16.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 298/27

(1)

2010 m. vasario 17 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl į Sąjungą importuojamų Bosnijos ir Hercegovinos kilmės ceolito A miltelių inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Tyrimas inicijuotas 2010 m. sausio 4 d. gavus skundą, kurį pateikė Industrias Quimicas del Ebro SA, MAL Magyar Aluminium, PQ Silicas BV, Silkem d.o.o. ir Zeolite Mira Srl Unipersonale (toliau – skundo pateikėjai), kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) visų Sąjungoje pagaminamų ceolito A miltelių. Skunde pateikti šio produkto dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, eksportuojančių Bosnijos ir Hercegovinos gamintojų grupei, importuotojams, naudotojams, kitoms žinomoms susijusioms šalims ir Bosnijos ir Hercegovinos atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą.

(4)

Skundo pateikėjai, Sąjungos gamintojai, eksportuojančių Bosnijos ir Hercegovinos gamintojų grupė, importuotojai ir naudotojai pareiškė savo nuomonę. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(5)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį Sąjungos gamintojų ir importuotojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali būti vykdoma atranka. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų Sąjungos gamintojų ir importuotojų prašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie veiklą 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, susijusią su nagrinėjamuoju produktu (kaip toliau apibrėžta 2.1 dalyje).

(6)

Kaip paaiškinta 16 konstatuojamojoje dalyje, prašomą informaciją pateikė ir sutiko būti atrenkami aštuoni Sąjungos gamintojai. Remdamasi iš bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų gauta informacija Komisija atrinko keturis Sąjungos gamintojus, kurių gamybos ir (arba) pardavimo apimtys Sąjungoje yra didžiausios.

(7)

Kaip toliau paaiškinta 20 konstatuojamojoje dalyje, prašomą informaciją pateikė ir sutiko būti atrenkami tik trys nesusiję importuotojai. Tačiau vienas iš šių importuotojų neimportavo ir (arba) nepirko nagrinėjamojo produkto. Todėl atsižvelgiant į nedidelį importuotojų skaičių, atranka buvo nebereikalinga.

(8)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytus terminus, t. y. eksportuojančių Bosnijos ir Hercegovinos gamintojų grupei, keturiems atrinktiems Sąjungos gamintojams ir trims nesusijusiems importuotojams ir (arba) naudotojams.

(9)

Atsakymus pateikė eksportuojančių Bosnijos ir Hercegovinos gamintojų grupė, įskaitant jos susijusias bendroves, keturi atrinkti Sąjungos gamintojai ir trys nesusiję Sąjungos importuotojai ir (arba) naudotojai.

(10)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių patalpose:

(11)

Atliekant tyrimą dėl dempingo ir žalos buvo nagrinėjamas 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2005 m. sausio mėn. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(12)

Nagrinėjamasis produktas – ceolito A milteliai, taip pat vadinami ceolito NaA milteliais arba ceolito 4A milteliais (toliau – nagrinėjamasis produktas), kurių KN kodas šiuo metu yra ex 2842 10 00.

(13)

Nagrinėjamasis produktas skirtas naudoti galutinio vartojimo produktuose kaip aktyvusis priedas, naudojamas gaminant skalbimo miltelius ir vandens minkštiklius.

(14)

Nustatyta, kad nagrinėjamasis produktas, Bosnijos ir Hercegovinos vidaus rinkoje parduodamas produktas, Sąjungos gamintojų gaminamas ir parduodamas Sąjungoje produktas pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir techninėmis charakteristikomis bei naudojimo paskirtimi, todėl jie laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(15)

Bosnijos eksportuojančių gamintojų grupė teigė, kad nagrinėjamojo produkto, kurį kartu eksportuoja Fabrika Glinice Birac AD ir jos susijusi bendrovė Alumina d.o.o. (toliau – grupė Birac), gamybos sąnaudos, gamybos procesai ir kokybė skiriasi nuo kai kurių Sąjungos gamintojų gaminamo panašaus produkto. Taip pat tvirtinta, kad grupės Birac gamybos procesas grindžiamas ne aliuminio trihidratu, o iš aliuminio gaunamu aliuminio oksido tirpalu, o gamyba Sąjungoje dažniausiai grindžiama hidrato kristalais, kurie kaitinant ir pridedant natrio šarmo, vėl virsta skysčiu, skirtu ceolito suspensijai gaminti. Dėl minėtų argumentų pažymima, kad grupės Birac pateikta informacija neprieštarauja nustatytiems faktams, kad nepriklausomai nuo bet kokių tariamai skirtingų gamybos procesų, sąnaudų ar kokybės, nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas pasižymi tomis pačiomis fizinėmis ir techninėmis charakteristikomis bei naudojimo paskirtimi.

(16)

Aštuoni Sąjungos gamintojai, kurių pardavimo apimtis sudaro 50 % Sąjungos gamintojų pardavimo rinkoje apimties, atsakė į pranešime apie inicijavimą nurodytą prašymą pateikti duomenis atrankai atlikti. Iš pradžių buvo atrinkti penki didžiausi Sąjungos gamintojai. Tačiau viena bendrovė nusprendė nutraukti bendradarbiavimą. Todėl atliekant šį tyrimą atrinkti likusieji keturi Sąjungos gamintojai.

(17)

Per TL šių keturių Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis sudarė apie 37 % bendros Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungos rinkoje apimties ir daugiau kaip 75 % aštuonių gamintojų, kurie atliekant atranką pateikė duomenų, pardavimo apimties. Laikyta, kad šie keturi atrinkti gamintojai, palyginti su visais Sąjungos gamintojais, buvo tipiški.

(18)

Bosnijos eksportuojančių gamintojų grupė tvirtino, kad trys Sąjungos gamintojai (MAL Magyar Aluminium, Silkem d.o.o. ir Industrias Quimicas del Ebro SA) turėtų būti laikomi nebendradarbiaujančiais atliekant šį tyrimą. Tvirtinta, kad šios bendrovės pateikė nekonfidencialius atsakymus į perspėjimo raštus praėjus kelioms dienoms po nustatyto termino. Dėl to, kas nurodyta pirmiau, pažymima, kad minėtos šalys informaciją pateikė laiku ir tai jokiais būdais nesudarė kliūčių tyrimo eigai ar šalių teisėms į gynybą.

(19)

Taip pat teigta, kad vienas Sąjungos gamintojas (MAL Magyar Aluminium) savo atsakyme dėl atrankos nepaminėjo, kad jis buvo susijęs su kitu Sąjungos gamintoju (Silkem d.o.o.). Pastaroji bendrovė nebuvo atrinkta ir nebuvo įtraukta į MAL Magyar Aluminium klausimyno atsakymus. Todėl tvirtinta, kad abu Sąjungos gamintojai turėtų būti laikomi nebendradarbiaujančiais atliekant šį tyrimą. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad Komisijos tarnybos apie šių šalių ryšį žinojo, kai buvo pateiktas skundas, o viena iš dviejų bendrovių jį nurodė atsakyme dėl atrankos. Be to, ryšys buvo atskleistas MAL Magyar Aluminium klausimyno atsakyme. Galiausiai reikėtų patikslinti, kad Silkem d.o.o. ir MAL Magyar Aluminium visapusiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą. Dėl Silkem d.o.o.: bendrovė pateikė duomenų atliekant atranką, tačiau nebuvo atrinkta, todėl jos nebuvo prašyta užpildyti klausimyną. Dėl MAL Magyar Aluminium: bendrovei nereikėjo pateikti jungtinio atsakymo įtraukiant Silkem d.o.o., nes Silkem d.o.o. yra atskiras juridinis vienetas.

(20)

Tik trys nesusiję importuotojai atsakė į prašymą pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją, reikalingą atrankai atlikti. Vėliau nustatyta, kad viena iš šių bendrovių neimportavo arba nepirko nagrinėjamojo produkto. Todėl nuspręsta, kad nesusijusių importuotojų atranka nebūtina.

(21)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia patikrino, ar kiekvieno iš dviejų grupės Birac eksportuojančių gamintojų panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams buvo tipiškas, t. y., ar bendra tokio pardavimo apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 % bendros atitinkamo pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Nustatyta, kad pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas.

(22)

Komisija vėliau nagrinėjo, ar kiekvieno eksportuojančio gamintojo pardavimas vidaus rinkoje galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant, kokia vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams parduoto kiekio dalis buvo parduota pelningai.

(23)

Pelningais buvo laikomi tie pardavimo vidaus rinkoje sandoriai, kai vieneto kaina buvo lygi gamybos sąnaudoms arba jas viršijo. Todėl buvo nustatytos vidaus rinkoje per TL parduoto produkto gamybos sąnaudos.

(24)

Minėtos analizės rezultatai rodo, kad visas abiejų eksportuojančių gamintojų pardavimas vidaus rinkoje buvo pelningas, turint omenyje, kad grynoji vieneto pardavimo kaina viršijo apskaičiuotąsias vieneto gamybos sąnaudas.

(25)

Kadangi produktas vidaus rinkoje nebuvo parduodamas tipiškais kiekiais, normalioji vertė turėjo būti apskaičiuojama remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi.

(26)

Apskaičiuojant normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, panašaus produkto pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos (toliau – PBA išlaidos) ir kiekvieno susijusio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo gauto pelno už vidaus rinkoje parduotą panašų produktą svertinis vidurkis įprastomis prekybos sąlygomis per tiriamąjį laikotarpį buvo susumuoti su jų vidutinėmis gamybos sąnaudomis per tiriamąjį laikotarpį. Prireikus gamybos sąnaudos ir PBA išlaidos buvo koreguojamos prieš jas panaudojant įprastoms prekybos sąlygoms patikrinti ir normaliosioms vertėms apskaičiuoti.

(27)

Kadangi visas eksportas į Sąjungą buvo vykdomas per susijusį importuotoją, eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Pakoreguota perpardavimo pirmajam nepriklausomam Sąjungos pirkėjui kaina siekiant atsižvelgti į visas nuo importo iki perpardavimo patirtas išlaidas, įskaitant muitus ir mokesčius, taip pat pagrįstą PBA išlaidų bei pelno dydį. Dėl PBA išlaidų: naudoti susijusio importuotojo duomenys apie patirtas PBA išlaidas. Kadangi nesusiję importuotojai atliekant tyrimą nebendradarbiavo, remiantis naudotojų, kurie TL taip pat importavo nagrinėjamąjį produktą, pateikta informacija, naudotas 5 % pagrįstas pelno dydis.

(28)

Grupė Birac teigė, kad jos susijusio importuotojo funkcijos buvo panašesnės į eksporto departamento nei importuotojo funkcijas, todėl eksporto kaina turėtų būti apskaičiuojama ne pagal minėto reglamento 2 straipsnio 9 dalį, o pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį remiantis faktiškai sumokėtomis ar mokėtinomis eksporto kainomis. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina nustatoma remiantis perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams kaina, kai nagrinėjamąjį produktą nepriklausomiems pirkėjams perparduoda su eksportuojančios šalies eksportuotoju susijusios bendrovės. Atlikus tyrimą nustatyta, kad susijusi bendrovė yra įsteigta Sąjungoje. Ji, inter alia, tvarko pirkėjų užsakymus ir grupės Birac pagaminto nagrinėjamojo produkto sąskaitas faktūras. Be to, nustatyta, kad grupė Birac parduoda nagrinėjamąjį produktą susijusiai Sąjungos bendrovei, kuri jį perparduoda nepriklausomiems ES pirkėjams. Todėl šis argumentas turi būti atmestas. Pažymėtina, kad tai, jog susijusi bendrovė atlieka tam tikras funkcijas iki importo, nereiškia, kad eksporto kaina negali būti apskaičiuota remiantis perpardavimo pirmajam nepriklausomam pirkėjui kaina atliekant būtinus koregavimus pagal 2 straipsnio 9 dalį.

(29)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į kainoms ir kainų palyginamumui įtakos turinčius skirtumus. Buvo atlikti atitinkami koregavimai, susiję su transporto, pervežimo, draudimo ir kredito išlaidomis, kai buvo nustatyta, kad jie yra pagrįsti, tikslūs ir patvirtinti įrodymais.

(30)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį dempingo skirtumas abiem eksportuojantiems gamintojams buvo nustatytas remiantis vidutinės svertinės normaliosios vertės ir vidutinės svertinės eksporto kainos palyginimu.

(31)

Abiejų eksportuojančių gamintojų individualūs dempingo skirtumai buvo apskaičiuoti remiantis į Sąjungą eksportuotais kiekiais, ir gautas grupės Birac dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra 28,1 %.

(32)

Remiantis skunde ir bendradarbiaujančių eksportuojančių Bosnijos ir Hercegovinos gamintojų grupės pateikta informacija, Bosnijoje ir Hercegovinoje nėra kitų žinomų nagrinėjamojo produkto gamintojų. Todėl Bosnijai ir Hercegovinai nustatytinas dempingo skirtumas visos šalies mastu turėtų būti lygus vienintelei bendradarbiaujančiai eksportuojančių Bosnijos ir Hercegovinos gamintojų grupei nustatytam dempingo skirtumui.

(33)

Primenama, kad šiuo atveju yra tik vienas eksportuojantis Bosnijos gamintojas (grupė Birac). Todėl, siekiant apsaugoti privačią verslo informaciją, negalima pateikti konkrečių duomenų apie importo apimtis, importo kainas, rinkos dalis, Sąjungos gamybą ir pardavimo apimtis. Tokiomis aplinkybėmis rodikliai pateikiami indeksuota forma arba pagal skalę.

(34)

Kaip nurodyta 3.1 skirsnyje, keturi atrinkti Sąjungos gamintojai sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė).

(35)

Pirminiame tyrimo etape Sąjungoje suvartojamo kiekio apskaičiavimas buvo grindžiamas skunde pateiktais duomenimis ir papildytas patikrintais duomenimis, kuriuos pateikė tyrime dalyvaujantys gamintojai, importuotojas ir (arba) naudotojai. Šie duomenys nusiųsti visoms suinteresuotosioms šalims, kad šios teiktų pastabas. Pastabų, užginčijančių Sąjungos suvartojimo duomenis, negauta.

(36)

Todėl Sąjungos suvartojamas kiekis apskaičiuotas remiantis Sąjungoje parduotu Sąjungos pramonės pagaminto panašaus produkto kiekiu, Sąjungoje parduotu kito žinomo Sąjungos gamintojo pagamintu panašaus produkto kiekiu ir iš trečiųjų šalių importuotu nagrinėjamojo produkto kiekiu.

(37)

Taigi Sąjungos suvartojimo raida buvo tokia:

(38)

Nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto suvartojimas Sąjungoje nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 7 %. Tai rodo, kad buvo laipsniškai mažinamas nagrinėjamojo produkto, kurį naudotojai deda į pagrindinius produktus, kaip antai, skalbimo priemones, kiekis. Tai taip pat rodo, kad vis daugiau vartotojų pramonės produktų gaminama nebenaudojant ceolito.

(39)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį nagrinėjamojo produkto importo apimtis padidėjo 359 %.

(40)

2005–2008 m. vidutinė importo kaina nekito, o per TL padidėjo apie 10 %. Tai iš esmės lėmė pagerėjusi ES rinkos padėtis, leidusi visiems gamintojams didinti nagrinėjamojo produkto kainas.

(41)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį nagrinėjamosios šalies importo rinkos dalis išaugo beveik keturgubai ir per TL sudarė 10–15 % rinkos dalies.

(42)

Siekiant išnagrinėti priverstinį kainų mažinimą, remiantis vidurkiu eksportuojančio Bosnijos gamintojo importo kainos buvo palygintos su Sąjungos pramonės kainomis per TL. Sąjungos pramonės kainos pakoreguotos atsižvelgiant į gamintojų grynųjų kainų EXW sąlygomis lygį ir palygintos su CIF importo kainomis. Neatsižvelgta į jokius muitus, nes per TL eksportuojančiam Bosnijos gamintojui buvo taikoma 0 % lengvatinė muito norma.

(43)

Nustatytas Sąjungos pramonės kainų procentu išreikštas svertinis vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas yra 20–25 %.

(44)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi Komisija nagrinėjo visus ekonominius veiksnius ir rodiklius, turinčius poveikio Sąjungos pramonės būklei.

(45)

Rodikliai, susiję su makroekonominiais elementais (gamyba, pajėgumai, pardavimo apimtis, rinkos dalis ir t. t.), yra grindžiami Komisijos tarnybų nustatytais duomenimis ir buvo nusiųsti suinteresuotosioms šalims, kad šios teiktų pastabas, kaip nurodyta 35 konstatuojamojoje dalyje. Šių rodiklių duomenys susiję su visais Sąjungos gamintojais. Kai naudojami su visais Sąjungos gamintojais susiję duomenys, toliau pateikiamų lentelių šaltinyje nurodomi makro duomenys. Kiti rodikliai grindžiami patikrintais atrinktų gamintojų pateiktais duomenimis. Šie rodikliai nurodomi kaip mikro duomenys. Dėl makro duomenų eksportuojantis Bosnijos gamintojas teigė, kad dėl nesutarimų, susijusių su atitinkamu KN kodu, naudotu klasifikuojant produktą, abejojama, ar šie duomenys yra patikimi. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad žalos rodikliams tariami nesutarimai dėl KN kodų jokio poveikio neturėjo. Primenama, kad nagrinėjamojo produkto apibrėžtis buvo pateikta pranešime apie inicijavimą. Ši apibrėžtis yra aiški ir nepalieka jokių neteisingo aiškinimo galimybių. Kadangi pranešime apie inicijavimą nurodyta, kad KN kodas pateikiamas tik kaip informacija, suinteresuotųjų šalių buvo paprašyta pateikti informaciją remiantis produkto apibrėžtimi nepriklausomai nuo KN kodų. Be to, primenama, kad eksportuojantis Bosnijos gamintojas neužginčijo informacijos apie Sąjungos suvartojimą. Didžioji informacijos apie importą dalis buvo tiesiogiai gauta iš eksportuojančio Bosnijos gamintojo duomenų, o likusi dalis buvo susijusi su nedideliu importuojamo produkto kiekiu iš kitų šalių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad nebuvo pateikta jokių konkrečių įrodymų, pagrindžiančių teiginį dėl nepatikimų duomenų, šis argumentas turėjo būti atmestas.

(46)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 14 %. 2008–2009 m. Sąjungos gamintojas (Sasol Italy SpA) visiškai nutraukė gamybą. Be to, Henkel AG nutraukė ceolito suspensijos gamybą (tai – ne nagrinėjamasis produktas, o skysto pavidalo pakaitalas). Tam tikru mastu dėl šių pokyčių pagerėjo likusių gamintojų padėtis.

(47)

Nepaisant minėtų pokyčių, remiantis pramonės dažniausiai naudojamu apskaičiavimo metodu, pajėgumai išliko pakankamai stabilūs per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Tačiau atlikus atrinktų gamintojų patikrinimą paaiškėjo, kad šiai pramonei taikomo pajėgumų apskaičiavimo rezultatai gali svyruoti priklausomai nuo nagrinėjamojo produkto rinkos ir kitų produktų, kurie gali būti gaminami naudojant tą pačią įrangą, rinkos santykinės sėkmės.

(48)

Remiantis pateiktais duomenimis, pajėgumų naudojimas sumažėjo 14 %. Be to, šis dydis niekada nepasiekė 80 %, o tai rodo tam tikrą pajėgumų perteklių. Šis klausimas bus toliau aptariamas nagrinėjant priežastinį ryšį.

Atsargos

(49)

Sąjungos pramonės atsargų kiekis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo nedidelis ir nekito. Buvo tikimasi, kad gaminant panašų produktą bus įvykdomi užsakymai, todėl visada buvo laikoma kuo mažiau atsargų. Dėl šios priežasties jos nebuvo svarbus veiksnys atliekant šį tyrimą.

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(50)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 18 %.

(51)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 11 %.

Pardavimo kainos

(52)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusioms šalims ES kaina padidėjo 21 %. Apskritai, tai rodo didesnes žaliavų ir energijos kainas, todėl atskirai vertinant šis aspektas nėra laikomas svarbiu veiksniu.

Pelningumas

(53)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės pelningumas buvo nedidelis. Tokia padėtis susidarė dėl to, kad ji negalėjo kelti kainų dėl skirsnyje „Priežastinis ryšys“ aptariamų priežasčių, visų pirma dėl padidėjusio importo dempingo kainomis kiekio. Taip pat ši padėtis susidarė dėl mažo pajėgumų naudojimo, paaiškinto 47 konstatuojamojoje dalyje.

(54)

2005–2008 m. Sąjungos pramonės pelningumas gerokai sumažėjo, o 2008 m. tapo nuostolingu. Per TL jis pagerėjo iki aukščiausio lygio per nagrinėjamąjį laikotarpį, tačiau vis tiek nesiekė 5,9 % pelningumo, kurį pramonė būtų galėjusi pasiekti, jei nebūtų importo dempingo kainomis (žr. 67 konstatuojamąją dalį).

(55)

Eksportuojantis gamintojas teigė, kad 2009 m. Sąjungos gamintojų pelningumas buvo didelis. Šis teiginys pagrįstas ne aiškiais įrodymais, bet „viešai pateikiama informacija“. Atrinkti gamintojai teigė, kad 2009 m. pasiektas pelningumo lygis buvo išskirtinis ir neilgalaikis, atsižvelgiant į spartų dideliais kiekiais ir mažomis dempingo kainomis eksportuojančių Bosnijos gamintojų veržimąsi į rinką. Atrinkti gamintojai teigė, kad 2010 m. pelningumas greičiausiai sumažės iki 2008 m. lygio.

(56)

Minėtus teiginius nagrinėjo Komisijos tarnybos. Juos nagrinėjant didžiausias dėmesys buvo skiriamas žaliavų ir pardavimo sąnaudoms, kainoms, kaip nurodyta atitinkamose sutartyse. Nustatyta, kad 2009 m. Sąjungos pramonė gavo naudos dėl tam tikrų laikinų veiksnių, dėl kurių padidėjo jos pelningumas nepaisant didelės apimties importo dempingo kainomis:

(57)

Taigi nagrinėjant pelno dydžio raidą vis dar matyti daroma žala, nes pelnas galėjo būti daug didesnis, jei nebūtų importo dempingo kainomis.

Investicijos, investicijų grąža, grynųjų pinigų srautas ir pajėgumas padidinti kapitalą

(58)

Eksportuojantis Bosnijos gamintojas teigė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos buvo nedidelės, nors Sąjungos pramonė aiškino, kad investicijų grąža buvo per maža, norint pagrįsti dideles investicijas į nagrinėjamąjį produktą.

(59)

Investicijų grąža, išreikšta Sąjungos pramonės grynuoju pelnu ir jos investicijų grynąja buhalterine verte, atitinka nurodytą pelningumo tendenciją. Pažymėtina, kad susijęs grynasis turtas iš esmės jau buvo sumažėjęs.

(60)

Sąjungos pramonės grynųjų pinigų srauto padėtis taip pat atitinka nurodytą pelningumo tendenciją. 2008 m. grynųjų pinigų srauto padėtis buvo kritiška, nes pardavimo apimties nuostolius padidino tai, kad gamintojai turėjo toliau laikytis sutartinių įsipareigojimų pirkti žaliavas.

(61)

Klausimo dėl pajėgumo padidinti kapitalą Sąjungos pramonė neiškėlė.

Užimtumas, našumas ir darbo užmokestis

(62)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu visų Sąjungos gamintojų darbuotojų, susijusių su panašiu produktu, skaičius, kaip ir gamybos ir pardavimo apimtis, sumažėjo. Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos padidėjo atsižvelgiant į infliacijos augimą.

(63)

Našumas, išreikštas vieno darbuotojo pagaminamos produkcijos kiekiu, per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 14 %, kai pardavimų apimtis sumažėjo labiau nei užimtumas. Vyraujant šiai neigiamai tendencijai ateityje greičiausiai bus atleista daugiau darbuotojų.

(64)

Atsižvelgiant į importo dempingo kainomis iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinio dempingo skirtumo dydžio poveikio Sąjungos rinkai negalima laikyti nereikšmingu.

(65)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojai patyrė didelę žalą, kuri aiškiai matyti atlikus jos gamybos, pajėgumų naudojimo, pardavimo apimties, rinkos dalies, užimtumo ir našumo tendencijų analizę.

(66)

Kalbant apie kainas ir pelningumą, taip pat esama žalos aspektų. Tačiau tai analizuoti buvo sudėtinga dėl padidėjusių žaliavos ir energijos kainų, kurios turėjo įtakos nagrinėjamojo produkto kainoms. Visi pelningumo, grynųjų pinigų srauto ir investicijų žalos rodikliai 2005–2008 m. pablogėjo. 2008 m. buvo itin sudėtingi pramonei, visų pirma dėl to, kad bendrovės privalėjo laikytis žaliavų sutarčių įsipareigojimų, o jų pardavimų apimtys sumažėjo daugiau nei 20 %.

(67)

2009 m. pagerėjus rinkos padėčiai ir padidėjus kainoms, pagerėjo pelningumas, tačiau, kaip paaiškinta 56 konstatuojamojoje dalyje, akivaizdu, kad tai buvo laikinas atsigavimas ir kad 2009 m. rinkos padėtis greičiausiai nepasikartos. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad net 2009 m. pelningumo lygis nepasiekė 5,9 % įprastu laikomo šios pramonės pelno.

(68)

Buvo vertinama žala visai Sąjungos pramonei (makroekonominiai rodikliai), nors nagrinėjant kai kuriuos rodiklius įvertinti tik atrinkti gamintojai (mikroekonominiai rodikliai). Jokių reikšmingų mikro ir makro rodiklių skirtumų nenustatyta.

(69)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, preliminariai nustatoma, kad žalą patyrė didžioji Sąjungos pramonės dalis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(70)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis Komisija ištyrė, ar importas dempingo kainomis iš nagrinėjamosios šalies padarė Sąjungos pramonei tokią didelę žalą, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kainomis nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui dempingo kainomis.

(71)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importas iš nagrinėjamosios šalies išaugo beveik 400 % ir užėmė didelę rinkos dalį, t. y. jis padidėjo nuo mažiau nei 5 % iki 10–15 %. Tuo pačiu metu tiesiogiai ir palyginamai blogėjo Sąjungos pramonės, kaip vienintelio kito svarbaus ES rinkos dalyvio, nes importas iš kitų šaltinių nebuvo reikšmingas, ekonominė padėtis.

(72)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo dempingo kainomis rinkos dalis padidėjo tuo metu, kai ES suvartojimas sumažėjo 7 %.

(73)

Per TL dėl didėjančios importo dempingo kainomis apimties Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos 20–25 %. Galima pagrįstai daryti išvadą, kad dėl tokio padidėjusio importo mažėjančioje rinkoje 2008–2009 m. mažėjo kainos. Tokį importo dempingo kainomis poveikį kainoms padidino tai, kad daugiausia pardavimas buvo vykdomas pagal metines sutartis. Todėl Bosnijos importas dempingo kainomis, nepaisant padidėjusių žaliavų kainų, galėjo būti naudojamas didmeninio pardavimo kainų augimui slopinti. 2009 m. šis poveikis buvo sušvelnintas, tačiau nepakankamai, kad visa pramonė galėtų pasiekti įprastą 5,9 % pelno lygį.

(74)

Atsižvelgiant į tai, kad akivaizdžiai sutampa laikas, kai padidėjo importo tokiomis dempingo kainomis, dėl kurių buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, apimtis ir sumažėjo Sąjungos pramonės parduodamas ir pagaminamas kiekis, rinkos dalis ir kaina, daroma preliminari išvada, kad importas dempingo kainomis turėjo lemiamo poveikio žalingai Sąjungos pramonės padėčiai.

(75)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu visų Sąjungos gamintojų eksporto apimtis padidėjo, tačiau vidutiniškai sudarė tik apie 10 % gamybos. Atrinktų gamintojų eksportas padidėjo ir iš dalies kompensavo sumažėjusias ES pardavimo apimtis.

(76)

Todėl Sąjungos gamintojų eksporto veikla padėjo išsaugoti verslą ir nebuvo susijusi su patirta materialine žala.

(77)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš trečiųjų šalių buvo nereikšmingas ir negalėjo būti susijęs su Sąjungos pramonei daroma žala. Eksportuojantis Bosnijos gamintojas teigė, kad Sąjungos gamintojai prarado rinkos dalį dėl importo iš Kinijos ir Korėjos, tačiau šis teiginys nepagrįstas tikrais faktais, nes importas iš šių šalių buvo nedidelis.

(78)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas sumažėjo apytiksliai 24 000 tonų (7 %), tai rodo, kad skalbimo priemonių pramonė, siekdama pakeisti nagrinėjamąjį produktą, savo mišiniuose palaipsniui naudojo daugiau alternatyvių produktų. Eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad dėl to buvo „sukaupta perteklinių atsargų, atšaukiami užsakymai ir gaunama mažiau pelno“.

(79)

Pažymėtina, kad nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje du gamintojai ES rinkoje nutraukė gamybą, todėl pajėgumai buvo pakoreguoti, siekiant kompensuoti suvartojamo kiekio mažėjimą. Be to, kaip paaiškinta 49 konstatuojamojoje dalyje, atsargų kiekis buvo nedidelis ir nekito, o tai reiškia, kad gamyba buvo pritaikyta prie mažesnio suvartojamo kiekio.

(80)

Taigi, nors negalima neigti, kad dėl suvartojamo kiekio mažėjimo Sąjungos gamintojai patyrė žalos, manoma, kad šis poveikis nėra svarbus.

(81)

Eksportuojantis gamintojas teigė, kad žala buvo daroma dėl REACH teisės aktų laikymosi. Vis dėlto, kaip paaiškinta 58 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į nagrinėjamojo produkto investicijų lygį nagrinėjamuoju laikotarpiu, tai negalėjo būti labai susiję su daroma žala. Be to, su REACH susijusios sąnaudos buvo nedidelės.

(82)

Kai kurios šalys teigė, kad padidėjusios žaliavų ir energijos sąnaudos susijusios su žala. Iš tikrųjų šios sąnaudos iš esmės labai išaugo 2008 m. Tai, be abejonės, turėjo tam tikro poveikio tų metų pelningumui, nes sąnaudos padidėjo mažėjant pardavimo apimčiai. Tačiau tam tikru mastu dėl padidėjusių energijos sąnaudų buvo didinamos pardavimo kainos, kaip nurodyta 52 konstatuojamojoje dalyje, nors importo dempingo kainomis daromas kainų smukdymo poveikis kliudė joms augti iki reikiamo lygio.

(83)

Todėl manoma, kad žaliavų ir energijos sąnaudų didėjimas su patiriama žala nebuvo susijęs.

(84)

Perteklinių pajėgumų ir mažo pajėgumų naudojimo klausimai aptarti 46 konstatuojamojoje dalyje. Pajėgumų poveikis pelningumui turi būti vertinamas atsižvelgiant į struktūrines šios pramonės savybes ir į importą dempingo kainomis. Poveikis pelningumui daromas dėl didelių fiksuotų sąnaudų, kurios būtų kompensuojamos, jei naudojimas būtų didesnis.

(85)

Tačiau pertekliniais pajėgumais ir mažo pajėgumų naudojimu galima iš dalies paaiškinti kai kuriuos Sąjungos gamintojų patiriamos žalos neigiamus rodiklius, tačiau negalima paaiškinti didelio gamybos, pardavimo apimties ir rinkos dalies sumažėjimo 2009 m. Todėl dėl šių aspektų labai padidėjusio importo dempingo kainomis ir Sąjungos gamintojų patiriamos žalos priežastinis ryšys tikrai nenutrūksta.

(86)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad pasaulinė kreditų krizė ir bendra ekonomikos krizė susijusios su žala. Iš tikrųjų 2008–2009 m. nagrinėjamojo produkto suvartojimas sumažėjo, kai prasidėjo šios krizės.

(87)

Tačiau tuo negalima paaiškinti, kodėl Sąjungos gamintojų rinkos dalis gerokai sumažėjo 2009 m., o Bosnijos importo užimama rinkos dalis padidėjo ir priverstinai sumažino ES kainas daugiau nei 20 %. Todėl, nors sumažėjęs suvartojimas 2008–2009 m. savaime turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonei, labai išaugęs importas iš Bosnijos ir Hercegovinos turėjo daug reikšmingesnio poveikio Sąjungos pramonės pardavimo apimčiai ir, priverstinio kainų mažinimo atžvilgiu, kainoms. Taigi dėl krizės labai padidėjusio importo dempingo kainomis ir Sąjungos gamintojų patiriamos žalos priežastinis ryšys nenutrūksta.

(88)

Nors per TL nagrinėjamąjį produktą gamino daugiau nei 10 bendrovių, pagrindinę naudotojų pramonę (skalbimo priemonių ir vandens minkštiklių gamintojai) iš esmės sudarė keturios didelės grupės (Reckitt Benckiser, Henkel, Proctor & Gamble ir Unilever). Du pagrindiniai bendradarbiaujantys naudotojai nupirko beveik 40 % nagrinėjamojo produkto ES. Centralizuotai pirkdamos šios keturios grupės iš tikrųjų gali išlaikyti mažas nagrinėjamojo produkto kainas.

(89)

Tačiau tai nėra naujas reiškinys – jis buvo daugelį metų. Todėl vėl negalima paaiškinti labai didelio gamybos, pardavimo apimties ir rinkos dalies sumažėjimo 2009 m. Taigi dėl šio veiksnio labai padidėjusio importo dempingo kainomis ir Sąjungos gamintojų patiriamos žalos priežastinis ryšys tikrai nenutrūksta.

(90)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad nagrinėjamasis importas dempingo kainomis padarė materialinę žalą Sąjungos pramonei.

(91)

Be importo dempingo kainomis išnagrinėta daug veiksnių, tačiau nė vienu iš jų nebuvo galima paaiškinti su rinkos dalimi, gamyba ir pardavimo apimtimi susijusių reikšmingų nuostolių 2008–2009 m. laikotarpiu, kuris sutapo su importo dempingo kainomis apimties didėjimu.

(92)

Atsižvelgiant į minėtą analizę, kurią atlikus buvo tinkamai nustatytas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai nuo žalingo poveikio, kurį daro importas dempingo kainomis, padaryta preliminari išvada, kad importas iš Bosnijos ir Hercegovinos dempingo kainomis Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(93)

Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant preliminarios išvados dėl žalingo dempingo, buvo įtikinamų priežasčių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymas neatitiktų Sąjungos interesų. Šiuo tikslu ir pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalį, remiantis visais pateiktais įrodymais, nagrinėtas galimų priemonių poveikis visoms su šiuo tyrimu susijusioms šalims ir pasekmės, jei priemonės nebūtų taikomos.

(94)

Iš žalos analizės aiškiai matyti, kad Sąjungos pramonei žala padaryta dėl importo dempingo kainomis. Dėl padidėjusios importo dempingo kainomis apimties pastaraisiais metais sumažėjo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje, be to, prarasta rinkos dalis. Tai neleido Sąjungos pramonei pasiekti panašių pelningumo lygių, kuriuos pasiekė kitų produktų atžvilgiu.

(95)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad importo dempingo kainomis iš nagrinėjamosios šalies rinkos dalis didėja tiesiogiai Sąjungos pramonės sąskaita. Nepaisant Sąjungos gamintojų atliktos restruktūrizacijos (dvi bendrovės nutraukė gamybą), padėtis nepagerėjo. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad ceolito A milteliai yra svarbus produktas atrinktų bendrovių apyvartai ir sudaro iki 30 % jų pardavimo apyvartos. Nenustačius priemonių Sąjungos pramonės padėtis tikrai toliau blogėtų. Jas nustačius importo kaina vėl taps nežalingo dydžio, o Sąjungos pramonė galės konkuruoti sąžiningos prekybos sąlygomis.

(96)

Todėl daroma preliminari išvada, kad nustačius priemones tikrai nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(97)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį buvo išnagrinėtas galimas priemonių poveikis importuotojams. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad apie save pranešę nesusiję importuotojai yra ir naudotojai. Todėl su jais susijusi analizė yra pateikiama atitinkamame skirsnyje dėl naudotojų interesų.

(98)

Paskelbus pranešimą apie šio tyrimo inicijavimą iš vartotojų organizacijų nebuvo gauta jokių pastabų. Todėl nagrinėtas tik priemonių poveikis naudotojams.

(99)

Klausimynai buvo nusiųsti 8 žinomiems naudotojams. Tačiau reikšmingas pastabas pateikė tik du iš jų. Todėl Sąjungos interesų analizė grindžiama šių dviejų pakankamai didelių naudotojų, kurie kartu suvartoja beveik 40 % Sąjungoje suvartojamo kiekio, atsakymais.

(100)

Du bendradarbiaujantys Sąjungos naudotojai yra dideli Sąjungos skalbimo priemonių ir vandens minkštiklių pramonės dalyviai. Jie abu prieštaravo priemonių nustatymui.

(101)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad kalbant apie bendradarbiaujančių Sąjungos naudotojų suvartojamą kiekį, mažiau nei trečdalis jo importuojama iš eksportuojančio Bosnijos gamintojo. Likusi dalis gaunama vykdant pirkimą iš Sąjungos gamintojų, kurie yra svarbiausias bendradarbiaujančių naudotojų tiekimo šaltinis. Atsižvelgiant į Sąjungos gamintojų mažą pajėgumų naudojimą, kaip paaiškinta 47 ir 48 konstatuojamosiose dalyse, galima teigti, kad nustačius priemones pasiūla nesumažės ir kainos nebus didinamos.

(102)

Be to, kaip minėta pirmiau, paaiškėjo, kad Sąjungos naudotojų pramonė jau pradėjo nagrinėti importo iš Kinijos galimybę. Tai, kad tokia galimybė yra ir laikoma patikima, rodo, jog nustačius priemones tikrai nebus nagrinėjamojo produkto trūkumo.

(103)

Taip pat įvertinta galutinių produktų, kurių sudėtyje yra nagrinėjamojo produkto, apyvarta. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad abiem atvejais atitinkami produktai sudaro mažiau nei 10 % jų apyvartos.

(104)

Taip pat tirta nagrinėjamojo produkto, pridėto į galutinių produktų sudėtį, procentinė dalis. Atlikus tyrimą nustatyta, kad apskritai tokios procentinės dalys yra labai nedidelės (vidutiniškai mažiau nei 5 % visų sąnaudų), todėl nagrinėjamasis produktas nesudaro labai svarbios galutinių produktų sąnaudų dalies.

(105)

Komisija taip pat išnagrinėjo, ar nustačius priemones būtų daromas reikšmingas neigiamas finansinis poveikis šių dviejų naudotojų padėčiai. Komisija nustatė du scenarijus, t. y. blogiausio atvejo scenarijų ir realistiškesnį scenarijų.

(106)

Pagal blogiausio atvejo scenarijų daroma prielaida, kad ir importo, ir Sąjungos kainos padidėtų iki muito dydžio. Tai vidutines naudotojų sąnaudas padidintų mažiau nei 2 %.

(107)

Minėta padėtis turi būti palyginta su bendradarbiaujančių Sąjungos naudotojų pelningumo lygiais. Naudotojų produktų, kurių sudėtyje yra nagrinėjamojo produkto, pelningumas yra apytiksliai 11 %, o visų jų produktų pelningumas – daugiau nei 20 %. Atsižvelgiant į tokį pelningumo lygį, net visapusiškas priemonių nustatymas tiek importuojamam produktui, tiek Sąjungos kainoms neturėtų neproporcingo poveikio šių šalių finansinei padėčiai.

(108)

Iš tikrųjų, realistiškesnis scenarijus yra toks, kad nustačius priemones padidėtų tik importo iš Bosnijos ir Hercegovinos kainos, o Sąjungos pramonė gautų naudos iš padidėjusios masto ekonomijos. Iš tiesų, kaip nurodyta pirmiau, nagrinėjamojo produkto tiekimo ES padėtis yra visiškai patenkinama, nes dauguma Sąjungos gamintojų vis dar nenaudoja visų pajėgumų.

(109)

Pažymėtina, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog yra produktų, kuriais būtų galima pakeisti nagrinėjamąjį produktą. Iš tikrųjų yra aišku, kad abu bendradarbiaujantys ir nebendradarbiaujantys naudotojai taip pat gamina skalbimo priemones be nagrinėjamojo produkto. Pagal šį realistiškesnį scenarijų bendradarbiaujančių naudotojų sąnaudos padidėtų vieno procento dalimi. Kitaip tariant, atsižvelgiant į pelningumo rodiklius, priemonių nustatymas turės tik labai nereikšmingo poveikio naudotojams.

(110)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad priemonių nustatymas neturės jokio reikšmingo poveikio naudotojams, todėl labai mažai tikėtina, jog kainos padidėtų vartotojams.

(111)

Apibendrinant, tikimasi, kad Sąjungos pramonei priemonės tikrai būtų naudingos. Iš tikrųjų ji pirmiausia gautų naudos dėl padidėjusios masto ekonomijos, nes dėl padidėjusios gamybos ir pardavimo apimties ji naudotų daugiau pajėgumų.

(112)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad priemonių nustatymas iš Bosnijos ir Hercegovinos dempingo kainomis importuojamam produktui neturės reikšmingo poveikio Sąjungos naudotojams ir apskritai atitinka Sąjungos interesus.

(113)

Atsižvelgiant į pirmiau padarytas išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų, iš Bosnijos ir Hercegovinos importuojamam nagrinėjamajam produktui reikėtų nustatyti laikinąsias priemones, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, kurią Sąjungos pramonei daro importas dempingo kainomis.

(114)

Laikinųjų antidempingo priemonių dydis turėtų būti toks, kad pakaktų pašalinti žalą, kurią Sąjungos pramonei padarė importas dempingo kainomis, tačiau nebūtų viršytas nustatytas dempingo skirtumas.

(115)

Apskaičiuojant muito, kurio reikia žalingo dempingo poveikiui pašalinti, dydį, manyta, kad bet kurios priemonės turėtų padėti Sąjungos pramonei padengti sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį būtų galima pagrįstai gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jeigu nebūtų importo dempingo kainomis. Ikimokestinio pelno dydis, naudotas atliekant šį skaičiavimą, buvo 5,9 % apyvartos. Tai buvo visų Sąjungos pramonės produktų, įskaitant nagrinėjamąjį produktą, pelningumo lygis, kurį ji pasiekė TL. Turint omeny, kad nagrinėjamojo produkto pelningumui neigiamo poveikio turėjo importas dempingo kainomis, yra aišku, kad šis pelno lygis yra apskaičiuotas tinkamai ir nėra per didelis. Taip pat nagrinėta, ar reikėtų naudoti pelno lygį, kurį Sąjungos pramonė pasiekė 2005–2007 m., tačiau pelno lygiai buvo nedideli, vertinant bendrovių pasiektą panašių produktų pelningumą, ir nebuvo laikomi tipiškais perspektyvios pramonės atžvilgiu. Dėl šios priežasties per šiuos 3 metus dėl Bosnijos importo Sąjungos pramonės importo kainos buvo priverstinai sumažintos 10–20 % ir tokie skirtumai turėjo būti labai svarbūs derantis dėl metinių sutarčių. Todėl šie pelno dydžiai negalėjo būti laikomi tipiškais esant įprastai padėčiai ES rinkoje. Tuo remiantis Sąjungos pramonei buvo apskaičiuota panašaus produkto nežalinga kaina. Nežalinga kaina nustatyta prie gamybos sąnaudų pridėjus pirmiau minėtą pelno dydį.

(116)

Tuomet, remiantis svertinės vidutinės importo kainos, nustatytos priverstiniam kainų mažinimui apskaičiuoti, palyginimu su Sąjungos pramonės ES rinkoje parduoto produkto vidutine nežalinga kaina, nustatyta, kiek būtina didinti kainą. Taip palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės importo CIF vertės procentu. Taip apskaičiuotas priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo 31,5 %.

(117)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi manoma, kad importuojamam Bosnijos ir Hercegovinos kilmės produktui turėtų būti nustatytos antidempingo skirtumui lygios laikinosios antidempingo priemonės.

(118)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinojo antidempingo muito norma Bosnijai ir Hercegovinai yra 28,1 %.

(119)

Siekiant gero administravimo reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą, galėtų raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą jas išklausyti. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente daromos išvados dėl muitų nustatymo yra preliminarios ir nustatant galutinį muitą gali būti persvarstytos,