kokybė turi atitikti Greitųjų geležinkelių energijos TSS, 2006, 4.2.16 straipsnio reikalavimus. Atitikties įvertinimas turi būti atliekamas etaloniniame kontaktiniame tinkle. Galutiniai etaloninio kontaktinio tinklo reikalavimai šioje Greitųjų geležinkelių energijos TSS nėra nustatyti.

NQ, lanko trukmės procentinė išraiška, yra nurodyta Greitųjų geležinkelių energijos TSS, 2006, 4.2.16 straipsnyje.

Jeigu reikia, kad normaliai veikiančio srovės imtuvo gedimo atveju būtų tęsiamas važiavimas įprastiniu greičiu naudojant rezervinį srovės imtuvą, tai NQ vertė neturi viršyti 0,5. Jeigu įprastiniu greičiu važiuoti nereikia, traukinys turi važiuoti greičiu, išlaikančiu norminę NQ vertę.

4.2.8.3.6.6   Elektrinių apsaugos priemonių derinimas

Elektrinių apsaugos priemonių derinimas turi atitikti EN50388:2005 standarto 11 straipsnio smulkiai išvardytus reikalavimus.

Atitikties įvertinimas turi būti atliktas pagal EN50388:2005 standarto 14.6 straipsnio reikalavimus.

4.2.8.3.6.7   Važiavimas per fazių išskirstymo ruožus

Traukiniai skirti važinėti geležinkelių linijomis, kuriose įrengti kontrolės, valdymo ir signalizacijos įtaisai, perduodantys linijos fazių išskirstymo ruožų reikalavimus traukiniams, turi būti su įrengtomis sistemomis, tinkamomis iš tų įtaisų priimti šią informaciją.

1 klasės traukiniai, eksploatuojami tokiais nuosekliais veiksmais, turi būti paleidžiami automatiškai.

Iš 2 klasės traukinių, eksploatuojamų tokiose geležinkelių linijose, nereikalauja, kad jie veiktų automatiškai, tačiau traukos įtaisas turi būti stebimas dėl mašinisto įsikišimo, ir, jeigu reikia, veiksmų.

Šiais įtaisais turi būti užtikrintas bent jau energijos suvartojimas (pagrindinės srovės ir pagalbinės įrangos elektros grandinėms, tai pat srove neapkrautam transformatoriui) automatiškai sumažintas iki nulio bei atidarytas pagrindinį srovės išjungiklis, prieš traukos riedmeniui įvažiuojant į fazių išskirstymo ruožą. Išvažiuojant iš fazių išskirstymo ruožo pagrindinis srovės išjungiklis, įtaisu pasiuntus signalą, turi užsidaryti, o energijos suvartojimas – atnaujintas.

Papildomai, kur fazių išskirstymo ruožuose reikalaujama, kad traukinio srovės imtuvai būtų nuleidžiami žemyn, o po to pakeliami, tai tokius papildomus veiksmus leidžiama paleisti automatiškai. Tos funkcijos turi atsiliepti į kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio įėjimo signalus.

4.2.8.3.6.8   Važiavimas per sistemą skiriančius ruožus

Esamos važiavimo per sistemą skiriančius ruožus parinktys aprašytos Greitųjų geležinkelių elektros TSS, 2006, 4.2.22.2 ir 4.2.22.3 straipsniuose.

Prieš važiuojant per sistemą skiriančius ruožus traukos įtaiso pagrindinės grandinės jungiklis turi būti atidarytas.

Kai srovės imtuvai nėra nuleidžiami žemyn nuo kontaktinio laido, tai tik tos traukos įtaiso elektros grandinės, kurios akimirksniu atitinka srovės imtuvo elektros energijos tiekimo sistemą, gali likti prisijungusios.

Pravažiavus per sistemą skiriančius ruožus, traukos įtaisas turi aptikti srovės imtuvo naują sistemos įtampą. Traukos įtaiso sąrankos pakeitimai turi būti atliekami arba automatiškai, arba rankiniu būdu.

4.2.8.3.6.9   Srovės imtuvų aukštis

Srovės imtuvas ant traukos įtaiso turi būti sumontuotas taip, kad būtų galima jo sąveika su kontaktiniais laidais aukštyje virš bėgio lygio nuo 4 800 mm iki 6 500 mm.

4.2.8.3.7   Sąveikos sudedamosios dalies srovės imtuvas

4.2.8.3.7.1   Bendra konstrukcija

Srovės imtuvai yra įtaisai srovių ėmimui iš vieno arba daugiau kontaktinių laidų ir srovės perdavimui traukos įtaisui, ant kurio jie yra sumontuoti. Jie sukonstruoti taip, kad srovės imtuvo vežimėlis būtų tinkamas važiuoti vertikaliai. Srovės imtuvo vežimėlis veža jo kontaktinius intarpus ir jų įrenginius. Srovės imtuvo vežimėlio galus sudaro žemyn nulenkti ragai.

Srovės imtuvas turi atitikti konkrečiai nurodytus efektyvumo reikalavimus didžiausio eismo greičio ir leidžiamosios srovės atžvilgiu. Reikalavimai srovės imtuvams yra konkrečiai nurodyti EN50206–1:1998 standarto 4 straipsnyje.

Dinaminės elgsenos ir srovės ėmimo kokybės įvertinimas turi būti atliktas pagal Greitųjų geležinkelių energijos TSS, 2006, 4.2.16.2.2 straipsnį.

4.2.8.3.7.2   Srovės imtuvo vežimėlio geometrija

Tų pačių projektinių matmenų srovės imtuvų vežimėliai turi būti naudojami visų kategorijų kintamosios srovės ir nuolatinės srovės sistemų linijose. Kad būtų pasiekta sąveika, nustatomi srovės imtuvo vežimėlio ilgis, laidumo diapazonas bei profilis. Srovės imtuvo vežimėlio profilis turi būti toks, kaip pavaizduotas 4 schemoje.

4 schema

Srovės imtuvo vežimėlio profilis

1	Ragas, pagamintas iš izoliuojančios medžiagos (projektinis ilgis – 200 mm)

2	Mažiausias kontaktinio srovės imtuvo intarpo ilgis – 800 mm

3	Laidaus ėmiklio viršaus ilgis – 1 200 mm

4	Srovės imtuvo vežimėlio ilgis – 1 600 mm

Srovės imtuvo vežimėliai įrengti su kontaktiniais srovės imtuvų intarpais, turintys nepriklausomas pakabas, turi atitikti bendrą profilį ir išlaikyti per vežimėlio vidurį veikiančią 70 N statinę prispaudžiamąją jėgą. Leidžiama srovės imtuvo vežimėlio įžambumo vertė yra apibrėžta EN 50367:2006 standarto 5.2 straipsnyje.

Srovės imtuvo vežimėlio ir kontaktinio laido sąlytis nepalankiomis sąlygomis ribotuose linijos ruožuose galimas ir už kontaktinio srovės imtuvo intarpo, ir per visą laidumo ilgį, pvz., atsitiktinai sutapus riedmens svyravimui ir stipriam vėjui.

4.2.8.3.7.3   Srovės imtuvo statinė prispaudžiamoji jėga

Statinė prispaudžiamoji jėga yra vertikali prispaudžiamoji jėga, kuria srovės imtuvo vežimėlis, veikiamas srovės imtuvo kėlimo įtaiso, kryptimi aukštyn veikia kontaktinį laidą, kai srovės imtuvas yra pakeltas, o riedmuo stovi.

Statinė prispaudžiamoji jėga, kuria srovės imtuvas veikia kontaktinį laidą, kaip apibrėžta EN50206–1:1998 standarto 3.3.5 straipsnyje, turi būti reguliuojama šiose ribose:

—	kintamosios srovės sistemose nuo 40 N iki 120 N,

—	nuolatinės srovės sistemose nuo 50 N iki 150 N.

Srovės imtuvai ir jų mechanizmai, kuriais sukeliamos reikiamos prispaudžiamosios jėgos, turi užtikrinti, kad srovės imtuvas galės būti naudojamas su orinės kontaktinės linijos įranga, atitinkančia Greitųjų geležinkelių energijos TSS, 2006. Dėl smulkesnės informacijos ir įvertinimo žiūrėkite EN 50206–1:1998 standarto 6.3.1 straipsnį.

4.2.8.3.7.4   Srovės imtuvų darbo ilgis

Srovės imtuvų darbo ilgis mažiausia turi būti 1 700 mm. Atitikties įvertinimas turi būti atliktas pagal EN 50206–1: 1998 standarto 4.2 ir 6.2.3 straipsnių reikalavimus.

4.2.8.3.7.5   Leidžiamoji srovė

Srovės imtuvas turi būti sukonstruotas taip, kad būtų tinkamas vardinei srovei perduoti į riedmenis. Gamintojas privalo nurodyti vardinę srovę. Tyrimas turi įrodyti, kad srovės imtuvas būtų tinkamas tekėti vardinei srovei. Atitikties įvertinimas turi būti atliktas pagal EN50206–1:1998 standarto 6.13 straipsnio reikalavimus.

4.2.8.3.8.   Sąveikos sudedamosios dalis kontaktinis srovės imtuvo intarpas

4.2.8.3.8.1.   Bendrosios nuostatos

Kontaktiniai srovės imtuvų intarpai yra keičiamos srovės imtuvo vežimėlio dalys, kurios turi tiesioginę sąveiką su kontaktiniais laidais ir dėl turi polinkį nusidėvėti. Joms atitikties įvertinimas turi būti atliekamas pagal EN50405:2006 standarto 5.2.2–5.2.4, 5.2.6 ir 5.2.7 punktų reikalavimus.

4.2.8.3.8.2.   Kontaktinio srovės imtuvo intarpo geometrija

Kontaktinio srovės imtuvo intarpo ilgis yra apibrėžtas 4 pav.

4.2.8.3.8.3.   Medžiaga

Kontaktinio srovės imtuvo intarpų medžiagos fizinės ir elektrinės savybės turi būti suderinamos su kontaktinių laidų medžiaga (kaip nurodyta Greitųjų geležinkelių energijos TSS 2006 4.2.11 punkte), kad būtų išvengta per didelio kontaktinių laidų paviršiaus dilimo ir kartu mažinamas ir kontaktinių laidų, taip pat kontaktinio srovės imtuvo intarpo nusidėvėjimas. Paprasta anglis arba priedais impregnuota anglis yra naudojama sąveikai su kontaktiniais laidais iš vario ar vario lydinių. Kontaktinio srovės imtuvo intarpo medžiaga turi būti suderinama su EN 50367: 2006 standarto 6.2 punktu.

4.2.8.3.8.4.   Kontaktinio srovės imtuvo intarpo lūžio aptikimas

Kontaktiniai srovės imtuvų intarpai turi būti suprojektuoti taip, kad dėl intarpo gedimo, kuris gali sugadinti kontaktinius laidus, nuleidimo įtaisas automatiškai atsijungtų.

Atitikties įvertinimas turi būti atliekamas pagal EN50405:2006 standarto 5.2.5 punkto reikalavimus.

4.2.8.3.8.5.   Srovės laidumas

Kontaktinių srovės imtuvų intarpų medžiaga ir skerspjūvis turi būti parenkami pagal didžiausios srovės sąlygą. Gamintojas turi nurodyti nominalios srovės dydį. Tipo bandymai turi aiškiai parodyti, kad jos atitinka EN50405:2006 standarto 5.2 punktą.

Kontaktinės linijos turi būti tinkamos tiekti elektros srovę traukos įrenginiams traukiniui stovint. Atitikties įvertinimas turi būti atliekamas pagal EN50405:2006 standarto 5.2.1 punkto reikalavimus.

4.2.8.3.9   Sąsajos su elektrifikavimo sistema

Elektriniams traukiniams pagrindiniai sąsajų elementai tarp geležinkelių riedmenų ir energijos posistemių yra apibrėžti Greitųjų geležinkelių energijos ir Geležinkelių riedmenų techninės sąveikos specifikacijose.

Tai yra:

—	didžiausia galia, kurią galima imti iš orinės kontaktinės linijos [žr. šios TSS 4.2.8.3.2 punktą ir Greitųjų geležinkelių energijos TSS 2006 4.2.3 punktą],

—	didžiausia srovė, kurią galima imti stovint [žr. šios TSS 4.2.8.3.2 punktą ir Greitųjų geležinkelių energijos TSS 2006 4.2.20 punktą],

—	tiekiamos galios įtampa ir dažnis [žr. šios TSS 4.2.8.3.1.1 punktą ir Greitųjų geležinkelių energijos TSS 2006 4.2.2 punktą],

—	oro linijoje generuojamų harmonikų viršįtampiai [žr. šios TSS 4.2.8.3.4 punktą ir Greitųjų geležinkelių energijos TSS 2006 4.2.25 punktą],

—	apsaugos nuo elektros priemonės [žr. šios TSS 4.2.8.3.6.6 punktą ir Greitųjų geležinkelių energijos TSS 2006 4.2.23 punktą],

—	srovės imtuvų išdėstymas [žr. šios TSS 4.2.8.3.6.2 punktą ir Greitųjų geležinkelių energijos TSS 2006 4.2.19, 4.2.21 ir 4.2.22 punktus],

—	važiavimas per fazių atskyrimo ruožus [žr. šios TSS 4.2.8.3.6.7 punktą ir Greitųjų geležinkelių energijos TSS 2006 4.2.21 punktą],

—	važiavimas per sistemų atskyrimo ruožus [žr. šios TSS 4.2.8.3.6.8 punktą ir Greitųjų geležinkelių energijos TSS 2006 4.2.22 punktą],

—	srovės imtuvų prispaudžiamoji jėga [žr. šios TSS 4.2.8.3.6.1 punktą ir Greitųjų geležinkelių energijos TSS 2006 4.2.14 ir 4.2.15 punktus],

—	galios koeficientas [žr. šios TSS 4.2.8.3.3 punktą ir Greitųjų geležinkelių energijos TSS 2006 4.2.3 punktą],

—	regeneracinis stabdymas [žr. šios TSS 4.2.8.3.1.2 punktą ir Greitųjų geležinkelių energijos TSS 2006 4.2.4 punktą],

—	srovės imtuvų vežimėlio geometrija [žr. šios TSS 4.2.8.3.7.2 punktą ir Greitųjų geležinkelių energijos TSS 2006 4.2.13 punktą],

—	srovės imtuvų dinaminės savybės ir srovės ėmimo kokybė [žr. šios TSS 4.2.8.3.6.5 punktą ir Greitųjų geležinkelių energijos TSS 2006 4.2.16 punktą].

4.2.8.3.10   Sąsajos su kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema

Mažiausia tariamoji varža tarp geležinkelių riedmenų srovės imtuvų ir ratų yra nurodyta Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 3.6.1 punkte ir jos A priedo 1 priedėlyje.

4.2.9   Paranga

4.2.9.1   Bendrosios nuostatos

Siekiant saugaus traukinio sugrįžimo, turi būti įmanoma toli nuo geležinkelių riedmenų bazinės stoties esančiose tinklo dalyse atlikti parangą ir smulkius remonto darbus, įskaitant ir sustojimus atsarginiame bėgių kelyje užsienio tinkle.

Traukinius turi būti galima palikti atsarginiame bėgių kelyje be traukinio ir lokomotyvo brigados narių, jiems tiekiant elektrą iš kontaktinio tinklo ar pagalbinio elektros šaltinio, kad veiktų apšvietimo, oro kondicionavimo sistemos, šaldytuvai ir t.t.

4.2.9.2   Traukinio išorės valymo priemonės

Turi būti įmanoma valyti mašinisto kabinos priekinius langus nuo žemės ar nuo 550 mm ir 760 mm aukščio peronų naudojant tinkamą valymo įrangą (ypatingai atsižvelgiant į sveikatos apsaugos ir saugos aspektus) visose stotyse ir sąlygose, kuriose traukiniai stoja arba pasilieka postovio bėgių kelyje.

Turi būti įmanoma kiekvieną traukinio plovyklą pritaikyti prie važiuojančio per ją traukinio greičio, t.y. nuo 2 iki 6 km/h.

4.2.9.3   Tualetų išleidžiamoji sistema

4.2.9.3.1   Traukinyje įrengta išleidžiamoji sistema

Tualetų išleidžiamoji sistema turi būti suprojektuota taip, kad sandarius tualetus (naudojant švarų arba iš recirkuliacijos gautą vandenį) galima būtų ištuštinti pakankamais laiko tarpais, taigi kad ištuštinimo operaciją galima būtų atlikti paskirtuose depuose pagal tvarkaraštį.

Sąveikos sudedamosioms dalims priskiriamos šios geležinkelių riedmenų jungtys:

—	3" ištuštinimo atvamzdis (vidinė dalis) yra apibrėžtas M VI priedo M VI.1 paveiksle.

—	Tualeto bakelio (vidinės dalies) nuplovimo jungtis, kuri neprivalo būti naudojama, yra apibrėžta M VI priedo M VI.2 paveiksle.

4.2.9.3.2   Kilnojami išleidžiamieji įrenginiai

Kilnojami išleidžiamieji įrenginiai yra sąveikos sudedamosios dalys.

Kilnojami išleidžiamieji įrenginiai turi būti suderinami su bent vienos traukinyje esančios išleidžiamosios sistemos charakteristikomis (naudojant švarų arba iš recirkuliacijos gautą vandenį).

Kilnojami išleidžiamieji įrenginiai turi atlikti visas šias funkcijas:

—

Išleisti,

—	Išsiurbti (nustatoma ribinė siurbimo vakuumo vertė 0,2 bar),

—	Nuplauti (taikoma tik turinį kaupiančio tualeto išleidžiamajai įrangai),

—	Priedo pirminio įkrovimo arba pripildymo (taikoma tik turinį kaupiančio tualeto išleidžiamajai įrangai).

Išleidžiamųjų įrenginių jungtys (3" išleidimui ir 1" nuplovimui) ir jų plombos turi atitikti M IV priedo M IV.1 ir M IV.2 paveikslus.

4.2.9.4.   Traukinio vidaus valymas

4.2.9.4.1.   Bendrosios nuostatos

Kiekviename keleiviniame vagone pramoniniams valymo įrenginiams prie elektros šaltinio prijungti turi būti įrengta 3 000 VA galios 230V, 50Hz elektrinė jungtis. Ši galia turi būti vienu metu prieinama visuose neišardomosios variklinio vagono ir keleivinio (-ų) vagono grupės keleiviniuose vagonuose. Kištukiniai elektros lizdai traukinio viduje turi būti išdėstyti taip, kad bet kuri valoma keleivinio vagono dalis būtų ne daugiau kaip 12 m nutolusi nuo artimiausios rozetės.

4.2.9.4.2.   Kištukiniai elektros lizdai

Kištukinių elektros lizdų vidinė dalis turi būti suderinama su kištukais, kurie atitinka EEB 7 standarto VII lapą (16A-250V, plg. 5 pav.).

5 pav.

Kištukas pagal EEB 7 standarto VII lapą (parodyti ne visi matmenys)

Matmenys ir leistinieji nuokrypiai pateikti tik kaip iliustracinis paaiškinimas. Matmenys ir leistinieji nuokrypiai turi būti tokie, kad atitiktų pirmiau minėtą standartą.

4.2.9.5.   Vandens papildymo įrenginiai

4.2.9.5.1.   Bendrosios nuostatos

Naujiems vandens tiekimo įrenginiams sąveikai tinkamame tinkle geriamas vanduo tiekiamas pagal Direktyvą 98/83/EB, ir šių įrenginių eksploatavimo būdas turi užtikrinti, kad į jų stacionariųjų dalių paskutinį elementą tiekiamas vanduo būtų tokios kokybės, kuri nustatyta toje pačioje Direktyvoje vandeniui, skirtam naudoti žmogaus reikmėms.

4.2.9.5.2.   Vandens pildymo suderintuvai

Vandens pildymo suderintuvai yra sąveikos sudedamosios dalys, kurios yra apibrėžtos M V priede.

4.2.9.6.   Smėlio papildymo įrenginiai

Smėlio dėžės paprastai užpildomos planuotų techninės priežiūros operacijų metu specializuotose dirbtuvėse, kurios vykdo neišardomųjų variklinio vagono ir keleivinio (-ų) vagono grupių techninę priežiūrą. Tačiau, jeigu reikia, turi būti įmanoma papildyti smėlio dėžes vietinius reikalavimus atitinkančiu smėliu, kad geležinkelių riedmenimis būtų galima tęsti komercinį pervežimą tol, kol jie pateks į techninės priežiūros centrą.

4.2.9.7.   Specialūs reikalavimai traukiniams atsarginiame bėgių kelyje

Geležinkelių riedmenys turi būti sukonstruoti taip, kad:

—	Atsarginiame bėgių kelyje esantiems geležinkelių riedmenims ir geležinkelių riedmenims, kurie prie elektros tiekimo sistemos prijungti elektriniais sujungimais nebūtų reikalingas periodiškas stebėjimas,

—	jų funkcinis lygis galėtų būti keičiamas (pvz., į rezervinį, į paruošiamąjį ir t.t.),

—	Įtampos nebuvimas nedarytų žalos nei vienai geležinkelių riedmenų sąveikos sudedamajai daliai.

4.2.9.8.   Kuro pilstymo įrenginiai

Neišspręstas klausimas

4.2.10.   Techninė priežiūra

4.2.10.1.   Atsakomybė

Visos geležinkelių riedmenų techninės priežiūros veiklos turi būti atliekamos pagal šios TSS nuostatas.

Visa techninė priežiūra turi būti vykdoma pagal geležinkelių riedmenų techninės priežiūros bylą.

Techninės priežiūros byla turi būti tvarkoma pagal šioje TSS nustatytas sąlygas.

Po to, kai riedmenų tiekėjas pateikė geležinkelių riedmenis ir jie buvo priimti, vienas subjektas turi prisiimti atsakomybę už pakeitimų, dėl kurių kinta struktūrinis vientisumas, valdymą, už geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą ir už techninės priežiūros bylos tvarkymą.

Geležinkelių riedmenų registras turi nurodyti subjektą, kuris yra atsakingas geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą ir už techninės priežiūros bylos tvarkymą

4.2.10.2.   Techninės priežiūros byla

Techninės priežiūros byla susideda iš:

—	techninės priežiūros projekto pagrindimo bylos ir

—	techninės priežiūros dokumentų.

4.2.10.2.1.   Techninės priežiūros projekto pagrindimo byla

Techninės priežiūros projekto pagrindimo byla:

—	aprašo techninės priežiūros projektui sudaryti naudotus metodus,

—	aprašo techninės priežiūros projektui sudaryti atliktus bandymus, tyrimus ir skaičiavimus,

—	pateikia šiam tikslui naudotus duomenis ir pagrindžia jų kilmę,

—	aprašo geležinkelių riedmenų techninei priežiūrai reikalingus išteklius.

Š byla apima:

—	gamintojo ir (arba) už techninės priežiūros bylą atsakingos geležinkelio įmonės pavadinimą ir skyrių,

—	precedentus, principus ir metodus, naudotus sudarant riedmens techninės priežiūros projektą,

—	naudojimo pobūdį (įprasto riedmens naudojimo ribiniai parametrai (pvz., km/mėn., ribinės klimatinės charakteristikos, leidžiamų vežti krovinių tipai), į kuriuos buvo atsižvelgta sudarant techninės priežiūros projektą),

—	atliktus bandymus, tyrimus ir skaičiavimus,

—	svarbius duomenis naudotus sudarant techninės priežiūros projektą, ir jų kilmę (bandymų, naudojimo ir panašios ataskaitos),

—	projektavimo proceso atsakomybę ir atsekamumą (kiekvieno dokumento autoriaus ir jį patvirtinusio asmens vardas, kvalifikacija ir pareigos),

—	techninei priežiūrai reikalingus išteklius (pvz., laiko sąnaudos ekspertizei, keičiamos dalys, sudedamųjų dalių naudojimo amžius ir t.t.).

4.2.10.2.2.   Techninės priežiūros dokumentai

Techninės priežiūros dokumentai apima visus dokumentus, kurie yra būtini riedmens techninei priežiūrai atlikti ir šios priežiūros vykdymo kontrolei. Jie turi apimti:

—	sudedamųjų dalių hierarchijos ir funkcijų aprašą. Hierarchija nustatomos ribos geležinkelių riedmenims pagal visų priklausinių sąrašą šių geležinkelių riedmenų gaminio struktūrai, taikant atitinkamus atskirus lygius. Paskutinis priklausinys turi būti keičiamas įrenginys;

—	kontūrinių schemų diagramas, sujungimų diagramas ir elektrinių schemų diagramas;

—	dalių sąrašą, kuriame yra atsarginių dalių (keičiamų įrenginių) techniniai aprašai, kad galima būtų identifikuoti ir tiekti reikiamas atsargines dalis;

—

saugai ar sąveikai svarbias ribas. Jas nustatantis dokumentas saugai ar sąveikai svarbioms pagal šią TSS sudedamosioms dalims ar dalims turi nurodyti ribines matuojamas ribas, kurios negali būti viršytos eksploatavimo metu (taip pat esant nevisavertei būklei). Į geležinkelių riedmenų registrą turi būti traukiami saugos kritiniai duomenys (žr. Direktyvos 96/48/EB 14 straipsnio 5 dalies e papunktį su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB), kurie yra susiję su riedmens techninės priežiūros grafiku;

—	Europos teisinius įpareigojimus. Jeigu sistemoms ar jų sudedamosioms dalims taikomi specialūs Europos teisiniai įpareigojimai, jie turi būti išvardyti ir apibūdinti.

—

techninės priežiūros planą: — visų planuotų prevencinės techninės priežiūros operacijų sąrašą, grafiką ir kriterijus; — sąlyginai prevencinės techninės priežiūros operacijų sąrašą ir kriterijus; — svarbių korekcinės techninės priežiūros operacijų sąrašą; — nuo specifinių naudojimo sąlygų priklausančias techninės priežiūros operacijas; Turi būti aprašytas techninės priežiūros operacijų lygis. Pastaba: Kai kurias techninės priežiūros operacijas kaip kapitalinį remontą arba labai sunkų remontą gali būti labai sunku apibrėžti riedmens pateikimo eksploatuoti momentu. Tokiais atvejais techninės priežiūros operacijas reikia apibūdinti atsakomybės ir procedūrų aprašais.

—

Techninės priežiūros vadovai ir informaciniai lapeliai Vadovas kiekvienai techninės priežiūros operacijai, kuri yra įtraukta į techninės priežiūros planą, pateikia reikalingų atlikti užduočių sąrašą ir jas paaiškina. Jeigu techninės priežiūros užduotys yra bendros skirtingoms operacijoms arba skirtingiems riedmenims, leidžiama jas paaiškinti specialiuose techninės priežiūros informaciniuose lapeliuose. Techninės priežiūros vadovuose ir informaciniuose lapeliuose turi būti pateikta ši informacija apie: — specifinius įrankius ir priemones, įskaitant ir programinę įrangą; — standartinę arba teisės aktais nustatytą reikiamą darbuotojų specifinę kompetenciją (suvirinimas, bandymai nesuardant bandinio, …); — bendruosius mechanikos, elektrotechnikos, pramoninės gamybos reikalavimus ir kitą inžinerinę kompetenciją; — profesines ir eksploatacines sveikatos ir saugos darbe nuostatas (įskaitant ir atitinkamus teisės aktus dėl kontroliuojamo sveikatai ir saugai darbe keliančių pavojų medžiagų naudojimo); — aplinkos nuostatas; — Pagrindinius atliktinos užduoties elementus: — montavimo ir (arba) išardymo instrukcija; — techninės priežiūros kriterijai; — tikrinimai ir bandymai; — įrankiai ir medžiagos, kurios reikalingos užduočiai atlikti; — suvartojamos medžiagos, kurios reikalingos užduočiai atlikti; — asmeninės apsaugos priemonės; — būtinus bandymus ir procedūras, kuriuos reikia atlikti po kiekvienos techninės priežiūros operacijos prieš pradedant riedmenį eksploatuoti;

—	atsekamumą ir įrašus;

—	gedimų lokalizavimo (gedimų nustatytmo) vadovą, įskaitant agregatų funkcines ir schemines diagramas.

4.2.10.3.   Techninės priežiūros bylos tvarkymas

Techninės priežiūros bylą pirmam traukiniui arba pirmam riedmenų serijos riedmeniui turi pateikti gamintojas ar (ir) geležinkelio įmonė. Ši byla pateikiama atliekant visus šios TSS 6.2.4 punkte nurodytus procesus prieš pradedant eksploatuoti. Šis punktas netaikomas prototipams, kai jie naudojami įvertinimo tikslu.

Pradėjusi eksploatuoti pirmą traukinį arba pirmą riedmenų serijos riedmenį geležinkelio įmonė atsako už geležinkelių riedmenų, kuriuos ji turi prižiūrėti pagal šios TSS nuostatas, techninės priežiūros bylos tvarkymą. Šis tvarkymas apima ir periodišką techninės priežiūros bylos peržiūrą siekiant užtikrinti suderinamumą su esminiais reikalavimais.

Techninės priežiūros byla turi būti tvarkoma pagal geležinkelio įmonės saugos valdymo sistemoje apibrėžtus procesus.

Jeigu geležinkelio įmonės vykdo savo naudojamų geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą. jos turi užtikrinti tinkamus geležinkelių riedmenų techninės priežiūros ir eksploatacinio vientisumo valdymo procesus, apimančius:

—	informaciją geležinkelių riedmenų registre,

—	inventorizuoto turto apskaitą, apimančią įrašus apie visus privalomus ir atliktus geležinkelių riedmenų techninės priežiūros darbus (tokiems įrašams turėtų būti nustatomi skirtingi archyvinio saugojimo laikotarpiai);

—	programinę įrangą, jeigu reikia;

—

informacijos priėmimo ir apdorojimo procedūros, skirtos specialiai informacijai apie geležinkelių riedmenų eksploatacinį vientisumą, kuri atsiranda kaip bet kurios aplinkybės, įskaitant ir eksploatavimo ir (arba) techninės priežiūros incidentus, kurie yra pavojingi geležinkelių riedmenų saugos vientisumui, pasekmė;

—

informacijos identifikavimo, sukūrimo ir sklaidos procedūros, skirtos specialiai informacijai apie geležinkelių riedmenų eksploatacinį vientisumą, kuri atsiranda kaip bet kurios aplinkybės, įskaitant ir eksploatavimo ir (arba) techninės priežiūros incidentus, kurie yra pavojingi geležinkelių riedmenų saugos vientisumui, pasekmė, ir kuri gaunama bet kurios techninės priežiūros veiklos metu;

—	geležinkelių riedmenų eksploatacinio veiksmingumo parametrus (įtraukiant ne tik suminį nuvažiuotą kelią kilometrais, bet ir kitus parametrus);

—	tokių sistemų apsaugai ir įteisinimui skirti procesai.

Pagal Direktyvos 2004/49 III priedo nuostatas, geležinkelio įmonės saugos valdymo sistema turi aiškiai rodyti, kad taikomos tinkamos techninės priežiūros priemonės, kurios užtikrina nuolatinį suderinamumą su šios TSS esminiais ir kitais reikalavimais, įskaitant ir techninės priežiūros bylos reikalavimus.

Jeigu už geležinkelio įmonės naudojamų geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą atsako kiti subjektai, geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad visi reikalingi techninės priežiūros procesai būtų numatyti ir faktiškai taikomi. Šie procesai turi būti tinkamai aprašyti geležinkelio įmonės saugos valdymo sistemoje.

Už geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą atsakingas subjektas turi užtikrinti, kad eksploatuojančiai geležinkelio įmonei būtų prieinama patikima informacija apie techninės priežiūros procesus bei šioje TSS nurodyti duomenys, ir eksploatuojančiai geležinkelio įmonei pareikalavus turi aiškiai parodyti, kad šie procesai yra suderinami su Direktyvos 96/48/EC esminiais reikalavimais su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB.

4.2.10.4.   Techninės priežiūros informacijos tvarkymas

Už geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą atsakingas subjektas turi būti dviejų procesų šeimininkas: informacijos apie geležinkelių riedmenų valdymą, techninę priežiūrą ir eksploatacinį vientisumą tvarkymo proceso ir garantuotos prieigos prie tokios informacijos užtikrinimo proceso. Kitos šalys, susijusios eksploataciniu požiūriu su šiais procesais, turi teikti jam informaciją apie techninę priežiūrą. Informacija turi apimti:

—	geležinkelių riedmenų registrą;

—	tvarkomos informacijos formą;

—	techninės priežiūros valdymo informacijos sistemas, apimančias įrašus apie visus privalomus ir atliktus geležinkelių riedmenų, už kuriuos jis atsako, techninės priežiūros darbus (tokiems įrašams turėtų būti nustatomi skirtingi archyvinio saugojimo laikotarpiai);

—	specialios informacijos apie geležinkelių riedmenų eksploatacinį vientisumą, įskaitant eksploatavimo ir (arba) techninės priežiūros incidentus, kurie yra pavojingi geležinkelių riedmenų saugos vientisumui, priėmimo ir apdorojimo procedūras;

—

informacijos identifikavimo, sukūrimo ir sklaidos procedūros, skirtos specialiai informacijai apie geležinkelių riedmenų eksploatacinį vientisumą, įskaitant eksploatavimo ir (arba) techninės priežiūros incidentus, kurie yra pavojingi geležinkelių riedmenų saugos vientisumui, kai ši speciali informacija gaunama bet kurios techninės priežiūros veiklos metu, įskaitant ir atskirų dalių remontus;

—	geležinkelių riedmenų eksploatacinio veiksmingumo parametrus (pvz., kilometrus);

—	saugos valdymo procesus, skirtus informacijos sistemų apsaugai ir įteisinimui.

4.2.10.5.   Techninės priežiūros įgyvendinimas

Geležinkelio įmonė turi sudaryti geležinkelių riedmenų apyvartos planus, kad kiekvienu traukiniu išskirstytais intervalais būtų galima grįžti į paskirtą bazinę stotį, kurioje pagrindinės techninės priežiūros operacijos bus atliekamos tokiu dažnumu, kuris nustatytas greitųjų traukinių konstrukcijai ir patikimumui.

Jeigu traukinys yra nevisavertės būklės, dėl tam tikrų remonto darbų, kurių reikia, kad traukiniu būtų galima saugiai grįžti į paskirtą bazinę stotį, atlikimo sąlygų ir dėl specialių eksploatavimo sąlygų kiekvienu konkrečiu atveju turi susitarti infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė arba jos turi būti nustatytos dokumentu, nurodytu 4.2.1 punkte.

4.3.   Sąsajų funkciniai ir techniniai reikalavimai

4.3.1.   Bendrosios nuostatos

Techninį suderinamumą užtikrina geležinkelių riedmenų posistemio sąsajos su kitais posistemiais:

—	Traukinių projektavimas

—	Mašinisto budrumo patikros įtaisas

—	Elektrifikavimo sistema

—	Traukinyje įrengiama valdymo įranga

—	Perono aukštis

—	Durų valdikliai

—	Avariniai išėjimai

—	Priekiniai žibintai

—	Avarinės sankabos

—	Rato ir bėgio sąveika

—	Ašies guolių būklės stebėjimas

—	Keleivių pranešimai apie pavojų

—	Slėgio bangos poveikis

—	Šoninio vėjo poveikis

—	Nuo rato ir bėgio sankybio nepriklausomi stabdžiai

—	Rato antbriaunių tepimas

—	Lankstumo koeficientas

Siekiant užtikrinti vientiso transeuropinio greitųjų geležinkelių tinklo darnumą, sąsajos yra apibūdintos toliau nurodytose dalyse.

Laikantis 3 skyriuje pateiktų esminių reikalavimų, funkciniai ir techniniai sąsajų reikalavimai yra išdėstomi pagal posistemius šia tvarka:

—	Infrastruktūros posistemis

—	Energijos posistemis

—	Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis

—	Eksploatacijos posistemis

Kiekvienai iš šių sąsajų reikalavimai išdėstomi tokia pačia tvarka, kaip ir 4.2 skirsnyje, ir būtent:

—	Konstrukcijos ir mechaninės dalys

—	Bėgių kelio ir riedmens sąveika ir gabaritų nustatymas

—

Stabdymas

—	Keleivių informavimas ir pranešimai

—	Aplinkos sąlygos

—	Sistemos apsauga

—	Traukos ir elektros įranga

—

Paranga

—	Techninė priežiūra

Toliau pateiktame sąraše nurodoma, kurie posistemiai laikomi susijusiais su pagrindiniais parametrais, pateiktais šioje TSS:

—

Konstrukcijos ir mechaninės dalys (4.2.2punktas): Traukinių projektavimas (4.2.1.2 punktas): Eksploatacijos posistemis. Galinės sankabos ir sankabų įranga sujungimui su gelbėjimo traukiniais (4.2.2.2 punktas): Eksploatacijos posistemis. Riedmens konstrukcijos stipris (4.2.2.3 punktas): Nerasta jokių sąsajų. Įlipimas (4.2.2.4 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis. Tualetai (4.2.2.5 punktas): Eksploatavimo posistemis. Mašinisto kabina (4.2.2.6 punktas): Infrastruktūros posistemis ir kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis. Priekinis traukinio stiklas ir priekinė traukinio dalis (4.2.2.7 punktas): Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis.

—

Riedmens ir bėgių kelio sąveika ir dydžių reglamentavimas (4.2.3 punktas): Kinematinis gabaritas (4.2.3.1 punktas): Infrastruktūros posistemis Statinė ašies apkrova (4.2.3.2 punktas): Infrastruktūros posistemis, taip pat kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis. Riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių stebėjimo sistemoms (4.2.3.3 punktas): Infrastruktūros posistemis ir kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis, taip pat eksploatacijos posistemis. Riedmenų dinaminės savybės (4.2.3.4 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis. Didžiausias traukinio ilgis (4.2.3.5 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis. Didžiausi nuolydžiai (4.2.3.6 punktas): Infrastruktūros posistemis Mažiausias kreivės spindulys (4.2.3.7 punktas): Infrastruktūros posistemis Rato antbriaunių tepimas (4.2.3.8 punktas): Infrastruktūros posistemis Pakabos koeficientas (4.2.3.9 punktas): Energijos posistemis Smėlio barstymas (4.2.3.10 punktas): Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis ir eksploatacijos posistemis Aerodinaminių reiškinių poveikis balastui (4.2.3.11 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis.

—

Stabdymas (4.2.4 punktas): Stabdymo charakteristikos (4.2.4.1 punktas): Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis ir eksploatacijos posistemis Stabdomo rato ir bėgio sankybio leistini lygiai (4.2.4.2 punktas): Nerasta jokių sąsajų. Stabdžių sistemos reikalavimai (4.2.4.3 punktas): Energijos posistemis ir eksploatacijos posistemis. Darbinio stabdymo savybės (4.2.4.4 punktas): Nerasta jokių sąsajų. Elektromagnetinių stabdžių naudojimas (4.2.4.5 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis. Sustabdyto traukinio apsauga (4.2.4.6 punktas): Eksploatacijos posistemis. Stabdžių charakteristikos stačiuose nuolydžiuose (4.2.4.7 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis.

—

Keleivių informavimas ir pranešimai (4.2.5 punktas): Viešoji informavimo sistema (4.2.5.1 punktas): Eksploatacijos posistemis. Keleivių informavimo ženklai (4.2.5.2 punktas): Nerasta jokių sąsajų. Keleivių pranešimai apie pavojų (4.2.5.3 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis.

—

Aplinkos sąlygos (4.2.6 punktas) Aplinkos sąlygos (4.2.6.1 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis. Traukinio aerodinaminės apkrovos atvirame lauke (4.2.6.2 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis. Šoninis vėjas (4.2.6.3 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis. Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose (4.2.6.4 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis. Išorinis triukšmas (4.2.6.5 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis. Išoriniai elektromagnetiniai trukdžiai (4.2.6.6 punktas): Energijos posistemis ir kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis.

—

Sistemos apsauga (4.2.7 punktas): Avariniai išėjimai (4.2.7.1 punktas): Eksploatacijos posistemis. Apsauga nuo gaisro (4.2.7.2 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis. Apsauga nuo sužalojimo elektros srove (4.2.7.3 punktas): Nerasta jokių sąsajų. Išorinės šviesos (4.2.7.4 punktas): Infrastruktūros posistemis ir energijos posistemis ir kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis ir eksploatacijos posistemis. Sirena (4.2.7.4 punktas): Eksploatavimo posistemis Kėlimo arba gelbėjimo procedūros (4.2.7.5 punktas): Eksploatacijos posistemis. Vidinis triukšmas (4.2.7.6 punktas): Eksploatacijos posistemis. Oro kondicionavimas (4.2.7.7 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis. Mašinisto budrumo patikros įtaisas (4.2.7.8 punktas): Eksploatacijos posistemis Kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema (4.2.7.9 punktas): Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis. Stebėjimo ir diagnostikos sampratos (4.2.7.10 punktas): Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis ir eksploatacijos posistemis. Specialus reikalavimas tuneliams (4.2.7.11 punktas): Infrastruktūros posistemis ir kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis ir eksploatacijos posistemis. Avarinio apšvietimo sistema (4.2.7.12 punktas): Nerasta jokių sąsajų. Programinė įranga (4.2.7.13 punktas): Nerasta jokių sąsajų.

—

Traukos ir elektros įranga (4.2.8 punktas): Reikalavimai traukos charakteristikoms (4.2.8.1 punktas): Eksploatacijos posistemis. Varančiojo rato ir bėgio sankybio reikalavimai (4.2.8.2 punktas): Eksploatacijos posistemis Funkcinis ir techninis reikalavimas aprūpinimui elektra (4.2.8.3 punktas): Energijos posistemis ir kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis ir eksploatacijos posistemis.

—	Paranga (4.2.9 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis.

—	Techninė priežiūra (4.2.10 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis.

4.3.2.   Infrastruktūros posistemis

4.3.2.1.   Įlipimas

Šios TSS 4.2.2.4.1 punkte nurodoma įlipimo laiptelių padėtis. Ši padėtis priklauso nuo perono krašto, kuris yra nurodytas Infrastruktūros TSS 2006 4.2.20.4 ir 4.2.20.5 punktuose.

4.3.2.2.   Mašinisto kabina

Šios TSS 4.2.2.6 punkte nurodoma, kad turi būti įmanoma į kabiną įlipti iš abiejų traukinio šonų nuo žemės ar nuo peronų. Perono aukštis, kuris matuojamas nuo bėgio viršutinės galvutės lygio, yra nurodytas Infrastruktūros TSS 2006 4.2.20.4 punkte.

4.3.2.3.   Kinematinis gabaritas

Šios TSS 4.2.3.1 punktas nustato, kad geležinkelių riedmenys turi būti suderinami su vienu iš kinematinių geležinkelių riedmenų gabaritų, nurodytų Paprastųjų geležinkelių riedmenų TSS C priede. Atitinkami infrastruktūros gabaritai yra nurodyti Infrastruktūros TSS 2006 4.2.3 punkte, taip pat infrastruktūros registre kiekvienai geležinkelių linijai nurodomas kinematinis geležinkelių riedmenų gabaritas, kurį turi atitikti ta geležinkelių linija važiuojantys traukiniai.

4.3.2.4.   Statinė ašies apkrova

Šios TSS 4.2.3.2 punkte nurodoma didžiausia statinė ašies apkrova, kuri leidžiama įvairių tipų geležinkelių riedmenims. Atitinkami reikalavimai infrastruktūros posistemiui yra nurodyti Infrastruktūros TSS 2006 4.2.13 punkte.

4.3.2.5.   Geležinkelių riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių stebėjimo sistemoms

Šios TSS 4.2.3.3.2 punkte išdėstomi geležinkelių riedmenų reikalavimai geležinkelių riedmenims ašies guolių būklės stebėjimui geležinkelio kelyje įrengta įkaitusių ašidėžių aptikimo įranga. Reikalavimai infrastruktūros posistemiui dėl mažiausių infrastruktūros gabaritų yra nurodyti Infrastruktūros TSS 2006 4.2.3 punkte.

4.3.2.6.   Geležinkelių riedmenų dinaminės savybės ir ratų profiliai

Šios TSS 4.2.3.4 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl riedmenų dinaminių savybių ir ypač dėl ratų profilių parametrų. Atitinkami reikalavimai infrastruktūros posistemiui ir ypač dėl ratų profilių parametrų yra nurodyti Infrastruktūros TSS 2006 4.2.9, 4.2.10, 4.2.11, 4.2.12 ir 5.3.1.1 punktuose.

4.3.2.7.   Didžiausias traukinio ilgis

Šios TSS 4.2.3.5 punkte nurodomas didžiausias traukinio ilgis. Didžiausias perono ilgis yra nurodytas Infrastruktūros TSS 2006 4.2.20.2 punkte, ir infrastruktūros registras kiekvienai geležinkelių linijai nurodo mažiausią peronų, kuriose numatomas greitųjų traukinių sustojimas, ilgį.

4.3.2.8.   Didžiausi nuolydžiai

Šios TSS 4.2.3.6 punkte nurodoma, kad traukiniais būtų galima pradėti važiuoti, važiuoti ir sustoti visose jų eismui skirtose geležinkelių linijose. Didžiausias nuolydis yra nurodytas Infrastruktūros TSS 2006 4.2.5 punkte, ir infrastruktūros registras kiekvienai geležinkelių linijai nurodo didžiausią nuolydį.

4.3.2.9.   Mažiausias kreivės spindulys

Šios TSS 4.2.3.7 punkte nurodoma, kad traukiniai turi būti tinkami įveikti mažiausio spindulio kreivę visose jų eismui skirtose geležinkelių linijose. Mažiausias kreivės spindulys yra nurodytas Infrastruktūros TSS 2006 4.2.6, 4.2.8 ir 4.2.25 punktuose, taip pat infrastruktūros registre kiekvienai geležinkelių linijai nurodomas mažiausias kreivės spindulys greitųjų traukinių geležinkelių keliams ir atsarginiams geležinkelių keliams.

4.3.2.10.   Rato antbriaunių tepimas

Infrastruktūros TSS nėra jokios sąsajos, susijusios su rato antbriaunių tepimu.

4.3.2.11.   Balasto išjudinimas

Šios TSS 4.2.3.11 punkte išdėstomi reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl aerodinaminių reiškinių poveikio balastui. Atitinkami reikalavimai infrastruktūros posistemiui yra nurodyti Infrastruktūros TSS 2006 4.2.27 punkte.

4.3.2.12.   Elektromagnetinių stabdžių naudojimas

Šios TSS 4.2.4.5 punkte išdėstomi reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl elektromagnetinių stabdžių naudojimo. Atitinkami reikalavimai infrastruktūros posistemiui yra nurodyti Infrastruktūros TSS 2006 4.2.13 punkte, ir infrastruktūros registras kiekvienai linijai nurodo elektromagnetinių stabdžių naudojimo sąlygas.

4.3.2.13.   Stabdžių charakteristikos stačiuose nuolydžiuose

Šios TSS 4.2.4.7 punkte išdėstomi reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl stabdžių charakteristikų stačiuose nuolydžiuose. Atitinkami reikalavimai infrastruktūros posistemiui yra nurodyti Infrastruktūros TSS 2006 4.2.5 punkte, taip pat infrastruktūros registre kiekvienai geležinkelių linijai nurodomas didžiausias nuolydis.

4.3.2.14.   Keleivių pranešimai apie pavojų

Infrastruktūros TSS nėra jokios sąsajos, susijusios su keleivių pranešimais apie pavojų.

4.3.2.15.   Aplinkos sąlygos

Infrastruktūros TSS nėra jokios sąsajos, susijusios su aplinkos sąlygomis.

4.3.2.16.   Traukinio aerodinaminės apkrovos atvirame lauke

Šios TSS 4.2.6.2 punkte išdėstomi reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl aerodinaminių apkrovų atvirame lauke. Atitinkami reikalavimai infrastruktūros posistemiui yra nurodyti Infrastruktūros TSS 2006 4.2.4, 4.2.14.7 ir 4.4.3 punktuose.

4.3.2.17.   Šoninis vėjas

Šios TSS 4.2.6.3 punkte išdėstomi reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl šoninio vėjo. Atitinkami reikalavimai infrastruktūros posistemiui yra nurodyti Infrastruktūros TSS 2006 4.2.17 punkte.

4.3.2.18.   Didžiausias slėgio pokytis tuneliuose

Šios TSS 4.2.6.4 punkte išdėstomi reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl didžiausių slėgio pokyčių tuneliuose. Atitinkami reikalavimai infrastruktūros posistemiui yra nurodyti Infrastruktūros TSS 2006 4.2.16 punkte.

4.3.2.19.   Išorinis triukšmas

Šios TSS 4.2.6.5 punkte išdėstomas specialųjį reikalavimą dėl geležinkelių riedmenų skleidžiamo išorinio triukšmo. Atitinkami reikalavimai infrastruktūros posistemiui yra nurodyti Infrastruktūros TSS 2006 4.2.19 punkte.

4.3.2.20.   Gaisrinė sauga

Šios TSS 4.2.7.2 punkte išdėstomi specialieji apsaugos nuo gaisro reikalavimai traukiniams, kurių eismas vyksta tuneliais ir (arba) aukštesniais ruožais, kurių ilgis viršija 5 km. Atitinkami reikalavimai infrastruktūros posistemiui yra nurodyti Infrastruktūros TSS 2006 4.2.21 punkte, o infrastruktūros registre kiekvienai geležinkelių linijai nurodoma, kur yra tuneliai ir (arba) aukštesni ruožai, kurių ilgis viršija 5km ir kaip jie yra identifikuojami.

4.3.2.21.   Priekiniai žiburiai

Yra priekinių žiburių (šios TSS 4.2.7.4.1.1 punktas) skleidžiamos šviesos sąsaja su bėgių keliuose ir šalia jų dirbančio personalo atspindinčios aprangos savybių, aprašytos Infrastruktūros TSS 2006 4.7 poskyryje.

4.3.2.22.   Specialus reikalavimas tuneliams

Šios TSS 4.2.7.11 punkte išdėstomi reikalavimai geležinkelių riedmenims, kurių eismas vyksta tuneliais. Atitinkami reikalavimai infrastruktūros posistemiui yra nurodyti Infrastruktūros TSS 2006 4.2.21 punkte, taip pat infrastruktūros registre kiekvienai geležinkelių linijai nurodoma, kur tuneliai yra ir kaip jie yra identifikuojami.

4.3.2.23.   Paranga

Šios TSS 4.2.9 punkte išdėstomi reikalavimai geležinkelių riedmenų parangai. Atitinkami reikalavimai infrastruktūros posistemiui yra nurodyti Infrastruktūros TSS 2006 4.2.26 punkte

4.3.2.24.   Techninė priežiūra

Infrastruktūros TSS nėra jokios sąsajos, susijusios su technine priežiūra.

4.3.3.   Energijos posistemis

4.3.3.1.   Rezervuota

4.3.3.2.   Stabdžių sistemos reikalavimai

Šios TSS 4.2.4.3 ir 4.2.8.3.1.2 punktuose išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenų regeneraciniam stabdymui. Atitinkami reikalavimai energijos posistemiui yra nurodyti Greitųjų geležinkelių energijos TSS 2006, taip pat infrastruktūros registre kiekvienai geležinkelių linijai nurodoma, kur šie reikalavimai yra taikomi.

4.3.3.3.   Išoriniai elektromagnetiniai trukdžiai

Šios TSS 4.2.6.6 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl išorinių elektromagnetinių trukdžių. Atitinkami reikalavimai energijos posistemiui yra nurodyti Energijos TSS 2006 4.2.6 punkte.

4.3.3.4.   Priekiniai žibintai

Yra priekinių žiburių (šios TSS 4.2.7.4.1.1 punktas) skleidžiamos šviesos sąsaja su bėgių keliuose ir šalia jų dirbančio personalo atspindinčios aprangos savybių, aprašytos Infrastruktūros TSS 2006 4.7 poskyryje.

4.3.3.5.   Funkcinis ir techninis elektros tiekimo reikalavimas

Šios TSS 4.2.8.3 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl aprūpinimo elektra. Atitinkami reikalavimai energijos posistemiui yra nurodyti Energijos TSS 2006 4.2.2, 4.2.3, 4.2.4, 4.2.9.1, 4.2.9.2, 4.2.10, 4.2.11, 4.2.14, 4.2.15, 4.2.16, 4.2.17, 4.2.18, 4.2.19, 4.2.20, 4.2.21, 4.2.22, 4.2.23, 4.2.24 ir 4.2.25 punktuose. Reikalavimai energijos posistemiui dėl kontaktinio tinklo padėties yra nurodyti Energijos TSS 2006 4.2.9 punkte.

4.3.4.   Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis

4.3.4.1.   Mašinisto kabina

Šios TSS 4.2.2.6 punkte nustatyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl išorinių signalų matomumo iš mašinisto kabinos. Signalų padėtis yra nustatyta Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.2.16 punkte.

4.3.4.2.   Priekinis traukinio stiklas ir priekinė traukinio dalis

Šios TSS 4.2.2.7 punkte nustatoma, kad priekinis traukinio stiklas negali keisti signalų spalvos. Signalų spalva yra nustatyta Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.2.16 punkte.

4.3.4.3.   Statinė ašies apkrova

Šios TSS 4.2.3.2 punkte nustatomos mažiausios statinės ašies apkrovos. Atitinkami reikalavimai kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui yra nurodyti Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.2.11 punkte ir jos A priedo 1 priedėlio 3.1 punkte.

4.3.4.4.   Geležinkelių riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių stebėjimo sistemoms

Šios TSS 4.2.3.3.2.3 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl parametrų, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių stebėjimo sistemoms, ir ypač aširačių elektrinei varžai ir ašies guolių būklės stebėjimui. Atitinkami reikalavimai kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui yra nurodyti Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.2.10 ir 4.2.11 punktuose ir jos A priedo 1 priedėlio 1–4 punktuose.

4.3.4.5.   Smėlio barstymas

Šios TSS 4.2.3.10 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl smėlio barstymo ribojimų atsižvelgiant į sąsają su kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiu. Atitinkami reikalavimai kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui yra nurodyti Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.2.11 punkte ir jos A priedo 1 priedėlio 4.1 punkte.

4.3.4.6.   Stabdymo charakteristikos

Šios TSS 4.2.4.1 punkte nustatoma, kad infrastruktūros valdytojui leidžiama nustatyti daugiau reikalavimų, nes B klasės kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemų atskirose jų valdomose tinklo dalyse yra skirtingos. Atitinkami reikalavimai kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui yra nurodyti Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.2.2 punkte ir šie reikalavimai turi būti nurodyti infrastruktūros registre.

Šios TSS 4.2.4.7 punkte nurodyta stabdymo galimybė stačiuose nuolydžiuose. Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 6.2.1.2 punkte ir C priede nurodyta, kaip informacija apie ribinius nuolydžius yra perduodama į traukinius.

4.3.4.7.   Elektromagnetiniai trukdžiai

Šios TSS 4.2.6.6 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl elektromagnetinių trukdžių. Atitinkami reikalavimai kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui yra nurodyti Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.2.12.2 punkte ir jos A priedo A6 dalyje.

4.3.4.8.   Kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema

Šios TSS 4.2.7.9 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemos, ir ypač dėl aširačio padėties ir ratų. Atitinkami reikalavimai dėl aširačio padėties ir ratų yra išdėstyti Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.2.11 punkte ir jos A priedo 1 priedėlyje. Kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemos traukinio antenos padėtis yra apibūdinta Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.2.2 ir 4.2.5 punktuose.

Šios TSS 4.2.7.9.1 punkte nurodyta, kad eksploatavimas ypač pablogėjusiomis kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio veikimo sąlygomis yra nustatytas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.2.2 punkte. Šios TSS 4.2.7.14 punkte apibūdinami Europos traukinių valdymo sistemos mašinistų kabinų monitoriai. Atitinkami reikalavimai kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui yra nurodyti Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.2.2 punkte.

4.3.4.9.   Stebėjimo ir diagnostikos sampratos

Šios TSS 4.2.7.10 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl stebėjimo ir diagnostikos sampratos. Atitinkami reikalavimai kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui yra nurodyti Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.2.2 punkte.

4.3.4.10.   Specialus reikalavimas tuneliams

Šios TSS 4.2.7.11 punkte nustatyta, kad leidžiama traukiniui važiuojant tuneliu uždaryti oro kondicionavimo sistemos oro įleidimo ir išleidimo sklendes. Atitinkami reikalavimai kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui dėl šių sklendžių atidarymo ar uždarymo signalų perdavimo iš antžeminių įrenginių yra išdėstyti Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.2.2 ir 4.2.3 punktuose ir jos A priedo 7 ir 33 dalyse.

4.3.4.11.   Funkcinis ir techninis elektros tiekimo reikalavimas

Šios TSS 4.2.8.3.6.9 ir 4.2.8.3.6.10 punktuose nustatoma, kad traukinio įrenginiai turi būti valdomi pagal reikalavimus, į traukinį perduodamus kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio įrenginiais, kai pravažiuojamos energijos posistemio fazių ir sistemų atskyrimo vietos. Atitinkami reikalavimai kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui yra išdėstyti Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.2.2 ir 4.2.3 punktuose ir jos A priedo 7 ir 33 dalyse.

4.3.4.12   Priekiniai žibintai

Yra priekinių žibintų (šios TSS 4.2.7.4.1.1 punktas) skleidžiamos šviesos sąsaja su bėgių keliuose ir šalia jų dirbančio personalo atspindinčios aprangos savybių, kuri aprašytos Infrastruktūros TSS 2006 4.7 poskyryje.

Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.2.16 punkte nustatoma, kad anksčiau pastatyti atšvaitai turi tenkinti eksploatacinius reikalavimus pagal Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS 4.2.7.4.1.1 punktą.

4.3.5.   Eksploatacijos posistemis

4.3.5.1.   Traukinių projektavimas

Šios TSS 4.2.7.1.2 punkte išdėstomi geležinkelių riedmenų reikalavimai susiję su traukinių projektavimu. Traukinių formavimo taisyklės yra nustatytos Eksploatacijos TSS 2006 4.2.2.5 punkte ir H, J ir L prieduose.

4.3.5.2.   Galinės sankabos ir sankabų įranga sujungimui su gelbėjimo traukiniais

Šios TSS 4.2.2.2 punkte ir K priede išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl traukinių galinių sankabų ir sankabų įrangos sujungimui su gelbėjimo traukiniais, ir tarp šių reikalavimų išskirtini eksploatavimo reikalavimai, pateikti K priedo 2 dalyje. Atitinkami reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.2.5, 4.2.3.6.3 ir 4.2.3.7 punktuose.

4.3.5.3.   Įlipimas

Šios TSS 4.2.2.4 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl keleivių laiptelių ir įlipimo durų. Atitinkami reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.2.4 punkte.

4.3.5.4   Tualetai

Šios TSS 4.2.2.5 punkte išdėstyti reikalavimai tualetų plovimo sistemai. Eksploatacijos TSS 2006 nenustato jokio reikalavimo dėl tualetų priežiūros tvarkaraščių ir parangos taisyklių sudarymo.

4.3.5.5.   Priekinis traukinio stiklas ir priekinė traukinio dalis

Šios TSS 4.2.2.7 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl priekinio traukinio stiklo. Atitinkami matomumo taisyklių reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.3.2.4 punkte.

4.3.5.6.   Geležinkelių riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių stebėjimo sistemoms

Šios TSS 4.2.3.3.2 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl ašies guolių būklės stebėjimo. Atitinkami eksploatavimo taisyklių reikalavimai gedimų aptikimo atvejui yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.3.6 punkte.

4.3.5.7.   Riedmenų dinaminės savybės

Šios TSS 4.2.3.4 punkte išdėstyti geležinkelių riedmenų reikalavimai susiję su riedmenų dinaminėmis savybėmis. Atitinkami eksploatavimo taisyklių reikalavimai nestabilumo nustatymo atvejui yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.3.6 punkte.

4.3.5.8.   Didžiausias traukinio ilgis

Šios TSS 4.2.3.5 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl didžiausio traukinio ilgio. Atitinkami eksploatavimo taisyklių reikalavimai tiems atvejams, kai traukinio ilgis neatitinka perono ilgio, yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.2.5, 4.2.3.6.3 ir 4.2.3.7 punktuose.

4.3.5.9.   Smėlio barstymas

Šios TSS 4.2.3.10 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl smėlio barstymo. Atitinkami taisyklių reikalavimai rankiniam barstymui arba automatinio barstymo uždraudimo mašinistui yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 B priedo C.1 dalyje ir H priede.

4.3.5.10.   Balasto išjudinimas oro srautu

Šios TSS 4.2.3.11 punkte apibūdinami geležinkelių riedmenų reikalavimai, susiję su balasto išjudinimu oro srautu. Atitinkami reikalavimai dėl greičio mažinimo taisyklių, jei reikia, yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.1.2.2.3 punkte.

4.3.5.11.   Stabdymo charakteristikos

Šios TSS 4.2.4.1 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl stabdymo charakteristikų. Atitinkami stabdžių naudojimo taisyklių reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.2.5.1, 4.2.2.6.1 ir 4.2.2.6.2 punktuose.

4.3.5.12.   Stabdžių sistemos reikalavimai

Šios TSS 4.2.4.3 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenų stabdžių sistemai. Atitinkami stabdžių naudojimo taisyklių reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.2.5.1, 4.2.2.6.1 ir 4.2.2.6.2 punktuose.

4.3.5.13.   Elektromagnetinių stabdžių naudojimas

Šios TSS 4.2.4.5 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl elektromagnetinių stabdžių naudojimo. Atitinkami elektromagnetinių stabdžių naudojimo taisyklių reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.2.6.2 punkte.

4.3.5.14.   Sustabdyto traukinio apsauga

Šios TSS 4.2.4.6 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl sustabdyto traukinio apsaugos. Atitinkami taisyklių reikalavimai dėl traukinio užblokavimo geležinkelio kelyje kai postovio stabdžių nepakanka yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.2.6.2 punkte.

4.3.5.15.   Stabdžių charakteristikos stačiuose nuolydžiuose

Šios TSS 4.2.4.7 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl stabdžių charakteristikų stačiuose nuolydžiuose. Atitinkami greičio ribojimo taisyklių reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.1.2.2.3 ir 4.2.2.6.2 punktuose.

4.3.5.16.   Viešoji informavimo sistema

Šios TSS 4.2.5.1 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl viešosios informavimo sistemos. Eksploatacijos TSS 2006 nėra nustatyta jokio taisyklių reikalavimo, susijusio su viešosios informavimo sistemos naudojimu.

4.3.5.17.   Keleivių pranešimai apie pavojų

Šios TSS 4.2.5.3 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl pranešimų apie pavojų, skirtų keleiviams. Atitinkami reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.2.4 punkte.

4.3.5.18.   Aplinkos sąlygos

Šios TSS 4.2.6.1 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl aplinkos sąlygų. Atitinkami reikalavimai, skirti geležinkelių riedmenų, kurie neatitinka konkrečių aplinkos sąlygų, leidimų eksploatuoti išdavimo taisyklėms, yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.2.5 ir 4.2.3.3.2 punktuose.

4.3.5.19.   Traukinio aerodinaminės apkrovos atviroje vietoje

Šios TSS 4.2.6.2 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl aerodinaminių apkrovų atvirame lauke. Eksploatacijos TSS 2006 nėra jokio saugos taisyklių reikalavimo, skirto peronuose esantiems bėgių kelių priežiūros darbininkams ar keleiviams.

4.3.5.20.   Šoninis vėjas

Šios TSS 4.2.6.3 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl šoninio vėjo. Atitinkami greičio ribojimo, jei reikia, taisyklių reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.1.2.2.3 ir 4.2.3.6 punktuose.

4.3.5.21.   Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose

Šios TSS 4.2.6.4 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl didžiausių slėgio pokyčių tuneliuose. Atitinkami greičio ribojimo, jei reikia, taisyklių reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.1.2.2.3 ir 4.2.3.6 punktuose.

4.3.5.22.   Išorinis triukšmas

Šios TSS 4.2.6.5 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl skleidžiamo išorinio triukšmo, kuris priklauso nuo eksploatavimo sąlygų. Atitinkami reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.3.7 punkte.

4.3.5.23.   Avariniai išėjimai

Šios TSS 4.2.7.1 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenų avariniams išėjimams. Atitinkami reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.3.6 ir 4.2.3.7 punktuose.

4.3.5.24.   Gaisrinė sauga

Šios TSS 4.2.7.2 punkte išdėstyti gaisrinės saugos reikalavimai geležinkelių riedmenims. Atitinkami reikalavimai dėl veiksmų kilus traukinyje gaisrui yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.3.6 ir 4.2.3.7 punktuose.

4.3.5.25.   Išoriniai žiburiai ir sirena

Šios TSS 4.2.7.4 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl išorinių šviesų ir sirenos. Atitinkami taisyklių reikalavimai dėl išorinių žiburių ir sirenos naudojimo yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.2.1.2, 4.2.2.1.3 ir 4.2.2.2 punktuose.

4.3.5.26.   Kėlimo ar gelbėjimo procedūros

Šios TSS 4.2.7.5 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl kėlimo ar gelbėjimo procedūrų. Atitinkami taisyklių reikalavimai dėl kėlimo ar gelbėjimo procedūrų yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.3.7 punkte.

4.3.5.27.   Vidinis triukšmas

Šios TSS 4.2.7.6 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl skleidžiamo išorinio triukšmo, kuris priklauso nuo eksploatavimo sąlygų. Eksploatacijos TSS 2006 šiam triukšmui nenustato jokių reikalavimų.

4.3.5.28.   Oro kondicionavimas

Šios TSS 4.2.7.7 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl oro kondicionavimo. Eksploatacijos TSS 2006 nenustato jokio reikalavimo dėl gryno oro tiekimo nutraukimo.

4.3.5.29.   Mašinisto budrumo patikros įtaisas

Šios TSS 4.2.7.8 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl mašinisto budrumo patikros įtaiso. Atitinkami reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.3.3.2 ir 4.2.3.7 punktuose.

4.3.5.30.   Stebėjimo ir diagnostikos sampratos

Šios TSS 4.2.7.10 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl stebėjimo ir diagnostikos sampratos. Papildomi reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.3.5.2 punkte ir H ir J prieduose.

4.3.5.31.   Specialus reikalavimas tuneliams

Šios TSS 4.2.7.11 punkte išdėstyti geležinkelių riedmenims skirti reikalavimai, susiję su specialiu reikalavimu tuneliams. Atitinkami reikalavimai procedūroms, kuriomis užkertamas kelias dūmams patekti į traukinio vidų, kai gaisro vieta yra greta traukinio, yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.1.2.2.1, 4.2.3.7 ir 4.6.3.2.3.3. punktuose.

4.3.5.32.   Reikalavimai traukos charakteristikoms

Šios TSS 4.2.8.1 punkte išdėstyti geležinkelių riedmenims skirti reikalavimai, susiję su reikalavimais traukos charakteristikoms. Atitinkami reikalavimai procedūroms, kuriomis atsižvelgiama į šias charakteristikas, yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.2.5 ir 4.2.3.3.2 punktuose.

4.3.5.33.   Varančiojo rato ir bėgio sankybio reikalavimai

Šios TSS 4.2.8.2 punkte išdėstyti geležinkelių riedmenims skirti reikalavimai, susiję su varančiojo rato ir bėgio sankybio reikalavimais. Atitinkami reikalavimai procedūroms, kurių reikia imtis pablogėjusios varančiojo rato ir bėgio sankybio sąlygomis, yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.3.3.2, 4.2.3.6 ir 4.2.1.2.2 punktuose ir jos B priedo C dalyje.

4.3.5.34.   Funkcinis ir techninis elektros tiekimo reikalavimas

Šios TSS 4.2.8.3 punkte išdėstyti elektros tiekimo reikalavimai geležinkelių riedmenims. Atitinkami reikalavimai procedūroms, kurių reikia imtis pablogėjus elektros tiekimo sistemos būklei, srovės imtuvų naudojimo taisyklėms ir taisyklėms, kurios susijusios su perėjimu per fazių ar sistemų atskyrimo ruožus, yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.3.6 ir 4.2.1.2.2 punktuose ir jos H priede.

4.3.5.35.   Paranga

Šios TSS 4.2.9 punkte apibūdinami geležinkelių riedmenų parangos reikalavimai. Eksploatacijos TSS 2006 nenustatyta jokio reikalavimo parangos procedūroms.

4.3.5.36.   Riedmens identifikavimas

Šios TSS 4.2.7.15 punkte išdėstomi geležinkelių riedmenų reikalavimai individualiai identifikuojamiems riedmenims.. Atitinkami riedmenų identifikavimo taisyklių reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.2.3 punkte.

4.3.5.37.   Signalų matomumas

Šios TSS 4.2.2.6 punkte išdėstyti mašinistui taikomi išorinio matomumo reikalavimai. Atitinkami eksploatavimo taisyklių reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.3.1.1, 4.3.2.4 ir 4.3.3.6 punktuose.

4.3.5.38.   Avariniai išėjimai

Šios TSS 4.2.7.1 punkte išdėstyti reikalavimai avariniams išėjimams. Atitinkami reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.2.4 punkte.

4.3.5.39.   Mašinisto ir mašinos sietuvas (MMS)

Šios TSS 4.2.7.14 punkte išdėstyti reikalavimai Europos traukinių valdymo sistemos monitoriui mašinistų kabinoms. Atitinkami eksploatavimo taisyklių reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.3.2.3 punkte ir A1 priede.

4.4.   Eksploatavimo taisyklės

3 skyriaus reikalavimus įvertinančios eksploatavimo taisyklės, skirtos į šios TSS taikymo sritį patenkantiems greitųjų geležinkelių riedmenims, yra nurodytos pirmiau pateiktame 4.3.5 punkte.

Toliau nurodytos eksploatavimo taisyklės nesudaro jokios geležinkelių riedmenų įvertinimo dalies.

Eksploatavimo taisyklės pablogėjusiomis sąlygomis yra geležinkelio įmonės saugos valdymo sistemos dalis (žr. 4.2.1 punkto a pastraipą).

Be to, eksploatavimo taisyklėmis turi būti užtikrinta, kad nuožulniame geležinkelio kelyje sustabdytą traukinį, kaip nurodyta šios TSS 4.2.4.6 punkte (Sustabdyto traukinio apsauga), traukinio ir lokomotyvo brigados per dvi valandas mechaninėmis priemonėmis jį sustabdys.

Apyvartos tvarkaraštyje turi būti atsižvelgta į parangos ir planinio remonto poreikį.

Geležinkelio įmonė turi parengti taisykles, kaip turi būti naudojama viešoji informavimo sistema, keleivių pranešimų apie pavojų priemonės ir avariniai išėjimai, taip pat kaip turi būti naudojamos durys ir valdomos oro kondicionavimo sistemos sklendės.

Infrastruktūros valdytojas turi parengti saugos taisykles, skirtas peronuose esantiems bėgių kelių priežiūros darbininkams ar keleiviams.

Geležinkelio įmonė turi nustatyti tokias eksploatacines sąlygas, kad triukšmo lygis mašinisto kabinoje neviršytų ribos, kurią nustatė Europos Parlamento ir Tarybos 2003 m. vasario 6 d. Direktyva 2003/10/EB dėl būtiniausių sveikatai ir saugai taikomų reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (triukšmo) keliama rizika darbuotojams, pagal geležinkelių riedmenų charakteristikas, kurios nurodytos šios TSS 4.2.7.6 punkte.

Reikalavimai pagalbos procedūroms, kurios skirtos sunkiai judantiems žmonėms, yra neišspręstas klausimas tol, kol neįsigalios Paprastųjų geležinkelių TSS, skirta aspektui Tinkamumas sunkiai judantiems žmonėms.

Panaudojus avarinę rankeną, jos plombos turi būti pakeistos.

Geležinkelio įmonė turi nustatyti pakėlimo ir gelbėjimo procedūras, kuriose aprašoma, kokiu metodu ir kokiomis priemonėmis bus atkurta nuvažiavusio nuo bėgių arba netinkamo įprastam eismui traukinio parengtis.

4.5.   Techninės priežiūros taisyklės

3 skyriaus esminius reikalavimus įvertinančios techninės priežiūros taisyklės, skirtos į šios TSS taikymo sritį patenkantiems greitųjų geležinkelių riedmenims, yra nurodytos šiuose punktuose:

—	4.2.3.3.1 Aširačių elektrinė varža;

—	4.2.3.3.2.1 Ašies guolių būklės stebėjimas 1 klasės traukiniams;

—	4.2.3.3.2.2 Ašies guolių būklės stebėjimas 2 klasės traukiniams, įskaitant įkaitusios ašidėžės aptikimą;

—	4.2.3.4.8 Lygiaverčio kūgiškumo eksploatacinės vertės;

—	4.2.7.3 Apsauga nuo sužalojimo elektros srove,

ypač punktuose:

—	4.2.9 Paranga,

—	4.2.10 Techninė priežiūra.

Techninės priežiūros taisyklės turi būti tokios, kad riedmenys per visą naudojimo laikotarpį tenkintų 6 skyriuje nurodytus įvertinimo kriterijus.

Už techninės priežiūros bylos tvarkymą atsakinga šalis, kaip nurodyta 4.2.10 punkte, turi nustatyti tokius leistinus nuokrypius ir techninės priežiūros intervalus, kad užtikrintų nuolatinį suderinamumą. Taip pat ji atsako už eksploatacinių verčių, kurios nenustatytos šioje TSS, nustatymą.

Tai reiškia, kad šios TSS 6 skyriuje aprašytos įvertinimo procedūros turės būti atliktos siekiant tipo patvirtinimo, bet techninei priežiūrai jos ne visada tiks. Ne kiekvieno techninės priežiūros įvykio metu galima atlikti visus bandymus, todėl gali prireikti didesnių leistinųjų nuokrypių.

Pirmiau paminėtų principų visuma užtikrina nuolatinį suderinamumą su esminiais reikalavimais per visą riedmens naudojimo laiką.

4.6.   Profesinė kompetencija

Greitųjų geležinkelių riedmenims eksploatuoti reikalinga profesinė kompetencija yra nurodyta Greitųjų geležinkelių eksploatacijos TSS 2006.

Kompetencijos reikalavimai greitųjų geležinkelių riedmenų techninei priežiūrai turi būti išsamiai aprašyti techninės priežiūros dokumentacijoje (žr. 4.2.10.2.2 punktą).

4.7.   Sveikatos ir saugos darbe sąlygos

Sveikatos ir saugos darbe sąlygos pagal triukšmo, vibravimo, oro kondicionavimo lygį traukinių ir lokomotyvų brigadų tarnybinėse kupė turi nesiskirti nuo keleiviams sudaromų minimalių sąlygų.

Šioje TSS nėra jokių papildomų sveikatos ir saugos darbe reikalavimų techninės priežiūros ir eksploatavimo darbuotojams, tik tie, kurie nustatyti 4.2.2.6 (mašinisto kabina), 4.2.2.7 (priekinis traukinio stiklas ir priekinė traukinio dalis), 4.2.7.1.2 (mašinisto kabinos avarinis išėjimas), 4.2.7.2.3.3 (atsparumas ugniai), 4.2.7.6 (vidinis triukšmas) ir 4.2.7.7 (oro kondicionavimas) punktuose ir techninės priežiūros plane (žr. 4.2.10 punktą).

4.8.   Infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų registrai

4.8.1.   Infrastruktūros registras

Reikalavimai greitųjų geležinkelių infrastruktūros registro turiniui, kiek jie susiję su greitųjų geležinkelių riedmenų posisetmiu, yra nurodyti šiuose punktuose:

—	1.2. Geografinė taikymo sritis

—	4.2.3.4.3. Ribinės bėgių kelio apkrovos

—	4.2.3.6. Didžiausi nuolydžiai

—	4.2.3.7. Didžiausias kreivės spindulys

—	4.2.4.1. Minimalios stabdymo charakteristikos

—	4.2.4.3. Stabdžių sistemos reikalavimai

—	4.2.4.5. Elektromagnetinių stabdžių naudojimas

—	4.2.4.7. Stabdžių charakteristikos stačiuose nuolydžiuose

—	4. 2.6.1. Aplinkos sąlygos

—	4.2.6.6.1. Generuojami trukdžiai, kurie veikia signalizacijos sistemą ir telekomunikacijų tinklą

—	4.2.7.7. Oro kondicionavimas

—	4.2.8.3. Aprūpinimo elektra charakteristikos

—	4.3.2.3. Kinematinis gabaritas

—	4.3.2.7. Didžiausias traukinio ilgis

—	4.3.2.8. Didžiausi nuolydžiai

—	4.3.2.9. Mažiausias kreivės spindulys

—	4.3.2.12. Elektromagnetinių stabdžių naudojimas

—	4.3.2.13. Stabdžių charakteristikos stačiuose nuolydžiuose

—	4.3.2.14. Keleivių pranešimai apie pavojų

—	4.3.2.20. Gaisrinė sauga

—	4.3.2.22. Specialus reikalavimas tuneliams

—	4.3.3.2. Stabdžių sistemos reikalavimai

—	4.3.4.6. Stabdymo charakteristikos

Infrastruktūros valdytojas atsako už infrastruktūros registrui teikiamų duomenų tikslumą.

4.8.2   Geležinkelių riedmenų registras

Geležinkelių riedmenų registre turi būti šie privalomi duomenys apie visus greitųjų geležinkelių riedmenis, kaip nurodyta šios TSS I priede.

Jeigu keičiasi valstybės narės registracija, įrašų apie tokius greitųjų geležinkelių riedmenis turinys geležinkelių riedmenų registre turi būti perkeltas iš pirminės registracijos valstybės į naujos registracijos valstybę.

Geležinkelių riedmenų registre kaupiami duomenys reikalingi:

—	Valstybei narei, kad patvirtintų, kad geležinkelių riedmenys tenkina šios TSS reikalavimus;

—	Infrastruktūros valdytojui, kad patvirtintų, kad geležinkelių riedmenys suderinami su infrastruktūra, kurioje numatyta juos eksploatuoti;

—	Geležinkelio įmonei, kad patvirtintų, kad geležinkelių riedmenys tenkina jos reikalavimus.

5.   SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1   Apibrėžtis

Pagal Direktyvos 96/48/EB 2 straipsnio d papunktį su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, sąveikos sudedamosios dalys -„tai bet kuri nedaloma sudedamoji dalis, mazgas, sukomplektuotas blokas, įtraukti arba ketinami įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveika“.

Sąvoka sudedamoji dalis apima ir materialius objektus, ir nematerialius objektus, pvz., programinę įrangą.

5.3 skirsnyje aprašytos sąveikos sudedamosios dalys yra sudedamosios dalys, kurių technologija, projektavimas, medžiagos, gamyba ir įvertinimo eiga yra nustatyti ir tai leidžia jas tiksliai apibūdinti ir įvertinti nepriklausomai nuo jų posistemio, kaip nurodyta Direktyvos 96/48/EB IV priede su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB.

5.2   Inovaciniai sprendimai

Kaip nurodyta šios TSS 4 skyriuje, inovaciniai sprendimai gali pareikalauti naujos specifikacijos ir (arba) naujų įvertinimo metodų. Tokios specifikacijos ir įvertinimo metodai kuriami pagal 6.1.4 punkte aprašytą eigą.

5.3   Sudedamųjų dalių sąrašas

Sąveikos sudedamosioms dalims, kurios yra pateiktos toliau, taikomos Direktyvos 96/48/EB atitinkamos nuostatos su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB:

Automatinės taukšų vidurio sankabos

Taukšų ir vilkimo įrangos sudedamosios dalys

Atstatymo ir gelbėjimo darbų vilkties sukabintuvas

Mašinisto kabinos priekinis stiklas

Ratai

Priekiniai žibintai

Apatinės ribos žibintai

Galiniai žibintai

Sirenos

Srovės imtuvai

Kontaktiniai srovės imtuvų intarpai

Jungtys su tualeto išmetamąja sistema

Kilnojami tualeto išmetamieji įrenginiai

Vandens pildymo suderintuvai

5.4   Sudedamųjų dalių charakteristikos ir reikalavimai

Greitųjų geležinkelių riedmenų privalomos charakteristikos yra pateiktos šiuose 4.2 skirsnio punktuose:

Automatinės taukšų vidurio sankabos [4.2.2.2.2.1 punktas]

Taukšų ir vilkimo įrangos sudedamosios dalys [4.2.2.2.2.2 punktas]

Atstatymo ir gelbėjimo darbų vilkties sukabintuvas [4.2.2.2.2.3 punktas]

Mašinisto kabinos priekinis stiklas [4.2.2.7 punktas]

Ratai [4.2.3.4.9.2 punktas]

Priekiniai žibintai [H priedo H.2 dalis]

Apatinės ribos žibintai [H priedo H.2 dalis]

Galiniai žibintai [H priedo H.3 dalis]

Sirenos [4.2.7.4.2.5 punktas]

Srovės imtuvai [4.2.8.3.7 punktas]

Kontaktiniai srovės imtuvų intarpai [4.2.8.3.8 punktas]

Jungtys su tualeto išmetamąja sistema [M VI priedas]

Kilnojami tualeto išmetamieji įrenginiai [4.2.9.3.2 punktas]

Vandens pildymo suderintuvai [4.2.9.5.2 punktas].

6.   ATITKTIES IR TINKAMUMO NAUDOTI ĮVERTINIMAS

6.1.   Geležinkelių riedmenų posistemio sąveikos sudedamosios dalys

6.1.1   Atitikties įvertinimas (bendrosios nuostatos)

Prieš pateikdamas sąveikos sudedamąją dalį į rinką, gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas turi sudaryti EB atitikties deklaraciją arba EB tinkamumo naudoti deklaraciją pagal Direktyvos 96/48/EB 13 straipsnio 1 dalį ir IV priedo 3 skyrių su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB.

Sąveikos sudedamosios dalies atitikties įvertinimas atliekamas pagal šiuos toliau pateiktus modulius (moduliai aprašyti šios TSS F priede):

Moduliai sąveikos sudedamosioms dalims:

A modulis	:	Vidinė gamybos kontrolė projektavimo, konstravimo ir gamybos etapams
A1 modulis	:	Vidinė projekto kontrolė su produkto patikra projektavimo, konstravimo ir gamybos etapams
B modulis	:	Tipo ekspertizė projektavimo ir konstravimo etapams
C modulis	:	Tipo atitiktis gamybos etapui
D modulis	:	Gamybos kokybės valdymo sistema gamybos etapui
F modulis	:	Gaminio patikra gamybos etapui
H1 modulis	:	Visapusiškos kokybės valdymo sistema projektavimo, konstravimo ir gamybos etapams
H2 modulis	:	Visapusiškos kokybės valdymo sistema su projekto ekspertize projektavimo, konstravimo ir gamybos etapams
V modulis	:	Tipo patvirtinimas atliekant eksploatacinius bandymus (tinkamumas naudoti)

Jeigu atitinkamam moduliui reikia notifikuotosios įstaigos dalyvavimo,

—	patvirtinimo tvarką ir įvertinimo turinį turi nustatyti gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas ir notifikuotoji įstaiga pagal šioje TSS apibrėžtus reikalavimus;

—

kiekvienai sąveikos sudedamajai daliai gamintojas parenka notifikuotąją įstaigą, — kuri turi būti įgaliota įvertinti greitųjų geležinkelių riedmenų posistemio sąveikos sudedamąsias dalis — arba greitųjų geležinkelių energijos posistemio srovės imtuvų ir kontaktinių srovės imtuvų intarpų sąveikos sudedamąsias dalis, jeigu tokios yra.

6.3 punkte yra teisinė nuostata dėl pereinamojo laikotarpio priemonių, leidžiančių naudoti nesertifikuotas sąveikos sudedamąsias dalis.

6.1.2   Atitikties įvertinimo procedūros (moduliai)

Atitikties įvertinimas turi apimti etapus ir charakteristikas, šios TSS D priedo D1 lentelėje nurodytas su „X“ ženklu. Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas reikiamai sudedamajai daliai modulį arba jų derinį pasirenka iš toliau pateiktos 22 lentelės.

22 lentelė

Sąveikos sudedamųjų dalių įvertinimo moduliai

Punktas	Įvertinamos sudedamosios dalys	A modulis	A1 modulis (3)	B+C moduliai	B+D moduliai	B+F moduliai	H1 moduliai (3)	H2 moduliai
4.2.2.2.2.1	Automatinės taukšų vidurio sankabos		X		X	X	X	X
4.2.2.2.2.2	Taukšų ir vilkimo įrangos sudedamosios dalys		X		X	X	X	X
4.2.2.2.2.3	Atstatymo ir gelbėjimo darbų vilkties sukabintuvas		X		X	X	X	X
4.2.2.7	Mašinisto kabinos priekinis stiklas		X		X	X	X	X
4.2.3.4.9.2	Ratai		X		X	X	X	X
4.2.7.4.2	Sirenos		X	X	X		X	X
4.2.8.3.7	Srovės imtuvai		X		X	X	X	X
4.2.8.3.9	Kontaktiniai srovės imtuvo intarpai		X		X	X	X	X
4.2.9.3.2	Kilnojami tualeto išmetamieji įrenginiai	X		X			X
4.2.9.5.2	Vandens pildymo suderintuvai	X		X			X
H priedo H.2 punktas	Priekiniai žiburiai		X	X	X		X	X
H priedo H.2 priedas	Apatinės ribos žiburiai		X	X	X		X	X
H priedo H.3 punktas	Galiniai žiburiai		X	X	X		X	X
M priedo VI dalis	Jungtys su tualeto išmetamąja sistema	X		X			X

6.1.3   Esami sprendimai

Jeigu esamas sąveikos sudedamosios dalies sprendimas jau yra įvertintas kaip tinkamas taikyti Europos rinkoje palyginti panašiomis sąlygomis, eiga yra tokia, kaip toliau aprašyta.

Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas turi aiškiai parodyti, kad sąveikos sudedamųjų dalių bandymai ir patikros, atlikti ankstesniam įvertinimui, atitinka šios TSS reikalavimus. Jeigu taip yra, tokių įvertinimų rezultatai galioja ir naujam įvertinimui. A1 ir H1 modulius leidžiama taikyti, jeigu jie yra pažymėti 22 lentelėje.

Jeigu neįmanoma parodyti, kad sprendimas praeityje pasiteisino, gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas turi pasirinkti įvertinimo procedūrą pagal modulį ar jų derinius, nurodytus 22 lentelėje. A1 ir H1 modulius leidžiama taikyti, jeigu jie yra pažymėti 22 lentelėje.

6.1.4   Inovaciniai sprendimai

Jeigu sąveikos sudedamajai daliai siūlomas inovacinis sprendimas, kaip apibrėžta 5.2 poskyryje, gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas turi nurodyti jo nuokrypius nuo atitinkamo šios TSS punkto ir apie juos pranešti Europos geležinkelių agentūrai (ERA). ERA turi baigti rengti reikiamus sudedamųjų dalių funkcinius ir sąsajų reikalavimus ir parengti įvertinimo metodus.

Šitaip sukurtos reikiami funkciniai ir sąsajų reikalavimai ir įvertinimo metodai įtraukiami į TSS ją persvarstant.

Įsigaliojus Komisijos sprendimui, priimtam pagal Direktyvos 96/48/EB 21 straipsnio 2 dalį su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, inovacinį sprendimą leidžiama naudoti iki jo įtraukimo į TSS.

6.1.5   Tinkamumo naudoti įvertinimas

Tinkamumo naudoti įvertinimas taikant tipo patvirtinimą atliekant eksploatacinius bandymus (V modulis), kaip nurodyta šios TSS F priede, reikalingas šioms toliau nurodytoms sąveikos sudedamosioms dalims.

—

ratams

—	galinėms sankaboms

6.2   Geležinkelių riedmenų posistemis

6.2.1   Atitikties įvertinimas (bendrosios nuostatos)

Pagal Direktyvos 96/48/EB VI priedą perkančioji organizacija arba Bendrijoje įsisteigęs jos atstovas pateikia pasirinktai notifikuotajai įstaigai prašymą dėl greitųjų geležinkelių riedmenų posistemio ir energijos posistemio atitikties įvertinimo.

Šiai notifikuotajai įstaigai turi būti išduotas leidimas atlikti greitųjų geležinkelių riedmenų posistemio ir, jeigu reikia, greitųjų geležinkelių energijos posistemio įvertinimą. Jeigu leidimas atlikti greitųjų geležinkelių energijos posistemio įvertinimą jai neišduotas, tai turi būti sudaryta sutartis su tokį leidimą gavusia kita notifikuotąja įstaiga dėl energijos posistemio traukinyje daliai taikomų reikalavimų tenkinimo įvertinimo (žr. šios TSS 4.2.8.3 ir 4.3.3.4 punktus).

Pareiškėjas turi sudaryti EB patikros deklaraciją(-as) pagal Direktyvos 96/48/EB 18 straipsnio 1 dalį ir VI priedą su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, greitųjų geležinkelių riedmenų posistemiui ir, jeigu reikia, energijos posistemio traukinyje daliai.

EB patikros deklaracija reikalinga norint gauti leidimą pradėti eksploatuoti geležinkelių riedmenis.

Posistemio atitikties įvertinimas atliekamas pagal vieną modulį iš toliau nurodytų modulių arba pagal jų derinį, kaip nurodyta šios TSS 6.2.2 punkte ir E priede (patys moduliai aprašyti šios TSS F priede):

Posistemių EB patikros moduliai

SB modulis	:	Tipo ekspertizė projektavimo ir konstravimo etapams
SD modulis	:	Gaminio kokybės valdymo sistema gamybos etapui
SF modulis	:	Gaminio patikra gamybos etapui
SH2 modulis	:	Visapusiškos kokybės valdymo sistema su projekto ekspertize projektavimo, konstravimo ir gamybos etapams

Patvirtinimo eigą ir įvertinimo turinį turi nustatyti pareiškėjas ir notifikuotoji įstaiga pagal šioje TSS apibrėžtus reikalavimus ir pagal 7 skyriuje išdėstytas taisykles

6.2.2   Atitikties įvertinimo procedūros (moduliai)

Pareiškėjas modulį arba jų derinį pasirenka iš 23 lentelės.

23 lentelė

Posistemių įvertinimo moduliai

Įvertinamas posistemis	SB+SD moduliai	SB+SF moduliai	SH2 modulis
Geležinkelių riedmenų posistemis	X	X	X
Energijos posistemio traukinyje dalis (jeigu yra)	X	X	X

Geležinkelių riedmenų posistemio charakteristikos, kurias atitinkamuose etapuose reikia įvertinti, yra nurodytos šios TSS E priedo E1 lentelėje. Pareiškėjas turi pareikšti, kad kiekvienas pagamintas posistemis atitinka tipą. „X“ žyma E priedo E1 lentelės 4 stulpelyje nurodo, kad atitinkamos charakteristikos turi būti patikrintos kiekvieno pavienio posistemio bandymais. Bandymo apimtis parenkama pagal naudojamą įvertinimo modulį.

D priedo D1 lentelėje nurodytos sąveikos sudedamųjų dalių charakteristikos taip pat yra pateiktos E priedo E1 lentelėje. Tų charakteristikų įvertinimas apima ir EB atitikties deklaracijos ir EB tinkamumo naudoti charakteristikos gavimą sąveikos sudedamajai daliai. Techninės priežiūros posistemio įvertinimas yra aprašytas 6.2.4 punkte.

6.2.3   Inovaciniai sprendimai

Jeigu geležinkelių riedmenų posistemyje panaudotas inovacinis sprendimas, kaip apibrėžta 4.1 skirsnyje, gamintojas arba perkančioji organizacija turi nurodyti jo nuokrypius nuo atitinkamo TSS punkto ir apie juos pranešti Europos geležinkelių agentūrai (ERA). ERA turi baigti rengti tokiam sprendimui reikiamus funkcinius ir sąsajų reikalavimus ir parengti įvertinimo metodus.

Šitaip sukurti reikiami funkciniai ir sąsajų reikalavimai ir įvertinimo metodai įtraukiami į TSS ją peržiūrint iš naujo.

Įsigaliojus Komisijos sprendimui, priimtam pagal Direktyvos 96/48/EB 21 straipsnio 2 dalį su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, inovacinį sprendimą leidžiama naudoti iki jo įtraukimo į TSS.

6.2.4   Techninės priežiūros įvertinimas

Pagal Direktyvos 96/48/EB 18 straipsnio 3 dalį su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, notifikuotajai įstaigai turi būti pateikta techninės priežiūros byla, kuri sudaro techninės bylos dalį.

Notifikuotoji įstaiga turi tik patikrinti, ar techninės priežiūros byloje yra 4.2.10.2 punkte nurodyta informacija. Nereikalaujama, kad notifikuotoji įstaiga tikrintų informacijos turinį.

Už techninės priežiūros atitikties įvertinimą atsako kiekviena valstybės narė.

F priedo F.4 punkte (kuris yra neišspręstas klausimas) aprašoma procedūra, pagal kurią kiekviena valstybė narė nustato, ar techninės priežiūros priemonės tenkina šios TSS sąlygas, ir garantuoja, kad per geležinkelių riedmenų naudojimo laiką bus laikomasi pagrindinių parametrų ir esminių reikalavimų.

6.2.5   Pavienių riedmenų įvertinimas

Jeigu pavienį naują, modernizuotą arba rekonstruotą riedmenį reikia įvertinti pagal 4.2.1.2 punkto reikalavimus, o kitiems sąstato riedmenims yra prieinamas įteisintas tipo arba projekto ekspertizės EB patikros sertifikatas, tai įvertinti pagal šią TSS reikia tik naują riedmenį, jeigu visa neišardomoji variklinio vagono ir keleivinio (-ų) vagono grupė ir toliau lieka suderinama su TSS.

Jeigu pavienį riedmenį reikia įvertinti pagal 4.2.1.2 punkto reikalavimus, o kitiems sąstato riedmenims nėra prieinamas įteisintas tipo arba projekto ekspertizės EB patikros sertifikatas, leidžiama tiems kitiems riedmenims taikyti nacionalinę sertifikavimo tvarką, kol taps prieinamas tipo arba projekto ekspertizės EB patikros sertifikavimas.

6.3   Sąveikos sudedamosios dalys be EB deklaracijos

6.3.1   Bendrosios nuostatos

Tam tikru ribotos trukmės laikotarpiu, vadinamu „pereinamuoju laikotarpiu“, sąveikos sudedamosios dalys, kurios neturi atitinkamos EB atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracijos išimtiniais atvejais gali būti įtrauktos į posistemius su sąlyga, kad bus tenkinamos šio poskyrio nuostatos.

6.3.2   Pereinamasis laikotarpis

Pereinamasis laikotarpis prasideda nuo šios TSS įsigaliojimo ir tęsiasi 6 metus.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, taip pat taikant 6.3.3.3 punkte leidžiamas išimtis, sąveikos sudedamosios dalys traukiamos į posistemį tik gavus reikiamas EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijas.

6.3.3   Posistemių, kurie turi nesertifikuotų sąveikos sudedamųjų dalių, sertifikavimas pereinamuoju laikotarpiu

6.3.3.1   Sąlygos

Pereinamuoju laikotarpiu notifikuotajai įstaigai leidžiama išduoti atitikties sertifikatą posistemiui, net jeigu jo kai kurios sąveikos sudedamosios dalys neturi atitinkamos EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos pagal šią TSS, jeigu tenkinami šie 3 kriterijai:

—	posistemio atitiktį yra patikrinusi notifikuotoji įstaiga pagal šios TSS 4 skyriuje nustatytus reikalavimus, ir

—	papildomais įvertinimais notifikuotoji įstaiga patvirtina, kad sąveikos sudedamųjų dalių atitiktis ir (arba) tinkamumas naudoti atitinka 5 skyriaus reikalavimus, ir

—

neturinčios atitinkamos atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti EB deklaracijos sąveikos sudedamosios dalys buvo panaudotos jau pradėtame eksploatuoti posistemyje bent vienoje valstybėje narėje iki šios TSS įsigaliojimo. — B atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos negali būti sudaromos tokiu būdu įvertintoms sąveikos sudedamosioms dalims.

6.3.3.2   Paskelbimas

—	Posistemio atitikties sertifikatas turi aiškiai nurodyti, kurias sąveikos sudedamąsias dalis notifikuotoji įstaiga įvertino kaip posistemio patikros dalį.

—

Posistemio EB patikros deklaracija turi aiškiai nurodyti: — kurios sąveikos sudedamosios dalys buvo įvertintos kaip posistemio dalis; — patvirtinimą, kad posistemio sąveikos sudedamosios dalys visiškai tapačios toms, kurios buvo patvirtintos kaip posistemio dalis; — priežastis, dėl kurių gamintojas nepateikė kai kurioms sąveikos sudedamosioms dalims EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos iki jų įtraukimo į posistemį.

6.3.3.3   Gyvavimo ciklo reglamentavimas

Posistemio pagaminimas, modernizavimas arba rekonstrukcija turi būti baigti per 6 pereinamojo laikotarpio metus. Posistemio gyvavimo ciklui aktualu tai, kad:

—	Pereinamuoju laikotarpiu ir

—

EB patikros deklaraciją posistemiui išdavusios įstaigos atsakomybe leidžiama, kad atitinkamos atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti EB deklaracijos neturinčios sąveikos sudedamosios dalys, kurios yra to paties tipo ir pagamintos to paties gamintojo, būtų naudojamos pakeitimams, susijusiems su posistemio technine priežiūra, ir posistemio atsarginėms dalims. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ir tol,

—	kol posistemis modernizuojamas, rekonstruojamas arba keičiamas ir

—

EB patikros deklaraciją posistemiui išdavusios įstaigos atsakomybe yra leidžiama, kad atitinkamos atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti EB deklaracijos neturinčios sąveikos sudedamosios dalys, kurios yra to paties tipo ir pagamintos to paties gamintojo, būtų naudojamos pakeitimams, susijusiems su posistemio technine priežiūra.

6.3.4   Stebėjimo priemonės

Pereinamuoju laikotarpiu valstybė narė stebi:

—	į jos rinką pateiktų sąveikos sudedamųjų dalių skaičių ir tipą;

—	užtikrina, kad, jeigu posistemiui naudoti reikia gauti leidimą, būtų atskleistos priežastys, dėl kurių gamintojas nesertifikavo sąveikos sudedamosios dalies;

—	Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša nesertifikuotų sąveikos sudedamųjų dalių duomenis ir nesertifikavimo priežastis.

7.   GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ POSISTEMIO TSS ĮGYVENDINIMAS

7.1   Šios TSS įgyvendinimas

7.1.1   Pagal naują projektą pagaminti nauji geležinkelių riedmenys

7.1.1.1   Apibrėžimai

7.1.1 ir 7.1.2.1 punktuose laikoma, kad:

—	A fazės laikotarpis yra laikotarpis, prasidedantis tada, kai paskiriama notifikuotoji įstaiga ir ji gauna geležinkelių riedmenų, kuriuos numatoma sukurti, gaminti ar įsigyti, aprašą.

—	B fazės laikotarpis yra laikotarpis, prasidedantis tada, kai notifikuotoji įstaiga išduoda tipo ar projekto EB ekspertizės patikros sertifikatą, ir pasibaigiantis, kai tipo ar projekto ekspertizės tyrimo EB patikros sertifikatas netenka galios..

7.1.1.2   Bendros nuostatos

Kiekvienas pareiškėjas turi teisę reikalauti

—	posistemiui tipo ar projekto ekspertizės EB patikros sertifikato ir (arba)

—	sąveikos sudedamosioms dalims tipo ar projekto ekspertizės atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti sertifikato,

kaip nurodyta 6.2.1 ir 6.1.1 punktuose.

Pareiškėjas turi pareikšti pasirinktai notifikuotajai įstaigai savo norą sukurti ir įvertinti naujus geležinkelių riedmenis ir (arba) sąveikos sudedamąją dalį, kaip nurodyta šios TSS 6 skyriuje. Kartu su pareiškimu jis turi pateikti naujų geležinkelių riedmenų, kuriuos numato sukurti, gaminti ar įsigyti, aprašą.

7.1.1.3   A fazė

Kitą dieną po notifikuotosios įstaigos paskyrimo dienos pradedamas skaičiuoti nurodytų geležinkelių riedmenų sertifikavimo pagrindo pagal paskyrimo dieną galiojančią TSS 7 metų A fazės laikotarpis, išskyrus atvejus, kuriems taikomas Direktyvos 96/48/EB 19 straipsnis su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB.

Jeigu fazės A laikotarpiu įsigalioja persvarstyta, įskaitant ir šią, TSS versija, leidžiama naudoti persvarstytą versiją visą arba jos atskiras dalis, jeigu taip susitaria pareiškėjas ir notifikuotoji įstaiga. Tokie susitarimai įforminami dokumentu.

Po teigiamo įvertinimo notifikuotoji įstaiga posistemiui išduoda tipo ar projekto ekspertizės EB patikros sertifikatą arba tipo ar projekto ekspertizės atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti sertifikatą sąveikos sudedamajai daliai.

7.1.1.4   B fazė

a)   Posistemio reikalavimai

Tipo ar projekto ekspertizės sertifikatas posistemiui galioja 7 metų B fazės laikotarpiu net ir įsigaliojus naujai TSS, išskyrus atvejus, kuriems taikomas Direktyvos 96/48/EB 19 straipsnis su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB. Tuo laikotarpiu to paties tipo geležinkelių riedmenis leidžiama pateikti eksploatuoti be naujo tipo įvertinimo.

Baigiantis 7 metų B fazės laikotarpiui geležinkelių riedmenys turi būti įvertinti pagal tuo metu galiojančią TSS pagal pakeistus sertifikavimo pagrindo reikalavimus arba naujus reikalavimus.

—	Jeigu prašoma nukrypti leidžiančios nuostatos ir tokia nuostata priimama, esamas tipo ar projekto ekspertizės EB patikros sertifikatas lieka galioti kitam 3 metų trukmės fazės B laikotarpiui. Jam baigiantis leidžiama pradėti naują įvertinimo ir prašymo gauti nukrypti leidžiančią nuostatą procesą.

—	Jeigu posistemio projektas tenkina pakeistus ar naujus reikalavimus, tipo ar projekto ekspertizės EB patikros sertifikatas lieka galioti kitam 7 metų trukmės fazės B laikotarpiui.

Jeigu iki fazės B laikotarpio pabaigos neįsigalioja nauja TSS, geležinkelių riedmenims nereikia naujo įvertinimo ir atitinkami sertifikatai lieka galioti kitam 7 metų trukmės fazės B laikotarpiui.

b)   Sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai

Tipo ar projekto ekspertizės ar tinkamumo naudoti sertifikatas galioja 5 metų B fazės laikotarpiu net ir įsigaliojus naujai TSS, išskyrus atvejus, kuriems taikomas Direktyvos 96/48/EB 19 straipsnis su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB. Tuo laikotarpiu to paties tipo naujas sudedamąsias dalis leidžiama pateikti eksploatuoti be įvertinimo.

Baigiantis 5 metų B fazės laikotarpiui sudedamosios dalys turi būti įvertintos pagal tuo metu galiojančią TSS pagal pakeistus sertifikavimo pagrindo reikalavimus arba naujus reikalavimus.

Jeigu prašoma nukrypti leidžiančios nuostatos ir tokia nuostata priimama, esamas tipo ar projekto ekspertizės EB patikros sertifikatas lieka galioti kitam 3 metų trukmės fazės B laikotarpiui. Jam baigiantis leidžiama dar kartą pradėti naują įvertinimo ir prašymo gauti nukrypti leidžiančią nuostatą procesą.

7.1.2   Pagaminti nauji esamos konstrukcijos geležinkelių riedmenys, kurie sertifikuoti pagal galiojančią TSS

Tipo ar projekto ekspertizės EB patikros sertifikatas posistemiui galioja 7 metų B fazės laikotarpiu net ir įsigaliojus naujai TSS, išskyrus atvejus, kuriems taikomas Direktyvos 96/48/EB 19 straipsnis su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB. Tuo laikotarpiu to paties tipo geležinkelių riedmenis leidžiama pateikti eksploatuoti be naujo tipo įvertinimo.

Baigiantis 7 metų B fazės laikotarpiui geležinkelių riedmenys turi būti įvertinti pagal tuo metu galiojančią TSS pagal pakeistus sertifikavimo pagrindo reikalavimus arba naujus reikalavimus.

—

Jeigu prašoma nukrypti leidžiančios nuostatos ir tokia nuostata priimama, esamas tipo ar projekto ekspertizės EB patikros sertifikatas lieka galioti kitam 3 metų trukmės fazės B laikotarpiui. Jam baigiantis leidžiama vėl pradėti naują įvertinimo ir prašymo gauti nukrypti leidžiančią nuostatą procesą.

—	Jeigu posistemio projektas tenkina pakeistus ar naujus reikalavimus, tipo ar projekto ekspertizės EB patikros sertifikatas lieka galioti kitam 7 metų trukmės fazės B laikotarpiui.

Jeigu iki fazės B laikotarpio pabaigos neįsigalioja nauja TSS, geležinkelių riedmenims nereikia naujo įvertinimo ir atitinkami sertifikatai lieka galioti kitam 7 metų trukmės fazės B laikotarpiui.

Sąveikos sudedamosioms dalims 7.1.1.4 punkte aprašytas procesas galioja ir pagamintiems naujiems esamos konstrukcijos geležinkelių riedmenims, kurie yra sertifikuoti pagal galiojančią TSS.

7.1.3   Esamos konstrukcijos geležinkelių riedmenys

Geležinkelių riedmenims, kurių projektas nesertifikuotas pagal techninės sąveikos specifikacijas, taikomos 7.1.7 punkte aprašytos sąlygos.

Esami geležinkelių riedmenys – tai geležinkelių riedmenys, kurie buvo naudojami susisiekimui iki šios TSS įsigaliojimo.

Ši TSS netaikoma esamiems riedmenims iki jų rekonstravimo ar modernizavimo.

7.1.4   Modernizuojami ar rekonstruojami geležinkelių riedmenys

Šis punktas taikomas jau eksploatuojamiems greitiesiems traukiniams ir paprastųjų geležinkelių riedmenims, kuriuos numatoma modernizuoti iki tinkamumo važiuoti dideliais greičiais, kaip nurodyta Direktyvos 96/48/EB 2 straipsnio l dalyje ir n punkte su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB.

Naujas įvertinimas pagal paraiškos padavimo dieną galiojančios TSS reikalavimus atliekamas tik tiems pakeitimams, kurie patenka į šios TSS taikymo sritį.

Tokiems pakeitimams, kurie gali būti kvalifikuojami kaip modernizavimas ar rekonstravimas, taikomi toliau pateikti metodiniai nurodymai:

Tų nurodymų sąrašas yra tik supažindinamojo pobūdžio ir atkreipia dėmesį į tuos pakeitimus, kuriems reikia iš naujo įvertinti riedmens projektą. Šis sąrašas nėra pilnutinis (toliau pateikti parametrų pokyčiai galioja tik tada, jeigu suminis pokytis neviršija šios TSS nustatytų ribų):

—

Riedmens parametrų, turinčių įtakos eismo savybėms, keitimas nenaudojant supaprastintos procedūros (λ). λ yra apibrėžta EN14363:2005 standarto 5.5.5 punkte. — Naujos konstrukcijos amortizatorių, sankabų, aktyviųjų riedmens ar vagono valdymo mechanizmų sumontavimas. — Pagrindinių sąlygų, reikalingų supaprastintai matavimo procedūrai priimti, viršijimas: saugos koeficiento λ ≥ 1,1 „neegzistavimas“, reiškiantis, kad gautieji įverčiai mažiausiai 10 % skiriasi nuo saugos ribą atitinkančių verčių. — Pagrindinės, riedmens ir eismui skirtos įrangos parametrų pakeitimai, viršijantys leistinus nuokrypius, kurie nurodyti EN14363:2005 standarto „Geležinkelio taikmenys – riedėjimo bandymai geležinkelių riedmenų patvirtinimui –riedėjimo savybių bandymai ir stacionarūs bandymai“ 3 lentelėje.

—	Vmax padidinimas daugiau kaip 10 km/h

—	Viso riedmens svorio pakeitimas daugiau kaip 10 %

—	Statinės ašies apkrovos padidinimas daugiau nei 1,5 t

—	Keičiamas sąvokos turinys — Avarinių išėjimų — Gaisrinės saugos — Žmonių buvimo vietų saugumo ir aplinkos apsaugos — Traukinyje įrengiamų kontrolės ir valdymo sistemų, įskaitant joms skirtą programinę įrangą.

7.1.5   Triukšmas

7.1.5.1   Pereinamasis laikotarpis

Riedmens į išorę skleidžiamam triukšmui šios TSS taikymo srityje leidžiama taikyti 2 dB(A) aukštesnę ribą nei nustatyta šios TSS 4 skyriuje ir 7.3 punkte pereinamuoju 24 mėnesių trukmės laikotarpiu, kuris prasideda šios TSS įsigaliojimo dieną. Ši sąlyga leidžiama tik šiais atvejais:

—	šios TSS įsigaliojimo dieną jau buvo pasirašytos sutartys arba įvyko paraiškų konkurso procedūros baigiamoji fazė, ir atitinkamai pagal tas sutartis buvo pasirinkti papildomų riedmenų tiekėjai, arba

—	pereinamuoju laikotarpiu buvo sudarytos naujų esamos konstrukcijos tipo geležinkelių riedmenų pirkimo sutartys.

Pereinamasis 24 mėnesių trukmės laikotarpis dyzeliniams motorvežiams pratęsiamas 60 mėnesių, jeigu jo vieno dyzelinio variklio galia 500 kW.

7.1.5.2   Modernizuoti ar rekonstruoti geležinkelių riedmenys

Pakankama įrodyti, kad modernizuoto ar rekonstruoto riedmens skleidžiamas triukšmas ne didesnis kaip buvęs iki modernizavimo ar rekonstravimo.

7.1.5.3.   Dviejų pakopų metodas

Rekomenduojama užsakant naujus geležinkelių riedmenis nuo 2010 m. sausio 1 d. taikyti šios TSS 4.2.1.1 ir 4.2.6.5.4 punktų reikalavimus ir sumažinti triukšmą 2 dB(A) esant 250 km/h greičiui ir 3 dB(A) esant 300 km/h ir 320 km/h greičiams. Ši rekomendacija bus panaudota kaip pagrindas persvarstyti 4.2.6.5.4 punktą iš naujo, kai bus persvarstoma TSS pagal 7.1.10 punkte nurodytą procesą.

7.1.6   Kilnojami tualeto išleidžiamieji įrenginiai [4.2.9.3 punktas]

Pirmasis žingsnis: infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė kartu peržiūri geležinkelio įmonės pateiktą geležinkelių riedmenų eismo tvarkaraščio projektą ir nustato tas sąveikai tinkamo tinklo vietas nagrinėjamame maršrute, kuriose, jeigu reikės, bus galima išleisti traukinių tualetų turinį (pagal minėtąjį riedmenų sąrašo projektą), ir tas vietas, kuriose nėra (ar nepakanka) stacionarių įrenginių traukinių tualetų turiniui išleisti.

Antrasis etapas: infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė kartu atlieka ekonominę analizę, kurioje numatoma, kaip reikėtų pakeisti geležinkelių riedmenų eismo tvarkaraštį. Pakeitimai daromi atsižvelgiant į tinklo vietų, kuriose, jeigu reikės, bus galima išleisti traukinių tualetų turinį, skaičių ir išsidėstymą, taip, kad galima būtų minimizuoti kilnojamų tualeto išleidžiamųjų įrenginių (atitinkančių šios TSS reikalavimus) skaičių tose vietose.

7.1.7   Gaisrinės saugos priemonės – medžiagų atitiktis

Iki EN45545–2 standarto arba šios TSS priedo paskelbimo, galima laikyti, kad atitiktis 4.2.7.2.2 punkto reikalavimui pasiekiama atlikus medžiagų gaisrinės saugos atitikties patikrą pagal notifikuotų nacionalinių taisyklių reikalavimus (taikant atitinkamą eksploatacinę kategoriją) pagal vieną kurią standartų grupę iš šių grupių:

—	Britų standartai BS6853, GM/RT2120, 2 leidimas ir AV/ST9002, 1 leidimas;

—	Prancūzijos standartai NF F 16–101:1988 ir NF F 16–102/1992;

—	Vokietijos standartai DIN 5510–2:2003 įskaitant toksiškumo matavimus, 2 gaisrinės saugos kategoriją (šis standartas šiuo metu papildomas toksiškumo reikalavimais; kol bus baigtas standarto papildymas, galima naudoti kitų standartų toksiškumo reikalavimus).

—	Italijos standartai UNI CEI 11170–1:2005 ir UNI CEI 11170–3:2005.

—	Lenkijos standartai PN-K-02511:2000 ir PN-K-02502:1992.

7.1.8   Pagal nacionalinius, dvišalius, daugiašalius ir tarptautinius susitarimus eksploatuojami geležinkelių riedmenys

7.1.8.1   Esami susitarimai

Valstybės narės per 6 mėnesius nuo šios TSS įsigaliojimo dienos praneša Komisijai apie šių tipų susitarimus, pagal kuriuos naudojami geležinkelių riedmenys, patenkantys į šios TSS taikymo sritį (geležinkelių riedmenų gamyba, rekonstravimas, modernizavimas, pateikimas eksploatuoti, eksploatavimas ir valdymas, kaip apibrėžta šios TSS 2 skyriuje):

—	nuolatinius arba laikinus nacionalinius, dvišalius ar daugiašalius valstybių narių ar geležinkelio saugos institucijų ir geležinkelio įmonių ar infrastruktūros valdytojų susitarimus;

—	dvišalius ar daugiašalius geležinkelio įmonių, infrastruktūros valdytojų ar valstybių narių ar geležinkelio saugos institucijų susitarimus;

—	tarptautinius vienos ar daugiau valstybių narių ir bent vienos trečiosios valstybės ar valstybių narių geležinkelio įmonių ar infrastruktūros valdytojų ir bent vienos trečiosios valstybės geležinkelio įmonės ar infrastruktūros valdytojo susitarimus.

Šiais susitarimais nustatytas geležinkelių riedmenų ilgalaikis eksploatavimas ar techninė priežiūra yra leistini tiek, kiek neprieštarauja Bendrijos teisei.

Europos geležinkelių agentūra turi įvertinti šių susitarimų suderinamumą su ES teise, įskaitant ir jų nediskriminacinį pobūdį, ir ypač su šia TSS, ir Komisija imasi būtinų atitinkamų priemonių, pavyzdžiui, persvarstyti šią TSS įtraukiant į ją galimus specifinius atvejus arba pereinamąsias priemones.

Apie RIC susitarimą informuoti nereikia, nes jis yra žinomas.

7.1.8.2   Būsimi susitarimai

Bet kuriame būsimame susitarime ar esamų susitarimų pakeitimuose, pirmiausia tuose, kuriuose kalbama apie geležinkelių riedmenų, kurių projektas nesertifikuotas pagal šią TSS, viešuosius pirkimus, turi būti atsižvelgta į ES teisę ir ypač į šią TSS. Valstybės narės Komisijai praneša apie tokius susitarimus ar pakeitimus. Tokiu atveju taikoma ta pati 7.1.7.1 punkte nurodyta procedūra.

7.1.9   TSS persvarstymas

Pagal direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 3 dalį su pakeitimais, padarytais direktyva 2004/50/EB, Agentūra atsako už techninės sąveikos specifikacijų persvarstymą ir atnaujinimą ir reikiamų rekomendacijų teikimą šios direktyvos 21 straipsnyje nurodytam Komitetui, kad būtų įvertinta technologijų plėtros pasiekimai ar socialiniai reikalavimai. Be to, šiai TSS gali turėti įtakos ir kitų TSS laipsniškas priėmimas ir persvarstymas. Šiai TSS siūlomi pakeitimai turi būti kruopščiai išnagrinėti, ir atnaujintos TSS bus skelbiamos, preliminariu vertinimu, periodiškai kas 3 metai.

Apie kiekvieną nagrinėjamą inovacinį sprendimą pareiškėjas turi pranešti Agentūrai, kaip nurodyta 6.1.4 ar 6.2.3 punktuose, kad būtų galima iš anksto spręsti dėl sprendimo įtraukimą į šią TSS, o jeigu pareiškėjas to nepadaro, pranešti Agentūrai turi notifikuotoji įstaiga.

Toliau Agentūra veikia taip, kaip nurodyta 6.1.4 ar 6.2.3 punktuose.

7.2   Geležinkelių riedmenų suderinamumas su kitais posistemiais

Greitųjų geležinkelių TSS įgyvendinimas turi atitikti visiško suderinamumo tarp geležinkelių riedmenų ir stacionarių įrenginių reikalavimus, įskaitant transeuropinio greitųjų geležinkelių tinklo infrastruktūrą, aprūpinimą energija ir kontrolę ir valdymą.

Todėl geležinkelių riedmenims aktualūs įgyvendinimo metodai ir etapai priklauso nuo šių sąlygų:

—	greitųjų geležinkelių infrastruktūros, energijos, kontrolės, valdymo ir signalizacijos, taip pat eksploatavimo techninės sąveikos specifikacijų įgyvendinimo pažanga;

—	geležinkelių riedmenų apyvartos tvarkaraščių.

Traukinyje įrengiamos kontrolės ir valdymo sistemos perkėlimo strategija yra aprašyta Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 7.2.2.5 punkte.

Priemonės, kuriomis užtikrinamas techninio suderinamumo reikalavimų tenkinimas ir įvertinamos pirmiau minėtos sąlygos, yra:

—	infrastruktūros registras;

—	geležinkelių riedmenų registras.

7.3   Specifiniai atvejai

7.3.1   Bendrosios nuostatos

Toliau pateiktiems specifiniams atvejams leidžiama taikyti šias specialias nuostatas.

Šie specifiniai atvejai priklauso dviem kategorijoms: nuostatos taikomos arba nuolatinai („P“ atvejis) arba laikinai („T“ atvejis). Laikiniems atvejams rekomenduojama, kad valstybės narės priderintų atitinkamą posistemį arba iki 2010 metų („T1“ atvejis), nes toks tikslas buvo iškeltas 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, arba iki 2020 metų („T2“ atvejis).

7.3.2   Specifinių atvejų sąrašas

7.3.2.1   Bendros nuostatos specifiniam 1 524 mm vėžės tinklo atvejui

Suomijos specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Suomijos teritorijoje ir Švedijos pasienio stotyje Haparanda (1 524 mm), vežimėliai, aširačiai ir kitos su bėgių vėžės sąsajomis susijusios sąveikos sudedamosios dalys arba (ir) 1 524 mm vėžės keliui skirti posistemiai priimtini tik tada, jeigu atitinka toliau pateiktus Suomijos atskirus bėgių vėžės sąsajų atvejus. Nepažeidžiant pirmiau minėto apribojimo (1 524 mm vėžės), visos sąveikos sudedamosios dalys ir (arba) posistemiai, atitinkantys TSS reikalavimus 1 435 mm vėžės keliui, yra priimtini Suomijos pasienio stočiai Tornio (1 435 mm) ir traukinių keltų uostams su 1 435 mm vėžės geležinkeliu.

7.3.2.2   Galinės sankabos ir sankabų įranga sujungimui su gelbėjimo traukiniais [4.2.2.2 punktas]

Suomijos specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Leistinas atstumas tarp taukšų vidurio linijų yra 1 830 mm. Šiuose geležinkelių riedmenyse leidžiama pasirinktinai įrengti SA-3 tipo sankabas su šoniniais taukšais arba be jų.

Jeigu atstumas tarp taukšų vidurio linijų yra 1 790 mm, ir taukšo plokščių plotis turi būti padidintas 40 mm išorės kryptimi.

7.3.2.3   Keleivių laiptelis [4.2.2.4.1 punktas]

Pastaba: Atskiri atvejai iš Sunkiai judančių žmonių TSS čia bus pridėti vėliau.

7.3.2.4   Riedmens gabaritas [4.2.3.1 punktas]

Suomijos specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Važiuoti Suomijoje skirti geležinkelių riedmenys (1 524 mm) turi tenkinti FIN 1 gabaritą, kaip nurodyta R priede,

Didžiosios Britanijos geležinkelių linijų specifiniai atvejai:

„P“ kategorija – nuolatinis

Traukiniai, skirti važiuoti Didžiosios Britanijos modernizuotomis geležinkelio linijomis, turi atitikti „UK1 (2 leidimas)“ gabaritą, nurodytą šios TSS C priede.

Airijos ir Šiaurės Airijos tinkle važiuojančių traukinių specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Traukinių, kurie skirti važiuoti Airijos ir Šiaurės Airijos geležinkelio linijomis, gabaritas turi būti suderinamas su Airijos standartiniu statinių artumo atstumu.

7.3.2.5   Riedmens masė [4.2.3.2 punktas]

Prancūzijos specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Šis specifinis atvejis yra apibūdintas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 3.1.4 punkte.

Belgijos greitųjų geležinkelių TEN (išskyrus „L1“) specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Šis specifinis atvejis yra apibūdintas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 3.1.5 punkte.

7.3.2.6.   Aširačių elektrinė varža [4.2.3.3.1 punktas]

Lenkijos specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Šis specifinis atvejis yra apibūdintas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 3.5.2 punkte.

Prancūzijos specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Šis specifinis atvejis yra apibūdintas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 3.5.3 punkte.

Nyderlandų specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Šis specifinis atvejis yra apibūdintas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 1 priedo 1 priedėlio 3.5.4 punkte.

1 520 mm ar 1 524 mm pločio vėžės tinklo specifinis atvejis

„P“ kategorija – nuolatinis

Šis specifinis atvejis yra apibūdintas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 6.4 punkte.

7.3.2.7.   Įkaitusių ašidėžių aptikimas 2 klasės traukiniams [4.2.3.3.2.3 punktas]

Suomijos specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Riedmens funkciniai reikalavimai

Kad būtų galima identifikuoti traukinius traukinių identifikavimo sistemomis ir naudoti specialius pavojaus signalų skelbimo lygius, reikia infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonės bendro susitarimo. Specialūs pavojaus signalų skelbimo lygiai turi būti įtraukti į geležinkelių riedmenų registrą.

Kontrolinės zonos skersiniai matmenys

Geležinkelių riedmenims, kurie skirti važiuoti Suomijos tinkle (1 524 mm pločio vėže), ašidėžių apačioje esančios kontrolinės zonos turi būti paliktos laisvos, kad jos galėtų būti stebimos naudojantis geležinkelio kelio ĮAA įranga, turi būti:

—	mažiausiai 50 mm ištisinio ilgio ir patekti į erdvę, kurios mažiausias skersinis atstumas yra 1 020 mm ir didžiausias skersinis atstumas 1 140 mm nuo aširačio centro;

—	mažiausiai 15 mm ištisinio ilgio ir patekti į erdvę, kurios mažiausias skersinis atstumas yra 885 mm ir didžiausias skersinis atstumas 903 mm nuo aširačio centro.

Kontrolinės zonos išilginiai matmenys

Ašidėžės apačios, kuri turi būti paliktos laisva ir neužstotos, kad jas būtų galima stebėti geležinkelio kelio ĮAA įranga (žr. toliau pateiktą pav.), išilginio matmens:

—	vidurys turi būti aširačio vidurio linijoje,

—	mažiausias ilgis Lmin (mm) = 200mm.

7.3.2.8.   Rato ir bėgio sankybio (rato profiliai) [4.2.3.4.4]

Suomijos specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Traukinių, kurie skirti važiuoti Suomijos tinklo linijomis, aširačiai turi būti suderinami su 1 524 mm pločio vėže.

Airijos ir Šiaurės Airijos tinkle važiuojančių traukinių specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Traukinių, kurie skirti važiuoti Airijos ir Šiaurės Airijos geležinkelio linijomis, aširačiai turi būti suderinami su 1 602mm pločio vėže.

7.3.2.9.   Aširačiai [4.2.3.4.9]

Suomijos specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Aširačių ir ašių, kurie skirti 1 520 ir 1 524 mm pločio vėžėms, matmenys yra pateikti M priedo M.2 lentelėje.

7.3.2.10.   Didžiausias traukinio ilgis [4.2.3.5]

Didžiosios Britanijos specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS 2006 yra specifinis Britanijos tinklo atvejis, pagal kurį modernizuotų linijų peronams naudingas ilgis turi būti mažiausiai 300 m. Infrastruktūros registre bus nurodytas faktinis modernizuotų linijų peronų, kuriuose Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS atitinkantys traukiniai stos įprasto komercinio eksploatavimo metu, ilgis. Greitųjų traukinių, skirtų važiuoti Britanijos tinkle, ilgis turi būti suderinamas su peronų, prie kurių numatomas juos stabdyti, ilgiu.

Graikijos specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Greitųjų geležinkelių infrastruktūros specifikacijoje 2006 yra specifinis Graikijos tinklo atvejis, pagal kurį kai kurių modernizuotų linijų peronams naudingas ilgis gali būti tarp 150 m ir 300 m, kaip nurodyta išsamiame šio specifinio atvejo apraše.

Traukinių, atitinkančių Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, skirtų važiuoti Graikijos tinkle, ilgis turi būti suderinamas su peronų, prie kurių numatomas juos stabdyti, ilgiu.

7.3.2.11.   Smėlio barstymas [4.2.3.10]

1 520 ir 1 524 mm vėžės tinklo specifinis atvejis

„P“ kategorija – nuolatinis

Šis specifinis atvejis yra apibūdintas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 6 punkte.

7.3.2.12.   Stabdymas [4.2.4 punktas]

7.3.2.12.1.   Bendros nuostatos

Suomijos specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Jeigu nominalus greitis viršija 140 km/h, bent viename vežimėlyje reikia įrengti magnetinį bėginį stabdį. Jeigu nominalus greitis viršija 180 km/h, bėginiai stabdžiai įrengiami abiejuose vežimėliuose. Abiem atvejais bėginiai stabdžiai turi būti su šildymo įranga.

Stabdžių charakteristikoms stačiuose nuolydžiuose taikomi reikalavimai negalioja riedmenims, skirtiems 1 524 mm pločio vėžei.

1 524 mm pločio vėžei skirtiems riedmenims postovio stabdžiai turi būti suprojektuoti taip, kad visiškai pakrauti keleiviniai vagonai išsilaikytų ant 2,5 % nuolydžio bėgių kelio, kai didžiausias rato ir bėgio sankybis lygus 0,15 ir nėra vėjo.

7.3.2.12.2.   Elektromagnetinių stabdžių naudojimas [4.2.4.5 punktas]

Vokietijos specifinis atvejis

„P“ kategorija – nuolatinis

Šis specifinis atvejis yra apibūdintas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 5.2.3 punkte.

Švedijos specifinis atvejis

„P“ kategorija – nuolatinis

Švedijos tinkle neleidžiama naudoti elektromagnetinių stabdžių staigiam ar paprastam stabdymui.

7.3.2.13.   Aplinkos sąlygos [4.2.6.1 punktas]

Suomijos, Norvegijos, Švedijos specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Drėgnis

Staigūs oro temperatūros šalia riedmens pokyčiai visais svarstomais atvejais turi būti ne didesni kaip 60 oK.

7.3.2.14.   Traukinio aerodinamika

7.3.2.14.1.   Keleivius perone veikiančios aerodinaminės apkrovos [4.2.6.2.2 punktas]

JK specifinis atvejis

„P“ kategorija – nuolatinis

Viso ilgio traukinys atvirame lauke važiuodamas greičiu v = 200 km/h (ar mažesniu už jį didžiausiu eksploataciniu greičiu) neturi sukelti didesnio kaip u2σ=11,5 m/s oro srauto greičio 1,2 m aukštyje virš perono ir 3,0 m atstumu nuo bėgių kelio vidurio viso traukinio pravažiavimo metu (įskaitant ir oro bangas prieš pravažiavimą ir po jo). Tokiam įvertinimui naudojamo perono aukštis turi būti be 915 mm arba mažesnis. Visos kitos bandymų sąlygos nurodytos 4.2.6.2.2 punkte.

7.3.2.14.2.   Slėgio apkrovos atvirame lauke [4.2.6.2.3 punktas]

JK specifinis atvejis

„P“ kategorija – nuolatinis

JK modernizuotoms linijoms didžiausias leistinas slėgio pokytis (Δp 2σ) turi būti 665 Pa visiems traukiniams.

7.3.2.14.3.   Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose [4.2.6.4 punktas]

Italijos specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Kadangi Italijoje yra daug 54 m2 skerspjūvio tunelių, kurių pravažiavimo greitis yra 250 km/h, ir yra tunelių 82,5 m2 skerspjūvio tunelių, kurių greitis yra 300 km/h, Italijos tinkle važiuojantys traukiniai turi atitikti 24 lentelėje pateiktus reikalavimus.

24 lentelė

Reikalavimai sąveikai tinkamam traukiniui, kai jis vienintelis važiuoja nenuožulniu vamzdžio tipo tuneliu (Italijos specifinis atvejis)

Traukinio tipas	Gabaritas	Etaloninis atvejis		Etaloninio atvejo kriterijus			Didžiausias leistinas greitis [km/h]
		Vtr [km/h]	Atu [m2]	ΔpN [Pa]	ΔpN+ΔpFr [Pa]	ΔpN+ΔpFr+ΔpT [Pa]
Vtr,max < 250 km/h	GA ar mažiau	200	53,6	≤ 1 750	≤ 3 000	≤ 3 700	≤ 210
	GB	200	53,6	≤ 1 750	≤ 3 000	≤ 3 700	≤ 210
	GC	200	53,6	≤ 1 750	≤ 3 000	≤ 3 700	≤ 210
Vtr,max < 250 km/h	GA ar mažiau	200	53,6	≤ 1 195	≤ 2 145	≤ 3 105	< 250
	GB	200	53,6	≤ 1 285	≤ 2 310	≤ 3 340	< 250
	GC	200	53,6	≤ 1 350	≤ 2 530	≤ 3 455	< 250
Vtr,max ≥ 250 km/h	GA ar mažiau	250	53,6	≤ 1 870	≤ 3 355	≤ 4 865	250
Vtr,max ≥ 250 km/h	GA ar mažiau	250	63,0	≤ 1 460	≤ 2 620	≤ 3 800	> 250
	GB	250	63,0	≤ 1 550	≤ 2 780	≤ 4 020	> 250
	GC	250	63,0	≤ 1 600	≤ 3 000	≤ 4 100	> 250

Jeigu neišardomoji variklinio vagono ir keleivinio(-ų) vagono grupė netenkina 24 lentelėje nurodytų verčių, eksploatavimo taisyklės tokiam traukiniui nustatomos taikant infrastruktūros valdytojo paskelbtas taisykles.

7.3.2.15.   Ribiniai išorinio triukšmo parametrai [4.2.6.5 punktas]

7.3.2.15.1.   Pastoviojo triukšmo riba [4.2.6.5.2 punktas]

JK ir Airijos specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Dyzeliniams motorvežiams pastoviojo triukšmo riba LpAEq,T turi būti 77 dB(A).

7.3.2.15.2   Pradinio triukšmo riba [4.2.6.5.3 punktas]

JK ir Airijos specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Elektrifikuotiems lokomotyvams, kuriems ties rato apvadu yra P<4 500 kW, didžiausias pradinis triukšmo lygis LpAFmax turi būti 84dB(A).

7.3.2.16.   Ugnies gesintuvas [4.2.7.2.3.2 punktas]

Italijos specifinis atvejis:

„T2“ kategorija – laikinas

Atsižvelgiant į nacionalinių reglamentų atnaujinimo proceso trukmę, leidžiama, kad Italijos tinkle vidaus susisiekimui naudojami traukiniai būtų aprūpinti nešiojamais sausų miltelių gesintuvais.

Nešiojami sausų miltelių gesintuvai turi būti tinkami ir pakankami ir turi būti tinkamose vietose.

7.3.2.17.   Sirenos [4.2.7.4.2.1 punktas]

Suomijos specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

2 klasės traukiniuose turi būti įrengtos dvi skirtingų tonų sirenos. Sirenų įspėjamieji garsiniai signalai turi būti tokie, kad būtų atpažįstami kaip traukinio signalai ir būtų nepanašūs į automobilių transporto, fabriko sirenos ar kitus įprastus signalus. Turi būti naudojami du atskirai nuskambantys įspėjamieji signalai:

aukštas signalas	:	800 Hz ± 20 Hz
žemas signalas	:	460 Hz ± 20 Hz

Italijos specifinis atvejis:

„T2“ kategorija – laikinas

Atsižvelgiant į nacionalinių reglamentų atnaujinimo proceso trukmę, leidžiama, kad Italijos tinkle vidaus susisiekimui naudojami traukiniai turėtų įrengtas sirenas, kurių pagrindiniai dažniai yra:

aukštas signalas	:	660 Hz ± 15 Hz
aukštas signalas	:	370 Hz ± 10 Hz

Šių dažnių garso slėgio lygis turi būti tarp 120 dB ir 125 dB, naudojant matavimo metodą, aprašytą 4.2.7.4.2 punkte.

7.3.2.18.   Kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema [4.2.7.9 punktas]

7.3.2.18.1.   Aširačių padėtis [4.2.7.9.2 punktas]

Vokietijos specifinis atvejis

„P“ kategorija – nuolatinis

Šis specifinis atvejis yra apibūdintas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 2.1.5 punkte.

Lenkijos ir Belgijos specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Šis specifinis atvejis yra apibūdintas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 2.1.6 punkte.

Prancūzijos greitųjų geležinkelių transeuropinio tinklo (TEN) ir vien tik Belgijos greitųjų geležinkelių TEN „L1“ specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Šis specifinis atvejis yra apibūdintas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 2.1.8 punkte.

Belgijos specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Šis specifinis atvejis yra apibūdintas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 2.1.9 punkte.

1 520 ar 1 524 mm vėžės tinklo specifinis atvejis

„P“ kategorija – nuolatinis

Šis specifinis atvejis yra apibūdintas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 6.2 punkte.

7.3.2.18.2.   Ratai [4.2.7.9.3 punktas]

Suomijos specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Dėl šiaurės klimato sąlygų Suomijoje ir Norvegijoje ratams naudojama speciali medžiaga. Ji yra panaši į ER8, bet skiriasi didesniu mangano ir silikono kiekiu, kuris pagerina atsparumą trūkinėjimui. Traukiniui eismui tarp šalių naudoti šią medžiaga leidžiama, jei valstybės dėl to susitaria.

Prancūzijos specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Šis specifinis atvejis yra apibūdintas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 2.2.2 punkte.

Lietuvos specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Šis specifinis atvejis yra apibūdintas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 2.2.4 punkte.

7.3.2.19.   Srovės imtuvas [4.2.8.3.6 punktas]

Suomijos specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Suomijos tinkle eksploatuojami traukiniai turi būti su 1 950 mm srovės imtuvu. Jo profilio požymiai yra šie:

—	ragas pagamintas iš izoliacinės medžiagos (numatomas ilgis 200 mm);

—	mažiausias kontaktinio srovės imtuvo intarpo ilgis 1 100 mm;

—	ėmiklio laidžiosios zonos ilgis 1 550 mm;

—	srovės imtuvo vežimėlio ilgis 1 950 mm.

Įprastas kontaktinio laido aukštis yra 6 150mm (mažiausias 5 600 mm, didžiausias 6 500 mm).

Srovės imtuvo vežimėlio didžiausias plotis išilgai bėgių kelio turi būti 400 mm.

Prancūzijos specifinis atvejis:

T2 kategorija

Kontaktinius srovės imtuvų intarpus, skirtus srovėms imtuvams nuolatinės srovės tinkle, leidžiama gaminti iš vario ir plieno.

P kategorija

Traukiniuose, kurie skirti nuolatinės srovės geležinkelio linijoms, leidžiama įrengti 1 950 mm pločio srovės imtuvų vežimėlius.

P kategorija

Greituosiuose traukiniuose, kurie skirti važiuoti Prancūzijoje ir Šveicarijoje, leidžiama įrengti 1 450 mm pločio srovės imtuvų vežimėlius.

Vokietijos ir Austrijos specifinis atvejis

„P“ kategorija – nuolatinis

Draudžiama investuoti į orinių elektros linijų įrenginių keitimą II ir III kategorijos geležinkelio linijose ir stotyse, jeigu tai daroma siekiant tenkinti 1 600 mm pločio Europantograph tipo srovės imtuvams taikomus reikalavimus. Tokiomis linijomis važiuojantiems traukiniams turi būti numatyti 1 950 mm pločio šalutiniai srovės imtuvai vidutiniams greičiams iki 230 km/h, kad tokiose transeuropinio tinklo dalyse orinių elektros linijų įrenginių nereikėtų parengti Europantograph tipo srovės imtuvams. Tokiose vietose didžiausias leistinas kontaktinio laido atstumas nuo vertikaliosios linijos, kertančios bėgių kelio vidurio liniją, pučiant šoniniam vėjui yra 550 mm. Būsimuose tyrimuose, susijusiuose su II ir III kategorijos linijomis, reikėtų atsižvelgti į Europantograph tipo srovės imtuvus įrodant sprendimų tinkamumą.

Didžiosios Britanijos tinkle važiuojančių traukinių specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

II ir III kategorijos linijoms srovės imtuvų vežimėliai negali turėti izoliacinių ragų, išskyrus specialius maršrutus, kurie turi būti įrašomi į infrastruktūros registrą.

II ir III kategorijos linijoms srovės imtuvų vežimėlių laidžiosios dalies plotis turi būti lygus 1 300 mm.

Srovės imtuvų darbinės zonos ilgis turi būti 2,1 m.

Srovės imtuvo vežimėlio didžiausias plotis išilgai bėgių kelio turi būti 400 mm.

Švedijos tinkle važiuojančių traukinių specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

II ir III kategorijos linijomis važiuojantiems traukiniams turi būti numatyti 1 800 mm pločio šalutiniai srovės imtuvai vidutiniams greičiams iki 230 km/h.

Per Orezundo (Öresund) tiltą į Švediją vykstantiems traukiniams leidžiama turėti 1 950 mm pločio srovės imtuvus.

Talpinis galios koeficientas yra neleidžiamas aukštesnėms kaip 16,5 kV įtampoms dėl rizikos, kad kitiems riedmenims gali būti sunku ar neįmanoma naudoti regeneracinį stabdymą dėl pernelyg aukštos orinės kontaktinės linijos įtampos.

Regeneravimo režimo (elektrinio stabdymo metu) traukinys negali tapti panašus į didesnį kaip 60 kVAr galios kondensatorių esant bet kuriam regeneruojamos galios dydžiui, t.y. regeneravimo metu talpinis galios koeficientas yra draudžiamas. Išimtiniu atveju yra leidžiama 60 kVAr talpinė reaktyvioji galia, jeigu traukinys ar traukos riedmuo aukštos įtampos pusėje turi filtrus. Šie filtrai neturi būti didesni kaip 60 kVAr talpinės reaktyviosios galios dydžio pagal pagrindinį srovės dažnį.

Ispanijos tinkle važiuojančių traukinių specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Kai kuriose II ir III kategorijos geležinkelio linijose ir stotyse neleidžiama naudoti 1 600 mm pločio Europantograph tipo srovės imtuvų. Tokiomis linijomis važiuojantiems traukiniams turi būti numatyti 1 950 mm pločio šalutiniai srovės imtuvai vidutiniams greičiams iki 230 km/h.

Draudžiama investuoti į orinės kontaktinės linijos keitimą II ir III kategorijos geležinkelių linijose ir stotyse, jeigu tai daroma siekiant tenkinti 1 600 mm pločio Europantograph tipo srovės imtuvams taikomus reikalavimus. Tokiomis linijomis važiuojantiems traukiniams turi būti numatyti 1 950 mm pločio šalutiniai srovės imtuvai vidutiniams greičiams iki 230 km/h, kad tokiose transeuropinio tinklo dalyse elektros oro linijų įrenginių nereikėtų parengti Euro tipo srovės imtuvams. Tokiose vietose didžiausias leistinas kontaktinio laido skersinis atstumas nuo vertikalios linijos, kertančios bėgių kelio vidurio liniją, pučiant šoniniam vėjui yra 550 mm. Būsimuose tyrimuose, susijusiuose su II ir III kategorijos linijomis, reikėtų atsižvelgti į Europantograph tipo srovės imtuvus parodant sprendimų tinkamumą.

Srovės imtuvo gabaritai

II ir III kategorijų geležinkelių linijoms Didžiojoje Britanijoje naudojami srovės imtuvai neturi viršyti toliau diagramoje pateiktų gabaritų. Tai yra absoliutinis gabaritas, bet ne koregavimui tinkamas etaloninis profilis. Suderinamumo parodymo būdas yra neišspręstas klausimas.

Srovės imtuvo matmenys

Ši diagrama rodo kraštinį apvalkalą, į kurį judėdamas turi tilpti srovės imtuvo vežimėlis. Apvalkalas turi būti dedamas ant bėgių kelio vidurio linijos, esančios kraštinėje padėtyje nepažeidžiant bėgių kelio leistinųjų nuokrypių. Apvalkalas nelaikomas etaloniniu profiliu.

Visiems greičiams iki linijos leistinojo greičio, esant didžiausiai išorinio bėgio pakylai, įvertinant didžiausią vėjo greitį, kuriam esant netaikomi eksploataciniai ribojimai, ir kraštinį vėjo greitį, kuris apibrėžtas infrastruktūros registre:

W = 990 mm,

kai H ≤ 4 300 mm;

ir

W' = 990 + (0,040 × (H – 4 300)) mm,

kai H > 4 300 mm.

čia:

H = aukštis iki apvalkalo viršaus nuo bėgių lygio (mm). Šis matmuo yra lygus kontaktinio laido aukščio ir pakėlimo dydžio sumai.

Kontaktinio srovės imtuvo intarpo nusidėvėjimui turi būti taikoma papildoma nuolaida.

Italijos specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Greitiesiems traukiniams Italijoje ir Šveicarijoje leidžiama įrengti 1 450 mm pločio srovės imtuvų vežimėlius.

7.3.2.20.   Sąsajos su kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema [4.2.8.3.8 punktas]

Belgijos specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Šis specifinis atvejis yra nustatytas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 3.6.1 punkte.

7.3.2.21.   Tualetų išleidžiamosios sistemos jungtys [4.2.9.3 punktas]

Suomijos specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Jungtys ištuštinimui ir nuplovimui ir jų sandarinimo įtaisai turi atitikti M VI priedo M VI1 ir M VI2 pav.

7.3.2.22.   Vandens pildymo suderintuvai [4.2.9.5 punktas]

Suomijos specifinis atvejis:

„P“ kategorija – nuolatinis

Vandens pildymo suderintuvai turi būti tokie, kaip parodyta M VII priedo M VII3 pav.

7.3.2.23.   Gaisrinės saugos standartai [7.1.6 punktas]

Ispanijos specifinis atvejis:

„T“ kategorija – laikinas

Iki EN45545–2 standarto paskelbimo galioja Ispanijos gaisrinės saugos standartų taisyklės (DT-PCI/5A).

---

(1)  Tai atvejais, kai apkrova neįmanoma, leidžiami tokie alternatyvūs metodai, kaip kitų stabdžio elementų išjungimo modeliavimas, su sąlyga, kad tai nesukelia reikšmingų procedūros klaidų.

(2)  Aukštesni kaip 0,8 galios koeficientai dėl mažesnių reikalavimų tiekti įmontuotą įrangą teikia didesnes ekonominio efektyvumo galimybes.

(3)  A1 ir H1 moduliai esamiems sprendimams leidžiami tik 6.1.3 punkte nustatytomis sąlygomis