2012 m. lapkričio 21 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. rugsėjo 13 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-404/10 National Lottery Commission prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla C-530/12 P)

2013/C 26/69

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama P. Bullock, F. Mattina,

Kita proceso šalis: National Lottery Commission

Apeliantės reikalavimai

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Vidaus rinkos derinimo tarnyba savo apeliacinį skundą grindžia trimis pagrindais, būtent, (i) Tarybos reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (BPŽR) (1), 76 straipsnio 1 dalies pažeidimu, (ii) VRDT teisės būti išklausytai pažeidimu, (iii) akivaizdžiu nenuoseklumu ir faktinių aplinkybių iškraipymu, kurie turėjo įtakos skundžiamam sprendimui.

Pirmasis ieškinio pagrindas padalintas į dvi dalis. Viena vertus, Bendrasis Teismas pažeidė BPŽR 76 straipsnio 1 dalį, kurios aiškinimą pateikė Teisingumo Teismas kartu su BPŽR 53 straipsnio 2 dalimi ir Komisijos Reglamento Nr. 2868/95 skirto įgyvendinti Tarybos reglamentą Nr. 40/94 dėl bendrijos prekių ženklo (BPŽĮR) (2) 37 taisykle Sprendime Elio Fiorucci tiek, keik tai susiję su nacionaline teise, būtent, Italijos civilinio kodekso 2704 straipsniu, kuriuo šalys nesirėmė, ir dėl kurio Apeliacinėje taryboje nebuvo ginčijamasi. Kita vertus, Bendrasis Teismas pažeidė BPŽR 76 straipsnio 1 dalį tiek, kiek jis rėmėsi nacionalinių teismų praktika, būtent, jau minėtu 2007 m. birželio 14 d.Corte Suprema di Cassazione sprendimu Nr. 13912, nurodytu skundžiamojo sprendimo 32 punkte, kuriuo šalys nesirėmė, ir dėl kurio Apeliacinėje taryboje nebuvo ginčijamasi.

Antrasis ieškinio pagrindas yra susijęs su VRDT teisės būti išklausytai pažeidimu tiek, kiek Vidaus rinkos derinimo tarnybai nebuvo sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę dėl procedūrinių ir materialinių aspektų, susijusių su Corte Suprema di Cassazione sprendimu. Negali būti atmesta ir tai, kad jeigu Vidaus rinkos derinimo tarnyba būtų turėjusi galimybę pareikšti savo nuomonę, Bendrojo Teismo motyvai ir išvados būtų buvę kitokie.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su akivaizdžiu nenuoseklumu ir faktinių aplinkybių iškraipymu, kurie turėjo įtakos Bendrojo Teismo motyvams ir išvadoms. Vidaus rinkos derinimo tarnyba mano, kad Bendrasis Teismas neteisingai suprato ir iškraipė Apeliacinės tarybos analizę bei National Lottery Commission argumentus ir neįvertino, kad Apeliacinė taryba taikė teisingus teisinius standartus pagal Italijos teisę, teigdama, kad National Lottery Commission neįrodė, jog pašto antspaudo data ant 1986 m. Susitarimo nėra galutinė.

(1)  2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo OL L 78, p. 1

(2)  1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 2868/95 skirtas įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo OL L 303, p. 1