I PRIEDAS

EUROPOS TVARUMO ATSKAITOMYBĖS STANDARTAI (ETAS)

1 ETAS	Bendrieji reikalavimai
2 ETAS	Bendroji atskleistina informacija
E1 ETAS	Klimato kaita
E2 ETAS	Tarša
E3 ETAS	Vandens ir jūrų ištekliai
E4 ETAS	Biologinė įvairovė ir ekosistemos
E5 ETAS	Išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika
S1 ETAS	Sava darbo jėga
S2 ETAS	Vertės grandinės darbuotojai
S3 ETAS	Paveikiamos bendruomenės
S4 ETAS	Vartotojai ir galutiniai naudotojai
G1 ETAS	Verslo etika

1 ETAS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

TURINYS

TIKSLAS

1.

ETAS standartų kategorijos, atskaitomybės sritys ir parengimo tvarka

1.1.

ETAS standartų kategorijos

1.2.

Atskaitomybės sritys ir minimalūs informacijos apie politiką, veiksmus, uždavinius ir rodiklius turinio atskleidimo reikalavimai

1.3.

Parengimo tvarka

2.

Informacijos kokybinės charakteristikos

3.

Dvejopas reikšmingumas kaip informacijos apie tvarumą atskleidimo pagrindas

3.1.

Suinteresuotieji subjektai ir jų svarba reikšmingumo vertinimo procesui

3.2.

Reikšmingi klausimai ir informacijos reikšmingumas

3.3.

Dvejopas reikšmingumas

3.4.

Poveikio reikšmingumas

3.5.

Finansinis reikšmingumas

3.6.

Reikšmingas poveikis arba rizikos, kylantys dėl veiksmų, kuriais siekiama spręsti tvarumo klausimus

3.7.

Išskaidymo lygmuo

4.

Išsamus patikrinimas

5.

Vertės grandinė

5.1.

Ataskaitas teikianti įmonė ir vertės grandinė

5.2.

Vertinimas naudojant vidutinius sektoriaus duomenis ir pakaitinius kintamuosius

6.

Laikotarpiai

6.1.

Ataskaitinis laikotarpis

6.2.

Praeities laikotarpių, dabartinio laikotarpio ir būsimų laikotarpių informacijos susiejimas

6.3.

Informacijos apie pažangą, palyginti su baziniais metais, teikimas

6.4.

Trumpojo, vidutinio ir ilgojo laikotarpio apibrėžimas atskaitomybės tikslais

7.

Tvarumo informacijos rengimas ir pateikimas

7.1.

Lyginamosios informacijos pateikimas

7.2.

Įverčių ir rezultatų neapibrėžties priežastys

7.3.

Atskleistos informacijos apie įvykius atnaujinimas pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui

7.4.

Tvarumo informacijos rengimo ar pateikimo pakeitimai

7.5.

Pranešimas apie ankstesnių ataskaitinių laikotarpių klaidas

7.6.

Konsoliduotosios ataskaitos ir patronuojamosioms įmonėms taikoma išimtis

7.7.

Įslaptinta ir neskelbtina informacija ir informacija apie intelektinę nuosavybę, praktinę patirtį arba inovacijų rezultatus

7.8.

Informacijos apie galimybes teikimas

8.

Tvarumo ataskaitos struktūra

8.1.

Bendrasis pateikimo reikalavimas

8.2.

Tvarumo ataskaitos turinys ir struktūra

9.

Sąsajos su kitomis įmonės ataskaitų dalimis ir susijusi informacija

9.1.

Informacijos įtraukimas pateikiant nuorodą

9.2.

Susijusi informacija ir ryšys su finansinėmis ataskaitomis

10.

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

10.1.

Pereinamojo laikotarpio nuostata, susijusi su subjektui būdingos informacijos atskleidimu

10.2.

Pereinamojo laikotarpio nuostata, susijusi su 5 skyriumi „Vertės grandinė“

10.3.

Pereinamojo laikotarpio nuostata, susijusi su 7.1 skirsniu „Lyginamosios informacijos pateikimas“

10.4.

Pereinamojo laikotarpio nuostata. Palaipsniui pradedamų taikyti atskleidimo reikalavimų sąrašas

A priedėlis.

Taikymo reikalavimai

–

Subjektui būdingos informacijos atskleidimas

–

Dvejopas reikšmingumas

–

Vertinimas naudojant vidutinius sektoriaus duomenis ir pakaitinius kintamuosius

–

Tvarumo ataskaitos turinys ir struktūra

B priedėlis.

Informacijos kokybinės charakteristikos

C priedėlis.

Palaipsniui pradedamų taikyti atskleidimo reikalavimų sąrašas

D priedėlis.

Pagal ETAS rengiamos tvarumo ataskaitos struktūra

E priedėlis.

Įtrauktinos atskleidžiamos informacijos nustatymo schema

F priedėlis.

Pagal ETAS rengiamos tvarumo ataskaitos struktūros pavyzdys

G priedėlis.

Informacijos įtraukimo pateikiant nuorodą pavyzdys

Tikslas

1.

Europos tvarumo atskaitomybės standartų (ETAS) tikslas – nurodyti, kokią tvarumo informaciją įmonė turi atskleisti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES (1) su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2464 (2). Ataskaitų pagal ETAS teikimas neatleidžia įmonių nuo kitų Sąjungos teisėje nustatytų prievolių.

2.

Tiksliau, ETAS nurodoma, kokią informaciją įmonė turi atskleisti apie savo reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes, susijusius su aplinkosauginiais, socialiniais ir valdymo tvarumo klausimais. Pagal ETAS nereikalaujama, kad įmonės atskleistų kokią nors informaciją į ETAS įtrauktomis aplinkosaugos, socialinėmis ir valdymo temomis, jeigu įmonė konkrečią temą įvertino kaip nereikšmingą (žr. šio standarto E priedėlį „Įtrauktinos atskleidžiamos informacijos nustatymo schema“). Pagal ETAS atskleista informacija suteikia galimybę tvarumo ataskaitos vartotojams suprasti įmonės reikšmingą poveikį žmonėms ir aplinkai ir reikšmingą tvarumo klausimų poveikį įmonės veiklos pokyčiams, veiklos rezultatams ir būklei.

3.

Šio (1 ETAS) standarto tikslas – suteikti galimybę suprasti ETAS struktūrą, taikomą parengimo tvarką ir pagrindines sąvokas, taip pat bendruosius tvarumo informacijos parengimo ir pateikimo pagal Direktyvą 2013/34/ES su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2022/2464, reikalavimus.

1.   ETAS standartų kategorijos, atskaitomybės sritys ir parengimo tvarka

1.1    ETAS standartų kategorijos

4.

ETAS yra trijų kategorijų: (a) horizontalieji standartai; (b) teminiai standartai (aplinkosaugos, socialiniai ir valdymo standartai) ir (c) konkrečiam sektoriui taikomi standartai. Horizontalieji standartai ir teminiai standartai taikomi visiems sektoriams, t. y. jie taikomi visoms įmonėms, neatsižvelgiant į tai, kuriame sektoriuje ar sektoriuose įmonė vykdo veiklą.

5.

Horizontalieji standartai 1 ETAS „Bendrieji reikalavimai“ ir 2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“ taikomi tvarumo klausimams, įtrauktiems į teminius standartus ir konkrečiam sektoriui taikomus standartus.

6.

Šiame (1 ETAS) standarte aprašoma ETAS standartų struktūra, paaiškinama jų parengimo tvarka ir pagrindinės sąvokos ir nustatomi bendrieji su tvarumu susijusios informacijos parengimo ir pateikimo reikalavimai.

7.

2 ETAS nustatomi atskleidimo reikalavimai dėl bendro lygmens informacijos, kurią įmonė turi pateikti visais reikšmingais tvarumo klausimais, susijusiais su šiomis atskaitomybės sritimis: valdymas, strategija, poveikio, rizikų ir galimybių valdymas bei rodikliai ir uždaviniai.

8.

Teminiai ETAS apima tvarumo temą ir yra suskirstyti pagal temas ir potemes, o prireikus – pagal potemių potemes. Šio standarto 16 taikymo reikalavime (16 TR) pateiktoje lentelėje apžvelgiamos į teminius ETAS įtrauktos tvarumo temos, potemės ir potemių potemės (toliau kartu – tvarumo klausimai).

9.

Į teminius ETAS gali būti įtraukti konkretūs reikalavimai, papildantys 2 ETAS bendro lygmens atskleidimo reikalavimus. 2 ETAS C priedėlyje „Teminiuose ETAS nustatyti atskleidimo / taikymo reikalavimai, taikomi kartu su 2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“ , pateiktas papildomų teminiuose ETAS nustatytų reikalavimų, kuriuos įmonė turi taikyti kartu su 2 ETAS bendro lygmens atskleidimo reikalavimais, sąrašas.

10.

Konkrečiam sektoriui taikomi ETAS taikomi visoms to sektoriaus įmonėms. Juose nagrinėjamas poveikis, rizikos ir galimybės, kurie veikiausiai yra reikšmingi visoms konkretaus sektoriaus įmonėms ir kurių teminiai standartai neaprėpia arba nepakankamai aprėpia. Konkrečiam sektoriui taikomi standartai aprėpia kelias tam sektoriui aktualiausias temas. Konkrečiam sektoriui taikomais standartais užtikrinamas aukštas palyginamumo lygis.

11.

Jeigu įmonė padaro išvadą, kad konkretus poveikis, rizika ar galimybė ETAS yra neaprėpiami arba aprėpiami nepakankamai detaliai, tačiau dėl įmonės ypatingų faktų ir aplinkybių jie yra reikšmingi, be atskleidimo reikalavimų, nustatytų trijų kategorijų ETAS, ji turi atskleisti papildomą jai būdingą informaciją („subjektui būdingą informacija“), kad suteiktų vartotojams galimybę suprasti įmonės su tvarumu susijusį poveikį, rizikas ar galimybę. 1–5 TR taikymo reikalavimuose pateikiama daugiau rekomendacijų dėl subjektui būdingos informacijos atskleidimo.

1.2.    Atskaitomybės sritys ir minimalūs informacijos apie politiką, veiksmus, uždavinius ir rodiklius turinio atskleidimo reikalavimai

12.

2 ETAS, teminiuose ETAS ir konkrečiam sektoriui taikomuose ETAS nustatyti atskleidimo reikalavimai suskirstyti pagal šias atskaitomybės sritis: (a) valdymas (GOV): valdymo procesai, kontrolė ir procedūros, naudojami poveikiui, rizikoms ir galimybėms stebėti, valdyti ir prižiūrėti (žr. 2 ETAS 2 skyrių „Valdymas“ ); (b) strategija (SBM): kaip įmonės strategija ir verslo modelis sąveikauja su jos reikšmingu poveikiu, rizikomis ir galimybėmis, įskaitant tai, kaip įmonė reaguoja į tą poveikį, rizikas ir galimybes (žr. 2 ETAS 3 skyrių „Strategija“ ); (c) poveikio, rizikų ir galimybių valdymas (IRO): procesas (-ai), kurį (-iuos) naudodama įmonė: i. nustato poveikį, rizikas ir galimybes ir įvertina jų reikšmingumą (žr. 2 ETAS 4.1 skirsnyje pateiktą IRO-1); ii. valdo reikšmingus tvarumo klausimus vykdydama politiką ir veiksmus (žr. 2 ETAS 4.2 skirsnį); (d) rodikliai ir uždaviniai (MT): įmonės veiklos rezultatai, įskaitant nustatytus uždavinius ir pažangą, padarytą juos įgyvendinant (žr. 2 ETAS 5 skyrių „Rodikliai ir uždaviniai“).

13.

Į 2 ETAS įtraukti: (a) 4.2 skirsnyje pateikiami minimalūs atskleidimo reikalavimai, susiję su politika (MDR-P) ir veiksmais (MDR-A); (b) 5 skirsnyje pateikiami minimalūs atskleidimo reikalavimai, susiję su rodikliais (MDR-M) ir uždaviniais (MDR-T). Minimalius atskleidimo reikalavimus, susijusius su politika, veiksmais, rodikliais ir uždaviniais, įmonė turi taikyti kartu su atitinkamais atskleidimo reikalavimais, nustatytais teminiuose ir konkrečiam sektoriui taikomuose ETAS.

1.3    Parengimo tvarka

14.

Visuose ETAS: (a) terminas „poveikis“ nurodo su įmonės verslu siejamą teigiamą ir neigiamą su tvarumu susijusį poveikį, nustatytą per poveikio reikšmingumo vertinimą (žr. 3.4 skirsnį „Poveikio reikšmingumas“). Terminas nurodo tiek faktinį poveikį, tiek galimą būsimą poveikį. (b) Terminas „rizikos ir galimybės“ nurodo su tvarumu susijusias įmonės finansines rizikas ir galimybes, įskaitant tas, kurios atsiranda dėl priklausomybės nuo gamtos, žmogiškųjų ir socialinių išteklių, nustatytas per finansinio reikšmingumo vertinimą (žr. 3.5 skirsnį). Kartu jie vadinami terminu „poveikis, rizikos ir galimybės“ (IRO). Jie atspindi 3 skirsnyje aprašytą ETAS taikomą dvejopo reikšmingumo aspektą.

15.

Terminų žodynėlyje (II priede) apibrėžti terminai visuose ETAS žymimi pusjuodžiu kursyvu, išskyrus atvejus, kai apibrėžtas terminas tame pačiame straipsnyje vartojamas daugiau nei kartą.

16.

Atskleistina informacija ETAS struktūrizuojama pagal atskleidimo reikalavimus. Kiekvieną atskleidimo reikalavimą sudaro vienas ar daugiau atskirų duomenų vienetų. Terminas „duomenų vienetas“ taip pat gali reikšti aprašomąjį atskleidimo reikalavimo elementą.

17.

Be atskleidimo reikalavimų, daugumoje ETAS taip pat nustatyti taikymo reikalavimai. Taikymo reikalavimai padeda taikyti atskleidimo reikalavimus ir turi tokią pačią galią kaip ir kitos ETAS dalys.

18.

Siekiant atskirti skirtingus įmonės pareigos atskleisti informaciją lygius, ETAS vartojami šie terminai: (a) turi atskleisti – nurodo, kad nuostata yra privaloma pagal atskleidimo reikalavimą arba duomenų vienetą; (b) gali atskleisti – nurodo savanoriškai atskleidžiamą informaciją, siekiant skatinti gerąją praktiką. Be to, kai kalbama apie klausimus, išteklius ar metodikas, į kuriuos įmonė turėtų atsižvelgti arba juos naudoti rengdama tam tikrą atskleidžiamą informaciją, jei taikytina, ETAS vartojama sąvoka „turi atsižvelgti“ (arba „turi apsvarstyti“).

2.   Informacijos kokybinės charakteristikos

19.

Rengdama tvarumo ataskaitą įmonė turi laikytis: (a) pagrindinių informacijos kokybinių charakteristikų, t. y. informacijos aktualumo ir teisingo pateikimo, ir (b) papildomų informacijos kokybinių charakteristikų, t. y. palyginamumo, patikrinamumo ir suprantamumo.

20.

Šios informacijos kokybinės charakteristikos apibrėžtos ir aprašytos šio standarto B priedėlyje.

3.    Dvejopas reikšmingumas kaip informacijos apie tvarumą atskleidimo pagrindas

21.

Įmonė informaciją apie tvarumo klausimus turi pranešti remdamasi dvejopo reikšmingumo principu, kuris apibrėžtas ir paaiškintas šiame skyriuje.

3.1    Suinteresuotieji subjektai ir jų svarba reikšmingumo vertinimo procesui

22.

Suinteresuotieji subjektai yra subjektai, kurie gali paveikti įmonę arba būti jos paveikti. Yra dvi suinteresuotųjų subjektų grupės: (a) paveikiami suinteresuotieji subjektai – asmenys arba grupės, kurių interesus teigiamai arba neigiamai paveikia arba galėtų paveikti įmonės veikla ir jos tiesioginiai ir netiesioginiai verslo santykiai vertės grandinėje, ir (b) tvarumo ataskaitų vartotojai – pagrindiniai bendrosios paskirties finansinių ataskaitų vartotojai (esami ir potencialūs investuotojai, skolintojai ir kiti kreditoriai, įskaitant turto valdytojus, kredito įstaigas, draudimo įmones), taip pat kiti tvarumo ataskaitų vartotojai, įskaitant įmonės verslo partnerius, profesines sąjungas ir socialinius partnerius, pilietinę visuomenę ir nevyriausybines organizacijas, valdžios sektorių, analitikus ir akademinės bendruomenės atstovus.

23.

Kai kurie, tačiau ne visi, suinteresuotieji subjektai gali priklausyti abiem 22 straipsnyje nurodytoms grupėms.

24.

Paveikiamų suinteresuotųjų subjektų įtraukimas yra pagrindinis įmonės vykdomo išsamaus patikrinimo proceso (žr. 4 skyrių „Išsamus patikrinimas“) ir tvarumo reikšmingumo vertinimo elementas. Tai apima jos procesus, taikomus faktiniam ir galimam neigiamam poveikiui nustatyti ir įvertinti; tuo paskui remiamasi vertinimo procese siekiant tvarumo atskaitomybės tikslais nustatyti reikšmingą poveikį (žr. šio standarto 3.4 skirsnį).

3.2    Reikšmingi klausimai ir informacijos reikšmingumas

25.

Kad galėtų nustatyti reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes, apie kuriuos reikia pranešti, įmonei yra būtina atlikti reikšmingumo vertinimą (žr. 3.4 skirsnį „Poveikio reikšmingumas“ ir 3.5 skirsnį „Finansinis reikšmingumas“ ).

26.

Reikšmingumo vertinimas yra tvarumo atskaitomybės pagal ETAS atskaitos taškas. 2 ETAS 4.1 skirsnyje pateiktas IRO-1 reikalavimas apima bendruosius įmonės poveikio, rizikų ir galimybių bei jų reikšmingumo vertinimo proceso atskleidimo reikalavimus. 2 ETAS SBM-3 reikalavimu nustatyti bendrieji informacijos apie reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių, nustatytų per įmonės atliekamą reikšmingumo vertinimą, atskleidimo reikalavimai.

27.

Siekiant palengvinti reikšmingumo vertinimą, į šio standarto A priedėlyje išdėstytus taikymo reikalavimus įtrauktas tvarumo klausimų, įtrauktų į teminius ETAS, sąrašas, juos suskirstant į kategorijas pagal temas, potemes ir tų potemių potemes. Šio standarto F priedėlyje pateiktoje „Įtrauktinos atskleidžiamos informacijos nustatymo schemoje“ pavaizduotas šiame skirsnyje aprašytas reikšmingumo vertinimo procesas.

28.

Tvarumo klausimas yra reikšmingas, jeigu jis atitinka apibrėžtus poveikio reikšmingumo kriterijus (žr. šio standarto 3.4 skirsnį) arba finansinio reikšmingumo kriterijus (žr. šio standarto 3.5 skirsnį), arba abiejų rūšių kriterijus.

29.

Nepaisant reikšmingumo vertinimo rezultatų, įmonė visuomet turi atskleisti informaciją, kurios reikalaujama pagal: 2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“ (t. y. pagal visus 2 ETAS nurodytus atskleidimo reikalavimus ir duomenų vienetus) ir teminiuose ETAS nustatytus atskleidimo reikalavimus (įskaitant jų duomenų vienetus), susijusius su IRO-1 atskleidimo reikalavimu „Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo proceso aprašymas“, nurodytus 2 ETAS C priedėlyje „Teminiuose ETAS nustatyti atskleidimo / taikymo reikalavimai, taikomi kartu su 2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“.

30.

Kai atlikusi reikšmingumo vertinimą įmonė padaro išvadą, kad tvarumo klausimas yra reikšmingas ir jam taikomi 2 ETAS IRO-1, IRO-2 ir SMB-3 atskleidimo reikalavimai, ji turi: (a) atskleisti informaciją pagal atitinkamo teminio ir konkrečiam sektoriui taikomo ETAS atskleidimo reikalavimus (įskaitant taikymo reikalavimus), susijusius su tuo konkrečiu tvarumo klausimu, ir (b) atskleisti papildomą jai būdingą informaciją (žr. šio standarto 11 straipsnį ir 1–5 TR), jeigu reikšmingas tvarumo klausimas ETAS neaprėpiamas arba aprėpiamas nepakankamai detaliai.

31.

Atitinkama informacija, kuri privaloma pagal atskleidimo reikalavimą, įskaitant jo duomenų vienetus, arba subjektui būdinga informacija, turi būti atskleidžiama, kai atlikusi reikšmingos informacijos vertinimą įmonė nustato, kad informacija yra aktuali vienu ar keliais iš šių aspektų: (a) informacijos svarbumo, atsižvelgiant į klausimą, kurį ja siekiama apibūdinti ar paaiškinti, arba (b) tokios informacijos galimybės patenkinti jos vartotojų sprendimo priėmimo poreikius, įskaitant pagrindinius bendrosios paskirties finansinių ataskaitų vartotojų poreikius, aprašytus 48 straipsnyje, ir (arba) vartotojų, kuriems svarbiausia yra informacija apie įmonės poveikį, poreikius.

32.

Jeigu įmonė padaro išvadą, kad klimato kaitos tema nėra reikšminga, todėl praleidžia informaciją pagal visus E1 ETAS „Klimato kaita“ atskleidimo reikalavimus, ji turi atskleisti detalų klimato kaitai skirto reikšmingumo vertinimo išvadų paaiškinimą (žr. 2 ETAS IRO-2 „ETAS atskleidimo reikalavimai, įtraukti į įmonės tvarumo ataskaitą“), įskaitant sąlygų, dėl kurių įmonė ateityje galėtų padaryti išvadą, kad klimato kaita yra reikšminga, perspektyvinę analizę. Jeigu įmonė padaro išvadą, kad kita tema nei klimato kaita nėra reikšminga, todėl praleidžia informaciją pagal visus atitinkamo teminio ETAS atskleidimo reikalavimus, ji gali trumpai paaiškinti savo atlikto tos temos reikšmingumo vertinimo išvadas.

33.

Atskleisdama informaciją apie politiką, veiksmus ir uždavinius, susijusius su tvarumo klausimu, kuris buvo įvertintas kaip reikšmingas, įmonė turi įtraukti informaciją, kurią privaloma pateikti pagal visus atskleidimo reikalavimus ir duomenų vienetus, nustatytus su tuo klausimu susijusiuose teminiuose ir konkrečiam sektoriui taikomuose ETAS ir atitinkamame 2 ETAS minimaliame informacijos apie politiką, veiksmus ir uždavinius atskleidimo reikalavime. Jeigu informacijos apie politiką, veiksmus ir uždavinius, kurią privaloma pateikti pagal teminių arba konkrečiam sektoriui taikomų ETAS atskleidimo reikalavimus ir duomenų vienetus arba pagal 2 ETAS minimalius atskleidimo reikalavimus, įmonė atskleisti negali, nes nepriėmė atitinkamos politikos, neįgyvendino atitinkamų veiksmų ar nenustatė atitinkamų uždavinių, ji turi atskleisti šį faktą ir gali nurodyti laikotarpį, per kurį ji siekia tai padaryti.

34.

Atskleisdama informaciją apie rodiklius, taikomus reikšmingam tvarumo klausimui pagal atitinkamo teminio ETAS skirsnį „Rodikliai ir uždaviniai“, įmonė: (a) turi įtraukti informaciją, kurią privaloma pateikti pagal atskleidimo reikalavimą, jeigu atlikusi vertinimą ji nustato, kad tokia informacija yra reikšminga, ir (b) gali praleisti informaciją, kurią privaloma pateikti pagal atskleidimo reikalavimo duomenų vienetą, jeigu atlikusi vertinimą ji nustato, kad tokia informacija nėra reikšminga, ir padaro išvadą, kad tam, kad būtų pasiektas atskleidimo reikalavimo tikslas, tokios informacijos nereikia.

35.

Jeigu įmonė praleidžia informaciją, kurią privaloma pateikti pagal duomenų vienetą, kurio reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus, nurodytus 2 ETAS B priedėlyje, ji turi aiškiai nurodyti, kad konkreti informacija „nėra reikšminga“.

36.

Įmonė turi nustatyti, kaip ji taikys kriterijus, įskaitant atitinkamus slenksčius, kad nustatytų: (a) kokią informaciją apie rodiklius, taikomus reikšmingam tvarumo klausimui pagal atitinkamo teminio ETAS skirsnį „Rodikliai ir uždaviniai“, ji atskleis pagal 34 straipsnį ir (b) kokią subjektui būdingą informaciją ji atskleis.

3.3    Dvejopas reikšmingumas

37.

Dvejopą reikšmingumą sudaro du aspektai, tai yra poveikio reikšmingumas ir finansinis reikšmingumas. Jei nenurodyta kitaip, terminai „reikšmingas“ ir „reikšmingumas“ visuose ETAS reiškia „dvejopą reikšmingumą“.

38.

Poveikio reikšmingumo ir finansinio reikšmingumo vertinimai yra tarpusavyje susiję, taigi turi būti apsvarstyta šių dviejų aspektų tarpusavio priklausomybė. Apskritai atskaitos taškas yra poveikio vertinimas, nors taip pat gali būti reikšmingų rizikų ir galimybių, nesusijusių su įmonės poveikiu. Poveikis tvarumui gali būti finansiškai reikšmingas nuo pat pradžių arba tapti finansiškai reikšmingas, kai galima pagrįstai tikėtis, kad trumpuoju, vidutiniu ar ilguoju laikotarpiais jis paveiks įmonės finansinę būklę, finansinius veiklos rezultatus, pinigų srautus, jos galimybes gauti finansavimą arba kapitalo kainą. Poveikis vertinamas poveikio reikšmingumo požiūriu, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra finansiškai reikšmingas, ar ne.

39.

Nustatydama ir vertindama poveikį, rizikas ir galimybes įmonės vertės grandinėje, kad nustatytų jų reikšmingumą, įmonė daugiausia dėmesio turi skirti sritims, kuriose, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, verslo santykius, geografines vietoves ir kitus susijusius rizikos veiksnius, galima tikėtis, kad poveikis, rizikos ir galimybės atsiras.

40.

Įmonė turi apsvarstyti tai, kaip ją paveikia jos priklausomybė nuo gamtos, žmogiškųjų ir socialinių tinkamos kokybės išteklių prieinamumo tinkamomis kainomis, nepriklausomai nuo jos galimo poveikio tiems ištekliams.

41.

Laikoma, kad pagrindinis įmonės poveikis, rizikos ir galimybės yra tie patys kaip ir reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės, nustatyti taikant dvejopo reikšmingumo principą, taigi apie juos pranešama jos tvarumo ataskaitoje.

42.

Įmonė turi taikyti šio standarto 3.4 ir 3.5 skirsniuose nustatytus kriterijus, taikydama atitinkamus kiekybinius ir (arba) kokybinius slenksčius. Tinkami slenksčiai yra būtini, kad būtų galima nustatyti poveikį, rizikas ir galimybes, kuriuos įmonė įvardijo ir kuriuos ji traktuoja kaip reikšmingus, taip pat nustatyti, kurie tvarumo klausimai yra reikšmingi atskaitomybės tikslais. Kai kuriuose galiojančiuose standartuose ir sistemose nurodant slenkstį, naudojamą poveikiui, kuris ETAS apibūdintas kaip reikšmingas poveikis, nustatyti, vartojamas terminas „svarbiausias poveikis“.

3.4    Poveikio reikšmingumas

43.

Tvarumo klausimas yra reikšmingas poveikio požiūriu, kai jis yra susijęs su įmonės reikšmingu faktiniu ar galimu, teigiamu ar neigiamu poveikiu žmonėms ar aplinkai trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais. Poveikis apima poveikį, susijusį su pačios įmonės operacijomis ir vertės grandinės pradine ir galutine grandimis, be kita ko, daromą per jos produktus ar paslaugas, taip pat per jos verslo santykius. Verslo santykiai apima verslo santykius įmonės vertės grandinės pradinėje ir galutinėje grandyse ir neapsiriboja tiesioginiais sutartiniais santykiais.

44.

Atsižvelgiant į tai, poveikis žmonėms ar aplinkai apima poveikį, susijusį su aplinkos, socialiniais ir valdymo klausimais.

45.

Atliekant neigiamo poveikio reikšmingumo vertinimą remiamasi išsamaus patikrinimo procesu, apibrėžtu tarptautinėse teisinėse priemonėse: JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniuose principuose ir EBPO rekomendacijose daugiašalėms įmonėms. Faktinio neigiamo poveikio reikšmingumas grindžiamas poveikio stiprumu, o galimo neigiamo poveikio – jo stiprumu ir tikėtinumu. Poveikio stiprumas grindžiamas šiais veiksniais: (a) poveikio mastu; (b) aprėptimi ir (c) neatitaisomu poveikio pobūdžiu. Vertinant galimą neigiamą poveikį žmogaus teisėms poveikio stiprumas yra svarbesnis už tikėtinumą.

46.

Teigiamo poveikio reikšmingumas grindžiamas: (a) faktinio poveikio atveju – mastu ir aprėptimi ir (b) galimo poveikio atveju – mastu, aprėptimi ir tikėtinumu.

3.5    Finansinis reikšmingumas

47.

Finansinio reikšmingumo taikymo sritis tvarumo atskaitomybės tikslais nustatoma išplečiant reikšmingumo taikymo sritį, taikomą nustatant, kokia informacija turėtų būti įtraukta į įmonės finansines ataskaitas.

48.

Atliekant finansinio reikšmingumo vertinimą nustatoma informacija, kuri yra laikoma reikšminga pagrindiniams bendrosios paskirties finansinių ataskaitų vartotojams priimant sprendimus dėl išteklių suteikimo subjektui. Visų pirma informacija laikoma reikšminga pagrindiniams bendrosios paskirties finansinių ataskaitų vartotojams, jeigu tos informacijos nepateikus, ją klaidingai pateikus arba užgožus galėtų būti pagrįstai tikimasi paveikti sprendimus, kuriuos jie priima remdamiesi įmonės tvarumo ataskaita.

49.

Tvarumo klausimas yra reikšmingas finansiniu požiūriu, jeigu dėl jo daromas arba gali būti pagrįstai tikimasi, kad bus padarytas reikšmingas finansinis poveikis įmonei. Taip yra tokiu atveju, kai dėl tvarumo klausimo atsiranda rizikų arba galimybių, turinčių arba, kaip galima pagrįstai tikėtis, galėsiančių turėti reikšmingos įtakos įmonės veiklos pokyčiams, finansinei būklei, finansiniams veiklos rezultatams, pinigų srautams, galimybei gauti finansavimą arba kapitalo kainai trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais. Rizikos ir galimybės gali atsirasti dėl praeities įvykių arba būsimų įvykių. Tvarumo klausimo finansinis reikšmingumas neapsiriboja vien klausimais, kuriuos įmonė gali kontroliuoti, bet apima informaciją apie reikšmingas rizikas ir galimybes, sietinas su verslo santykiais, neįtrauktais į rengiant finansines ataskaitas taikomą konsolidavimo apimtį.

50.

Priklausomybė nuo gamtos, žmogiškųjų ir socialinių išteklių gali būti finansinių rizikų arba galimybių šaltinis. Priklausomybė gali sukelti poveikį dviem būdais: (a) ji gali turėti įtakos įmonės gebėjimui toliau naudoti arba gauti išteklius, kurių reikia jos verslo procesams, taip pat tų išteklių kokybei ir kainos nustatymui, ir (b) ji gali paveikti įmonės gebėjimą priimtinomis sąlygomis plėtoti santykius, kurių reikia jos verslo procesams.

51.

Rizikų ir galimybių reikšmingumas vertinamas remiantis šių veiksnių deriniu: pasireiškimo tikėtinumo ir galimo finansinio poveikio dydžio.

3.6    Reikšmingas poveikis arba rizikos, kylantys dėl veiksmų, kuriais siekiama spręsti tvarumo klausimus

52.

Per įmonės reikšmingumo vertinimą gali būti nustatytos situacijos, kai jos veiksmai, kuriais siekiama spręsti tam tikro poveikio ar rizikų klausimą arba pasinaudoti tam tikromis galimybėmis, susijusiomis su tvarumo klausimu, gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį arba sukelti reikšmingą riziką, susijusius su vienu ar keliais kitais tvarumo klausimais. Pavyzdžiui: (a) gamybos dekarbonizacijos veiksmų planas, pagal kurį atsisakoma kai kurių produktų, galėtų turėti reikšmingą neigiamą poveikį įmonės savai darbo jėgai ir nulemti reikšmingą riziką, kylančią dėl išeitinių išmokų, arba (b) dėl automobilių dalių tiekėjo veiksmų plano, kuriuo siekiama orientuotis į elektrinių transporto priemonių dalių tiekimą, galėtų būti neišnaudojamas turtas, skirtas įprastinių transporto priemonių dalių gamybai.

53.

Tokiais atvejais įmonė turi: (a) atskleisti, kad egzistuoja reikšmingas neigiamas poveikis arba reikšmingos rizikos, kartu atskleisdama veiksmus, dėl kurių jie atsiranda, ir pateikdama kryžminę nuorodą į temą, su kuria poveikis arba rizikos yra susiję, ir (b) pateikti aprašymą, kaip reikšmingo neigiamo poveikio ar reikšmingų rizikų klausimas sprendžiamas tos temos, su kuria jie yra susiję, kontekste.

3.7    Išskaidymo lygmuo

54.

Kai reikia, kad reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės būtų tinkamai suprasti, įmonė teikiamą informaciją turi išskaidyti: (a) pagal šalis, kai reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės skirtingose šalyse smarkiai varijuoja ir kai pateikus labiau agreguotą informaciją būtų užgožta reikšminga informacija apie poveikį, rizikas ir galimybes; arba (b) pagal svarbią veiklos vietą arba reikšmingą turtą, kai reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės labai priklauso nuo konkrečios vietos arba turto.

55.

Nustatydama tinkamą teikiamos informacijos išskaidymo lygmenį, įmonė turi atsižvelgti į tai, kokį išskaidymo lygmenį ji taikė atlikdama savo reikšmingumo vertinimą. Priklausomai nuo konkrečių įmonės faktų ir aplinkybių, informaciją gali būti būtina išskaidyti pagal patronuojamąsias įmones.

56.

Kai agreguojami skirtingų lygmenų arba kelių vieno lygmens vietų duomenys, įmonė turi užtikrinti, kad toks agregavimas neužgožtų konkretumo ir konteksto, kurie yra būtini siekiant aiškinti informaciją. Įmonė neturi agreguoti reikšmingų skirtingo pobūdžio elementų.

57.

Teikdama pagal sektorius išskaidytą informaciją, įmonė turi taikyti ETAS sektorių klasifikaciją, kuri turi būti nurodyta Komisijos deleguotajame akte, priimtame pagal Direktyvos 2013/34/ES 29b straipsnio 1 dalies trečios pastraipos ii punktą. Kai pagal teminį arba konkrečiam sektoriui taikomą ETAS reikalaujama, kad rengiant konkretų informacijos elementą būtų taikomas konkretus išskaidymo lygmuo, turi būti taikomas teminiame arba konkrečiam sektoriui taikomame ETAS nustatytas reikalavimas.

4.   Išsamus patikrinimas

58.

Įmonės tvarumo išsamaus patikrinimo proceso (toliau nurodytose tarptautinėse priemonėse vadinama „išsamus patikrinimas“) rezultatais remiamasi įmonės atliekamame reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių vertinime. ETAS nenustatoma jokių su išsamiu patikrinimu susijusių elgesio reikalavimų; jais taip pat neišplečiamas ir nekeičiamas įmonės administracinių, valdymo ar priežiūros organų vaidmuo, susijęs su išsamaus patikrinimo vykdymu.

59.

Išsamus patikrinimas yra procesas, kurį vykdydama įmonė nustato faktinį ir galimą neigiamą poveikį aplinkai ir su jos veikla susijusiems asmenims, užkerta jam kelią, jį švelnina ir atsiskaito, kaip jį valdo. Tai apima neigiamą poveikį, susijusį su pačios įmonės operacijomis ir vertės grandinės pradine ir galutine grandimis, be kita ko, daromą per jos produktus ar paslaugas, taip pat per jos verslo santykius. Išsamus patikrinimas yra nuolatinė praktika, kuria reaguojama į įmonės strategijos, verslo modelio, veiklos, verslo santykių, operacijų, tiekimo ir pardavimo aplinkybių pokyčius ir kuri gali tuos pokyčius nulemti. Šis procesas yra aprašytas tarptautinėse priemonėse: JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniuose principuose ir EBPO rekomendacijose daugiašalėms įmonėms.

60.

Šiose tarptautinėse priemonėse nustatyti keli išsamaus patikrinimo proceso etapai, įskaitant neigiamo poveikio, susijusio su pačios įmonės operacijomis ir vertės grandinės pradine ir galutine grandimis, be kita ko, daromo per jos produktus ar paslaugas, taip pat per jos verslo santykius, nustatymą ir vertinimą. Jeigu įmonė negali reaguoti į visą poveikį vienu metu, vykdant išsamaus patikrinimo procesą galima nustatyti veiksmų prioritetus, remiantis poveikio stiprumu ir tikėtinumu. Būtent šiuo išsamaus patikrinimo aspektu remiamasi vertinant reikšmingą poveikį (žr. šio standarto 3.4 skirsnį). Nustačius reikšmingą poveikį, taip pat lengviau nustatyti reikšmingas tvarumo rizikas ir galimybes, kurias dažnai toks poveikis nulemia.

61.

Pagrindiniai išsamaus patikrinimo elementai yra tiesiogiai atspindėti atskleidimo reikalavimuose, nustatytuose 2 ETAS ir teminiuose ETAS, kaip paaiškinta toliau: (a) išsamaus patikrinimo įtraukimas į valdymą, strategiją ir verslo modelį (3). Šis klausimas sprendžiamas pagal: i. 2 ETAS GOV-2 „Įmonės administraciniams, valdymo ir priežiūros organams teikiama informacija ir jų sprendžiami tvarumo klausimai“ ; ii. 2 ETAS GOV-3 „Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistemas“ ir iii. 2 ETAS SBM-3 „Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu“. (b) paveikiamų suinteresuotųjų subjektų įtraukimas (4). Šis klausimas sprendžiamas pagal: i. 2 ETAS GOV-2; ii. 2 ETAS SBM-2 „Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės“; iii. 2 ETAS IRO-1; iv. 2 ETAS MDR-P ir v. teminius ETAS: pagal juos parodomi suinteresuotųjų subjektų įtraukimo į išsamaus patikrinimo procesą skirtingi etapai ir tikslai; (c) neigiamo poveikio žmonėms ir aplinkai nustatymas ir vertinimas (5). Šis klausimas sprendžiamas pagal: i. 2 ETAS IRO-1 (įskaitant su konkrečiais tvarumo klausimais susijusius taikymo reikalavimus atitinkamame ETAS) ir ii. 2 ETAS SBM-3; (d) veiksmų neigiamam poveikiui žmonėms ir aplinkai mažinti ėmimasis (6). Šis klausimas sprendžiamas pagal: i. 2 ETAS MDR-A ir ii. teminius ETAS: pagal juos atskleidžiami įvairūs veiksmai, įskaitant pertvarkos planus, kuriais sprendžiamas poveikio klausimas. (e) šių pastangų veiksmingumo stebėjimas (7). Šis klausimas sprendžiamas pagal: i. 2 ETAS MDR-M; ii. 2 ETAS MDR-T ir iii. teminius ETAS: dėl rodiklių ir uždavinių.

5.   Vertės grandinė

5.1    Ataskaitas teikianti įmonė ir vertės grandinė

62.

Tvarumo ataskaita turi būti rengiama dėl tos pačios ataskaitas teikiančios įmonės, dėl kurios parengtos ir finansinės ataskaitos. Pavyzdžiui, jeigu ataskaitas teikianti įmonė yra patronuojančioji įmonė, turinti rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, tvarumo ataskaitos bus rengiamos dėl grupės. Šis reikalavimas netaikomas, kai ataskaitas teikiančiai įmonei nereikia sudaryti finansinių ataskaitų arba kai ataskaitas teikianti įmonė pagal Direktyvos 2013/34/EB 48i straipsnį rengia konsoliduotąją informaciją apie tvarumą,

63.

Tvarumo ataskaitoje pateikiama informacija apie ataskaitas teikiančią įmonę turi būti išplėsta įtraukiant informaciją apie su įmone susijusį reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes, atsirandančius jai plėtojant tiesioginius ir netiesioginius verslo santykius vertės grandinės pradinėje ir (arba) galutinėje grandyje (vertės grandinės informacija). Išplėsdama informaciją apie ataskaitas teikiančią įmonę, įmonė turi įtraukti reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes, susijusius su jos vertės grandinės pradine ir galutine grandimis: (a) atsižvelgdama į jos išsamaus patikrinimo proceso (-ų) ir reikšmingumo vertinimo rezultatus ir (b) laikydamasi visų kituose ETAS nustatytų konkrečių su vertės grandine susijusių reikalavimų.

64.

63 straipsnyje nereikalaujama pateikti informacijos apie kiekvieną vertės grandinės dalyvį, bet įtraukti tik reikšmingą vertės grandinės pradinės ir galutinės grandžių informaciją. Skirtingi tvarumo klausimai gali būti reikšmingi skirtingų įmonės vertės grandinės pradinės ir galutinės grandžių dalių atžvilgiu. Į išplėstą informaciją turi būti įtraukiama vertės grandinės informacija, susijusi tik su vertės grandinės dalimis, kurių atžvilgiu klausimas yra reikšmingas.

65.

Įmonė reikšmingą vertės grandinės informaciją turi įtraukti, kai yra būtina: (a) suteikti galimybę tvarumo ataskaitų vartotojams suprasti įmonės reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes ir (arba) (b) parengti kokybines charakteristikas atitinkantį informacijos rinkinį (žr. šio standarto B priedėlį).

66.

Kad nustatytų, kuriuo lygmeniu – jos pačios operacijų ar jos vertės grandinės pradinės ir galutinės grandies – kyla reikšmingas tvarumo klausimas, įmonė turi naudoti savo poveikio, rizikų ir galimybių vertinimą pagal dvejopo reikšmingumo principą (žr. šio standarto 3 skyrių).

67.

Kai įmonės vertės grandinę sudaro asocijuotosios įmonės arba bendrosios įmonės, apskaitomos pagal nuosavybės metodą arba proporcingai konsoliduojamos finansinėse ataskaitose, pavyzdžiui, kaip tiekėjai, įmonė pagal 63 straipsnį turi įtraukti su šiomis asocijuotosiomis įmonėmis arba bendrosiomis įmonėmis susijusią informaciją, nuosekliai laikydamasi kitiems verslo santykiams vertės grandinėje taikomo metodo. Tokiu atveju, nustatant poveikio rodiklius, asocijuotosios įmonės arba bendrosios įmonės duomenys neapribojami turimo turto dalimi, tačiau į juos turi būti atsižvelgiama remiantis poveikiu, kuris per įmonės verslo santykius yra susijęs su jos produktais ir paslaugomis.

5.2    Vertinimas naudojant vidutinius sektoriaus duomenis ir pakaitinius kintamuosius

68.

Įmonės gebėjimas gauti reikiamą vertės grandinės pradinės ir galutinės grandies informaciją gali įvairuoti priklausomai nuo skirtingų veiksnių, pavyzdžiui, įmonės sutartimis įformintų susitarimų, jos turimos į konsolidavimą neįtrauktų operacijų kontrolės ir jos perkamosios galios. Kai įmonė negali kontroliuoti savo vertės grandinės pradinės ir (arba) galutinės grandžių veiklos ir savo verslo santykių, gauti vertės grandinės informaciją gali būti sunkiau.

69.

Yra aplinkybių, kai įmonė (įdėjusi pagrįstas pastangas) negali surinkti informacijos apie įmonės vertės grandinės pradinę ir galutinę grandis, kaip reikalaujama pagal 63 straipsnį. Tokiomis aplinkybėmis įmonė pateiktinus savo vertės grandinės pradinės ir galutinės grandžių duomenis turi įvertinti naudodama visą pagrįstą ir patvirtinamą informaciją, pavyzdžiui, vidutinius sektoriaus duomenis ir kitus pakaitinius kintamuosius.

70.

Vertės grandinės informaciją taip pat galėtų būti sudėtinga gauti MVĮ ir kitų vertės grandinės pradinės ir (arba) galutinės grandžių subjektų, kurie nepatenka į Direktyvos 2013/34/ES 19a ir 29a straipsniuose nustatytų informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimų taikymo sritį, atveju (žr. 2 ETAS BP-2 reikalavimą „Su ypatingomis aplinkybėmis susijusios informacijos atskleidimas“ ).

71.

Į teikiamą informaciją apie politiką, veiksmus ir uždavinius įmonė turi įtraukti vertės grandinės pradinės ir (arba) galutinės grandžių informaciją, jeigu įgyvendinant tokią politiką, veiksmus ir uždavinius dalyvauja vertės grandinės dalyviai. Kalbant apie rodiklius, daugeliu atveju, visų pirma, tų aplinkosaugos klausimų, kuriems galima naudoti pakaitinius kintamuosius, atveju, įmonė gali sugebėti laikytis atskaitomybės reikalavimų nerinkdama duomenų iš savo vertės grandinės pradinės ir galutinės grandžių dalyvių, ypač iš MVĮ, pavyzdžiui, kai apskaičiuoja įmonės išmestą 3 lygio ŠESD kiekį.

72.

Įtraukiant įverčius, parengtus naudojant vidutinius sektoriaus duomenis arba kitus pakaitinius kintamuosius, neturėtų būti pateikiama kokybinių charakteristikų neatitinkanti informacija (žr. šio standarto 2 skyrių ir 7.2 skirsnį „Įverčių ir rezultatų neapibrėžties priežastys“ ).

6.   Laikotarpiai

6.1    Ataskaitinis laikotarpis

73.

Įmonės tvarumo ataskaitos ataskaitinis laikotarpis turi derėti su jos finansinių ataskaitų laikotarpiu.

6.2    Praeities laikotarpių, dabartinio laikotarpio ir būsimų laikotarpių informacijos susiejimas

74.

Įmonė savo tvarumo ataskaitoje prireikus nustato tinkamas sąsajas tarp retrospektyvinės ir perspektyvinės informacijos, kad būtų galima aiškiai suprasti, kaip praeities informacija yra susijusi su į ateitį orientuota informacija.

6.3    Informacijos apie pažangą, palyginti su baziniais metais, teikimas

75.

Baziniai metai yra praeities ataskaitinė data arba laikotarpis, apie kurį turima informacijos ir pagal kurį bėgant laikui gali būti palyginama paskesnė informacija.

76.

Pranešdama apie pokyčius ir pažangą, padarytą įgyvendinant uždavinį, įmonė turi pateikti bazinių metų lyginamąją informaciją apie sumas, apie kurias pranešta einamuoju ataskaitiniu laikotarpiu, nebent atitinkamame atskleidimo reikalavime jau yra nustatyta, kaip pranešti apie pažangą. Įmonė taip pat gali įtraukti praeities informaciją apie nuo bazinių metų iki ataskaitinio laikotarpio pasiektas tarpines reikšmes, kai tokia informacija yra aktuali.

6.4    Trumpojo, vidutinio ir ilgojo laikotarpio apibrėžimas atskaitomybės tikslais

77.

Rengdama tvarumo ataskaitą įmonė turi taikyti tokius laiko intervalus, kuriais baigiasi ataskaitinis laikotarpis: (a) trumpasis laikotarpis: laikotarpis, kuris įmonės finansinėse ataskaitose naudojamas kaip ataskaitinis laikotarpis; (b) vidutinis laikotarpis: nuo a punkte apibrėžto trumpojo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki penkerių metų ir (c) ilgasis laikotarpis: ilgesnis nei 5 metai.

78.

Įmonė ilgąjį laikotarpį turi išskaidyti dar smulkiau, kai tikėtina, kad poveikis pasireikš arba veiksmų bus imamasi per ilgesnį nei penkerių metų laikotarpį, jeigu tai būtina tam, kad tvarumo ataskaitų vartotojams būtų pateikta aktuali informacija.

79.

Jei konkretiems atskleidžiamos informacijos elementams pagal kitus ETAS reikalaujama taikyti skirtingas vidutinio ar ilgojo laikotarpio apibrėžtis, turi būti taikomos tuose ETAS pateiktos apibrėžtys.

80.

Gali būti aplinkybių, kai naudojant 77 straipsnyje apibrėžtus vidutinį ar ilgąjį laikotarpį gaunama neaktuali informacija, nes įmonė taiko skirtingą apibrėžtį i) savo reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir valdymo procesams arba ii) savo veiksmams apibrėžti ir uždaviniams nustatyti. Šios aplinkybės gali būti susijusios su sektoriui būdingomis ypatybėmis, pavyzdžiui, pinigų srautu ir verslo ciklais, tikėtina kapitalo investicijų trukme, laikotarpiais, per kuriuos tvarumo ataskaitų vartotojai atlieka savo vertinimus, arba įmonės sektoriuje priimant sprendimus paprastai naudojamais planavimo laikotarpiais. Šiomis aplinkybėmis įmonė gali taikyti skirtingą vidutinio ir (arba) ilgojo laikotarpių apibrėžtį (žr. 2 ETAS BP-2 9 straipsnį).

81.

ETAS pateikiamos nuorodos į trumpąjį, vidutinį ir ilgąjį laikotarpius nurodo laikotarpį, kurį įmonė nustatė pagal 77–80 straipsnių nuostatas.

7.   Tvarumo informacijos rengimas ir pateikimas

82.

Šiame skyriuje pateikiami bendrieji reikalavimai, taikytini rengiant ir pateikiant tvarumo informaciją.

7.1    Lyginamosios informacijos pateikimas

83.

Įmonė turi atskleisti lyginamąją ankstesnio ataskaitinio laikotarpio informaciją dėl visų einamuoju ataskaitiniu laikotarpiu atskleidžiamų kiekybinių rodiklių ir pinigų sumų. Įmonė taip pat turi atskleisti lyginamąją aprašomąją informaciją, jei tai svarbu siekiant suprasti einamojo ataskaitinio laikotarpio tvarumo ataskaitą.

84.

Kai įmonė pateikia lyginamąją informaciją, kuri skiriasi nuo ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu pateiktos informacijos, ji turi atskleisti: (a) skirtumą tarp ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu praneštos sumos ir pataisytos lyginamosios sumos ir (b) sumos taisymo priežastis.

85.

Kartais pakoreguoti vieno ar kelių ankstesnių ataskaitinių laikotarpių lyginamąją informaciją tam, kad ją būtų galima palyginti su einamojo ataskaitinio laikotarpio informacija, yra neįmanoma. Pavyzdžiui, ankstesnio ataskaitinio laikotarpio (-ių) duomenys galėjo būti kaupiami kitokiu būdu negu tas, kuris leistų retrospektyviai taikyti naują rodiklio ar uždavinio apibrėžtį ar atlikti retrospektyvinį ankstesnio ataskaitinio laikotarpio klaidos ištaisymą, o tokios informacijos atkurti gali būti neįmanoma (žr. 2 ETAS BP-2). Kai pakoreguoti vieno ar kelių ankstesnių ataskaitinių laikotarpių lyginamosios informacijos yra neįmanoma, įmonė turi atskleisti šį faktą.

86.

Kai ETAS reikalaujama, kad dėl rodiklio ar duomenų vieneto įmonė pateiktų daugiau nei vieną lyginamąjį laikotarpį, turi būti taikomi to ETAS reikalavimai.

7.2    Įverčių ir rezultatų neapibrėžties priežastys

87.

Kai kokybinių rodiklių ir pinigų sumų, įskaitant vertės grandinės pradinės ir galutinės grandžių informaciją (žr. šio standarto 5 skyrių), tiksliai išmatuoti neįmanoma, bet juos galima tik įvertinti, gali atsirasti matavimo neapibrėžtis.

88.

Įmonė turi atskleisti informaciją, kad suteiktų galimybę vartotojams suprasti reikšmingiausią neapibrėžtį, veikiančią jos tvarumo ataskaitoje pateiktus kiekybinius rodiklius ir pinigų sumas.

89.

Pagrįstų prielaidų ir įverčių, įskaitant scenarijų ar jautrumo analizes, naudojimas, yra esminė su tvarumu susijusios informacijos rengimo dalis ir nesumažina tos informacijos naudingumo, jeigu prielaidos ir įverčiai yra tiksliai aprašyti ir paaiškinti. Net jeigu matavimo neapibrėžties lygis yra aukštas, tai nebūtinai reikštų, kad tokia prielaida ar įvertis negali suteikti naudingos informacijos ar neatitinka informacijos kokybinių charakteristikų (žr. šio standarto B priedėlį).

90.

Tvarumo ataskaitą rengiant naudojami duomenys ir prielaidos turi kuo labiau derėti su įmonės finansinėse ataskaitose naudojamais atitinkamais finansiniais duomenimis ir prielaidomis.

91.

Pagal kai kuriuos ETAS reikalaujama atskleisti informaciją, pavyzdžiui, paaiškinti galimus būsimus įvykius, kurių rezultatai neaiškūs. Spręsdama, ar informacija apie tokius galimus būsimus įvykius yra reikšminga, įmonė pagal šio standarto 3 skyriuje išdėstytus kriterijus turi apsvarstyti: (a) galimą įvykių finansinį poveikį (galimą rezultatą); (b) galimų įvykių nulemto poveikio žmonėms ar aplinkai stiprumą ir tikėtinumą, atsižvelgdama į 45 straipsnyje nurodytus poveikio stiprumo veiksnius, ir (c) visą galimų rezultatų įvairovę ir galimų rezultatų tame intervale tikėtinumą.

92.

Vertindama galimus rezultatus įmonė turi apsvarstyti visus svarbius faktus ir aplinkybes, įskaitant informaciją apie mažos tikimybės ir didelio poveikio rezultatus, kuri, kai duomenys agreguojami, gali tapti reikšminga. Pavyzdžiui, įmonė gali patirti keleriopą poveikį ar rizikas, kurių kiekvienas galėtų sukelti tos pačios rūšies sutrikimą, pavyzdžiui, įmonės tiekimo grandinės sutrikimus. Informacija apie atskirą rizikos šaltinį gali būti nereikšminga, jeigu tikimybė, kad iš to šaltinio galėtų kilti sutrikimas, labai maža. Tačiau informacija apie agreguotą tiekimo grandinės sutrikimo riziką iš visų šaltinių galėtų būti reikšminga (žr. 2 ETAS BP-2).

7.3    Atskleistos informacijos apie įvykius atnaujinimas pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui

93.

Tam tikrais atvejais įmonė gali gauti informacijos po ataskaitinio laikotarpio, tačiau prieš patvirtinant vadovybės pranešimo tinkamumą skelbti. Jeigu tokia informacija suteikia įrodymų ar įžvalgų apie ataskaitinio laikotarpio pabaigoje egzistavusias sąlygas, įmonė, kai tinkama, pagal naują informaciją turi atnaujinti įverčius ir atskleistą informaciją apie tvarumą.

94.

Jeigu tokia informacija suteikia įrodymų ar įžvalgų apie po ataskaitinio laikotarpio pabaigos įvykusius reikšmingus sandorius, kitus įvykius ir susidariusias sąlygas, įmonė, kai tinkama, turi pateikti aprašomąją informaciją ir joje nurodyti tų po metų pabaigos įvykusių įvykių egzistavimą, pobūdį ir galimus padarinius.

7.4    Tvarumo informacijos rengimo ar pateikimo pakeitimai

95.

Rodiklių, įskaitant rodiklius, naudojamus uždaviniams nustatyti ir pažangai, padarytai juos įgyvendinant, stebėti, apibrėžimas ir skaičiavimas laikui bėgant turi būti nuoseklus. Įmonė turi pateikti pataisytus lyginamuosius duomenis, nebent tą padaryti yra neįmanoma (žr. 2 ETAS BP-2), tais atvejais kai ji: (a) rodiklį arba uždavinį apibrėžė iš naujo arba pakeitė; (b) nustatė, kad yra naujos informacijos, susijusios su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu atskleistomis įvertintomis sumomis, ir naujoji informacija suteikia tuo laikotarpiu egzistavusių aplinkybių įrodymų.

7.5    Pranešimas apie ankstesnių ataskaitinių laikotarpių klaidas

96.

Įmonė turi ištaisyti reikšmingas ankstesnio ataskaitinio laikotarpio klaidas pataisydama atskleistas ankstesnio laikotarpio (-ių) lyginamąsias sumas, nebent tą padaryti yra neįmanoma. Šis reikalavimas netaikomas ataskaitiniams laikotarpiams, einantiems prieš pirmuosius įmonės ETAS taikymo metus.

97.

Ankstesnio ataskaitinio laikotarpio klaidos – duomenų nepateikimas ar neteisingas pateikimas įmonės vieno ar kelių ankstesnių ataskaitinių laikotarpių tvarumo ataskaitose. Tokios klaidos padaromos dėl to, kad nepasinaudojama ar netinkamai pasinaudojama patikima informacija, kuri: (a) buvo turima, kai buvo leista paskelbti vadovybės pranešimą, į kurį įtraukta tų laikotarpių tvarumo ataskaita, ir (b) kaip pagrįstai buvo galima tikėtis, galėjo būti gauta ir tinkamai apsvarstyta rengiant tose ataskaitose atskleidžiamą informaciją apie tvarumą.

98.

Prie tokių klaidų priskiriami: skaičiavimo klaidų, neteisingo rodiklių ir uždavinių apibrėžčių taikymo, apsirikimo, netinkamo faktų interpretavimo ir klastotės padariniai.

99.

Galimos einamojo ataskaitinio laikotarpio klaidos, aptiktos tam laikotarpiui nepasibaigus, turi būti ištaisomos iki leidimo paskelbti vadovybės pranešimą. Tačiau reikšmingos klaidos kartais aptinkamos tik vėlesniu ataskaitiniu laikotarpiu.

100.

Kai einamojo ataskaitinio laikotarpio pradžioje nustatyti klaidos poveikio visiems pateiktiems ankstesniems ataskaitiniams laikotarpiams neįmanoma, įmonė turi pataisyti lyginamąją informaciją ištaisydama klaidą nuo anksčiausios įmanomos datos. Taisydama atskleistą ankstesnio ataskaitinio laikotarpio informaciją įmonė neturi remtis vėliau įgytomis žiniomis nei darydama prielaidas dėl to, kokie būtų buvę vadovybės ketinimai ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, nei įvertindama sumas, atskleistas ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu. Šis reikalavimas taikomas tiek retrospektyvinės, tiek perspektyvinės atskleistos informacijos taisymui.

101.

Klaidų taisymas skiriasi nuo įverčių keitimo. Įverčius gali reikėti pataisyti, kai papildoma informacija tampa žinoma (žr. 2 ETAS BP-2).

7.6    Konsoliduotosios ataskaitos ir patronuojamosioms įmonėms taikoma išimtis

102.

Teikdama ataskaitas konsoliduotu lygmeniu, reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių vertinimą įmonė turi atlikti dėl visos konsoliduotos grupės, kad ir kokia būtų grupės teisinė struktūra. Ji turi užtikrinti, kad visos patronuojamosios įmonės būtų įtraukiamos taip, kad būtų galima nešališkai nustatyti reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes. Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių vertinimo kriterijai ir slenksčiai turi būti nustatomi remiantis šio standarto 3 skyriumi.

103.

Kai įmonė nustato, kad reikšmingas poveikis, rizikos ar galimybės grupės lygmeniu smarkiai skiriasi nuo vienos ar kelių jos patronuojamųjų įmonių reikšmingo poveikio, rizikų ar galimybių, ji, kai tinkama, turi pateikti atitinkamą susijusios patronuojamosios įmonės ar įmonių poveikio, rizikų ir galimybių aprašymą.

104.

Vertindama, ar grupės lygmens reikšmingo poveikio, rizikų ar galimybių ir vienos ar kelių jos patronuojamųjų įmonių reikšmingo poveikio, rizikų ar galimybių skirtumas yra didelis, įmonė gali atsižvelgti į skirtingas aplinkybes, pavyzdžiui, į tai, ar patronuojamoji įmonė ar įmonės vykdo veiklą skirtingame sektoriuje nei likusi grupės dalis, arba į 3.7 skirsnyje „Išskaidymo lygmuo“ nurodytas aplinkybes.

7.7    Įslaptinta ir neskelbtina informacija ir informacija apie intelektinę nuosavybę, praktinę patirtį arba inovacijų rezultatus

105.

Įmonė neprivalo atskleisti įslaptintos informacijos ar neskelbtinos informacijos, net jei tokia informacija laikoma reikšminga.

106.

Jeigu atskleidžiant informaciją apie įmonės strategiją, planus ir veiksmus ir siekiant laikytis atskleidimo reikalavimo tikslo yra svarbu pateikti tam tikrą informaciją, kuri yra intelektinė nuosavybė, praktinė patirtis arba inovacijų rezultatai, įmonė vis tiek tą konkrečią informaciją gali praleisti, jeigu: (a) ji yra slapta, tai yra, jos kaip visumos arba tikslios jos sudėties ir sudedamųjų dalių konfigūracijos apskritai nežino arba negali lengvai gauti asmenys toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; (b) ji turi komercinės vertės, nes yra slapta, ir (c) įmonė ėmėsi pagrįstų priemonių, kad ją išlaikytų slaptą.

107.

Jeigu įmonė įslaptintą informaciją ar neskelbtiną informaciją arba tam tikrą konkrečią informaciją, kuri yra intelektinė nuosavybė, praktinė patirtis arba inovacijų rezultatai, praleidžia, nes ji atitinka ankstesniame straipsnyje nustatytus kriterijus, ji turi laikytis atitinkamo atskleidimo reikalavimo atskleisdama visą kitą reikalaujamą informaciją.

108.

Įmonė turi dėti visas pagrįstas pastangas užtikrinti, kad praleidus įslaptintą informaciją ar neskelbtiną informaciją arba tam tikrą konkrečią informaciją, kuri yra intelektinė nuosavybė, praktinė patirtis arba inovacijų rezultatai, nesumažėtų bendras atitinkamos atskleidžiamos informacijos aktualumas.

7.8    Informacijos apie galimybes teikimas

109.

Atskleidžiant informaciją apie galimybes, turėtų būti pateikta aprašomoji informacija, leidžianti skaitytojui suprasti įmonei ar visam sektoriui atsirandančią galimybę. Teikdama informaciją apie galimybes, įmonė turi atsižvelgti į atskleistinos informacijos reikšmingumą. Todėl ji, be kitų veiksnių, turi apsvarstyti: (a) ar, palyginti su bendra įmonės ar sektoriaus galimybe, šia galimybe šiuo metu naudojamasi ir ar ji įtraukta į jos bendrąją strategiją ir (b) ar tikslinga įtraukti kiekybinius numatomo finansinio poveikio matus, atsižvelgiant į prielaidų, kurių galėtų prireikti, skaičių ir to nulemtą neapibrėžtį.

8.   Tvarumo ataskaitos struktūra

110.

Šiame skyriuje pateikiamas informacijos apie tvarumo klausimus, parengtos laikantis Direktyvos 2013/34/ES 19a ir 29a straipsnių ir ETAS, (t. y. tvarumo ataskaitos) pateikimo įmonės vadovybės pranešime pagrindas. Tokia informacija pateikiama specialiame vadovybės pranešimo skirsnyje, kuris vadinamas tvarumo ataskaita. Šio standarto F priedėlyje „Pagal ETAS rengiamos tvarumo ataskaitos struktūros pavyzdys“ pateikiamas tvarumo ataskaitos, struktūrizuotos pagal šio skyriaus reikalavimus, pavyzdys.

8.1.    Bendrasis pateikimo reikalavimas

111.

Tvarumo informacija turi būti pateikiama: (a) taip, kad būtų galima atskirti informaciją, kurios reikalaujama pagal ETAS atskleidimo reikalavimus, ir kitą informaciją, įtrauktą į vadovybės pranešimą, ir (b) ją struktūrizuojant taip, kad tiek žmogaus skaitomu, tiek elektroniniu formatu būtų lengviau susipažinti su tvarumo ataskaita ir ją suprasti.

8.2.    Tvarumo ataskaitos turinys ir struktūra

112.

Išskyrus šio standarto 9.1 skirsnyje „Informacijos įtraukimas pateikiant nuorodą“ nustatytą galimybę įtraukti informaciją pateikiant nuorodą, informaciją pagal visus taikytinus ETAS atskleidimo reikalavimus pagal šio standarto 1 skyrių įmonė turi pranešti specialiai tam skirtame vadovybės pranešimo skirsnyje.

113.

Įmonė į savo tvarumo ataskaitą turi įtraukti informaciją, atskleidžiamą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (8) 8 straipsnį ir Komisijos deleguotuosius reglamentus, kuriuose nustatomas tos atskleidžiamos informacijos turinys ir kiti pateikimo būdai. Įmonė turi užtikrinti, kad šią atskleidžiamą informaciją tvarumo ataskaitoje būtų galima atskirai identifikuoti. Atskleidžiama informacija, susijusi su kiekvienu Taksonomijos reglamente apibrėžtu aplinkosaugos tikslu, pateikiama kartu aiškiai identifikuojamoje tvarumo ataskaitos aplinkosaugos skirsnio dalyje. Šiai atskleidžiamai informacijai ETAS nuostatos netaikomos, išskyrus šį straipsnį ir šio standarto 115 straipsnio pirmą sakinį.

114.

Kai įmonė į savo tvarumo ataskaitą įtraukia papildomą atskleidžiamą informaciją pagal i) kitus teisės aktus, pagal kuriuos reikalaujama, kad įmonė atskleistų tvarumo informaciją, arba ii) bendruosius tvarumo atskaitomybės standartus ir sistemas, įskaitant neprivalomas gaires ir konkrečiam sektoriui taikomas gaires, kurias paskelbė kitos standartus nustatančios įstaigos (pvz., Tarptautinių tvarumo standartų valdybos paskelbta techninė medžiaga arba Visuotinė ataskaitų teikimo iniciatyva), atskleidžiant tokią informaciją turi būti: a) tai aiškiai nurodyta pateikiant tinkamą nuorodą į susijusius teisės aktus, standartą ar sistemą (žr. 2 ETAS BP-2 15 straipsnį); b) laikomasi informacijos kokybinių charakteristikų reikalavimų, nurodytų šio standarto 2 skyriuje ir B priedėlyje.

115.

Įmonė savo tvarumo ataskaitą turi suskirstyti į keturias dalis tokia tvarka: bendroji informacija, aplinkosauginė informacija (įskaitant pagal Reglamento (ES) 2020/852 8 straipsnį atskleidžiamą informaciją), socialinė informacija ir valdymo informacija. Laikydamasi šio standarto 3.6 skirsnio „Reikšmingas poveikis arba rizikos, kylantys dėl veiksmų, kuriais siekiama spręsti tvarumo klausimus“ nuostatos, jeigu vienoje dalyje teikiama informacija taip pat apimą informaciją, kurią reikia pateikti kitoje dalyje, kad išvengtų dubliavimo, įmonė gali pateikti nuorodą į informaciją, pateiktą kitoje dalyje. Įmonė gali taikyti detalią struktūrą, pavaizduotą šio standarto F priedėlyje.

116.

Informacija, kurią reikalaujama atskleisti pagal konkrečiam sektoriui taikomus ETAS, turi būti sugrupuota pagal atskaitomybės sritis ir, kai taikoma, pagal tvarumo temą. Ji turi būti pateikiama kartu su informacija, kurią reikalaujama atskleisti pagal 2 ETAS ir atitinkamus teminius ETAS.

117.

Jeigu įmonė pagal 11 straipsnį parengia reikšmingą jai būdingą informaciją, ji šią informaciją turi atskleisti kartu su aktualiausia visų sektorių ir konkretaus sektoriaus informacija.

9.   Sąsajos su kitomis įmonės ataskaitų dalimis ir susijusi informacija

118.

Įmonė turi pateikti informaciją, kuri suteiktų galimybę jos tvarumo ataskaitos vartotojams suprasti ataskaitoje pateiktos įvairios informacijos sąsajas, taip pat tvarumo atskaitoje pateiktos informacijos ir informacijos, kurią įmonė atskleidžia kitose įmonės ataskaitų dalyse, sąsajas.

9.1.    Informacijos įtraukimas pateikiant nuorodą

119.

Jeigu laikomasi 120 straipsnyje nustatytų sąlygų, informacija pagal ETAS atskleidimo reikalavimą, įskaitant konkretų duomenų vienetą, kurį privaloma pateikti pagal atskleidimo reikalavimą, į tvarumo ataskaitą gali būti įtraukiama pateikiant nuorodą į: (a) kitą vadovybės pranešimo skirsnį; (b) finansines ataskaitas; (c) įmonės valdymo pareiškimą (jeigu jis nėra vadovybės pranešimo dalis); (d) atlyginimų ataskaitą, kurios reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/36/EB (9); (e) universalų registracijos dokumentą, nurodytą Reglamento (ES) 2017/1129 9 straipsnyje (10), ir (f) viešai atskleidžiamą informaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 (atskleidžiamą 3 ramsčio informaciją) (11). Jei įmonė įtraukia informaciją pateikdama nuorodą į atskleidžiamą 3 ramsčio informaciją, ji turi užtikrinti, kad informacija atitiktų tvarumo ataskaitoje naudojamą konsolidavimo apimtį, prireikus papildydama įtrauktą informaciją papildomais elementais.

120.

Įmonė informaciją gali įtraukti pateikdama nuorodas į 119 straipsnyje nurodytus dokumentus (arba dokumentų dalis), jeigu pateikiant nuorodą įtraukta atskleidžiama informacija: (a) yra atskiras informacijos elementas, atitinkamame dokumente aiškiai nurodytas kaip atitinkantis susijusį atskleidimo reikalavimą arba susijusį konkretų duomenų vienetą, kurį privaloma pateikti pagal atskleidimo reikalavimą; (b) yra skelbiama tuo pat metu kaip ir vadovybės pranešimas; (c) yra ta pačia kalba kaip ir tvarumo ataskaita; (d) jai taikomi bent tokio paties lygio patikinimo reikalavimai kaip ir tvarumo ataskaitai ir (e) ji atitinka tuos pačius techninius skaitmeninimo reikalavimus kaip ir tvarumo ataskaita.

121.

Jeigu laikomasi 120 straipsnyje nustatytų sąlygų, ETAS atskleidimo reikalavimu nurodyta informacija, įskaitant konkretų duomenų vienetą, kurį privaloma pateikti pagal atskleidimo reikalavimą, į tvarumo ataskaitą gali būti įtraukta pateikiant nuorodą į įmonės ataskaitą, parengtą pagal ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) reglamentą (ES) Nr. 1221/2009 (12). Tokiu atveju įmonė turi užtikrinti, kad informacija, įtraukta pateikiant nuorodą, būtų parengta naudojant tą patį pagrindą, kuris naudojamas ETAS informacijai parengti, įskaitant konsolidavimo apimtį ir vertės grandinės informacijos traktavimą.

122.

Rengdama tvarumo ataskaitą, į kurią įtraukiama informacija pateikiant nuorodą, įmonė turi atsižvelgti į bendrą pateikiamos informacijos rišlumą ir užtikrinti, kad dėl informacijos įtraukimo pateikiant nuorodą nesumažėtų tvarumo ataskaitos suprantamumas. Šio standarto G priedėlyje „Informacijos įtraukimas pateikiant nuorodą“ pavaizduota, kaip informacija įtraukiama pateikiant nuorodą (žr. 2 ETAS BP-2).

9.2.    Susijusi informacija ir ryšys su finansinėmis ataskaitomis

123.

Įmonė turi aprašyti skirtingos informacijos ryšius. Tam gali prireikti susieti aprašomąją informaciją apie valdymą, strategiją ir rizikos valdymą su susijusiais rodikliais ir uždaviniais. Pavyzdžiui, teikiant susijusią informaciją, įmonei gali reikėti paaiškinti savo strategijos poveikį arba galimą poveikį jos finansinėms ataskaitoms ar finansiniams planams arba paaiškinti, kaip jos strategija yra susijusi su rodikliais ir uždaviniais, naudojamiems pažangai pagal veiklos rezultatus matuoti. Be to, įmonei gali reikėti paaiškinti, kaip jos gamtos išteklių naudojimas ir pokyčiai tiekimo grandinėje galėtų padidinti, pakeisti arba sumažinti reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes. Jai gali reikėti susieti šią informaciją su informacija apie esamą arba numatomą finansinį poveikį jos gamybos sąnaudoms, su strateginiu atsaku siekiant sumažinti tokį poveikį ar rizikas ir susijusiomis investicijomis į naują turtą. Įmonei taip pat gali reikėti susieti aprašomąją informaciją su susijusiais rodikliais ir uždaviniais ir su finansinėse ataskaitose pateikta informacija. Informacijos sąsajos turi būti aprašytos aiškiai ir glaustai.

124.

Kai tvarumo ataskaitoje nurodomos pinigų sumos arba kiti kiekybinių duomenų vienetai, kurie viršija reikšmingumo slenkstį ir yra pateikiami finansinėse ataskaitose (tiesioginė tvarumo ataskaitoje atskleistos informacijos ir finansinėse ataskaitose atskleistos informacijos sąsaja), įmonė turi įtraukti nuorodą į atitinkamą savo finansinių ataskaitų dalį, kurioje galima rasti atitinkamą informaciją.

125.

Tvarumo ataskaitoje gali būti nurodomos pinigų sumos arba kiti kiekybinių duomenų vienetai, kurie viršija reikšmingumo slenkstį ir yra arba agreguotos pinigų sumos arba kiekybiniai duomenys, pateikiami įmonės finansinėse ataskaitose, arba jų dalis (netiesioginė tvarumo ataskaitoje atskleistos informacijos ir finansinėse ataskaitose atskleistos informacijos sąsaja). Tokiu atveju įmonė turi paaiškinti, kaip tos tvarumo ataskaitoje pateiktos sumos ar duomenų vienetai yra susiję su svarbiausiomis finansinėse ataskaitose nurodytomis sumomis. Šioje atskleidžiamoje informacijoje pateikiama nuoroda į jos finansinių ataskaitų straipsnio eilutę ir (arba) atitinkamas dalis, kuriuose galima rasti atitinkamą informaciją. Kai tinkama, turi būti pateiktas reikšmingų sumų sutikrinimas ir jis gali būti pateikiamas lentelės forma.

126.

Kai pateikiama 124 ir 125 straipsniuose nenurodyta informacija, įmonė, remdamasi reikšmingumo slenksčiu, turi paaiškinti į jos tvarumo ataskaitą įtrauktų svarbių duomenų, prielaidų ir kokybinės informacijos nuoseklumą su atitinkamais į finansines ataskaitas įtrauktais duomenimis, prielaidomis ir kokybine informacija. Taip gali būti, kai tvarumo ataskaitoje pateikiama: (a) pinigų sumos arba kiti kiekybiniai duomenys, susiję su pinigų sumomis arba kitais finansinėse ataskaitose pateiktais kiekybiniais duomenimis, arba (b) kokybinė informacija, susijusi su finansinėse ataskaitose pateikta kokybine informacija.

127.

Nuoseklumas, kurio reikalaujama pagal 126 straipsnį, turi būti užtikrinamas pavienio duomenų vieneto lygmeniu ir turi apimti nuorodą į atitinkamą finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto straipsnio eilutę ar dalį. Kai svarbūs duomenys, prielaidos ir kokybinė informacija nėra nuoseklūs, įmonė turi nurodyti šį faktą ir paaiškinti priežastį.

128.

Elementų, kuriuos reikia paaiškinti pagal 126 straipsnį, pavyzdžiai: (a) kai tie patys rodikliai finansinėse ataskaitose pateikiami kaip paskutinės ataskaitinio laikotarpio datos duomenys, o tvarumo ataskaitoje – kaip būsimų laikotarpių prognozė ir (b) kai tvarumo ataskaitos rodikliams parengti naudojamos makroekonominės arba verslo projekcijos ir jos taip pat yra aktualios finansinėse ataskaitose turto atsiperkamajai vertei, įsipareigojimų arba atidėjinių sumai įvertinti.

129.

Į teminius ir konkrečiam sektoriui taikomus ETAS gali būti įtraukti reikalavimai, teikiant informaciją pagal konkrečius atskleidimo reikalavimus, nurodyti sutikrinimo duomenis arba parodyti duomenų ir prielaidų nuoseklumą. Tokiais atvejais turi būti taikomi tų ETAS reikalavimai.

10.   Pereinamojo laikotarpio nuostatos

10.1.    Pereinamojo laikotarpio nuostata, susijusi su subjektui būdingos informacijos atskleidimu

130.

Tikimasi, kad priėmus naujų atskleidimo reikalavimų, keisis ir mastas, kuriuo tvarumo klausimai įtraukiami į ETAS. Todėl tikėtina, kad laikui bėgant poreikis atskleisti subjektui būdingą informaciją mažės, visų pirma dėl ateityje priimtų konkrečiam sektoriui taikomų standartų.

131.

Apibrėždama atskleistiną jai būdingą informaciją, įmonė gali priimti pereinamojo laikotarpio priemones, taikomas pirmųjų trejų metinių tvarumo ataskaitų rengimui, pagal kurias ji pirmiausia gali: (a) savo ataskaitose atskleisti tą jai būdingą informaciją, kurią ji pateikė ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais, jei ta atskleidžiama informacija atitinka arba yra pritaikyta, kad atitiktų, šio standarto 2 skyriuje nurodytas kokybines charakteristikas, ir (b) atskleidžiamą informaciją, parengtą remiantis teminiu ETAS, papildyti tinkamu papildomos atskleidžiamos informacijos rinkiniu, kad aprėptų įmonei jos sektoriuje (-iuose) reikšmingus tvarumo klausimus, naudodamasi prieinama geriausia praktika ir (arba) esamomis sistemomis ar atskaitomybės standartais, pavyzdžiui, konkrečiam sektoriui skirtomis TFAS konkrečiam sektoriui skirtomis gairėmis ir Pasaulinės atsiskaitymo iniciatyvos sektorių standartais.

10.2.    Pereinamojo laikotarpio nuostata, susijusi su 5 skyriumi „Vertės grandinė“

132.

Pirmuosius trejus įmonės tvarumo ataskaitų teikimo pagal ETAS metus, jei visos būtinos informacijos apie jos vertės grandinės pradinę ir galutinę grandis neturima, įmonė turi paaiškinti pastangas, dėtas siekiant gauti būtiną vertės grandinės pradinės ir galutinės grandžių informaciją, priežastis, kodėl visos būtinos informacijos nebuvo galima gauti, ir įmonės planus būtiną informaciją gauti ateityje.

133.

Siekiant atsižvelgti į sunkumus, kurių gali kilti įmonėms renkant informaciją iš jų vertės grandinės dalyvių, ir sumažinti vertės grandinės MVĮ tenkančią naštą, pirmuosius trejus informacijos apie tvarumą teikimo pagal ETAS metus: (a) pagal 2 ETAS ir kitus ETAS atskleisdama informaciją apie politiką, veiksmus ir uždavinius įmonė gali apriboti vertės grandinės pradinės ir galutinės grandžių informaciją viduje turima informacija, pavyzdžiui įmonės jau turimais duomenimis ir viešai prieinama informacija, ir (b) atskleidžiant rodiklius įmonei nereikia įtraukti vertės grandinės pradinės ir galutinės grandžių informacijos, išskyrus duomenų vienetus, kurių reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus, nurodytus 2 ETAS B priedėlyje.

134.

132 ir 133 straipsniai taikomi neatsižvelgiant į tai, ar atitinkamas vertės grandinės dalyvis yra MVĮ, ar ne.

135.

Nuo ketvirtųjų informacijos pagal ETAS teikimo metų įmonė turi įtraukti vertės grandinės pradinės ir (arba) galutinės grandžių informaciją pagal 63 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, informacija, kurią pagal ETAS reikalaujama gauti iš įmonės vertės grandinės pradinėje ir (arba) galutinėje grandyse veikiančių MVĮ, neviršys pagal būsimus ETAS reikalaujamos informacijos apie į biržos sąrašus įtrauktas MVĮ turinio.

10.3.    Pereinamojo laikotarpio nuostata, susijusi su 7.1 skirsniu „Lyginamosios informacijos pateikimas“

136.

Siekiant palengvinti šio standarto taikymą pirmą kartą, pirmaisiais tvarumo ataskaitos pagal ETAS rengimo metais įmonei nereikia atskleisti 7.1 skirsnyje „Lyginamosios informacijos pateikimas“ reikalaujamos lyginamosios informacijos. Atskleidimo reikalavimų, nurodytų C priedėlyje pateiktame „Palaipsniui pradedamų taikyti atskleidimo reikalavimų sąraše“, atveju ši pereinamojo laikotarpio nuostata taikoma pirmaisiais privalomo palaipsniui pradedamo taikyti atskleidimo reikalavimo taikymo metais.

10.4.    Pereinamojo laikotarpio nuostata. Palaipsniui pradedamų taikyti atskleidimo reikalavimų sąrašas

137.

Šio standarto C priedėlyje pateiktame „Palaipsniui pradedamų taikyti atskleidimo reikalavimų sąraše“ nustatytos palaipsniui taikomos atskleidimo reikalavimų nuostatos arba ETAS atskleidimo reikalavimų duomenų vienetai, kurie pirmaisiais metais arba pirmuosius kelerius metus rengiant tvarumo ataskaitą pagal ETAS gali būti praleisti arba yra netaikomi.

2 ETAS

BENDROJI ATSKLEISTINA INFORMACIJA

Turinys

Tikslas

1.

Ataskaitų rengimo pagrindas

–

BP-1 atskleidimo reikalavimas „Bendras tvarumo ataskaitų rengimo pagrindas“

–

BP-2 atskleidimo reikalavimas „Su ypatingomis aplinkybėmis susijusios informacijos atskleidimas“

2.

Valdymas

–

GOV-1 atskleidimo reikalavimas „Administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo“

–

GOV-2 atskleidimo reikalavimas „Įmonės administraciniams, valdymo ir priežiūros organams teikiama informacija ir jų sprendžiami tvarumo klausimai“

–

GOV-3 atskleidimo reikalavimas „Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistemas“

–

GOV-4 atskleidimo reikalavimas „Pareiškimas dėl tvarumo išsamaus patikrinimo“

–

GOV-5 atskleidimo reikalavimas „Tvarumo atskaitomybės rizikos valdymas ir vidaus kontrolė“

3.

Strategija

–

SBM-1 atskleidimo reikalavimas „Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė“

–

SBM-2 atskleidimo reikalavimas „Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės“

–

SBM-3 atskleidimo reikalavimas „Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu“

4.

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

4.1

Informacijos apie reikšmingumo vertinimo procesą atskleidimas

–

IRO-1 atskleidimo reikalavimas „Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas“

–

IRO-2 atskleidimo reikalavimas „ETAS atskleidimo reikalavimai, įtraukti į įmonės tvarumo ataskaitą“

4.2.

Minimalus atskleidimo reikalavimas, taikomas informacijai apie politiką ir veiksmus

–

Minimalus atskleidimo reikalavimas „Politikos MDR-P. Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika“

–

Minimalus atskleidimo reikalavimas „Veiksmų MDR-A. Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai“

5.

Rodikliai ir uždaviniai

–

Minimalus atskleidimo reikalavimas „Rodiklių MDR-M. Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję rodikliai“

–

Minimalus atskleidimo reikalavimas „Uždavinių MDR-T. Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius“

A priedėlis.

Taikymo reikalavimai

1.

Ataskaitų rengimo pagrindas

–

BP-1 atskleidimo reikalavimas „Bendras tvarumo ataskaitos rengimo pagrindas“

2.

Valdymas

–

GOV-1 atskleidimo reikalavimas „Administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo“

–

GOV-2 atskleidimo reikalavimas „Įmonės administraciniams, valdymo ir priežiūros organams teikiama informacija ir jų sprendžiami tvarumo klausimai“

–

GOV-3 atskleidimo reikalavimas „Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistemas“

–

GOV-4 informacijos atskleidimo reikalavimas „Pareiškimas dėl tvarumo išsamaus patikrinimo“

–

GOV-5 atskleidimo reikalavimas „Tvarumo atskaitomybės rizikos valdymas ir vidaus kontrolė“

3.

Strategija

–

SBM–1 atskleidimo reikalavimas „Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė“

–

SBM-2 atskleidimo reikalavimas „Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės“

–

SBM-3 atskleidimo reikalavimas „Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu“

4.

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

–

IRO-2 atskleidimo reikalavimas „ETAS atskleidimo reikalavimai, įtraukti į įmonės tvarumo ataskaitą“

–

Minimalus atskleidimo reikalavimas „Politikos MDR-P. Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika“

–

Minimalus atskleidimo reikalavimas „Veiksmų MDR-A. Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai“

5.

Rodikliai ir uždaviniai

–

Minimalus atskleidimo reikalavimas „Uždavinių MDR-T. Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius“

B priedėlis.

Horizontaliųjų standartų ir teminių standartų duomenų vienetų, kurių reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus, sąrašas

C priedėlis.

Teminiuose ETAS nustatyti atskleidimo / taikymo reikalavimai, taikomi kartu su 2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“

Tikslas

1.

Šiame ETAS išdėstyti atskleidimo reikalavimai, taikomi visoms įmonėms, neatsižvelgiant į jų veiklos sektorių (t. y. taikomi visiems sektoriams), pagal visas tvarumo temas (t. y. reikalavimai yra horizontalieji). Šis ETAS aprėpia 1 ETAS „Bendrieji reikalavimai“ 1.2 skirsnyje „Horizontalieji standartai ir atskaitomybės sritys“ apibrėžtas atskaitomybės sritis.

2.

Rengdama atskleidžiamą informaciją pagal šį standartą, įmonė turi taikyti teminiuose ETAS nustatytus atskleidimo reikalavimus (įskaitant jų duomenų vienetus), nurodytus šio standarto C priedėlyje „Teminiuose ETAS nustatyti atskleidimo / taikymo reikalavimai, taikomi kartu su 2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“. C priedėlyje nurodytus reikalavimus įmonė turi taikyti: (a) visais atvejais, kai taikomi teminių standartų reikalavimai, susiję su IRO-1 atskleidimo reikalavimu „Reikšmingo poveikio , rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas“ , ir (b) visų kitų C priedėlyje išvardytų reikalavimų atveju – tik jeigu tvarumo tema yra reikšminga remiantis įmonės atliktu reikšmingumo vertinimu (žr. 1 ETAS 3 skyrių „Dvejopas reikšmingumas kaip tvarumo informacijos atskleidimo pagrindas).

1.   Ataskaitos rengimo pagrindas

BP-1 atskleidimo reikalavimas „Bendras tvarumo ataskaitos rengimo pagrindas“

3.

Įmonė turi atskleisti bendrą savo tvarumo ataskaitos rengimo pagrindą.

4.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kaip įmonė rengia savo tvarumo ataskaitą, įskaitant konsolidavimo apimtį, vertės grandinės pradinės ir galutinės grandžių informaciją ir atitinkamais atvejais tai, ar įmonė pasinaudojo kuria nors toliau pateikto straipsnio d ir e punktuose nurodyta galimybe nepateikti informacijos.

5.

Įmonė turi atskleisti šią informaciją: (a) ar tvarumo ataskaita buvo parengta konsoliduotu ar individualiu pagrindu; (b) konsoliduotųjų tvarumo ataskaitų atveju: i. patvirtinimą, kad konsolidavimo apimtis sutampa su finansinėms ataskaitoms taikoma apimtimi, arba atitinkamais atvejais pareiškimą, kad ataskaitas teikiančiai įmonei nereikia sudaryti finansinių ataskaitų arba kad ataskaitas teikianti įmonė rengia konsoliduotąją informaciją apie tvarumą pagal Direktyvos 2013/34/EB 48i straipsnį, ir ii. atitinkamais atvejais nurodyti, kurios konsoliduojamos patronuojamosios įmonės pagal Direktyvos 2013/34/EB 19a straipsnio 9 dalį arba 29a straipsnio 8 dalį yra atleistos nuo individualios arba konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo; (c) mastą, kuriuo tvarumo ataskaita aprėpia įmonės vertės grandinės pradinę ir galutinę grandis (žr. 1 ETAS 5.1 skirsnį „Ataskaitas teikianti įmonė ir vertės grandinė“ ); (d) tai, ar įmonė pasinaudojo galimybe nepateikti tam tikros konkrečios informacijos apie intelektinę nuosavybę, praktinę patirtį arba inovacijų rezultatus (žr. 1 ETAS 7.7 skirsnį „Įslaptinta ir neskelbtina informacija ir informacija apie intelektinę nuosavybę, praktinę patirtį arba inovacijų rezultatus“ ), ir (e) įmonių, įsisteigusių ES valstybėje narėje, kuri leidžia neatskleisti informacijos apie būsimus veiklos pokyčius arba su vykstančiomis derybomis susijusius klausimus, kaip nustatyta Direktyvos 2013/34/EB 19a straipsnio 3 dalyje ir 29a straipsnio 3 dalyje, atveju nurodyti, ar įmonė šia galimybe pasinaudojo.

BP-2 atskleidimo reikalavimas „Su ypatingomis aplinkybėmis susijusios informacijos atskleidimas“

6.

Įmonė turi atskleisti su ypatingomis aplinkybėmis susijusią informaciją.

7.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti šių ypatingų aplinkybių poveikį tvarumo ataskaitos rengimui.

8.

Įmonė gali pateikti šią informaciją kartu su atskleidžiama informacija, su kuria ji yra susijusi.

Laikotarpiai

9.

Jei įmonė nukrypo nuo vidutinio arba ilgojo laikotarpių, apibrėžtų 1 ETAS 6.4 skirsnyje „Trumpojo, vidutinio ir ilgojo laikotarpio apibrėžimas atskaitomybės tikslais“ , ji turi aprašyti: (a) savo vidutinio ar ilgojo laikotarpio apibrėžtis ir (b) tų apibrėžčių taikymo priežastis.

Vertės grandinės įverčiai

10.

Jei rodikliai apima vertės grandinės pradinės ir (arba) galutinės grandžių duomenis, įvertintus naudojant netiesioginius šaltinius, pavyzdžiui, vidutinius sektoriaus duomenis ar kitus pakaitinius duomenis, įmonė turi: (a) nurodyti rodiklius; (b) aprašyti parengimo pagrindą; (c) aprašyti pasiektą tikslumo lygį ir (d) kai taikytina, aprašyti planuojamus veiksmus tikslumui ateityje padidinti (žr. 1 ETAS 5 skyrių „Vertės grandinė“ ).

Įverčių ir rezultatų neapibrėžties priežastys

11.

Pagal 1 ETAS 7.2 skirsnį „Įverčių ir rezultatų neapibrėžties priežastys“ įmonė turi: (a) nustatyti kiekybinius rodiklius ir pinigų sumas, kuriuos ji atskleidė ir kuriems būdingas aukštas matavimo neapibrėžties lygis; (b) dėl kiekvieno nustatyto kokybinio rodiklio ir pinigų sumos ji turi: i. atskleisti informaciją apie matavimo neapibrėžties priežastis (pavyzdžiui, sumos priklausymas nuo būsimo įvykio rezultato, matavimo metodo arba nuo įmonės vertės grandinės pradinės ir (arba) galutinės grandies duomenų prieinamumo ir kokybės) ir ii. atskleisti juos matuojant įmonės padarytas prielaidas, aproksimacijas ir sprendimus.

12.

Atskleisdama į perspektyvinę informaciją, įmonė gali nurodyti, kad, jos nuomone, tokia informacija yra neapibrėžta.

Tvarumo informacijos rengimo ar pateikimo pakeitimai

13.

Kai, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu (-iais), padaroma tvarumo informacijos rengimo ir pateikimo pakeitimų (žr. 1 ETAS 7.4 skirsnį „Tvarumo informacijos rengimo ir pateikimo pakeitimai“), įmonė turi: (a) paaiškinti tuos pakeitimus ir jų priežastis, įskaitant tai, kodėl pakeitus rodiklius pateikiama naudingesnė informacija; (b) atskleisti peržiūrėtus lyginamuosius duomenis, nebent tą padaryti yra neįmanoma. Kai pakoreguoti vieno ar kelių ankstesnių ataskaitinių laikotarpių lyginamosios informacijos yra neįmanoma, įmonė turi tą faktą atskleisti, ir (c) atskleisti skirtumą tarp praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu praneštos vertės ir pataisytos lyginamosios vertės.

Pranešimas apie ankstesnių ataskaitinių laikotarpių klaidas

14.

Kai įmonė nustato, kad yra reikšmingų ankstesnio ataskaitinio laikotarpio klaidų (žr. 1 ETAS 7.5 skirsnį „Pranešimas apie ankstesnių ataskaitinių laikotarpių klaidas“ ), įmonė turi atskleisti: (a) ankstesnio ataskaitinio laikotarpio reikšmingos klaidos pobūdį; (b) kiek tai įmanoma – kiekvieno ankstesnio į tvarumo ataskaitą įtraukto ataskaitinio laikotarpio ištaisymą ir (c) jei klaidos ištaisyti neįmanoma – aplinkybes, dėl kurių susiklostė tokia padėtis.

Informacija, atskleidžiama pagal kitus teisės aktus arba visuotiniai pripažįstamus nutarimus dėl tvarumo atskaitomybės

15.

Kai, be informacijos, kurią privaloma pateikti pagal ETAS, įmonė į savo tvarumo ataskaitą įtraukia informaciją pagal kitus teisės aktus, pagal kuriuos įmonė įpareigojama atskleisti tvarumo informaciją, arba visuotinai pripažįstamus tvarumo atskaitomybės standartus ir sistemas (žr. 1 ETAS 8.2 skirsnį „Tvarumo ataskaitos turinys ir struktūra“ ), įmonė turi šį faktą atskleisti. Jei kiti atskaitomybės standartai ar sistemos taikomi iš dalies, įmonė turi pateikti tikslią nuorodą į taikytus standarto ar sistemos straipsnius.

Informacijos įtraukimas pateikiant nuorodą

16.

Kai įmonė informaciją įtraukia pateikdama nuorodą (žr.1 ETAS 9.1 skirsnį Įtraukimas pateikiant nuorodą), ji turi atskleisti ETAS atskleidimo reikalavimų (arba konkrečių duomenų vienetų, kuriuos privaloma pateikti pagal atskleidimo reikalavimą), pagal kuriuos informacija įtraukta pateikiant nuorodą, sąrašą.

Palaipsniui pradedamų taikyti nuostatų naudojimas pagal 1 ETAS C priedėlį.

17.

Jeigu įmonė arba grupė, kurios vidutinis darbuotojų skaičius per metus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną neviršija 750, nusprendžia pagal 1 ETAS C priedėlį nepateikti E4 ETAS, S1 ETAS, S2 ETAS, S3 ETAS arba S4 ETAS reikalaujamos informacijos, ji vis tiek turi atskleisti, ar atitinkamai į E4 ETAS, S1 ETAS, S2 ETAS, S3 ETAS ir S4 ETAS įtrauktos tvarumo temos atliekant įmonės reikšmingumo vertinimą buvo įvertintos kaip reikšmingos. Be to, jeigu viena ar daugiau šių temų buvo įvertintos kaip reikšmingos, įmonė dėl kiekvienos reikšmingos temos turi: (a) atskleisti 1 ETAS A priedėlio 16 TR nurodytų klausimų (t. y. temų, potemių arba potemės potemių), kurie vertinami kaip reikšmingi, sąrašą ir trumpai aprašyti, kaip įmonės verslo modelyje ir strategijoje atsižvelgiama į su šiais klausimais susijusį įmonės poveikį. Įmonė gali nustatyti klausimą temos, potemės arba potemės potemės lygmeniu; (b) trumpai aprašyti visus su konkrečiais klausimais susijusius per tam tikrą laiką įgyvendinamus uždavinius, kuriuos ji nustatė, pažangą, kurią padarė tuos uždavinius įgyvendindama ir tai, ar jos su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję uždaviniai grindžiami moksliniais įrodymais; (c) trumpai aprašyti su konkrečiais klausimais susijusią savo politiką; (d) trumpai aprašyti veiksmus, kurių ėmėsi, kad nustatytų, stebėtų su konkrečiais klausimais susijusį faktinį arba galimą neigiamą poveikį, užkirstų jam kelią, jį sušvelnintų, ištaisytų arba pašalintų, ir tokių veiksmų rezultatus ir (e) atskleisti konkretiems klausimams svarbius rodiklius.

2.   Valdymas

18.

Šio skyriaus tikslas – nustatyti atskleidimo reikalavimus, kuriais suteikiama galimybė suprasti valdymo procesus, kontrolės priemones ir procedūras, įdiegtus tvarumo klausimams stebėti, valdyti ir prižiūrėti.

GOV-1 atskleidimo reikalavimas „Administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo“

19.

Įmonė turi atskleisti informaciją apie administracinių, valdymo ir priežiūros organų sudėtį, jų vaidmenį ir atsakomybę bei galimybę naudotis ekspertinėmis žiniomis ir įgūdžiais, susijusiais su tvarumo klausimais.

20.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti: (a) administracinių, valdymo ir priežiūros organų sudėtį ir įvairovę; (b) administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmenį ir atsakomybę vykdant reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių valdymo proceso priežiūrą, įskaitant vadovybės vaidmenį šiuose procesuose, ir (c) jos administracinių, valdymo ir priežiūros organų ekspertines žinias ir įgūdžius tvarumo klausimais arba galimybes tokiomis ekspertinėmis žiniomis ir įgūdžiais naudotis.

21.

Įmonė turi atskleisti toliau nurodytą informaciją apie įmonės administracinių, valdymo ir priežiūros organų narių sudėtį ir įvairovę: (a) vykdomųjų ir nevykdomųjų narių skaičių; (b) samdomųjų darbuotojų ir kitų darbuotojų atstovus; (c) patirtį, susijusią su įmonės sektoriais, produktais ir geografinėmis vietomis; (d) procentinę narių dalį pagal lytį ir kitus įvairovės aspektus, į kuriuos įmonė atsižvelgia. Lyčių pusiausvyra valdyboje (13) apskaičiuojama kaip vidutinis valdybos narių moterų ir vyrų santykis, taip pat (e) nepriklausomų valdybos narių (14) procentinę dalį. Įmonių, kurių valdyba yra monistinės sistemos, atveju tai atitinka nepriklausomų nevykdomųjų valdybos narių procentinę dalį. Įmonių, kurių valdyba yra dualistinės sistemos, atveju tai atitinka nepriklausomų priežiūros organo narių procentinę dalį.

22.

Įmonė turi atskleisti toliau nurodytą informaciją apie administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmenį ir atsakomybę: (a) administracinių, valdymo ir priežiūros organų (pvz., valdybos komiteto ar pan.) arba organo nariu esančio asmens (-ų), atsakingo (-ų) už poveikio, rizikų ir galimybių priežiūrą, tapatybę; (b) kaip įmonės nuostatuose, valdybos įgaliojimuose ir kituose susijusiuose politikos dokumentuose parodyta kiekvieno organo arba asmens atsakomybė už poveikį, rizikas ir galimybes; (c) vadovybės vaidmens, vykdant valdymo procesus, kontrolę ir procedūras, skirtus poveikiui, rizikoms ir galimybėms stebėti, valdyti ir prižiūrėti, aprašymą, įskaitant: i. informaciją apie tai, ar tas vaidmuo deleguotas konkrečias vadovaujamojo lygio pareigas einančiam asmeniui arba komitetui ir kaip vykdoma tas pareigas einančio asmens ar komiteto priežiūra; ii. informaciją apie atskaitomybės administraciniams, valdymo ir priežiūros organams ryšius; iii. informaciją apie tai, ar poveikio, rizikų ir galimybių valdymui taikomos specialios kontrolės priemonės ir procedūros, ir, jei taip, kaip jos yra integruotos į kitas vidaus pareigas, ir (d) kaip administraciniai, valdymo ir priežiūros organai bei vyresnioji vykdomoji vadovybė prižiūri uždavinių, susijusių su reikšmingu poveikiu, rizikomis ir galimybėmis, nustatymą ir kaip jie stebi pažangą, padarytą tuos uždavinius įgyvendinant.

23.

Atskleidžiamoje informacijoje turi būti aprašoma, kaip administraciniai, valdymo ir priežiūros organai nustato, ar yra tinkamų įgūdžių ir ekspertinių žinių, ar jie bus išsiugdyti, kad būtų galima prižiūrėti tvarumo klausimus, įskaitant: (a) su tvarumu susijusias ekspertines žinias, kurias visas organas arba turi tiesiogiai, arba gali jas pritraukti, pavyzdžiui, naudodamasis ekspertų paslaugomis arba rengdamas mokymus, ir (b) tų įgūdžių ir ekspertinių žinių ryšį su įmonės reikšmingu poveikiu, rizikomis ir galimybėmis.

GOV-2 atskleidimo reikalavimas „Įmonės administraciniams, valdymo ir priežiūros organams teikiama informacija ir jų sprendžiami tvarumo klausimai“

24.

Įmonė turi atskleisti, kaip administraciniai, valdymo ir priežiūros organai informuojami apie tvarumo klausimus ir kaip šie klausimai buvo sprendžiami ataskaitiniu laikotarpiu.

25.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas yra suteikti galimybę suprasti, kaip administraciniai, valdymo ir priežiūros organai informuojami apie tvarumo klausimus, taip pat kokią informaciją ir klausimus jie nagrinėjo ataskaitiniu laikotarpiu. Tai savo ruožtu leidžia suprasti, ar šių organų nariai buvo tinkamai informuoti ir ar jie sugebėjo atlikti savo vaidmenį.

26.

Įmonė turi atskleisti šią informaciją: (a) ar ir kaip dažnai administraciniai, valdymo ir priežiūros organai, įskaitant jų atitinkamus komitetus, yra informuojami apie reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes (žr. šio standarto IRO–1 atskleidimo reikalavimą „Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas“ ) ir kas juos informuoja; informaciją apie išsamaus patikrinimo įgyvendinimą ir politikos, veiksmų, rodiklių ir uždavinių, priimtų siekiant į juos reaguoti, rezultatus ir veiksmingumą; (b) kaip prižiūrėdami įmonės strategiją, jos sprendimus dėl pagrindinių sandorių ir rizikos valdymo procesą administraciniai, valdymo ir priežiūros organai atsižvelgia į poveikį, rizikas ir galimybes, įskaitant tai, ar jie apsvarstė su tuo poveikiu, rizikomis ir galimybėmis susijusius kompromisus, ir (c) reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių, kuriuos ataskaitiniu laikotarpiu nagrinėjo administraciniai, valdymo ir priežiūros organai arba jų atitinkami komitetai, sąrašą.

GOV-3 atskleidimo reikalavimas „Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistemas“

27.

Įmonė turi atskleisti informaciją apie jos su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimą į paskatų sistemas.

28.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, ar administracinių, valdymo ir priežiūros organų nariams taikomos su tvarumo klausimais susijusios paskatų sistemos.

29.

Įmonė turi atskleisti toliau nurodytą informaciją apie įmonės administracinių, valdymo ir priežiūros organų nariams skirtas su tvarumo klausimais susijusias paskatų sistemas ir darbo užmokesčio politiką, jeigu jos egzistuoja: (a) pagrindinių paskatų sistemų charakteristikų aprašymą; (b) tai, ar veiklos rezultatai vertinami pagal konkrečius su tvarumu susijusius uždavinius ir (arba) poveikį ir, jei taip, pagal kuriuos; (c) tai, ar ir kaip su tvarumu susiję veiklos rezultatų rodikliai laikomi veiklos rezultatų lyginamaisiais indeksais arba įtraukiami į darbo užmokesčio politiką; (d) nuo su tvarumu susijusių uždavinių ir (arba) poveikio priklausančią kintamo atlygio dalį ir (e) lygį, kuriuo įmonėje tvirtinamos ir atnaujinamos paskatų sistemų sąlygos.

GOV–4 atskleidimo reikalavimas „Pareiškimas dėl išsamaus patikrinimo“

30.

Įmonė turi atskleisti savo tvarumo ataskaitoje pateiktos informacijos apie išsamaus patikrinimo procesą aprašą.

31.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – sudaryti sąlygas suprasti įmonės išsamaus patikrinimo procesą, taikomą tvarumo klausimams.

32.

Pagrindiniai 1 ETAS 4 skyriuje „Išsamus patikrinimas“ nurodyti išsamaus patikrinimo aspektai ir etapai yra susiję su keliais horizontaliaisiais ir teminiais atskleidimo reikalavimais pagal ETAS. Įmonė turi pateikti aprašą, kuriame turi paaiškinti, kaip ir kur jos tvarumo ataskaitoje atspindimas išsamaus patikrinimo proceso pagrindinių aspektų ir etapų taikymas, kad būtų galima susidaryti vaizdą apie faktinę įmonės praktiką, susijusią su išsamiu patikrinimu (15).

33.

Šiuo atskleidimo reikalavimu nenustatoma jokių konkrečių elgesio reikalavimų, susijusių su išsamaus patikrinimo veiksmais, ir juo neišplečiamas ir nekeičiamas kituose teisės aktuose ar reglamentuose nustatytas administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo.

GOV–5 atskleidimo reikalavimas „Tvarumo atskaitomybės rizikos valdymas ir vidaus kontrolė“

34.

Įmonė turi atskleisti pagrindines savo rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistemos, susijusios su tvarumo atskaitomybės procesu, ypatybes.

35.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas yra suteikti galimybę suprasti įmonės rizikos valdymo ir vidaus kontrolės procesus, susijusius su tvarumo atskaitomybe.

36.

Įmonė turi atskleisti šią informaciją: (a) rizikos valdymo ir vidaus kontrolės procesų ir sistemų, susijusių su tvarumo atskaitomybe, taikymo sritį, pagrindines ypatybes ir sudedamąsias dalis; (b) taikomą rizikos vertinimo metodą, įskaitant rizikos prioritetų nustatymo metodiką; (c) pagrindines nustatytas rizikas ir jų mažinimo strategijas, įskaitant susijusias kontrolės priemones; (d) aprašymą, kaip savo rizikos vertinimo ir vidaus kontrolės išvadas, susijusias su informacijos apie tvarumą teikimo procesu, įmonė integruoja į atitinkamas vidaus funkcijas ir procesus, ir (e) reguliaraus pranešimo apie d punkte nurodytas išvadas administraciniams, valdymo ir priežiūros organams aprašymą.

3.   Strategija

37.

Šiame skyriuje nustatomi atskleidimo reikalavimai, kuriais suteikiama galimybė suprasti: (a) įmonės strategijos elementus, susijusius su tvarumo klausimais, jos verslo modeliu ir vertės grandine arba turinčius jiems įtakos; (b) kaip įmonės strategijoje ir verslo modelyje atsižvelgiama į įmonės suinteresuotųjų subjektų interesus ir nuomones, ir (c) reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių vertinimo rezultatus, įskaitant tai, kaip į juos atsižvelgiama jos strategijoje ir verslo modelyje.

SBM-1 atskleidimo reikalavimas „Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė“

38.

Įmonė turi atskleisti savo strategijos elementus, susijusius su tvarumo klausimais, jos verslo modeliu ir vertės grandine arba darančius jiems poveikį.

39.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – aprašyti pagrindinius įmonės bendrosios strategijos elementus, kurie yra susiję su tvarumo klausimais arba turi jiems įtakos, ir pagrindinius įmonės verslo modelio ir vertės grandinės elementus, kad būtų suteikta galimybė suprasti jos patiriamą poveikį, rizikas ir galimybes ir iš kur jie kyla.

40.

Įmonė turi atskleisti toliau nurodytą informaciją apie pagrindinius jos bendrosios strategijos elementus, kurie yra susiję su tvarumo klausimais arba turi jiems įtakos: (a) aprašymą, kuriame aprašoma: i. svarbios siūlomų produktų ir (arba) paslaugų grupės, įskaitant pokyčius ataskaitiniu laikotarpiu (nauji / pašalinti produktai ir (arba) paslaugos); ii. svarbios aptarnaujamos rinkos ir (arba) klientų grupės, įskaitant pokyčius ataskaitiniu laikotarpiu (naujos / pašalintos rinkos ir (arba) klientų grupės); iii. samdomųjų darbuotojų skaičius pagal geografines vietoves ir iv. kai taikoma ir reikšminga, produktai ir paslaugos, kurie yra uždrausti tam tikrose rinkose; (b) į jos finansines ataskaitas įtrauktos bendros pajamų sumos suskirstymas pagal reikšmingus ETAS sektorius. Kai įmonė savo finansinėse ataskaitose teikia segmento ataskaitas, kaip reikalaujama 8-ajame TFAS „Veiklos segmentai“, ši sektoriaus pajamų informacija, kiek įmanoma, turi būti sutikrinta su pagal 8-ąjį TFAS teikiama informacija; (c) be 40 straipsnio b punkte nurodytų sektorių, papildomų reikšmingų ETAS sektorių, kuriuose įmonė vykdo reikšmingą veiklą, pavyzdžiui, įmonių tarpusavyje gaunamas pajamas lemiančią veiklą, arba kuriuose ji yra arba gali būti susijusi su reikšmingu poveikiu, sąrašas. Šių papildomų ETAS sektorių nustatymas turi derėti su būdu, kuriuo įmonė į juos atsižvelgė atlikdama savo reikšmingumo vertinimą, ir su būdu, kuriuo ji atskleidžia reikšmingą konkretaus sektoriaus informaciją; (d) kai taikoma, pareiškimas, kuriame kartu su susijusiomis pajamomis nurodoma, kad įmonė vykdo veiklą: i. iškastinio kuro (anglių, naftos ir dujų) sektoriuje (16), t. y. gauna pajamų iš iškastinio kuro, apibrėžto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 (17) 2 straipsnio 62 punkte, žvalgymo, kasybos, gavybos, gamybos, apdorojimo, saugojimo, perdirbimo ar platinimo, įskaitant transportavimą, saugojimą ir prekybą, pateikiant pajamų, gautų iš anglių, iš naftos ir iš dujų, išskaidymą, taip pat pajamų, gautų iš kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos, susijusios su iškastinėmis dujomis, išskaidymą, kaip reikalaujama pagal Komisijos deleguotojo reglamento 2021/2178 (18) 8 straipsnio 7 dalies a punktą; ii. cheminių medžiagų gamybos sektoriuje (19), t. y. jos veikla priskiriama Reglamento (EB) Nr. 1893/2006 I priedo 20.2 skyriui; iii. prieštaringai vertinamų ginklų (20) (priešpėstinių minų, kasetinių šaudmenų, cheminių ginklų ir biologinių ginklų) sektoriuje ir (arba) iv. tabako auginimo ir gamybos sektoriuje (21); (e) su tvarumu susijusius tikslus pagal svarbias produktų ir paslaugų grupes, klientų kategorijas, geografines vietoves ir santykius su suinteresuotaisiais subjektais; (f) jos esamų svarbių produktų ir (arba) paslaugų, svarbių rinkų ir klientų grupių vertinimą pagal su tvarumu susijusius tikslus ir (g) kai tai aktualu tvarumo atskaitomybės tikslais, įmonės strategijos elementus, susijusius su tvarumo klausimais arba darančius jiems poveikį, įskaitant pagrindinius būsimus uždavinius, įgyvendintinus ypač svarbius sprendimus ar projektus.

41.

Jeigu įmonė yra įsisteigusių ES valstybėje narėje, kuri leidžia taikyti informacijos atskleidimo išimtį, nurodytą Direktyvos 2013/34/EB (22) 18 straipsnio 1 dalies a punkte, ir įmonė ta išimtimi pasinaudojo, ji gali neskirstyti bendros pajamų sumos pagal svarbius ETAS sektorius, kaip reikalaujama 40 straipsnio b punkte. Tokiu atveju įmonė vis tiek turi atskleisti ETAS sektorių, kurie yra svarbūs įmonei, sąrašą.

42.

Įmonė turi atskleisti savo verslo modelio ir vertės grandinės aprašymą, įskaitant: (a) jo įvedinius ir savo požiūrį į tų įvedinių rinkimą, plėtojimą ir išsaugojimą; (b) jo išvedinius ir rezultatus, susijusius su dabartine ir numatoma nauda klientams, investuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, ir (c) pagrindines jos vertės grandinės pradinės ir galutinės grandžių ypatybes ir įmonės padėtį jos vertės grandinėje, įskaitant pagrindinių verslo subjektų (pvz., pagrindinių tiekėjų, klientų, platinimo kanalų ir galutinių naudotojų) ir jų ryšio su įmone aprašymą. Kai įmonė turi kelias vertės grandines, turi būti atskleidžiama informacija apie pagrindines vertės grandines.

SBM-2 atskleidimo reikalavimas „Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės“

43.

Įmonė turi atskleisti, kaip įmonės strategijoje ir verslo modelyje atsižvelgiama į jos suinteresuotųjų subjektų interesus ir nuomones.

44.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kaip įmonės strategijoje ir verslo modelyje atsižvelgiama į suinteresuotųjų subjektų interesus ir nuomones.

45.

Įmonė turi atskleisti apibendrintą šių elementų aprašymą: (a) kaip įtraukiami suinteresuotieji subjektai, įskaitant i. įmonės pagrindinius suinteresuotuosius subjektus; ii. ar jie yra įtraukiami ir kokių kategorijų suinteresuotieji subjektai yra įtraukiami; iii. kaip įtraukimas organizuojamas; iv. jo tikslą ir v. kaip įmonė atsižvelgia į jo rezultatus; (b) kaip įmonė supranta savo pagrindinių suinteresuotųjų subjektų interesus ir nuomones, kai jie yra susiję su įmonės strategija ir verslo modeliu, jeigu jie buvo analizuoti per įmonės išsamaus patikrinimo procesą ir (arba) reikšmingumo vertinimo procesą (žr. šio standarto IRO-1 atskleidimo reikalavimą); (c) kai taikoma, savo strategijos ir (arba) verslo modelio pakeitimus, įskaitant: i. kaip, siekdama atsižvelgti į savo suinteresuotųjų subjektų interesus ir nuomones, įmonė pakeitė arba numato pakeisti savo strategiją ir (arba) verslo modelį; ii. visus tolesnius veiksmus, kurie planuojami, nurodant, kada jie planuojami, ir iii. tai, ar šie veiksmai gali pakeisti santykius su suinteresuotaisiais subjektais ir jų nuomones, ir (d) tai, ar ir kaip administraciniai, valdymo ir priežiūros organai informuojami apie paveikiamų suinteresuotųjų subjektų nuomones ir interesus, susijusius su įmonės su tvarumu susijusiu poveikiu.

SBM-3 atskleidimo reikalavimas „Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu“

46.

Įmonė turi atskleisti savo reikšmingą poveikį, rizikas bei galimybes ir jų sąveiką su savo strategija ir verslo modeliu.

47.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes, nustatytus per įmonės reikšmingumo vertinimą, taip pat tai, kaip jie kyla iš įmonės strategijos ir verslo modelio ir lemią jų pritaikymą, įskaitant jos išteklių paskirstymą. Informaciją apie įmonės reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių valdymą privaloma atskleisti pagal teminius ETAS ir konkrečiam sektoriui taikomus standartus, kurie turi būti taikomi kartu su šiame standarte nustatytais minimaliais informacijos apie politiką, veiksmus ir uždavinius atskleidimo reikalavimais.

48.

Įmonė turi atskleisti: (a) trumpą savo reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių, nustatytų per jos reikšmingumo vertinimą (žr. šio standarto IRO-1 atskleidimo reikalavimą) aprašymą, įskaitant aprašymą, nurodantį, kur jos verslo modelyje, jos pačios operacijose arba vertės grandinės pradinėje ir galutinėje grandyse šis reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės yra susitelkę; (b) esamo ir numatyto reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių poveikį jos verslo modeliui, vertės grandinei, strategijai ir sprendimų priėmimui ir kaip įmonė reagavo arba planuoja reaguoti į tą poveikį, įskaitant visus savo strategijos ar verslo modelio pakeitimus, kuriuos ji padarė arba planuoja padaryti vykdydama veiksmus, kuriais siekiama spręsti konkretaus reikšmingo poveikio ar rizikų klausimą arba pasinaudoti konkrečiomis reikšmingomis galimybėmis; (c) įmonės reikšmingo poveikio atveju – i. kaip įmonės reikšmingas neigiamas ir teigiamas poveikis paveikia (arba galimo poveikio atveju, tikėtina, kad paveiks) žmones arba aplinką; ii. tai, ar ir kaip poveikis kyla iš įmonės strategijos ir verslo modelio arba yra su jais susijęs; iii. pagrįstai numatomą to poveikio laikotarpį ir iv. tai, ar įmonė yra susijusi su reikšmingu poveikiu per savo veiklą, ar dėl savo verslo santykių, aprašant atitinkamos veiklos arba verslo santykių pobūdį; (d) įmonės reikšmingų rizikų ir galimybių esamą finansinį poveikį įmonės finansinei būklei, finansiniams veiklos rezultatams ir pinigų srautams, taip pat reikšmingas rizikas ir galimybes, dėl kurių kyla didelė rizika, kad kitu metiniu ataskaitiniu laikotarpiu susijusiose finansinėse ataskaitose nurodytą turto ir įsipareigojimų balansines vertes teks reikšmingai pakoreguoti; (e) įmonės reikšmingų rizikų ir galimybių numatomą finansinį poveikį jos finansinei būklei, finansiniams veiklos rezultatams ir pinigų srautams trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais, įskaitant pagrįstai numatomą to poveikio laikotarpį. Tai turi apimti informaciją apie finansinės būklės, finansinių veiklos rezultatų ir pinigų srautų pokyčius trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais, kuriuos įmonė numato atsižvelgdama į savo rizikų ir galimybių valdymo strategiją, atsižvelgiant į: i. jos investicijų ir perleidimo planus (pavyzdžiui, kapitalo sąnaudas, svarbius įsigijimus ir investicijų nutraukimą, bendrąsias įmones, verslo pertvarkymą, inovacijas, naujas verslo sritis ir turto nurašymą), įskaitant planus, dėl kurių įmonė nėra įsipareigojusi pagal sutartį, ir ii. jos planuojamus strategijos įgyvendinimo finansavimo šaltinius; (f) informaciją apie įmonės strategijos ir verslo modelio atsparumą, susijusį su jos gebėjimu spręsti reikšmingo poveikio ir rizikų klausimus ir pasinaudoti savo reikšmingomis galimybėmis. Įmonė turi atskleisti kokybinę ir, kai taikoma, kiekybinę atsparumo analizę, įskaitant tai, kaip analizė buvo atliekama ir kokie laikotarpiai, apibrėžti 1 ETAS (žr. 1 ETAS 6 skyrių „Laikotarpiai“ ) buvo taikyti. Teikdama kiekybinę informaciją, įmonė gali atskleisti pavienes sumas arba intervalus; (g) reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių pokyčius, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, ir (h) to poveikio, rizikų ir galimybių, kuriems taikomi ETAS atskleidimo reikalavimai, nurodymą, atskiriant nuo poveikio, rizikų ir galimybių, kuriuos įmonė nurodė teikdama papildomą jai būdingą informaciją.

49.

Įmonė gali atskleisti 46 straipsnyje reikalaujamą aprašomąją informaciją kartu su pagal atitinkamą teminį ETAS atskleidžiama informacija; tokiu atveju kartu su pagal šį 2 ETAS skyrių atskleidžiama informacija ji vis tiek turi pateikti savo reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių ataskaitą.

4.   Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

4.1.    Informacijos apie reikšmingumo vertinimo procesą atskleidimas

50.

Šiame skyriuje nustatomi atskleidimo reikalavimai, kuriais suteikiama galimybė suprasti: (a) reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo procesą ir (b) informaciją, kurią atlikusi reikšmingumo vertinimą įmonė įtraukė į savo tvarumo ataskaitą.

IRO-1 atskleidimo reikalavimas „Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo proceso aprašymas“

51.

Įmonė turi atskleisti savo procesą, kurį naudodama nustato savo poveikį, rizikas ir galimybes ir įvertina, kurie iš jų yra reikšmingi.

52.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti procesą, kurį naudodama įmonė nustato poveikį, rizikas ir galimybes ir įvertina jų reikšmingumą, laikomą pagrindu nustatant informaciją, atskleistiną jos tvarumo ataskaitoje (žr. 1 ETAS 3 skyrių ir susijusius taikymo reikalavimus, kuriuose, remiantis dvejopo reikšmingumo principu, nustatyti reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo reikalavimai ir principai).

53.

Įmonė turi atskleisti šią informaciją: (a) apibūdintame procese taikytos metodikos ir prielaidų aprašymą; (b) proceso, naudojamo įmonės galimam ir faktiniam poveikiui žmonėms ir aplinkai (kaip nustatyta atlikus įmonės išsamaus patikrinimo procesą) nustatyti, įvertinti, teikti jam pirmenybę ir jį stebėti, apžvalgą, įskaitant paaiškinimą, ar ir kaip šiuo procesu: i. daugiausia dėmesio skiriama konkrečiai veiklai, verslo santykiams, geografinėms vietovėms ar kitiems veiksniams, dėl kurių išauga neigiamo poveikio rizika; ii. atsižvelgiama į poveikį, susijusį su įmone per jos pačios operacijas arba dėl jos verslo santykių; iii. aprėpiamos konsultacijos su paveikiamais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant suprasti, koks poveikis jiems gali būti padarytas, taip pat su išorės ekspertais; iv. teikiama pirmenybė neigiamam poveikiui, atsižvelgiant į jo santykinį stiprumą ir tikėtinumą (žr. 1 ETAS 3.4 skirsnį „Poveikio reikšmingumas“ ), ir atitinkamais atvejais teigiamam poveikiui, remiantis jo santykiniu mastu, aprėptimi ir tikėtinumu, ir nustatoma, kurie tvarumo klausimai yra reikšmingi atskaitomybės tikslais, įskaitant atitinkamus kiekybinius arba kokybinius slenksčius ir kitus taikomus kriterijus, kaip nustatyta 1 ETAS 3.4 skirsnyje „Poveikio reikšmingumas“; (c) proceso, naudojamo finansinį poveikį turinčioms arba galinčioms turėti rizikoms ir galimybėms nustatyti, įvertinti, teikti joms pirmenybę ir jas stebėti, apžvalgą. Atskleidžiamoje informacijoje nurodoma: i. kaip įmonė atsižvelgė į savo poveikio ir priklausomybės sąsajas su rizikomis ir galimybėmis, kurių gali atsirasti dėl to poveikio ir priklausomybės; ii. kaip įmonė vertina nustatytų rizikų ir galimybių poveikio tikėtinumą, dydį ir pobūdį (pvz., kokybinius arba kiekybinius slenksčius ir kitus taikytus kriterijus, kaip nustatyta 1 ETAS 3.3 skirsnyje „Finansinis reikšmingumas“ ); iii. kaip įmonė teikia pirmenybę su tvarumu susijusioms rizikoms, palyginti su kitų rūšių rizika, nurodant, kaip ji naudoja rizikos vertinimo priemones; (d) sprendimų priėmimo proceso ir susijusių vidaus kontrolės procedūrų aprašymas; (e) kokiu mastu ir kaip poveikio ir rizikų nustatymo, vertinimo ir valdymo procesas yra integruotas į įmonės bendrą rizikos valdymo procesą ir naudojamas įmonės bendram rizikos profiliui ir rizikos valdymo procesams įvertinti; (f) kokiu mastu ir kaip galimybių nustatymo, vertinimo ir valdymo procesas yra integruotas į bendrą įmonės valdymo procesą, kai taikytina; (g) naudojamų įvedinių parametrai (pavyzdžiui, duomenų šaltiniai, nagrinėjamų operacijų aprėptis ir prielaidų detalumas) ir (h) ar ir kaip procesas pasikeitė, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, kai procesas buvo pakeistas paskutinį kartą, taip pat būsimos reikšmingumo vertinimo peržiūros datos.

IRO-2 atskleidimo reikalavimas „ETAS atskleidimo reikalavimai, įtraukti į įmonės tvarumo ataskaitą“

54.

Įmonė turi pranešti apie atskleidimo reikalavimus, kurių laikėsi savo tvarumo ataskaitose.

55.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kurių atskleidimo reikalavimų laikytasi įmonės tvarumo ataskaitoje ir kurios temos buvo praleistos kaip nereikšmingos, atsižvelgus į reikšmingumo vertinimo rezultatus.

56.

Įmonė turi įtraukti informacijos atskleidimo reikalavimų, kurių atsižvelgus į reikšmingumo vertinimo rezultatus (žr. 1 ETAS 3 skyrių) buvo laikomasi rengiant tvarumo ataskaitą, sąrašą, nurodydama tvarumo ataskaitos puslapių numerius ir (arba) dalis, kuriuose susijusi informacija atskleista. Tai gali būti pateikiama kaip turinio rodyklė. Įmonė taip pat turi įtraukti visų duomenų vienetų, kurių reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus, nurodytus šio standarto B priedėlyje, lentelę, nurodydama, kurioje tvarumo ataskaitos vietoje juos galima rasti, taip pat įtraukdama tuos duomenų vienetus, kuriuos įmonė įvertino kaip nereikšmingus; tokiu atveju lentelėje pagal 1 ETAS 35 straipsnį įmonė turi nurodyti „nereikšminga“.

57.

Jeigu įmonė padaro išvadą, kad klimato kaitos tema nėra reikšminga, todėl praleidžia visus E1 ETAS „Klimato kaita“ atskleidimo reikalavimus, ji turi atskleisti detalų klimato kaitai skirto reikšmingumo vertinimo išvadų paaiškinimą (žr. 2 ETAS IRO-2 „ETAS atskleidimo reikalavimai, įtraukti į įmonės tvarumo ataskaitą“), įskaitant sąlygų, dėl kurių įmonė ateityje galėtų padaryti išvadą, kad klimato kaita yra reikšminga, perspektyvinę analizę.

58.

Jeigu įmonė padaro išvadą, kad kita tema (išskyrus klimato kaitą) nėra reikšminga, todėl praleidžia visus atitinkamo teminio ETAS atskleidimo reikalavimus, ji gali trumpai paaiškinti savo atlikto tos temos reikšmingumo vertinimo išvadas.

59.

Įmonė turi pateikti paaiškinimą, kaip ji nustatė atskleistiną reikšmingą informaciją, susijusią su poveikiu, rizikomis ir galimybėmis, kuriuos ji įvertino kaip reikšmingus, įskaitant slenksčių naudojimą ir (arba) tai, kaip ji įgyvendino 1 ETAS 3.2 skirsnyje „Reikšmingi klausimai ir informacijos reikšmingumas“ nustatytus kriterijus.

4.2    Minimalūs atskleidimo reikalavimai, taikomi informacijai apie politiką ir veiksmus

60.

Šiame skirsnyje išdėstomi minimalūs atskleidimo reikalavimai, kuriuos įmonė turi įtraukti atskleisdama informaciją apie savo politiką ir veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią faktiniam arba galimam reikšmingam poveikiui, ji sušvelninti ir ištaisyti, valdyti reikšmingas rizikas ir (arba) pasinaudoti reikšmingomis galimybėmis (kartu tai vadinama reikšmingų tvarumo klausimų valdymu). Šie reikalavimai turi būti taikomi kartu su atskleidimo reikalavimais, įskaitant taikymo reikalavimus, pateiktus atitinkamame teminiame ir konkrečiam sektoriui taikomame ETAS. Jie taip pat turi būti taikomi, kai įmonė rengia atskleidžiamą jai būdingą informaciją.

61.

Atitinkama informacija turi būti atskleista kartu su informacija, kurią privaloma atskleisti pagal atitinkamą ETAS. Kai keli tarpusavyje susiję tvarumo klausimai sprendžiami viena politika ar tais pačiais veiksmais, įmonė reikalaujamą informaciją gali atskleisti teikdama informaciją pagal vieną teminį ETAS ir pateikdama kryžminę nuorodą į ją savo pagal kitą teminį ETAS teikiamoje informacijoje.

62.

Jeigu įmonė negali atskleisti informacijos apie politiką ir veiksmus, kurios reikalaujama pagal atitinkamą ETAS, nes dėl konkretaus atitinkamo tvarumo klausimo nėra priėmusi politikos ir (arba) veiksmų, ji turi šį faktą atskleisti ir nurodyti priežastis, kodėl politikos ir (arba) veiksmų nėra priėmusi. Įmonė gali atskleisti laikotarpį, per kurį ji siekia juos priimti.

Minimalus atskleidimo reikalavimas „Politikos MDR-P. Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika“

63.

Įmonė turi taikyti šioje nuostatoje nustatytus minimalius atskleidimo reikalavimus, kai atskleidžia savo politiką, kurios laikosi dėl kiekvieno tvarumo klausimo, kuris nustatytas kaip reikšmingas.

64.

Šio minimalaus atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti įmonės taikomą politiką, kuria siekiama užkirsti kelią faktiniam ir galimam poveikiui, jį sušvelninti ir ištaisyti, valdyti rizikas ir pasinaudoti galimybėmis.

65.

Įmonė turi atskleisti informaciją apie politiką, priimtą siekiant valdyti reikšmingus tvarumo klausimus. Atskleidžiama informacija apima: (a) pagrindinio politikos turinio, įskaitant jos bendruosius tikslus ir su kuriuo reikšmingu poveikiu, rizikomis ar galimybėmis politika ji yra susijusi, taip pat stebėsenos proceso aprašymą; (b) politikos taikymo srities arba jos taikymo išimčių, susijusių su veikla, vertės grandinės pradine ir (arba) galutine grandimis, geografinėmis vietovėmis ir, jei aktualu, paveikiamomis suinteresuotųjų subjektų grupėmis, aprašymą; (c) aukščiausią lygmenį įmonėje, atsakingą už politikos įgyvendinimą; (d) jei aktualu, nuorodą į trečiosios šalies standartus ar iniciatyvas, kurių įmonė įsipareigoja laikytis įgyvendindama politiką; (e) jei aktualu, pagrindinių suinteresuotųjų subjektų interesų vertinimo nustatant politiką aprašymą ir (f) jei aktualu, tai, ar ir kaip įmonė sudaro galimybę su politika susipažinti suinteresuotiesiems subjektams, kurie gali būti paveikiami, ir suinteresuotiesiems subjektams, kurie turi padėti ją įgyvendinti.

Minimalus atskleidimo reikalavimas „Veiksmų MDR-A. Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai“

66.

Įmonė šioje nuostatoje nustatytus atskleidžiamos informacijos turinio reikalavimus turi taikyti, kai aprašo veiksmus, kuriais ji valdo kiekvieną reikšmingą tvarumo klausimą, įskaitant veiksmų planus ir skirtus ir (arba) planuojamus išteklius.

67.

Šio minimalaus atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti pagrindinius veiksmus, kurių imtasi ir (arba) planuojama imtis siekiant užkirsti kelią faktiniam ir galimam poveikiui, jį sušvelninti ir ištaisyti, valdyti rizikas ir pasinaudoti galimybėmis ir, kai taikoma, pasiekti susijusios politikos tikslus ir įgyvendinti uždavinius .

68.

Kai tam, kad būtų pasiekti įgyvendinamos politikos tikslai, reikia veiksmų arba išsamaus veiksmų plano, taip pat kai veiksmai įgyvendinami netaikant konkrečios politikos, įmonė turi atskleisti šią informaciją: (a) pagrindinių veiksmų, kurių imtasi ataskaitiniais metais ir kurie planuojami ateityje, sąrašą, numatomus jų rezultatus ir atitinkamais atvejais tai, kaip jų įgyvendinimas padeda siekti politikos tikslų ir įgyvendinti uždavinius; (b) pagrindinių veiksmų taikymo srities (t. y. jų aprėpties, susijusios su veikla, vertės grandinės pradine ir (arba) galutine grandimis, geografinėmis vietovėmis ir, jei taikoma, paveikiamomis suinteresuotųjų subjektų grupėmis) aprašymą; (c) laikotarpius, per kuriuos įmonė ketina užbaigti kiekvieną pagrindinį veiksmą; (d) jei taikoma, pagrindinius veiksmus, kurių imtasi (taip pat rezultatus) siekiant numatyti ištaisyti padėtį, į kurią pateko nukentėjusieji nuo faktinio reikšmingo poveikio, bendradarbiauti su jais arba juos remti tą padėtį ištaisant; (e) jei taikoma, kiekybinę ir kokybinę informaciją apie ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais atskleistą veiksmų ar veiksmų planų įgyvendinimo pažangą.

69.

Jei veiksmų planui įgyvendinti reikia didelių veiklos sąnaudų ir (arba) kapitalo sąnaudų, įmonė turi: (a) aprašyti veiksmų planui skirtų einamųjų ir būsimų finansinių ir kitų išteklių rūšį, įskaitant, jei taikoma, tvarių finansinių priemonių, pavyzdžiui, žaliųjų obligacijų, socialinių obligacijų ir žaliųjų paskolų, atitinkamas sąlygas, aplinkosauginius ir socialinius tikslus ir tai, ar gebėjimas įgyvendinti veiksmus arba veiksmų planą priklauso nuo konkrečių išankstinių sąlygų, pvz., suteiktos finansinės paramos arba viešosios politikos ir rinkos pokyčių; (b) nurodyti einamųjų finansinių išteklių sumą ir paaiškinti, kaip tie ištekliai susiję su svarbiausiomis finansinėse ataskaitose nurodytomis sumomis, ir (c) nurodyti būsimų finansinių išteklių sumą.

5.   Rodikliai ir uždaviniai

70.

Šiame skyriuje išdėstomi minimalūs atskleidimo reikalavimai, kurie turi būti įtraukiami, kai įmonė atskleidžia informaciją apie savo rodiklius ir uždavinius, susijusius su kiekvienu reikšmingu tvarumo klausimu. Jie turi būti taikomi kartu su atskleidimo reikalavimais, įskaitant taikymo reikalavimus, pateiktus atitinkamuose teminiuose ETAS. Jie taip pat turi būti taikomi, kai įmonė rengia atskleidžiamą jai būdingą informaciją.

71.

Atitinkama informacija turi būti atskleista kartu su informacija, kurią privaloma atskleisti pagal teminį ETAS.

72.

Jeigu informacijos apie uždavinius, kurios reikalaujama pagal atitinkamą teminį ETAS, įmonė atskleisti negali, nes nėra išsikėlusi uždavinių atitinkamo konkretaus tvarumo klausimo atžvilgiu, ji turi šį faktą atskleisti ir nurodyti priežastis, kodėl uždavinių neišsikėlė. Įmonė gali atskleisti laikotarpį, per kurį ji siekia juos priimti.

Minimalus atskleidimo reikalavimas „Rodiklių MDR-M. Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję rodikliai“

73.

Įmonė turi taikyti šioje nuostatoje nustatytus atskleidžiamos informacijos turinio reikalavimus, kai atskleidžia rodiklius, kuriuos ji yra nustačiusi kiekvienam reikšmingam tvarumo klausimui.

74.

Šio minimalaus atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti rodiklius, kuriuos įmonė taiko siekdama stebėti savo veiksmų, kuriais siekiama valdyti reikšmingus tvarumo klausimus, veiksmingumą.

75.

Įmonė turi atskleisti visus veiklos rezultatams ir veiksmingumui vertinti naudojamus rodiklius, susijusius su reikšmingu poveikiu, rizika ar galimybe.

76.

Rodikliai turi apimti ETAS apibrėžtus rodiklius ir konkrečiam subjektui būdingus rodiklius, nesvarbu, ar jie gauti iš kitų šaltinių, ar parengti pačios įmonės.

77.

Dėl kiekvieno rodiklio įmonė turi: (a) atskleisti rodikliui naudotą metodiką ir reikšmingas prielaidas, įskaitant naudotos metodikos apribojimus; (b) atskleisti, ar rodiklio matmenis patvirtino išorės įstaiga, kuri nėra užtikrinimo paslaugų teikėjas, ir, jei taip, kokia tai įstaiga; (c) pažymėti ir apibrėžti rodiklį, naudodama prasmingus, aiškius ir tikslius pavadinimus bei aprašymus; (d) kai nurodytas matavimo vienetas yra valiuta, naudoti finansinėse ataskaitose nurodomą valiutą.

Minimalus atskleidimo reikalavimas „Uždavinių MDR-T. Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius“

78.

Įmonė turi taikyti šioje nuostatoje nustatytus atskleidžiamos informacijos turinio reikalavimus, kai atskleidžia informaciją apie uždavinius, kuriuos nustatė dėl kiekvieno reikšmingo tvarumo klausimo.

79.

Šio minimalaus atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę apie kiekvieną reikšmingą tvarumo klausimą suprasti: (a) ar ir kaip įmonė stebi savo veiksmų, kuriais siekiama valdyti reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes, veiksmingumą, įskaitant rodiklius, kuriuos ji tam naudoja; (b) išmatuojamus per nustatytą laiką įgyvendinamus į rezultatus orientuotus uždavinius, kuriuos įmonė nustatė, kad pasiektų politikos tikslus, apibrėžtus pagal tikėtinus rezultatus žmonėms, aplinkai arba įmonei ir susijusius su reikšmingu poveikiu, rizikomis ir galimybėmis; (c) bendrą pažangą, padarytą siekiant nustatytų uždavinių bėgant laikui; (d) jeigu išmatuojamų per tam tikrą laiką įgyvendinamų į rezultatus orientuotų uždavinių įmonė neišsikėlė – tai, ar ir kaip ji vis dėlto stebi savo veiksmų, kuriais siekiama valdyti reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes, veiksmingumą, ir matuoja pažangą, padarytą siekiant savo politikos tikslų, ir (e) tai, ar ir kaip suinteresuotieji subjektai dalyvavo nustatant uždavinius dėl kiekvieno reikšmingo tvarumo klausimo.

80.

Įmonė turi atskleisti išmatuojamus, į rezultatus orientuotus per tam tikrą laiką įgyvendinamus uždavinius dėl reikšmingų tvarumo klausimų, kuriuos ji išsikėlė pažangai vertinti. Atskleidžiamoje informacijoje apie kiekvieną uždavinį nurodoma: (a) uždavinio sąsajos su politikos tikslais aprašymas; (b) nustatytas pasiektinas uždavinio įgyvendinimo lygis, įskaitant, kai taikoma, tai, ar uždavinys yra absoliutus, ar santykinis ir kokiu vienetu jis matuojamas; (c) uždavinio aprėptis, apimanti įmonės veiklą ir (arba) jos vertės grandinės pradinę ir (arba) galutinę grandis, jei taikoma, ir geografines ribas; (d) pradinė reikšmė ir baziniai metai, nuo kurių matuojama pažanga; (e) laikotarpis, kuriuo įgyvendintinas uždavinys, ir, jei taikoma, visos tarpinės reikšmės arba tarpiniai uždaviniai; (f) uždaviniams nustatyti naudotos metodikos ir reikšmingos prielaidos, įskaitant, kai taikoma, pasirinktą scenarijų, duomenų šaltinius, derėjimą su nacionalinės, ES ar tarptautinės politikos tikslais ir tai, kaip nustatant uždavinius atsižvelgiama į platesnį darnaus vystymosi kontekstą ir (arba) vietos, kurioje pasireiškia poveikis, situaciją; (g) ar įmonės uždaviniai, susiję su aplinkosauginiais klausimais, yra pagrįsti įtikinamais moksliniais įrodymais; (h) ar ir kaip suinteresuotieji subjektai dalyvavo nustatant uždavinius dėl kiekvieno reikšmingo tvarumo klausimo; (i) bet kokie per tam tikrą laikotarpį nustatytų uždavinių ir atitinkamų rodiklių arba pagrindinių matavimo metodikų, reikšmingų prielaidų, apribojimų, duomenų šaltinių ir duomenų rinkimo procesų pakeitimai. Tai apima tų pakeitimų pagrindimo ir jų poveikio palyginamumui paaiškinimą (žr. šio standarto BP-2 atskleidimo reikalavimą „Su ypatingomis aplinkybėmis susijusios informacijos atskleidimas“) ir (j) veiklos rezultatus įgyvendinant atskleistus uždavinius, įskaitant informaciją apie tai, kaip uždavinys yra stebimas ir peržiūrimas ir kokie rodikliai naudoti, taip pat ar pažanga atitinka tai, kas buvo iš pradžių planuota, ir įmonės veiklos rezultatų įgyvendinant uždavinį tendencijų arba svarbių pokyčių analizę.

81.

Jeigu įmonė jokių išmatuojamų į rezultatus orientuotų uždavinių nenustatė: (a) ji gali atskleisti, ar tokie uždaviniai bus nustatyti, ir jų nustatymo terminą arba priežastis, dėl kurių įmonė tokių uždavinių nustatyti neplanuoja; (b) ji turi atskleisti, ar ji vis tiek stebi savo politikos ir veiksmų, susijusių su reikšmingu su tvarumu susijusiu poveikiu, rizika ir galimybe, veiksmingumą ir jei taip: i. visus procesus, kuriuos naudodama ji tai daro; ii. nustatytą siektino užmojo lygį ir visus kokybinius ar kiekybinius rodiklius, kuriuos naudoja pažangai vertinti, įskaitant bazinį laikotarpį, nuo kurio matuojama pažanga.

E1 ETAS

KLIMATO KAITA

Turinys

Tikslas

Sąveika su kitais ETAS

Atskleidimo reikalavimai

–

2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“

Valdymas

–

Atskleidimo reikalavimas, susijęs 2 ETAS GOV-3 „Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistemas“

Strategija

–

E1-1 atskleidimo reikalavimas „Pertvarkos planas klimato kaitai švelninti“

–

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS SBM-3 „Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu“

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

–

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS IRO-1 „Reikšmingo su klimatu susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas“

–

E1-2 atskleidimo reikalavimas „Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susijusi politika“

–

E1-3 atskleidimo reikalavimas „Su klimato kaitos politika susiję veiksmai ir ištekliai“

Rodikliai ir uždaviniai

–

E1-4 atskleidimo reikalavimas „Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susiję uždaviniai“

–

E1-5 atskleidimo reikalavimas „Energijos suvartojimas ir jos rūšių derinys“

–

E1-6 atskleidimo reikalavimas „Bendri išmesti 1, 2 ir 3 lygių ŠESD kiekiai ir visas išmestas ŠESD kiekis“

–

E1-7 atskleidimo reikalavimas „ŠESD absorbavimas ir ŠESD kiekio mažinimo projektai, finansuojami anglies dioksido kreditais“

–

E1-8 atskleidimo reikalavimas „Anglies dioksido įsikainojimas“

–

E1-9 atskleidimo reikalavimas „Numatomas finansinis reikšmingų su klimatu susijusių fizinių ir pertvarkos rizikų ir potencialių galimybių poveikis“

A priedėlis.

Taikymo reikalavimai

–

2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“

Strategija

–

E1-1 atskleidimo reikalavimas „Pertvarkos planas klimato kaitai švelninti“

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

–

E1-2 atskleidimo reikalavimas „Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susijusi politika“

–

E1-3 atskleidimo reikalavimas „Su klimato kaitos politika susiję veiksmai ir ištekliai“

Rodikliai ir uždaviniai

–

E1-4 atskleidimo reikalavimas „Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susiję uždaviniai“

–

E1-5 atskleidimo reikalavimas „Energijos suvartojimas ir jos rūšių derinys“

–

E1-6 atskleidimo reikalavimai „Bendri 1, 2 ir 3 lygių išmesti ŠESD kiekiai ir visas išmestas ŠESD kiekis“

–

E1-7 atskleidimo reikalavimas „ŠESD absorbavimas ir ŠESD kiekio mažinimo projektai, finansuojami anglies dioksido kreditais“

–

E1-8 atskleidimo reikalavimas „Anglies dioksido įsikainojimas“

–

E1-9 atskleidimo reikalavimas „Numatomas finansinis reikšmingų su klimatu susijusių fizinių ir pertvarkos rizikų ir potencialių galimybių poveikis“

Tikslas

1.

Šio standarto tikslas – nustatyti atskleidimo reikalavimus, kurie suteiks galimybę tvarumo ataskaitų vartotojams suprasti: (a) reikšmingą teigiamą ir neigiamą poveikį, kurį įmonė faktiškai daro arba potencialiai gali daryti klimato kaitai; (b) ankstesnes, dabartines ir būsimas įmonės klimato kaitos švelninimo pastangas pagal Paryžiaus susitarimą (arba atnaujintą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos) ir suderinamas su visuotinio atšilimo apribojimu iki 1,5 °C; (c) įmonės planus ir pajėgumus pritaikyti savo strategiją ir verslo modelį atsižvelgiant į perėjimą prie tvarios ekonomikos ir prisidėti prie visuotinio atšilimo apribojimo iki 1,5 °C; (d) visus kitus veiksmus, kurių įmonė ėmėsi siekdama išvengti faktinio arba galimo neigiamo poveikio, jį sušvelninti arba ištaisyti, taip pat valdyti rizikas ir galimybes, ir tokių veiksmų rezultatus; (e) įmonės reikšmingų rizikų ir galimybių, atsirandančių dėl įmonės poveikio klimato kaitai ir priklausomybės nuo jos, pobūdį, rūšį ir mastą, ir tai, kaip įmonė jas valdo, ir (f) rizikų ir galimybių, atsirandančių dėl įmonės poveikio klimato kaitai ir jos priklausomybės nuo klimato kaitos, finansinį poveikį įmonei trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais.

2.

Šio standarto atskleidimo reikalavimuose atsižvelgiama į susijusių ES teisės aktų ir taisyklių (t. y. ES klimato teisės akto (30), Klimato lyginamųjų indeksų standartų reglamento (31), Su tvarumu susijusios finansinės informacijos atskleidimo reglamento (TFIAR) (32), ES taksonomijos (33) ir EBI 3 ramsčio informacijos atskleidimo reikalavimų (34)) reikalavimus.

3.

Šis standartas apima atskleidimo reikalavimus, susijusius su šiais tvarumo klausimais: „klimato kaitos švelninimas“ ir „prisitaikymas prie klimato kaitos“. Jis taip pat apima energetikos klausimus tiek, kiek jie susiję su klimato kaita.

4.

Klimato kaitos švelninimas susijęs su įmonės pastangomis prisidėti prie bendro proceso, kuriuo siekiama vidutinės pasaulinės temperatūros padidėjimą apriboti iki 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, kaip nustatyta Paryžiaus susitarime. Šis standartas apima atskleidimo reikalavimus, be kita ko, susijusius su septyniomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD): anglies dioksidu (CO2), metanu (CH4), azoto suboksidu (N2O), hidrofluorangliavandeniliais (HFC), perfluorangliavandeniliais (PFC), sieros heksafluoridu (SF6) ir azoto trifluoridu (NF3). Į jį taip pat įtraukti informacijos apie tai, kaip įmonė mažina savo išmetamą ŠESD kiekį, ir su tuo susijusias pertvarkos rizikas atskleidimo reikalavimai.

5.

Prisitaikymas prie klimato kaitos yra susijęs su įmonės prisitaikymo prie faktinės ir numatomos klimato kaitos procesu.

6.

Šis standartas apima atskleidimo reikalavimus, susijusius su klimato kaitos keliamais pavojais, dėl kurių įmonei gali kilti su klimatu susijusių fizinių rizikų, ir su įmonės prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimais, kuriais ji siekia tas rizikas sumažinti. Jis taip pat apima pertvarkos rizikas, kylančias dėl būtinybės prisitaikyti prie su klimatu susijusių pavojų.

7.

Su energijos tema susiję atskleidimo reikalavimai apima visų rūšių energijos gamybą ir vartojimą.

Sąveika su kitais ETAS

8.

Ozono sluoksnį ardančios medžiagos (OAM), azoto oksidai (NOX) ir sieros oksidai (SOX), kaip ir kai kurie kiti į orą išmetami teršalai, yra susiję su klimato kaita, tačiau jiems taikomi E2 ETAS nustatyti informacijos teikimo reikalavimai.

9.

Poveikiui žmonėms, kuris gali atsirasti dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, taikomi S1 ETAS „Sava darbo jėga“ , S2 ETAS „Vertės grandinės darbuotojai“ , S3 ETAS „Paveikiamos bendruomenės“ ir S4 ETAS „Vartotojai ir galutiniai naudotojai“ .

10.

Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos yra glaudžiai susiję su temomis, kurioms visų pirma taikomi E3 ETAS „Vandens ir jūrų ištekliai“ ir E4 ETAS „Biologinė įvairovė ir ekosistemos“ . Kalbant apie vandenį, šiame standarte aptariamos ūmios ir lėtinės fizinės rizikos, kylančios dėl pavojų, susijusių su vandeniu ir vandenynais, kaip parodyta 11 TR straipsnio su klimatu susijusių pavojų lentelėje. Biologinės įvairovės nykimui ir ekosistemų degradacijai, kuriuos gali sukelti klimato kaita, taikomas E4 ETAS „Biologinė įvairovė ir ekosistemos“ .

11.

Šis standartas turėtų būti skaitomas ir taikomas kartu su 1 ETAS „Bendrieji reikalavimai“ ir 2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“ .

Atskleidimo reikalavimai

2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“

12.

Šio skirsnio reikalavimai turėtų būti skaitomi ir taikomi kartu su 2 ETAS 2 skyriaus „Valdymas“ , 3 skyriaus „Strategija“ ir 4 skyriaus „Poveikio, rizikos ir galimybių valdymas“ atskleidimo reikalavimais. Pagal juos atskleidžiama informacija turi būti pateikiama tvarumo ataskaitoje kartu su informacija, reikalaujama pagal 2 ETAS, išskyrus 2 ETAS skirsnį SBM-3 „Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu“ , pagal kurį atskleidžiamą informaciją įmonė gali pateikti kartu su kita pagal šį teminį standartą reikalaujama informacija, kaip nustatyta 2 ETAS 46 straipsnyje.

Valdymas

Atskleidimo reikalavimas, susijęs 2 ETAS GOV-3 „Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistemas“

13.

Įmonė turi atskleisti, ar administracinių, valdymo ir priežiūros organų narių atlyginimuose atsižvelgiama ir kaip atsižvelgiama į su klimatu susijusius aspektus, įskaitant tai, ar jų veiklos rezultatai vertinti pagal išmetamo ŠESD kiekio mažinimo uždavinius, praneštus pagal E1-4 atskleidimo reikalavimą, ir einamuoju laikotarpiu pripažinto atlyginimo procentinę dalį, susietą su šiais su klimatu susijusiais aspektais, paaiškinant, kas laikoma su klimatu susijusiais aspektais.

Strategija

E1-1 atskleidimo reikalavimas „Pertvarkos planas klimato kaitai švelninti“

14.

Įmonė turi atskleisti savo pertvarkos planą klimato kaitai švelninti  (35)

15.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti įmonės ankstesnes, dabartines ir būsimas klimato kaitos švelninimo pastangas, kuriomis ji siekia užtikrinti, kad jos strategija ir verslo modelis būtų suderinami su perėjimu prie tvarios ekonomikos, su siekiu apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 °C pagal Paryžiaus susitarimą ir su tikslu iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, o jei aktualu, ir įmonei dėl veiklos, susijusios su anglimi, nafta ir dujomis, kylančią riziką.

16.

Informacija, kurią reikalaujama pateikti pagal 14 straipsnį, turi apimti: (a) paaiškinimą, kaip įmonės uždaviniai yra suderinami su visuotinio atšilimo apribojimu iki 1,5 °C pagal Paryžiaus susitarimą, darant nuorodą į išmetamo ŠESD kiekio mažinimo uždavinius (atskleistinus pagal E1-4 atskleidimo reikalavimą); (b) paaiškinimą, kokie dekarbonizacijos svertai yra nustatyti ir kokie pagrindiniai veiksmai yra suplanuoti, įskaitant įmonės produktų ir paslaugų portfelio pokyčius ir naujų technologijų diegimą pačios įmonės operacijose arba vertės grandinės pradinėje ir (arba) galutinėje grandyse, darant nuorodą į išmetamo ŠESD kiekio mažinimo uždavinius (atskleistinus pagal E1-4 atskleidimo reikalavimą) ir į klimato kaitos švelninimo veiksmus (atskleistinus pagal E1-3 atskleidimo reikalavimą); (c) darant nuorodą į klimato kaitos švelninimo veiksmus (atskleistinus pagal E1-3 atskleidimo reikalavimą), paaiškinimą ir kiekybinį įvertinimą, kiek investicijų ir finansavimo įmonė skiria savo pertvarkos plano įgyvendinimui, taip pat darant nuorodą į kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos kapitalo sąnaudų pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, o jei aktualu, ir į kapitalo sąnaudų planus, kuriuos įmonė atskleidžia pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2178; (d) dėl susisaistymo įmonės pagrindinio turto ir produktų potencialiai išmetamo ŠESD kiekio kokybinį įvertinimą. Šiame įvertinime turi būti paaiškinta, ar ir kaip toks ŠESD išmetimas gali sutrukdyti įmonei įgyvendinti savo išmetamo ŠESD kiekio mažinimo uždavinius ir didinti jos pertvarkos riziką, taip pat, jei aktualu, kaip įmonė planuoja valdyti daug ŠESD išmetančius ir daug energijos suvartojančius produktus ir turtą; (e) įmonių, kurių vykdoma ekonominė veikla įtraukta į deleguotuosius reglamentus dėl prisitaikymo prie klimato kaitos arba jos švelninimo, priimtus pagal Taksonomijos reglamentą, atveju – visų įmonės tikslų ar planų (kapitalo sąnaudos, kapitalo sąnaudų planai, veiklos sąnaudos), kuriais siekiama įmonės ekonominės veiklos (pajamų, kapitalo sąnaudų, veiklos sąnaudų) atitikties Komisijos deleguotajame reglamente 2021/2139 (36) nustatytiems kriterijams, paaiškinimą; (f) jei taikoma, informaciją apie dideles kapitalo sąnaudų sumas, per ataskaitinį laikotarpį investuotas į ekonominę veiklą, susijusią su akmens anglimis, nafta ir dujomis (37); (g) informaciją apie tai, ar įmonei taikomi ar netaikomi ES su Paryžiaus susitarimu suderinti lyginamieji indeksai (38); (h) paaiškinimą, kaip pertvarkos planas įtrauktas į bendrą įmonės verslo strategiją bei finansų planavimą ir jais suderintas; (i) informaciją, ar pertvarkos planą patvirtino administraciniai, valdymo ir priežiūros organai, ir (j) įmonės pažangos įgyvendinant pertvarkos planą paaiškinimą.

17.

Jei įmonė pertvarkos plano neturi, ji turi nurodyti, ar ji priims pertvarkos planą ir, jei taip, kada.

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS SBM-3 „Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu“

18.

Apie kiekvieną nustatytą su klimatu susijusią reikšmingą riziką įmonė turi paaiškinti, ar ją laiko su klimatu susijusia fizine rizika, ar su klimatu susijusia pertvarkos rizika.

19.

Įmonė turi aprašyti, kiek jos strategija ir verslo modelis yra atsparūs klimato kaitos atžvilgiu. Šiame aprašyme turi būti nurodyta: (a) atsparumo analizės aprėptis; (b) kada ir kaip atlikta atsparumo analizė, be kita ko, ar naudotasi klimato scenarijų analize, nurodyta su 2 ETAS IRO-1 susijusiuose atskleidimo reikalavimuose ir susijusiuose taikymo reikalavimų straipsniuose ir (c) atsparumo analizės rezultatai, įskaitant scenarijų analizės rezultatus.

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS IRO-1 „Reikšmingo su klimatu susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas“

20.

Įmonė turi aprašyti su klimatu susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesą. Aprašymas turi apimti įmonės procesus, susijusius su: (a) poveikiu klimato kaitai, visų pirma įmonės išmetamu ŠESD kiekiu (kaip reikalaujama pagal ETAS E1-6 atskleidimo reikalavimą); (b) su klimatu susijusiomis fizinėmis rizikomis pačios įmonės operacijose ir vertės grandinės pradinėje ir galutinėje grandyse, visų pirma: i. su klimatu susijusių pavojų nustatymu, atsižvelgiant bent į klimato scenarijus, susijusius su dideliu išmetamųjų teršalų kiekiu, ir ii. įvertinimu, kaip įmonės turtas ir verslo veikla gali būti neapsaugoti nuo šių su klimatu susijusių pavojų ir yra pažeidžiami jų atžvilgiu, ir dėl to įmonei kyla didelių fizinių rizikų; (c) su klimatu susijusiomis pertvarkos rizikomis ir galimybėmis pačios įmonės operacijose ir vertės grandinės pradinėje ir galutinėje grandyse, visų pirma: i. su klimatu susijusių pertvarkos įvykių nustatymu atsižvelgiant bent į klimato scenarijų, pagal kurį visuotinis atšilimas būtų ne didesnis arba nedaug didesnis kaip 1,5 °C, ir ii. įvertinimu, kaip įmonės turtas ir verslo veikla gali būti neapsaugoti nuo šių su klimatu susijusios pertvarkos įvykių, ir dėl to įmonei kyla didelių pertvarkos rizikų arba atsiveria didelių galimybių.

21.

Atskleisdama pagal 20 straipsnio b ir c punktus reikalaujamą informaciją, įmonė turi paaiškinti, kaip ji naudojosi su klimatu susijusių scenarijų analize, įskaitant klimato scenarijų spektrą, kad nustatytų ir įvertintų fizines rizikas ir pertvarkos rizikas bei galimybes trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais.

E1-2 atskleidimo reikalavimas „Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susijusi politika“

22.

Įmonė turi aprašyti savo politiką, kurią ji priėmė, kad valdytų savo reikšmingą su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susijusį poveikį, rizikas ir galimybes.

23.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kokiu mastu įmonė vykdo politiką, pagal kurią nustatomas, vertinamas, valdomas ir (arba) ištaisomas jos reikšmingas su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susijęs poveikis, rizikos ir galimybės.

24.

Pagal 22 straipsnį atskleidžiamoje informacijoje turi būti pateikta informacija apie įmonės politiką, skirtą valdyti jos reikšmingam su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susijusiam poveikiui, rizikoms ir galimybėms, kaip reikalaujama pagal 2 ETAS MDR-P „Patvirtinta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika“ .

25.

Įmonė turi nurodyti, ar jos politika sprendžiami ir kaip sprendžiami toliau nurodyti klausimai: (a) klimato kaitos švelninimas, (b) prisitaikymas prie klimato kaitos, (c) energijos vartojimo efektyvumas, (d) atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas ir (e) kita

E1-3 atskleidimo reikalavimas „Su klimato kaitos politika susiję veiksmai ir ištekliai“

26.

Įmonė turi atskleisti savo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmus ir jiems įgyvendinti skirtus išteklius.

27.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kokių pagrindinių veiksmų imtasi ir planuojama imtis siekiant įgyvendinti klimato politikos tikslus ir uždavinius.

28.

Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susijusių veiksmų ir išteklių aprašymas turi būti grindžiamas 2 ETAS MDR-A „Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai“ nustatytais principais.

29.

Be informacijos, reikalaujamos pagal 2 ETAS MDR-A, įmonė turi: (a) vardydama pagrindinius veiksmus, kurių ji ėmėsi ataskaitiniais metais ir kuriuos planuoja įgyvendinti ateityje, pateikti klimato kaitos švelninimo veiksmus pagal dekarbonizacijos svertus, įskaitant gamtos procesais pagrįstus sprendimus; (b) aprašydama klimato kaitos švelninimo veiksmų rezultatus, nurodyti, kiek jau pavyko sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kiek dar tikimasi jį sumažinti, ir (c) veiksmams, kurių imtasi arba planuojama imtis, įgyvendinti reikiamų reikšmingų kapitalo sąnaudų ir veiklos sąnaudų pinigines sumas priskirti: i. atitinkamomis finansinių ataskaitų straipsnių eilutėmis arba aiškinamaisiais raštais; ii. pagrindiniams veiklos rezultatų rodikliams, reikalaujamiems pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2178, ir iii. jei yra, su kapitalo sąnaudų planu, reikalaujamu pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2178.

Rodikliai ir uždaviniai

E1-4 atskleidimo reikalavimas „Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susiję uždaviniai“

30.

Įmonė turi atskleisti išsikeltus su klimatu susijusius uždavinius.

31.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kokius uždavinius įmonė išsikėlė siekdama paremti savo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos politiką ir valdyti su klimatu susijusį savo reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes.

32.

Pagal 30 straipsnį atskleidžiami uždaviniai turi apimti informaciją, kurios reikalaujama pagal 2 ETAS MDR-T „Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius“ .

33.

Atskleisdama informaciją pagal 30 straipsnį, įmonė turi atskleisti, ar ji, siekdama valdyti su klimatu susijusį reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes, nustatė ir kaip ji nustatė išmetamo ŠESD kiekio mažinimo uždavinius ir (arba) visus kitus uždavinius, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo, energijos vartojimo efektyvumo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir fizinės ar pertvarkos rizikos mažinimo uždavinius.

34.

Jei įmonė išsikėlė išmetamo ŠESD kiekio mažinimo uždavinius (39), taikomi 2 ETAS MDR-T ir šie reikalavimai: (a) išmetamo ŠESD kiekio mažinimo uždaviniai turi būti atskleidžiami absoliučiąja verte (CO2e tonomis arba bazinių metų išmesto ŠESD kiekio procentine dalimi) ir, jei aktualu, intensyvumo verte; (b) turi būti – atskirai arba bendrai – atskleidžiami 1, 2 ir 3 lygio išmetamo ŠESD kiekio mažinimo uždaviniai. Jei įmonė atskleidžia išmetamo ŠESD kiekio mažinimo uždavinius bendrai, ji turi nurodyti, kuriuos išmetamųjų ŠESD lygius (1, 2 ir (arba) 3) apima uždavinys, kokios santykinės dalys tenka atskiriems lygiams ir kurios ŠESD įtrauktos į uždavinį. Įmonė turi paaiškinti, kaip užtikrinamas šių uždavinių suderinamumas su ŠESD apskaitos (inventoriaus) apimtimi (kaip reikalaujama pagal E1-6 atskleidimo reikalavimą). Išmetamo ŠESD kiekio mažinimo uždaviniai turi būti bendro išmetamo ŠESD kiekio mažinimo uždaviniai, tai reiškia, kad įmonė kaip priemonių išmetamo ŠESD kiekio mažinimo uždaviniams įgyvendinti negali įtraukti ŠESD absorbavimo, anglies dioksido kreditų arba išvengto išmesti ŠESD kiekio; (c) įmonė turi atskleisti savo dabartinius bazinius metus ir pradinę reikšmę, o nuo 2030 m. kas penkerius metus atnaujinti savo išmetamo ŠESD kiekio mažinimo uždavinių bazinius metus. Įmonė gali atskleisti ankstesnę pažangą, kurią ji padarė įgyvendindama savo uždavinius iki einamųjų bazinių metų, jei tokia informacija atitinka šio standarto reikalavimus; (d) išmetamo ŠESD kiekio mažinimo uždaviniai turi apimti bent 2030 m. ir, jei yra, 2050 m. siektinas reikšmes. Nuo 2030 m. siektinos reikšmės nustatomos po kiekvieno penkerių metų laikotarpio; (e) įmonė turi nurodyti, ar išmetamo ŠESD kiekio mažinimo uždaviniai yra moksliškai pagrįsti ir suderinami su siekiu apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 °C. Įmonė turi nurodyti, kokia sistema ir metodika naudotos šiems uždaviniams nustatyti, įskaitant tai, ar jie apskaičiuoti naudojant sektoriaus dekarbonizacijos trajektoriją, kokiais pamatiniais klimato ir politikos scenarijais jie pagrįsti ir ar atliktas uždavinių išorės užtikrinimas. Nurodydama esmines prielaidas, kuriomis grindė savo išmetamo ŠESD kiekio mažinimo uždavinius, įmonė turi trumpai paaiškinti, kaip ji apsvarstė būsimus pokyčius (pvz., pardavimo apimties pokyčius, klientų prioritetų ir paklausos pokyčius, reglamentavimo veiksnius ir naujas technologijas) ir tai, kaip tie pokyčiai gali paveikti tiek jos išmetamą ŠESD kiekį, tiek išmetamo ŠESD kiekio mažinimą, (f) įmonė turi apibūdinti numatomus dekarbonizacijos svertus (pvz., energijos ar medžiagų vartojimo efektyvumą ir vartojimo mažinimą, kuro rūšies pakeitimą, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą, laipsnišką produkto ir proceso atsisakymą arba pakeitimą kitu) ir jų bendrą kiekybinį indėlį įgyvendinant išmetamo ŠESD kiekio mažinimo uždavinius.

E1-5 atskleidimo reikalavimas „Energijos suvartojimas ir jos rūšių derinys“

35.

Įmonė turi pateikti informaciją apie savo energijos suvartojimą ir jos rūšių derinį.

36.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti bendrą įmonės energijos suvartojimą absoliučiąja verte, energijos vartojimo efektyvumo didinimą, įmonei dėl veiklos, susijusios su akmens anglimis, nafta ir dujomis, kylančią riziką ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį jos bendrame energijos rūšių derinyje.

37.

Pagal 35 straipsnį atskleidžiama informacija turi apimti bendrą su pačios įmonės operacijomis susijusį energijos suvartojimą MWh, suskirstytą pagal: (a) bendrą iškastinių išteklių energijos suvartojimą (40): (b) bendrą branduolinių išteklių energijos suvartojimą; (c) bendrą atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimą, suskirstytą pagal: i. atsinaujinančiųjų išteklių kuro, įskaitant biomasę (kuri taip pat apima biologinės kilmės pramonines ir komunalines atliekas), biokurą, biodujas, vandenilį iš atsinaujinančiųjų išteklių (41) ir t. t., suvartojimą; ii. į(si)gytos atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos, šilumos, garo ir vėsumos suvartojimą ir iii. pačios įmonės pasigamintos ne kurui naudojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimą.

38.

Įmonės, vykdančios operacijas didelį poveikį klimatui darančiuose sektoriuose (42), savo bendrą iškastinių išteklių energijos suvartojimą turi dar suskirstyti į: (a) akmens anglių ir jų produktų kuro suvartojimą; (b) žalios naftos ir naftos produktų kuro suvartojimą; (c) gamtinių dujų kuro suvartojimą; (d) kitų iškastinių išteklių kuro suvartojimą; (e) į(si)gytos iškastinių išteklių elektros energijos, šilumos, garo ir vėsumos suvartojimą;

39.

Be to, kai taikytina, įmonė turi suskirstyti ir atskirai atskleisti savo pasigamintą neatsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį (MWh). (43)

Energijos suvartojimo intensyvumas pagal grynąsias pajamas  (44)

40.

Įmonė turi pateikti informaciją apie veiklos, vykdomos didelį poveikį klimatui darančiuose sektoriuose, energijos suvartojimo intensyvumą (bendrą suvartotos energijos kiekį, padalytą iš grynųjų pajamų).

41.

Pagal 40 straipsnį reikalaujama atskleisti informacija apie energijos suvartojimo intensyvumą turi būti grindžiama tik didelį poveikį klimatui darančiuose sektoriuose vykdomos veiklos bendru energijos suvartojimu ir grynosiomis pajamomis.

42.

Įmonė turi konkrečiai nurodyti, kurių didelį poveikį klimatui darančių sektorių duomenimis remtasi energijos suvartojimo intensyvumui, kurio reikalaujama pagal 40 straipsnį, nustatyti.

43.

Įmonė turi atskleisti veiklos, vykdomos didelį poveikį klimatui darančiuose sektoriuose, grynųjų pajamų sumos (vardiklio apskaičiuojant 40 straipsnyje reikalaujamą energijos suvartojimo intensyvumą) sutikrinimą su atitinkama finansinių ataskaitų straipsnio eilute arba aiškinamuoju raštu.

E1-6 atskleidimo reikalavimas „Bendri 1, 2 ir 3 lygių išmesti ŠESD kiekiai ir visas išmestas ŠESD kiekis“

44.

Įmonė metrinėmis CO2 ekvivalento tonomis turi atskleisti savo (45) : (a) bendrą išmestą 1 lygio ŠESD kiekį; (b) bendrą išmestą 2 lygio ŠESD kiekį; (c) bendrą išmestą 3 lygio ŠESD kiekį taip pat (d) visą išmestą ŠESD kiekį.

45.

44 straipsnyje nustatyto atskleidimo reikalavimo tikslas, susijęs su: (a) bendro išmesto 1 lygio ŠESD kiekio duomenimis, atskleistinais pagal 44 straipsnio a punktą, – suteikti galimybę suprasti įmonės tiesioginį poveikį klimato kaitai ir jos bendro išmetamo ŠESD kiekio proporciją, kuriai taikomos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos; (b) bendro išmesto 2 lygio ŠESD kiekio duomenimis, atskleistinais pagal 44 straipsnio b punktą, – suteikti galimybę suprasti įmonės netiesioginį poveikį klimato kaitai, kurį daro įmonės energijos – iš išorės įsigytos ar įgytos – vartojimas; (c) bendro išmesto 3 lygio ŠESD kiekio duomenimis, atskleistinais pagal 44 straipsnio c punktą, – suteikti galimybę suprasti įmonės vertės grandinės pradinėje ir galutinėje grandyse išmetamą ŠESD kiekį, kurio neapima išmetamas 1 ir 2 lygio ŠESD kiekis. Daugeliui įmonių išmetamas 3 lygio ŠESD kiekis gali būti pagrindinis jų ŠESD apskaitos (inventoriaus) komponentas ir svarbus įmonės pertvarkos rizikų veiksnys; (d) visu išmetamu ŠESD kiekiu, atskleistinu pagal 44 straipsnio d punktą, – padėti susidaryti bendrą supratimą apie įmonės išmetamą ŠESD kiekį ir tai, ar jis išmetamas vykdant jos operacijas, ar vertės grandinės pradinėje ir galutinėje grandyse. Šis atskleidimas – būtina sąlyga norint išmatuoti išmetamo ŠESD kiekio mažinimo pažangą pagal įmonės su klimatu susijusius uždavinius ir ES politikos tikslus. Pagal šį atskleidimo reikalavimą pateikiama informacija taip pat reikalinga norint suprasti įmonės su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikas.

46.

Atskleisdama informaciją apie išmestą ŠESD kiekį, kurios reikalaujama pagal 44 straipsnį, įmonė turi remtis 1 ETAS 62–67 straipsniais. Iš esmės asocijuotųjų įmonių ar bendrųjų įmonių, kurios yra įmonės vertės grandinės pradinės ir galutinės grandžių dalis, išmesto ŠESD kieko duomenų apimtis (1 ETAS 67 straipsnis) nuo turimų akcijų dalies nepriklauso. Asocijuotųjų įmonių, bendrųjų įmonių, nekonsoliduotų patronuojamųjų įmonių (investicinių subjektų) ir sutartimi įformintų susitarimų, kurie yra jungtinė veikla, neturinti subjekto formos (t. y. bendrai kontroliuojama veikla ir turtas), atveju įmonė nurodo tokią išmesto ŠESD kiekio dalį, kokią tų subjektų veiklos dalį įmonė kontroliuoja.

47.

Jeigu iš esmės pasikeičia ataskaitą teikiančios įmonės ir jos vertės grandinės pradinės ir galutinės grandžių apibrėžtis, įmonė turi atskleisti šiuos pokyčius ir paaiškinti jų poveikį jos kasmet pranešamo išmetamo ŠESD kiekio palyginamumui (t. y. kaip tai paveiks galimybes einamojo laikotarpio ŠESD kiekį palyginti su ankstesnio ataskaitinio laikotarpio kiekiu).

48.

Atskleidžiant bendrą išmestą 1 lygio ŠESD kiekį, kaip reikalaujama 44 straipsnio a punkte, turi būti nurodyta: (a) bendras išmestas 1 lygio ŠESD kiekis, išreikštas metrinėmis CO2e tonomis, taip pat (b) išmesto 1 lygio ŠESD kiekio, kuriam taikomos reguliuojamos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, procentinė dalis.

49.

Atskleidžiant bendrą išmestą 2 lygio ŠESD kiekį, kaip reikalaujama 44 straipsnio b punkte, turi būti nurodyta: (a) vieta grindžiamu metodu apskaičiuotas bendras išmestas 2 lygio ŠESD kiekis, išreikštas metrinėmis CO2e tonomis, taip pat (b) rinka grindžiamu metodu apskaičiuotas bendras išmestas 2 lygio ŠESD kiekis, išreikštas metrinėmis CO2e tonomis.

50.

Atskleisdama išmestą 1 ir 2 lygių ŠESD kiekį, kaip reikalaujama pagal 44 straipsnio a ir b punktus, įmonė tą informaciją turi suskirstyti ir atskirai pateikti: (a) finansinės apskaitos tikslais konsoliduotos įmonių grupės (t. y. patronuojančiosios įmonės ir jos patronuojamųjų įmonių) išmestą ŠESD kiekį taip pat (b) įmonių, į kurias investuojama, kaip antai asocijuotųjų įmonių, bendrųjų įmonių ar nekonsoliduotų patronuojamųjų įmonių, kurių duomenys nėra visiškai konsoliduoti finansinės apskaitos tikslais konsoliduotos įmonių grupės finansinėse ataskaitose, taip pat sutartimi įformintų susitarimų, kurie yra jungtinė veikla, neturinti subjekto formos (t. y. bendrai kontroliuojama veikla ir turtas), kurių veiklos ji nekontroliuoja, išmestą ŠESD kiekį.

51.

Atskleidžiant bendrą išmestą 3 lygio ŠESD kiekį, reikalaujamą pagal 44 straipsnio c punktą, turi būti nurodytas išmestas kiekvienos reikšmingos 3 lygio kategorijos (t. y. kiekvienos 3 lygio kategorijos, kuri yra įmonės prioritetas) ŠESD kiekis metrinėmis CO2 ekvivalento tonomis.

52.

Atskleidžiamas visas išmestas ŠESD kiekis, reikalaujamas pagal 44 straipsnio d dalį, yra išmestų 1, 2 ir 3 lygių ŠESD kiekių, atskleistinų pagal 44 straipsnio a–c punktus, suma. Atskleidžiant visą išmestą ŠESD kiekį duomenys suskirstomi taip, kad atskirai būtų nurodoma: (a) visas išmestas ŠESD kiekis, nustatytas į jį įtrauktą išmestą 2 lygio ŠESD kiekį išmatavus vieta grindžiamu metodu, taip pat (b) visas išmestas ŠESD kiekis, nustatytas į jį įtrauktą išmestą 2 lygio ŠESD kiekį išmatavus rinka grindžiamu metodu.

Taršos ŠESD intensyvumas pagal grynąsias pajamas  (46)

53.

Įmonė turi atskleisti savo taršos ŠESD intensyvumą (bendrą išmestą ŠESD kiekį, padalytą iš grynųjų pajamų).

54.

Atskleidžiant taršos ŠESD intensyvumą pagal 53 straipsnį turi būti nurodomas visas išmestas ŠESD kiekis metrinėmis CO2e tonomis (reikalaujamas pagal 44 straipsnio d punktą), padalytas iš grynųjų pajamų.

55.

Įmonė turi atskleisti veiklos grynųjų pajamų sumų (vardiklio apskaičiuojant pagal 53 straipsnį reikalaujamą taršos ŠESD intensyvumą) sutikrinimą su atitinkama finansinių ataskaitų straipsnio eilute arba aiškinamuoju raštu.

E1-7 atskleidimo reikalavimas „ŠESD absorbavimas ir ŠESD kiekio mažinimo projektai, finansuojami anglies dioksido kreditais“

56.

Įmonė turi atskleisti: (a) dėl projektų, kuriuos ji įgyvendino savo pačios operacijose arba prie kurių ji prisidėjo savo vertės grandinės pradinėje ir galutinėje grandyse, absorbuotą ir saugomą ŠESD kiekį metrinėmis CO2e tonomis; ir (b) dėl klimato kaitos švelninimo projektų, kurie vykdomi už jos vertės grandinės ribų ir kuriuos ji finansavo arba ketina finansuoti pirkdama anglies dioksido kreditus, sumažintą išmetamo ŠESD kiekį arba absorbuotą ŠESD kiekį.

57.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas yra: (a) suteikti galimybę suprasti, kokių veiksmų ėmėsi įmonė siekdama visam laikui absorbuoti ŠESD iš atmosferos arba aktyviai prie to prisidėti ir taip galbūt įgyvendinti nulinio grynojo kiekio uždavinius (kaip nurodyta 60 straipsnyje); (b) suteikti galimybę suprasti, kokio masto ir kokios kokybės anglies dioksido kreditų įmonė nusipirko arba ketina nusipirkti savanoriškoje rinkoje, kad galbūt taip pagrįstų savo ŠESD neutralumo teiginius (kaip nurodyta 61 straipsnyje).

58.

Atskleidžiant informaciją apie absorbuotą ir saugomą ŠESD kiekį, kaip reikalaujama pagal 56 straipsnio a punktą, turi būti nurodoma (jei taikoma): (a) visas absorbuotas ir saugomas ŠESD kiekis, išreikštas metrinėmis CO2e tonomis, suskirstytas taip, kad atskirai būtų nurodytas su pačios įmonės operacijomis susijęs kiekis ir su jos vertės grandinės pradine ir galutine grandimis susijęs kiekis, taip pat suskirstytas pagal absorbavimo veiklos rūšį ir (b) įmonės taikomos skaičiavimo prielaidos, metodikos ir sistemos.

59.

Atskleidžiant informaciją apie anglies dioksido kreditus, kaip reikalaujama pagal 56 straipsnio b punktą, nurodoma (jei taikoma): (a) visas už įmonės vertės grandinės ribų gautų anglies dioksido kreditų, kurie patikrinti pagal pripažintus kokybės standartus ir panaikinti ataskaitiniu laikotarpiu, kiekis metrinėmis CO2e tonomis ir (b) visas už įmonės vertės grandinės ribų gautų anglies dioksido kreditų, kuriuos planuojama panaikinti ateityje, kiekis metrinėmis CO2e tonomis ir tai, ar tie kreditai grindžiami esamais sutartiniais susitarimais, ar ne.

60.

Jei įmonė, be bendro išmetamo ŠESD kiekio mažinimo uždavinių (atskleistinų pagal E1-4 atskleidimo reikalavimo 30 straipsnį), nurodo ir turinti nulinio grynojo kiekio uždavinį, ji turi nurodyti jo taikymo sritį, naudojamas metodikas bei sistemas, taip pat paaiškinti, kaip ji ketina neutralizuoti, pavyzdžiui, absorbuoti ŠESD absorbentais, likutinį (po to, kai išmetamas ŠESD kiekis sumažinamas maždaug 90–95 proc.) su jos pačios operacijomis ir vertės grandinės pradine ir galutine grandimis susijusį ŠESD kiekį.

61.

Jei įmonė galėjo būti viešai paskelbusi teiginių apie savo poveikio klimatui neutralumą, kuriam pasiekti naudojami anglies dioksido kreditai, ji turi paaiškinti: (a) ar šie teiginiai yra ir kaip jie yra paremti išmetamo ŠESD kiekio mažinimo uždaviniais, kuriuos reikalaujama nurodyti pagal ETAS E1-4 atskleidimo reikalavimą; (b) ar šie teiginiai ir kaip šie teiginiai bei kliovimasis anglies dioksido kreditais netrukdo įgyvendinti ir nemažina išmetamo ŠESD kiekio mažinimo uždavinių (47) arba, jei taikoma, įmonės nulinio grynojo kiekio uždavinio ir (c) naudojamų anglies dioksido kreditų patikimumą ir naudingumą, be kita ko, remdamasi pripažintais kokybės standartais.

E1-8 atskleidimo reikalavimas „Anglies dioksido įsikainojimas“

62.

Įmonė turi atskleisti, ar ji taiko anglies dioksido įsikainojimo sistemas ir, jei taip, kaip jos skatina įgyvendinti su klimatu susijusią politiką bei uždavinius ir priimti atitinkamus sprendimus.

63.

Informacija, kurią reikalaujama atskleisti pagal 62 straipsnį, turi apimti: (a) anglies dioksido įsikainojimo sistemos tipą, pavyzdžiui, ar tai yra šešėlinės kainos, taikomos kapitalo sąnaudoms arba mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros investiciniams sprendimams, ar vidiniai anglies dioksido mokesčiai, ar vidiniai anglies dioksido fondai; (b) konkrečią anglies dioksido įsikainojimo sistemų taikymo sritį (veiklą, geografinę aprėptį, subjektus ir t. t.); (c) anglies dioksido kainas, taikomas atsižvelgiant į sistemos tipą, ir esmines prielaidas, kuriomis remiantis tos kainos nustatomos, įskaitant taikomų anglies dioksido kainų šaltinį ir tai, kodėl jos laikomos svarbiomis konkrečiu atveju. Įmonė gali atskleisti anglies dioksido įsikainojimo metodiką, įskaitant tai, kiek nustatant jo kainas remtasi mokslinėmis rekomendacijomis ir kaip jų būsima raida yra susijusi su moksliškai pagrįstomis anglies dioksido įkainojimo trajektorijomis; ir (d) į aptariamas sistemas įtrauktus einamųjų metų apytikslius bendrus išmetamus ŠESD kiekius metrinėmis CO2e tonomis, išskirstytus pagal 1, 2 ir 3 lygius, taip pat nurodant kiekvieno lygio išmesto ŠESD kiekio dalį visame įmonės išmestame ŠESD kiekyje.

E1-9 atskleidimo reikalavimas „Numatomas finansinis reikšmingų su klimatu susijusių fizinių ir pertvarkos rizikų ir potencialių galimybių poveikis“

64.

Įmonė turi atskleisti savo: (a) numatomą finansinį reikšmingų fizinių rizikų poveikį; (b) numatomą finansinį reikšmingų pertvarkos rizikų poveikį ir (c) reikšmingų su klimatu susijusių galimybių potencialią naudą.

65.

Informacija, kurią reikalaujama pateikti pagal 64 straipsnį, papildo informaciją apie esamą finansinį poveikį, kurios reikalaujama pagal 2 ETAS SBM-3 48 straipsnio d punktą. Šiuo atskleidimo reikalavimu, susijusiu su: (a) numatomu finansiniu poveikiu, kurį daro reikšmingos fizinės rizikos ir pertvarkos rizikos, siekiama suteikti galimybę suprasti, kaip šios rizikos daro reikšmingą įtaką (arba gali būti pagrįstai tikimasi, kad ją darys) įmonės finansinei būklei, finansiniams veiklos rezultatams ir pinigų srautams trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais. Vertinant numatomą finansinį reikšmingų fizinių ir pertvarkos rizikų poveikį turėtų būti remiamasi scenarijų analizės, kuria naudotasi atliekant atsparumo analizę pagal 10–13 TR, rezultatais; (b) informacija apie įmonės potencialą pasinaudoti reikšmingomis su klimatu susijusiomis galimybėmis, siekiama suteikti galimybę suprasti, kaip įmonė gali finansiškai pasinaudoti reikšmingomis su klimatu susijusiomis galimybėmis. Šis atskleidimo reikalavimas papildo pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kurie turi būti atskleisti pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2178.

66.

Atskleidžiant su reikšmingomis fizinėmis rizikomis susijusį numatomą finansinį poveikį, kaip reikalaujama pagal 64 straipsnio a punktą, turi būti nurodyta (48): (a) turto, kuriam kyla reikšminga fizinė rizika trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais, piniginė suma ir proporcija (procentinė dalis) prieš svarstant prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus; atskirai nurodomos su ūmia ir su lėtine fizine rizika siejamo turto piniginės sumos (49); (b) turto, kuriam kyla reikšminga fizinė rizika ir dėl kurio imamasi prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų, proporcija; (c) svarbaus turto, kuriam kyla reikšminga fizinė rizika, buvimo vieta (50) ir (d) iš verslo veiklos, kuriai kyla reikšminga fizinė rizika trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais, gaunamų grynųjų pajamų piniginė suma ir proporcija (procentinė dalis).

67.

Atskleidžiant su reikšmingomis pertvarkos rizikomis susijusį numatomą finansinį poveikį, kaip reikalaujama pagal 64 straipsnio b punktą, turi būti nurodyta: (a) turto, kuriam kyla reikšminga pertvarkos rizika trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais, piniginė suma ir proporcija (procentinė dalis) prieš svarstant klimato kaitos švelninimo veiksmus; (b) turto, kuriam kyla reikšminga pertvarkos rizika ir dėl kurio imamasi klimato kaitos švelninimo veiksmų, proporcija; (c) įmonės nekilnojamojo turto balansinė vertė, suskirstyta pagal energijos vartojimo efektyvumo klases (51); (d) įsipareigojimai, kuriuos gali tekti pripažinti finansinėse ataskaitose trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais ir (e) iš verslo veiklos, kuriai kyla reikšminga pertvarkos rizika trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais, gaunamų grynųjų pajamų piniginė suma ir proporcija (procentinė dalis), įskaitant, kai aktualu, grynąsias pajamas iš įmonės klientų, vykdančių su akmens anglimis, nafta ir dujomis susijusią veiklą.

68.

Įmonė turi atskleisti toliau išvardytų elementų sutikrinimą su finansinių ataskaitų atitinkamais straipsniais ar aiškinamaisiais raštais: (a) turto ir grynųjų pajamų, kuriems kyla reikšminga fizinė rizika, reikšmingų sumų (kurias reikalaujama atskleisti pagal 66 straipsnį); (b) turto, įsipareigojimų ir grynųjų pajamų, kuriems kyla reikšminga pertvarkos rizika, reikšmingų sumų (kurias reikalaujama atskleisti pagal 67 straipsnį).

69.

Atskleisdama potencialą pasinaudoti su klimatu susijusiomis galimybėmis, kaip reikalaujama pagal 64 straipsnio c punktą, įmonė turi apsvarstyti (52): (a) numatomą išlaidų ekonomiją dėl klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmų ir (b) potencialų rinkos dydį arba numatomus grynųjų pajamų iš mažo anglies dioksido kiekio produktų ir paslaugų arba prisitaikymo sprendimų, kurie įmonei yra arba gali būti prieinami, pokyčius.

70.

Dėl galimybių atsirandančio finansinio poveikio kiekybiškai įvertinti nebūtina, jei tokia informacija neatitinka naudingos informacijos kokybės charakteristikų, pateiktų 1 ETAS B priedėlyje „Informacijos kokybinės charakteristikos“ .

E2 ETAS

TARŠA

Turinys

Tikslas

Sąveika su kitais ETAS

Atskleidimo reikalavimai

–

2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

–

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS IRO-1 „Reikšmingo su tarša susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas“

–

E2-1 atskleidimo reikalavimas „Su tarša susijusi politika“

–

E2-2 atskleidimo reikalavimas „Su tarša susiję veiksmai ir ištekliai“

Rodikliai ir uždaviniai

–

E2-3 atskleidimo reikalavimas „Su tarša susiję uždaviniai“

–

E2-4 atskleidimo reikalavimas „Oro, vandens ir dirvožemio tarša“

–

E2-5 atskleidimo reikalavimas „Susirūpinimą keliančios medžiagos ir labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos“

–

E2-6 atskleidimo reikalavimas „Numatomas su tarša susijusio poveikio, rizikų ir galimybių finansinis poveikis“

A priedėlis.

Taikymo reikalavimai

–

2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

–

E2-1 atskleidimo reikalavimas „Su tarša susijusi politika“

–

E2-2 atskleidimo reikalavimas „Su tarša susiję veiksmai ir ištekliai“

Rodikliai ir uždaviniai

–

E2-3 atskleidimo reikalavimas „Su tarša susiję uždaviniai“

–

E2-4 atskleidimo reikalavimas „Oro, vandens ir dirvožemio tarša“

–

E2-5 atskleidimo reikalavimas „Susirūpinimą keliančios medžiagos ir labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos“

–

E2-6 atskleidimo reikalavimas „Numatomas su tarša susijusio poveikio, rizikų ir galimybių finansinis poveikis“

Tikslas

1.

Šio standarto tikslas – nustatyti atskleidimo reikalavimus, kurie suteiks galimybę tvarumo ataskaitų vartotojams suprasti: (a) reikšmingą teigiamą ir neigiamą poveikį, kurį įmonė faktiškai daro arba potencialiai gali daryti oro, vandens ir dirvožemio taršai; (b) visus veiksmus, kurių imtasi siekiant išvengti faktinio ar galimo neigiamo poveikio arba jį sušvelninti, taip pat siekiant valdyti rizikas ir galimybes, ir tokių veiksmų rezultatus; (c) įmonės planus ir pajėgumus pritaikyti savo strategiją ir verslo modelį taip, kad jie derėtų su perėjimu prie tvarios ekonomikos ir poreikiu užkirsti kelią taršai, ją kontroliuoti ir pašalinti. Tai reikalinga tam, kad būtų sukurta švari aplinka be toksinių medžiagų, be kita ko, įgyvendinant ES Nulinės vandens, oro ir dirvožemio taršos veiksmų planą; (d) įmonės reikšmingų rizikų ir galimybių, susijusių su įmonės daromu su tarša susijusiu poveikiu ir priklausomybe, pobūdį, rūšį ir mastą, taip pat taršos prevenciją, kontrolę, šalinimą ar mažinimą (įskaitant tuos atvejus, kai tai vykdoma laikantis teisės aktų) ir tai, kaip įmonė visa tai valdo; taip pat (e) reikšmingų rizikų ir galimybių, atsirandančių dėl įmonės daromo su tarša susijusio poveikio ir priklausomybės, finansinį poveikį įmonei trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais.

2.

Šiame standarte nustatyti atskleidimo reikalavimai, susiję su šiais tvarumo klausimais: oro, vandens ir dirvožemio tarša ir susirūpinimą keliančiomis medžiagomis, įskaitant labai didelį susirūpinimą keliančias medžiagas.

3.

„Oro tarša“ apima įmonės į orą (tiek patalpose, tiek lauke) išmetamus teršalus ir tokio išmetimo prevenciją, kontrolę ir mažinimą.

4.

„Vandens tarša“ apima įmonės į vandenį išmetamus teršalus ir tokio išmetimo prevenciją, kontrolę ir mažinimą.

5.

„Dirvožemio tarša“ apima įmonės į dirvožemį išmetamus teršalus ir tokio išmetimo prevenciją, kontrolę ir mažinimą.

6.

Susirūpinimą keliančių medžiagų klausimas šiame standarte apima įmonės vykdomą susirūpinimą keliančių medžiagų, įskaitant labai didelį susirūpinimą keliančias medžiagas, gamybą, naudojimą ir (arba) platinimą bei komercializaciją. Informacijos apie susirūpinimą keliančias medžiagas atskleidimo reikalavimais siekiama sudaryti galimybę vartotojams suprasti faktinį arba galimą poveikį, susijusį su tomis medžiagomis, be kita ko, atsižvelgiant į galimus šių medžiagų naudojimo ir (arba) platinimo bei komercializacijos apribojimus.

Sąveika su kitais ETAS

7.

Taršos tema yra glaudžiai susijusi su kitomis aplinkos potemėmis, kaip antai klimato kaita, vandens ir jūrų ištekliais, biologine įvairove ir žiedine ekonomika. Taigi siekiant išsamiai apžvelgti, kas galėtų būti reikšminga taršos atžvilgiu, atitinkamų atskleidimo reikalavimų įtraukta ir į kitus aplinkosaugos standartus: (a) E1 ETAS „Klimato kaita“ , kuris apima šias septynias su oro tarša susijusias šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD): anglies dioksidą (CO2), metaną (CH4), azoto suboksidą (N2O), hidrofluorangliavandenilius (HFC), perfluorangliavandenilius (PFC), sieros heksafluoridą (SF6) ir azoto trifluoridą (NF3); (b) E3 ETAS „Vandens ir jūrų ištekliai“ , kuris apima vandens suvartojimą, visų pirma vandens rizikos teritorijose, pakartotinį vandens naudojimą ir kaupimą. Jis taip pat apima atsakingą jūrų išteklių valdymą, įskaitant įmonės naudojamų su jūrų ištekliais susijusių prekių (pvz., žvyro, giliavandenių mineralų, jūros gėrybių) pobūdį ir kiekį. Šiame standarte aptariamas dėl tokios veiklos daromas neigiamas poveikis – vandens ir jūrų išteklių tarša, be kita ko, mikroplastikais; (c) E4 ETAS „Biologinė įvairovė ir ekosistemos“ , kuris apima ekosistemas ir rūšis. Šiame standarte tarša aptariama kaip tiesioginį poveikį biologinės įvairovės nykimui darantis veiksnys; (d) E5 ETAS „Išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika“ , kuris visų pirma apima neatsinaujinančiųjų išteklių gavybos atsisakymą ir praktikos, užkertančios kelią atliekų susidarymui ir atliekų keliamai taršai, įgyvendinimą.

8.

Su tarša susijusio įmonės poveikio pasekmes gali patirti žmonės ir bendruomenės. Su tarša susijęs reikšmingas neigiamas poveikis paveikiamoms bendruomenėms, kurį galima priskirti įmonei, aptariamas S3 ETAS „Paveikiamos bendruomenės“ .

9.

Šis standartas turėtų būti skaitomas kartu su 1 ETAS „Bendrieji reikalavimai“ ir 2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“ .

Atskleidimo reikalavimai

2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“

10.

Šio skirsnio reikalavimai turėtų būti skaitomi kartu su 2 ETAS 4 skyriaus „Poveikio, rizikos ir galimybių valdymas“ reikalavimais ir informacija pagal šį skirsnį turėtų būti atskleidžiama kartu su informacija, atskleidžiama pagal tą skyrių.

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS IRO-1 „Reikšmingo su tarša susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas“

11.

Įmonė turi aprašyti reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo procesą ir pateikti informaciją apie tai, ar: (a) ji išanalizavo savo veiklos vietų buvimo vietas ir verslo veiklą, kad nustatytų faktinį ir galimą su tarša susijusį poveikį, rizikas ir galimybes savo operacijose ir vertės grandinės pradinėje bei galutinėje grandyse, ir, jei taip, tai analizei taikytas metodikas, prielaidas ir priemones; (b) ji vykdė konsultacijas, visų pirma su paveikiamomis bendruomenėmis.

E2-1 atskleidimo reikalavimas „Su tarša susijusi politika“

12.

Įmonė turi aprašyti savo politiką, kurią ji priėmė, kad valdytų savo reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes, susijusias su taršos prevencija ir kontrole.

13.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kokiu mastu įmonė vykdo savo reikšmingo su tarša susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo, vertinimo, valdymo ir (arba) ištaisymo politiką.

14.

Informacijoje, kurią reikalaujama atskleisti pagal 12 straipsnį, turi būti pateikta informacija apie įmonės politiką, skirtą valdyti jos reikšmingam su tarša susijusiam poveikiui, rizikoms ir galimybėms, kaip reikalaujama pagal 2 ETAS MDR-P „Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika“ .

15.

Įmonė turi nurodyti, ar ir kaip jos priimta politika sprendžiami toliau nurodyti klausimai (jei jie yra reikšmingi) jos pačios operacijose ir jos vertės grandinės pradinėje ir galutinėje grandyse: (a) su oro, vandens ir dirvožemio tarša susijusio neigiamo poveikio švelninimas, įskaitant prevenciją ir kontrolę; (b) susirūpinimą keliančių medžiagų naudojimo mažinimas ir jų keitimas pakaitalais, taip pat laipsniškas labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų naudojimo, visų pirma neesminėms visuomenės reikmėms ir vartojimo prekėse, atsisakymas; taip pat (c) incidentų ir avarinių situacijų vengimas, o jiems įvykus – poveikio žmonėms ir aplinkai kontroliavimas ir ribojimas.

E2-2 atskleidimo reikalavimas „Su tarša susiję veiksmai ir ištekliai“

16.

Įmonė turi atskleisti savo su tarša susijusius veiksmus ir jiems įgyvendinti skirtus išteklius.

17.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kokių pagrindinių veiksmų imtasi ir planuojama imtis siekiant įgyvendinti taršos politikos tikslus ir uždavinius.

18.

Su tarša susijusių veiksmų planų ir išteklių aprašyme turi būti pateikta informacija, kurios reikalaujama pagal 2 ETAS MDR-A „Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai“.

19.

Be informacijos, reikalaujamos pagal 2 ETAS MDR-A, įmonė gali nurodyti, kuriam švelninimo priemonių hierarchijos lygmeniui tie veiksmai ir ištekliai priskirtini: (a) taršos vengimui, įskaitant laipsnišką bet kokių medžiagų ar junginių, darančių neigiamą poveikį, atsisakymą (taršos prevencijai jos susidarymo vietoje); (b) taršos mažinimui, įskaitant laipsnišką bet kokių medžiagų ar junginių atsisakymą; vykdymo užtikrinimo reikalavimų, tokių kaip geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) reikalavimai, laikymąsi arba ES taksonomijos reglamentu bei jo deleguotaisiais aktais nustatytų taršos prevencijos bei kontrolės srities reikšmingos žalos nedarymo kriterijų laikymąsi (taršos minimizavimas), taip pat (c) užterštų ekosistemų atkūrimui, atsikūrimui ir pertvarkymui (reguliarios veiklos ir incidentų poveikio kontrolė).

Rodikliai ir uždaviniai

E2-3 atskleidimo reikalavimas „Su tarša susiję uždaviniai“

20.

Įmonė turi atskleisti išsikeltus su tarša susijusius uždavinius.

21.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kokius uždavinius įmonė išsikėlė siekdama paremti savo su tarša susijusią politiką ir valdyti su tarša susijusį reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes.

22.

Uždavinių aprašyme turi būti pateikta informacija, kurios reikalaujama pagal 2 ETAS MDR-T „Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius“ .

23.

Pagal 20 straipsnį atskleidžiamoje informacijoje turi būti nurodyta, ar ir kaip įmonės uždaviniai yra susiję su šių elementų prevencija ir kontrole: (a) oro teršalų ir atitinkamų savitųjų apkrovų; (b) į vandenį išmetamų teršalų ir atitinkamų savitųjų apkrovų; (c) dirvožemio taršos ir atitinkamų savitųjų apkrovų ir (d) susirūpinimą keliančių medžiagų ir labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų.

24.

Be informacijos, reikalaujamos pagal 2 ETAS MDR-T, įmonė gali nurodyti, ar nustatant uždavinius buvo atsižvelgta į ekologinius slenksčius (susijusius su, pvz., biosferos vientisumu, stratosferos ozono kiekio mažėjimu, aerozolių koncentracija atmosferoje, dirvožemio alinimu, vandenynų rūgštėjimu) ir įmonei priskiriamą jų dalį. Jei taip, įmonė gali patikslinti: (a) nustatytus ekologinius slenksčius ir jiems nustatyti naudotą metodiką; (b) tai, ar šie slenksčiai taikomi konkrečiai įmonei, ir, jei taip, kaip jie buvo apibrėžti; taip pat (c) kaip įmonėje paskirstyta atsakomybė už nustatytų ekologinių slenksčių laikymąsi.

25.

Teikdama kontekstinę informaciją įmonė turi nurodyti, ar jos išsikelti ir pateikti uždaviniai yra privalomi (reikalaujami pagal teisės aktus), ar savanoriški.

E2-4 atskleidimo reikalavimas „Oro, vandens ir dirvožemio tarša“

26.

Įmonė turi atskleisti, kokie teršalai išmetami ir kokie mikroplastikai naudojami ar susidaro jai vykdant savo pačios operacijas.

27.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kokius teršalus įmonė dėl savo pačios operacijų išmeta į orą, vandenį ir dirvožemį ir kokie mikroplastikai yra jos naudojami arba dėl jos veiklos susidaro.

28.

Įmonė turi atskleisti šių teršalų kiekius: (a) kiekvieno teršalo, kuris įtrauktas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 166/2006 (64) (Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro reglamentas, arba E-IPTR reglamentas) II priedą ir kurį ji išmeta į orą, vandenį ar dirvožemį, išskyrus ŠESD, apie kurias ji praneša pagal E1 ETAS „Klimato kaita“  (65); (b) dėl įmonės veiklos susidariusių arba jos naudojamų mikroplastikų.

29.

28 straipsnyje nurodyti kiekiai turi būti konsoliduoti ir apimti teršalus, kuriuos išmeta įrenginiai, kurių finansinę kontrolę vykdo įmonė, ir įrenginiai, kurių operacijų kontrolę vykdo įmonė. Į konsoliduotą kiekį įtraukiami tik tų įrenginių, kurie viršija taikomas Reglamento (EB) Nr. 166/2006 II priede nustatytas išleidžiamų teršalų ribas, išmetami teršalai.

30.

Įmonė turi pateikti savo atskleidžiamos informacijos kontekstą ir apibūdinti: (a) pokyčius laikui bėgant, (b) matavimo metodikas ir (c) su tarša susijusiai apskaitai ir atskaitomybei naudojamų duomenų rinkimo procesą (-us), įskaitant reikiamų duomenų rūšį ir informacijos šaltinius.

31.

Jei išmetamųjų teršalų kiekiui apskaičiuoti pasirenkama už tiesioginį matavimą mažiau patikima metodika, įmonė turi nurodyti, kodėl šią prastesnę metodiką pasirinko. Jei įmonė naudoja įverčius, ji turi atskleisti standartą, sektoriaus tyrimą arba šaltinius, kuriais grindžiami jos įverčiai, taip pat galimą neapibrėžtį ir matavimo neapibrėžtį atspindintį įverčių intervalą.

E2-5 atskleidimo reikalavimas „Susirūpinimą keliančios medžiagos ir labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos“

32.

Įmonė turi atskleisti informaciją apie pavienių arba mišiniuose ar gaminiuose esančių susirūpinimą keliančių medžiagų ir labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų gamybą, naudojimą, platinimą, komercializaciją ir importą ir (arba) eksportą.

33.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – sudaryti sąlygas suprasti, kokį poveikį sveikatai ir aplinkai įmonė daro per susirūpinimą keliančias medžiagas ir atskirai per labai didelį susirūpinimą keliančias medžiagas. Juo taip pat siekiama sudaryti sąlygas suprasti įmonės reikšmingas rizikas ir galimybes, įskaitant susijusias su tų medžiagų ekspozicija ir dėl teisės aktų pakeitimų kylančias rizikas.

34.

Pagal 32 straipsnį atskleidžiama informacija turi apimti bendrus gamybos metu susidarančių ar naudojamų, arba perkamų susirūpinimą keliančių medžiagų kiekius, ir bendrus susirūpinimą keliančių medžiagų, kurios palieka jos įrenginius kaip išmetamieji teršalai, kaip produktai arba kaip produktų ar paslaugų dalis, kiekius, suskirstytus pagal pagrindines susirūpinimą keliančių medžiagų pavojingumo klases.

35.

Atskirai įmonė turi pateikti šią informaciją apie labai didelį susirūpinimą keliančias medžiagas.

E2-6 atskleidimo reikalavimas „Numatomas su tarša susijusių reikšmingų rizikų ir galimybių finansinis poveikis“

36.

Įmonė turi atskleisti numatomą su tarša susijusių reikšmingų rizikų ir galimybių finansinį poveikį.

37.

Informacija, kurią reikalaujama pateikti pagal 36 straipsnį, turi būti pateikta papildomai su informacija apie esamą finansinį poveikį įmonės finansinei būklei, finansiniams veiklos rezultatams ir pinigų srautams ataskaitiniu laikotarpiu, kurios reikalaujama pagal 2 ETAS SBM-3 48 straipsnio d punktą.

38.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti: (a) numatomą finansinį poveikį, kurį daro reikšmingos rizikos dėl su tarša susijusio poveikio ir priklausomybės , ir kaip šios rizikos daro reikšmingą įtaką (arba gali būti pagrįstai tikimasi, kad ją darys) įmonės finansinei būklei, finansiniams veiklos rezultatams ir pinigų srautams trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais; (b) numatomą finansinį poveikį, kurį daro su taršos prevencija ir kontrole susijusios reikšmingos galimybės.

39.

Atskleidžiama informacija turi apimti: (a) kiekybinį numatomo finansinio poveikio įvertinimą pinigine išraiška prieš imantis kokių nors su tarša susijusių veiksmų, o jei tai neįmanoma nepatiriant per didelių išlaidų ar pastangų, – kokybinį tokio poveikio aprašymą. Dėl galimybių atsirandančio finansinio poveikio kiekybiškai įvertinti nebūtina, jei taip atskleidžiama informacija neatitiktų informacijos kokybės charakteristikų (žr. 1 ETAS B priedėlį „Informacijos kokybinės charakteristikos“ ); (b) apsvarstyto poveikio, susijusių padarinių ir laikotarpių, per kuriuos jie veikiausiai pasireikš, aprašymą ir (c) numatomam finansiniam poveikiui kiekybiškai įvertinti padarytas esmines prielaidas ir tų prielaidų šaltinius bei su jomis susijusią neapibrėžtį.

40.

Pagal 38 straipsnio a punktą atskleidžiama informacija turi apimti: (a) grynųjų pajamų, uždirbtų iš produktų ir paslaugų, kurie patys yra susirūpinimą keliančios medžiagos arba kuriuose yra tokių medžiagų, dalį ir grynųjų pajamų, uždirbtų iš produktų ir paslaugų, kurie patys yra labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos arba kurių sudėtyje yra tokių medžiagų, dalį; (b) ataskaitiniu laikotarpiu dėl didelių incidentų ir nuosėdų patirtas veiklos ir kapitalo sąnaudas; (c) atidėjinius aplinkos apsaugos ir jai padarytos žalos ištaisymo, pavyzdžiui, užterštų veiklos vietų tvarkymo, sąvartynų rekultivavimo, aplinkos taršos šalinimo esamose gamybos ar saugojimo vietose ir panašių priemonių, išlaidoms.

41.

Įmonė turi atskleisti visą svarbią kontekstinę informaciją, be kita ko, aprašyti reikšmingus incidentus ir nuosėdų iškritimą, dėl kurių tarša padarė neigiamą poveikį aplinkai ir (arba) numatoma, kad turės neigiamą poveikį įmonės pinigų srautams, finansinei būklei ir finansiniams veiklos rezultatams trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais.

E3 ETAS

VANDENS IR JŪRŲ IŠTEKLIAI

TURINYS

Tikslas

Sąveika su kitais ETAS

Atskleidimo reikalavimai

–

2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

–

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS IRO-1 „Reikšmingo su vandens ir jūrų ištekliais susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas“

–

E3-1 atskleidimo reikalavimas „Su vandens ir jūrų ištekliais susijusi politika“

–

E3-2 atskleidimo reikalavimas „Su vandens ir jūrų ištekliais susiję veiksmai ir ištekliai“

Rodikliai ir uždaviniai

–

E3-3 atskleidimo reikalavimas „Su vandens ir jūrų ištekliais susiję uždaviniai“

–

E3-4 atskleidimo reikalavimas „Vandens suvartojimas“

–

E3-5 atskleidimo reikalavimas „Numatomas su vandens ir jūrų ištekliais susijusio poveikio, rizikų ir galimybių finansinis poveikis“

A priedėlis.

Taikymo reikalavimai

–

2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

–

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS IRO-1 „Reikšmingo su vandens ir jūrų ištekliais susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas“

–

E3-1 atskleidimo reikalavimas „Su vandens ir jūrų ištekliais susijusi politika“

–

E3-2 atskleidimo reikalavimas „Su vandens ir jūrų išteklių politika susiję veiksmai ir ištekliai“

Rodikliai ir uždaviniai

–

E3-3 atskleidimo reikalavimas „Su vandens ir jūrų ištekliais susiję uždaviniai“

–

E3-4 atskleidimo reikalavimas „Vandens suvartojimas“

–

E3-5 atskleidimo reikalavimas „Numatomas su vandens ir jūrų ištekliais susijusių rizikų ir galimybių finansinis poveikis“

Tikslas

1.

Šio standarto tikslas – nustatyti atskleidimo reikalavimus, kurie suteiks galimybę tvarumo ataskaitų vartotojams suprasti: (a) reikšmingą teigiamą ir neigiamą poveikį, kurį įmonė faktiškai daro arba potencialiai gali daryti vandens ir jūrų ištekliams; (b) visus veiksmus, kurių imtasi siekiant išvengti reikšmingo faktinio ar galimo neigiamo poveikio arba jį sušvelninti, apsaugoti vandens ir jūrų išteklius, pateikiant nuorodą į vandens suvartojimo mažinimą, taip pat siekiant valdyti rizikas bei galimybes, ir tokių veiksmų rezultatus; (c) ar, kaip ir kokiu mastu įmonė prisideda prie Europos žaliojo kurso užmojų dėl švaraus oro, švaraus vandens, sveiko dirvožemio ir biologinės įvairovės, mėlynosios ekonomikos ir žuvininkystės sektorių tvarumo atsižvelgiant į: Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (68) (ES Vandens pagrindų direktyvą), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB (69) (ES Jūrų strategijos pagrindų direktyva), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/89/ES (70) (ES Jūrinių teritorijų planavimo direktyva), darnaus vystymosi tikslus (visų pirma 6-ąjį DVT „Švarus vanduo ir sanitarija“ ir 14-ąjį DVT „Gyvybė vandenyse“) ir poreikį paisyti pasaulinių aplinkos galimybių ribų (pvz., susijusių su biosferos vientisumu, vandenynų rūgštėjimu, gėlo vandens naudojimu ir biogeocheminės apytakos planetos galimybių ribomis); (d) įmonės planus ir pajėgumus pritaikyti savo strategiją ir verslo modelį atsižvelgiant į skatinimą tausiau vartoti vandenį, taip užtikrinant turimų vandens išteklių ilgalaikę apsaugą; vandens ekosistemų apsaugą ir gėlo vandens ir jūrų buveinių atkūrimą; (e) įmonės reikšmingų rizikų ir galimybių, atsirandančių dėl įmonės poveikio vandens ir jūrų ištekliams ir priklausomybės nuo jų, pobūdį, rūšį ir mastą, ir tai, kaip įmonė jas valdo; taip pat (f) reikšmingų rizikų ir galimybių, atsirandančių dėl įmonės poveikio vandens ir jūrų ištekliams ir jos priklausomybės nuo jų, finansinį poveikį įmonei trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais.

2.

Šiame standarte išdėstyti su vandens ir jūrų ištekliais susiję atskleidimo reikalavimai. Su vandens ištekliais susijusios šio standarto nuostatos apima paviršinį vandenį ir požeminį vandenį. Pagal jį reikalaujama atskleisti informaciją apie vandens suvartojimą dėl įmonės veiklos, produktų gamybos ir paslaugų teikimo, taip pat susijusią informaciją apie imamo vandens ir išleidžiamo vandens kiekį.

3.

Su jūrų ištekliais susijusios šio standarto nuostatos apima tokių išteklių išgavimą ir naudojimą, taip pat susijusią ekonominę veiklą.

Sąveika su kitais ETAS

4.

Vandens ir jūrų išteklių tema yra glaudžiai susijusi su kitomis aplinkos potemėmis, kaip antai klimato kaita, tarša, biologine įvairove ir žiedine ekonomika. Taigi siekiant išsamiai apžvelgti, kas galėtų būti reikšminga vandens ir jūrų išteklių atžvilgiu, atitinkami atskleidimo reikalavimai įtraukti į kitus aplinkos ETAS: (a) 1 ETAS „Klimato kaita“ , kuris, visų pirma, apima ūmias ir lėtines fizines rizikas, atsirandančias dėl klimato kaitos sukeliamų arba paaštrėjančių su vandeniu ir vandenynais susijusių pavojų, įskaitant kylančią vandens temperatūrą, kintantį kritulių pasiskirstymą ir jų rūšis (lietus, kruša, sniegas / ledas), kritulių ar hidrologinį kintamumą, vandenynų rūgštėjimą, sūraus vandens intruziją, jūros lygio kilimą, sausrėjimą, didelį vandens stygių, gausius kritulius, potvynius ir prieledyninių ežerų prasiveržimus; (b) E2 ETAS „Tarša“ , kuris, visų pirma, apima į vandenį, kuris apima ir vandenynus, išmetamus teršalus ir mikroplastikų naudojimą bei susidarymą; (c) E4 ETAS „Biologinė įvairovė ir ekosistemos“ , kuris, visų pirma apima gėlo vandens ekosistemų ir vandenynų bei jūrų išsaugojimą, tvarų naudojimą ir jiems daromą poveikį; taip pat (d) E5 ETAS „Išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika“ , kuriame, be kita ko, aptariamas atliekų, įskaitant plastiko, tvarkymas ir perėjimas prie nuotekų neatsinaujinančiųjų išteklių gavybos; plastiko naudojimo mažinimą ir nuotekų pakartotinį naudojimą.

5.

Įmonės poveikio vandens ir jūrų ištekliams pasekmes taip pat patiria žmonės ir jų bendruomenės. Reikšmingą neigiamą poveikį paveikiamoms bendruomenėms, kuris kyla dėl įmonei priskirtino poveikio vandens ir jūrų ištekliams, apima S3 ETAS „Paveikiamos bendruomenės“ .

6.

Šis standartas turėtų būti skaitomas kartu su 1 ETAS „Bendrieji reikalavimai“ ir 2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“ .

Atskleidimo reikalavimai

2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“

7.

Šio skirsnio reikalavimai turėtų būti skaitomi kartu su 2 ETAS 4 skyriaus „Poveikio, rizikos ir galimybių valdymas“ reikalavimais ir informacija pagal šį skirsnį turėtų būti atskleidžiama kartu su informacija, atskleidžiama pagal tą skyrių.

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS IRO-1 „Reikšmingo su vandens ir jūrų ištekliais susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas“

8.

Įmonė turi aprašyti reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo procesą ir pateikti informaciją apie: (a) tai, ar ir kaip ji išanalizavo savo turtą ir veiklą, kad nustatytų faktinį ir galimą su vandeniu ir jūrų ištekliais susijusį poveikį, rizikas ir galimybes savo operacijose ir vertės grandinės pradinėje bei galutinėje grandyse, ir, jei taip, tai analizei taikytas metodikas, prielaidas ir priemones; (b) tai, ar ir kaip ji vykdė konsultacijas, visų pirma su paveikiamomis bendruomenėmis (71).

E3-1 atskleidimo reikalavimas „Su vandens ir jūrų ištekliais susijusi politika“

9.

Įmonė turi aprašyti savo priimtą politiką, skirtą valdyti su vandens ir jūrų ištekliais susijusį savo reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes. (72)

10.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kokiu mastu įmonė vykdo politiką, pagal kurią nustatomas, vertinamas, valdomas ir (arba) ištaisomas jos reikšmingas su vandens ir jūrų ištekliais susijęs poveikis, rizikos ir galimybės.

11.

Informacijoje, kurią reikalaujama atskleisti pagal 9 straipsnį, turi būti pateikta informacija apie įmonės politiką, skirtą valdyti jos reikšmingam su vandens ir jūrų ištekliais susijusiam poveikiui, rizikoms ir galimybėms, kaip reikalaujama pagal 2 ETAS MDR-P „Patvirtinta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika“.

12.

Įmonė turi nurodyti, ar jos vykdoma politika sprendžiami ir kaip sprendžiami toliau nurodyti klausimai, jei jie reikšmingi: (a) vandentvarka, įskaitant: i. vandens ir jūrų išteklių naudojimą ir gavybą savo operacijoms; ii. nuotekų valymą siekiant tvaresnės vandens gavybos taip pat iii. vandens taršos, kurią sukelia jos veikla, prevenciją ir mažinimą; (b) produktų ir paslaugų kūrimas siekiant spręsti su vandeniu susijusias problemas ir išsaugoti jūrų išteklius ir (c) įsipareigojimas vykdant savo operacijas ir vertės grandinės pradinėje ir galutinėje grandyse mažinti reikšmingą vandens suvartojimą vandens rizikos teritorijose. 13. Jei bent viena iš įmonės veiklos vietų yra didelio vandens stygiaus teritorijoje ir jai netaikoma politika, įmonė turi šį faktą nurodyti ir paaiškinti, kodėl ji tokios politikos nepriėmė. Įmonė gali nurodyti laikotarpį, per kurį ji siekia tokią politiką priimti (73). 14. Įmonė turi nurodyti, ar ji priėmė tvarių vandenynų ir jūrų politiką arba praktiką (74).

E3-2 atskleidimo reikalavimas „Su vandens ir jūrų ištekliais susiję veiksmai ir ištekliai“

15.

Įmonė turi atskleisti su vandens ir jūrų ištekliais susijusius savo veiksmus ir jiems įgyvendinti skirtus išteklius.

16.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kokių pagrindinių veiksmų imtasi ir planuojama imtis siekiant įgyvendinti su vandens ir jūrų ištekliais susijusios politikos tikslus ir uždavinius.

17.

Veiksmų ir išteklių aprašymas turi būti grindžiamas 2 ETAS MDR-A „Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai“ apibrėžtais principais. Be informacijos, reikalaujamos pagal 2 ETAS MDR-A, įmonė gali nurodyti, kuriam švelninimo priemonių hierarchijos lygmeniui veiksmas

18.

ir ištekliai priskirtini: (a) vandens ir jūrų išteklių naudojimo vengimui; (b) vandens ir jūrų išteklių naudojimo mažinimui, pavyzdžiui, efektyvumo priemonėmis; (c) vandens regeneravimui ir pakartotiniam naudojimui arba (d) vandens ekosistemos ir vandens telkinių atkūrimui ir atsikūrimui.

19.

Įmonė turi nurodyti, kokie veiksmai ir ištekliai skiriami vandens rizikos teritorijoms, įskaitant didelio vandens stygiaus teritorijas.

Rodikliai ir uždaviniai

E3-3 atskleidimo reikalavimas „Su vandens ir jūrų ištekliais susiję uždaviniai“

20.

Įmonė turi atskleisti išsikeltus su vandens ir jūrų ištekliais susijusius uždavinius.

21.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kokius uždavinius įmonė išsikėlė siekdama paremti savo su vandens ir jūrų ištekliais susijusią politiką ir spręsti su vandens ir jūrų ištekliais susijusio savo reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių klausimus.

22.

Uždavinių aprašyme turi būti pateikta informacija, kurią reikalaujama atskleisti pagal 2 ETAS MDR-T „Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius“.

23.

Pagal 20 straipsnį atskleidžiamoje informacijoje turi būti nurodyta, ar ir kaip jos uždaviniai yra susiję su: (a) reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių, susijusių su vandens rizikos teritorijomis, valdymu, įskaitant vandens kokybės gerinimą; (b) atsakingu su jūrų ištekliais susijusio poveikio, rizikų ir galimybių valdymu, įskaitant tai, kokio pobūdžio yra įmonės naudojamos su jūrų ištekliais susijusios prekės (pvz., žvyras, giliavandeniai mineralai, jūros gėrybės) ir kokius jų kiekius įmonė naudoja; taip pat (c) vandens suvartojimo mažinimu, įskaitant paaiškinimą, kaip tie uždaviniai yra susiję su vandens rizikos teritorijomis, įskaitant didelio vandens stygiaus teritorijas.

24.

Be informacijos, reikalaujamos pagal 2 ETAS MDR-T, įmonė gali nurodyti, ar nustatant uždavinius buvo atsižvelgta į ekologinius slenksčius ir įmonei priskiriamą jų dalį. Jei taip, įmonė gali patikslinti: (a) nustatytus ekologinius slenksčius ir jiems nustatyti naudotą metodiką; (b) tai, ar šie slenksčiai taikomi konkrečiai įmonei, ir, jei taip, kaip jie buvo apibrėžti; taip pat (c) kaip įmonėje paskirstyta atsakomybė už nustatytų ekologinių slenksčių laikymąsi.

25.

Teikdama kontekstinę informaciją įmonė turi nurodyti, ar jos išsikelti ir pateikti uždaviniai yra privalomi (reikalaujami pagal teisės aktus), ar savanoriški.

E3-4 atskleidimo reikalavimas „Vandens suvartojimas“

26.

Įmonė turi atskleisti informaciją apie savo vandens suvartojimo efektyvumą, susijusį su savo reikšmingu poveikiu, rizikomis ir galimybėmis.

27.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti įmonės vandens suvartojimą ir visą įmonės daromą pažangą įgyvendinant savo uždavinius.

28.

Pagal 26 straipsnį reikalaujama informacija turi būti susijusi su pačios įmonės operacijomis ir apimti: (a) visą vandens suvartojimą m3; (b) vandens suvartojimą (m3) vandens rizikos teritorijose, įskaitant didelio vandens stygiaus teritorijas; (c) apytakinio vandens ir pakartotinai naudojamo vandens kiekį (m3) (75); (d) viso laikomo vandens kiekį ir to laikymo pokyčius (m3); taip pat (e) visą kontekstinę informaciją, kurią būtina pateikti dėl a–d klausimų, įskaitant vandens baseinų vandens kokybę ir kiekybę, tai, kaip surinkti duomenys, kokie standartai ir metodikos naudotos, kokios prielaidos padarytos, įskaitant tai, ar informacija apskaičiuota, apytikriai įvertinta, sumodeliuota ar gauta tiesiogiai matuojant, koks metodas tam taikytas, kaip antai, ar naudoti kokie nors konkretaus sektoriaus koeficientai.

29.

Įmonė turi pateikti informaciją apie savo vandens naudojimo intensyvumą, kuris yra visas su nuosavomis operacijomis susijęs vandens suvartojimas (m3), tenkantis vienam milijonui EUR grynųjų pajamų (76).

E3-5 atskleidimo reikalavimas „Numatomas reikšmingų su vandens ir jūrų ištekliais susijusių rizikų ir galimybių finansinis poveikis“

30.

Įmonė turi atskleisti numatomą reikšmingų su vandens ir jūrų ištekliais susijusių rizikų ir galimybių finansinį poveikį.

31.

Informacija, kurią reikalaujama pateikti pagal 30 straipsnį, papildo informaciją apie esamą finansinį poveikį subjekto finansinei būklei, finansiniams veiklos rezultatams ir pinigų srautams ataskaitiniu laikotarpiu, kurios reikalaujama pagal 2 ETAS SBM-3 48 straipsnio d punktą.

32.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti: (a) numatomą finansinį poveikį, kurį daro reikšmingos fizinės rizikos, kylančios dėl vandens ir jūrų ištekliams daromo poveikio ir priklausomybės nuo jų, ir kaip šios rizikos daro reikšmingą įtaką (arba gali būti pagrįstai numatoma, kad ją darys) įmonės finansinei būklei, finansiniams veiklos rezultatams ir pinigų srautams trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais; taip pat (b) numatomą finansinį poveikį, kurį daro su vandens ir jūrų ištekliais susijusios reikšmingos galimybės.

33.

Atskleidžiama informacija turi apimti: (a) kiekybinį numatomo finansinio poveikio įvertinimą pinigine išraiška prieš svarstant imtis kokių nors su vandens ir jūrų ištekliais susijusių veiksmų, o jei tai neįmanoma nepatiriant per didelių išlaidų ar pastangų, – kokybinį tokio poveikio aprašymą. Dėl galimybių atsirandančio finansinio poveikio kiekybiškai įvertinti nebūtina, jei taip atskleidžiama informacija neatitiktų informacijos kokybės charakteristikų (žr. 1 ETAS B priedėlį „Informacijos kokybinės charakteristikos“ ); (b) aprašymą, koks finansinis poveikis svarstytas, su kokiu poveikiu ir priklausomybe jis susijęs ir per kiek laiko jis veikiausiai pasireikš; taip pat (c) numatomam finansiniam poveikiui kiekybiškai įvertinti padarytas esmines prielaidas ir tų prielaidų šaltinius bei su jomis susijusią neapibrėžtį.

E4 ETAS

BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ IR EKOSISTEMOS

TURINYS

Tikslas

Sąveika su kitais ETAS

Atskleidimo reikalavimai

–

2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“

Strategija

–

E4-1 atskleidimo reikalavimas „Pertvarkos planas ir atsižvelgimas į biologinę įvairovę bei ekosistemas strategijoje ir verslo modelyje“

–

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS SBM-3 „Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu“

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

–

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS IRO-1 „Reikšmingo su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas“

–

E4-2 atskleidimo reikalavimas „Su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusi politika“

–

E4-3 atskleidimo reikalavimas „Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję veiksmai ir ištekliai“

Rodikliai ir uždaviniai

–

E4-4 atskleidimo reikalavimas „Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję uždaviniai“

–

E4-5 atskleidimo reikalavimas „Su biologinės įvairovės ir ekosistemų pokyčiais susiję poveikio rodikliai“

–

E4-6 atskleidimo reikalavimas „Numatomas su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusių rizikų ir galimybių finansinis poveikis“

A priedėlis.

Taikymo reikalavimai

–

2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

–

E4-1 atskleidimo reikalavimas „Pertvarkos planas ir atsižvelgimas į biologinę įvairovę bei ekosistemas strategijoje ir verslo modelyje“

–

Atskleidimo reikalavimai, susiję su 2 ETAS IRO-1 „Reikšmingo su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas“

–

E4-2 atskleidimo reikalavimas „Su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusi politika“

–

E4-3 atskleidimo reikalavimas „Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję veiksmai ir ištekliai“

Rodikliai ir uždaviniai

–

E4-4 atskleidimo reikalavimas „Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję uždaviniai“

–

E4-5 atskleidimo reikalavimas „Su biologinės įvairovės ir ekosistemų pokyčiais susiję poveikio rodikliai“

–

E4-6 atskleidimo reikalavimas „Numatomas su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusių rizikų ir galimybių finansinis poveikis“

Tikslas

1.

Šio standarto tikslas – nustatyti atskleidimo reikalavimus, kurie suteiks galimybę tvarumo ataskaitų vartotojams suprasti: (a) kaip įmonė veikia biologinę įvairovę ir ekosistemas, t. y. kokį reikšmingą teigiamą ir neigiamą poveikį ji faktiškai daro arba potencialiai gali joms daryti, įskaitant tai, kokiu mastu ji prisideda prie biologinės įvairovės nykimo ir ekosistemų degradacijos veiksnių; (b) visus veiksmus, kurių imtasi siekiant išvengti reikšmingo neigiamo faktinio ar galimo poveikio arba jį sušvelninti ir apsaugoti bei atkurti biologinę įvairovę ir ekosistemas, taip pat siekiant valdyti rizikas ir galimybes, ir tokių veiksmų rezultatus ir (c) įmonės planus ir pajėgumus pritaikyti savo strategiją ir verslo modelį taip, kad: i. būtų paisoma planetos išgalių ribų, susijusių su biosferos vientisumu ir žemės sistemos keitimu; ii. jie derėtų su Kunmingo ir Monrealio pasaulinėje biologinės įvairovės strategijoje išdėstyta vizija ir atitinkamais jos siekiais bei uždaviniais; iii. jie atitiktų atitinkamus 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos aspektus (77); iv. būtų laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB ir Tarybos direktyvos 92/43/EEB (ES Paukščių ir Buveinių direktyvų) (78) ir v. būtų laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB (Jūrų strategijos pagrindų direktyvos) (79) ; (d) įmonės reikšmingų rizikų, priklausomybės ir galimybių, susijusių su biologine įvairove ir ekosistemomis, pobūdį, rūšį ir mastą ir tai, kaip įmonė jas valdo; taip pat (e) reikšmingų rizikų ir galimybių, atsirandančių dėl įmonės poveikio biologinei įvairovei ir ekosistemoms ir jos priklausomybės nuo jų, finansinį poveikį įmonei trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais.

2.

Šiame standarte nustatomi atskleidimo reikalavimai, susiję su įmonės sąryšiu su sausumos, gėlo vandens ir jūrų buveinėmis, ekosistemomis ir susijusių faunos ir floros rūšių populiacijomis, įskaitant įvairovę rūšies viduje, tarp rūšių ir ekosistemų įvairovę, ir įmonės bei čiabuvių ir kitų paveikiamų bendruomenių tarpusavio santykiais.

3.

Terminu „biologinė įvairovė“ , arba „bioįvairovė“ , vadinama visų šaltinių, įskaitant, be kita ko, sausumos, gėlo vandens, jūros ir kitų vandens ekosistemų, gyvų organizmų ir ekologinių kompleksų, kuriuos jie sudaro, įvairovė.

Sąveika su kitais ETAS

4.

Biologinės įvairovės ir ekosistemų tema yra glaudžiai susijusi su kitais aplinkos klausimais. Pagrindiniai biologinės įvairovės ir ekosistemų pokyčius lemiantys veiksniai yra klimato kaita, tarša, žemės naudojimo keitimas, gėlo vandens naudojimo keitimas ir jūrų naudojimo keitimas, tiesioginis organizmų naudojimas ir invazinės svetimos rūšys. Šis standartas apima visus šiuos veiksnius, išskyrus klimato kaitą (ją apima E1 ETAS) ir taršą (ją apima E2 ETAS).

5.

Siekiant kuo geriau suprasti reikšmingą poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemoms ir priklausomybę nuo jų, kitų aplinkos ETAS atskleidimo reikalavimai turėtų būti skaitomi ir aiškinami kartu su atitinkamais šiame standarte nustatytais atskleidimo reikalavimais. Kituose aplinkos ETAS nustatyti susiję atskleidimo reikalavimai: (a) E1 ETAS „Klimato kaita“ , kuris apima visų pirma išmetamą ŠESD kiekį ir energijos išteklius (energijos suvartojimą); (b) E2 ETAS „Tarša“ , kuris apima oro, vandens ir dirvožemio taršą; (c) E3 ETAS „Vandens ir jūrų ištekliai“ , kuris visų pirma apima vandens išteklius (vandens suvartojimą) ir jūrų išteklius; (d) E5 ETAS „Išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika“ , kuris visų pirma apima neatsinaujinančiųjų išteklių gavybos atsisakymą ir praktikos, užkertančios kelią atliekų susidarymui ir atliekų keliamai taršai, įgyvendinimą.

6.

Įmonės poveikio biologinei įvairovei ir ekosistemoms pasekmes taip pat patiria žmonės ir jų bendruomenės. Pagal E4 ETAS teikdama informaciją apie reikšmingą neigiamą su biologinės įvairovės ir ekosistemų pokyčiais susijusį poveikį paveikiamoms bendruomenėms, įmonė turi atsižvelgti į S3 ETAS „Paveikiamos bendruomenės“ reikalavimus.

7.

Šis standartas turėtų būti skaitomas kartu su 1 ETAS „Bendrieji reikalavimai“ ir 2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“ .

Atskleidimo reikalavimai

2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“

8.

Šio skirsnio reikalavimai turi būti skaitomi kartu su 2 ETAS 2 skyriaus „Valdymas“, 3 skyriaus „Strategija“ ir 4 skyriaus „Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas“ atskleidimo reikalavimais.

9.

Pagal juos atskleidžiama informacija turi būti pateikiama kartu su informacija, kurios reikalaujama pagal 2 ETAS, išskyrus 2 ETAS SBM-3 reikalavimą, pagal kurį atskleidžiamą informaciją įmonė turi galimybę pateikti kartu su atskleidžiama temine informacija.

10.

Be 2 ETAS nustatytų reikalavimų, šis standartas taip pat apima teminį atskleidimo reikalavimą E4-1 „Pertvarkos planas ir atsižvelgimas į biologinę įvairovę bei ekosistemas strategijoje ir verslo modelyje“ .

Strategija

E4-1 atskleidimo reikalavimas „Pertvarkos planas ir atsižvelgimas į biologinę įvairovę bei ekosistemas strategijoje ir verslo modelyje“

11.

Įmonė turi atskleisti, kaip su biologine įvairove ir ekosistemomis susijęs jos poveikis, priklausomybė, rizikos ir galimybės kyla iš jos strategijos ir verslo modelio bei verčia jį koreguoti.

12.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kiek įmonės strategija ir verslo modelis yra atsparūs biologinės įvairovės ir ekosistemų atžvilgiu ir suderinami su atitinkamais vietiniais, nacionaliniais ir pasauliniais viešosios politikos uždaviniais, susijusiais su biologine įvairove ir ekosistemomis.

13.

Įmonė turi aprašyti, kiek jos strategija ir verslo modelis yra atsparūs biologinės įvairovės ir ekosistemų atžvilgiu. Aprašymas turi apimti: (a) esamo verslo modelio ir strategijos atsparumo su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusioms fizinėms, pertvarkos ir sisteminėms rizikoms vertinimą; (b) tai, kiek atsparumo analizė apima pačios įmonės operacijas ir jos vertės grandinės pradinę ir galutinę grandis ir kiek rizikų nagrinėta toje analizėje; (c) pagrindines padarytas prielaidas; (d) taikytus laikotarpius; (e) atsparumo analizės rezultatus ir (f) informaciją apie suinteresuotųjų subjektų, įskaitant, kai tinkama, čiabuvių ir vietos žinių turėtojus, dalyvavimą.

14.

Jei informaciją, kurios reikalaujama pagal šį atskleidimo reikalavimą, įmonė atskleidė pateikdama pagal 2 ETAS SBM-3 reikalaujamą informaciją, įmonė gali pateikti nuorodą į tą pagal 2 ETAS SBM-3 atskleistą informaciją.

15.

Įmonė gali atskleisti savo pertvarkos planą, pagal kurį ji ketina patobulinti, o galiausiai ir suderinti savo verslo modelį ir strategiją su Kunmingo ir Monrealio pasaulinėje biologinės įvairovės strategijoje išdėstyta vizija ir atitinkamais jos siekiais bei uždaviniais, taip pat su 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija ir su planetos išgalių ribų, susijusių su biosferos vientisumu ir žemės sistemos keitimu, paisymu.

SBM-3 atskleidimo reikalavimas „Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu“

16.

Įmonė turi atskleisti: (a) reikšmingų įmonės operacijų vykdymo veiklos vietų, įskaitant tas veiklos vietas, kurių operacijų kontrolę ji vykdo, sąrašą, grindžiamą rezultatais, gautais pagal 17 straipsnio a dalį. Atskleisdama informaciją apie šias vietas įmonė turi: i. nurodyti, kuri veikla neigiamai veikia pažeidžiamas biologinės įvairovės teritorijas (80); ii. suskirstyti veiklos vietas pagal nustatytą poveikį ir priklausomybę ir pagal teritorijų, kuriose jos yra, ekologinę būklę (remdamasi konkrečios ekosistemos baziniu lygiu); taip pat iii. nurodyti poveikį patiriančias pažeidžiamos biologinės įvairovės teritorijas, kad ataskaitos vartotojai galėtų žinoti jų buvimo vietą, ir atsakingą kompetentingą instituciją, susijusią su 16 straipsnio a punkto i papunktyje nurodyta veikla. (b) ar ji nustatė reikšmingą neigiamą poveikį, susijusį su žemės degradacija, dykumėjimu ar dirvožemio sandarinimu (81); taip pat (c) ar jos operacijos daro poveikį gresiančioms išnykti rūšims (82).

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS IRO-1 „Reikšmingo su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusio poveikio, rizikų, priklausomybės ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas“

17.

Įmonė turi aprašyti reikšmingo poveikio, rizikų, priklausomybės ir galimybių nustatymo procesą. Proceso aprašyme turi būti nurodoma, ar ir kaip įmonė atliko šiuos veiksmus: (a) nustatė ir įvertino faktinį ir galimą poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemoms savo pačios veiklos vietose ir vertės grandinės pradinėje ir galutinėje grandyse, įskaitant tai, kokius vertinimo kriterijus ji taikė; (b) nustatė ir įvertino priklausomybę nuo biologinės įvairovės ir ekosistemų bei jų paslaugų savo veiklos vietose ir vertės grandinės pradinėje ir galutinėje grandyse, įskaitant tai, kokius vertinimo kriterijus ji taikė ir ar šis vertinimas apėmė ekosistemines paslaugas, kurios yra arba, tikėtina, bus sutrikdytos; (c) remdamasi savo poveikiu ir priklausomybe, nustatė ir įvertino pertvarkos bei fizines rizikas ir galimybes, susijusias su biologine įvairove ir ekosistemomis, įskaitant tai, kokius kriterijus ji taikė; (d) apsvarstė sistemines rizikas; (e) konsultavosi su paveikiamomis bendruomenėmis dėl bendrai su jomis naudojamų biologinių išteklių ir ekosistemų tvarumo vertinimų, visų pirma: i. jei tikėtina, kad veiklos vieta, žaliavų gamyba ar gavyba neigiamai paveiks biologinę įvairovę ir ekosistemas, – dėl konkrečių veiklos vietų, žaliavų gamybos ar gavybos, neigiamai veikiančių ar galinčių paveikti atitinkamas bendruomenes, nustatymo; ii. kai tikėtina, kad paveikiamoms bendruomenėms bus padarytas poveikis, įmonė turi atskleisti, kaip šios bendruomenės buvo įtrauktos į reikšmingumo vertinimą; taip pat iii. jei pačios įmonės operacijos daro poveikį ekosisteminėms paslaugoms, kurios yra svarbios paveikiamoms bendruomenėms, įmonė turi nurodyti, kaip to neigiamo poveikio būtų galima išvengti. Jei šis poveikis neišvengiamas, įmonė gali nurodyti savo planus jį minimizuoti ir įgyvendinti poveikio švelninimo priemones, kuriomis siekiama išlaikyti prioritetinių paslaugų vertę ir funkcionalumą.

18.

Įmonė gali atskleisti, ar nustatydama ir vertindama reikšmingas rizikas ir galimybes trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais ji naudojosi ir kaip ji naudojosi biologinės įvairovės ir ekosistemų scenarijų analize. Jei įmonė tokiais scenarijais naudojosi, ji gali atskleisti tokią informaciją: (a) kodėl svarstyti būtent tokie scenarijai; (b) kaip svarstyti scenarijai atnaujinami atsižvelgiant į kintančias sąlygas ir naujas tendencijas ir (c) ar scenarijai pagrįsti lūkesčiais, kuriuos paskelbė autoritetingos tarpvyriausybinės organizacijos, pavyzdžiui, Biologinės įvairovės konvencijoje, arba, jei taikoma, mokslininkų konsensusas, pavyzdžiui, Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma (IPBES).

19.

Konkrečiai, įmonė turi atskleisti: (a) ar jos veiklos vietų yra pažeidžiamos biologinės įvairovės teritorijose arba šalia jų ir ar su tomis vietomis susijusi veikla neigiamai veikia tas teritorijas pablogindama natūralių buveinių bei rūšių buveinių būklę ir lemdama rūšių, kurioms skirta saugoma teritorija, sutrikdymą ir (b) ar buvo padaryta išvada, kad būtina įgyvendinti poveikio biologinei įvairovei švelninimo priemones, nurodytas, pavyzdžiui: Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos; Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos; poveikio aplinkai vertinime (PAV), apibrėžtame Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES (83) dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo 1 straipsnio 2 dalies g punkte; o trečiosiose valstybėse vykdomos veiklos atveju – lygiavertėse nacionalinėse nuostatose arba tarptautiniuose standartuose, kaip antai Tarptautinės finansų korporacijos (TFK) 6-ąjame veiklos standarte „Biologinės įvairovės apsauga ir tvarus gyvųjų gamtos išteklių valdymas“.

E4-2 atskleidimo reikalavimas „Su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusi politika“

20.

Įmonė turi aprašyti savo priimtą politiką, skirtą valdyti su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusiam savo reikšmingam poveikiui, rizikoms, priklausomybei ir galimybėms.

21.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kokiu mastu įmonė vykdo politiką, pagal kurią nustatomas, vertinamas, valdomas ir (arba) ištaisomas jos reikšmingas su biologine įvairove ir ekosistemomis susijęs poveikis, priklausomybė, rizikos ir galimybės.

22.

Informacijoje, kurią reikalaujama atskleisti pagal 20 straipsnį, turi būti pateikta informacija apie įmonės politiką, skirtą valdyti jos reikšmingam su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusiam poveikiui, rizikoms, priklausomybei ir galimybėms, parengta pagal 2 ETAS MDR-P „Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika“ .

23.

Be informacijos, pateikiamos pagal 2 ETAS MDR-P, įmonė turi aprašyti, ar ir kaip jos biologinės įvairovės ir ekosistemų politika: (a) yra susijusi su klausimais, nurodytais E4 ETAS 4 TR; (b) yra susijusi su jos reikšmingu su biologine įvairove ir su ekosistemomis susijusiu poveikiu; (c) yra susijusi su reikšminga priklausomybe ir reikšmingomis fizinėmis ir pertvarkos rizikomis bei galimybėmis; (d) prisideda prie produktų, sudedamųjų dalių ir žaliavų, faktiškai darančių arba galinčių daryti poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemoms visoje vertės grandinėje, atsekamumo; (e) sprendžia klausimus, susijusius su gamyba, gavyba ar vartojimu iš ekosistemų, tvarkomų taip, kad būtų išlaikytos arba pagerintos biologinės įvairovės sąlygos, kaip matyti iš reguliarios biologinės įvairovės stebėsenos ir pranešimų apie jos būklę, gausėjimą arba nykimą ir (f) sprendžia socialinių pasekmių, kylančių dėl poveikio biologinei įvairovei ir ekosistemoms, klausimus.

24.

Įmonė turi konkrečiai atskleisti, ar ji priėmė: (a) biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos politiką, apimančią įmonės nuosavas, nuomojamas ar valdomas operacijų veiklos vietas, esančias pažeidžiamos biologinės įvairovės teritorijose; (b) tvaraus žemės naudojimo ir (arba) žemės ūkio praktikas ar politiką (84); (c) tvaraus vandenynų ir (arba) jūrų naudojimo praktikas ar politiką (85) ir (d) miškų naikinimo mažinimo politiką (86).

E4-3 atskleidimo reikalavimas „Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję veiksmai ir ištekliai“

25.

Įmonė turi atskleisti su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusius savo veiksmus ir jiems įgyvendinti skirtus išteklius.

26.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kokių pagrindinių veiksmų, labai prisidedančių prie biologinės įvairovės ir ekosistemų politikos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, imtasi arba planuojama imtis.

27.

Aprašant pagrindinius veiksmus ir išteklius turi būti laikomasi 2 ETAS MDR-A „Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai“ nustatyto privalomo turinio.

28.

Be to, įmonė: (a) gali atskleisti, kaip imdamasi veiksmų ji taikė poveikio švelninimo priemonių hierarchiją (vengimas, minimizavimas, atkūrimas / tvarkymas, kompensavimas arba atsveriamieji veiksmai); (b) turi atskleisti, ar ji į savo veiksmų planus įtraukė poveikio biologinei įvairovei atsveriamuosius veiksmus. Jei veiksmai atsveriamuosius veiksmus apima, įmonė turi pateikti šią informaciją: i. atsveriamojo veiksmo tikslą ir naudotus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius; ii. poveikio biologinei įvairovei atsveriamųjų veiksmų finansinį poveikį (tiesiogines ir netiesiogines sąnaudas) pinigine išraiška ir iii. atsveriamųjų veiksmų aprašymą, įskaitant vietą, rūšį, taikomus kokybės kriterijus ir standartus, kuriuos atitinka poveikio biologinei įvairovei atsveriamieji veiksmai; (c) turi aprašyti, ar ji į biologinei įvairovei ir ekosistemoms skirtus veiksmus įtraukė ir kaip įtraukė vietos ir čiabuvių žinias ir gamtos procesais pagrįstus sprendimus.

Rodikliai ir uždaviniai

E4-4 atskleidimo reikalavimas „Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję uždaviniai“

29.

Įmonė turi atskleisti išsikeltus su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusius uždavinius.

30.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kokius uždavinius įmonė išsikėlė siekdama paremti savo su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusią politiką ir spręsti susijusius savo reikšmingo poveikio, priklausomybės, rizikų ir galimybių klausimus.

31.

Aprašant uždavinius turi būti laikomasi 2 ETAS MDR-T „Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius“ nustatyto privalomo turinio.

32.

Atskleidžiant informaciją pagal 29 straipsnį turi būti nurodyta: (a) ar nustatant uždavinius buvo taikomi ekologiniai slenksčiai ir poveikio priskyrimas įmonei. Jei taip, įmonė turi nurodyti: i. kokie ekologiniai slenksčiai buvo taikomi ir pagal kokią metodiką jie nustatyti; ii. tai, ar šie slenksčiai taikomi konkrečiai įmonei, ir, jei taip, kaip jie buvo apibrėžti; taip pat iii. kaip įmonėje paskirstyta atsakomybė už nustatytų ekologinių slenksčių laikymąsi; (b) ar uždaviniai yra pagrįsti Kunmingo ir Monrealio pasaulinės biologinės įvairovės strategija, atitinkamais 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos aspektais ir kitais su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusiais nacionaliniais teisės aktais bei politika ir (arba) su jais suderinti; (c) kaip uždaviniai yra susiję su įmonės nustatytu jos pačios operacijų ir vertės grandinės pradinės ir galutinės grandžių poveikiu, priklausomybe, rizikomis ir galimybėmis, susijusiais su biologine įvairove ir ekosistemomis; (d) uždavinių geografinę aprėptį, jei aktualu; (e) ar nustatydama savo uždavinius įmonė įtraukė poveikio biologinei įvairovei atsveriamuosius veiksmus; taip pat (f) kuriam švelninimo priemonių hierarchijos lygmeniui (t. y. vengimui, minimizavimui, atkūrimui ir tvarkymui, kompensavimui ar atsveriamiesiems veiksmams) galima priskirti uždavinį.

E4-5 atskleidimo reikalavimas „Su biologinės įvairovės ir ekosistemų pokyčiais susiję poveikio rodikliai“

33.

Įmonė turi nurodyti su jos reikšmingu poveikiu biologinei įvairovei ir ekosistemoms susijusius rodiklius.

34.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – sudaryti sąlygas suprasti įmonės veiklos rezultatus, palyginti su poveikiu biologinės įvairovės ir ekosistemų pokyčiams, kuris reikšmingumo vertinime įvertintas kaip reikšmingas.

35.

Jei įmonė nustatė, kad jos veiklos vietų yra pažeidžiamos biologinės įvairovės teritorijose arba šalia jų ir ji toms teritorijoms daro neigiamą poveikį (žr. 19 straipsnio a punktą), įmonė turi atskleisti šiose saugomose teritorijose ar pagrindinėse biologinės įvairovės teritorijose ar šalia jų esančių jos nuosavų, nuomojamų ar valdomų veiklos vietų skaičių ir plotą (hektarais).

36.

Jei įmonė nustatė, kad reikšmingas poveikis daromas dėl žemės naudojimo keitimo arba kad daromas poveikis ekosistemų aprėpčiai ir būklei, ji taip pat gali atskleisti informaciją apie žemės naudojimą pagal gyvavimo ciklo vertinimo metodą.

37.

38–41 straipsniuose nurodytus duomenų vienetus įmonė turi atskleisti apie savo pačios operacijas.

38.

Jei įmonė padaro išvadą, kad ji tiesiogiai prisideda prie poveikio veiksnių, lemiančių žemės naudojimo keitimą, gėlo vandens naudojimo keitimą ir (arba) jūrų naudojimo keitimą, ji turi pranešti susijusius rodiklius. Įmonė gali atskleisti rodiklius, kuriais matuojami: (a) žemės dangos pokytis (pvz., dėl miškų naikinimo ar kasybos) per tam tikrą laikotarpį (pvz., 1 ar 5 metus); (b) ekosistemos valdymo pokyčiai (pvz., dėl intensyvesnio žemės ūkio valdymo, geresnės valdymo praktikos taikymo arba miško kirtimo) per tam tikrą laikotarpį (pvz., 1 ar 5 metus); (c) kraštovaizdžio erdvinio išsidėstymo pokyčiai (pvz., buveinių fragmentacija, ekosistemų jungčių pokyčiai); (d) ekosistemų struktūrinių jungčių (pvz., buveinių pralaidumo dėl buveinių plotų fizinių bruožų ir jų išsidėstymo) pokyčiai ir (e) funkcinės jungtys (pvz., kaip lengvai genai ar individai juda per sausumą, gėlą vandenį ir jūros aplinką).

39.

Jei įmonė padarė išvadą, kad ji tiesiogiai prisideda prie atsitiktinės arba sąmoningos invazinių svetimų rūšių introdukcijos, ji gali atskleisti, kokius rodiklius ji naudoja, kad suvaldytų invazinių svetimų rūšių introdukcijos kelius bei plitimą ir invazinių svetimų rūšių keliamą riziką.

40.

Jei įmonė nustatė, kad ji daro reikšmingą poveikį rūšies būklei, ji gali atskleisti jos manymu aktualius rodiklius. Įmonė gali: (a) remtis susijusiais atskleidimo reikalavimais, pateiktais E1 ETAS, E2 ETAS, E3 ETAS ir E5 ETAS; (b) apsvarstyti populiacijos dydį, arealą konkrečiose ekosistemose ir išnykimo riziką. Šie aspektai padeda geriau suprasti rūšies konkrečios populiacijos būklę ir jos santykinį atsparumą žmogaus sukeltiems ir natūraliai vykstantiems pokyčiams; (c) atskleisti rodiklius, pagal kuriuos matuojami rūšies individų skaičiaus pokyčiai konkrečioje vietovėje; (d) atskleisti rūšių, kurioms gresia išnykimas (87), rodiklius, pagal kuriuos matuojama: i. rūšies išnykimo grėsmės lygis ir tai, kaip veikla / neigiamas poveikis tą grėsmės lygį gali paveikti, arba ii. gresiančiai išnykti rūšiai svarbios buveinės pokyčiai, pagal kuriuos galima spręsti apie įmonės poveikį vietos populiacijų išnykimo rizikai.

41.

Jei įmonė nustatė su ekosistemomis susijusį reikšmingą poveikį, ji gali atskleisti: (a) dėl ekosistemos aprėpties – rodiklius, kuriais matuojamas konkrečios ekosistemos užimamas plotas nebūtinai atsižvelgiant į vertinamo ploto kokybę, pvz., buveinės užimamą plotą. Pavyzdžiui, miško užimamas plotas yra konkretaus ekosistemų tipo aprėpties matas neatsižvelgiant į tos ekosistemos būklę (pvz., nurodomas plotas neapibūdinant rūšių įvairovės miške); (b) dėl ekosistemos būklės – i. rodiklius, kuriais ekosistemų kokybė matuojama lyginant su iš anksto nustatyta atskaitos būkle; ii. rodiklius, kuriais vertinamos kelios rūšys toje pačioje ekosistemoje, o ne vienos rūšies individų skaičius ekosistemoje (pvz., moksliškai nustatytus rūšių įvairovės ir gausos rodiklius, kuriais vertinama (vietos) rūšių derinio raida ekosistemoje, palyginti su pamatine būkle pirmo ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir su tiksline būkle, išdėstyta Kunmingo ir Monrealio pasaulinėje biologinės įvairovės strategijoje, arba apibendrinta rūšių išsaugojimo būkle, jei taikoma), arba iii. rodiklius, atspindinčius struktūrinius būklės komponentus, pavyzdžiui, buveinių jungtis (t. y. tai, kiek buveinės viena su kita susietos).

E4-6 atskleidimo reikalavimas „Numatomas reikšmingų su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusių rizikų ir galimybių finansinis poveikis“

42.

Įmonė turi atskleisti numatomą reikšmingų su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusių rizikų ir galimybių finansinį poveikį.

43.

Informacija, kurią reikalaujama pateikti pagal 42 straipsnį, papildo informaciją apie esamą finansinį poveikį subjekto finansinei būklei, finansiniams veiklos rezultatams ir pinigų srautams ataskaitiniu laikotarpiu, kurią reikalaujama atskleisti pagal 2 ETAS SBM-3 48 straipsnio d punktą.

44.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti: (a) numatomą finansinį poveikį, kurį daro reikšmingos rizikos, kylančios dėl biologinei įvairovei ir ekosistemoms daromo poveikio ir priklausomybės nuo jų, ir kaip šios rizikos daro reikšmingą įtaką (arba gali būti pagrįstai numatoma, kad ją darys) įmonės finansinei būklei, finansiniams veiklos rezultatams ir pinigų srautams trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais; taip pat (b) numatomą finansinį poveikį, kurį daro su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusios reikšmingos galimybės.

45.

Atskleidžiama informacija turi apimti: (a) kiekybinį numatomo finansinio poveikio įvertinimą pinigine išraiška prieš svarstant imtis kokių nors su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusių veiksmų, o jei tai neįmanoma nepatiriant per didelių išlaidų ar pastangų, – kokybinį tokio poveikio aprašymą. Dėl reikšmingų galimybių atsirandančio finansinio poveikio kiekybiškai įvertinti nebūtina, jei taip atskleidžiama informacija neatitiktų informacijos kokybės charakteristikų (žr. 1 ETAS B priedėlį „Informacijos kokybinės charakteristikos“ ). Numatomo finansinio poveikio kiekybinė piniginė išraiška gali būti viena suma arba intervalas; (b) aprašymą, koks finansinis poveikis svarstytas, su kokiu poveikiu ir priklausomybe jis susijęs ir per kiek laiko jis veikiausiai pasireikš; taip pat (c) numatomam finansiniam poveikiui kiekybiškai įvertinti padarytas esmines prielaidas ir tų prielaidų šaltinius bei su jomis susijusią neapibrėžtį.

E5 ETAS

IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS IR ŽIEDINĖ EKONOMIKA

Turinys

Tikslas

Sąveika su kitais ETAS

Atskleidimo reikalavimai

–

2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

–

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS IRO-1 „Reikšmingo su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas“

–

E5-1 atskleidimo reikalavimas „Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusi politika“

–

E5-2 atskleidimo reikalavimas „Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję veiksmai ir ištekliai“

Rodikliai ir uždaviniai

–

E5-3 atskleidimo reikalavimas „Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję uždaviniai“

–

E5-4 atskleidimo reikalavimas „Išteklių įvediniai“

–

E5-5 atskleidimo reikalavimas „Išteklių išvediniai“

–

E5-6 atskleidimo reikalavimas „Numatomas su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusio poveikio, rizikų ir galimybių finansinis poveikis“

A priedėlis.

Taikymo reikalavimai

–

2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

–

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS IRO-1 „Reikšmingo su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas“

–

E5-1 atskleidimo reikalavimas „Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusi politika“

–

E5-2 atskleidimo reikalavimas „Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję veiksmai ir ištekliai“

Rodikliai ir uždaviniai

–

E5-3 atskleidimo reikalavimas „Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję uždaviniai“

–

E5-4 atskleidimo reikalavimas „Išteklių įvediniai“

–

E5-5 atskleidimo reikalavimas „Išteklių išvediniai“

–

E5-6 atskleidimo reikalavimas „Numatomas su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusių rizikų ir galimybių finansinis poveikis“

Tikslas

1.

Šio standarto tikslas – nustatyti atskleidimo reikalavimus, kurie suteiks galimybę tvarumo ataskaitų vartotojams suprasti: (a) reikšmingą teigiamą ir neigiamą poveikį, kurį įmonė daro arba potencialiai gali daryti išteklių naudojimui, įskaitant efektyvų išteklių naudojimą, vengimą išeikvoti išteklius, tvarią atsinaujinančiųjų išteklių gavybą ir naudojimą (toliau šiame standarte – išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika); (b) visus veiksmus, kurių ji ėmėsi siekdama išvengti dėl išteklių naudojimo kylančio faktinio ar galimo neigiamo poveikio arba jį sušvelninti, įskaitant taikytas priemones ekonomikos augimui atsieti nuo medžiagų naudojimo, ir valdyti rizikas bei galimybes, taip pat tokių veiksmų rezultatus; (c) įmonės planus ir pajėgumus pritaikyti savo strategiją ir verslo modelį atsižvelgiant į žiedinės ekonomikos principus, kurie, be kita ko, apima atliekų kiekio minimizavimą, didžiausios produktų, medžiagų ir kitų išteklių vertės išlaikymą ir dar efektyvesnį jų naudojimą gamybos bei vartojimo etapais; (d) įmonės reikšmingų rizikų ir galimybių, susijusių su įmonės poveikiu ir priklausomybe, kuriuos sukelia išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika, pobūdį, rūšį ir mastą, ir būdus, kuriais įmonė jas valdo; taip pat (e) reikšmingų rizikų ir galimybių, atsirandančių dėl įmonės poveikio išteklių naudojimui ir žiedinei ekonomikai ir jos priklausomybės nuo jų, finansinį poveikį įmonei trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais.

2.

Šiuo standartu nustatomi su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję atskleidimo reikalavimai, visų pirma dėl: (a) atsinaujinančių ir neatsinaujinančiųjų išteklių įvedinių, įskaitant materialiųjų išteklių įvedinių žiediškumą; taip pat (b) išteklių išvedinių, įskaitant informaciją apie produktus ir medžiagas; taip pat (c) atliekų.

3.

Žiedinė ekonomika – ekonominė sistema, kuria ekonomikoje kuo ilgiau išlaikoma produktų, medžiagų ir kitų išteklių vertė, didinant veiksmingą jų naudojimą gamybos ir vartojimo kontekste, taip mažinant jų naudojimo poveikį aplinkai, sumažinant atliekų kiekio ir pavojingųjų cheminių medžiagų išmetimą visais jų gyvavimo ciklo etapais, be kita ko, taikant atliekų hierarchiją. Jos tikslas – kuo labiau padidinti ir išlaikyti techninių ir biologinių išteklių, produktų ir medžiagų vertę sukuriant sistemą, kuria sudaromos sąlygos patvarumui, optimaliam naudojimui ir pakartotiniam naudojimui, atnaujinimui, perdarymui, atliekų perdirbimui ir maisto medžiagų apytakai.

4.

Šis standartas grindžiamas susijusiomis ES teisės aktų sistemomis ir politikos priemonėmis, įskaitant ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB (90) (Atliekų pagrindų direktyva) ir ES pramonės strategiją.

5.

Siekiant įvertinti perėjimą nuo įprastinės veiklos scenarijaus, t. y. ekonomikos, kurioje baigtiniai ištekliai išgaunami tam, kad iš jų būtų pagaminti produktai, kurie panaudojami ir po to išmetami, („imti – gaminti – išmesti“) prie žiedinės ekonominės sistemos, šiame standarte remiamasi įmonės naudojamų ir generuojamų fizinių išteklių, medžiagų ir produktų srautų nustatymu pagal E5-4 atskleidimo reikalavimą „Išteklių įvediniai“ ir E5-5 atskleidimo reikalavimą „Išteklių išvediniai“ .

Sąveika su kitais ETAS

6.

Išteklių naudojimas labai prisideda prie kito poveikio aplinkai, kaip antai klimato kaitos, taršos, vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir biologinės įvairovės nykimo. Žiedinė ekonomika – sistema, kurioje linkstama prie tvaraus išteklių naudojimo juos išgaunant, apdorojant, gaminant ir vartojant produktus bei tvarkant atliekas. Tokia sistema yra visokeriopai naudinga aplinkai – visų pirma, suvartojama mažiau medžiagų ir energijos, į orą išmetama mažiau teršalų (šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų teršalų), mažiau vandens imama ir išleidžiama, gamta gali atsikurti, todėl daromas mažesnis poveikis biologinei įvairovei.

7.

Siekiant išsamiai apžvelgti, kokie kiti aplinkosaugos klausimai galėtų būti reikšmingi išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos atžvilgiu, atitinkami atskleidimo reikalavimai įtraukti į kitus aplinkos ETAS: (a) E1 ETAS „Klimato kaita“ , kuris visų pirma apima išmetamą ŠESD kiekį ir energijos išteklius (energijos suvartojimą); (b) E2 ETAS „Tarša“ , kuris visų pirma apima į vandenį, orą ir dirvožemį išmetamus teršalus ir susirūpinimą keliančias medžiagas; (c) E3 ETAS „Vandens ir jūrų ištekliai“ , kuris visų pirma apima vandens išteklius (vandens suvartojimą) ir jūrų išteklius; taip pat (d) E4 ETAS „Biologinė įvairovė ir ekosistemos“ , kuris visų pirma apima ekosistemas, rūšis ir žaliavas.

8.

Įmonės poveikio, susijusio su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika, ypač su atliekomis, pasekmes gali patirti žmonės ir jų bendruomenės. Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusį reikšmingą neigiamą poveikį paveikiamoms bendruomenėms, kurį galima priskirti įmonei, apima S3 ETAS „Paveikiamos bendruomenės“ . Našus ir žiediškas išteklių naudojimas taip pat didina konkurencingumą ir ekonominę gerovę.

9.

Šis standartas turėtų būti skaitomas kartu su 1 ETAS „Bendrieji reikalavimai“ ir 2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“ .

Atskleidimo reikalavimai

2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“

10.

Šio skirsnio reikalavimai turėtų būti skaitomi kartu su 2 ETAS 4 skyriaus „Poveikio, rizikos ir galimybių valdymas“ reikalavimais ir informacija pagal šį skirsnį turėtų būti atskleidžiama kartu su informacija, atskleidžiama pagal tą skyrių.

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS IRO-1 „Reikšmingo su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas“

11.

Įmonė turi aprašyti reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių, susijusių su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika, visų pirma su išteklių įvediniais, išteklių išvediniais ir atliekomis, nustatymo procesą ir pateikti informaciją apie: (a) tai, ar įmonė išanalizavo savo turtą ir veiklą, kad nustatytų savo faktinį ir galimą poveikį, rizikas ir galimybes savo operacijose ir vertės grandinės pradinėje bei galutinėje grandyse, ir, jei taip, tai analizei taikytas metodikas, prielaidas ir priemones; (b) tai, ar ji surengė konsultacijas, visų pirma su veikiamomis bendruomenėmis, ir kaip jos surengtos.

E5-1 atskleidimo reikalavimas „Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusi politika“

12.

Įmonė turi aprašyti savo politiką, kurią ji priėmė, kad valdytų su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusį savo reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes.

13.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kokiu mastu įmonė vykdo politiką, pagal kurią nustatomas, vertinamas, valdomas ir (arba) ištaisomas jos reikšmingas su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijęs poveikis, rizikos ir galimybės.

14.

Informacijoje, kurią reikalaujama atskleisti pagal 12 straipsnį, turi būti pateikta informacija apie įmonės politiką, skirtą valdyti jos reikšmingam su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusiam poveikiui, rizikoms ir galimybėms, kaip reikalaujama pagal 2 ETAS MDR-P „Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika“ .

15.

Santraukoje įmonė turi nurodyti, ar jos vykdoma politika sprendžiami ir kaip sprendžiami toliau nurodyti klausimai, jei jie reikšmingi: (a) pirminių išteklių naudojimo mažinimas, įskaitant santykinį antrinių (perdirbtų) išteklių naudojimo didinimą; (b) tvarus apsirūpinimas atsinaujinančiaisiais ištekliais ir jų naudojimas.

16.

Politika turi būti sprendžiami ne tik su pačios įmonės operacijomis, bet ir jos vertės grandinės pradine ir galutine grandimis susijusio reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių klausimai.

E5-2 atskleidimo reikalavimas „Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję veiksmai ir ištekliai“

17.

Įmonė turi atskleisti su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusius savo veiksmus ir jiems įgyvendinti skirtus išteklius.

18.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kokių pagrindinių veiksmų imtasi ir planuojama imtis siekiant įgyvendinti su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusios politikos tikslus ir uždavinius.

19.

Išteklių naudojimo ir su žiedine ekonomika susijusių veiksmų bei jiems įgyvendinti skirtų išteklių aprašymas turi būti grindžiamas 2 ETAS MDR-A „Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai“ apibrėžtais principais.

20.

Be informacijos, reikalaujamos pagal 2 ETAS MDR-A, įmonė gali nurodyti, ar veiksmas ir ištekliai susiję ir kaip susiję su: (a) efektyvesniu techninių ir biologinių medžiagų, visų pirma svarbiausiųjų žaliavų ir retųjų žemių elementų, išvardytų Žaliavų informacinėje sistemoje, bei vandens naudojimu; (b) didesniu antrinių žaliavų (perdirbtųjų medžiagų) naudojimu; (c) žiediniu projektavimu, dėl kurio produktai yra patvaresni, jų naudojimas yra optimalus ir didėja jų pakartotinis naudojimas, taisymas, atnaujinimas, perdarymas, paskirties keitimas ir atliekų perdirbimas; (d) žiedinės verslo praktikos taikymu, pvz., i) vertės išlaikymo veiksmais ((technine) priežiūra, taisymu, atnaujinimu, perdarymu, komponentų surinkimu, tobulinimu ir reversine logistika, uždarojo ciklo sistemų taikymu, naudotų prekių mažmenine prekyba), ii) vertės didinimo veiksmais (produktų kaip paslaugos sistemos, bendradarbiaujamosios ir dalijimosi ekonomikos verslo modeliai), iii) gyvavimo ciklo pabaigos veiksmais (atliekų perdirbimu, kūrybiniu perdirbimu, didesne gamintojo atsakomybe) ir iv) sistemų efektyvumo veiksmais (pramonės simbiozė); (e) veiksmais, kuriais siekiama užkirsti kelią atliekų susidarymui įmonės vertės grandinės pradinėje ir galutinėje grandyse taip pat (f) atliekų tvarkymo optimizavimu pagal atliekų hierarchiją.

Rodikliai ir uždaviniai

E5-3 atskleidimo reikalavimas „Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję uždaviniai“

21.

Įmonė turi atskleisti savo išsikeltus su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusius uždavinius.

22.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kokius uždavinius įmonė išsikėlė siekdama paremti savo išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos politiką ir spręsti savo reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių klausimus.

23.

Uždavinių aprašymas turi apimti informacijos reikalavimus, apibrėžtus 2 ETAS MDR-T „Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius“ .

24.

Atskleidžiant informaciją pagal 21 straipsnį turi būti nurodoma, ar įmonės uždaviniai susiję ir kaip jie susiję su išteklių įvediniais ir išteklių išvediniais, įskaitant atliekas, produktus bei medžiagas, o konkrečiau su: (a) produktų žiediškumo didinimu projektavimo etape (įskaitant, pavyzdžiui, į patvarumą, išardomumą, taisomumą, perdirbamumą ir t. t. orientuotą projektavimą); (b) žiedinio medžiagų naudojimo rodiklio didinimu; (c) pirminių žaliavų kiekio mažinimu; (d) tvariu apsirūpinimu atsinaujinančiaisiais ištekliais ir jų naudojimu (laikantis pakopinio naudojimo principo); (e) atliekų tvarkymu, įskaitant parengimą tinkamam apdorojimui; taip pat (f) kitais su išteklių naudojimu ar žiedine ekonomika susijusiais klausimais.

25.

Įmonė turi nurodyti, su kuriuo atliekų hierarchijos lygmeniu yra susijęs uždavinys.

26.

Be informacijos, reikalaujamos pagal 2 ETAS MDR-T, įmonė gali nurodyti, ar nustatant uždavinius buvo atsižvelgta į ekologinius slenksčius ir įmonei priskiriamą jų dalį. Jei taip, įmonė gali patikslinti: (a) nustatytus ekologinius slenksčius ir jiems nustatyti naudotą metodiką; (b) tai, ar šie slenksčiai taikomi konkrečiai įmonei, ir, jei taip, kaip jie buvo apibrėžti; taip pat (c) kaip įmonėje paskirstyta atsakomybė už nustatytų ekologinių slenksčių laikymąsi.

27.

Teikdama kontekstinę informaciją įmonė turi nurodyti, ar jos išsikelti ir pateikti uždaviniai yra privalomi (reikalaujami pagal teisės aktus), ar savanoriški.

E5-4 atskleidimo reikalavimas „Išteklių įvediniai“

28.

Įmonė turi atskleisti informaciją apie savo išteklių įvedinius, susijusius su savo reikšmingu poveikiu, rizikomis ir galimybėmis.

29.

Šio informacijos atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kaip ištekliai naudojami pačios įmonės operacijose ir jos vertės grandinės pradinėje ir galutinėje grandyse.

30.

Atskleidžiant informaciją, kurią reikalaujama atskleisti pagal 28 dalį, turi būti apibūdinti įmonės išteklių įvediniai, jei jie reikšmingi: produktai (įskaitant pakuotę) ir medžiagos (konkrečiai nurodant svarbiausiąsias žaliavas ir retųjų žemių elementus), vanduo ir nekilnojamasis turtas, įranga ir įrenginiai, naudojami pačios įmonės operacijose ir vertės grandinės pradinėje grandyje.

31.

Jei įmonė įvertina, kad išteklių įvediniai yra reikšmingas tvarumo klausimas, ji turi atskleisti toliau nurodytą informaciją apie medžiagų, naudotų įmonės produktams ir paslaugoms per ataskaitinį laikotarpį pagaminti, kiekį tonomis arba kilogramais: (a) visą bendrą produktų ir techninių bei biologinių medžiagų, sunaudotų ataskaitiniu laikotarpiu, svorį; (b) tvariai gautų biologinių medžiagų (ir biodegalų, naudojamų ne energetikos tikslais), sunaudotų įmonės produktams gaminti ir paslaugoms teikti (įskaitant pakuotę), procentinę dalį, pateikiant informaciją apie naudotą sertifikavimo schemą ir pakopinio naudojimo principo taikymą; taip pat (c) pakartotinai panaudotų arba perdirbtų antrinių komponentų, antrinių tarpinių produktų ir antrinių medžiagų, sunaudotų įmonės produktams gaminti ir paslaugoms teikti (įskaitant pakuotę), svorį tiek absoliučiąja verte, tiek procentu.

32.

Įmonė turi pateikti informaciją apie duomenims apskaičiuoti naudotas metodikas. Ji turi patikslinti, ar duomenys gauti tiesiogiai matuojant, ar jie yra įverčiai, taip pat atskleisti pagrindines taikytas prielaidas.

E5-5 atskleidimo reikalavimas „Išteklių išvediniai“

33.

Įmonė turi atskleisti informaciją apie savo išteklių išvedinius, įskaitant atliekas, susijusius su jos reikšmingu poveikiu, rizikomis ir galimybėmis.

34.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti: (a) kaip įmonė prisideda prie žiedinės ekonomikos: i) projektuodama produktus ir medžiagas pagal žiedinės ekonomikos principus ir ii) didindama arba maksimizuodama produktų, medžiagų ir perdirbtų atliekų praktišką grąžinimą į apyvartą po pirmo panaudojimo; taip pat (b) įmonės atliekų susidarymo mažinimo ir atliekų tvarkymo strategiją ir tai, kokiu mastu įmonė žino, kaip jos pačios veikloje tvarkomos iki vartojimo etapo susidariusios atliekos.

Produktai ir medžiagos

35.

Įmonė turi aprašyti pagrindinius produktus ir medžiagas, kurie yra įmonės gamybos proceso rezultatas ir kurie yra sukurti vadovaujantis žiediškumo principais, įskaitant produkto ar medžiagos patvarumą ir tinkamumą naudoti pakartotinai, taisyti, išardyti, perdaryti, atnaujinti, perdirbti jo atliekas, grąžinti į apyvartą per biologinį ciklą arba optimizuoti naudojimą kitais žiediniais verslo modeliais.

36.

Įmonės, kurių išvediniai yra reikšmingi, turi atskleisti: (a) numatomą produktų, kuriuos įmonė pateikia rinkai, patvarumą, palyginti su kiekvienos produktų grupės pramonės vidurkiu; (b) produktų pataisomumą, jei įmanoma, naudodamosi nustatyta vertinimo sistema; (c) tinkamų perdirbti medžiagų dalį produktuose ir jų pakuotėse.

Atliekos

37.

Įmonė turi atskleisti toliau nurodytą informaciją apie bendrą atliekų, susidariusių jai vykdant savo operacijas, kiekį tonomis arba kilogramais: (a) bendrą susidariusių atliekų kiekį; (b) bendrą nepašalintų atliekų kiekį pagal svorį, suskirstydama į pavojingąsias atliekas ir nepavojingąsias atliekas, taip pat pagal šias atliekų naudojimo operacijų rūšis: i. parengimas pakartotiniam naudojimui; ii. atliekų perdirbimas; taip pat iii. kitos naudojimo operacijos; (c) šalinti skirtą kiekį pagal svorį, suskirstydama pagal atliekų apdorojimo operacijų rūšį, ir bendrą kiekį, apimantį visas šias tris rūšis, suskirstytą į pavojingąsias atliekas ir nepavojingąsias atliekas. Atliekų apdorojimo operacijų rūšys, apie kurias turi būti atskleista informacija: i. deginimas; ii. šalinimas sąvartyne taip pat iii. kitos šalinimo operacijos; (d) bendrą neperdirbtų atliekų kiekį ir procentinę dalį (91).

38.

Atskleisdama atliekų sudėtį, įmonė turi nurodyti: (a) su jos sektoriumi ar veikla susijusius atliekų srautus (pvz., kasybos sektoriuje veiklą vykdanti įmonė – naudingųjų iškasenų apdorojimo atliekas, buitinės elektronikos sektoriuje veikianti įmonė – elektroninės įrangos atliekas, žemės ūkio arba svetingumo sektoriaus įmonė – maisto atliekas); taip pat (b) atliekose esančias medžiagas (pvz., biomasę, metalus, nemetalo mineralus, plastikus, tekstilę, svarbiausiąsias žaliavas ir retųjų žemių elementus).

39.

Įmonė taip pat turi atskleisti bendrą įmonėje susidariusių pavojingųjų atliekų ir radioaktyviųjų atliekų (pastarosios suprantamos taip, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 2011/70/Euratomas (92) 3 straipsnio 7 dalyje) kiekį.

40.

Įmonė turi pateikti kontekstinę informaciją apie metodikas, naudotas duomenims apskaičiuoti, visų pirma apie kriterijus ir prielaidas, naudotus produktams, sukurtiems pagal 35 dalyje nurodytus žiedinius principus, nustatyti ir klasifikuoti. Ji turi nurodyti, ar duomenys gauti tiesiogiai matuojant, ar jie yra įverčiai, taip pat atskleisti pagrindines taikytas prielaidas.

E5-6 atskleidimo reikalavimas „Numatomas su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusių reikšmingų rizikų ir galimybių finansinis poveikis“

41.

Įmonė turi atskleisti numatomą reikšmingos rizikos ir galimybių, atsirandančių dėl poveikio, susijusio su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika, finansinį poveikį.

42.

Informacija, kurią reikalaujama atskleisti pagal 41 straipsnį, papildo informaciją apie esamą finansinį poveikį subjekto finansinei būklei, finansiniams veiklos rezultatams ir pinigų srautams ataskaitiniu laikotarpiu, kurios reikalaujama pagal 2 ETAS SBM-3 48 straipsnio d punktą. Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti: (a) numatomą finansinį poveikį, kurį daro reikšmingos rizikos, kylančios dėl reikšmingo poveikio ir priklausomybės, susijusios su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika, ir kaip šios rizikos daro reikšmingą įtaką (arba gali būti pagrįstai numatoma, kad ją darys) įmonės finansinę būklę, finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais; taip pat (b) numatomą finansinį poveikį, kurį daro reikšmingos su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusios galimybės.

43.

Atskleidžiama informacija turi apimti: (a) kiekybinį numatomo finansinio poveikio įvertinimą pinigine išraiška prieš svarstant su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusius veiksmus, o jei tai neįmanoma nepatiriant per didelių išlaidų ar pastangų, – kokybinę informaciją. Dėl reikšmingų galimybių atsirandančio finansinio poveikio kiekybiškai įvertinti nebūtina, jei taip atskleidžiama informacija neatitiktų informacijos kokybės charakteristikų (žr. 1 ETAS B priedėlį „Informacijos kokybinės charakteristikos“ ); (b) aprašymą, koks finansinis poveikis svarstytas, su kokiu poveikiu ir priklausomybe jis susijęs ir per kiek laiko jis veikiausiai pasireikš; (c) numatomam finansiniam poveikiui kiekybiškai įvertinti padarytas esmines prielaidas ir tų prielaidų šaltinius bei su jomis susijusią neapibrėžtį.

S1 ETAS

SAVA DARBO JĖGA

Turinys

Tikslas

Sąveika su kitais ETAS

Atskleidimo reikalavimai

–

2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“

Strategija

–

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS SBM-2 „Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės“

–

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS SBM-3 „Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu“

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

–

S1-1 atskleidimo reikalavimas „Su sava darbo jėga susijusi politika“

–

S1-2 atskleidimo reikalavimas „Savų darbuotojų ir darbuotojų atstovų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai“

–

S1-3 atskleidimo reikalavimas „Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais savi darbuotojai gali išreikšti susirūpinimą“

–

S1-4 atskleidimo reikalavimas „Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio savai darbo jėgai, su sava darbo jėga susijusių reikšmingų rizikų mažinimo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas“

Rodikliai ir uždaviniai

–

S1-5 atskleidimo reikalavimas „Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu“

–

S1-6 atskleidimo reikalavimas „Įmonės samdomųjų darbuotojų savybės“

–

S1-7 atskleidimo reikalavimas „Nesamdomųjų darbuotojų, priskiriamų prie įmonės savos darbo jėgos, savybės“

–

S1-8 atskleidimo reikalavimas „Kolektyvinių sutarčių aprėptis ir socialinis dialogas“

–

S1-9 atskleidimo reikalavimas „Įvairovės rodikliai“

–

S1-10 atskleidimo reikalavimas „Deramas darbo užmokestis“

–

S1-11 atskleidimo reikalavimas „Socialinė apsauga“

–

S1-12 atskleidimo reikalavimas „Neįgalieji“

–

S1-13 atskleidimo reikalavimas „Mokymo ir įgūdžių ugdymo rodikliai“

–

S1-14 atskleidimo reikalavimas „Sveikatos ir saugos rodikliai“

–

S1-15 atskleidimo reikalavimas „Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros rodikliai“

–

S1-16 atskleidimo reikalavimas „Kompensacijos rodikliai (užmokesčio skirtumas ir bendra kompensacija)“

–

S1-17 atskleidimo reikalavimas „Incidentai, skundai ir stiprus poveikis žmogaus teisėms“

A priedėlis.

Taikymo reikalavimai

–

Tikslas

–

2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“

Strategija

–

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS SBM-2 „Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės“

–

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS SBM-3 „Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu“

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

–

S1-1 atskleidimo reikalavimas „Su sava darbo jėga susijusi politika“

–

S1-2 atskleidimo reikalavimas „Savų darbuotojų ir darbuotojų atstovų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai“

–

S1-3 atskleidimo reikalavimas „Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais savi darbuotojai gali išreikšti susirūpinimą“

–

S1-4 atskleidimo reikalavimas „Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio, su sava darbo jėga susijusių reikšmingų rizikų mažinimo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų bei metodų veiksmingumas“

Rodikliai ir uždaviniai

–

S1-5 atskleidimo reikalavimas „Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu, taip pat su rizikomis bei galimybėmis“

–

S1-6 atskleidimo reikalavimas „Įmonės samdomųjų darbuotojų savybės“

–

S1-7 atskleidimo reikalavimas „Nesamdomųjų darbuotojų, priskiriamų prie įmonės savos darbo jėgos, savybės“

–

S1-8 atskleidimo reikalavimas „Kolektyvinių sutarčių aprėptis ir socialinis dialogas“

–

S1-9 atskleidimo reikalavimas „Įvairovės rodikliai“

–

S1-10 atskleidimo reikalavimas „Deramas darbo užmokestis“

–

S1-11 atskleidimo reikalavimas „Socialinė apsauga“

–

S1-12 atskleidimo reikalavimas „Neįgalieji“

–

S1-13 atskleidimo reikalavimas „Mokymo ir įgūdžių ugdymo rodikliai“

–

S1-14 atskleidimo reikalavimas „Sveikatos ir saugos rodikliai“

–

S1-15 atskleidimo reikalavimas „Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra“

–

S1-16 atskleidimo reikalavimas „Atlygio rodikliai (užmokesčio skirtumas ir bendras atlygis)“

–

S1-17 atskleidimo reikalavimas „Incidentai, skundai ir stiprus poveikis žmogaus teisėms“

A.1 priedėlis.

Su 2 ETAS susijusios atskleidžiamos informacijos taikymo reikalavimai

A.2 priedėlis.

ETAS S1-1 „Su sava darbo jėga susijusi politika“ taikymo reikalavimai

A.3 priedėlis.

ETAS S1-4 „Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio savai darbo jėgai, su sava darbo jėga susijusių reikšmingų rizikų mažinimo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas“ taikymo reikalavimai

A.4 priedėlis.

ETAS S1-5 „Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu“ taikymo reikalavimai

Tikslas

1.

Šio standarto tikslas – nustatyti atskleidimo reikalavimus, kurie suteiks galimybę tvarumo ataskaitos vartotojams suprasti įmonės reikšmingą poveikį savai darbo jėgai, taip pat susijusias reikšmingas rizikas ir galimybes, įskaitant: (a) kokį reikšmingą teigiamą ir neigiamą poveikį įmonė faktiškai daro arba gali daryti savai darbo jėgai; (b) visus veiksmus, kurių imtasi siekiant išvengti faktinio arba galimo neigiamo poveikio, jį sušvelninti arba ištaisyti, taip pat reaguoti į rizikas ir galimybes, ir tokių veiksmų rezultatus; (c) įmonės reikšmingų rizikų ir galimybių, susijusių su jos poveikiu savai darbo jėgai ir priklausomybe nuo jos, pobūdį, rūšį ir mastą, taip pat tai, kaip įmonė jas valdo, ir (d) reikšmingų rizikų ir galimybių, atsirandančių dėl įmonės poveikio savai darbo jėgai ir priklausomybės nuo jos, finansinį poveikį įmonei trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais.

2.

Kad šis tikslas būtų pasiektas, šiuo standartu taip pat reikalaujama paaiškinti bendrą požiūrį, kuriuo įmonė vadovaujasi siekdama nustatyti ir valdyti bet kokį reikšmingą faktinį ir galimą poveikį savai darbo jėgai, susijusį su šiais socialiniais veiksniais ar klausimais, įskaitant žmogaus teises: (a) darbo sąlygomis, įskaitant: i. užtikrintą užimtumą; ii. darbo laiką; iii. deramą darbo užmokestį; iv. socialinį dialogą; v. asociacijų laisvę, esamas darbo tarybas ir darbuotojų informavimo, konsultavimosi su jais ir jų dalyvavimo teises; vi. kolektyvines derybas, įskaitant įmonės darbo jėgos, kuriai taikomos kolektyvinės sutartys, dalį; vii. profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir viii. sveikatą ir saugą; (b) vienodu požiūriu ir lygiomis galimybėmis visiems, įskaitant: i. lyčių lygybę ir vienodą užmokestį už vienodos vertės darbą; ii. mokymą ir įgūdžių ugdymą; iii. neįgaliųjų užimtumą ir įtrauktį; iv. kovos su smurtu ir priekabiavimu darbo vietoje priemones ir v. įvairovę; (c) kitomis su darbu susijusiomis teisėmis, įskaitant teises, susijusias su: i. vaikų darbu; ii. priverčiamuoju darbu; iii. tinkamu būstu ir iv. privatumu.

3.

Šiuo standartu taip pat reikalaujama paaiškinti, kaip toks poveikis ir įmonės priklausomybė nuo savos darbo jėgos gali lemti įmonei reikšmingas rizikas ar galimybes. Pavyzdžiui, kalbant apie lygias galimybes, diskriminacija įdarbinimo metu ir skatinimas neįdarbinti moterų gali sumažinti įmonės galimybes įdarbinti kvalifikuotą darbo jėgą ir pakenkti jos reputacijai. Kita vertus, politika, kuria siekiama didinti moterų atstovavimą darbo rinkoje ir aukštesniuose vadovavimo lygmenyse, gali turėti teigiamą poveikį, pavyzdžiui, padidinti kvalifikuotos darbo jėgos rezervą ir pagerinti įmonės reputaciją.

4.

Šis standartas taikomas įmonės savai darbo jėgai, kuri suprantama kaip apimanti tiek su įmone darbo santykiais susijusius asmenis (samdomuosius darbuotojus), tiek nesamdomuosius darbuotojus, kurie yra arba asmenys, su įmone sudarę sutartis dėl darbo jėgos teikimo (savarankiškai dirbantys asmenys), arba asmenys, kuriuos teikia įmonės, daugiausia užsiimančios įdarbinimo veikla (NACE kodas N78). Dėl pavyzdžių, kas priklauso savai darbo jėgai, žr. 3 taikymo reikalavimą. Informacija, kurią reikalaujama atskleisti apie nesamdomuosius darbuotojus, neturi paveikti jų statuso pagal taikytiną darbo teisę.

5.

Šis standartas netaikomas įmonės vertės grandinės pradinės ar galutinės grandies darbuotojams; šių kategorijų darbuotojams taikomas S2 ETAS „Vertės grandinės darbuotojai“ .

6.

Šiuo standartu reikalaujama, kad įmonės aprašytų savą darbo jėgą, įskaitant pagrindines prie jos priskiriamų samdomųjų darbuotojų ir nesamdomųjų darbuotojų savybes. Šis aprašymas suteikia vartotojams galimybę suprasti įmonės savos darbo jėgos struktūrą ir padeda kontekste suprasti informaciją, pateiktą vykdant kitus atskleidimo reikalavimus.

7.

Standarto tikslas taip pat yra suteikti galimybę vartotojams suprasti, kokiu mastu įmonė atitinka, be kita ko, šių tarptautinių ir Europos žmogaus teisių priemonių ir konvencijų reikalavimus ir jų laikosi: Tarptautinės žmogaus teisių chartijos, JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų ir EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms, Tarptautinės darbo organizacijos deklaracijos dėl pagrindinių principų ir teisių darbe ir pagrindinių TDO konvencijų, JT neįgaliųjų teisių konvencijos, Europos žmogaus teisių konvencijos, pataisytos Europos socialinės chartijos, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, ES politikos prioritetų, nustatytų pagal Europos socialinių teisių ramstį, ir Sąjungos teisės aktų, įskaitant ES darbo teisės acquis.

Sąveika su kitais ETAS

8.

Šis standartas turi būti skaitomas kartu su 1 ETAS „Bendrieji principai“ ir 2 ETAS „Bendrieji reikalavimai“ .

9.

Šis standartas turi būti skaitomas kartu su S2 ETAS „Vertės grandinės darbuotojai“ , S3 ETAS „Paveikiamos bendruomenės“ ir S4 ETAS „Vartotojai ir galutiniai naudotojai“ .

10.

Pagal šį standartą teikiama informacija turi būti suderinta, nuosekli ir, kai svarbu, aiškiai susieta su teikiama informacija apie įmonės savą darbo jėgą pagal S2 ETAS, kad būtų užtikrinta veiksminga atskaitomybė.

Atskleidimo reikalavimai

2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“

11.

Šio skirsnio reikalavimai turėtų būti skaitomi kartu su 2 ETAS atskleidimo reikalavimais dėl strategijos (SBM). Pagal juos atskleidžiama informacija turi būti pateikiama kartu su informacija, kurios reikalaujama pagal 2 ETAS, išskyrus 2 ETAS SBM-3 reikalavimą, pagal kurį atskleidžiamą informaciją įmonė turi galimybę pateikti kartu su temine atskleidžiama informacija.

Strategija

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS SBM-2 „Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės“

12.

Taikydama 2 ETAS SBM-2, įmonė turi atskleisti, kaip jos strategijoje ir verslo modelyje atsižvelgiama į prie savos darbo jėgos priskiriamų asmenų interesus, nuomones ir teises, įskaitant pagarbą jų žmogaus teisėms. Įmonės sava darbo jėga yra viena iš pagrindinių paveikiamų suinteresuotųjų subjektų grupių.

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS SBM-3 „Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu“

13.

Taikydama 2 ETAS SBM-3 48 straipsnį, įmonė turi atskleisti: (a) ar ir kaip faktinis ir galimas poveikis savai darbo jėgai, nustatytas pagal 2 ETAS IRO-1 „Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas“: i) kyla dėl įmonės strategijos ir verslo modelių arba yra su jais susijęs ir ii) paveikia ir padeda pritaikyti įmonės strategiją ir verslo modelį, ir (b) jos reikšmingų rizikų ir galimybių, atsirandančių dėl poveikio savai darbo jėgai ir priklausomybės nuo jos, ir jos strategijos bei verslo modelio ryšį.

14.

Vykdydama 48 straipsnio reikalavimus įmonė turi atskleisti, ar visi asmenys, priskiriami prie savos darbo jėgos, kuriems įmonė gali daryti reikšmingą poveikį, yra įtraukti į jos pagal 2 ETAS atskleidžiamos informacijos aprėptį. Šis reikšmingas poveikis turi apimti poveikį, susijusį su pačios įmonės operacijomis ir vertės grandine, be kita ko, per jos produktus ar paslaugas, taip pat per jos verslo santykius. Be to, įmonė turi pateikti šią informaciją: (a) trumpą samdomųjų darbuotojų ir nesamdomųjų darbuotojų, priskiriamų prie savos darbo jėgos, kuriems jos operacijos daro reikšmingą poveikį, rūšių aprašymą, ir nurodyti, ar jie yra samdomieji darbuotojai, savarankiškai dirbantys asmenys ar trečiųjų šalių įmonių, daugiausia užsiimančių įdarbinimo veikla, teikiami asmenys; (b) reikšmingo neigiamo poveikio atveju – ar jis yra: i) plačiai paplitęs arba sisteminis aplinkybėmis, kuriomis įmonė veikia (pavyzdžiui, vaikų darbas arba priverčiamasis ar privalomasis darbas konkrečiose ES nepriklausančiose šalyse ar regionuose), arba ii) yra susijęs su pavieniais incidentais (pavyzdžiui, pramonine avarija ar naftos išsiliejimu); (c) reikšmingo teigiamo poveikio atveju – trumpą veiklos, kurią vykdant daromas teigiamas poveikis, ir samdomųjų darbuotojų bei nesamdomųjų darbuotojų, priskiriamų prie savos darbo jėgos, kurie yra arba gali būti teigiamai paveikiami, rūšių aprašymą; įmonė taip pat gali atskleisti, ar teigiamas poveikis daromas konkrečiose šalyse ar regionuose, (d) bet kokias įmonės reikšmingas rizikas ir galimybes, atsirandančias dėl jos poveikio savai darbo jėgai ir priklausomybės nuo jos; (e) bet kokį reikšmingą poveikį savai darbo jėgai, kuris gali atsirasti dėl pertvarkos planų, kuriais siekiama sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir užtikrinti žalesnes ir neutralaus poveikio klimatui operacijas, įskaitant informaciją apie įmonės planų ir veiksmų, kuriais siekiama sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį pagal tarptautinius susitarimus, poveikį savai darbo jėgai. Poveikis, rizikos ir galimybės apima restruktūrizavimą ir darbo vietų praradimą, taip pat galimybes, atsirandančias dėl darbo vietų kūrimo ir darbuotojų perkvalifikavimo ar kvalifikacijos kėlimo; (f) informaciją apie operacijas, kurioms kyla didelė su priverčiamuoju darbu arba privalomuoju darbu susijusių incidentų rizika (94), atsižvelgiant į: i. operacijos rūšį (pavyzdžiui, gamykla) arba ii. šalis ar geografines vietoves, kuriose vykdomos rizikingomis laikomos operacijos; (g) informaciją apie operacijas, kurioms kyla didelė su vaikų darbu susijusių incidentų rizika (95), atsižvelgiant į: i. operacijos rūšį (pavyzdžiui, gamykla) arba ii. šalis ar geografines vietoves, kuriose vykdomos rizikingomis laikomos operacijos.

15.

Aprašydama pagrindines asmenų, priskiriamų prie savos darbo jėgos, kurie yra arba galėtų būti neigiamai paveikiami, rūšis, remdamasi 2 ETAS IRO 1 nustatytu reikšmingumo vertinimu, įmonė turi atskleisti, ar ir kaip ji suprato, kad konkrečių savybių turintiems, konkrečiomis sąlygomis dirbantiems ar konkrečią veiklą vykdantiems asmenims gali kilti didesnė žalos rizika.

16.

Įmonė turi atskleisti, kurios iš jos reikšmingų rizikų ir galimybių (jei jų yra), atsirandančių dėl poveikio prie savos darbo jėgos priskiriamiems asmenims ir priklausomybės nuo jų, yra susijusios su konkrečiomis asmenų grupėmis (pavyzdžiui, konkrečiomis amžiaus grupėmis arba konkrečioje gamykloje ar šalyje dirbančiais asmenimis), o ne su visa pačios įmonės darbo jėga (pavyzdžiui, bendras užmokesčio sumažinimas ar visiems prie savos darbo jėgos priskiriamiems asmenims siūlomi mokymai).

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

S1-1 atskleidimo reikalavimas „Su sava darbo jėga susijusi politika“

17.

Įmonė turi aprašyti savo politiką, kuria siekiama valdyti jos reikšmingą poveikį savai darbo jėgai, taip pat susijusias reikšmingas rizikas ir galimybes.

18.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kokiu mastu įmonė vykdo politiką, pagal kurią nustatomas, vertinamas, valdomas ir (arba) ištaisomas jos reikšmingas poveikis konkrečiai įmonės savai darbo jėgai, taip pat politiką, kuri apima su sava darbo jėga susijusį reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes.

19.

Atskleidžiant pagal 17 straipsnį reikalaujamą informaciją turi būti pateikta informacija apie įmonės politiką, kuria siekiama valdyti jos reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes, susijusius su sava darbo jėga, pagal 2 ETAS MDR-P „Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika“ . Be to, įmonė turi nurodyti, ar tokia politika skirta prie savos darbo jėgos priskiriamoms konkrečioms grupėms, ar visai jos pačios darbo jėgai.

20.

Įmonė turi aprašyti savo žmogaus teisių politikos įsipareigojimus (96), kurie yra svarbūs savai darbo jėgai, įskaitant procesus ir mechanizmus, skirtus stebėti, kaip laikomasi JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, TDO deklaracijos dėl pagrindinių principų ir teisių darbe ir EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms (97). Atskleisdama informaciją daugiausia dėmesio ji turi skirti tiems klausimams, kurie yra reikšmingi toliau nurodytų dalykų atžvilgiu, taip pat savo bendrą požiūrį į: (a) pagarbą prie savos darbo jėgos priskiriamų asmenų žmogaus teisėms, įskaitant darbuotojų teises; (b) prie savos darbo jėgos priskiriamų asmenų įtraukimą ir (c) priemones, kuriomis ištaisomas poveikis žmogaus teisėms ir (arba) suteikiama galimybė jį ištaisyti.

21.

Įmonė turi atskleisti, ar ir kaip jos politika savos darbo jėgos atžvilgiu yra suderinta su atitinkamomis tarptautiniu mastu pripažintomis priemonėmis, įskaitant JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus (98).

22.

Įmonė turi nurodyti, ar jos politika, susijusia su sava darbo jėga, konkrečiai sprendžiami prekybos žmonėmis (99), priverčiamojo darbo ar privalomojo darbo ir vaikų darbo klausimai.

23.

Įmonė turi nurodyti, ar ji turi nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos politiką arba valdymo sistemą (100).

24.

Įmonė turi atskleisti: (a) ar ji turi specialią politiką, kuria siekiama panaikinti diskriminaciją, įskaitant priekabiavimą, propaguoti lygias galimybes ir kitus įvairovės ir įtraukties didinimo būdus; (b) ar politika konkrečiai apima šiuos diskriminacijos pagrindus: rasinę ir etninę kilmę, odos spalvą, seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę, negalią, amžių, religiją, politines pažiūras, tautybę ar socialinę kilmę ir kitas diskriminacijos formas, kurioms taikomi Sąjungos ir nacionalinės teisės aktai; (c) ar įmonė yra prisiėmusi konkrečius politikos įsipareigojimus, susijusius su savai darbo jėgai priskiriamų asmenų iš grupių, kurioms kyla ypač didelė pažeidžiamumo rizika, įtrauktimi ar pozityviais veiksmais jų atžvilgiu, ir, jei taip, kokie yra tie įsipareigojimai, ir (d) ar ir kaip šios politikos priemonės įgyvendinamos taikant konkrečias procedūras, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias diskriminacijai, ji būtų sušvelninta ir ją nustačius būtų imamasi veiksmų, taip pat apskritai siekiama didinti įvairovę ir įtrauktį.

S1-2 atskleidimo reikalavimas „Savos darbo jėgos ir darbuotojų atstovų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai“

25.

Įmonė turi atskleisti savo bendruosius prie savos darbo jėgos priskiriamų asmenų ir darbuotojų atstovų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl faktinio ir galimo poveikio savai darbo jėgai procesus.

26.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kaip įmonė, vykdydama nuolatinį išsamaus patikrinimo procesą, įtraukia prie savos darbo jėgos priskiriamus asmenis ir darbuotojų atstovus sprendžiant klausimus dėl reikšmingo faktinio ir galimo teigiamo ir (arba) neigiamo poveikio, kuris juos paveikia arba, tikėtina, paveiks, taip pat ar ir kaip į savos darbo jėgos požiūrius atsižvelgiama įmonės sprendimų priėmimo procesuose.

27.

Įmonė turi atskleisti, ar ir kaip ji atsižvelgia į savos darbo jėgos požiūrius priimdama sprendimus arba vykdydama veiklą, kuriais siekiama valdyti faktinį ir galimą poveikį savai darbo jėgai. Atskleidžiant šią informaciją, kai aktualu, turi būti turi būti paaiškinama: (a) ar įmonės sava darbo jėga ar darbuotojų atstovai įtraukiami tiesiogiai; (b) etapas (-ai), kuriuo (-iais) užtikrinamas įtraukimas, taip pat įtraukimo rūšis ir dažnumas; (c) kurią funkciją atliekantis ir aukščiausias pareigas einantis asmuo įmonėje turi su veikla susijusią atsakomybę užtikrinti tokį įtraukimą ir kad formuojant įmonės požiūrį būtų atsižvelgiama į jo rezultatus; (d) kai taikoma, pasaulinis pagrindų susitarimas arba kiti įmonės su darbuotojų atstovais sudaryti susitarimai, susiję su pagarba savos darbo jėgos žmogaus teisėms, įskaitant paaiškinimą, kaip susitarimu įmonei suteikiama galimybė susipažinti su savos darbo jėgos požiūriais, ir (e) kai taikoma, kaip įmonė vertina savos darbo jėgos įtraukimo veiksmingumą, įskaitant, kai aktualu, bet kokius sudarytus susitarimus ar gautus rezultatus.

28.

Kai taikoma, įmonė turi atskleisti priemones, kurių ji imasi siekdama sužinoti asmenų, priskiriamų prie savos darbo jėgos, kurie gali būti ypač pažeidžiami poveikio ir (arba) marginalizuoti (pavyzdžiui, moterų, migrantų, neįgaliųjų), požiūrius.

29.

Jeigu įmonė negali atskleisti pirmiau reikalaujamos informacijos, nes ji nėra nustačiusi bendro savos darbo jėgos įtraukimo proceso, ji turi atskleisti šį faktą. Ji gali atskleisti laikotarpį, per kurį ji siekia tokį procesą nustatyti.

S1-3 atskleidimo reikalavimas „Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais sava darbo jėga gali išreikšti susirūpinimą“

30.

Įmonė turi aprašyti procesus, kuriuos ji yra nustačiusi siekdama ištaisyti arba bendradarbiauti ištaisant neigiamą poveikį prie savos darbo jėgos priskiriamiems asmenims, su kuriuo įmonė yra susijusi, taip pat kanalus, kuriais sava darbo jėga gali pasinaudoti, kad praneštų apie susirūpinimą keliančius klausimus ir jie būtų išspręsti.

31.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas yra suteikti galimybę suprasti oficialias priemones, kuriomis naudodamasi įmonės sava darbo jėga gali tiesiogiai pranešti įmonei apie susirūpinimą keliančius klausimus ir apie poreikius ir (arba) kuriomis naudodamasi įmonė padeda užtikrinti tokių kanalų (pavyzdžiui, skundų teikimo mechanizmų) prieinamumą darbo vietoje, ir kaip šių asmenų atžvilgiu imamasi tolesnių veiksmų, susijusių su iškeltais klausimais ir šių kanalų veiksmingumu.

32.

Įmonė turi aprašyti nustatytus procesus, kuriais siekiama spręsti skirsnio „Tikslas“ 2 straipsnyje apibrėžtus klausimus, atskleisdama šią informaciją: (a) savo bendrą požiūrį ir procesus, kuriais siekiama ištaisyti arba prisidėti ištaisant poveikį, kai įmonė sukėlė reikšmingą neigiamą poveikį prie savos darbo jėgos priskiriamiems asmenims arba prie jo prisidėjo, įskaitant tai, ar ir kaip įmonė įvertina, ar ištaisymas yra veiksmingas; (b) bet kokius konkrečius kanalus, kuriuos ji yra įdiegusi, kad sava darbo jėga galėtų tiesiogiai įmonei išreikšti susirūpinimą ar poreikius ir kad į juos būtų atsižvelgta, įskaitant tai, ar jie įdiegti pačios įmonės ir (arba) dalyvaujant trečiųjų šalių mechanizmuose; (c) ar įmonė turi su darbuotojų reikalais susijusį skundų teikimo ir (arba) skundų nagrinėjimo mechanizmą (101), taip pat (d) procesus, kuriais įmonė padeda užtikrinti tokių kanalų prieinamumą savos darbo jėgos darbo vietoje, ir (e) kaip ji stebi iškeltus ir sprendžiamus klausimus ir kaip užtikrina kanalų veiksmingumą, be kita ko, įtraukdama suinteresuotuosius subjektus, kurie yra numatyti naudotojai.

33.

Įmonė turi atskleisti, ar ir kaip ji įvertina, kad prie savos darbo jėgos priskiriami asmenys žino apie šias struktūras ar procesus, kaip būdą išreikšti susirūpinimą ar poreikius ir užtikrinti, kad į juos būtų atsižvelgta, ir jais pasitiki. Be to, įmonė turi atskleisti, ar ji yra nustačiusi asmenų, kurie jais naudojasi, įskaitant darbuotojų atstovus, apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų politiką. Jei tokia informacija buvo atskleista pagal ETAS G1-1 atskleidimo reikalavimą, įmonė gali pateikti nuorodą į tą informaciją.

34.

Jeigu įmonė negali atskleisti pirmiau reikalaujamos informacijos, nes nėra sukūrusi pranešimo apie susirūpinimą keliančius klausimus kanalo ir (arba) nepadeda užtikrinti tokio kanalo prieinamumo savos darbo jėgos darbo vietoje, ji turi atskleisti šį faktą. Ji gali atskleisti laikotarpį, per kurį ji siekia tokį kanalą nustatyti.

S1-4 atskleidimo reikalavimas „Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio savai darbo jėgai, su sava darbo jėga susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas“

35.

Įmonė turi atskleisti, kokių veiksmų ji imasi siekdama reaguoti į reikšmingą neigiamą ir teigiamą poveikį ir valdyti su sava darbo jėga susijusias reikšmingas rizikas bei pasinaudoti su ja susijusiomis reikšmingomis galimybėmis, ir tų veiksmų veiksmingumą.

36.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas dvejopas. Pirma, siekiama suteikti galimybę suprasti visus veiksmus ir iniciatyvas, kuriais įmonė siekia: (a) užkirsti kelią neigiamam reikšmingam poveikiui savai darbo jėgai, jį sušvelninti ir ištaisyti ir (arba) (b) užtikrinti teigiamą reikšmingą poveikį savai darbo jėgai. Antra, siekiama suteikti galimybę suprasti būdus, kuriais įmonė mažina su sava darbo jėga susijusias reikšmingas rizikas ir siekia pasinaudoti reikšmingomis galimybėmis.

37.

Įmonė turi pateikti apibendrintą veiksmų planų ir išteklių, skirtų reikšmingam poveikiui, rizikoms ir galimybėms, susijusiems su sava darbo jėga, valdyti, aprašymą pagal 2 ETAS MDR-A „Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai“ .

38.

Kiek tai susiję su reikšmingu poveikiu, susijusiu su sava darbo jėga, įmonė turi aprašyti: (a) veiksmus, kurių buvo imtasi, planuojama imtis arba imamasi siekiant užkirsti kelią reikšmingam neigiamam poveikiui savai darbo jėgai ar jį sušvelninti; (b) ar ir kaip ji ėmėsi veiksmų, kad ištaisytų arba suteiktų galimybę ištaisyti faktinį reikšmingą poveikį; (c) bet kokius papildomus veiksmus ar iniciatyvas, kuriuos ji yra nustačiusi ir kurių pagrindinis tikslas – daryti teigiamą poveikį savai darbo jėgai, ir (d) kaip ji stebi ir vertina šių veiksmų ir iniciatyvų veiksmingumą užtikrinant, kad rezultatai savai darbo jėgai būtų pasiekti.

39.

Taikydama 36 straipsnį, įmonė turi aprašyti procesus, kuriais ji nustato, kokių veiksmų reikia ir tinkama imtis reaguojant į konkretų faktinį ar galimą neigiamą poveikį savai darbo jėgai.

40.

Kiek tai susiję su reikšmingomis rizikomis ir galimybėmis, įmonė turi aprašyti: (a) kokių veiksmų planuojama imtis arba imamasi šiuo metu siekiant sumažinti reikšmingą riziką įmonei, kylančią dėl jos poveikio savai darbo jėgai ir priklausomybės nuo jos, ir kaip ji stebi veiksmingumą praktikoje, ir (b) kokių veiksmų planuojama imtis arba imamasi, kad įmonė galėtų pasinaudoti reikšmingomis galimybėmis, susijusiomis su sava darbo jėga.

41.

Įmonė turi atskleisti, ar ir kaip ji užtikrina, kad jos praktika nekeltų ar neprisidėtų prie reikšmingo neigiamo poveikio savai darbo jėgai, įskaitant, kai aktualu, jos praktiką, susijusią su viešaisiais pirkimais, pardavimais ir duomenų naudojimu. Be kita ko, gali būti atskleidžiama, kokio požiūrio laikomasi, kai kyla įtampa tarp reikšmingo neigiamo poveikio prevencijos ir mažinimo ir kito verslo spaudimo.

42.

Atskleisdama informaciją, kurios reikalaujama pagal 40 straipsnį, įmonė turi atsižvelgti į 2 ETAS MDR-T „Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius“ , jeigu veiksmo veiksmingumą ji vertina pagal nustatytą uždavinį.

43.

Įmonė turi atskleisti, kokie ištekliai skiriami jos reikšmingam poveikiui valdyti, ir pateikti informaciją, kuri leistų vartotojams suprasti, kaip valdomas reikšmingas poveikis.

Rodikliai ir uždaviniai

S1-5 atskleidimo reikalavimas „Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu“

44.

Įmonė turi atskleisti per tam tikrą laiką įgyvendinamus ir į rezultatus orientuotus uždavinius, kuriuos ji gali būti nustačiusi ir kurie yra susiję su: (a) neigiamo poveikio savai darbo jėgai mažinimu ir (arba) (b) teigiamo poveikio savai darbo jėgai didinimu, ir (arba) (c) su sava darbo jėga susijusių reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu.

45.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kokiu mastu įmonė naudoja į rezultatus orientuotus uždavinius, siekdama skatinti ir vertinti savo pažangą mažinant reikšmingą neigiamą poveikį ir (arba) didinant teigiamą poveikį savai darbo jėgai ir (arba) valdant reikšmingas rizikas ir galimybes, susijusias su sava darbo jėga.

46.

Apibendrintas įmonės reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių, susijusių su sava darbo jėga, valdymo uždavinių aprašymas turi apimti informacijos reikalavimus, apibrėžtus 2 ETAS MDR-T.

47.

Įmonė turi atskleisti uždavinių nustatymo procesą, įskaitant tai, ar ir kaip įmonė tiesiogiai įtraukė savą darbo jėgą ar darbuotojų atstovus į šiuos procesus: (a) visų tokių uždavinių nustatymą; (b) įmonės veiklos rezultatų stebėjimą pagal juos ir (c) bet kokios įgytos patirties ar patobulinimų, atsižvelgiant į įmonės veiklos rezultatus, nustatymą.

S1-6 atskleidimo reikalavimas „Įmonės samdomųjų darbuotojų savybės“

48.

Įmonė turi aprašyti pagrindines samdomųjų darbuotojų, priskiriamų prie savos darbo jėgos, savybes.

49.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas yra suteikti įžvalgų apie įmonės požiūrį į įdarbinimą, įskaitant jos įdarbinimo praktikos poveikio mastą ir pobūdį, suteikti kontekstinės informacijos, kuri padėtų suprasti kitą atskleidžiamą informaciją, ir suteikti pagrindą apskaičiuoti kiekybinius rodiklius, kurie turi būti atskleidžiami pagal kitus šio standarto atskleidimo reikalavimus.

50.

Be informacijos, kurios reikalaujama 2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“ 40 straipsnio a punkto iii papunkčiu, įmonė turi atskleisti: (a) bendrą samdomųjų darbuotojų skaičių ir suskirstymą pagal lytį ir pagal šalį tose šalyje, kuriose įmonė turi 50 ar daugiau samdomųjų darbuotojų, sudarančių bent 10 % jos bendro samdomųjų darbuotojų skaičiaus; (b) bendrą darbuotojų skaičių arba etato ekvivalentų skaičių: i. nuolatinių samdomųjų darbuotojų, taip pat pagal lytį suskirstytus duomenis; ii. laikinųjų samdomųjų darbuotojų, taip pat pagal lytį suskirstytus duomenis, ir iii. negarantuotą darbo valandų skaičių dirbančių darbuotojų, taip pat pagal lytį suskirstytus duomenis; (c) bendrą samdomųjų darbuotojų, kurie per ataskaitinį laikotarpį paliko įmonę, ir samdomųjų darbuotojų kaitos rodiklį per ataskaitinį laikotarpį; (d) renkant duomenis naudotų metodikų ir prielaidų aprašymą, įskaitant tai, ar duomenys pateikiami: i. pagal darbuotojų skaičių ar etato ekvivalentus (įskaitant paaiškinimą, kaip apibrėžiamas etato ekvivalentas) ir ii. ataskaitinio laikotarpio pabaigoje kaip viso ataskaitinio laikotarpio vidurkis, ar taikant kitą metodiką; (e) kai taikoma, kontekstinę informaciją, būtiną duomenims suprasti (pavyzdžiui, samdomųjų darbuotojų skaičiaus svyravimams per ataskaitinį laikotarpį suprasti), ir (f) pagal a punktą pateiktos informacijos kryžminę nuorodą į reprezentatyviausią skaičių finansinėse ataskaitose.

51.

Teikdama 50 straipsnio b punkte nurodytą informaciją įmonė gali papildomai atskleisti pagal regioną suskirstytus duomenis.

52.

Įmonė gali pagal darbuotojų skaičių arba etato ekvivalentų skaičių atskleisti informaciją apie: (a) visą darbo laiką dirbančius samdomuosius darbuotojus, taip pat pagal lytį ir pagal regioną suskirstytus duomenis, ir (b) ne visą darbo laiką dirbančius samdomuosius darbuotojus, taip pat pagal lytį ir pagal regioną suskirstytus duomenis.

S1-7 atskleidimo reikalavimas „Nesamdomųjų darbuotojų, priskiriamų prie įmonės savos darbo jėgos, savybės“

53.

Įmonė turi aprašyti pagrindines nesamdomųjų darbuotojų, priskiriamų prie savos darbo jėgos, savybes.

54.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas yra suteikti įžvalgų apie įmonės požiūrį į įdarbinimą, įskaitant jos įdarbinimo praktikos poveikio mastą ir pobūdį, suteikti kontekstinės informacijos, kuri padėtų suprasti kitą atskleidžiamą informaciją, ir suteikti pagrindą apskaičiuoti kiekybinius rodiklius, kurie turi būti atskleidžiami pagal kitus šio standarto atskleidimo reikalavimus. Tai taip pat leidžia suprasti, kiek įmonė kliaujasi prie savos darbo jėgos priskiriamais nesamdomaisiais darbuotojais.

55.

Informacija, kurią reikalaujama atskleisti pagal 53 straipsnį, turi apimti: (a) bendrą prie įmonės savos darbo jėgos priskiriamų nesamdomųjų darbuotojų, t. y. asmenų, su įmone sudariusių sutartis dėl darbo jėgos teikimo („savarankiškai dirbančių asmenų“), arba asmenų, kuriuos teikia įmonės, daugiausia užsiimančios įdarbinimo veikla (NACE kodas N78), skaičių; (b) renkant duomenis naudotų metodikų ir prielaidų paaiškinimą, įskaitant tai, ar nesamdomųjų darbuotojų skaičius pateikiamas: i. pagal darbuotojų skaičių ar etato ekvivalentus (įskaitant paaiškinimą, kaip apibrėžiamas etato ekvivalentas) ir ii. ataskaitinio laikotarpio pabaigoje kaip viso ataskaitinio laikotarpio vidurkis, ar taikant kitą metodiką; (c) kai taikoma, kontekstinę informaciją, būtiną duomenims suprasti (pavyzdžiui, dideliems nesamdomųjų darbuotojų, priskiriamų prie įmonės savos darbo jėgos, skaičiaus svyravimams per ataskaitinį laikotarpį ir tarp einamojo ir ankstesnio ataskaitinio laikotarpio suprasti).

56.

Teikdama informaciją, nurodytą 55 straipsnio a punkte, įmonė gali atskleisti informaciją apie dažniausiai pasitaikančias nesamdomųjų darbuotojų rūšis (pavyzdžiui, savarankiškai dirbantys asmenys, įmonių, daugiausia užsiimančių įdarbinimo veikla, teikiami asmenys ir kitos įmonei svarbios rūšys), jų santykį su įmone ir jų atliekamo darbo rūšį.

57.

Kai duomenų nėra, įmonė turi nustatyti skaičiaus įvertį ir nurodyti, kad tai padarė. Kai įmonė nustato įverčius, ji turi aprašyti šio įverčio parengimo pagrindą.

S1-8 atskleidimo reikalavimas „Kolektyvinių sutarčių aprėptis ir socialinis dialogas“

58.

Įmonė turi atskleisti informaciją apie tai, kokiu mastu jos samdomųjų darbuotojų darbo sąlygas ir įdarbinimo sąlygas lemia arba paveikia kolektyvinės sutartys ir kokiu mastu jos samdomieji darbuotojai yra atstovaujami socialinio dialogo procesuose Europos ekonominėje erdvėje (EEE) įsisteigimo vietos ir Europos lygmenimis.

59.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kokiu mastu kolektyvinės sutartys taikomos įmonės saviems samdomiesiems darbuotojams ir kokiu mastu jie įtraukiami į socialinį dialogą.

60.

Įmonė turi atskleisti: (a) visų savo samdomųjų darbuotojų, kuriems taikomos kolektyvinės sutartys, procentinę dalį; (b) Europos ekonominėje erdvėje – ar ji turi vieną turi vieną ar daugiau kolektyvinių sutarčių, ir, jei taip, bendrą samdomųjų darbuotojų, kuriems tokia sutartis (-ys) taikoma (-os), procentinę dalį kiekvienoje šalyje, kurioje įmonė turi daug darbuotojų, t. y. bent 50 samdomųjų darbuotojų pagal darbuotojų skaičių, sudarančių bent 10 % jos bendro samdomųjų darbuotojų skaičiaus, ir (c) ne Europos ekonominėje erdvėje – savų samdomųjų darbuotojų, kuriems taikomos kolektyvinės sutartys, procentinę dalį pagal regioną.

61.

Apie samdomuosius darbuotojus, kuriems kolektyvinės sutartys netaikomos, įmonė gali atskleisti, ar jų darbo sąlygas ir įdarbinimo sąlygas ji nustato remdamasi kolektyvinėmis sutartimis, kurios taikomos jos kitiems samdomiesiems darbuotojams, ar remdamasi kitų įmonių kolektyvinėmis sutartimis.

62.

Įmonė gali atskleisti, kokiu mastu prie savos darbo jėgos priskiriamų nesamdomųjų darbuotojų darbo sąlygas ir įdarbinimo sąlygas lemia arba paveikia kolektyvinės sutartys, įskaitant aprėpties dalies įvertį.

63.

Įmonė turi atskleisti šią su socialiniu dialogu susijusią informaciją apie įvairovę: (a) bendrą samdomųjų darbuotojų, kurie turi darbuotojų atstovus, procentinę dalį, nurodomą šalies lygmeniu kiekvienoje EEE šalyje, kurioje įmonė turi daug darbuotojų, ir (b) bet kokių susitarimų su savo samdomaisiais darbuotojais dėl jų atstovavimo Europos darbo taryboje, Europos bendrovės (SE) darbo taryboje ar Europos kooperatinės bendrovės (SCE) darbo taryboje.

S1-9 atskleidimo reikalavimas „Įvairovės rodikliai“

64.

Įmonė turi atskleisti savo samdomųjų darbuotojų pasiskirstymo pagal lytį aukščiausiosios vadovybės lygmeniu ir pasiskirstymo pagal amžių duomenis.

65.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti samdomųjų darbuotojų lyčių pusiausvyrą aukščiausiosios vadovybės lygmeniu ir pasiskirstymą pagal amžių.

66.

Įmonė turi atskleisti: (a) savo samdomųjų darbuotojų pasiskirstymą pagal lytį aukščiausiosios vadovybės lygmeniu skaičiais ir procentais ir (b) samdomųjų darbuotojų pasiskirstymą pagal amžiaus grupes: jaunesni nei 30 metų; 30–50 metų; vyresni nei 50 metų.

S1-10 atskleidimo reikalavimas „Deramas darbo užmokestis“

67.

Įmonė turi atskleisti, ar jos samdomiesiems darbuotojams mokamas deramas darbo užmokestis, o jeigu deramas darbo užmokestis mokamas ne visiems – šalis ir atitinkamų samdomųjų darbuotojų procentinę dalį.

68.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, ar visiems įmonės samdomiesiems darbuotojams mokamas deramas darbo užmokestis, atitinkantis taikytinus lyginamuosius indeksus.

69.

Įmonė turi atskleisti, ar visiems jos samdomiesiems darbuotojams mokamas deramas darbo užmokestis, atitinkantis taikytinus lyginamuosius indeksus. Jeigu taip, pakaks tai nurodyti, kad šis atskleidimo reikalavimas būtų įvykdytas, ir daugiau informacijos pateikti nereikia.

70.

Jeigu ne visiems įmonės samdomiesiems darbuotojams mokamas deramas darbo užmokestis, atitinkantis taikytinus lyginamuosius indeksus, įmonė turi atskleisti šalis, kuriose samdomųjų darbuotojų uždarbis yra mažesnis nei taikytinas deramo darbo užmokesčio lyginamasis indeksas, ir darbuotojų, kurių uždarbis yra mažesnis nei taikytinas deramo darbo užmokesčio lyginamasis indeksas, procentinę dalį kiekvienoje iš tų šalių.

71.

Įmonė taip pat gali atskleisti informaciją, nurodytą pagal šį atskleidimo reikalavimą, apie prie savos darbo jėgos priskiriamus nesamdomuosius darbuotojus.

S1-11 atskleidimo reikalavimas „Socialinė apsauga“

72.

Įmonė turi atskleisti, ar jos samdomiesiems darbuotojams taikoma socialinė apsauga nuo pajamų praradimo dėl esminių gyvenimo įvykių, ir, jei ne, nurodyti šalis, kuriose tokia apsauga netaikoma.

73.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas yra suteikti galimybę suprasti, ar įmonės samdomiesiems darbuotojams taikoma socialinė apsauga nuo pajamų praradimo dėl esminių gyvenimo įvykių, ir, jei ne, nurodyti šalis, kuriose tokia apsauga netaikoma.

74.

Įmonė turi atskleisti, ar pagal viešąsias programas arba pasinaudojant įmonės siūlomomis išmokomis visiems samdomiesiems darbuotojams taikoma socialinė apsauga nuo pajamų praradimo dėl bet kurio iš šių esminių gyvenimo įvykių: (a) ligos; (b) nedarbo, prasidedančio tada, kai savas darbuotojas dirba įmonei; (c) nelaimingo atsitikimo darbe ir įgytos negalios; (d) vaiko priežiūros atostogų ir (e) išėjimo į pensiją. Jeigu taip, pakanka tai nurodyti, kad šis atskleidimo reikalavimas būtų įvykdytas, ir daugiau informacijos pateikti nereikia.

75.

Jeigu socialinė apsauga pagal 72 straipsnį taikoma ne visiems samdomiesiems darbuotojams, įmonė turi papildomai atskleisti šalis, kuriose darbuotojai neturi socialinės apsaugos nuo vienos ar kelių rūšių įvykių, išvardytų 72 straipsnyje, ir samdomųjų darbuotojų, kurie neturi socialinės apsaugos nuo kiekvieno taikytino esminio gyvenimo įvykio, rūšis kiekvienoje iš tų šalių.

76.

Įmonė taip pat gali atskleisti informaciją, nurodytą pagal šį atskleidimo reikalavimą, apie prie savos darbo jėgos priskiriamus nesamdomuosius darbuotojus.

S1-12 atskleidimo reikalavimas „Neįgalieji“

77.

Įmonė turi atskleisti negalią turinčių savų samdomųjų darbuotojų procentinę dalį.

78.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kokiu mastu neįgalieji įtraukiami į įmonės samdomųjų darbuotojų tarpą.

79.

Įmonė turi atskleisti neįgalių samdomųjų darbuotojų procentinę dalį, laikydamasi teisinių duomenų rinkimo apribojimų.

80.

Įmonė gali atskleisti neįgalių samdomųjų darbuotojų procentinę dalį suskirstydama juos pagal lytį.

S1-13 atskleidimo reikalavimas „Mokymo ir įgūdžių ugdymo rodikliai“

81.

Įmonė turi atskleisti, kokiu mastu jos samdomiesiems darbuotojams teikiamos mokymo ir įgūdžių ugdymo paslaugos.

82.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti su mokymu ir įgūdžių ugdymu susijusius veiksmus, kurie buvo siūlomi samdomiesiems darbuotojams siekiant nuolatinio profesinio tobulėjimo, kad būtų galima pagerinti samdomųjų darbuotojų įgūdžius ir sudaryti palankesnes sąlygas nepertraukiamai dirbti.

83.

Informacija, kurią reikalaujama atskleisti pagal 81 straipsnį, turi apimti: (a) samdomųjų darbuotojų, kurie dalyvavo reguliariose veiklos rezultatų ir karjeros raidos peržiūrose, procentinę dalį; tokia informacija turi būti suskirstoma pagal lytį; (b) vidutinį mokymo valandų skaičių kiekvienam samdomajam darbuotojui ir pagal lytį.

84.

Įmonė gali atskleisti pagal samdomųjų darbuotojų kategorijas suskirstytą informaciją apie darbuotojų, kurie dalyvavo reguliariose veiklos rezultatų ir karjeros raidos peržiūrose, procentinę dalį ir vidutinį kiekvieno samdomojo darbuotojo mokymo valandų skaičių.

85.

Įmonė taip pat gali atskleisti informaciją, nurodytą pagal šį atskleidimo reikalavimą, apie prie savos darbo jėgos priskiriamus nesamdomuosius darbuotojus.

S1-14 atskleidimo reikalavimas „Sveikatos ir saugos rodikliai“

86.

Įmonė turi atskleisti informaciją apie tai, kokiu mastu saviems darbuotojams taikoma jos sveikatos ir saugos vadybos sistema, ir incidentų, susijusių su savų darbuotojų su darbu susijusiais sužalojimais, sveikatos sutrikimais ir mirtimis, skaičių. Be to, ji turi atskleisti kitų darbuotojų, dirbančių įmonės veiklos vietose, mirčių dėl su darbu susijusių sužalojimų ir su darbu susijusių sveikatos sutrikimų skaičių.

87.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti sveikatos ir saugos vadybos sistemos, nustatytos siekiant užkirsti kelią su darbu susijusiems sužalojimams, aprėptį, kokybę ir veiklos rezultatus.

88.

Pagal 86 straipsnį reikalaujama atskleisti informacija turi apimti toliau nurodytą informaciją, kai taikoma, suskirstytą pagal samdomuosius darbuotojus ir nesamdomuosius darbuotojus, priskiriamus prie įmonės savos darbo jėgos: (a) prie savos darbo jėgos priskiriamų asmenų, kuriems taikoma teisiniais reikalavimais ir (arba) pripažintais standartais ar gairėmis pagrįsta įmonės sveikatos ir saugos vadybos sistema, procentinę dalį; (b) mirčių (102) dėl su darbu susijusių sužalojimų ir su darbu susijusių sveikatos sutrikimų skaičių; (c) registruotinų su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų skaičių ir lygį; (d) įmonės samdomųjų darbuotojų registruotinų su darbu susijusių sveikatos sutrikimų skaičių, laikantis teisinių duomenų rinkimo apribojimų, ir (e) įmonės samdomųjų darbuotojų darbo dienų, prarastų dėl su darbu susijusių sužalojimų ir mirčių dėl nelaimingų atsitikimų darbe, su darbu susijusių sveikatos sutrikimų ir mirčių dėl sveikatos sutrikimų, skaičių (103). Informacija, nurodyta b punkte, taip pat turi būti atskleidžiama apie kitus įmonės veiklos vietose dirbančius darbuotojus, kaip antai vertės grandinės darbuotojus, jeigu jie dirba įmonės veiklos vietose.

89.

Įmonė taip pat gali atskleisti 88 straipsnio d ir e punktuose nurodytą informaciją apie nesamdomuosius darbuotojus.

90.

Be to, įmonė gali įtraukti šią papildomą informaciją apie sveikatos ir saugos sistemos aprėptį: savų darbuotojų, kuriems taikoma sveikatos ir saugos vadybos sistema, pagrįsta teisiniais reikalavimais ir (arba) pripažintais standartais ar gairėmis ir kurios atžvilgiu atliktas vidaus auditas ir (arba) kurios auditą atliko ar kurią sertifikavo išorės šalis, procentinę dalį.

S1-15 atskleidimo reikalavimas „Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros rodikliai“

91.

Įmonė turi atskleisti, kokiu mastu samdomieji darbuotojai turi teisę naudotis ir naudojasi atostogomis dėl šeiminių priežasčių.

92.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas yra suteikti galimybę suprasti samdomųjų darbuotojų teises išeiti atostogų dėl šeiminių priežasčių tokiu būdu, kad būtų užtikrinta lyčių lygybė, ir faktinę praktiką šioje srityje, nes tai yra vienas iš profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros aspektų.

93.

Informacija, kurią reikalaujama atskleisti pagal 91 straipsnį, turi apimti: (a) samdomųjų darbuotojų, turinčių teisę išeiti atostogų dėl šeiminių priežasčių, procentinę dalį ir (b) tokią teisę turinčių samdomųjų darbuotojų, kurie išėjo atostogų dėl šeiminių priežasčių, procentinę dalį ir suskirstymą pagal lytį.

94.

Jeigu vadovaujantis socialine politika ir (arba) kolektyvinėmis sutartimis teisę į atostogas dėl šeiminių priežasčių turi visi įmonės samdomieji darbuotojai, užtenka tai atskleisti, kad 93a straipsnio atskleidimo reikalavimas būtų įvykdytas.

S1-16 atskleidimo reikalavimas „Atlygio rodikliai (užmokesčio skirtumas ir bendras atlygis)“

95.

Įmonė turi atskleisti savo samdomųjų darbuotojų moterų ir vyrų užmokesčio procentinį skirtumą, taip pat didžiausią darbo užmokestį gaunančio asmens atlygio ir vidutinio savo samdomųjų darbuotojų atlygio santykį.

96.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas dvejopas: suteikti galimybę suprasti bet kokio įmonės samdomųjų darbuotojų moterų ir vyrų užmokesčio skirtumo mastą; suteikti įžvalgų apie atlygio nelygybės lygį įmonėje ir apie tai, ar yra didelių užmokesčio skirtumų.

97.

Informacija, kurią reikalaujama atskleisti pagal 95 straipsnį, turi apimti: (a) vyrų ir moterų užmokesčio skirtumą, kuris apibrėžiamas kaip samdomosioms darbuotojoms moterims ir samdomiesiems darbuotojams vyrams mokamo vidutinio užmokesčio dydžio skirtumas, išreikštas vidutinio samdomųjų darbuotojų vyrų užmokesčio dydžio procentine dalimi (104); (b) bendro metinio atlygio didžiausią darbo užmokestį gaunančiam asmeniui ir vidutinio bendro metinio atlygio visiems samdomiesiems darbuotojams (išskyrus didžiausią darbo užmokestį gaunantį asmenį) santykį (105) taip pat (c) kai taikoma, bet kokią kontekstinę informaciją, būtiną siekiant suprasti duomenis ir tai, kaip duomenys buvo surinkti, taip pat kitus pagrindinių duomenų pokyčius, į kuriuos reikia atsižvelgti.

98.

Įmonė gali atskleisti 97 straipsnio a punkte apibrėžtą vyrų ir moterų užmokesčio skirtumą, suskirstytą pagal samdomųjų darbuotojų kategoriją ir (arba) pagal šalį ir (arba) segmentą. Įmonė taip pat gali atskleisti samdomųjų darbuotojų vyrų ir moterų užmokesčio skirtumą pagal samdomųjų darbuotojų kategorijas, suskirstytą pagal pagrindinį bazinį atlyginimą ir papildomus arba kintamuosius komponentus.

99.

Taikydama 97 straipsnio b punktą, įmonė gali nurodyti šį skaičių, pakoreguotą dėl perkamosios galios skirtumų tarp šalių; tokiu atveju ji turi pateikti informaciją apie apskaičiavimo metodiką.

S1-17 atskleidimo reikalavimas „Incidentai, skundai ir stiprus poveikis žmogaus teisėms“

100.

Įmonė turi atskleisti savos darbo jėgos su darbu susijusių incidentų ir (arba) skundų ir stipraus poveikio žmogaus teisėms atvejų skaičių, taip pat bet kokias susijusias reikšmingas baudas, sankcijas ar kompensacijas per ataskaitinį laikotarpį.

101.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kokiu mastu su darbu susiję incidentai ir stipraus poveikio žmogaus teisėms atvejai paveikia savą darbo jėgą.

102.

Informacija, kurią reikalaujama atskleisti pagal 100 straipsnį, atsižvelgiant į atitinkamas privatumo taisykles, turi apimti informaciją apie su darbu susijusius diskriminacijos dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, pilietybės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos ar kitų atitinkamų formų diskriminacijos incidentus, susijusius su visose operacijose dalyvaujančiais vidaus ir (arba) išorės suinteresuotaisiais subjektais per ataskaitinį laikotarpį. Čia įtraukiami priekabiavimo, kaip specifinės formos diskriminacijos, incidentai.

103.

Įmonė turi atskleisti: (a) bendrą diskriminacijos, įskaitant priekabiavimą, incidentų, apie kuriuos pranešta per ataskaitinį laikotarpį, skaičių (106); (b) skundų, pateiktų naudojantis kanalais, kuriais prie savos darbo jėgos priskiriami asmenys gali išreikšti su šio standarto 2 straipsnyje apibrėžtais klausimais, išskyrus tuos, kurie jau nurodyti a punkte, susijusį susirūpinimą (įskaitant skundų teikimo mechanizmus), ir, kai taikoma, EBPO daugiašalių įmonių nacionaliniams kontaktiniams punktams pateiktų skundų skaičių; (c) bendrą baudų, nuobaudų ir kompensacijos už žalą dėl pirmiau atskleistų incidentų ir skundų sumą ir tokių atskleistų pinigų sumų sutikrinimą su svarbiausia finansinėse ataskaitose pateikta suma, ir (d) kai taikoma, bet kokią kontekstinę informaciją, būtiną siekiant suprasti duomenis ir tai, kaip duomenys buvo surinkti.

104.

Įmonė turi atskleisti toliau nurodytą informaciją apie nustatytus didelius incidentus žmogaus teisių srityje (pvz., priverčiamojo darbo, prekybos žmonėmis ar vaikų darbo atvejus): (a) didelių incidentų žmogaus teisių srityje, susijusių su įmonės darbo jėga, skaičių per ataskaitinį laikotarpį, įskaitant tai, kiek iš jų yra JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, TDO deklaracijos dėl pagrindinių principų ir teisių darbe ir EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms nesilaikymo atvejai. Jeigu tokių incidentų nebuvo, įmonė turi tai nurodyti (107), taip pat (b) bendrą baudų, nuobaudų ir kompensacijos už žalą dėl a punkte aprašytų incidentų sumą ir atskleistų pinigų sumų sutikrinimą su svarbiausia suma finansinėse ataskaitose.

S2 ETAS

VERTĖS GRANDINĖS DARBUOTOJAI

Turinys

Tikslas

Sąveika su kitais ETAS

Atskleidimo reikalavimai

–

2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“

Strategija

–

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS SBM-2 „Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės“

–

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS SBM-3 „Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu“

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

–

S2-1 atskleidimo reikalavimas „Su vertės grandinės darbuotojais susijusi politika“

–

S2-2 atskleidimo reikalavimas „Vertės grandinės darbuotojų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai“

–

S2-3 atskleidimo reikalavimas „Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais vertės grandinės darbuotojai gali išreikšti susirūpinimą“

–

S2-4 atskleidimo reikalavimas „Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio vertės grandinės darbuotojams, su vertės grandinės darbuotojais susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas“

Rodikliai ir uždaviniai

–

S2-5 atskleidimo reikalavimas „Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu“

A priedėlis.

Taikymo reikalavimai

–

Tikslas

–

2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“

Strategija

–

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS SBM-2 „Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės“

–

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS SBM-3 „Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu“

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

–

S2-1 atskleidimo reikalavimas „Su vertės grandinės darbuotojais susijusi politika“

–

S2-2 atskleidimo reikalavimas „Vertės grandinės darbuotojų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai“

–

S2-3 atskleidimo reikalavimas „Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais vertės grandinės darbuotojai gali išreikšti susirūpinimą“

–

S2-4 atskleidimo reikalavimas „Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio, su vertės grandinės darbuotojais susijusių reikšmingų rizikų mažinimo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų bei metodų veiksmingumas“

Rodikliai ir uždaviniai

–

S2-5 atskleidimo reikalavimas „Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu“

Tikslas

1.

Šio standarto tikslas – nustatyti informacijos atskleidimo reikalavimus, kurie suteiks galimybę tvarumo ataskaitos vartotojams suprasti reikšmingą poveikį vertės grandinės darbuotojams, susijusį su pačios įmonės operacijomis ir vertės grandine, įskaitant poveikį per jos produktus ar paslaugas, taip pat per jos verslo santykius, ir jos susijusias reikšmingas rizikas ir galimybes, įskaitant: (a) kokį reikšmingą teigiamą ir neigiamą poveikį įmonė faktiškai daro arba gali daryti savo vertės grandinės darbuotojams; (b) visus veiksmus, kurių imtasi siekiant išvengti faktinio arba galimo neigiamo poveikio, jį sušvelninti arba ištaisyti, taip pat reaguoti į rizikas ir galimybes, ir tokių veiksmų rezultatus; (c) įmonės reikšmingų rizikų ir galimybių, įskaitant tas, kurios yra susijusios su jos poveikiu vertės grandinės darbuotojams ir priklausomybe nuo jų, pobūdį, rūšį ir mastą, taip pat tai, kaip įmonė jas valdo, ir (d) reikšmingų rizikų ir galimybių, įskaitant tas, kurios atsiranda dėl įmonės poveikio vertės grandinės darbuotojams ir priklausomybės nuo jų, finansinį poveikį įmonei trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais.

2.

Kad šis tikslas būtų pasiektas, šiame standarte reikalaujama paaiškinti bendrą požiūrį, kuriuo įmonė vadovaujasi siekdama nustatyti ir valdyti bet kokį reikšmingą faktinį ir galimą poveikį vertės grandinės darbuotojams, susijusį su: (a) darbo sąlygomis (pavyzdžiui, užtikrintu užimtumu, darbo laiku, deramu darbo užmokesčiu, socialiniu dialogu, asociacijų laisve, įskaitant darbo tarybų buvimą, kolektyvinėmis derybomis, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra ir sveikata bei sauga); (b) vienodu požiūriu ir lygiomis galimybėmis visiems (pavyzdžiui, lyčių lygybe ir vienodu užmokesčiu už vienodos vertės darbą, mokymu ir įgūdžių ugdymu, neįgaliųjų užimtumu ir įtrauktimi, kovos su smurtu ir priekabiavimu darbo vietoje priemonėmis, taip pat įvairove); (c) kitomis su darbu susijusiomis teisėmis (pavyzdžiui, vaikų darbu, priverčiamuoju darbu, tinkamu būstu, vandeniu ir sanitarija ir privatumu).

3.

Šiuo standartu taip pat reikalaujama paaiškinti, kaip toks poveikis ir įmonės priklausomybė nuo vertės grandinės darbuotojų gali lemti įmonei reikšmingas rizikas ar galimybes. Pavyzdžiui, neigiamas poveikis vertės grandinės darbuotojams gali sutrikdyti įmonės veiklą (dėl to, kad klientai atsisakytų pirkti jos produktus arba valstybės agentūros konfiskuotų jos prekes) ir pakenkti jos reputacijai. Ir priešingai, pagarba darbuotojų teisėms ir aktyvios paramos programos (pavyzdžiui, pagal finansinio raštingumo iniciatyvas) gali suteikti verslo galimybių, pavyzdžiui, užtikrinti patikimesnį tiekimą arba išplėsti būsimų vartotojų bazę.

4.

Šis standartas taikomas visiems įmonės vertės grandinės pradinės ir galutinės grandžių darbuotojams, kuriems įmonė daro arba gali daryti reikšmingą poveikį, įskaitant poveikį, susijusį su pačios įmonės operacijomis ir vertės grandine, be kita ko, poveikį per jos produktus ar paslaugas, taip pat per jos verslo santykius. Jis taikomas visiems darbuotojams, kurie nepriskiriami prie savos darbo jėgos („sava darbo jėga“ apima samdomuosius darbuotojus, atskirus rangovus, t. y. savarankiškai dirbančius asmenis, ir darbuotojus, kuriuos teikia trečiosios šalies įmonės, daugiausia užsiimančios įdarbinimo veikla). Savai darbo jėgai taikomas S1 ETAS „Sava darbo jėga“ . Pavyzdžių, kam taikomas šis standartas, žr. 3 TR.

Sąveika su kitais ETAS

5.

Šis standartas taikomas, kai per 2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“ nustatytą reikšmingumo vertinimo procesą nustatomas su vertės grandinės darbuotojais susijęs reikšmingas poveikis ir (arba) reikšmingos rizikos ir galimybės.

6.

Šis standartas turi būti skaitomas kartu su 1 ETAS „Bendrieji reikalavimai“ ir 2 ETAS, taip pat su S1 ETAS, S3 ETAS „Paveikiamos bendruomenės“ ir S4 ETAS „Vartotojai ir galutiniai naudotojai“ .

7.

Pagal šį standartą teikiama informacija turi būti suderinta, nuosekli ir, kai aktualu, aiškiai susieta su teikiama informacija apie įmonės savą darbo jėgą pagal S1 ETAS, kad būtų užtikrinta veiksminga atskaitomybė.

Atskleidimo reikalavimai

2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“

8.

Šio skirsnio reikalavimai turėtų būti skaitomi kartu su 2 ETAS atskleidimo reikalavimais dėl strategijos (SBM). Pagal juos atskleidžiama informacija turi būti pateikiama kartu su informacija, kurios reikalaujama pagal 2 ETAS, išskyrus SBM-3 „Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu“ , pagal kurį atskleidžiamą informaciją įmonė turi galimybę pateikti kartu su temine atskleidžiama informacija.

Strategija

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS SBM-2 „Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės“

9.

Taikydama 2 ETAS SBM-2 43 straipsnį, įmonė turi atskleisti, kaip jos strategijoje ir verslo modelyje atsižvelgiama į vertės grandinės darbuotojų, kuriems įmonė gali daryti reikšmingą poveikį, interesus, nuomones ir teises, įskaitant pagarbą jų žmogaus teisėms. Vertės grandinės darbuotojai yra viena iš pagrindinių paveikiamų suinteresuotųjų subjektų grupių.

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS SBM-3 „Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu“

10.

Taikydama 2 ETAS SBM-3 48 straipsnį, įmonė turi atskleisti: (a) ar ir kaip faktinis ir galimas poveikis vertės grandinės darbuotojams, nustatytas pagal 2 ETAS IRO-1 „Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas“ : i) kyla dėl įmonės strategijos ir verslo modelių arba yra su jais susijęs ir ii) paveikia ir padeda pritaikyti įmonės strategiją ir verslo modelį, ir (b) jos reikšmingų rizikų ir galimybių, atsirandančių dėl poveikio vertės grandinės darbuotojams ir priklausomybės nuo jų, ir jos strategijos bei verslo modelio ryšį.

11.

Vykdydama 2 ETAS SBM-3 48 straipsnio reikalavimus įmonė turi atskleisti, ar visi vertės grandinės darbuotojai, kuriems įmonė veikiausiai darys reikšmingą poveikį, įskaitant poveikį, susijusį su pačios įmonės operacijomis ir vertės grandine, be kita ko, poveikį per jos produktus ar paslaugas, taip pat per jos verslo santykius, yra įtraukti į jos pagal 2 ETAS atskleidžiamos informacijos aprėptį. Be to, įmonė turi pateikti šią informaciją: (a) trumpą vertės grandinės darbuotojų, kuriems įmonė gali daryti reikšmingą poveikį, įskaitant poveikį, susijusį su pačios įmonės operacijomis ir vertės grandine, be kita ko, poveikį per jos produktus ar paslaugas, taip pat per jos verslo santykius, rūšių aprašymą ir nurodyti, ar jie yra: i. darbuotojai, dirbantys įmonės veiklos vietoje, tačiau nepriskiriami prie savos darbo jėgos, t. y. jie nėra savarankiškai dirbantys asmenys ar darbuotojai, kuriuos teikia trečiosios šalies įmonės, daugiausia užsiimančios įdarbinimo veikla (jiems taikomas S1 ETAS); ii. darbuotojai, dirbantys įmonės vertės grandinės pradinės grandies subjektams (pvz., dalyvaujantiems išgaunant metalus ar mineralus ar nuimant derlių, taip pat rafinavimo, gamybos ar kitų formų perdirbimo veikloje); iii. darbuotojai, dirbantys įmonės vertės grandinės galutinės grandies subjektams (pvz., subjektams, dalyvaujantiems logistikos veikloje, arba platinimo paslaugų teikėjams, franšizės gavėjams, mažmenininkams); iv. darbuotojai, dalyvaujantys bendrosios įmonės ar specialiosios paskirties subjekto operacijose, susijusiose su ataskaitas teikiančia įmone; v. darbuotojai, kurie (pirmiau nurodytose kategorijose arba papildomai) yra ypač pažeidžiami neigiamo poveikio dėl savo įgimtų savybių arba dėl konkrečių aplinkybių, kaip antai profesinių sąjungų nariai, darbuotojai migrantai, namuose dirbantys darbuotojai, moterys ar jauni darbuotojai; (b) bet kokias geografines teritorijas šalies ar kitais lygmenimis arba biržos prekes, dėl kurių įmonės vertės grandinės darbuotojams kyla didelė vaikų darbo arba priverčiamojo darbo ar privalomojo darbo rizika (111); (c) reikšmingo neigiamo poveikio atveju – ar jis yra: i) plačiai paplitęs arba sisteminis aplinkybėmis, kuriomis įmonė veikia arba turi tiekimo šaltinių ar kitų verslo santykių (pavyzdžiui, vaikų darbas arba priverčiamasis darbas tam tikrų biržos prekių tiekimo grandinėse konkrečiose šalyse ar regionuose), arba ii) yra susijęs su pavieniais incidentais (pavyzdžiui, pramonine avarija ar naftos išsiliejimu) arba konkrečiais verslo santykiais. Be kita ko, reikia atsižvelgti į poveikį vertės grandinės darbuotojams, kuris gali kilti dėl perėjimo prie žalesnių ir neutralaus poveikio klimatui operacijų. Galimas poveikis apima poveikį, susijusį su inovacijomis ir restruktūrizavimu, kasyklų uždarymu, didesne naudingųjų iškasenų, reikalingų pereinant prie tvarios ekonomikos, kasyba ir saulės baterijų plokščių gamyba; (d) reikšmingo teigiamo poveikio atveju – trumpą veiklos, dėl kurios daromas teigiamas poveikis (pvz., atnaujinta pirkimų praktika, tiekimo grandinės darbuotojų pajėgumų didinimas), įskaitant galimybių suteikimą darbuotojams, kaip antai darbo vietų kūrimą ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimą vykdant teisingą pertvarką, aprašymą ir vertės grandinės darbuotojų, kuriems daromas arba gali būti daromas teigiamas poveikis, rūšių aprašymą; įmonė taip pat gali atskleisti, ar teigiamas poveikis daromas konkrečiose šalyse ar regionuose, ir (e) bet kokias įmonės reikšmingas rizikas ir galimybes, atsirandančias dėl jos poveikio vertės grandinės darbuotojams ir priklausomybės nuo jų.

12.

Aprašydama pagrindines vertės grandinės darbuotojų, kurie yra arba gali būti neigiamai paveikiami, rūšis, remdamasi 2 ETAS IRO-1 nustatytu reikšmingumo vertinimu, įmonė turi atskleisti, ar ir kaip ji suprato, kad konkrečių savybių turintiems, konkrečiomis sąlygomis dirbantiems ar konkrečią veiklą vykdantiems darbuotojams gali kilti didesnė žalos rizika.

13.

Įmonė turi atskleisti, kurios iš jos reikšmingų rizikų ir galimybių (jei jų yra), atsirandančių dėl poveikio jos vertės grandinės darbuotojams ir priklausomybės nuo jų, yra susijusios su konkrečiomis vertės grandinės darbuotojų grupėmis (pavyzdžiui, konkrečiomis amžiaus grupėmis arba darbuotojais konkrečioje gamykloje ar šalyje), o ne su visais jos vertės grandinės darbuotojais.

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

S2-1 atskleidimo reikalavimas „Su vertės grandinės darbuotojais susijusi politika“

14.

Įmonė turi aprašyti savo politiką, kuria siekiama valdyti jos reikšmingą poveikį vertės grandinės darbuotojams, taip pat susijusias reikšmingas rizikas ir galimybes.

15.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kokiu mastu įmonė vykdo politiką, pagal kurią nustatomas, vertinamas, valdomas ir (arba) ištaisomas jos reikšmingas poveikis konkrečiai vertės grandinės darbuotojams, taip pat politiką, kuri apima su vertės grandinės darbuotojais susijusias reikšmingas rizikas ir galimybes.

16.

Atskleidžiant pagal 14 straipsnį reikalaujamą informaciją turi būti pateikta informacija apie įmonės politiką, kuria siekiama valdyti jos reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes, susijusius su vertės grandinės darbuotojais, pagal 2 ETAS MDR-P „Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika“ . Be to, įmonė turi nurodyti, ar tokia politika taikoma konkrečioms vertės grandinės darbuotojų grupėms, ar visiems vertės grandinės darbuotojams.

17.

Įmonė turi aprašyti savo žmogaus teisių politikos įsipareigojimus (112), kurie yra svarbūs vertės grandinės darbuotojams, įskaitant procesus ir mechanizmus, skirtus stebėti, kaip laikomasi JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, TDO deklaracijos dėl pagrindinių principų ir teisių darbe ar EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms (113). Atskleisdama informaciją daugiausia dėmesio ji turi skirti tiems klausimams, kurie yra reikšmingi toliau nurodytų dalykų atžvilgiu, taip pat bendrą požiūrį į: (a) pagarba darbuotojų žmogaus teisėms, įskaitant darbuotojų teises; (b) vertės grandinės darbuotojų įtraukimu ir (c) priemones, kuriomis ištaisomas poveikis žmogaus teisėms ir (arba) suteikiama galimybė jį ištaisyti.

18.

Įmonė turi nurodyti, ar jos politika, susijusia su vertės grandinės darbuotojais, konkrečiai sprendžiami prekybos žmonėmis (114), priverčiamojo darbo ar privalomojo darbo ir vaikų darbo klausimai. Įmonė taip pat turi nurodyti, ar ji turi tiekėjų elgesio kodeksą (115).

19.

Įmonė turi atskleisti, ar ir kaip jos politika vertės grandinės darbuotojų atžvilgiu yra suderinta su vertės grandinės darbuotojams svarbiomis tarptautiniu mastu pripažintomis priemonėmis, įskaitant Jungtinių Tautų (JT) verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus (116). Įmonė taip pat turi atskleisti, kokiu mastu jos vertės grandinės pradinėje ir galutinėje grandyse buvo pranešta apie Jungtinių Tautų (JT) verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, TDO deklaracijos dėl pagrindinių principų ir teisių darbe ar EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms nesilaikymo atvejus, susijusius su vertės grandinės darbuotojais, ir, jei taikoma, nurodyti tokių atvejų pobūdį (117).

S2-2 atskleidimo reikalavimas „Vertės grandinės darbuotojų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai“

20.

Įmonė turi atskleisti savo bendruosius vertės grandinės darbuotojų ir jų atstovų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl faktinio ir galimo poveikio jiems procesus.

21.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, ar ir kaip įmonė, vykdydama nuolatinį išsamaus patikrinimo procesą, įtraukia vertės grandinės darbuotojus ir jų teisėtus atstovus arba patikimus įgaliotinius sprendžiant klausimus dėl reikšmingo faktinio ir galimo teigiamo ir (arba) neigiamo poveikio, kuris juos paveikia arba, tikėtina, paveiks, taip pat ar ir kaip į vertės grandinės darbuotojų požiūrius atsižvelgiama įmonės sprendimų priėmimo procesuose.

22.

Įmonė turi atskleisti, ar ir kaip ji atsižvelgia į vertės grandinės darbuotojų požiūrius priimdama sprendimus arba vykdydama veiklą, kuriais siekiama valdyti faktinį ir galimą poveikį vertės grandinės darbuotojams. Atskleidžiant šią informaciją, kai aktualu, turi būti turi būti paaiškinama: (a) ar vertės grandinės darbuotojai arba jų teisėti atstovai įtraukiami tiesiogiai, ar per patikimus įgaliotinius, kurie žino apie jų situaciją; (b) etapas (-ai), kuriuo (-iais) užtikrinamas įtraukimas, taip pat įtraukimo rūšis ir dažnumas; (c) kurią funkciją atliekantis ir aukščiausias pareigas einantis asmuo įmonėje turi su veikla susijusią atsakomybę užtikrinti, kad įtraukimas būtų užtikrintas ir kad formuojant įmonės požiūrį būtų atsižvelgiama į jo rezultatus; (d) kai taikoma, pasauliniai pagrindų susitarimai arba kiti įmonės ir pasaulinių sąjungų federacijų sudaryti susitarimai, susiję su pagarba vertės grandinės darbuotojų žmogaus teisėms, įskaitant jų teisę į kolektyvines derybas, ir įskaitant paaiškinimą, kaip susitarimu įmonei suteikiama galimybė susipažinti su tų darbuotojų požiūriais, ir (e) kai taikoma, kaip įmonė vertina vertės grandinės darbuotojų įtraukimo veiksmingumą, įskaitant, kai aktualu, bet kokius sudarytus susitarimus ar gautus rezultatus.

23.

Kai taikoma, įmonė turi atskleisti priemones, kurių ji imasi siekdama sužinoti darbuotojų, kurie gali būti ypač pažeidžiami poveikio ir (arba) marginalizuoti (pavyzdžiui, moterų, migrantų ar neįgalių darbuotojų), požiūrius.

24.

Jeigu įmonė negali atskleisti pirmiau reikalaujamos informacijos, nes ji nėra nustačiusi bendro vertės grandinės darbuotojų įtraukimo proceso, ji turi atskleisti šį faktą. Ji gali atskleisti laikotarpį, per kurį ji siekia tokį procesą nustatyti.

S2-3 atskleidimo reikalavimas „Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais vertės grandinės darbuotojai gali išreikšti susirūpinimą“

25.

Įmonė turi aprašyti procesus, kuriuos ji yra nustačiusi siekdama ištaisyti arba bendradarbiauti ištaisant neigiamą poveikį vertės grandinės darbuotojams, su kuriuo įmonė yra susijusi, taip pat kanalus, kuriais vertės grandinės darbuotojai gali pasinaudoti, kad praneštų apie susirūpinimą keliančius klausimus ir jie būtų išspręsti.

26.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas yra suteikti galimybę suprasti oficialias priemones, kuriomis naudodamiesi vertės grandinės darbuotojai gali tiesiogiai pranešti įmonei apie susirūpinimą keliančius klausimus ir apie poreikius ir (arba) kuriomis naudodamasi įmonė padeda užtikrinti tokių kanalų (pavyzdžiui, skundų teikimo mechanizmų) prieinamumą vertės grandinės darbuotojų darbo vietoje, ir kaip šių darbuotojų atžvilgiu imamasi tolesnių veiksmų, susijusių su iškeltais klausimais ir šių kanalų veiksmingumu.

27.

Įmonė turi aprašyti: (a) savo bendrą požiūrį ir procesus, kuriais siekiama ištaisyti arba prisidėti ištaisant poveikį, kai įmonė sukėlė reikšmingą neigiamą poveikį vertės grandinės darbuotojams arba prie jo prisidėjo, įskaitant tai, ar ir kaip įmonė įvertina, ar ištaisymas yra veiksmingas; (b) bet kokius konkrečius kanalus, kuriuos ji yra įdiegusi, kad vertės grandinės darbuotojai galėtų tiesiogiai įmonei išreikšti susirūpinimą ar poreikius ir kad į juos būtų atsižvelgta, įskaitant tai, ar jie įdiegti pačios įmonės ir (arba) ar jie yra trečiosios šalies mechanizmai; (c) procesus, kuriais ji padeda arba reikalauja užtikrinti tokių kanalų prieinamumą vertės grandinės darbuotojų darbo vietoje, ir (d) kaip ji stebi iškeltus ir sprendžiamus klausimus ir kaip užtikrina kanalų veiksmingumą, be kita ko, įtraukdama suinteresuotuosius subjektus, kurie yra numatyti tų kanalų naudotojai.

28.

Įmonė turi atskleisti, ar ir kaip ji įvertina, kad vertės grandinės darbuotojai žino apie šias struktūras ar procesus, kaip būdą išreikšti susirūpinimą ar poreikius ir užtikrinti, kad į juos būtų atsižvelgta, ir jais pasitiki. Be to, įmonė turi atskleisti, ar ji yra nustačiusi asmenų, kurie jais naudojasi, apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų politiką. Jei tokia informacija buvo atskleista pagal ETAS G1-1 atskleidimo reikalavimą, įmonė gali pateikti nuorodą į tą informaciją.

29.

Jeigu įmonė negali atskleisti pirmiau reikalaujamos informacijos, nes nėra sukūrusi pranešimo apie susirūpinimą keliančius klausimus kanalo ir (arba) nepadeda užtikrinti tokio kanalo prieinamumo vertės grandinės darbuotojų darbo vietoje, ji turi atskleisti šį faktą. Ji gali atskleisti laikotarpį, per kurį ji siekia tokį kanalą ar procesus nustatyti.

S2-4 atskleidimo reikalavimas „Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio vertės grandinės darbuotojams, su vertės grandinės darbuotojais susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas“

30.

Įmonė turi atskleisti, kokių veiksmų ji imasi siekdama reaguoti į reikšmingą poveikį vertės grandinės darbuotojams ir valdyti su vertės grandinės darbuotojais susijusias reikšmingas rizikas bei pasinaudoti su jais susijusiomis reikšmingomis galimybėmis, ir tų veiksmų veiksmingumą.

31.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas dvejopas. Pirma, siekiama suteikti galimybę suprasti visus veiksmus ar iniciatyvas, kuriais įmonė siekia: (a) užkirsti kelią neigiamam reikšmingam poveikiui vertės grandinės darbuotojams, jį sušvelninti ir ištaisyti, ir (arba) (b) užtikrinti teigiamą reikšmingą poveikį vertės grandinės darbuotojams. Antra, siekiama suteikti galimybę suprasti būdus, kuriais įmonė mažina su vertės grandinės darbuotojais susijusias reikšmingas rizikas ir skatina pasinaudoti reikšmingomis galimybėmis. Įmonė turi pateikti apibendrintą veiksmų planų ir išteklių, skirtų jos reikšmingam poveikiui, rizikoms ir galimybėms, susijusiems su vertės grandinės darbuotojais, valdyti, aprašymą pagal 2 ETAS MDR-A „Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai“.

32.

Kiek tai susiję su reikšmingu poveikiu, įmonė turi aprašyti: (a) veiksmus, kurių buvo imtasi, planuojama imtis arba imamasi siekiant užkirsti kelią reikšmingam neigiamam poveikiui vertės grandinės darbuotojams ar jį sušvelninti; (b) ar ir kaip ji ėmėsi veiksmų, kad ištaisytų arba suteiktų galimybę ištaisyti faktinį reikšmingą poveikį; (c) bet kokius papildomus veiksmus ar iniciatyvas, kuriuos ji yra nustačiusi ir kurių pagrindinis tikslas – daryti teigiamą poveikį vertės grandinės darbuotojams, ir (d) kaip ji stebi ir vertina tokių veiksmų ir iniciatyvų veiksmingumą užtikrinant, kad numatyti rezultatai vertės grandinės darbuotojams būtų pasiekti.

33.

Kiek tai susiję su 30 straipsniu, įmonė turi aprašyti: (a) procesus, kuriais ji nustato, koks veiksmas yra reikalingas ir tinkamas reaguojant į konkretų faktinį ar galimą poveikį vertės grandinės darbuotojams; (b) savo požiūrį į veiksmus, kurių reikia imtis dėl konkretaus reikšmingo neigiamo poveikio vertės grandinės darbuotojams, įskaitant bet kokius veiksmus, susijusius su pačios įmonės pirkimų ar kita vidine praktika, taip pat pajėgumų didinimą ar kitų formų vertės grandinės subjektų įtraukimą arba bendradarbiavimo su sektoriaus atstovais ar kitomis svarbiomis šalimis veiksmus, ir (c) kaip ji užtikrina, kad procesai, kuriais siekiama ištaisyti ar suteikti galimybę ištaisyti reikšmingą neigiamą poveikį, būtų prieinami ir veiksmingi jų įgyvendinimo ir rezultatų požiūriu.

34.

Kiek tai susiję su reikšmingomis rizikomis ir galimybėmis, įmonė turi aprašyti: (a) kokių veiksmų planuojama imtis arba imamasi siekiant sumažinti reikšmingas rizikas įmonei, kylančias dėl jos poveikio vertės grandinės darbuotojams ir priklausomybės nuo jų, ir kaip ji stebi veiksmingumą praktikoje, ir (b) kokių veiksmų planuojama imtis arba imamasi, kad įmonė galėtų pasinaudoti reikšmingomis galimybėmis, susijusiomis su vertės grandinės darbuotojais.

35.

Įmonė turi atskleisti, ar ir kaip ji imasi veiksmų užtikrinti, kad jos pačios praktika nekeltų ar neprisidėtų prie reikšmingo neigiamo poveikio vertės grandinės darbuotojams, įskaitant, kai aktualu, susijusi su viešaisiais pirkimais, pardavimais ir duomenų naudojimu. Be kita ko, gali būti atskleidžiama, kokio požiūrio laikomasi, kai kyla įtampa tarp reikšmingo neigiamo poveikio prevencijos ir mažinimo ir kito verslo spaudimo.

36.

Įmonė taip pat turi atskleisti, ar buvo pranešta apie dideles problemas ir incidentus žmogaus teisių srityje, susijusius su jos vertės grandinės pradinės ir galutinės grandžių darbuotojais, ir, jei taikoma, juos atskleisti (118).

37.

Atskleisdama informaciją, kurios reikalaujama pagal 32 straipsnio c punktą, įmonė turi atsižvelgti į 2 ETAS (žr. 2 ETAS MDR-T „Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius“, jeigu veiksmo veiksmingumą ji vertina pagal nustatytą uždavinį.

38.

Įmonė turi atskleisti, kokie ištekliai skiriami jos reikšmingam poveikiui valdyti, ir pateikti informaciją, kuri suteiktų galimybę vartotojams suprasti, kaip valdomas reikšmingas poveikis.

Rodikliai ir uždaviniai

S2-5 atskleidimo reikalavimas „Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu“

39.

Įmonė turi atskleisti per tam tikrą laiką įgyvendinamus ir į rezultatus orientuotus uždavinius, kuriuos ji gali būti nustačiusi ir kurie yra susiję su: (a) neigiamo poveikio vertės grandinės darbuotojams mažinimu ir (arba) (b) teigiamo poveikio vertės grandinės darbuotojams didinimu, ir (arba) (c) su vertės grandinės darbuotojais susijusių reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu.

40.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kokiu mastu įmonė naudoja per tam tikrą laiką įgyvendinamus ir į rezultatus orientuotus uždavinius, siekdama skatinti ir vertinti savo pažangą šalinant reikšmingą neigiamą poveikį ir (arba) didinant teigiamą poveikį vertės grandinės darbuotojams ir (arba) valdant reikšmingas rizikas ir galimybes, susijusias su vertės grandinės darbuotojais.

41.

Apibendrintas įmonės reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių, susijusių su vertės grandinės darbuotojais, valdymo uždavinių aprašymas turi apimti informacijos reikalavimus, apibrėžtus 2 ETAS MDR-T.

42.

Įmonė turi atskleisti uždavinių nustatymo procesą, įskaitant tai, ar ir kaip įmonė tiesiogiai įtraukė vertės grandinės darbuotojus, jų teisėtus atstovus arba patikimus įgaliotinius, kurie žino apie jų situaciją, į šiuos procesus: (a) visų tokių uždavinių nustatymą; (b) įmonės veiklos rezultatų stebėjimą pagal juos ir (c) bet kokios įgytos patirties ar patobulinimų, atsižvelgiant į įmonės veiklos rezultatus, nustatymą.

S3 ETAS

PAVEIKIAMOS BENDRUOMENĖS

TURINYS

Tikslas

Sąveika su kitais ETAS

Atskleidimo reikalavimai

–

2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“

Strategija

–

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS SBM-2 „Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės“

–

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS SBM-3 „Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu“

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

–

S3-1 atskleidimo reikalavimas „Su paveikiamomis bendruomenėmis susijusi politika“

–

S3-2 atskleidimo reikalavimas „Paveikiamų bendruomenių įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai“

–

S3-3 atskleidimo reikalavimas „Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais paveikiamos bendruomenės gali išreikšti susirūpinimą“

–

S3-4 atskleidimo reikalavimas „Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio paveikiamoms bendruomenėms, su paveikiamomis bendruomenėmis susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas“

Rodikliai ir uždaviniai

–

S3-5 atskleidimo reikalavimas „Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu“

A priedėlis.

Taikymo reikalavimai

–

Tikslas

–

2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“

Strategija

–

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS SBM-2 „Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės“

–

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS SBM-3 „Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu“

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

–

S3-1 atskleidimo reikalavimas „Su paveikiamomis bendruomenėmis susijusi politika“

–

S3-2 atskleidimo reikalavimas „Paveikiamų bendruomenių įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai“

–

S3-3 atskleidimo reikalavimas „Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais paveikiamos bendruomenės gali išreikšti susirūpinimą“

–

S3-4 atskleidimo reikalavimas „Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio, su paveikiamomis bendruomenėmis susijusių reikšmingų rizikų mažinimo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų bei metodų veiksmingumas“

Rodikliai ir uždaviniai

–

S3-5 atskleidimo reikalavimas „Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu“

Tikslas

1.

Šio standarto tikslas – nustatyti informacijos atskleidimo reikalavimus, kurie suteiks galimybę tvarumo ataskaitos vartotojams suprasti reikšmingą poveikį paveikiamoms bendruomenėms, susijusį su pačios įmonės operacijomis ir vertės grandine, įskaitant poveikį per jos produktus ar paslaugas, taip pat per jos verslo santykius, ir jos susijusias reikšmingas rizikas ir galimybes, įskaitant: (a) kokį reikšmingą teigiamą ir neigiamą poveikį įmonė faktiškai daro arba gali daryti bendruomenėms srityse, kuriose poveikis yra labiausiai tikėtinas ir stiprus; (b) visus veiksmus, kurių imtasi siekiant išvengti faktinio arba galimo neigiamo poveikio, jį sušvelninti arba ištaisyti, taip pat reaguoti į rizikas ir galimybes, ir tokių veiksmų rezultatus; (c) įmonės reikšmingų rizikų ir galimybių, susijusių su jos poveikiu paveikiamoms bendruomenėms ir priklausomybe nuo jų, pobūdį, rūšį ir mastą, taip pat tai, kaip įmonė jas valdo, ir (d) reikšmingų rizikų ir galimybių, atsirandančių dėl įmonės poveikio paveikiamoms bendruomenėms ir priklausomybės nuo jų, finansinį poveikį įmonei trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais.

2.

Kad šis tikslas būtų pasiektas, šiame standarte reikalaujama paaiškinti bendrą požiūrį, kuriuo įmonė vadovaujasi siekdama nustatyti ir valdyti bet kokį reikšmingą faktinį ir galimą poveikį paveikiamoms bendruomenėms, susijusį su: (a) bendruomenių ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis (pavyzdžiui, tinkamu būstu, tinkamu maistu, vandeniu ir sanitarija, su žeme susijusiu ir su saugumu susijusiu poveikiu); (b) bendruomenių pilietinėmis ir politinėmis teisėmis (pavyzdžiui, saviraiškos laisve, susirinkimų laisve, poveikiu žmogaus teisių gynėjams) ir (c) specialiomis čiabuvių teisėmis (pavyzdžiui, laisvo, išankstinio ir informacija grindžiamo sutikimo, laisvo apsisprendimo ir kultūrinėmis teisėmis).

3.

Šiuo standartu taip pat reikalaujama paaiškinti, kaip toks poveikis ir įmonės priklausomybė nuo paveikiamų bendruomenių gali lemti įmonei reikšmingas rizikas ar galimybes. Pavyzdžiui, neigiami santykiai su paveikiamomis bendruomenėmis gali sutrikdyti pačios įmonės operacijas arba pakenkti jos reputacijai, o konstruktyvūs santykiai gali duoti naudos verslui, pavyzdžiui, suteikti galimybę vykdyti stabilias operacijas be konfliktų ir lengviau samdyti darbuotojus vietoje.

Sąveika su kitais ETAS

4.

Šis standartas taikomas, kai per 2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“ nustatytą reikšmingumo vertinimo procesą nustatomas su paveikiamomis bendruomenėmis susijęs reikšmingas poveikis ir (arba) reikšmingos rizikos ir galimybės.

5.

Šis standartas turi būti skaitomas kartu su 1 ETAS „Bendrieji reikalavimai“ ir 2 ETAS, taip pat su S1 ETAS „Sava darbo jėga“ , S2 ETAS „Vertės grandinės darbuotojai“ ir S4 ETAS „Vartotojai ir galutiniai naudotojai“ .

Atskleidimo reikalavimai

2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“

6.

Šio skirsnio reikalavimai turėtų būti skaitomi kartu su 2 ETAS atskleidimo reikalavimais dėl strategijos (SBM). Pagal juos atskleidžiama informacija turi būti pateikiama kartu su informacija, kurios reikalaujama pagal 2 ETAS, išskyrus SBM-3 „Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu“ , pagal kurį atskleidžiamą informaciją įmonė turi galimybę pateikti kartu su temine atskleidžiama informacija.

Strategija

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS SBM-2 „Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės“

7.

Taikydama 2 ETAS SBM-2 43 straipsnį, įmonė turi atskleisti, kaip jos strategijoje ir verslo modelyje atsižvelgiama į paveikiamų bendruomenių nuomones, interesus ir teises, įskaitant pagarbą jų žmogaus teisėms (ir jų, kaip čiabuvių, teisėms, kai taikoma). Paveikiamos bendruomenės yra viena iš pagrindinių paveikiamų suinteresuotųjų subjektų grupių.

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS SBM-3 „Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu“

8.

Taikydama 2 ETAS SBM-3 48 straipsnį, įmonė turi atskleisti: (a) ar ir kaip faktinis ir galimas poveikis paveikiamoms bendruomenėms, nustatytas pagal 2 ETAS IRO-1 „Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas“ : i) kyla dėl įmonės strategijos ir verslo modelių arba yra su jais susijęs ir ii) paveikia ir padeda pritaikyti įmonės strategiją ir verslo modelį, ir (b) jos reikšmingų rizikų ir galimybių, atsirandančių dėl poveikio paveikiamoms bendruomenėms ir priklausomybės nuo jų, ir jos strategijos bei verslo modelio ryšį.

9.

Vykdydama 48 straipsnio reikalavimus įmonė turi atskleisti, ar visos paveikiamos bendruomenės, kurioms įmonė veikiausiai darys reikšmingą poveikį, įskaitant poveikį, susijusį su pačios įmonės operacijomis ir vertės grandine, be kita ko, poveikį per jos produktus ar paslaugas, taip pat per jos verslo santykius, yra įtrauktos į jos pagal 2 ETAS atskleidžiamos informacijos aprėptį. Be to, įmonė turi pateikti šią informaciją: (a) trumpą bendruomenių, kurioms daromas reikšmingas poveikis dėl jos pačios operacijų arba per jos vertės grandinės pradinę ir galutinę grandis, rūšių aprašymą, ir nurodyti, ar jos yra: i. bendruomenės, gyvenančios ar dirbančios netoli įmonės veikiančių veiklos vietų, gamyklų, objektų ar kitų fizinių operacijų vietų, arba labiau nutolusios bendruomenės, kurias paveikia tose gamybos vietose vykdoma veikla (pavyzdžiui, žemiau pasroviui esančių vandens telkinių tarša); ii. bendruomenės visoje įmonės vertės grandinėje (pavyzdžiui, tos, kurias paveikia tiekėjų objektų operacijos arba logistikos ir platinimo paslaugų teikėjų veikla); iii. bendruomenės viename arba abiejuose vertės grandinės galiniuose taškuose (pavyzdžiui, metalų ar naudingųjų iškasenų gavybos arba derliaus nuėmimo taške arba bendruomenės šalia atliekų šalinimo ar perdirbimo vietų); iv. čiabuvių bendruomenės; (b) reikšmingo neigiamo poveikio atveju – ar jis yra i) plačiai paplitęs arba sisteminis aplinkybėmis, kuriomis įmonė veikia, turi tiekimo šaltinių arba palaiko kitus verslo santykius (pavyzdžiui, marginalizuotos gyventojų grupės, patiriančios poveikį sveikatai ir gyvenimo kokybei labai industrializuotoje zonoje), arba ii) yra susijęs su pavieniais incidentais pačios įmonės operacijose (pvz., toksinių atliekų išsiliejimas, darantis poveikį bendruomenės galimybei gauti švaraus geriamojo vandens) arba su konkrečiais verslo santykiais (pvz., taikus bendruomenių protestas prieš verslo operacijas, į kurį buvo sureaguota smurtiniu įmonės saugumo tarnybų atsaku). Be kita ko, reikia atsižvelgti į poveikį paveikiamoms bendruomenėms, kuris gali kilti dėl perėjimo prie žalesnių ir neutralaus poveikio klimatui operacijų. Galimas poveikis apima poveikį, susijusį su inovacijomis ir restruktūrizavimu, kasyklų uždarymu, didesne naudingųjų iškasenų, reikalingų pereinant prie tvarios ekonomikos, kasyba ir saulės baterijų plokščių gamyba; (c) reikšmingo teigiamo poveikio atveju – trumpą veiklos, kurią vykdant daromas teigiamas poveikis (pavyzdžiui, pajėgumų stiprinimas siekiant remti daugiau ir naujų formų vietos pragyvenimo šaltinių) ir paveikiamų bendruomenių, kurios yra arba gali būti teigiamai paveikiamos, rūšių aprašymą; įmonė taip pat gali atskleisti, ar teigiamas poveikis daromas konkrečiose šalyse ar regionuose, ir (d) bet kokias reikšmingas rizikas ir galimybes verslui, atsirandančias dėl poveikio paveikiamoms bendruomenėms ir priklausomybės nuo jų.

10.

Aprašydama pagrindines paveikiamų bendruomenių, kurios yra arba gali būti neigiamai paveikiamos, rūšis, remdamasi pagal 2 ETAS IRO-1 atskleidimo reikalavimą nustatytu reikšmingumo vertinimu, įmonė turi atskleisti, ar ir kaip ji suprato, kad konkrečių savybių turinčioms, konkrečiomis sąlygomis gyvenančioms ar konkrečią veiklą vykdančioms paveikiamoms bendruomenėms gali kilti didesnė žalos rizika.

11.

Įmonė turi atskleisti, kurios iš jos reikšmingų rizikų ir galimybių (jei jų yra), atsirandančių dėl poveikio paveikiamoms bendruomenėms ir priklausomybės nuo jų, yra susijusios su konkrečiomis paveikiamų bendruomenių grupėmis, o ne su visomis paveikiamomis bendruomenėmis.

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

S3-1 atskleidimo reikalavimas „Su paveikiamomis bendruomenėmis susijusi politika“

12.

Įmonė turi aprašyti savo politiką, kuria siekiama valdyti jos reikšmingą poveikį paveikiamoms bendruomenėms, taip pat susijusias reikšmingas rizikas ir galimybes.

13.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kokiu mastu įmonė vykdo politiką, pagal kurią nustatomas, vertinamas, valdomas ir (arba) ištaisomas jos reikšmingas poveikis konkrečiai paveikiamoms bendruomenėms, taip pat politiką, kuri apima su paveikiamomis bendruomenėmis susijusias reikšmingas rizikas ir galimybes.

14.

Atskleidžiant pagal 12 straipsnį reikalaujamą informaciją turi būti pateikta informacija apie įmonės politiką, kuria siekiama valdyti jos reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes, susijusius su paveikiamomis bendruomenėmis, pagal 2 ETAS MDR-P „Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika“ . Be to, įmonė turi nurodyti, ar tokia politika skirta konkrečioms paveikiamoms bendruomenėms, ar visoms paveikiamoms bendruomenėms.

15.

Įmonė turi atskleisti visas konkrečias politikos nuostatas, kuriomis siekiama išvengti poveikio čiabuviams ir jį mažinti.

16.

Įmonė turi aprašyti savo žmogaus teisių politikos įsipareigojimus (119), kurie yra svarbūs paveikiamoms bendruomenėms, įskaitant procesus ir mechanizmus, skirtus stebėti, kaip laikomasi JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, TDO deklaracijos dėl pagrindinių principų ir teisių darbe ar EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms. Atskleisdama informaciją daugiausia dėmesio ji turi skirti tiems klausimams, kurie yra reikšmingi toliau nurodytų dalykų atžvilgiu (120), taip pat savo bendrą požiūrį į: (a) pagarbą bendruomenių ir ypač čiabuvių žmogaus teisėms; (b) paveikiamų bendruomenių įtraukimą ir (c) priemones, kuriomis ištaisomas poveikis žmogaus teisėms ir (arba) suteikiama galimybė jį ištaisyti.

17.

Įmonė turi atskleisti, ar ir kaip jos politika paveikiamų bendruomenių atžvilgiu yra suderinta su konkrečiai bendruomenėms ir čiabuviams svarbiomis tarptautiniu mastu pripažintomis priemonėmis, įskaitant Jungtinių Tautų (JT) verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus. Įmonė taip pat turi atskleisti, kokiu mastu jos pačios operacijų lygmeniu ar vertės grandinės pradinėje ir galutinėje grandyse buvo pranešta apie Jungtinių Tautų (JT) verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, TDO deklaracijos dėl pagrindinių principų ir teisių darbe ar EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms nesilaikymo atvejus, susijusius su paveikiamomis bendruomenėmis, ir, jei taikoma, nurodyti tokių atvejų pobūdį (121).

18.

Politika gali būti formuojama kaip atskira paveikiamoms bendruomenėms skirta politika arba gali būti įtraukiama į platesnį dokumentą, kaip antai etikos kodeksą ar bendrą tvarumo politiką, kuriuos įmonė jau atskleidė pagal kitą ETAS. Tokiais atvejais įmonė turi pateikti tikslią kryžminę nuorodą, kad būtų galima nustatyti politikos aspektus, kurie atitinka šio atskleidimo reikalavimo reikalavimus.

S3-2 atskleidimo reikalavimas „Paveikiamų bendruomenių įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai“

19.

Įmonė turi atskleisti savo bendruosius paveikiamų bendruomenių ir jų atstovų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl faktinio ir galimo poveikio joms procesus.

20.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, ar ir kaip įmonė, vykdydama nuolatinį išsamaus patikrinimo procesą, įtraukia paveikiamas bendruomenes, jų teisėtus atstovus ar patikimus įgaliotinius sprendžiant klausimus dėl reikšmingo faktinio ir galimo teigiamo ir (arba) neigiamo poveikio, kuris juos paveikia arba, tikėtina, paveiks, taip pat ar ir kaip į paveikiamų bendruomenių požiūrius atsižvelgiama įmonės sprendimų priėmimo procesuose.

21.

Įmonė turi atskleisti, ar ir kaip ji atsižvelgia į paveikiamų bendruomenių požiūrius priimdama sprendimus arba vykdydama veiklą, kuriais siekiama valdyti faktinį ir galimą poveikį bendruomenėms. Atskleidžiant šią informaciją, kai aktualu, turi būti turi būti paaiškinama: (a) ar paveikiamos bendruomenės arba jų teisėti atstovai įtraukiami tiesiogiai, ar per patikimus įgaliotinius, kurie žino apie jų situaciją; (b) etapas (-ai), kuriuo (-iais) užtikrinamas įtraukimas, taip pat įtraukimo rūšis ir dažnumas; (c) kurią funkciją atliekantis ir aukščiausias pareigas einantis asmuo įmonėje turi su veikla susijusią atsakomybę užtikrinti, kad įtraukimas būtų užtikrintas ir kad formuojant įmonės požiūrį būtų atsižvelgiama į jo rezultatus; (d) kai taikoma, kaip įmonė vertina paveikiamų bendruomenių įtraukimo veiksmingumą, įskaitant, kai aktualu, bet kokius sudarytus susitarimus ar gautus rezultatus.

22.

Kai taikoma, įmonė turi atskleisti priemones, kurių ji imasi siekdama sužinoti paveikiamų bendruomenių, kurios gali būti ypač pažeidžiamos poveikio ir (arba) marginalizuotos, požiūrius, ir konkrečių paveikiamų bendruomenių grupių, pavyzdžiui, moterų ir mergaičių, požiūrius.

23.

Jei paveikiamos bendruomenės yra čiabuviai, įmonė taip pat turi atskleisti, kaip laikydamasi savo suinteresuotųjų subjektų įtraukimo požiūrio ji atsižvelgia į jų konkrečias teises ir užtikrina, kad jų būtų paisoma, įskaitant jų teisę į laisvą, išankstinį ir informacija grindžiamą sutikimą, kiek tai susiję su: i) jų kultūros, intelektinėmis, religinėmis ir dvasinėmis vertybėmis; ii) veiksmais, kurie daro poveikį jų žemėms ir teritorijoms, ir iii) joms poveikį darančiomis teisinėmis ar administracinėmis priemonėmis. Visų pirma, kai įtraukiami čiabuviai, įmonė taip pat turi atskleisti, ar ir kaip su čiabuviais buvo konsultuojamasi dėl jų įtraukimo būdo ir parametrų (pavyzdžiui, planuojant įtraukimo darbotvarkę, pobūdį ir tvarkaraštį).

24.

Jeigu įmonė negali atskleisti pirmiau reikalaujamos informacijos, nes ji nėra nustačiusi bendro paveikiamų bendruomenių įtraukimo proceso, ji turi atskleisti šį faktą. Ji gali atskleisti laikotarpį, per kurį ji siekia tokį procesą nustatyti.

S3-3 atskleidimo reikalavimas „Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais paveikiamos bendruomenės gali išreikšti susirūpinimą“

25.

Įmonė turi aprašyti procesus, kuriuos ji yra nustačiusi siekdama ištaisyti arba bendradarbiauti ištaisant neigiamą poveikį paveikiamoms bendruomenėms, su kuriuo įmonė yra susijusi, taip pat kanalus, kuriais paveikiamos bendruomenės gali pasinaudoti, kad praneštų apie susirūpinimą keliančius klausimus ir jie būtų išspręsti.

26.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas yra suteikti galimybę suprasti oficialias priemones, kuriomis naudodamosi paveikiamos bendruomenės gali tiesiogiai pranešti įmonei apie susirūpinimą keliančius klausimus ir apie poreikius ir (arba) kuriomis naudodamasi įmonė padeda užtikrinti tokių kanalų (pavyzdžiui, skundų teikimo mechanizmų) prieinamumą per savo verslo santykius, ir kaip šių bendruomenių atžvilgiu imamasi tolesnių veiksmų, susijusių su iškeltais klausimais ir šių kanalų veiksmingumu.

27.

Įmonė turi aprašyti: (a) savo bendrą požiūrį ir procesus, kuriais siekiama ištaisyti arba prisidėti ištaisant poveikį, kai įmonė nustato, kad ji sukėlė reikšmingą neigiamą poveikį paveikiamoms bendruomenėms arba prie jo prisidėjo, įskaitant tai, ar ir kaip įmonė įvertina, kad ištaisymas yra veiksmingas; (b) bet kokius konkrečius kanalus, kuriuos ji yra įdiegusi, kad paveikiamos bendruomenės galėtų tiesiogiai įmonei išreikšti susirūpinimą ar poreikius ir kad į juos būtų atsižvelgta, įskaitant tai, ar jie įdiegti pačios įmonės ir (arba) dalyvaujant trečiųjų šalių mechanizmuose; (c) procesus, kuriais įmonė padeda užtikrinti tokių kanalų prieinamumą per savo verslo santykius, ir (d) kaip ji stebi iškeltus ir sprendžiamus klausimus ir kaip užtikrina kanalų veiksmingumą, be kita ko, įtraukdama suinteresuotuosius subjektus, kurie yra numatyti tų kanalų naudotojai.

28.

Įmonė turi atskleisti, ar ir kaip ji įvertina, kad paveikiamos bendruomenės žino apie šias struktūras ar procesus, kaip būdą išreikšti susirūpinimą ar poreikius ir užtikrinti, kad į juos būtų atsižvelgta, ir jais pasitiki. Be to, įmonė turi atskleisti, ar ji yra nustačiusi asmenų, kurie jais naudojasi, apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų politiką. Jei tokia informacija buvo atskleista pagal ETAS G1-1 atskleidimo reikalavimą, įmonė gali pateikti nuorodą į tą informaciją.

29.

Jeigu įmonė negali atskleisti pirmiau reikalaujamos informacijos, nes nėra sukūrusi pranešimo apie susirūpinimą keliančius klausimus kanalo ir (arba) nepadeda užtikrinti tokių kanalų prieinamumo per savo verslo santykius, ji turi atskleisti šį faktą. Ji gali atskleisti laikotarpį, per kurį ji siekia tokį kanalą ar procesus nustatyti.

S3-4 atskleidimo reikalavimas „Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio paveikiamoms bendruomenėms, su paveikiamomis bendruomenėmis susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas“

30.

Įmonė turi atskleisti, kokių veiksmų ji imasi siekdama reaguoti į reikšmingą poveikį paveikiamoms bendruomenėms ir valdyti su paveikiamomis bendruomenėmis susijusias reikšmingas rizikas bei pasinaudoti su jomis susijusiomis reikšmingomis galimybėmis, ir tų veiksmų veiksmingumą.

31.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas dvejopas. Pirma, juo siekiama suteikti galimybę suprasti visus veiksmus ir iniciatyvas, kuriais įmonė siekia: (a) užkirsti kelią neigiamam reikšmingam poveikiui paveikiamoms bendruomenėms, jį sušvelninti ir ištaisyti, ir (arba) (b) užtikrinti teigiamą reikšmingą poveikį paveikiamoms bendruomenėms. Antra, siekiama suteikti galimybę suprasti būdus, kuriais įmonė mažina su paveikiamomis bendruomenėmis susijusias reikšmingas rizikas ir siekia pasinaudoti su jomis susijusiomis reikšmingomis galimybėmis. Įmonė turi pateikti apibendrintą veiksmų planų ir išteklių, skirtų reikšmingam poveikiui, rizikoms ir galimybėms, susijusiems su paveikiamomis bendruomenėmis, valdyti, aprašymą pagal 2 ETAS MDR-A „Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai“ .

32.

Kiek tai susiję su reikšmingu poveikiu, įmonė turi aprašyti: (a) veiksmus, kurių buvo imtasi, planuojama imtis arba imamasi siekiant užkirsti kelią reikšmingam neigiamam poveikiui paveikiamoms bendruomenėms ar jį sušvelninti; (b) ar ir kaip ji ėmėsi veiksmų, kad ištaisytų arba suteiktų galimybę ištaisyti faktinį reikšmingą poveikį; (c) bet kokius papildomus veiksmus ar iniciatyvas, kuriuos ji yra nustačiusi ir kurių pagrindinis tikslas – daryti teigiamą poveikį paveikiamoms bendruomenėms, ir (d) kaip ji stebi ir vertina šių veiksmų ir iniciatyvų veiksmingumą užtikrinant, kad numatyti rezultatai paveikiamoms bendruomenėms būtų pasiekti.

33.

Kiek tai susiję su 29 straipsniu, įmonė turi aprašyti: (a) procesus, kuriais ji nustato, koks veiksmas yra reikalingas ir tinkamas reaguojant į konkretų faktinį ar galimą poveikį paveikiamoms bendruomenėms; (b) savo požiūrį į veiksmus, kurių reikia imtis dėl konkretaus reikšmingo neigiamo poveikio bendruomenėms, įskaitant bet kokius veiksmus, susijusius su savo pačios žemės įsigijimo, planavimo ir statybos, eksploatavimo ar uždarymo praktika, taip pat ar reikės platesnio masto kolektyvinių ar bendradarbiavimo veiksmų su kitomis svarbiomis šalimis, ir (c) kaip ji užtikrina, kad procesai, kuriais siekiama ištaisyti ar suteikti galimybę ištaisyti reikšmingą neigiamą poveikį, būtų prieinami ir veiksmingi jų įgyvendinimo ir rezultatų požiūriu.

34.

Kiek tai susiję su reikšmingomis rizikomis ir galimybėmis, įmonė turi aprašyti: (a) kokių veiksmų planuojama imtis arba imamasi siekiant sumažinti reikšmingą riziką įmonei, kylančią dėl jos poveikio paveikiamoms bendruomenėms ir priklausomybės nuo jų, ir kaip ji stebi veiksmingumą praktikoje, ir (b) kokių veiksmų planuojama imtis arba imamasi, kad įmonė galėtų pasinaudoti reikšmingomis galimybėmis, susijusiomis su paveikiamomis bendruomenėmis.

35.

Įmonė turi atskleisti, ar ir kaip ji imasi veiksmų siekdama užtikrinti, kad jos pačios praktika, įskaitant, kai aktualu, susijusi su planavimu, žemės įsigijimu ir eksploatavimu, žaliavų finansavimu, išgavimu ar gamyba, gamtos išteklių naudojimu ir poveikio aplinkai valdymu, nekeltų prie reikšmingo neigiamo poveikio paveikiamoms bendruomenėms ar prie jo neprisidėtų. Be kita ko, gali būti atskleidžiama, kokio požiūrio laikomasi, kai kyla įtampa tarp reikšmingo neigiamo poveikio prevencijos ir mažinimo ir kito verslo spaudimo.

36.

Įmonė taip pat turi atskleisti, ar buvo pranešta apie dideles problemas ir incidentus žmogaus teisių srityje, susijusius su paveikiamomis bendruomenėmis, ir, jei taikoma, juos atskleisti (122).

37.

Atskleisdama informaciją, kurios reikalaujama pagal 31 straipsnio c punktą, įmonė turi atsižvelgti į 2 ETAS MDR-T „Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius“ , jeigu veiksmo veiksmingumą ji vertina pagal nustatytą uždavinį.

38.

Įmonė turi atskleisti, kokie ištekliai skiriami jos reikšmingam poveikiui valdyti, ir pateikti informaciją, kuri suteiktų galimybę vartotojams suprasti, kaip valdomas reikšmingas poveikis.

Rodikliai ir uždaviniai

S3-5 atskleidimo reikalavimas „Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu“

39.

Įmonė turi atskleisti per tam tikrą laiką įgyvendinamus ir į rezultatus orientuotus uždavinius, kuriuos ji gali būti nustačiusi ir kurie yra susiję su: (a) neigiamo poveikio paveikiamoms bendruomenėms mažinimu ir (arba) (b) teigiamo poveikio paveikiamoms bendruomenėms didinimu, ir (arba) (c) su paveikiamomis bendruomenėmis susijusių reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu.

40.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kokiu mastu įmonė naudoja per tam tikrą laiką įgyvendinamus ir į rezultatus orientuotus uždavinius, siekdama skatinti ir vertinti savo pažangą mažinant reikšmingą neigiamą poveikį ir (arba) didinant teigiamą poveikį paveikiamoms bendruomenėms ir (arba) valdant reikšmingas rizikas ir galimybes, susijusias su paveikiamomis bendruomenėmis.

41.

Apibendrintas įmonės reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių, susijusių su paveikiamomis bendruomenėmis, valdymo uždavinių aprašymas turi apimti informacijos reikalavimus, apibrėžtus 2 ETAS MDR-T.

42.

Įmonė turi atskleisti uždavinių nustatymo procesą, įskaitant tai, ar ir kaip įmonė tiesiogiai įtraukė paveikiamas bendruomenes, jų teisėtus atstovus arba patikimus įgaliotinius, kurie žino apie jų situaciją, į šiuos procesus: (a) visų tokių uždavinių nustatymą; (b) įmonės veiklos rezultatų stebėjimą pagal juos ir (c) įgytos patirties ar patobulinimų, jei yra, atsižvelgiant į įmonės veiklos rezultatus, nustatymą.

S4 ETAS

VARTOTOJAI IR GALUTINIAI NAUDOTOJAI

TURINYS

Tikslas

Sąveika su kitais ETAS

Atskleidimo reikalavimai

–

2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“

Strategija

–

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS SBM-2 „Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės“

–

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS SBM-3 „Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu“

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

–

S4-1 atskleidimo reikalavimas „Su vartotojais ir galutiniais naudotojais susijusi politika“

–

S4-2 atskleidimo reikalavimas „Vartotojų ir galutinių naudotojų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai“

–

S4-3 atskleidimo reikalavimas „Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais vartotojai ir (arba) galutiniai naudotojai gali išreikšti susirūpinimą“

–

S4-4 atskleidimo reikalavimas „Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio vartotojams ir galutiniams naudotojams, su vartotojais ir galutiniais naudotojais susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas“

Rodikliai ir uždaviniai

–

S4-5 atskleidimo reikalavimas „Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu“

A priedėlis.

Taikymo reikalavimai

–

Tikslas

–

2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“

Strategija

–

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS SBM-2 „Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės“

–

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS SBM-3 „Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu“

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

–

S4-1 atskleidimo reikalavimas „Su vartotojais ir galutiniais naudotojais susijusi politika“

–

S4-2 atskleidimo reikalavimas „Vartotojų ir galutinių naudotojų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai“

–

S4-3 atskleidimo reikalavimas „Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais vartotojai ir (arba) galutiniai naudotojai gali išreikšti susirūpinimą“

–

S4-4 atskleidimo reikalavimas „Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio, su vartotojais ir galutiniais naudotojais susijusių reikšmingų rizikų mažinimo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų bei metodų veiksmingumas“

Rodikliai ir uždaviniai

–

S4-5 atskleidimo reikalavimas „Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu“

Tikslas

1.

Šio standarto tikslas – nustatyti atskleidimo reikalavimus, kurie suteiks galimybę tvarumo ataskaitos vartotojams suprasti reikšmingą poveikį vartotojams ir galutiniams naudotojams, susijusį su pačios įmonės operacijomis ir vertės grandine, įskaitant poveikį per jos produktus ar paslaugas, taip pat per jos verslo santykius, ir jos susijusias reikšmingas rizikas ir galimybes, įskaitant: (a) kokį reikšmingą teigiamą ir neigiamą poveikį įmonė faktiškai daro arba gali daryti savo produktų ir (arba) paslaugų vartotojams ir (arba) galutiniams naudotojams (šiame standarte – „vartotojai ir galutiniai naudotojai“); (b) visus veiksmus, kurių imtasi siekiant išvengti faktinio arba galimo neigiamo poveikio, jį sušvelninti arba ištaisyti, taip pat reaguoti į rizikas ir galimybes, ir tokių veiksmų rezultatus; (c) įmonės reikšmingų rizikų ir galimybių, susijusių su jos poveikiu vartotojams ir galutiniams naudotojams ir priklausomybe nuo jų, pobūdį, rūšį ir mastą, taip pat tai, kaip įmonė tas rizikas ir galimybes valdo, ir (d) reikšmingų rizikų ir galimybių, atsirandančių dėl įmonės poveikio vartotojams ir (arba) galutiniams naudotojams ir priklausomybės nuo jų, finansinį poveikį įmonei trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais.

2.

Kad šis tikslas būtų pasiektas, šiame standarte reikalaujama paaiškinti bendrą požiūrį, kurio įmonė laikosi siekdama nustatyti ir valdyti bet kokį su jos produktais ir (arba) paslaugomis susijusį reikšmingą faktinį ir galimą poveikį vartotojams ir (arba) galutiniams naudotojams, susijusį su: (a) su informacija susijusiu poveikiu vartotojams ir (arba) galutiniams naudotojams (pavyzdžiui, privatumu, saviraiškos laisve ir galimybe gauti (kokybišką) informaciją); (b) vartotojų ir (arba) galutinių naudotojų asmenine sauga (pavyzdžiui, sveikata ir sauga, asmens saugumu ir vaikų apsauga); (c) vartotojų ir (arba) galutinių naudotojų socialine įtrauktimi (pavyzdžiui, nediskriminavimu, prieiga prie produktų ir paslaugų ir atsakinga rinkodara).

3.

Šiuo standartu taip pat reikalaujama paaiškinti, kaip toks poveikis, taip pat įmonės priklausomybė nuo vartotojų ir (arba) galutinių naudotojų, gali lemti įmonei reikšmingas rizikas ar galimybes. Pavyzdžiui, neigiamas poveikis įmonės produktų ir (arba) paslaugų reputacijai gali būti žalingas jos verslo veiklos rezultatams, o pasitikėjimas jos produktais ir (arba) paslaugomis gali būti naudingas jos verslo veiklai, pavyzdžiui, nes gali padidėti pardavimo apimtis ar išsiplėsti būsimų vartotojų bazę.

4.

Vartotojų ir galutinių naudotojų neteisėtas arba netinkamas įmonės produktų ir paslaugų naudojimas nepatenka į šio standarto taikymo sritį.

Sąveika su kitais ETAS

5.

Šis standartas taikomas, kai per 2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“ nustatytą reikšmingumo vertinimo procesą nustatomas su vartotojais ir (arba) galutiniais naudotojais susijęs reikšmingas poveikis ir (arba) reikšmingos rizikos ir galimybės.

6.

Šis standartas turi būti skaitomas kartu su 1 ETAS „Bendrieji reikalavimai“ ir 2 ETAS, taip pat su S1 ETAS „Sava darbo jėga“ , S2 ETAS „Vertės grandinės darbuotojai“ ir S3 ETAS „Paveikiamos bendruomenės“.

Atskleidimo reikalavimai

2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“

7.

Šio skirsnio reikalavimai turėtų būti skaitomi kartu su 2 ETAS atskleidimo reikalavimais dėl strategijos (SBM). Pagal juos atskleidžiama informacija turi būti pateikiama kartu su informacija, kurios reikalaujama pagal 2 ETAS, išskyrus SBM-3 „Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu“ , pagal kurį atskleidžiamą informaciją įmonė turi galimybę pateikti kartu su temine atskleidžiama informacija.

Strategija

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS SBM-2 „Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės“

8.

Taikydama 2 ETAS SBM-2 43 straipsnį įmonė turi atskleisti, kaip jos strategijoje ir verslo modelyje atsižvelgiama į vartotojų ir (arba) galutinių naudotojų interesus, nuomones ir teises, įskaitant pagarbą jų žmogaus teisėms. Vartotojai ir (arba) galutiniai naudotojai yra viena iš pagrindinių paveikiamų suinteresuotųjų subjektų grupių.

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS SBM-3 „Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu“

9.

Taikydama 2 ETAS SBM-3 48 straipsnį, įmonė turi atskleisti: (a) ar ir kaip faktinis ir galimas poveikis vartotojams ir (arba) galutiniams naudotojams, nustatytas pagal 2 ETAS IRO-1 „Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas“ atskleidimo reikalavimus: i) kyla dėl įmonės strategijos ir verslo modelio arba yra su jais susijęs ir ii) paveikia ir padeda pritaikyti įmonės strategiją ir verslo modelį, ir (b) jos reikšmingų rizikų ir galimybių, atsirandančių dėl poveikio vartotojams ir (arba) galutiniams naudotojams ir priklausomybės nuo jų, ir jos strategijos bei verslo modelio ryšį.

10.

Vykdydama 48 straipsnio reikalavimus įmonė turi atskleisti, ar visi vartotojai ir (arba) galutiniai naudotojai, kuriems įmonė veikiausiai darys reikšmingą poveikį, įskaitant poveikį, susijusį su pačios įmonės operacijomis ir vertės grandine, be kita ko, poveikį per jos produktus ar paslaugas, taip pat per jos verslo santykius, yra įtraukti į jos pagal 2 ETAS atskleidžiamos informacijos aprėptį. Be to, įmonė turi atskleisti šią informaciją: (a) trumpą vartotojų ir (arba) galutinių naudotojų, kurie patiria reikšmingą poveikį dėl jos pačios operacijų arba per jos vertės grandinę, rūšių aprašymą, nurodant, ar jie yra: i. produktų, kurie savaime yra kenksmingi žmonėms ir (arba) didina lėtinių ligų riziką, vartotojai ir (arba) galutiniai naudotojai; ii. paslaugų, kurios galimai neigiamai paveikia vartotojų ir (arba) galutinių naudotojų teisę į privatumą, jų asmens duomenų apsaugą, saviraiškos laisvę ir nediskriminavimą, vartotojai ir (arba) galutiniai naudotojai; iii. vartotojai ir (arba) galutiniai naudotojai, kuriems yra itin svarbi tiksli ir prieinama su produktais ar paslaugomis susijusi informacija, pavyzdžiui, naudojimo vadovai ir produktų etiketės, siekiant išvengti galimo žalingo produkto ar paslaugos naudojimo; iv. vartotojai ir (arba) galutiniai naudotojai, kurie yra itin pažeidžiami rinkodaros ar pardavimo strategijų keliamo poveikio sveikatai ar privatumui, pavyzdžiui, vaikai ar finansiškai pažeidžiami asmenys; (b) reikšmingo neigiamo poveikio atveju – ar jis yra arba i) plačiai paplitęs arba sisteminis aplinkybėmis, kuriomis įmonė parduoda ar tiekia savo produktus arba teikia paslaugas (pavyzdžiui, kai vykdoma valstybinė priežiūra, paveikianti paslaugų naudotojų teisę į privatų gyvenimą), arba ii) susijęs su pavieniais incidentais (pavyzdžiui, su tam tikru produktu susijęs defektas) ar su konkrečiais verslo santykiais (pavyzdžiui, verslo partneris naudoja rinkodaros priemones, kurios netinkamai skirtos jauniems vartotojams); (c) reikšmingo teigiamo poveikio atveju – trumpai aprašyti veiklą, kuri lemia teigiamą poveikį (pavyzdžiui, tai gali būti produkto dizainas, dėl kurio padidėja jo prieinamumas neįgaliesiems), ir vartotojų ir (arba) galutinių naudotojų, kuriems daromas arba galėtų būti daromas teigiamas poveikis, rūšis; įmonė taip pat gali atskleisti, ar teigiamas poveikis daromas konkrečiose šalyse ar regionuose, ir (d) visas reikšmingas rizikas ir galimybes verslui, atsirandančias dėl poveikio vartotojams ir (arba) galutiniams naudotojams ir priklausomybės nuo jų.

11.

Aprašydama pagrindines vartotojų ir (arba) galutinių naudotojų, kurie yra arba gali būti neigiamai paveikiami, rūšis, remdamasi 2 ETAS IRO-1 nustatytu reikšmingumo vertinimu, įmonė turi atskleisti, ar ir kaip ji suprato, kad konkrečių savybių turintiems arba konkrečius produktus ar paslaugas naudojantiems vartotojams ir (arba) galutiniams naudotojams kyla didesnė žalos rizika.

12.

Įmonė turi atskleisti, kurios iš jos reikšmingų rizikų ir galimybių (jei jų yra), atsirandančių dėl poveikio vartotojams ir (arba) galutiniams naudotojams ir priklausomybės nuo jų, yra susijusios su konkrečiomis vartotojų ir (arba) galutinių naudotojų grupėmis (pavyzdžiui, konkretaus amžiaus grupėms), o ne su visais vartotojais ir (arba) galutiniais naudotojais.

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

S4-1 atskleidimo reikalavimas „Su vartotojais ir galutiniais naudotojais susijusi politika“

13.

Įmonė turi aprašyti savo politiką, kuria siekiama valdyti jos produktų ir (arba) paslaugų reikšmingą poveikį vartotojams ir galutiniams naudotojams, taip pat susijusias reikšmingas rizikas ir galimybes.

14.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kokiu mastu įmonė vykdo politiką, pagal kurią nustatomas, vertinamas, valdomas ir (arba) ištaisomas jos reikšmingas poveikis konkrečiai vartotojams ir (arba) galutiniams naudotojams, taip pat politiką, kuri aprėpia su vartotojais ir (arba) galutiniais naudotojais susijusias reikšmingas rizikas ar galimybes.

15.

Atskleidžiant pagal 13 straipsnį reikalaujamą informaciją turi būti pateikta informacija apie įmonės politiką, kuria siekiama valdyti jos reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes, susijusius su vartotojais ir (arba) galutiniais naudotojais, pagal 2 ETAS MDR-P „Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika“. Be to, įmonė turi nurodyti, ar tokia politika skirta konkrečioms vartotojų ir (arba) galutinių naudotojų grupėms, ar visiems vartotojams ir (arba) galutiniams naudotojams.

16.

Įmonė turi aprašyti savo žmogaus teisių politikos įsipareigojimus (123), kurie yra svarbūs vartotojams ir (arba) galutiniams naudotojams, įskaitant procesus ir mechanizmus, skirtus stebėti, kaip laikomasi JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, TDO deklaracijos dėl pagrindinių principų ir teisių darbe arba EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms. Atskleisdama informaciją ji daugiausia dėmesio turi skirti tiems klausimams, kurie yra reikšmingi, taip pat bendram požiūriui į (124): (a) pagarbą vartotojų ir (arba) galutinių naudotojų žmogaus teisėms; (b) vartotojų ir (arba) galutinių naudotojų įtraukimą ir (c) priemones, kuriomis ištaisomas poveikis žmogaus teisėms ir (arba) suteikiama galimybė jį ištaisyti.

17.

Įmonė turi atskleisti ar ir kaip jos politika vartotojų ir (arba) galutinių naudotojų atžvilgiu yra suderinta su vartotojams ir (arba) galutiniams naudotojams svarbiomis tarptautiniu mastu pripažintomis priemonėmis, įskaitant Jungtinių Tautų (JT) verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus. Įmonė taip pat turi atskleisti, kokiu mastu jos vertės grandinės galutinėje grandyje buvo pranešta apie JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, TDO deklaracijos dėl pagrindinių principų ir teisių darbe arba EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms nesilaikymo atvejus, susijusius su vartotojais ir (arba) galutiniais naudotojais, ir, jei taikoma, nurodyti tokių atvejų pobūdį (125).

S4-2 atskleidimo reikalavimas „Vartotojų ir galutinių naudotojų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai“

18.

Įmonė turi atskleisti savo bendrus vartotojų ir galutinių naudotojų bei jų atstovų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl faktinio arba galimo poveikio jiems procesus.

19.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, ar ir kaip įmonė, vykdydama nuolatinį išsamaus patikrinimo procesą, įtraukia vartotojus ir (arba) galutinius naudotojus, jų teisėtus atstovus arba patikimus įgaliotinius sprendžiant klausimus dėl reikšmingo faktinio ir galimo teigiamo ir (arba) neigiamo poveikio, kuris juos paveikia arba, tikėtina, paveiks, taip pat ar ir kaip į vartotojų ir (arba) galutinių naudotojų požiūrius atsižvelgiama įmonės sprendimų priėmimo procesuose.

20.

Įmonė turi atskleisti, ar ir kaip ji atsižvelgia į vartotojų ir (arba) galutinių naudotojų priimdama sprendimus arba vykdydama veiklą, kuriais siekiama valdyti faktinį ir galimą poveikį vartotojams ir (arba) galutiniams naudotojams. Atskleidžiant šią informaciją, kai aktualu, turi būti turi būti paaiškinama: (a) ar paveikiami vartotojai ir (arba) galutiniai naudotojai arba jų teisėti atstovai įtraukiami tiesiogiai, ar per patikimus įgaliotinius, kurie žino apie jų situaciją; (b) etapas (-ai), kuriuo (-iais) užtikrinamas įtraukimas, taip pat įtraukimo rūšis ir dažnumas; (c) kurią funkciją atliekantis ir aukščiausias pareigas einantis asmuo įmonėje turi su veikla susijusią atsakomybę užtikrinti, kad įtraukimas būtų užtikrintas ir kad formuojant įmonės požiūrį būtų atsižvelgiama į jo rezultatus, ir (d) kai taikoma, kaip įmonė vertina vartotojų ir (arba) galutinių naudotojų įtraukimo veiksmingumą, įskaitant, kai aktualu, bet kokius dėl tokio įtraukimo sudarytus susitarimus ar gautus rezultatus.

21.

Kai taikoma, įmonė turi atskleisti priemones, kurių ji imasi, kad sužinotų vartotojų ir (arba) galutinių naudotojų, kurie gali būti ypač pažeidžiami poveikio ir (arba) marginalizuoti (pavyzdžiui, neįgaliųjų, vaikų ir kt.), požiūrius.

22.

Jeigu įmonė negali atskleisti pirmiau reikalaujamos informacijos, nes nėra nustačiusi bendro vartotojų ir (arba) galutinių naudotojų įtraukimo proceso, ji turi atskleisti šį faktą. Ji gali atskleisti laikotarpį, per kurį ji siekia tokį procesą nustatyti.

S4-3 atskleidimo reikalavimas „Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais vartotojai ir (arba) galutiniai naudotojai gali išreikšti susirūpinimą“

23.

Įmonė turi aprašyti procesus, kuriuos ji yra nustačiusi siekdama ištaisyti arba bendradarbiauti ištaisant neigiamą poveikį vartotojams ir galutiniams naudotojams, su kuriuo įmonė yra susijusi, taip pat kanalus, kuriais vartotojai ir galutiniai naudotojai gali pasinaudoti, kad praneštų apie susirūpinimą keliančius klausimus ir jie būtų išspręsti.

24.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas yra suteikti galimybę suprasti oficialias priemones, kuriomis naudodamiesi vartotojai ir (arba) galutiniai naudotojai gali tiesiogiai pranešti įmonei apie susirūpinimą keliančius klausimus ir apie poreikius ir (arba) kuriomis naudodamasi įmonė padeda užtikrinti tokių kanalų (pavyzdžiui, skundų teikimo mechanizmų) prieinamumą per jos verslo santykius, ir kaip šių vartotojų ir (arba) galutinių naudotojų atžvilgiu imamasi tolesnių veiksmų, susijusių su iškeltais klausimais ir šių kanalų veiksmingumu.

25.

Įmonė turi aprašyti: (a) savo bendrą požiūrį ir procesus, kuriais siekiama ištaisyti arba prisidėti ištaisant poveikį, kai įmonė nustato, kad ji sukėlė reikšmingą neigiamą poveikį vartotojams ir (arba) galutiniams naudotojams, įskaitant tai, ar ir kaip įmonė įvertino, kad ištaisymas yra veiksmingas; (b) bet kokius konkrečius kanalus, kuriuos ji yra įdiegusi, kad vartotojai ir (arba) galutiniai naudotojai galėtų tiesiogiai įmonei išreikšti susirūpinimą ar poreikius ir kad į juos būtų atsižvelgta, įskaitant tai, ar jie įdiegti pačios įmonės ir (arba) dalyvaujant trečiųjų šalių mechanizmuose; (c) procesus, kuriais įmonė padeda arba reikalauja užtikrinti tokių kanalų prieinamumą per savo verslo santykius, ir (d) kaip ji stebi iškeltus ir sprendžiamus klausimus ir kaip užtikrina kanalų veiksmingumą, be kita ko, įtraukdama suinteresuotuosius subjektus, kurie yra numatyti tų kanalų naudotojai.

26.

Įmonė turi atskleisti, ar ir kaip ji įvertina, kad vartotojai ir (arba) galutiniai naudotojai žino apie šias struktūras ar procesus, kaip būdą išreikšti susirūpinimą ar poreikius ir užtikrinti, kad į juos būtų atsižvelgta, ir jais pasitiki. Be to, įmonė turi atskleisti, ar ji yra nustačiusi asmenų apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų, kai jie naudojasi tokiomis struktūromis ar procesais, politiką. Jei tokia informacija buvo atskleista pagal ETAS G1-1 atskleidimo reikalavimą, įmonė gali pateikti nuorodą į tą informaciją.

27.

Jeigu įmonė negali atskleisti pirmiau reikalaujamos informacijos, nes nėra sukūrusi pranešimo apie susirūpinimą keliančius klausimus kanalo ir (arba) nepadeda užtikrinti mechanizmų prieinamumo per savo verslo santykius, ji turi atskleisti šį faktą. Ji gali atskleisti laikotarpį, per kurį ji siekia tokį kanalą ar procesus nustatyti.

S4-4 atskleidimo reikalavimas „Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio vartotojams ir galutiniams naudotojams, su vartotojais ir galutiniais naudotojais susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas“

28.

Įmonė turi atskleisti, kokių veiksmų ji imasi siekdama reaguoti į reikšmingą poveikį vartotojams ir galutiniams naudotojams ir valdyti su vartotojais ir galutiniais naudotojais susijusias reikšmingas rizikas bei pasinaudoti su jais susijusiomis reikšmingomis galimybėmis, ir tų veiksmų veiksmingumą.

29.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas dvejopas. Pirma, juo siekiama suteikti galimybę suprasti visus veiksmus ir iniciatyvas, kuriais įmonė siekia: (a) užkirsti kelią neigiamam reikšmingam poveikiui vartotojams ir (arba) galutiniams naudotojams, jį sušvelninti ir ištaisyti, ir (arba) (b) užtikrinti teigiamą reikšmingą poveikį vartotojams ir (arba) galutiniams naudotojams. Antra, juo siekiama suteikti galimybę suprasti būdus, kuriais įmonė reaguoja į su vartotojais ir (arba) galutiniais naudotojais susijusias reikšmingas rizikas ir siekia pasinaudoti reikšmingomis galimybėmis.

30.

Įmonė turi pateikti apibendrintą veiksmų planų ir išteklių, skirtų jos reikšmingam poveikiui, rizikoms ir galimybėms, susijusiems su vartotojais ir galutiniais naudotojais, valdyti, aprašymą pagal 2 ETAS MDR-A „Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai“.

31.

Kiek tai susiję su reikšmingu poveikiu, įmonė turi aprašyti: (a) veiksmus, kurių imtasi, planuojama imtis arba imamasi siekiant užkirsti kelią reikšmingam neigiamam poveikiui vartotojams ir (arba) galutiniams naudotojams, jį sušvelninti ar ištaisyti; (b) ar ir kaip ji ėmėsi veiksmų, kad ištaisytų arba suteiktų galimybę ištaisyti faktinį reikšmingą poveikį; (c) visus papildomus veiksmus ar iniciatyvas, kurių pagrindinis tikslas – padėti pagerinti socialinius rezultatus vartotojams ir (arba) galutiniams naudotojams, ir (d) kaip ji stebi ir vertina šių veiksmų ir iniciatyvų veiksmingumą užtikrinant, kad numatyti rezultatai vartotojams ir (arba) galutiniams naudotojams būtų pasiekti.

32.

Kiek tai susiję su 28 straipsniu, įmonė turi aprašyti: (a) procesus, kuriais ji nustato, koks veiksmas yra reikalingas ir tinkamas reaguojant į konkretų faktinį ar galimą neigiamą poveikį vartotojams ir (arba) galutiniams naudotojams; (b) savo požiūrį į veiksmus, kurių reikia imtis dėl konkretaus reikšmingo neigiamo poveikio vartotojams ir (arba) galutiniams naudotojams, įskaitant bet kokius veiksmus, susijusius su savo pačios produktų projektavimo, rinkodaros ar pardavimo praktika, taip pat ar reikės platesnio masto kolektyvinių ar bendradarbiavimo veiksmų su kitomis svarbiomis šalimis, ir (c) kaip ji užtikrina, kad procesai, kuriais siekiama ištaisyti ar suteikti galimybę ištaisyti reikšmingą neigiamą poveikį, būtų prieinami ir veiksmingi jų įgyvendinimo ir rezultatų požiūriu.

33.

Kiek tai susiję su reikšmingomis rizikomis ir galimybėmis, įmonė turi aprašyti: (a) kokių veiksmų planuojama imtis arba imamasi siekiant sumažinti reikšmingas rizikas įmonei, kylančias dėl jos poveikio vartotojams ir (arba) galutiniams naudotojams ir priklausomybės nuo jų, ir kaip ji stebi jų veiksmingumą praktikoje, ir (b) kokių veiksmų planuojama imtis arba imamasi, kad įmonė galėtų pasinaudoti reikšmingomis galimybėmis, susijusiomis su vartotojais ir (arba) galutiniais naudotojais.

34.

Įmonė turi atskleisti, ar ir kokių veiksmų ji imasi, kad išvengtų, kad jos pačios praktika, įskaitant, kai aktualu, su rinkodara, pardavimais ir duomenų naudojimu susijusią praktiką, nekeltų reikšmingo neigiamo poveikio vartotojams ir (arba) galutiniams naudotojams ir prie jo neprisidėtų. Be kita ko, gali būti atskleidžiama, kokio požiūrio laikomasi, kai kyla įtampa tarp reikšmingo neigiamo poveikio prevencijos ir mažinimo ir kito verslo spaudimo.

35.

Rengdama šią atskleistiną informaciją, įmonė turi atsižvelgti į tai, ar buvo pranešta apie dideles problemas ir incidentus žmogaus teisių srityje, susijusius su jos vartotojais ir (arba) galutiniais naudotojais, ir, jei tinkama, juos atskleisti (126).

36.

Jeigu įmonė veiksmo veiksmingumą vertina pagal nustatytą uždavinį, atskleisdama pagal 32 straipsnio c punktą reikalaujamą informaciją ji turi atsižvelgti į 2 ETAS MDR-T „Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius“.

37.

Įmonė turi atskleisti, kokie ištekliai skiriami jos reikšmingam poveikiui valdyti, ir pateikti konkrečią ir išsamią informaciją, kuri suteiktų galimybę ataskaitų vartotojams suprasti, kaip valdomas reikšmingas poveikis.

Rodikliai ir uždaviniai

S4-5 atskleidimo reikalavimas „Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu“

38.

Įmonė turi atskleisti per tam tikrą laiką įgyvendinamus ir į rezultatus orientuotus uždavinius, kuriuos ji gali būti nustačiusi ir kurie yra susiję su: (a) neigiamo poveikio vartotojams ir (arba) galutiniams naudotojams mažinimu ir (arba) (b) teigiamo poveikio vartotojams ir (arba) galutiniams naudotojams didinimu, ir (arba) (c) su vartotojais ir (arba) galutiniais naudotojais susijusių reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu.

39.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kokiu mastu įmonė naudoja per tam tikrą laiką įgyvendinamus ir į rezultatus orientuotus uždavinius, siekdama skatinti ir vertinti savo pažangą, padarytą mažinant reikšmingą neigiamą poveikį ir (arba) didinant teigiamą poveikį vartotojams ir (arba) galutiniams naudotojams ir (arba) valdant su vartotojais ir (arba) galutiniais naudotojais susijusias reikšmingas rizikas ir galimybes.

40.

Apibendrintas įmonės reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių, susijusių su vartotojais ir (arba) galutiniais naudotojais, valdymo uždavinių aprašymas turi apimti informacijos reikalavimus, apibrėžtus 2 ETAS MDR-T.

41.

Įmonė turi atskleisti uždavinių nustatymo procesą, įskaitant tai, ar ir kaip įmonė tiesiogiai įtraukė vartotojus ir (arba) galutinius naudotojus, jų teisėtus atstovus arba patikimus įgaliotinius, kurie žino apie jų situaciją, į šiuos procesus: (a) visų tokių uždavinių nustatymą; (b) įmonės veiklos rezultatų stebėjimą pagal juos ir (c) įgytos patirties ar patobulinimų, jei yra, atsižvelgiant į įmonės veiklos rezultatus, nustatymą.

G1 ETAS

VERSLO ETIKA

Turinys

Tikslas

Sąveika su kitais ETAS

Atskleidimo reikalavimai

–

2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“

Valdymas

–

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS GOV-1 „Administracinių, priežiūros ir valdymo organų vaidmuo“

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

–

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS IRO-1 „Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas“

–

G1-1 atskleidimo reikalavimas „Įmonės kultūra ir verslo etikos politika“

–

G1-2 atskleidimo reikalavimas „Santykių su tiekėjais valdymas“

–

G1-3 atskleidimo reikalavimas „Korupcijos ir kyšininkavimo prevencija ir aptikimas“

Rodikliai ir uždaviniai

–

G1-4 atskleidimo reikalavimas „Patvirtinti korupcijos ar kyšininkavimo incidentai“

–

G1-5 atskleidimo reikalavimas „Politinė įtaka ir lobistinė veikla“

–

G1-6 atskleidimo reikalavimas „Mokėjimo praktika“

A priedėlis.

Taikymo reikalavimai

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

–

G1-1 atskleidimo reikalavimas „Įmonės kultūra ir verslo etikos politika“

–

G1-2 atskleidimo reikalavimas „Santykių su tiekėjais valdymas“

–

G1-3 atskleidimo reikalavimas „Korupcijos ir kyšininkavimo prevencija ir aptikimas“

Rodikliai ir uždaviniai

–

G1-5 atskleidimo reikalavimas „Politinė įtaka ir lobistinė veikla“

–

G1-6 atskleidimo reikalavimas „Mokėjimo praktika“

Tikslas

1.

Šio standarto tikslas – nustatyti informacijos atskleidimo reikalavimus, kurie suteiks galimybę įmonės tvarumo ataskaitų vartotojams suprasti įmonės strategiją ir požiūrį, procesus ir procedūras, taip pat jos veiklos rezultatus, susijusius su verslo etika.

2.

Šiame standarte daugiausia dėmesio skiriama toliau nurodytiems klausimams, kurie šiame standarte bendrai vadinami „verslo etika arba verslo etikos klausimais“: (a) verslo etikai ir įmonės kultūrai, įskaitant kovą su korupcija, kovą su kyšininkavimu, pranešėjų apsaugą ir gyvūnų gerovę; (b) santykių su tiekėjais valdymui, įskaitant mokėjimo praktiką, visų pirma susijusią su pavėluotu mokėjimu mažosioms ir vidutinėms įmonėms; (c) įmonės veiklai ir įsipareigojimams, susijusiems su politinės įtakos darymu, įskaitant lobistinę veiklą.

Sąveika su kitais ETAS

3.

Šio standarto turinys, susijęs su bendraisiais atskleidimo reikalavimais, taip pat poveikio, rizikų ir galimybių valdymu ir rodikliais bei uždaviniais, turi būti skaitomas kartu su atitinkamai 1 ETAS „Bendrieji reikalavimai“ ir 2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“ .

Atskleidimo reikalavimai

2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“

4.

Šio skirsnio reikalavimai turėtų būti skaitomi kartu su 2 ETAS atskleidimo reikalavimais dėl valdymo (GOV), strategijos (SBM) ir poveikio, rizikų ir galimybių valdymo (IRO), o informacija atskleidžiama kartu su tame standarte reikalaujama atskleisti informacija.

Valdymas

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS GOV-1 „Administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo“

5.

Atskleisdama informaciją apie administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmenį įmonė turi aptarti šiuos aspektus: (a) administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmenį, susijusį su verslo etika, ir (b) administracinių, valdymo ir priežiūros organų ekspertines žinias verslo etikos klausimais.

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

Atskleidimo reikalavimas, susijęs su 2 ETAS IRO-1 „Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas“

6.

Aprašydama su verslo etika susijusio reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo procesą, įmonė turi atskleisti visus svarbius procese naudojamus kriterijus, įskaitant vietą, veiklą, sektorių ir sandorio struktūrą.

G1-1 atskleidimo reikalavimas „Verslo etikos politika ir įmonės kultūra“

7.

Įmonė turi atskleisti savo su verslo etikos klausimais susijusią politiką ir tai, kaip ji skatina savo įmonės kultūrą.

8.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas – suteikti galimybę suprasti, kokiu mastu įmonė vykdo politiką, pagal kurią nustatomas, vertinamas, valdomas jos reikšmingas su verslo etikos klausimais susijęs poveikis, rizikos ir galimybės, ir (arba) su ištaisymu susijusią politiką. Juo taip pat siekiama padėti suprasti įmonės požiūrį į įmonės kultūrą.

9.

Informacija, kurią reikalaujama atskleisti pagal 7 straipsnį, turi apimti informaciją apie tai, kaip įmonė nustato, plėtoja, skatina ir vertina savo įmonės kultūrą.

10.

7 straipsnyje nurodyta atskleistina informacija turi apimti šiuos su įmonės politika verslo etikos klausimais susijusius aspektus: (a) mechanizmų, kurių paskirtis yra nustatyti, pranešti ir tirti susirūpinimą keliančius klausimus dėl neteisėto elgesio ar elgesio, prieštaraujančio jos elgesio kodeksui ar panašioms vidaus taisyklėms, aprašymą ir tai, ar ji apima vidaus ir (arba) išorės suinteresuotųjų subjektų pranešamą informaciją; (b) jeigu įmonė neturi kovos su korupcija ar kovos su kyšininkavimu politikos, suderinamos su Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją (127), ji turi tai nurodyti, taip pat nurodyti, ar planuoja ją įgyvendinti, ir pateikti įgyvendinimo tvarkaraštį; (c) kaip įmonė apsaugo pranešėjus, įskaitant: i. išsamią informaciją apie vidinių pranešėjams skirtų pranešimo kanalų įdiegimą, įskaitant tai, ar įmonė teikia informaciją ir mokymus savos pačios darbuotojams, ir informaciją apie pranešimus gaunančių darbuotojų paskyrimą ir mokymus, ir ii. savo pačios darbuotojų, kurie yra pranešėjai, apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų priemones pagal taikytinus teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 (128); (d) jeigu įmonė neturi pranešėjų apsaugos politikos (129), ji turi tai nurodyti, taip pat nurodyti, ar planuoja ją įgyvendinti, ir pateikti įgyvendinimo tvarkaraštį; (e) be procedūrų dėl tolesnių veiksmų, kurių imamasi reaguojant į pranešėjų pateiktus pranešimus pagal taikytinus teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva (ES) 2019/1937, tai, ar įmonė yra nustačiusi verslo etikos incidentų, įskaitant korupcijos ir kyšininkavimo incidentus, skubaus, nepriklausomo ir objektyvaus nagrinėjimo procedūras; (f) kai taikoma, ar įmonė yra nustačiusi gyvūnų gerovės politiką, (g) įmonės mokymo organizacijoje apie verslo etiką politiką, įskaitant tikslinę auditoriją, dažnumą ir išsamumą, ir (h) pareigas įmonėje, dėl kurių kyla didžiausia korupcijos ir kyšininkavimo rizika.

11.

Įmonės, kurioms taikomi teisiniai reikalavimai pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva (ES) 2019/1937, arba lygiaverčiai teisiniai reikalavimai dėl pranešėjų apsaugos, 10 straipsnio d punkte nustatytą atskleidimo reikalavimą gali įvykdyti nurodydamos, kad joms taikomi tie teisiniai reikalavimai.

G1-2 atskleidimo reikalavimas „Santykių su tiekėjais valdymas“

12.

Įmonė turi pateikti informaciją apie savo santykių su tiekėjais valdymą ir poveikį savo tiekimo grandinei.

13.

Šio informacijos atskleidimo reikalavimo tikslas yra suteikti galimybę suprasti, kaip įmonė valdo savo viešųjų pirkimų procesą, įskaitant sąžiningą elgesį su tiekėjais.

14.

Įmonė turi pateikti savo politikos, kuria siekiama užkirsti kelią pavėluotiems mokėjimams, visų pirma MVĮ, aprašymą.

15.

Informacija, kurią reikalaujama atskleisti pagal 12 straipsnį, turi apimti šią informaciją: (a) įmonės požiūrį į jos santykius su tiekėjais, atsižvelgiant į įmonei kylančias rizikas, susijusias su jos tiekimo grandine, ir į poveikį tvarumo klausimams, ir (b) ar ir kaip ji atsižvelgia į socialinius ir aplinkosauginius kriterijus pasirinkdama savo tiekėjus.

G1-3 atskleidimo reikalavimas „Korupcijos ir kyšininkavimo prevencija ir aptikimas“

16.

Įmonė turi pateikti informaciją apie savo sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią su korupcija ir kyšininkavimu susijusiems įtarimams ar incidentams, juos aptikti, tirti ir į juos reaguoti, įskaitant susijusį mokymą.

17.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas yra užtikrinti pagrindinių įmonės procedūrų, kuriomis siekiama užkirsti kelią įtarimams dėl korupcijos ir kyšininkavimo, juos aptikti ir į juos reaguoti, skaidrumą. Tai apima saviems darbuotojams rengiamus mokymus ir (arba) viduje arba tiekėjams teikiamą informaciją.

18.

Informacija, kurią reikalaujama atskleisti pagal 16 straipsnį, turi apimti šią informaciją: (a) nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama užkirsti kelią korupcijos ir kyšininkavimo įtarimams ar incidentams, juos aptikti ir į juos reaguoti, aprašymą; (b) ar tyrėjai arba tyrimo komitetas yra atskirti nuo įvairaus lygio vadovų, susijusių su ta sritimi, ir (c) rezultatų pranešimo administraciniams, valdymo ir priežiūros organams procesą, jei yra.

19.

Jei įmonė nėra nustačiusi tokių procedūrų, ji turi atskleisti šį faktą ir, kai taikoma, savo planus jas priimti.

20.

Informacija, kurią reikalaujama atskleisti pagal 16 straipsnį, turi apimti informaciją apie tai, kaip įmonė praneša apie savo politiką tiems, kam ji yra svarbi, siekdama užtikrinti, kad politika jiems būtų prieinama ir kad jie suprastų jos pasekmes.

21.

Informacija, kurią reikalaujama atskleisti pagal 16 straipsnį, turi apimti informaciją apie šiuos su mokymais susijusius dalykus: (a) kovos su korupcija ir kovos sukyšininkavimu mokymo programų, kurias siūlo įmonė arba kurių jai reikia, pobūdį, mastą ir išsamumą; (b) pareigų, dėl kurių kyla rizika ir kurias apima mokymo programos, procentinę dalį ir (c) kokiu mastu teikiamas mokymas administracinių, valdymo ir priežiūros organų nariams.

Rodikliai ir uždaviniai

G1-4 atskleidimo reikalavimas „Korupcijos ar kyšininkavimo incidentai“

22.

Įmonė turi pateikti informaciją apie korupcijos ar kyšininkavimo incidentus per ataskaitinį laikotarpį.

23.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas yra užtikrinti informacijos apie incidentus, susijusius su korupcija ar kyšininkavimu per ataskaitinį laikotarpį, ir susijusių rezultatų skaidrumą.

24.

Įmonė turi atskleisti: (a) apkaltinamųjų nuosprendžių už kovos su korupcija ir kovos su kyšininkavimu įstatymų pažeidimus skaičių ir baudų už šiuos pažeidimus sumą (130) taip pat (b) bet kokius veiksmus, kurių imtasi kovos su korupcija ir kovos su kyšininkavimu procedūrų ir standartų pažeidimams pašalinti (131).

25.

Įmonė gali atskleisti: (a) bendrą patvirtintų korupcijos ar kyšininkavimo incidentų skaičių ir pobūdį; (b) patvirtintų incidentų, kai savi darbuotojai buvo atleisti arba bausti dėl su korupcija ar kyšininkavimu susijusių incidentų, skaičių; (c) patvirtintų incidentų, susijusių su sutartimis su verslo partneriais, kurios buvo nutrauktos arba nepratęstos dėl pažeidimų, susijusių su korupcija ar kyšininkavimu, skaičių ir (d) išsamią informaciją apie ataskaitiniu laikotarpiu įmonei ir jos saviems darbuotojams iškeltas viešas teismo bylas dėl korupcijos ar kyšininkavimo ir tokių bylų rezultatus. Ši informacija apima bylas, kurios buvo pradėtos ankstesniais metais, o rezultatas gautas tik einamuoju ataskaitiniu laikotarpiu.

26.

Reikalaujama atskleisti informacija turi apimti incidentus, susijusius įmonės vertės grandinės dalyviais, tik tuo atveju, kai juose tiesiogiai dalyvauja įmonė arba jos samdomieji darbuotojai.

G1-5 atskleidimo reikalavimas „Politinė įtaka ir lobistinė veikla“

27.

Įmonė turi pateikti informaciją apie veiklą ir įsipareigojimus, susijusius su naudojimusi savo politine įtaka, įskaitant savo lobistinę veiklą, susijusią su reikšmingu poveikiu, rizikomis ir galimybėmis.

28.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas yra užtikrinti informacijos apie įmonės veiklą ir įsipareigojimus, susijusius su naudojimusi savo politine įtaka teikiant politinius įnašus, įskaitant lobistinės veiklos rūšis ir tikslą, skaidrumą.

29.

Informacija, kurią reikalaujama atskleisti pagal 27 straipsnį, turi apimti: (a) jei taikoma, informaciją apie administracinių, valdymo ir priežiūros organų atstovą (-us), atsakingą (-us) už šios veiklos priežiūrą; (b) informaciją apie finansinius ar nepiniginius politinius įnašus: i. įmonės tiesiogiai ar netiesiogiai suteiktų finansinių ir nepiniginių politinių įnašų, atitinkamais atvejais agreguotų pagal šalį ar geografinę vietovę, bendrą piniginę vertę, taip pat gavėjo ir (arba) naudos gavėjo rūšį ir ii. kai tinkama, kaip apskaičiuojama nepiniginių įnašų piniginė vertė; (c) pagrindines įmonės lobistinės veiklos apimamas temas ir trumpą įmonės pagrindinių pozicijų šiais klausimais apžvalgą. Ši informacija turi apimti paaiškinimus, kaip tai susiję su reikšmingu poveikiu, rizikomis ir galimybėmis, nustatytais atliekant reikšmingumo vertinimą pagal 2 ETAS, ir (d) jeigu įmonė įregistruota ES skaidrumo registre ar lygiaverčiame skaidrumo registre valstybėje narėje, tokio registro pavadinimą ir įmonės identifikavimo numerį registre.

30.

Atskleidžiama informacija taip pat turi apimti informaciją apie bet kokių administracinių, valdymo ir priežiūros organų narių paskyrimą, jei tie nariai per dvejų metų laikotarpį iki tokio paskyrimo einamuoju ataskaitiniu laikotarpiu ėjo panašias pareigas viešojo administravimo įstaigoje (įskaitant reguliavimo institucijas).

G1-6 atskleidimo reikalavimas „Mokėjimo praktika“

31.

Įmonė turi pateikti informaciją apie savo mokėjimo praktiką, visų pirma susijusią su pavėluotais mokėjimais mažosioms vidutinėms įmonėms (MVĮ).

32.

Šio atskleidimo reikalavimo tikslas yra suteikti įžvalgų apie sutartines mokėjimo sąlygas ir apie jų taikymo rezultatus, susijusius su mokėjimu, ypač apie tai, kokį poveikį jie turi MVĮ, ir konkrečiai poveikį, susijusį su pavėluotais mokėjimais MVĮ.

33.

Pagal 31 straipsnį atskleidžiama informacija turi apimti: (a) vidutinį laiką, per kurį įmonė apmoka sąskaitą faktūrą, nuo tos dienos, kai pradedamas skaičiuoti sutartinis arba teisės aktais nustatytas mokėjimo terminas, išreikštą dienų skaičiumi; (b) įmonės standartinių mokėjimo terminų, išreikštų dienų skaičiumi, aprašymą pagal pagrindinę tiekėjų kategoriją ir jos mokėjimų, atliktų laikantis šių standartinių terminų, procentinę dalį; (c) šiuo metu neužbaigtų teismo procesų dėl pavėluotų mokėjimų skaičių ir (d) papildomą informaciją, kurios reikia, kad būtų suteikta pakankamai kontekstinės informacijos. Jeigu pagal a punktą reikalaujamai informacijai apskaičiuoti įmonė naudojo reprezentatyviąją imtį, ji turi nurodyti šį faktą ir trumpai aprašyti naudotą metodiką.

---

(1)   2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(2)   2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2464, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 537/2014, Direktyva 2004/109/EB, Direktyva 2006/43/EB ir Direktyva 2013/34/ES dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo (OL L 322, 2022 12 16, p. 15).

(3)  JT 16 pagrindinis principas ir jo komentaras; JT aiškinamasis vadovas, 21 ir 25 klausimi, taip pat EBPO rekomendacijų II skyrius dėl bendros politikos (A.10 dalis) ir IV skyrius dėl žmogaus teisių (4 dalis ir komentaro 44 dalis) ir EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijos, II skirsnis (1.1 ir 1.2) ir priedo 14 ir 15 klausimai.

(4)  JT 18 pagrindinis principas ir jo komentaras, JT 20 pagrindinis principas, JT 21 ir 29 pagrindinių principų komentaras, JT 31 pagrindinio principo h punktas ir jo komentaras ir JT aiškinamasis vadovas, 30, 33, 42 ir 76 klausimai, taip pat EBPO rekomendacijų II skyrius dėl bendros politikos (A.14 dalis ir komentaro 25 dalis), ir EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijos, II skirsnis (2.1 c punktas, 2.3, 2.4 a punktas, 3.1 b ir f punktai) ir priedo 8–11 klausimai.

(5)  JT 17, 18 ir24 pagrindinis principas ir jų komentarai ir JT 29 pagrindinio principo komentaras ir JT aiškinamasis vadovas, 9, 12–13, 27–28, 36–42 ir 85–89 klausimai, taip pat EBPO rekomendacijų II skyrius dėl bendros politikos (A.10–11 dalys ir komentaro 14 dalis) ir IV skyrius dėl žmogaus teisių (1–2 dalys ir komentaro 41–43 dalys), ir EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijos, II skirsnis (2.1 ir 2.4) ir priedo 3–5 ir 19–31 klausimai).

(6)  JT 19, 22 ir 23 pagrindiniai principai ir jų komentarai ir JT aiškinamasis vadovas, 11, 32, 46–47, 64–68 ir 82–83 klausimai, taip pat EBPO rekomendacijų II skyrius dėl bendros politikos (A.12 dalis ir komentaro 18–22 dalys) ir IV skyrius dėl žmogaus teisių (3 dalis ir komentaro 42–43 dalys), ir EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijos, II skirsnis (3.1 ir 3.2) ir priedo 32–40 klausimai).

(7)  JT 20 pagrindinis principas ir 31 pagrindinio principo g punktas ir jų komentarai ir JT aiškinamasis vadovas, 49–53 ir 80 klausimai, taip pat EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijos, II skirsnis (4.1 ir 5.1) ir priedo 41–47 klausimai.

(8)   2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(9)   2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/36/EB dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje (OL L 184, 2007 7 14, p. 17).

(10)   2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (OL L 168, 2017 6 30, p. 12).

(11)   2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(12)   2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL L 342, 2009 12 22, p. 1).

(13)  Ši informacija padeda patenkinti: finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji grindžiama papildomu su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusiu rodikliu, kuris yra 2022 m. balandžio 6 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 papildomas informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklėmis, I priedo I lentelės 13 rodiklis („Lyčių pusiausvyra valdyboje“), ir lyginamųjų indeksų administratorių, pagal 2020 m. liepos 17 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2020/1816, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011, turinčių atskleisti ASV veiksnius, kaip nustatyta II priedo 1 ir 2 skirsniuose nurodytu rodikliu „Svertinis vidutinis valdybos narių moterų ir vyrų santykis“, informacijos poreikius.

(14)  Ši informacija padeda patenkinti lyginamųjų indeksų administratorių, pagal Reglamentą (ES) 2020/1816 turinčių atskleisti ASV veiksnius, kaip nustatyta II priedo I skirsnio rodikliu „Svertinė vidutinė nepriklausomų valdybos narių dalis procentais“, informacijos poreikius.

(15)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji grindžiama papildomu su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusiu rodikliu, kuris yra Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo III lentelės 10 rodiklis („Nėra atliekamas išsamus patikrinimas“).

(16)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji grindžiama papildomu su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusiu rodikliu, kuris yra Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo I lentelės 4 rodiklis („Pozicija bendrovių, vykdančių veiklą iškastinio kuro sektoriuje, atžvilgiu“).

(17)   2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

(18)   2021 m. liepos 6 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant įmonių, kurioms taikomas Direktyvos 2013/34/ES 19a arba 29a straipsnis, atskleistinos informacijos apie aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą turinį bei pateikimą ir nustatant metodiką, taikytiną vykdant tą informacijos atskleidimo prievolę (OL L 443, 2021 12 10, p. 9).

(19)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji grindžiama papildomu su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusiu rodikliu, kuris yra Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo II lentelės 9 rodiklis („Investicijos į bendroves, gaminančias chemines medžiagas“).

(20)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji grindžiama papildomu su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusiu rodikliu, kuris yra Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo I lentelės 14 rodiklis („Prieštaringai vertinamų ginklų (priešpėstinių minų, kasetinių šaudmenų, cheminių ginklų ir biologinių ginklų) pozicija“).

(21)  Ši informacija padeda patenkinti lyginamųjų indeksų administratorių poreikius atskleisti ASV veiksnius pagal Reglamentą (ES) 2020/1818, kaip nustatyta 12 straipsnio 1 dalies b punkte.

(22)  Direktyvos 2013/34/ES 18 straipsnio 1 dalies a punktas: „ grynąsias pajamas, sugrupuotas pagal veiklos rūšis ir geografines rinkas, jeigu tos veiklos rūšys ir geografinės rinkos viena nuo kitos smarkiai skiriasi, atsižvelgiant į gaminių pardavimo ir paslaugų teikimo organizavimo būdus “.

(23)   2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (Su tvarumu susijusios finansinės informacijos atskleidimo reglamentas) (OL L 317, 2019 12 9, p. 1).

(24)   2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (Kapitalo reikalavimų reglamentas (KRR)) (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(25)   2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 (OL L 171, 2016 6 29, p. 1).

(26)   2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas), OL L 243, 2021 7 9, p. 1.

(27)   2020 m. liepos 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1816, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 papildomas nuostatomis dėl lyginamojo indekso pažymoje pateiktino paaiškinimo, kaip kiekviename pateiktame ir paskelbtame lyginamajame indekse atsižvelgiama į aplinkosaugos, socialinius ir valdymo kriterijus (OL L 406, 2020 12 3, p. 1).

(28)   2022 m. lapkričio 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/2453, kuriuo dėl informacijos apie aplinkosauginę, socialinę ir valdymo riziką atskleidimo iš dalies keičiami Įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/637 nustatyti techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 324, 2022 12 19, p. 1).

(29)   2020 m. liepos 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1818, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 papildomas ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų minimaliaisiais standartais (OL L 406, 2020 12 3, p. 17).

(30)   2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas), OL L 243, 2021 7 9, p. 1.

(31)   2020 m. liepos 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1818, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 papildomas ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų minimaliaisiais standartais (OL L 406, 2020 12 3, p. 17).

(32)   2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (Su tvarumu susijusios finansinės informacijos atskleidimo reglamentas) (OL L 317, 2019 12 9, p. 1).

(33)   2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(34)   2022 m. lapkričio 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/2453, kuriuo dėl informacijos apie aplinkosauginę, socialinę ir valdymo riziką atskleidimo iš dalies keičiami Įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/637 nustatyti techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 324, 2022 12 19, p. 1).

(35)  Ši informacija suderinta su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1119 (ES klimato teisės akto) 2 straipsnio 1 dalimi ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 (Klimato lyginamųjų indeksų reglamento) 2 straipsniu.

(36)   2021 m. birželio 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams (OL L 442, 2021 12 9, p. 1).

(37)  Aptariamos kapitalo sąnaudų sumos yra susijusios su šiais NACE kodais:

(a)	B.05 Akmens anglių ir rusvųjų anglių kasyba, B.06 Žalios naftos ir gamtinių dujų gavyba (tik žalia nafta), B.09.1. Naftos ir gamtinių dujų gavybai būdingų paslaugų veikla (tik žalia nafta),

(b)	C.19. Kokso ir rafinuotų naftos produktų gamyba,

(c)	D.35.1. Elektros energijos gamyba, perdavimas ir paskirstymas,

(d)	D.35.3. Garo tiekimas ir oro kondicionavimas (tik elektros energija ir (arba) šilumos gamyba deginant anglis ir naftą),

(e)	G.46.71. Kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba (tik kietojo ir skystojo kuro).

Su dujomis susijusios veiklos atveju NACE kodo apibrėžtis taikoma veiklai, kurią vykdant tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis yra didesnis nei 270 g CO2/KWh.

(38)  Šis atskleidimo reikalavimas yra suderintas su reikalavimais, nustatytais Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2022/2453 pateikiamame I šablone Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai, ir su Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 (Klimato lyginamųjų indeksų reglamento) 12 straipsnio 1 dalies d–g punktais ir 12 straipsnio 2 dalimi.

(39)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088 (TFIAR), informacijos poreikius, nes ji grindžiama papildomu su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusiu rodikliu, kuris yra Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288, reglamentuojančio informacijos apie tvarias investicijas atskleidimą, I priedo II lentelėje esantis 4 rodiklis („Investicijos į bendroves, neįgyvendinančias išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo iniciatyvų“). ir yra suderinta su Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 (Klimato lyginamųjų indeksų reglamento) 6 straipsniu.

(40)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji grindžiama privalomu su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusiu rodikliu, kuris yra Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288, reglamentuojančio informacijos apie tvarias investicijas atskleidimą, I priedo I lentelės 5 rodiklis („Neatsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimo ir gamybos dalis“). Šis suskirstymas naudingas apskaičiuojant papildomą su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusį rodiklį, nustatytą to paties priedo II lentelėje (5 rodiklį „Energijos suvartojimo suskirstymas pagal neatsinaujinančiųjų energijos išteklių rūšį“).

(41)  Atitinkantis reikalavimus, nustatytus deleguotuosiuose aktuose dėl vandenilio gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių: 2023 m. vasario 10 d. Komisijos deleguotajame reglamente, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 papildoma Sąjungos metodika, kurioje išdėstytos išsamios nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių taisyklės, ir 2023 m. vasario 10 d. Komisijos deleguotajame reglamente, kuriuo nustatant minimalią išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo dėl perdirbtos anglies kuro naudojimo ribą ir pateikiant išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo dėl iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminto nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro ir perdirbtos anglies kuro naudojimo vertinimo metodiką papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001.

(42)  Didelį poveikį klimatui darantys sektoriai – sektoriai, išvardyti NACE A–H sekcijose ir L sekcijoje (kaip apibrėžta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2022/1288).

(43)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji grindžiama privalomu su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusiu rodikliu, kuris yra Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288, reglamentuojančio informacijos apie tvarias investicijas atskleidimą, I priedo I lentelės 5 rodiklis („Neatsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimo ir gamybos dalis“).

(44)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji grindžiama privalomu su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusiu rodikliu, kuris yra Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288, reglamentuojančio informacijos apie tvarias investicijas atskleidimą, I priedo I lentelės 6 rodiklis („Energijos suvartojimo intensyvumas konkrečiame didelio poveikio klimatui sektoriuje“).

(45)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji grindžiama privalomais su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusiais rodikliais, kurie yra Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288, reglamentuojančio informacijos apie tvarias investicijas atskleidimą, I priedo I lentelės 1 ir 2 rodikliai („Išmetamas ŠESD kiekis“ ir „Anglies dioksido išmetimo rodiklis“). Ši informacija yra suderinta su Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 (Klimato lyginamųjų indeksų reglamentas) 5 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsniu ir 8 straipsnio 1 dalimi.

(46)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji grindžiama privalomu su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusiu rodikliu, kuris yra Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288, reglamentuojančio informacijos apie tvarias investicijas atskleidimą, I priedo I lentelės 3 rodiklis („Investuojamųjų bendrovių keliamos taršos ŠESD intensyvumas“). Ši informacija yra suderinta su Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 (Klimato lyginamųjų indeksų reglamentas) 8 straipsnio 1 dalimi.

(47)  Ši informacija suderinta su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1119 (ES klimato teisės akto) 2 straipsnio 1 dalimi.

(48)  Ši informacija yra suderinta su Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/1818 (Klimato lyginamųjų indeksų reglamentu).

(49)  Šis atskleidimo reikalavimas yra suderintas su reikalavimais, įtrauktais į Komisijos įgyvendinimo reglamente 2022/2453 pateikiamą 5 šabloną Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios fizinės rizikos rodikliai. Su fizine rizika susijusios pozicijos.

(50)  Šis atskleidimo reikalavimas yra suderintas su reikalavimais, įtrauktais į Komisijos įgyvendinimo reglamente 2022/2453 pateikiamą 5 šabloną Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios fizinės rizikos rodikliai. Su fizine rizika susijusios pozicijos.

(51)  Šis atskleidimo reikalavimas yra suderintas su reikalavimais, įtrauktais į Komisijos įgyvendinimo reglamente 2022/2453 pateikiamą 2 šabloną Bankinė knyga. Su klimato kaita susijusi pertvarkos rizika. Paskolos, užtikrintos nekilnojamuoju turtu. Užtikrinimo priemonės energijos vartojimo efektyvumas.

(52)  Ši informacija yra suderinta su Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/1818 (Klimato lyginamųjų indeksų reglamentu).

(53)  Šis atskleidimo reikalavimas yra suderintas su Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2453 1 šablono „Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai“ reikalavimais.

(54)  Klimato lyginamųjų indeksų standartų reglamento 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „ ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų administratoriai į šiuos lyginamuosius indeksus neįtraukia visų šių įmonių:

a)	įmonių, gaunančių 1 % ar daugiau pajamų iš akmens anglių ir lignito žvalgymo, kasybos, gavybos, paskirstymo ar perdirbimo, arba

b)	įmonių, gaunančių 10 % ar daugiau pajamų iš skystojo kuro žvalgymo, gavybos, paskirstymo ar perdirbimo, arba

c)	įmonių, gaunančių 50 % ar daugiau pajamų iš dujinio kuro žvalgymo, gavybos, gamybos ar paskirstymo, arba

d)	įmonių, gaunančių 50 % ar daugiau pajamų iš elektros gamybos esant didesniam nei 100 g CO2e /kWh taršos ŠESD intensyvumui“.

12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „ ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų administratoriai į tuos indeksus neįtraukia visų įmonių, kurios, kaip nustatė ar apskaičiavo administratoriai ar išorės duomenų teikėjai, iš esmės trukdė siekti vieno ar daugiau aplinkosaugos tikslų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 9 straipsnyje, laikantis šio reglamento 13 straipsnio 2 dalyje nustatytų įverčių taisyklių “.

(55)   2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

(56)  Atitinkantis reikalavimus, nustatytus deleguotuosiuose aktuose dėl vandenilio gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių: 2023 m. vasario 10 d. Komisijos deleguotajame reglamente, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 papildoma Sąjungos metodika, kurioje išdėstytos išsamios nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių taisyklės, ir 2023 m. vasario 10 d. Komisijos deleguotajame reglamente, kuriuo nustatant minimalią išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo dėl perdirbtos anglies kuro naudojimo ribą ir pateikiant išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo dėl iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminto nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro ir perdirbtos anglies kuro naudojimo vertinimo metodiką papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001.

(57)  Pagal 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją.

(58)   2021 m. gruodžio 15 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2021/2279 dėl aplinkosauginio pėdsako metodų naudojimo produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginiam veiksmingumui matuoti ir apie jį informuoti (OL L 471, 2021 12 30, p. 1).

(59)  Šis atskleidimo reikalavimas suderintas su reikalavimais, nustatytais Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2022/2453 pateikiamame 5 šablone „Su fizine rizika susijusios pozicijos“.

(60)  Šis atskleidimo reikalavimas suderintas su reikalavimais, nustatytais Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2022/2453 pateikiamame 5 šablone „Su fizine rizika susijusios pozicijos“.

(61)   2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).

(62)  Šis atskleidimo reikalavimas suderintas su reikalavimais, nustatytais Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2022/2453 pateikiamame 2 šablone „Paskolos, užtikrintos nekilnojamuoju turtu. Užtikrinimo priemonės energijos vartojimo efektyvumas“.

(63)  Išlaidų norma yra koeficientas, naudojamas nepiniginiams vienetams, pvz., tonoms, hektarams, m3 ir t. t., išreikšti piniginiais vienetais. Išlaidų normos turėtų būti grindžiamos finansinio vertinimo tyrimais ir moksliškai pagrįstos, o jų apskaičiavimo metodai turėtų būti skaidrūs. Gairių dėl šių metodų galima gauti, pvz., iš ES programos LIFE finansuojamo projekto TRANSPARENT.

(64)   2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 166/2006 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvas 91/689/EEB ir 96/61/EB (OL L 33, 2006 2 4, p. 1).

(65)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, poreikius, nes ji grindžiama: a) su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusiu papildomu rodikliu, kuris yra Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288, reglamentuojančio informacijos apie tvarias investicijas atskleidimą, I priedo II lentelėje nustatytas 2 rodiklis („Išmetamas oro teršalų kiekis“); b) I priedo I lentelės 8 rodikliu („Į vandenį išleidžiami teršalai“); c) I priedo II lentelės 1 rodikliu („Išmetamas neorganinių teršalų kiekis“) ir d) I priedo II lentelės 3 rodikliu („Išmetamas ozoną ardančių medžiagų kiekis“).

(66)  Remiantis Eurostatu, urbanizacijos laipsnis (DEGURBA) yra vietovės pobūdį apibūdinanti klasifikacija. Pagal ją vietos administraciniai vienetai (LAU arba savivaldybės), remiantis vietos gyventojų, gyvenančių urbanistiniuose klasteriuose ir urbanistiniuose centruose dalimi, skirstomi į tris teritorijų kategorijas: i) didmiesčius (tankiai apgyvendintos teritorijos), ii) miestus ir priemiesčius (vidutinio gyventojų tankumo teritorijos) ir iii) kaimo vietoves (retai apgyvendintos teritorijos).

(67)   2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės), OL L 334, 2010 12 17, p. 17.

(68)   2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (Vandens pagrindų direktyva), OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

(69)   2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva), OL L 164, 2008 6 25, p. 19.

(70)   2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/89/ES kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema (OL L 257, 2014 8 28, p. 135).

(71)  Šaltinis: 6 TFK veiklos standartas, 2012 m.

(72)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji grindžiama papildomu su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusiu rodikliu, kuris yra Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288, reglamentuojančio informacijos apie tvarias investicijas atskleidimą, I priedo II lentelėje esantis 7 rodiklis („Investicijos į vandentvarkos politikos neįgyvendinančias bendroves“).

(73)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji grindžiama papildomu su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusiu rodikliu, kuris yra Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288, reglamentuojančio informacijos apie tvarias investicijas atskleidimą, I priedo II lentelėje esantis 8 rodiklis („Didelio vandens stygiaus teritorijų pozicija“).

(74)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji grindžiama papildomu su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusiu rodikliu, kuris yra Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288, reglamentuojančio informacijos apie tvarias investicijas atskleidimą, I priedo II lentelėje esantis 12 rodiklis („Investicijos į bendroves, netaikančias tvarios vandenynų ir (arba) jūrų naudojimo praktikos“).

(75)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji grindžiama papildomu su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusiu rodikliu, kuris yra Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288, reglamentuojančio informacijos apie tvarias investicijas atskleidimą, I priedo II lentelėje esantis 6.2 rodiklis („Vandens naudojimas ir perdirbimas“), 2. „Investuojamųjų bendrovių perdirbamo ir pakartotinai naudojamo vandens vidutinė svertinė procentinė dalis“).

(76)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji grindžiama papildomu su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusiu rodikliu, kuris yra Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288, reglamentuojančio informacijos apie tvarias investicijas atskleidimą, I priedo II lentelėje esantis 6.1 rodiklis („Vandens naudojimas ir perdirbimas“), 1. „Vidutinis investuojamųjų bendrovių suvartojamo vandens kiekis (kubiniais metrais), tenkantis vienam milijonui eurų investuojamųjų bendrovių pajamų“).

(77)   „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“, COM/2020/380 final.

(78)   2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos ( OL L 20, 2010 1 26, p. 7 ) ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

(79)   2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) ( OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

(80)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkų dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji grindžiama papildomu su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusiu rodikliu, kuris yra susijusio deleguotojo reglamento dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių 1 priedo 1 lentelės 7 rodiklis („Veikla, daranti neigiamą poveikį pažeidžiamos biologinės įvairovės teritorijoms“).

(81)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji grindžiama papildomu su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusiu rodikliu, kuris yra susijusio deleguotojo reglamento dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių 1 priedo 2 lentelės 10 rodiklis („Žemės degradacija, dykumėjimas, dirvožemio sandarinimas“).

(82)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji grindžiama papildomu su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusiu rodikliu, kuris yra susijusio deleguotojo reglamento dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių 1 priedo 2 lentelės 14 rodiklis („Gamtoje randamos rūšys ir saugomos teritorijos“).

(83)   2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).

(84)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji grindžiama papildomu su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusiu rodikliu, kuris yra Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288, reglamentuojančio informacijos apie tvarias investicijas atskleidimą, I priedo II lentelės 11 rodiklis („Investicijos į bendroves, netaikančias tvarios žemės naudojimo ir (arba) žemės ūkio praktikos“).

(85)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji grindžiama papildomu su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusiu rodikliu, kuris yra Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288, reglamentuojančio informacijos apie tvarias investicijas atskleidimą, I priedo II lentelės 12 rodiklis („Investicijos į bendroves, netaikančias tvarios vandenynų ir (arba) jūrų naudojimo praktikos“).

(86)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji grindžiama papildomu su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusiu rodikliu, kuris yra Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288, reglamentuojančio informacijos apie tvarias investicijas atskleidimą, I priedo II lentelės 15 rodiklis („Miškų naikinimas“).

(87)  Nurodytų IUCN raudonojoje nykstančių rūšių knygoje ir Europos Komisijos paskelbtoje Europos raudonojoje nykstančių rūšių knygoje.

(88)  Apie tiesioginio poveikio veiksnį „klimato kaita“ turi būti pranešama pagal E1 ETAS „Klimato kaita“, o „tarša“ – pagal E2 ETAS „Tarša“.

(89)  Pasiūlytomis 2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentu (ES) 2018/ 2026, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo IV priedas (OL L 325, 2018 12 20, p. 18).

(90)   2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).

(91)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji grindžiama su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusiu papildomu rodikliu, kuris yra Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288, reglamentuojančio informacijos apie tvarias investicijas atskleidimą, I priedo II lentelėje nustatytas 13 rodiklis („Neperdirbtų atliekų dalis“).

(92)   2011 m. liepos 19 d. Tarybos direktyva 2011/70/Euratomas, kuria nustatoma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų atsakingo ir saugaus tvarkymo Bendrijos sistema (OL L 199, 2011 8 2, p. 48). Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji grindžiama su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusiu papildomu rodikliu, kuris yra Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288, reglamentuojančio informacijos apie tvarias investicijas atskleidimą, I priedo I lentelėje nustatytas 9 rodiklis („Pavojingųjų atliekų ir radioaktyviųjų atliekų procentinė dalis“).

(93)  Nustatyta 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatančia ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (OL L 285, 2009 10 31, p. 10).

(94)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš papildomų su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusių rodiklių, nustatytų Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 3 lentelės 13 rodikliu („Veikla ir tiekėjai, kuriems gresia didelė su priverstiniu arba privalomuoju darbu susijusių incidentų rizika“).

(95)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš papildomų su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusių rodiklių, nustatytų Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 3 lentelės 12 rodikliu („Veikla ir tiekėjai, kuriems gresia didelė su vaikų darbu susijusių incidentų rizika“).

(96)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš papildomo su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusio rodiklio, nustatyto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 3 lentelės 9 rodikliu („Neįgyvendinama žmogaus teisių politika“).

(97)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš privalomo su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusio rodiklio, nustatyto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 1 lentelės 11 rodikliu.

(98)  Ši informacija padeda patenkinti lyginamųjų indeksų administratorių poreikius atskleisti ASV veiksnius pagal Reglamentą (ES) 2020/1816, kaip nustatyta II priedo 1 ir 2 skirsnių rodikliu „Lyginamojo portfelio pozicija įmonių, neturinčių išsamaus patikrinimo politikos, taikytinos į pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas Nr. 1–8 įtrauktiems aspektams, atžvilgiu“.

(99)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš papildomo su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusio rodiklio, nustatyto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 3 lentelės 11 rodikliu („Neįgyvendinami prekybos žmonėmis prevencijos procesai ir priemonės“).

(100)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš papildomo su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusio rodiklio, nustatyto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 3 lentelės 1 rodikliu („Investicijos į bendroves, neįgyvendinančias nelaimingų atsitikimų darbo vietoje prevencijos politikos“).

(101)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš papildomo su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusio rodiklio, nustatyto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 3 lentelės 5 rodikliu („Nėra su darbuotojų reikalais susijusio skundų teikimo ir (arba) skundų nagrinėjimo mechanizmo“).

(102)  Ši informacija padeda patenkinti lyginamųjų indeksų administratorių informacijos poreikius, jiems atskleidžiant ASV veiksnius pagal Reglamentą (ES) 2020/1816, kaip nustatyta 2 priedo 1 ir 2 skirsnių rodikliu „Svertinis vidutinis nelaimingų atsitikimų, sužalojimų, mirčių santykis“. Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš papildomo su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusio rodiklio, nustatyto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 3 lentelės 2 rodikliu („Nelaimingų atsitikimų skaičius“), ir lyginamųjų indeksų administratorių poreikius atskleisti ASV veiksnius pagal Reglamentą (ES) 2020/1816, kaip nustatyta II priedo 1 ir 2 skirsniuose nurodytu rodikliu „Svertinis vidutinis nelaimingų atsitikimų, sužalojimų, mirčių santykis“.

(103)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš papildomo su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusio rodiklio, nustatyto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 3 lentelės 3 rodikliu („Dėl sužalojimų, nelaimingų atsitikimų, žūčių ar ligų prarastų darbo dienų skaičius“).

(104)  Ši informacija padeda patenkinti: finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš privalomo su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusio rodiklio, nustatyto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 1 lentelės 12 rodikliu („Nekoreguotas moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas“), ir lyginamųjų indeksų administratorių informacijos poreikius, jiems atskleidžiant ASV veiksnius pagal Reglamentą (ES) 2020/1816, kaip nustatyta II priedo 1 ir 2 skirsnių rodikliu „Svertinis vidutinis vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas“.

(105)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš papildomo su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusio rodiklio, nustatyto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 3 lentelės 8 rodikliu („Per didelis vykdomojo direktoriaus darbo užmokesčio koeficientas“).

(106)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš papildomo su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusio rodiklio, nustatyto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 3 lentelės 7 rodikliu („Diskriminacijos atvejai“).

(107)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš privalomo ir papildomo su pagrindinių neigiamu poveikiu susijusių rodiklių, nustatytų Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 1 lentelės 10 rodikliu ir I priedo 3 lentelės 14 rodikliu („JT pasaulinio susitarimo principų ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijų daugiašalėms įmonėms pažeidimai“ ir „Nustatytų didelių problemų ir incidentų žmogaus teisių srityje atvejų skaičius“); taip pat lyginamųjų indeksų administratorių informacijos poreikius, jiems atskleidžiant ASV veiksnius pagal Reglamentą (ES) 2020/1816, kaip nustatyta II priedo 1 ir 2 skirsniuose nurodytu rodikliu „Lyginamojo indekso sudedamųjų dalių, susijusių su socialiniais pažeidimais, skaičius (absoliutusis skaičius ir santykinė dalis, gauta padalijus iš visų lyginamojo indekso sudedamųjų dalių), kaip nurodyta tarptautinėse sutartyse ir konvencijose, Jungtinių Tautų principuose arba, kai taikytina, nacionalinės teisės aktuose“.

(108)   2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo (OL L 122, 2009 5 16, p. 28).

(109)   2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje – Bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija dėl darbuotojų atstovavimo (OL L 80, 2002 3 23, p. 29).

(*1)   Lytis, kaip nurodė patys samdomieji darbuotojai.

(110)   2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2041 dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje (OL L 275, 2022 10 25, p. 33).

(111)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš papildomų su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusių rodiklių, nustatytų Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 3 lentelės 12 ir 13 rodikliais („Veikla ir tiekėjai, kuriems gresia didelė su vaikų darbu susijusių incidentų rizika“ ir „Veikla ir tiekėjai, kuriems gresia didelė su priverstiniu arba privalomuoju darbu susijusių incidentų rizika“).

(112)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš papildomo su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusio rodiklio, nustatyto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 3 lentelės 9 rodikliu („Neįgyvendinama žmogaus teisių politika“).

(113)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš pagrindinio su neigiamu poveikiu susijusio rodiklio, nustatyto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 1 lentelės 11 rodikliu („Nėra procesų ir atitikties mechanizmų, skirtų stebėti, kaip laikomasi JT pasaulinio susitarimo principų ir EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms“).

(114)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš papildomo su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusio rodiklio, nustatyto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 3 lentelės 11 rodikliu („Neįgyvendinami prekybos žmonėmis prevencijos procesai ir priemonės“).

(115)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš papildomo su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusio rodiklio, nustatyto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 3 lentelės 4 rodikliu („Nėra tiekėjo elgesio kodekso“).

(116)  Ši informacija padeda patenkinti lyginamųjų indeksų administratorių poreikius atskleisti ASV veiksnius pagal Reglamentą (ES) 2020/1816, kaip nustatyta II priedo 1 ir 2 skirsnių rodikliu „Lyginamojo portfelio pozicija įmonių, neturinčių išsamaus patikrinimo politikos, taikytinos į pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas Nr. 1–8 įtrauktiems aspektams, atžvilgiu“.

(117)  Ši informacija padeda patenkinti: finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš privalomo su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusio rodiklio, nustatyto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 1 lentelės 10 rodikliu, ir lyginamųjų indeksų administratorių informacijos poreikius, jiems atskleidžiant ASV veiksnius pagal Reglamentą (ES) 2020/1816, kaip nustatyta II priedo 1 ir 2 skirsniuose nurodytais rodikliais „Lyginamojo indekso sudedamųjų dalių, susijusių su socialiniais pažeidimais, skaičius (absoliutusis skaičius ir santykinė dalis, gauta padalijus iš visų lyginamojo indekso sudedamųjų dalių), kaip nurodyta tarptautinėse sutartyse ir konvencijose, Jungtinių Tautų principuose arba, kai taikytina, nacionalinės teisės aktuose“ ir „Lyginamojo portfelio pozicija įmonių, neturinčių išsamaus patikrinimo politikos, taikytinos į pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas Nr. 1–8 įtrauktiems aspektams, atžvilgiu“.

(118)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš papildomo su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusio rodiklio, nustatyto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 3 lentelės 14 rodikliu („Nustatytų didelių problemų ir incidentų žmogaus teisių srityje atvejų skaičius“).

(119)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš papildomo su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusio rodiklio, nustatyto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 3 lentelės 9 rodikliu („Neįgyvendinama žmogaus teisių politika“).

(120)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš pagrindinio su neigiamu poveikiu susijusio rodiklio, nustatyto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 1 lentelės 11 rodikliu („Nėra procesų ir atitikties mechanizmų, skirtų stebėti, kaip laikomasi JT pasaulinio susitarimo principų ir EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms“).

(121)  Ši informacija padeda patenkinti: finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš privalomo su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusio rodiklio, nustatyto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 1 lentelės 10 rodikliu („JT pasaulinio susitarimo principų ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijų daugiašalėms įmonėms pažeidimai“), ir lyginamųjų indeksų administratorių informacijos poreikius, jiems atskleidžiant ASV veiksnius pagal Reglamentą (ES) 2020/1816, kaip nustatyta II priedo 1 ir 2 skirsniuose nurodytu rodikliu „Lyginamojo indekso sudedamųjų dalių, susijusių su socialiniais pažeidimais, skaičius (absoliutusis skaičius ir santykinė dalis, gauta padalijus iš visų lyginamojo indekso sudedamųjų dalių), kaip nurodyta tarptautinėse sutartyse ir konvencijose, Jungtinių Tautų principuose arba, kai taikytina, nacionalinės teisės aktuose“.

(122)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš papildomo su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusio rodiklio, nustatyto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 3 lentelės 14 rodikliu („Nustatytų didelių problemų ir incidentų žmogaus teisių srityje atvejų skaičius“).

(123)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš papildomo su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusio rodiklio, nustatyto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 3 lentelės 9 rodikliu („Neįgyvendinama žmogaus teisių politika“).

(124)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš privalomo su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusio rodiklio, nustatyto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 1 lentelės 11 rodikliu.

(125)  Ši informacija padeda patenkinti: finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš privalomo su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusio rodiklio, nustatyto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 1 lentelės 10 rodikliu („JT pasaulinio susitarimo principų ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijų daugiašalėms įmonėms pažeidimai“), ir lyginamųjų indeksų administratorių informacijos poreikius, jiems atskleidžiant ASV veiksnius pagal Reglamentą (ES) 2020/1816, kaip nustatyta II priedo 1 ir 2 skirsniuose nurodytu rodikliu „Lyginamojo indekso sudedamųjų dalių, susijusių su socialiniais pažeidimais, skaičius (absoliutusis skaičius ir santykinė dalis, gauta padalijus iš visų lyginamojo indekso sudedamųjų dalių), kaip nurodyta tarptautinėse sutartyse ir konvencijose, Jungtinių Tautų principuose arba, kai taikytina, nacionalinės teisės aktuose“.

(126)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš papildomo su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusio rodiklio, nustatyto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 3 lentelės 14 rodikliu („Nustatytų didelių problemų ir incidentų žmogaus teisių srityje atvejų skaičius“).

(127)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš papildomo su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusio rodiklio, nustatyto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 3 lentelės 15 rodikliu („Neįgyvendinama kovos su korupcija ir kovos su kyšininkavimu politika“).

(128)   2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).

(129)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš papildomo su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusio rodiklio, nustatyto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 3 lentelės 6 rodikliu („Nepakankama pranešėjų apsauga“).

(130)  Ši informacija padeda patenkinti: finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš papildomo su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusio rodiklio, nustatyto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 3 lentelės 17 rodikliu („Apkaltinamųjų nuosprendžių už kovos su korupcija ir kovos su kyšininkavimu įstatymų pažeidimus skaičius ir baudų už šiuos pažeidimus suma“), ir lyginamųjų indeksų administratorių informacijos poreikius, jiems atskleidžiant ASV veiksnius pagal Reglamentą (ES) 2020/1816, kaip nustatyta II priedo 1 ir 2 skirsniuose nurodytu rodikliu „Apkaltinamųjų nuosprendžių skaičius ir baudų už antikorupcinių ir kovos su kyšininkavimu įstatymų pažeidimus suma“.

(131)  Ši informacija padeda patenkinti finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/2088, informacijos poreikius, nes ji gaunama iš papildomo su pagrindiniu neigiamu poveikiu susijusio rodiklio, kuris nustatytas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288 dėl informacijos apie tvarias investicijas atskleidimo taisyklių I priedo 3 lentelės 16 rodikliu („Atvejai, kai imtasi nepakankamų veiksmų kovos su korupcija ir kovos su kyšininkavimu standartų pažeidimams pašalinti“).

(132)  Administraciniai, valdymo ir priežiūros organai