11.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 177/48

1.1

EESRK remia Komisijos iniciatyvą, kadangi ja įtvirtinamas Sąjungos teisės šaltinių tikrumas, siekiama supaprastinimo ir didesnio veiksmingumo, užtikrinamas visiškas demokratinio tikrinimo įgaliojimų vykdymas, taip pat aiškus ir skaidrus visų suinteresuotųjų subjektų informavimas.

1.2

Komitetas teigiamai vertina, kad Komisija rengdama šį pasiūlymą atsižvelgė į jo ankstesnėse nuomonėse pateiktas įvairias pastabas.

1.3

EESRK pabrėžia, kad Komisijos pasiūlymas apima pakeitimus, atliktus daugiau kaip 80 teisės aktų – reglamentų ir direktyvų – ir apgailestauja, kad negali atlikti kiekvieno iš šių aktų vertinimo atsižvelgiant į platų juose nagrinėjamų klausimų spektrą, pavyzdžiui:

1.4

Komitetas rekomenduoja atlikti papildomą išsamesnį suteikiamų įgaliojimų tikslų, turinio, taikymo srities ir trukmės vertinimą siekiant užtikrinti visiškai demokratinį tikrinimą Europos lygmeniu, taip pat nacionaliniams parlamentams Europos teisėkūros procedūrose numatytos prerogatyvų ir funkcijų vykdymą. EESRK mano, kad turi būti aiškiai apibrėžtos sąvokos „neesminė nuostata“ ir „įgaliojimų delegavimas“ visapusiškai vadovaujantis ES Teisingumo Teismo aiškinimais.

1.5

Komitetas pabrėžia šių aspektų svarbą:

1.6

Komitetas pabrėžia, kad šios procedūros turi būti kuo skaidresnės ir suprantamesnės visiems Europos piliečiams, visų pirma tiems, kurie tiesiogiai susiduria su minėtais teisės aktais.

1.7

Komitetas atkreipia dėmesį į būtinybę griežtai laikytis Lisabonos sutarties 8A straipsnio nuostatų, kuriose numatyta, kad sprendimai turi būti priimami kuo arčiau piliečių užtikrinant jiems ir pilietinei visuomenei galimybę gauti išsamią informaciją.

1.8

Galiausiai, Komitetas prašo įvertinti naujos reglamentavimo sistemos poveikį ir Europos Parlamentui, Tarybai bei Komitetui teikti periodinę informacijos veiksmingumo, skaidrumo ir sklaidos ataskaitą.

2.1

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, atskirti Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus, t. y. visuotinai taikomus ne teisėkūros procedūra priimamus aktus, papildančius ar iš dalies keičiančius neesmines teisėkūros procedūra priimto akto nuostatas pagal SESV 290 straipsnyje nustatytą procedūrą (delegavimo procedūra), ir pagal SESV 291 straipsnyje nustatytą procedūrą Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kitaip tariant nustatyti vienodas teisiškai privalomų Sąjungos aktų įgyvendinimo sąlygas.

2.1.1

Įgaliojimų delegavimo įgyvendinimas numatytas teisiškai neprivalomuose dokumentuose:

2.2

Kaip EESRK yra nurodęs savo 2008 m. nuomonėje dėl reguliavimo procedūros su tikrinimu (3), jau 2006 m. liepos mėn. (4) Taryba iš dalies pakeitė sprendimą, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5) įvesdama naują reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

2.2.1

Ši procedūra suteikia teisės aktų leidėjui galimybę paprieštarauti norminamojo pobūdžio priemonių priėmimui, t. y. bendro pobūdžio priemonių, skirtų neesminėms bendro sprendimo procedūra priimto pagrindinio dokumento nuostatoms iš dalies keisti, kai, jo nuomone, siūlomos priemonės viršija pagrindiniame dokumente numatytus įgyvendinimo įgaliojimus, kai jos yra nesuderinamos su pagrindinio dokumento tikslu ar turiniu arba kai jomis nesilaikoma subsidiarumo ar proporcingumo principų.

2.2.2

Tai komiteto procedūrai būdingos priemonės, , reglamentuojamos Tarybos sprendimu 1999/468/EB, kuris iš dalies pakeistas sprendimu 2006/512/EB ir kuriame nustatyta, kad Komisija privalo įgyvendinimo priemonių projektus pateikti iš nacionalinių administracijų pareigūnų sudarytiems komitetams taikant vieną iš penkių komiteto procedūrų: patariamąją, valdymo, reguliavimo, reguliavimo su tikrinimu ir apsaugos. 2006 m. gruodžio mėn. Komisija šiuo klausimu priėmė 25 pasiūlymus (6), dėl kurių Komitetas turėjo galimybę pareikšti nuomonę (7).

2.3

Reguliavimo procedūra su tikrinimu buvo taikoma priimant įgyvendinimo priemones, skirtas neesminėms pagrindinio dokumento nuostatoms iš dalies pakeisti. 2009–2014 m. Sprendimo dėl komiteto procedūros 5a straipsnis ir reguliavimo procedūra su tikrinimu toliau taikomi kaip pereinamojo laikotarpio priemonės laukiant, kol esamos nuostatos bus pritaikytos prie deleguotųjų aktų sistemos atliekant įvairių reglamentų, direktyvų ir sprendimų suderinimą.

2.4

Neseniai EESRK turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę (8) dėl dviejų pasiūlymų dėl omnibus reglamentų, apimančių 12 įvairių sektorių, ir parėmė šią iniciatyvą, „kadangi ji būtina Sąjungos teisės šaltinių saugumui užtikrinti“ ir „atitinka supaprastinimo ir veiksmingumo tikslą“, tačiau rekomendavo Tarybai ir Parlamentui „būti ypač budriems ir atidžiai įvertinti visus su šiuo suderinimo procesu susijusius“ 165 teisės aktus, kurie anksčiau buvo susiję su reguliavimo procedūra su tikrinimu.

2.5

EESRK primena savo neseniai priimtą išsamią ataskaitą dėl delegavimo procedūros ir rekomenduoja į ją atsižvelgti siekiant geriau suprasti šią nuomonę.

3.1

Pateiktame pasiūlyme remiamasi ta pačia ankstesniuose pasiūlymuose pasirinkta metodika ir reglamentavimo sistema.

3.2

Siūloma reglamentavimo sistema apima 76 teisės aktų – įvairių sričių reglamentų ir direktyvų – pakeitimus. Be to, siekiant priderinimo prie SESV nuostatų tikslo, siūloma išbraukti kai kurias nuostatas iš Aplinkosaugos reglamentų (EB) Nr. 66/2010 ir (EB) Nr. 1221/2009. Transporto direktyvos 97/70/EB, Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 ir Direktyvos 2002/46/EB sveikatos ir vartotojų klausimais (9) ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos.

4.1

EESRK remia Komisijos iniciatyvą, kadangi ja įtvirtinamas Sąjungos teisės šaltinių tikrumas, siekiama supaprastinimo ir didesnio veiksmingumo ir užtikrinamas visapusiškas demokratinio tikrinimo įgaliojimų, suteiktų Europos Parlamentui ir Tarybai, vykdymas.

4.2

Komitetas džiaugiasi, kad šiame pasiūlyme atsižvelgta į keletą jo ankstesnėse nuomonėse pateiktų pastabų, tačiau pakartoja savo pastarojo laikotarpio poziciją, kad „pagal SESV 290 straipsnį įgaliojimų delegavimo trukmė turi būti aiškiai apibrėžta pagrindiniuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose ir kad iki šiol, išskyrus keletą retų išimčių, delegavimo įgaliojimai buvo nustatomi apibrėžtam laikotarpiui, kuris, prireikus, gali būti atnaujintas pateikus delegavimo įgaliojimų įgyvendinimo ataskaitą (10).“

4.3

EESRK primena, kad Europos Parlamentas 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje dėl teisėkūros įgaliojimų delegavimo taip pat atkreipė dėmesį į delegavimo veiksmo sudėtingumą ir pabrėžė, kad „kiekviename pagrindiniame teisės akte reikia aiškiai ir tiksliai apibrėžti įgaliojimų delegavimo pagal SESV 290 straipsnį tikslus, turinį, taikymo sritį ir trukmę.“ Komiteto nuomone, šios nuostatos taip pat turi padėti užtikrinti visišką nacionaliniams parlamentams Europos teisėkūros procedūrose numatytų prerogatyvų ir funkcijų vykdymą.

4.4

Be to, Komitetas mano, kad delegavimas turėtų būti vykdomas tik tais atvejais, kai būtina „priimti bendro pobūdžio įstatymo galios neturinčius teisės aktus, papildančius ar iš dalies keičiančius neesmines įstatymo galią turinčio teisės akto nuostatas“, vadovaujantis SESV 290 straipsniu; įgyvendinimo aktų atveju turi būti vadovaujamasi SESV 291 straipsnio nuostatomis, o „esmines atitinkamos srities nuostatas“ nustatantys teisės aktai negali būti įgaliojimų delegavimo objektu. Taip pat reikėtų apibrėžti sąvoką „neesminės nuostatos“ ir atlikti tikslų tokio mechanizmo veikimo vertinimą.

4.5

Šiuo klausimu EESRK primena Komisijai pateiktas savo rekomendacijas „vienu metu derinant dokumentus labiau atsižvelgti į tam tikrų pagrindinių teisės aktų ypatumus“ (11) ir remtis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sąvokų „neesminės nuostatos“ ir „Komisijai suteikti delegavimo įgaliojimai“ aiškinimu.

4.6

Komitetas pabrėžia šių aspektų svarbą:

4.7

Komitetas patvirtina savo nuomonę, kad komiteto procedūros, kuriose dalyvauja tik Europos Komisijos ir ES valstybių narių atstovai ir kurios, atsižvelgiant į įsteigto komiteto pobūdį, skirtos teisės aktų įgyvendinimui, konsultacijoms arba su teisės aktų stebėsena ar taikymu susijusiam reguliavimui, turėtų būti skaidresnės ir aiškesnės Europos Sąjungos piliečiams, ypač tiems, kurie tiesiogiai susiduria su šiais teisės aktais (12).

4.8

Galiausiai, Komitetas mano, kad būtina reguliariai įvertinti siūlomos naujos reglamentavimo sistemos taikymo poveikį teikiant Parlamentui, Tarybai ir Komitetui periodinę ataskaitą dėl visiems prieinamos ir suprantamos su deleguotaisiais aktais susijusios informacijos veiksmingumo, skaidrumo ir sklaidos siekiant kontroliuoti šią reguliavimą ir įgyvendinimą apimančią procedūrą.

4.9

Todėl Komitetas atkreipia dėmesį į būtinybę ir šiuo atveju visapusiškai taikyti Lisabonos sutarties 8 straipsnio a punktą, kuriame numatyta, kad sprendimai turi būti priimami kiek įmanoma priartinant juos prie piliečių ir užtikrinant piliečiams ir pilietinei visuomenei galimybę gauti visą informaciją.