I PRIEDAS

EUROPOS TVARUMO ATSKAITOMYBĖS STANDARTAI (ETAS)

1 ETAS	Bendrieji reikalavimai
2 ETAS	Bendroji atskleistina informacija
E1 ETAS	Klimato kaita
E2 ETAS	Tarša
E3 ETAS	Vandens ir jūrų ištekliai
E4 ETAS	Biologinė įvairovė ir ekosistemos
E5 ETAS	Išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika
S1 ETAS	Sava darbo jėga
S2 ETAS	Vertės grandinės darbuotojai
S3 ETAS	Paveikiamos bendruomenės
S4 ETAS	Vartotojai ir galutiniai naudotojai
G1 ETAS	Verslo etika

1 ETAS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

TURINYS

TIKSLAS

ETAS standartų kategorijos, atskaitomybės sritys ir parengimo tvarka

1.1.

ETAS standartų kategorijos

1.2.

Atskaitomybės sritys ir minimalūs informacijos apie politiką, veiksmus, uždavinius ir rodiklius turinio atskleidimo reikalavimai

1.3.

Parengimo tvarka

Informacijos kokybinės charakteristikos

Dvejopas reikšmingumas kaip informacijos apie tvarumą atskleidimo pagrindas

3.1.

Suinteresuotieji subjektai ir jų svarba reikšmingumo vertinimo procesui

3.2.

Reikšmingi klausimai ir informacijos reikšmingumas

3.3.

Dvejopas reikšmingumas

3.4.

Poveikio reikšmingumas

3.5.

Finansinis reikšmingumas

3.6.

Reikšmingas poveikis arba rizikos, kylantys dėl veiksmų, kuriais siekiama spręsti tvarumo klausimus

3.7.

Išskaidymo lygmuo

Išsamus patikrinimas

Vertės grandinė

5.1.

Ataskaitas teikianti įmonė ir vertės grandinė

5.2.

Vertinimas naudojant vidutinius sektoriaus duomenis ir pakaitinius kintamuosius

Laikotarpiai

6.1.

Ataskaitinis laikotarpis

6.2.

Praeities laikotarpių, dabartinio laikotarpio ir būsimų laikotarpių informacijos susiejimas

6.3.

Informacijos apie pažangą, palyginti su baziniais metais, teikimas

6.4.

Trumpojo, vidutinio ir ilgojo laikotarpio apibrėžimas atskaitomybės tikslais

Tvarumo informacijos rengimas ir pateikimas

7.1.

Lyginamosios informacijos pateikimas

7.2.

Įverčių ir rezultatų neapibrėžties priežastys

7.3.

Atskleistos informacijos apie įvykius atnaujinimas pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui

7.4.

Tvarumo informacijos rengimo ar pateikimo pakeitimai

7.5.

Pranešimas apie ankstesnių ataskaitinių laikotarpių klaidas

7.6.

Konsoliduotosios ataskaitos ir patronuojamosioms įmonėms taikoma išimtis

7.7.

Įslaptinta ir neskelbtina informacija ir informacija apie intelektinę nuosavybę, praktinę patirtį arba inovacijų rezultatus

7.8.

Informacijos apie galimybes teikimas

Tvarumo ataskaitos struktūra

8.1.

Bendrasis pateikimo reikalavimas

8.2.

Tvarumo ataskaitos turinys ir struktūra

Sąsajos su kitomis įmonės ataskaitų dalimis ir susijusi informacija

9.1.

Informacijos įtraukimas pateikiant nuorodą

9.2.

Susijusi informacija ir ryšys su finansinėmis ataskaitomis

10.

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

10.1.

Pereinamojo laikotarpio nuostata, susijusi su subjektui būdingos informacijos atskleidimu

10.2.

Pereinamojo laikotarpio nuostata, susijusi su 5 skyriumi „Vertės grandinė“

10.3.

Pereinamojo laikotarpio nuostata, susijusi su 7.1 skirsniu „Lyginamosios informacijos pateikimas“

10.4.

Pereinamojo laikotarpio nuostata. Palaipsniui pradedamų taikyti atskleidimo reikalavimų sąrašas

A priedėlis.

Taikymo reikalavimai

–

Subjektui būdingos informacijos atskleidimas

–

Dvejopas reikšmingumas

–

Vertinimas naudojant vidutinius sektoriaus duomenis ir pakaitinius kintamuosius

–

Tvarumo ataskaitos turinys ir struktūra

B priedėlis.

Informacijos kokybinės charakteristikos

C priedėlis.

Palaipsniui pradedamų taikyti atskleidimo reikalavimų sąrašas

D priedėlis.

Pagal ETAS rengiamos tvarumo ataskaitos struktūra

E priedėlis.

Įtrauktinos atskleidžiamos informacijos nustatymo schema

F priedėlis.

Pagal ETAS rengiamos tvarumo ataskaitos struktūros pavyzdys

G priedėlis.

Informacijos įtraukimo pateikiant nuorodą pavyzdys

Tikslas

Europos tvarumo atskaitomybės standartų (ETAS) tikslas – nurodyti, kokią tvarumo informaciją įmonė turi atskleisti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES (1) su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2464 (2). Ataskaitų pagal ETAS teikimas neatleidžia įmonių nuo kitų Sąjungos teisėje nustatytų prievolių.

Tiksliau, ETAS nurodoma, kokią informaciją įmonė turi atskleisti apie savo reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes, susijusius su aplinkosauginiais, socialiniais ir valdymo tvarumo klausimais. Pagal ETAS nereikalaujama, kad įmonės atskleistų kokią nors informaciją į ETAS įtrauktomis aplinkosaugos, socialinėmis ir valdymo temomis, jeigu įmonė konkrečią temą įvertino kaip nereikšmingą (žr. šio standarto E priedėlį „Įtrauktinos atskleidžiamos informacijos nustatymo schema“). Pagal ETAS atskleista informacija suteikia galimybę tvarumo ataskaitos vartotojams suprasti įmonės reikšmingą poveikį žmonėms ir aplinkai ir reikšmingą tvarumo klausimų poveikį įmonės veiklos pokyčiams, veiklos rezultatams ir būklei.

Šio (1 ETAS) standarto tikslas – suteikti galimybę suprasti ETAS struktūrą, taikomą parengimo tvarką ir pagrindines sąvokas, taip pat bendruosius tvarumo informacijos parengimo ir pateikimo pagal Direktyvą 2013/34/ES su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2022/2464, reikalavimus.

1. ETAS standartų kategorijos, atskaitomybės sritys ir parengimo tvarka

1.1 ETAS standartų kategorijos

ETAS yra trijų kategorijų:

(a)	horizontalieji standartai;

(b)	teminiai standartai (aplinkosaugos, socialiniai ir valdymo standartai) ir

(c)	konkrečiam sektoriui taikomi standartai.

Horizontalieji standartai ir teminiai standartai taikomi visiems sektoriams, t. y. jie taikomi visoms įmonėms, neatsižvelgiant į tai, kuriame sektoriuje ar sektoriuose įmonė vykdo veiklą.

Horizontalieji standartai 1 ETAS „Bendrieji reikalavimai“ ir 2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“ taikomi tvarumo klausimams, įtrauktiems į teminius standartus ir konkrečiam sektoriui taikomus standartus.

Šiame (1 ETAS) standarte aprašoma ETAS standartų struktūra, paaiškinama jų parengimo tvarka ir pagrindinės sąvokos ir nustatomi bendrieji su tvarumu susijusios informacijos parengimo ir pateikimo reikalavimai.

2 ETAS nustatomi atskleidimo reikalavimai dėl bendro lygmens informacijos, kurią įmonė turi pateikti visais reikšmingais tvarumo klausimais, susijusiais su šiomis atskaitomybės sritimis: valdymas, strategija, poveikio, rizikų ir galimybių valdymas bei rodikliai ir uždaviniai.

Teminiai ETAS apima tvarumo temą ir yra suskirstyti pagal temas ir potemes, o prireikus – pagal potemių potemes. Šio standarto 16 taikymo reikalavime (16 TR) pateiktoje lentelėje apžvelgiamos į teminius ETAS įtrauktos tvarumo temos, potemės ir potemių potemės (toliau kartu – tvarumo klausimai).

Į teminius ETAS gali būti įtraukti konkretūs reikalavimai, papildantys 2 ETAS bendro lygmens atskleidimo reikalavimus. 2 ETAS C priedėlyje „Teminiuose ETAS nustatyti atskleidimo / taikymo reikalavimai, taikomi kartu su 2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“ , pateiktas papildomų teminiuose ETAS nustatytų reikalavimų, kuriuos įmonė turi taikyti kartu su 2 ETAS bendro lygmens atskleidimo reikalavimais, sąrašas.

10.

Konkrečiam sektoriui taikomi ETAS taikomi visoms to sektoriaus įmonėms. Juose nagrinėjamas poveikis, rizikos ir galimybės, kurie veikiausiai yra reikšmingi visoms konkretaus sektoriaus įmonėms ir kurių teminiai standartai neaprėpia arba nepakankamai aprėpia. Konkrečiam sektoriui taikomi standartai aprėpia kelias tam sektoriui aktualiausias temas. Konkrečiam sektoriui taikomais standartais užtikrinamas aukštas palyginamumo lygis.

11.

Jeigu įmonė padaro išvadą, kad konkretus poveikis, rizika ar galimybė ETAS yra neaprėpiami arba aprėpiami nepakankamai detaliai, tačiau dėl įmonės ypatingų faktų ir aplinkybių jie yra reikšmingi, be atskleidimo reikalavimų, nustatytų trijų kategorijų ETAS, ji turi atskleisti papildomą jai būdingą informaciją („subjektui būdingą informacija“), kad suteiktų vartotojams galimybę suprasti įmonės su tvarumu susijusį poveikį, rizikas ar galimybę. 1–5 TR taikymo reikalavimuose pateikiama daugiau rekomendacijų dėl subjektui būdingos informacijos atskleidimo.

1.2. Atskaitomybės sritys ir minimalūs informacijos apie politiką, veiksmus, uždavinius ir rodiklius turinio atskleidimo reikalavimai

12.

2 ETAS, teminiuose ETAS ir konkrečiam sektoriui taikomuose ETAS nustatyti atskleidimo reikalavimai suskirstyti pagal šias atskaitomybės sritis:

(a)	valdymas (GOV): valdymo procesai, kontrolė ir procedūros, naudojami poveikiui, rizikoms ir galimybėms stebėti, valdyti ir prižiūrėti (žr. 2 ETAS 2 skyrių „Valdymas“ );

(b)	strategija (SBM): kaip įmonės strategija ir verslo modelis sąveikauja su jos reikšmingu poveikiu, rizikomis ir galimybėmis, įskaitant tai, kaip įmonė reaguoja į tą poveikį, rizikas ir galimybes (žr. 2 ETAS 3 skyrių „Strategija“ );

(c)

poveikio, rizikų ir galimybių valdymas (IRO): procesas (-ai), kurį (-iuos) naudodama įmonė:

i.	nustato poveikį, rizikas ir galimybes ir įvertina jų reikšmingumą (žr. 2 ETAS 4.1 skirsnyje pateiktą IRO-1);

ii.	valdo reikšmingus tvarumo klausimus vykdydama politiką ir veiksmus (žr. 2 ETAS 4.2 skirsnį);

(d)	rodikliai ir uždaviniai (MT): įmonės veiklos rezultatai, įskaitant nustatytus uždavinius ir pažangą, padarytą juos įgyvendinant (žr. 2 ETAS 5 skyrių „Rodikliai ir uždaviniai“).

13.

Į 2 ETAS įtraukti:

(a)	4.2 skirsnyje pateikiami minimalūs atskleidimo reikalavimai, susiję su politika (MDR-P) ir veiksmais (MDR-A);

(b)	5 skirsnyje pateikiami minimalūs atskleidimo reikalavimai, susiję su rodikliais (MDR-M) ir uždaviniais (MDR-T).

Minimalius atskleidimo reikalavimus, susijusius su politika, veiksmais, rodikliais ir uždaviniais, įmonė turi taikyti kartu su atitinkamais atskleidimo reikalavimais, nustatytais teminiuose ir konkrečiam sektoriui taikomuose ETAS.

1.3 Parengimo tvarka

14.

Visuose ETAS:

(a)	terminas „poveikis“ nurodo su įmonės verslu siejamą teigiamą ir neigiamą su tvarumu susijusį poveikį, nustatytą per poveikio reikšmingumo vertinimą (žr. 3.4 skirsnį „Poveikio reikšmingumas“). Terminas nurodo tiek faktinį poveikį, tiek galimą būsimą poveikį.

(b)	Terminas „rizikos ir galimybės“ nurodo su tvarumu susijusias įmonės finansines rizikas ir galimybes, įskaitant tas, kurios atsiranda dėl priklausomybės nuo gamtos, žmogiškųjų ir socialinių išteklių, nustatytas per finansinio reikšmingumo vertinimą (žr. 3.5 skirsnį).

Kartu jie vadinami terminu „poveikis, rizikos ir galimybės“ (IRO). Jie atspindi 3 skirsnyje aprašytą ETAS taikomą dvejopo reikšmingumo aspektą.

15.

Terminų žodynėlyje (II priede) apibrėžti terminai visuose ETAS žymimi pusjuodžiu kursyvu, išskyrus atvejus, kai apibrėžtas terminas tame pačiame straipsnyje vartojamas daugiau nei kartą.

16.

Atskleistina informacija ETAS struktūrizuojama pagal atskleidimo reikalavimus. Kiekvieną atskleidimo reikalavimą sudaro vienas ar daugiau atskirų duomenų vienetų. Terminas „duomenų vienetas“ taip pat gali reikšti aprašomąjį atskleidimo reikalavimo elementą.

17.

Be atskleidimo reikalavimų, daugumoje ETAS taip pat nustatyti taikymo reikalavimai. Taikymo reikalavimai padeda taikyti atskleidimo reikalavimus ir turi tokią pačią galią kaip ir kitos ETAS dalys.

18.

Siekiant atskirti skirtingus įmonės pareigos atskleisti informaciją lygius, ETAS vartojami šie terminai:

(a)	turi atskleisti – nurodo, kad nuostata yra privaloma pagal atskleidimo reikalavimą arba duomenų vienetą;

(b)	gali atskleisti – nurodo savanoriškai atskleidžiamą informaciją, siekiant skatinti gerąją praktiką.

Be to, kai kalbama apie klausimus, išteklius ar metodikas, į kuriuos įmonė turėtų atsižvelgti arba juos naudoti rengdama tam tikrą atskleidžiamą informaciją, jei taikytina, ETAS vartojama sąvoka „turi atsižvelgti“ (arba „turi apsvarstyti“).

2. Informacijos kokybinės charakteristikos

19.

Rengdama tvarumo ataskaitą įmonė turi laikytis:

(a)	pagrindinių informacijos kokybinių charakteristikų, t. y. informacijos aktualumo ir teisingo pateikimo, ir

(b)	papildomų informacijos kokybinių charakteristikų, t. y. palyginamumo, patikrinamumo ir suprantamumo.

20.

Šios informacijos kokybinės charakteristikos apibrėžtos ir aprašytos šio standarto B priedėlyje.

3. Dvejopas reikšmingumas kaip informacijos apie tvarumą atskleidimo pagrindas

21.

Įmonė informaciją apie tvarumo klausimus turi pranešti remdamasi dvejopo reikšmingumo principu, kuris apibrėžtas ir paaiškintas šiame skyriuje.

3.1 Suinteresuotieji subjektai ir jų svarba reikšmingumo vertinimo procesui

22.

Suinteresuotieji subjektai yra subjektai, kurie gali paveikti įmonę arba būti jos paveikti. Yra dvi suinteresuotųjų subjektų grupės:

(a)	paveikiami suinteresuotieji subjektai – asmenys arba grupės, kurių interesus teigiamai arba neigiamai paveikia arba galėtų paveikti įmonės veikla ir jos tiesioginiai ir netiesioginiai verslo santykiai vertės grandinėje, ir

(b)

tvarumo ataskaitų vartotojai – pagrindiniai bendrosios paskirties finansinių ataskaitų vartotojai (esami ir potencialūs investuotojai, skolintojai ir kiti kreditoriai, įskaitant turto valdytojus, kredito įstaigas, draudimo įmones), taip pat kiti tvarumo ataskaitų vartotojai, įskaitant įmonės verslo partnerius, profesines sąjungas ir socialinius partnerius, pilietinę visuomenę ir nevyriausybines organizacijas, valdžios sektorių, analitikus ir akademinės bendruomenės atstovus.

23.

Kai kurie, tačiau ne visi, suinteresuotieji subjektai gali priklausyti abiem 22 straipsnyje nurodytoms grupėms.

24.

Paveikiamų suinteresuotųjų subjektų įtraukimas yra pagrindinis įmonės vykdomo išsamaus patikrinimo proceso (žr. 4 skyrių „Išsamus patikrinimas“) ir tvarumo reikšmingumo vertinimo elementas. Tai apima jos procesus, taikomus faktiniam ir galimam neigiamam poveikiui nustatyti ir įvertinti; tuo paskui remiamasi vertinimo procese siekiant tvarumo atskaitomybės tikslais nustatyti reikšmingą poveikį (žr. šio standarto 3.4 skirsnį).

3.2 Reikšmingi klausimai ir informacijos reikšmingumas

25.

Kad galėtų nustatyti reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes, apie kuriuos reikia pranešti, įmonei yra būtina atlikti reikšmingumo vertinimą (žr. 3.4 skirsnį „Poveikio reikšmingumas“ ir 3.5 skirsnį „Finansinis reikšmingumas“ ).

26.

Reikšmingumo vertinimas yra tvarumo atskaitomybės pagal ETAS atskaitos taškas. 2 ETAS 4.1 skirsnyje pateiktas IRO-1 reikalavimas apima bendruosius įmonės poveikio, rizikų ir galimybių bei jų reikšmingumo vertinimo proceso atskleidimo reikalavimus. 2 ETAS SBM-3 reikalavimu nustatyti bendrieji informacijos apie reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių, nustatytų per įmonės atliekamą reikšmingumo vertinimą, atskleidimo reikalavimai.

27.

Siekiant palengvinti reikšmingumo vertinimą, į šio standarto A priedėlyje išdėstytus taikymo reikalavimus įtrauktas tvarumo klausimų, įtrauktų į teminius ETAS, sąrašas, juos suskirstant į kategorijas pagal temas, potemes ir tų potemių potemes. Šio standarto F priedėlyje pateiktoje „Įtrauktinos atskleidžiamos informacijos nustatymo schemoje“ pavaizduotas šiame skirsnyje aprašytas reikšmingumo vertinimo procesas.

28.

Tvarumo klausimas yra reikšmingas, jeigu jis atitinka apibrėžtus poveikio reikšmingumo kriterijus (žr. šio standarto 3.4 skirsnį) arba finansinio reikšmingumo kriterijus (žr. šio standarto 3.5 skirsnį), arba abiejų rūšių kriterijus.

29.

Nepaisant reikšmingumo vertinimo rezultatų, įmonė visuomet turi atskleisti informaciją, kurios reikalaujama pagal: 2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“ (t. y. pagal visus 2 ETAS nurodytus atskleidimo reikalavimus ir duomenų vienetus) ir teminiuose ETAS nustatytus atskleidimo reikalavimus (įskaitant jų duomenų vienetus), susijusius su IRO-1 atskleidimo reikalavimu „Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo proceso aprašymas“, nurodytus 2 ETAS C priedėlyje „Teminiuose ETAS nustatyti atskleidimo / taikymo reikalavimai, taikomi kartu su 2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“.

30.

Kai atlikusi reikšmingumo vertinimą įmonė padaro išvadą, kad tvarumo klausimas yra reikšmingas ir jam taikomi 2 ETAS IRO-1, IRO-2 ir SMB-3 atskleidimo reikalavimai, ji turi:

(a)	atskleisti informaciją pagal atitinkamo teminio ir konkrečiam sektoriui taikomo ETAS atskleidimo reikalavimus (įskaitant taikymo reikalavimus), susijusius su tuo konkrečiu tvarumo klausimu, ir

(b)	atskleisti papildomą jai būdingą informaciją (žr. šio standarto 11 straipsnį ir 1–5 TR), jeigu reikšmingas tvarumo klausimas ETAS neaprėpiamas arba aprėpiamas nepakankamai detaliai.

31.

Atitinkama informacija, kuri privaloma pagal atskleidimo reikalavimą, įskaitant jo duomenų vienetus, arba subjektui būdinga informacija, turi būti atskleidžiama, kai atlikusi reikšmingos informacijos vertinimą įmonė nustato, kad informacija yra aktuali vienu ar keliais iš šių aspektų:

(a)	informacijos svarbumo, atsižvelgiant į klausimą, kurį ja siekiama apibūdinti ar paaiškinti, arba

(b)	tokios informacijos galimybės patenkinti jos vartotojų sprendimo priėmimo poreikius, įskaitant pagrindinius bendrosios paskirties finansinių ataskaitų vartotojų poreikius, aprašytus 48 straipsnyje, ir (arba) vartotojų, kuriems svarbiausia yra informacija apie įmonės poveikį, poreikius.

32.

Jeigu įmonė padaro išvadą, kad klimato kaitos tema nėra reikšminga, todėl praleidžia informaciją pagal visus E1 ETAS „Klimato kaita“ atskleidimo reikalavimus, ji turi atskleisti detalų klimato kaitai skirto reikšmingumo vertinimo išvadų paaiškinimą (žr. 2 ETAS IRO-2 „ETAS atskleidimo reikalavimai, įtraukti į įmonės tvarumo ataskaitą“), įskaitant sąlygų, dėl kurių įmonė ateityje galėtų padaryti išvadą, kad klimato kaita yra reikšminga, perspektyvinę analizę. Jeigu įmonė padaro išvadą, kad kita tema nei klimato kaita nėra reikšminga, todėl praleidžia informaciją pagal visus atitinkamo teminio ETAS atskleidimo reikalavimus, ji gali trumpai paaiškinti savo atlikto tos temos reikšmingumo vertinimo išvadas.

33.

Atskleisdama informaciją apie politiką, veiksmus ir uždavinius, susijusius su tvarumo klausimu, kuris buvo įvertintas kaip reikšmingas, įmonė turi įtraukti informaciją, kurią privaloma pateikti pagal visus atskleidimo reikalavimus ir duomenų vienetus, nustatytus su tuo klausimu susijusiuose teminiuose ir konkrečiam sektoriui taikomuose ETAS ir atitinkamame 2 ETAS minimaliame informacijos apie politiką, veiksmus ir uždavinius atskleidimo reikalavime. Jeigu informacijos apie politiką, veiksmus ir uždavinius, kurią privaloma pateikti pagal teminių arba konkrečiam sektoriui taikomų ETAS atskleidimo reikalavimus ir duomenų vienetus arba pagal 2 ETAS minimalius atskleidimo reikalavimus, įmonė atskleisti negali, nes nepriėmė atitinkamos politikos, neįgyvendino atitinkamų veiksmų ar nenustatė atitinkamų uždavinių, ji turi atskleisti šį faktą ir gali nurodyti laikotarpį, per kurį ji siekia tai padaryti.

34.

Atskleisdama informaciją apie rodiklius, taikomus reikšmingam tvarumo klausimui pagal atitinkamo teminio ETAS skirsnį „Rodikliai ir uždaviniai“, įmonė:

(a)	turi įtraukti informaciją, kurią privaloma pateikti pagal atskleidimo reikalavimą, jeigu atlikusi vertinimą ji nustato, kad tokia informacija yra reikšminga, ir

(b)	gali praleisti informaciją, kurią privaloma pateikti pagal atskleidimo reikalavimo duomenų vienetą, jeigu atlikusi vertinimą ji nustato, kad tokia informacija nėra reikšminga, ir padaro išvadą, kad tam, kad būtų pasiektas atskleidimo reikalavimo tikslas, tokios informacijos nereikia.

35.

Jeigu įmonė praleidžia informaciją, kurią privaloma pateikti pagal duomenų vienetą, kurio reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus, nurodytus 2 ETAS B priedėlyje, ji turi aiškiai nurodyti, kad konkreti informacija „nėra reikšminga“.

36.

Įmonė turi nustatyti, kaip ji taikys kriterijus, įskaitant atitinkamus slenksčius, kad nustatytų:

(a)	kokią informaciją apie rodiklius, taikomus reikšmingam tvarumo klausimui pagal atitinkamo teminio ETAS skirsnį „Rodikliai ir uždaviniai“, ji atskleis pagal 34 straipsnį ir

(b)	kokią subjektui būdingą informaciją ji atskleis.

3.3 Dvejopas reikšmingumas

37.

Dvejopą reikšmingumą sudaro du aspektai, tai yra poveikio reikšmingumas ir finansinis reikšmingumas. Jei nenurodyta kitaip, terminai „reikšmingas“ ir „reikšmingumas“ visuose ETAS reiškia „dvejopą reikšmingumą“.

38.

Poveikio reikšmingumo ir finansinio reikšmingumo vertinimai yra tarpusavyje susiję, taigi turi būti apsvarstyta šių dviejų aspektų tarpusavio priklausomybė. Apskritai atskaitos taškas yra poveikio vertinimas, nors taip pat gali būti reikšmingų rizikų ir galimybių, nesusijusių su įmonės poveikiu. Poveikis tvarumui gali būti finansiškai reikšmingas nuo pat pradžių arba tapti finansiškai reikšmingas, kai galima pagrįstai tikėtis, kad trumpuoju, vidutiniu ar ilguoju laikotarpiais jis paveiks įmonės finansinę būklę, finansinius veiklos rezultatus, pinigų srautus, jos galimybes gauti finansavimą arba kapitalo kainą. Poveikis vertinamas poveikio reikšmingumo požiūriu, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra finansiškai reikšmingas, ar ne.

39.

Nustatydama ir vertindama poveikį, rizikas ir galimybes įmonės vertės grandinėje, kad nustatytų jų reikšmingumą, įmonė daugiausia dėmesio turi skirti sritims, kuriose, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, verslo santykius, geografines vietoves ir kitus susijusius rizikos veiksnius, galima tikėtis, kad poveikis, rizikos ir galimybės atsiras.

40.

Įmonė turi apsvarstyti tai, kaip ją paveikia jos priklausomybė nuo gamtos, žmogiškųjų ir socialinių tinkamos kokybės išteklių prieinamumo tinkamomis kainomis, nepriklausomai nuo jos galimo poveikio tiems ištekliams.

41.

Laikoma, kad pagrindinis įmonės poveikis, rizikos ir galimybės yra tie patys kaip ir reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės, nustatyti taikant dvejopo reikšmingumo principą, taigi apie juos pranešama jos tvarumo ataskaitoje.

42.

Įmonė turi taikyti šio standarto 3.4 ir 3.5 skirsniuose nustatytus kriterijus, taikydama atitinkamus kiekybinius ir (arba) kokybinius slenksčius. Tinkami slenksčiai yra būtini, kad būtų galima nustatyti poveikį, rizikas ir galimybes, kuriuos įmonė įvardijo ir kuriuos ji traktuoja kaip reikšmingus, taip pat nustatyti, kurie tvarumo klausimai yra reikšmingi atskaitomybės tikslais. Kai kuriuose galiojančiuose standartuose ir sistemose nurodant slenkstį, naudojamą poveikiui, kuris ETAS apibūdintas kaip reikšmingas poveikis, nustatyti, vartojamas terminas „svarbiausias poveikis“.

3.4 Poveikio reikšmingumas

43.

Tvarumo klausimas yra reikšmingas poveikio požiūriu, kai jis yra susijęs su įmonės reikšmingu faktiniu ar galimu, teigiamu ar neigiamu poveikiu žmonėms ar aplinkai trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais. Poveikis apima poveikį, susijusį su pačios įmonės operacijomis ir vertės grandinės pradine ir galutine grandimis, be kita ko, daromą per jos produktus ar paslaugas, taip pat per jos verslo santykius. Verslo santykiai apima verslo santykius įmonės vertės grandinės pradinėje ir galutinėje grandyse ir neapsiriboja tiesioginiais sutartiniais santykiais.

44.

Atsižvelgiant į tai, poveikis žmonėms ar aplinkai apima poveikį, susijusį su aplinkos, socialiniais ir valdymo klausimais.

45.

Atliekant neigiamo poveikio reikšmingumo vertinimą remiamasi išsamaus patikrinimo procesu, apibrėžtu tarptautinėse teisinėse priemonėse: JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniuose principuose ir EBPO rekomendacijose daugiašalėms įmonėms. Faktinio neigiamo poveikio reikšmingumas grindžiamas poveikio stiprumu, o galimo neigiamo poveikio – jo stiprumu ir tikėtinumu. Poveikio stiprumas grindžiamas šiais veiksniais:

(a)	poveikio mastu;

(b)	aprėptimi ir

(c)	neatitaisomu poveikio pobūdžiu.

Vertinant galimą neigiamą poveikį žmogaus teisėms poveikio stiprumas yra svarbesnis už tikėtinumą.

46.

Teigiamo poveikio reikšmingumas grindžiamas:

(a)	faktinio poveikio atveju – mastu ir aprėptimi ir

(b)	galimo poveikio atveju – mastu, aprėptimi ir tikėtinumu.

3.5 Finansinis reikšmingumas

47.

Finansinio reikšmingumo taikymo sritis tvarumo atskaitomybės tikslais nustatoma išplečiant reikšmingumo taikymo sritį, taikomą nustatant, kokia informacija turėtų būti įtraukta į įmonės finansines ataskaitas.

48.

Atliekant finansinio reikšmingumo vertinimą nustatoma informacija, kuri yra laikoma reikšminga pagrindiniams bendrosios paskirties finansinių ataskaitų vartotojams priimant sprendimus dėl išteklių suteikimo subjektui. Visų pirma informacija laikoma reikšminga pagrindiniams bendrosios paskirties finansinių ataskaitų vartotojams, jeigu tos informacijos nepateikus, ją klaidingai pateikus arba užgožus galėtų būti pagrįstai tikimasi paveikti sprendimus, kuriuos jie priima remdamiesi įmonės tvarumo ataskaita.

49.

Tvarumo klausimas yra reikšmingas finansiniu požiūriu, jeigu dėl jo daromas arba gali būti pagrįstai tikimasi, kad bus padarytas reikšmingas finansinis poveikis įmonei. Taip yra tokiu atveju, kai dėl tvarumo klausimo atsiranda rizikų arba galimybių, turinčių arba, kaip galima pagrįstai tikėtis, galėsiančių turėti reikšmingos įtakos įmonės veiklos pokyčiams, finansinei būklei, finansiniams veiklos rezultatams, pinigų srautams, galimybei gauti finansavimą arba kapitalo kainai trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais. Rizikos ir galimybės gali atsirasti dėl praeities įvykių arba būsimų įvykių. Tvarumo klausimo finansinis reikšmingumas neapsiriboja vien klausimais, kuriuos įmonė gali kontroliuoti, bet apima informaciją apie reikšmingas rizikas ir galimybes, sietinas su verslo santykiais, neįtrauktais į rengiant finansines ataskaitas taikomą konsolidavimo apimtį.

50.

Priklausomybė nuo gamtos, žmogiškųjų ir socialinių išteklių gali būti finansinių rizikų arba galimybių šaltinis. Priklausomybė gali sukelti poveikį dviem būdais:

(a)	ji gali turėti įtakos įmonės gebėjimui toliau naudoti arba gauti išteklius, kurių reikia jos verslo procesams, taip pat tų išteklių kokybei ir kainos nustatymui, ir

(b)	ji gali paveikti įmonės gebėjimą priimtinomis sąlygomis plėtoti santykius, kurių reikia jos verslo procesams.

51.

Rizikų ir galimybių reikšmingumas vertinamas remiantis šių veiksnių deriniu: pasireiškimo tikėtinumo ir galimo finansinio poveikio dydžio.

3.6 Reikšmingas poveikis arba rizikos, kylantys dėl veiksmų, kuriais siekiama spręsti tvarumo klausimus

52.

Per įmonės reikšmingumo vertinimą gali būti nustatytos situacijos, kai jos veiksmai, kuriais siekiama spręsti tam tikro poveikio ar rizikų klausimą arba pasinaudoti tam tikromis galimybėmis, susijusiomis su tvarumo klausimu, gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį arba sukelti reikšmingą riziką, susijusius su vienu ar keliais kitais tvarumo klausimais. Pavyzdžiui:

(a)	gamybos dekarbonizacijos veiksmų planas, pagal kurį atsisakoma kai kurių produktų, galėtų turėti reikšmingą neigiamą poveikį įmonės savai darbo jėgai ir nulemti reikšmingą riziką, kylančią dėl išeitinių išmokų, arba

(b)	dėl automobilių dalių tiekėjo veiksmų plano, kuriuo siekiama orientuotis į elektrinių transporto priemonių dalių tiekimą, galėtų būti neišnaudojamas turtas, skirtas įprastinių transporto priemonių dalių gamybai.

53.

Tokiais atvejais įmonė turi:

(a)	atskleisti, kad egzistuoja reikšmingas neigiamas poveikis arba reikšmingos rizikos, kartu atskleisdama veiksmus, dėl kurių jie atsiranda, ir pateikdama kryžminę nuorodą į temą, su kuria poveikis arba rizikos yra susiję, ir

(b)	pateikti aprašymą, kaip reikšmingo neigiamo poveikio ar reikšmingų rizikų klausimas sprendžiamas tos temos, su kuria jie yra susiję, kontekste.

3.7 Išskaidymo lygmuo

54.

Kai reikia, kad reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės būtų tinkamai suprasti, įmonė teikiamą informaciją turi išskaidyti:

(a)	pagal šalis, kai reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės skirtingose šalyse smarkiai varijuoja ir kai pateikus labiau agreguotą informaciją būtų užgožta reikšminga informacija apie poveikį, rizikas ir galimybes; arba

(b)	pagal svarbią veiklos vietą arba reikšmingą turtą, kai reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės labai priklauso nuo konkrečios vietos arba turto.

55.

Nustatydama tinkamą teikiamos informacijos išskaidymo lygmenį, įmonė turi atsižvelgti į tai, kokį išskaidymo lygmenį ji taikė atlikdama savo reikšmingumo vertinimą. Priklausomai nuo konkrečių įmonės faktų ir aplinkybių, informaciją gali būti būtina išskaidyti pagal patronuojamąsias įmones.

56.

Kai agreguojami skirtingų lygmenų arba kelių vieno lygmens vietų duomenys, įmonė turi užtikrinti, kad toks agregavimas neužgožtų konkretumo ir konteksto, kurie yra būtini siekiant aiškinti informaciją. Įmonė neturi agreguoti reikšmingų skirtingo pobūdžio elementų.

57.

Teikdama pagal sektorius išskaidytą informaciją, įmonė turi taikyti ETAS sektorių klasifikaciją, kuri turi būti nurodyta Komisijos deleguotajame akte, priimtame pagal Direktyvos 2013/34/ES 29b straipsnio 1 dalies trečios pastraipos ii punktą. Kai pagal teminį arba konkrečiam sektoriui taikomą ETAS reikalaujama, kad rengiant konkretų informacijos elementą būtų taikomas konkretus išskaidymo lygmuo, turi būti taikomas teminiame arba konkrečiam sektoriui taikomame ETAS nustatytas reikalavimas.

4. Išsamus patikrinimas

58.

Įmonės tvarumo išsamaus patikrinimo proceso (toliau nurodytose tarptautinėse priemonėse vadinama „išsamus patikrinimas“) rezultatais remiamasi įmonės atliekamame reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių vertinime. ETAS nenustatoma jokių su išsamiu patikrinimu susijusių elgesio reikalavimų; jais taip pat neišplečiamas ir nekeičiamas įmonės administracinių, valdymo ar priežiūros organų vaidmuo, susijęs su išsamaus patikrinimo vykdymu.

59.

Išsamus patikrinimas yra procesas, kurį vykdydama įmonė nustato faktinį ir galimą neigiamą poveikį aplinkai ir su jos veikla susijusiems asmenims, užkerta jam kelią, jį švelnina ir atsiskaito, kaip jį valdo. Tai apima neigiamą poveikį, susijusį su pačios įmonės operacijomis ir vertės grandinės pradine ir galutine grandimis, be kita ko, daromą per jos produktus ar paslaugas, taip pat per jos verslo santykius. Išsamus patikrinimas yra nuolatinė praktika, kuria reaguojama į įmonės strategijos, verslo modelio, veiklos, verslo santykių, operacijų, tiekimo ir pardavimo aplinkybių pokyčius ir kuri gali tuos pokyčius nulemti. Šis procesas yra aprašytas tarptautinėse priemonėse: JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniuose principuose ir EBPO rekomendacijose daugiašalėms įmonėms.

60.

Šiose tarptautinėse priemonėse nustatyti keli išsamaus patikrinimo proceso etapai, įskaitant neigiamo poveikio, susijusio su pačios įmonės operacijomis ir vertės grandinės pradine ir galutine grandimis, be kita ko, daromo per jos produktus ar paslaugas, taip pat per jos verslo santykius, nustatymą ir vertinimą. Jeigu įmonė negali reaguoti į visą poveikį vienu metu, vykdant išsamaus patikrinimo procesą galima nustatyti veiksmų prioritetus, remiantis poveikio stiprumu ir tikėtinumu. Būtent šiuo išsamaus patikrinimo aspektu remiamasi vertinant reikšmingą poveikį (žr. šio standarto 3.4 skirsnį). Nustačius reikšmingą poveikį, taip pat lengviau nustatyti reikšmingas tvarumo rizikas ir galimybes, kurias dažnai toks poveikis nulemia.

61.

Pagrindiniai išsamaus patikrinimo elementai yra tiesiogiai atspindėti atskleidimo reikalavimuose, nustatytuose 2 ETAS ir teminiuose ETAS, kaip paaiškinta toliau:

(a)

išsamaus patikrinimo įtraukimas į valdymą, strategiją ir verslo modelį (3). Šis klausimas sprendžiamas pagal:

i.	2 ETAS GOV-2 „Įmonės administraciniams, valdymo ir priežiūros organams teikiama informacija ir jų sprendžiami tvarumo klausimai“ ;

ii.	2 ETAS GOV-3 „Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistemas“ ir

iii.	2 ETAS SBM-3 „Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu“.

(b)

paveikiamų suinteresuotųjų subjektų įtraukimas (4). Šis klausimas sprendžiamas pagal:

i.	2 ETAS GOV-2;

ii.	2 ETAS SBM-2 „Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės“;

iii.	2 ETAS IRO-1;

iv.	2 ETAS MDR-P ir

v.	teminius ETAS: pagal juos parodomi suinteresuotųjų subjektų įtraukimo į išsamaus patikrinimo procesą skirtingi etapai ir tikslai;

(c)

neigiamo poveikio žmonėms ir aplinkai nustatymas ir vertinimas (5). Šis klausimas sprendžiamas pagal:

i.	2 ETAS IRO-1 (įskaitant su konkrečiais tvarumo klausimais susijusius taikymo reikalavimus atitinkamame ETAS) ir

ii.	2 ETAS SBM-3;

(d)

veiksmų neigiamam poveikiui žmonėms ir aplinkai mažinti ėmimasis (6). Šis klausimas sprendžiamas pagal:

i.	2 ETAS MDR-A ir

ii.	teminius ETAS: pagal juos atskleidžiami įvairūs veiksmai, įskaitant pertvarkos planus, kuriais sprendžiamas poveikio klausimas.

(e)

šių pastangų veiksmingumo stebėjimas (7). Šis klausimas sprendžiamas pagal:

i.	2 ETAS MDR-M;

ii.	2 ETAS MDR-T ir

iii.	teminius ETAS: dėl rodiklių ir uždavinių.

5. Vertės grandinė

5.1 Ataskaitas teikianti įmonė ir vertės grandinė

62.

Tvarumo ataskaita turi būti rengiama dėl tos pačios ataskaitas teikiančios įmonės, dėl kurios parengtos ir finansinės ataskaitos. Pavyzdžiui, jeigu ataskaitas teikianti įmonė yra patronuojančioji įmonė, turinti rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, tvarumo ataskaitos bus rengiamos dėl grupės. Šis reikalavimas netaikomas, kai ataskaitas teikiančiai įmonei nereikia sudaryti finansinių ataskaitų arba kai ataskaitas teikianti įmonė pagal Direktyvos 2013/34/EB 48i straipsnį rengia konsoliduotąją informaciją apie tvarumą,

63.

Tvarumo ataskaitoje pateikiama informacija apie ataskaitas teikiančią įmonę turi būti išplėsta įtraukiant informaciją apie su įmone susijusį reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes, atsirandančius jai plėtojant tiesioginius ir netiesioginius verslo santykius vertės grandinės pradinėje ir (arba) galutinėje grandyje (vertės grandinės informacija). Išplėsdama informaciją apie ataskaitas teikiančią įmonę, įmonė turi įtraukti reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes, susijusius su jos vertės grandinės pradine ir galutine grandimis:

(a)	atsižvelgdama į jos išsamaus patikrinimo proceso (-ų) ir reikšmingumo vertinimo rezultatus ir

(b)	laikydamasi visų kituose ETAS nustatytų konkrečių su vertės grandine susijusių reikalavimų.

64.

63 straipsnyje nereikalaujama pateikti informacijos apie kiekvieną vertės grandinės dalyvį, bet įtraukti tik reikšmingą vertės grandinės pradinės ir galutinės grandžių informaciją. Skirtingi tvarumo klausimai gali būti reikšmingi skirtingų įmonės vertės grandinės pradinės ir galutinės grandžių dalių atžvilgiu. Į išplėstą informaciją turi būti įtraukiama vertės grandinės informacija, susijusi tik su vertės grandinės dalimis, kurių atžvilgiu klausimas yra reikšmingas.

65.

Įmonė reikšmingą vertės grandinės informaciją turi įtraukti, kai yra būtina:

(a)	suteikti galimybę tvarumo ataskaitų vartotojams suprasti įmonės reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes ir (arba)

(b)	parengti kokybines charakteristikas atitinkantį informacijos rinkinį (žr. šio standarto B priedėlį).

66.

Kad nustatytų, kuriuo lygmeniu – jos pačios operacijų ar jos vertės grandinės pradinės ir galutinės grandies – kyla reikšmingas tvarumo klausimas, įmonė turi naudoti savo poveikio, rizikų ir galimybių vertinimą pagal dvejopo reikšmingumo principą (žr. šio standarto 3 skyrių).

67.

Kai įmonės vertės grandinę sudaro asocijuotosios įmonės arba bendrosios įmonės, apskaitomos pagal nuosavybės metodą arba proporcingai konsoliduojamos finansinėse ataskaitose, pavyzdžiui, kaip tiekėjai, įmonė pagal 63 straipsnį turi įtraukti su šiomis asocijuotosiomis įmonėmis arba bendrosiomis įmonėmis susijusią informaciją, nuosekliai laikydamasi kitiems verslo santykiams vertės grandinėje taikomo metodo. Tokiu atveju, nustatant poveikio rodiklius, asocijuotosios įmonės arba bendrosios įmonės duomenys neapribojami turimo turto dalimi, tačiau į juos turi būti atsižvelgiama remiantis poveikiu, kuris per įmonės verslo santykius yra susijęs su jos produktais ir paslaugomis.

5.2 Vertinimas naudojant vidutinius sektoriaus duomenis ir pakaitinius kintamuosius

68.

Įmonės gebėjimas gauti reikiamą vertės grandinės pradinės ir galutinės grandies informaciją gali įvairuoti priklausomai nuo skirtingų veiksnių, pavyzdžiui, įmonės sutartimis įformintų susitarimų, jos turimos į konsolidavimą neįtrauktų operacijų kontrolės ir jos perkamosios galios. Kai įmonė negali kontroliuoti savo vertės grandinės pradinės ir (arba) galutinės grandžių veiklos ir savo verslo santykių, gauti vertės grandinės informaciją gali būti sunkiau.

69.

Yra aplinkybių, kai įmonė (įdėjusi pagrįstas pastangas) negali surinkti informacijos apie įmonės vertės grandinės pradinę ir galutinę grandis, kaip reikalaujama pagal 63 straipsnį. Tokiomis aplinkybėmis įmonė pateiktinus savo vertės grandinės pradinės ir galutinės grandžių duomenis turi įvertinti naudodama visą pagrįstą ir patvirtinamą informaciją, pavyzdžiui, vidutinius sektoriaus duomenis ir kitus pakaitinius kintamuosius.

70.

Vertės grandinės informaciją taip pat galėtų būti sudėtinga gauti MVĮ ir kitų vertės grandinės pradinės ir (arba) galutinės grandžių subjektų, kurie nepatenka į Direktyvos 2013/34/ES 19a ir 29a straipsniuose nustatytų informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimų taikymo sritį, atveju (žr. 2 ETAS BP-2 reikalavimą „Su ypatingomis aplinkybėmis susijusios informacijos atskleidimas“ ).

71.

Į teikiamą informaciją apie politiką, veiksmus ir uždavinius įmonė turi įtraukti vertės grandinės pradinės ir (arba) galutinės grandžių informaciją, jeigu įgyvendinant tokią politiką, veiksmus ir uždavinius dalyvauja vertės grandinės dalyviai. Kalbant apie rodiklius, daugeliu atveju, visų pirma, tų aplinkosaugos klausimų, kuriems galima naudoti pakaitinius kintamuosius, atveju, įmonė gali sugebėti laikytis atskaitomybės reikalavimų nerinkdama duomenų iš savo vertės grandinės pradinės ir galutinės grandžių dalyvių, ypač iš MVĮ, pavyzdžiui, kai apskaičiuoja įmonės išmestą 3 lygio ŠESD kiekį.

72.

Įtraukiant įverčius, parengtus naudojant vidutinius sektoriaus duomenis arba kitus pakaitinius kintamuosius, neturėtų būti pateikiama kokybinių charakteristikų neatitinkanti informacija (žr. šio standarto 2 skyrių ir 7.2 skirsnį „Įverčių ir rezultatų neapibrėžties priežastys“ ).

6. Laikotarpiai

6.1 Ataskaitinis laikotarpis

73.

Įmonės tvarumo ataskaitos ataskaitinis laikotarpis turi derėti su jos finansinių ataskaitų laikotarpiu.

6.2 Praeities laikotarpių, dabartinio laikotarpio ir būsimų laikotarpių informacijos susiejimas

74.

Įmonė savo tvarumo ataskaitoje prireikus nustato tinkamas sąsajas tarp retrospektyvinės ir perspektyvinės informacijos, kad būtų galima aiškiai suprasti, kaip praeities informacija yra susijusi su į ateitį orientuota informacija.

6.3 Informacijos apie pažangą, palyginti su baziniais metais, teikimas

75.

Baziniai metai yra praeities ataskaitinė data arba laikotarpis, apie kurį turima informacijos ir pagal kurį bėgant laikui gali būti palyginama paskesnė informacija.

76.

Pranešdama apie pokyčius ir pažangą, padarytą įgyvendinant uždavinį, įmonė turi pateikti bazinių metų lyginamąją informaciją apie sumas, apie kurias pranešta einamuoju ataskaitiniu laikotarpiu, nebent atitinkamame atskleidimo reikalavime jau yra nustatyta, kaip pranešti apie pažangą. Įmonė taip pat gali įtraukti praeities informaciją apie nuo bazinių metų iki ataskaitinio laikotarpio pasiektas tarpines reikšmes, kai tokia informacija yra aktuali.

6.4 Trumpojo, vidutinio ir ilgojo laikotarpio apibrėžimas atskaitomybės tikslais

77.

Rengdama tvarumo ataskaitą įmonė turi taikyti tokius laiko intervalus, kuriais baigiasi ataskaitinis laikotarpis:

(a)	trumpasis laikotarpis: laikotarpis, kuris įmonės finansinėse ataskaitose naudojamas kaip ataskaitinis laikotarpis;

(b)	vidutinis laikotarpis: nuo a punkte apibrėžto trumpojo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki penkerių metų ir

(c)	ilgasis laikotarpis: ilgesnis nei 5 metai.

78.

Įmonė ilgąjį laikotarpį turi išskaidyti dar smulkiau, kai tikėtina, kad poveikis pasireikš arba veiksmų bus imamasi per ilgesnį nei penkerių metų laikotarpį, jeigu tai būtina tam, kad tvarumo ataskaitų vartotojams būtų pateikta aktuali informacija.

79.

Jei konkretiems atskleidžiamos informacijos elementams pagal kitus ETAS reikalaujama taikyti skirtingas vidutinio ar ilgojo laikotarpio apibrėžtis, turi būti taikomos tuose ETAS pateiktos apibrėžtys.

80.

Gali būti aplinkybių, kai naudojant 77 straipsnyje apibrėžtus vidutinį ar ilgąjį laikotarpį gaunama neaktuali informacija, nes įmonė taiko skirtingą apibrėžtį i) savo reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir valdymo procesams arba ii) savo veiksmams apibrėžti ir uždaviniams nustatyti. Šios aplinkybės gali būti susijusios su sektoriui būdingomis ypatybėmis, pavyzdžiui, pinigų srautu ir verslo ciklais, tikėtina kapitalo investicijų trukme, laikotarpiais, per kuriuos tvarumo ataskaitų vartotojai atlieka savo vertinimus, arba įmonės sektoriuje priimant sprendimus paprastai naudojamais planavimo laikotarpiais. Šiomis aplinkybėmis įmonė gali taikyti skirtingą vidutinio ir (arba) ilgojo laikotarpių apibrėžtį (žr. 2 ETAS BP-2 9 straipsnį).

81.

ETAS pateikiamos nuorodos į trumpąjį, vidutinį ir ilgąjį laikotarpius nurodo laikotarpį, kurį įmonė nustatė pagal 77–80 straipsnių nuostatas.

7. Tvarumo informacijos rengimas ir pateikimas

82.

Šiame skyriuje pateikiami bendrieji reikalavimai, taikytini rengiant ir pateikiant tvarumo informaciją.

7.1 Lyginamosios informacijos pateikimas

83.

Įmonė turi atskleisti lyginamąją ankstesnio ataskaitinio laikotarpio informaciją dėl visų einamuoju ataskaitiniu laikotarpiu atskleidžiamų kiekybinių rodiklių ir pinigų sumų. Įmonė taip pat turi atskleisti lyginamąją aprašomąją informaciją, jei tai svarbu siekiant suprasti einamojo ataskaitinio laikotarpio tvarumo ataskaitą.

84.

Kai įmonė pateikia lyginamąją informaciją, kuri skiriasi nuo ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu pateiktos informacijos, ji turi atskleisti:

(a)	skirtumą tarp ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu praneštos sumos ir pataisytos lyginamosios sumos ir

(b)	sumos taisymo priežastis.

85.

Kartais pakoreguoti vieno ar kelių ankstesnių ataskaitinių laikotarpių lyginamąją informaciją tam, kad ją būtų galima palyginti su einamojo ataskaitinio laikotarpio informacija, yra neįmanoma. Pavyzdžiui, ankstesnio ataskaitinio laikotarpio (-ių) duomenys galėjo būti kaupiami kitokiu būdu negu tas, kuris leistų retrospektyviai taikyti naują rodiklio ar uždavinio apibrėžtį ar atlikti retrospektyvinį ankstesnio ataskaitinio laikotarpio klaidos ištaisymą, o tokios informacijos atkurti gali būti neįmanoma (žr. 2 ETAS BP-2). Kai pakoreguoti vieno ar kelių ankstesnių ataskaitinių laikotarpių lyginamosios informacijos yra neįmanoma, įmonė turi atskleisti šį faktą.

86.

Kai ETAS reikalaujama, kad dėl rodiklio ar duomenų vieneto įmonė pateiktų daugiau nei vieną lyginamąjį laikotarpį, turi būti taikomi to ETAS reikalavimai.

7.2 Įverčių ir rezultatų neapibrėžties priežastys

87.

Kai kokybinių rodiklių ir pinigų sumų, įskaitant vertės grandinės pradinės ir galutinės grandžių informaciją (žr. šio standarto 5 skyrių), tiksliai išmatuoti neįmanoma, bet juos galima tik įvertinti, gali atsirasti matavimo neapibrėžtis.

88.

Įmonė turi atskleisti informaciją, kad suteiktų galimybę vartotojams suprasti reikšmingiausią neapibrėžtį, veikiančią jos tvarumo ataskaitoje pateiktus kiekybinius rodiklius ir pinigų sumas.

89.

Pagrįstų prielaidų ir įverčių, įskaitant scenarijų ar jautrumo analizes, naudojimas, yra esminė su tvarumu susijusios informacijos rengimo dalis ir nesumažina tos informacijos naudingumo, jeigu prielaidos ir įverčiai yra tiksliai aprašyti ir paaiškinti. Net jeigu matavimo neapibrėžties lygis yra aukštas, tai nebūtinai reikštų, kad tokia prielaida ar įvertis negali suteikti naudingos informacijos ar neatitinka informacijos kokybinių charakteristikų (žr. šio standarto B priedėlį).

90.

Tvarumo ataskaitą rengiant naudojami duomenys ir prielaidos turi kuo labiau derėti su įmonės finansinėse ataskaitose naudojamais atitinkamais finansiniais duomenimis ir prielaidomis.

91.

Pagal kai kuriuos ETAS reikalaujama atskleisti informaciją, pavyzdžiui, paaiškinti galimus būsimus įvykius, kurių rezultatai neaiškūs. Spręsdama, ar informacija apie tokius galimus būsimus įvykius yra reikšminga, įmonė pagal šio standarto 3 skyriuje išdėstytus kriterijus turi apsvarstyti:

(a)	galimą įvykių finansinį poveikį (galimą rezultatą);

(b)	galimų įvykių nulemto poveikio žmonėms ar aplinkai stiprumą ir tikėtinumą, atsižvelgdama į 45 straipsnyje nurodytus poveikio stiprumo veiksnius, ir

(c)	visą galimų rezultatų įvairovę ir galimų rezultatų tame intervale tikėtinumą.

92.

Vertindama galimus rezultatus įmonė turi apsvarstyti visus svarbius faktus ir aplinkybes, įskaitant informaciją apie mažos tikimybės ir didelio poveikio rezultatus, kuri, kai duomenys agreguojami, gali tapti reikšminga. Pavyzdžiui, įmonė gali patirti keleriopą poveikį ar rizikas, kurių kiekvienas galėtų sukelti tos pačios rūšies sutrikimą, pavyzdžiui, įmonės tiekimo grandinės sutrikimus. Informacija apie atskirą rizikos šaltinį gali būti nereikšminga, jeigu tikimybė, kad iš to šaltinio galėtų kilti sutrikimas, labai maža. Tačiau informacija apie agreguotą tiekimo grandinės sutrikimo riziką iš visų šaltinių galėtų būti reikšminga (žr. 2 ETAS BP-2).

7.3 Atskleistos informacijos apie įvykius atnaujinimas pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui

93.

Tam tikrais atvejais įmonė gali gauti informacijos po ataskaitinio laikotarpio, tačiau prieš patvirtinant vadovybės pranešimo tinkamumą skelbti. Jeigu tokia informacija suteikia įrodymų ar įžvalgų apie ataskaitinio laikotarpio pabaigoje egzistavusias sąlygas, įmonė, kai tinkama, pagal naują informaciją turi atnaujinti įverčius ir atskleistą informaciją apie tvarumą.

94.

Jeigu tokia informacija suteikia įrodymų ar įžvalgų apie po ataskaitinio laikotarpio pabaigos įvykusius reikšmingus sandorius, kitus įvykius ir susidariusias sąlygas, įmonė, kai tinkama, turi pateikti aprašomąją informaciją ir joje nurodyti tų po metų pabaigos įvykusių įvykių egzistavimą, pobūdį ir galimus padarinius.

7.4 Tvarumo informacijos rengimo ar pateikimo pakeitimai

95.

Rodiklių, įskaitant rodiklius, naudojamus uždaviniams nustatyti ir pažangai, padarytai juos įgyvendinant, stebėti, apibrėžimas ir skaičiavimas laikui bėgant turi būti nuoseklus. Įmonė turi pateikti pataisytus lyginamuosius duomenis, nebent tą padaryti yra neįmanoma (žr. 2 ETAS BP-2), tais atvejais kai ji:

(a)	rodiklį arba uždavinį apibrėžė iš naujo arba pakeitė;

(b)	nustatė, kad yra naujos informacijos, susijusios su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu atskleistomis įvertintomis sumomis, ir naujoji informacija suteikia tuo laikotarpiu egzistavusių aplinkybių įrodymų.

7.5 Pranešimas apie ankstesnių ataskaitinių laikotarpių klaidas

96.

Įmonė turi ištaisyti reikšmingas ankstesnio ataskaitinio laikotarpio klaidas pataisydama atskleistas ankstesnio laikotarpio (-ių) lyginamąsias sumas, nebent tą padaryti yra neįmanoma. Šis reikalavimas netaikomas ataskaitiniams laikotarpiams, einantiems prieš pirmuosius įmonės ETAS taikymo metus.

97.

Ankstesnio ataskaitinio laikotarpio klaidos – duomenų nepateikimas ar neteisingas pateikimas įmonės vieno ar kelių ankstesnių ataskaitinių laikotarpių tvarumo ataskaitose. Tokios klaidos padaromos dėl to, kad nepasinaudojama ar netinkamai pasinaudojama patikima informacija, kuri:

(a)	buvo turima, kai buvo leista paskelbti vadovybės pranešimą, į kurį įtraukta tų laikotarpių tvarumo ataskaita, ir

(b)	kaip pagrįstai buvo galima tikėtis, galėjo būti gauta ir tinkamai apsvarstyta rengiant tose ataskaitose atskleidžiamą informaciją apie tvarumą.

98.

Prie tokių klaidų priskiriami: skaičiavimo klaidų, neteisingo rodiklių ir uždavinių apibrėžčių taikymo, apsirikimo, netinkamo faktų interpretavimo ir klastotės padariniai.

99.

Galimos einamojo ataskaitinio laikotarpio klaidos, aptiktos tam laikotarpiui nepasibaigus, turi būti ištaisomos iki leidimo paskelbti vadovybės pranešimą. Tačiau reikšmingos klaidos kartais aptinkamos tik vėlesniu ataskaitiniu laikotarpiu.

100.

Kai einamojo ataskaitinio laikotarpio pradžioje nustatyti klaidos poveikio visiems pateiktiems ankstesniems ataskaitiniams laikotarpiams neįmanoma, įmonė turi pataisyti lyginamąją informaciją ištaisydama klaidą nuo anksčiausios įmanomos datos. Taisydama atskleistą ankstesnio ataskaitinio laikotarpio informaciją įmonė neturi remtis vėliau įgytomis žiniomis nei darydama prielaidas dėl to, kokie būtų buvę vadovybės ketinimai ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, nei įvertindama sumas, atskleistas ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu. Šis reikalavimas taikomas tiek retrospektyvinės, tiek perspektyvinės atskleistos informacijos taisymui.

101.

Klaidų taisymas skiriasi nuo įverčių keitimo. Įverčius gali reikėti pataisyti, kai papildoma informacija tampa žinoma (žr. 2 ETAS BP-2).

7.6 Konsoliduotosios ataskaitos ir patronuojamosioms įmonėms taikoma išimtis

102.

Teikdama ataskaitas konsoliduotu lygmeniu, reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių vertinimą įmonė turi atlikti dėl visos konsoliduotos grupės, kad ir kokia būtų grupės teisinė struktūra. Ji turi užtikrinti, kad visos patronuojamosios įmonės būtų įtraukiamos taip, kad būtų galima nešališkai nustatyti reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes. Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių vertinimo kriterijai ir slenksčiai turi būti nustatomi remiantis šio standarto 3 skyriumi.

103.

Kai įmonė nustato, kad reikšmingas poveikis, rizikos ar galimybės grupės lygmeniu smarkiai skiriasi nuo vienos ar kelių jos patronuojamųjų įmonių reikšmingo poveikio, rizikų ar galimybių, ji, kai tinkama, turi pateikti atitinkamą susijusios patronuojamosios įmonės ar įmonių poveikio, rizikų ir galimybių aprašymą.

104.

Vertindama, ar grupės lygmens reikšmingo poveikio, rizikų ar galimybių ir vienos ar kelių jos patronuojamųjų įmonių reikšmingo poveikio, rizikų ar galimybių skirtumas yra didelis, įmonė gali atsižvelgti į skirtingas aplinkybes, pavyzdžiui, į tai, ar patronuojamoji įmonė ar įmonės vykdo veiklą skirtingame sektoriuje nei likusi grupės dalis, arba į 3.7 skirsnyje „Išskaidymo lygmuo“ nurodytas aplinkybes.

7.7 Įslaptinta ir neskelbtina informacija ir informacija apie intelektinę nuosavybę, praktinę patirtį arba inovacijų rezultatus

105.

Įmonė neprivalo atskleisti įslaptintos informacijos ar neskelbtinos informacijos, net jei tokia informacija laikoma reikšminga.

106.

Jeigu atskleidžiant informaciją apie įmonės strategiją, planus ir veiksmus ir siekiant laikytis atskleidimo reikalavimo tikslo yra svarbu pateikti tam tikrą informaciją, kuri yra intelektinė nuosavybė, praktinė patirtis arba inovacijų rezultatai, įmonė vis tiek tą konkrečią informaciją gali praleisti, jeigu:

(a)	ji yra slapta, tai yra, jos kaip visumos arba tikslios jos sudėties ir sudedamųjų dalių konfigūracijos apskritai nežino arba negali lengvai gauti asmenys toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija;

(b)	ji turi komercinės vertės, nes yra slapta, ir

(c)	įmonė ėmėsi pagrįstų priemonių, kad ją išlaikytų slaptą.

107.

Jeigu įmonė įslaptintą informaciją ar neskelbtiną informaciją arba tam tikrą konkrečią informaciją, kuri yra intelektinė nuosavybė, praktinė patirtis arba inovacijų rezultatai, praleidžia, nes ji atitinka ankstesniame straipsnyje nustatytus kriterijus, ji turi laikytis atitinkamo atskleidimo reikalavimo atskleisdama visą kitą reikalaujamą informaciją.

108.

Įmonė turi dėti visas pagrįstas pastangas užtikrinti, kad praleidus įslaptintą informaciją ar neskelbtiną informaciją arba tam tikrą konkrečią informaciją, kuri yra intelektinė nuosavybė, praktinė patirtis arba inovacijų rezultatai, nesumažėtų bendras atitinkamos atskleidžiamos informacijos aktualumas.

7.8 Informacijos apie galimybes teikimas

109.

Atskleidžiant informaciją apie galimybes, turėtų būti pateikta aprašomoji informacija, leidžianti skaitytojui suprasti įmonei ar visam sektoriui atsirandančią galimybę. Teikdama informaciją apie galimybes, įmonė turi atsižvelgti į atskleistinos informacijos reikšmingumą. Todėl ji, be kitų veiksnių, turi apsvarstyti:

(a)	ar, palyginti su bendra įmonės ar sektoriaus galimybe, šia galimybe šiuo metu naudojamasi ir ar ji įtraukta į jos bendrąją strategiją ir

(b)	ar tikslinga įtraukti kiekybinius numatomo finansinio poveikio matus, atsižvelgiant į prielaidų, kurių galėtų prireikti, skaičių ir to nulemtą neapibrėžtį.

8. Tvarumo ataskaitos struktūra

110.

Šiame skyriuje pateikiamas informacijos apie tvarumo klausimus, parengtos laikantis Direktyvos 2013/34/ES 19a ir 29a straipsnių ir ETAS, (t. y. tvarumo ataskaitos) pateikimo įmonės vadovybės pranešime pagrindas. Tokia informacija pateikiama specialiame vadovybės pranešimo skirsnyje, kuris vadinamas tvarumo ataskaita. Šio standarto F priedėlyje „Pagal ETAS rengiamos tvarumo ataskaitos struktūros pavyzdys“ pateikiamas tvarumo ataskaitos, struktūrizuotos pagal šio skyriaus reikalavimus, pavyzdys.

8.1. Bendrasis pateikimo reikalavimas

111.

Tvarumo informacija turi būti pateikiama:

(a)	taip, kad būtų galima atskirti informaciją, kurios reikalaujama pagal ETAS atskleidimo reikalavimus, ir kitą informaciją, įtrauktą į vadovybės pranešimą, ir

(b)	ją struktūrizuojant taip, kad tiek žmogaus skaitomu, tiek elektroniniu formatu būtų lengviau susipažinti su tvarumo ataskaita ir ją suprasti.

8.2. Tvarumo ataskaitos turinys ir struktūra

112.

Išskyrus šio standarto 9.1 skirsnyje „Informacijos įtraukimas pateikiant nuorodą“ nustatytą galimybę įtraukti informaciją pateikiant nuorodą, informaciją pagal visus taikytinus ETAS atskleidimo reikalavimus pagal šio standarto 1 skyrių įmonė turi pranešti specialiai tam skirtame vadovybės pranešimo skirsnyje.

113.

Įmonė į savo tvarumo ataskaitą turi įtraukti informaciją, atskleidžiamą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (8) 8 straipsnį ir Komisijos deleguotuosius reglamentus, kuriuose nustatomas tos atskleidžiamos informacijos turinys ir kiti pateikimo būdai. Įmonė turi užtikrinti, kad šią atskleidžiamą informaciją tvarumo ataskaitoje būtų galima atskirai identifikuoti. Atskleidžiama informacija, susijusi su kiekvienu Taksonomijos reglamente apibrėžtu aplinkosaugos tikslu, pateikiama kartu aiškiai identifikuojamoje tvarumo ataskaitos aplinkosaugos skirsnio dalyje. Šiai atskleidžiamai informacijai ETAS nuostatos netaikomos, išskyrus šį straipsnį ir šio standarto 115 straipsnio pirmą sakinį.

114.

Kai įmonė į savo tvarumo ataskaitą įtraukia papildomą atskleidžiamą informaciją pagal i) kitus teisės aktus, pagal kuriuos reikalaujama, kad įmonė atskleistų tvarumo informaciją, arba ii) bendruosius tvarumo atskaitomybės standartus ir sistemas, įskaitant neprivalomas gaires ir konkrečiam sektoriui taikomas gaires, kurias paskelbė kitos standartus nustatančios įstaigos (pvz., Tarptautinių tvarumo standartų valdybos paskelbta techninė medžiaga arba Visuotinė ataskaitų teikimo iniciatyva), atskleidžiant tokią informaciją turi būti:

a)	tai aiškiai nurodyta pateikiant tinkamą nuorodą į susijusius teisės aktus, standartą ar sistemą (žr. 2 ETAS BP-2 15 straipsnį);

b)	laikomasi informacijos kokybinių charakteristikų reikalavimų, nurodytų šio standarto 2 skyriuje ir B priedėlyje.

115.

Įmonė savo tvarumo ataskaitą turi suskirstyti į keturias dalis tokia tvarka: bendroji informacija, aplinkosauginė informacija (įskaitant pagal Reglamento (ES) 2020/852 8 straipsnį atskleidžiamą informaciją), socialinė informacija ir valdymo informacija. Laikydamasi šio standarto 3.6 skirsnio „Reikšmingas poveikis arba rizikos, kylantys dėl veiksmų, kuriais siekiama spręsti tvarumo klausimus“ nuostatos, jeigu vienoje dalyje teikiama informacija taip pat apimą informaciją, kurią reikia pateikti kitoje dalyje, kad išvengtų dubliavimo, įmonė gali pateikti nuorodą į informaciją, pateiktą kitoje dalyje. Įmonė gali taikyti detalią struktūrą, pavaizduotą šio standarto F priedėlyje.

116.

Informacija, kurią reikalaujama atskleisti pagal konkrečiam sektoriui taikomus ETAS, turi būti sugrupuota pagal atskaitomybės sritis ir, kai taikoma, pagal tvarumo temą. Ji turi būti pateikiama kartu su informacija, kurią reikalaujama atskleisti pagal 2 ETAS ir atitinkamus teminius ETAS.

117.

Jeigu įmonė pagal 11 straipsnį parengia reikšmingą jai būdingą informaciją, ji šią informaciją turi atskleisti kartu su aktualiausia visų sektorių ir konkretaus sektoriaus informacija.

9. Sąsajos su kitomis įmonės ataskaitų dalimis ir susijusi informacija

118.

Įmonė turi pateikti informaciją, kuri suteiktų galimybę jos tvarumo ataskaitos vartotojams suprasti ataskaitoje pateiktos įvairios informacijos sąsajas, taip pat tvarumo atskaitoje pateiktos informacijos ir informacijos, kurią įmonė atskleidžia kitose įmonės ataskaitų dalyse, sąsajas.

9.1. Informacijos įtraukimas pateikiant nuorodą

119.

Jeigu laikomasi 120 straipsnyje nustatytų sąlygų, informacija pagal ETAS atskleidimo reikalavimą, įskaitant konkretų duomenų vienetą, kurį privaloma pateikti pagal atskleidimo reikalavimą, į tvarumo ataskaitą gali būti įtraukiama pateikiant nuorodą į:

(a)	kitą vadovybės pranešimo skirsnį;

(b)	finansines ataskaitas;

(c)	įmonės valdymo pareiškimą (jeigu jis nėra vadovybės pranešimo dalis);

(d)	atlyginimų ataskaitą, kurios reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/36/EB (9);

(e)	universalų registracijos dokumentą, nurodytą Reglamento (ES) 2017/1129 9 straipsnyje (10), ir

(f)

viešai atskleidžiamą informaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 (atskleidžiamą 3 ramsčio informaciją) (11). Jei įmonė įtraukia informaciją pateikdama nuorodą į atskleidžiamą 3 ramsčio informaciją, ji turi užtikrinti, kad informacija atitiktų tvarumo ataskaitoje naudojamą konsolidavimo apimtį, prireikus papildydama įtrauktą informaciją papildomais elementais.

120.

Įmonė informaciją gali įtraukti pateikdama nuorodas į 119 straipsnyje nurodytus dokumentus (arba dokumentų dalis), jeigu pateikiant nuorodą įtraukta atskleidžiama informacija:

(a)	yra atskiras informacijos elementas, atitinkamame dokumente aiškiai nurodytas kaip atitinkantis susijusį atskleidimo reikalavimą arba susijusį konkretų duomenų vienetą, kurį privaloma pateikti pagal atskleidimo reikalavimą;

(b)	yra skelbiama tuo pat metu kaip ir vadovybės pranešimas;

(c)	yra ta pačia kalba kaip ir tvarumo ataskaita;

(d)	jai taikomi bent tokio paties lygio patikinimo reikalavimai kaip ir tvarumo ataskaitai ir

(e)	ji atitinka tuos pačius techninius skaitmeninimo reikalavimus kaip ir tvarumo ataskaita.

121.

Jeigu laikomasi 120 straipsnyje nustatytų sąlygų, ETAS atskleidimo reikalavimu nurodyta informacija, įskaitant konkretų duomenų vienetą, kurį privaloma pateikti pagal atskleidimo reikalavimą, į tvarumo ataskaitą gali būti įtraukta pateikiant nuorodą į įmonės ataskaitą, parengtą pagal ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) reglamentą (ES) Nr. 1221/2009 (12). Tokiu atveju įmonė turi užtikrinti, kad informacija, įtraukta pateikiant nuorodą, būtų parengta naudojant tą patį pagrindą, kuris naudojamas ETAS informacijai parengti, įskaitant konsolidavimo apimtį ir vertės grandinės informacijos traktavimą.

122.

Rengdama tvarumo ataskaitą, į kurią įtraukiama informacija pateikiant nuorodą, įmonė turi atsižvelgti į bendrą pateikiamos informacijos rišlumą ir užtikrinti, kad dėl informacijos įtraukimo pateikiant nuorodą nesumažėtų tvarumo ataskaitos suprantamumas. Šio standarto G priedėlyje „Informacijos įtraukimas pateikiant nuorodą“ pavaizduota, kaip informacija įtraukiama pateikiant nuorodą (žr. 2 ETAS BP-2).

9.2. Susijusi informacija ir ryšys su finansinėmis ataskaitomis

123.

Įmonė turi aprašyti skirtingos informacijos ryšius. Tam gali prireikti susieti aprašomąją informaciją apie valdymą, strategiją ir rizikos valdymą su susijusiais rodikliais ir uždaviniais. Pavyzdžiui, teikiant susijusią informaciją, įmonei gali reikėti paaiškinti savo strategijos poveikį arba galimą poveikį jos finansinėms ataskaitoms ar finansiniams planams arba paaiškinti, kaip jos strategija yra susijusi su rodikliais ir uždaviniais, naudojamiems pažangai pagal veiklos rezultatus matuoti. Be to, įmonei gali reikėti paaiškinti, kaip jos gamtos išteklių naudojimas ir pokyčiai tiekimo grandinėje galėtų padidinti, pakeisti arba sumažinti reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes. Jai gali reikėti susieti šią informaciją su informacija apie esamą arba numatomą finansinį poveikį jos gamybos sąnaudoms, su strateginiu atsaku siekiant sumažinti tokį poveikį ar rizikas ir susijusiomis investicijomis į naują turtą. Įmonei taip pat gali reikėti susieti aprašomąją informaciją su susijusiais rodikliais ir uždaviniais ir su finansinėse ataskaitose pateikta informacija. Informacijos sąsajos turi būti aprašytos aiškiai ir glaustai.

124.

Kai tvarumo ataskaitoje nurodomos pinigų sumos arba kiti kiekybinių duomenų vienetai, kurie viršija reikšmingumo slenkstį ir yra pateikiami finansinėse ataskaitose (tiesioginė tvarumo ataskaitoje atskleistos informacijos ir finansinėse ataskaitose atskleistos informacijos sąsaja), įmonė turi įtraukti nuorodą į atitinkamą savo finansinių ataskaitų dalį, kurioje galima rasti atitinkamą informaciją.

125.

Tvarumo ataskaitoje gali būti nurodomos pinigų sumos arba kiti kiekybinių duomenų vienetai, kurie viršija reikšmingumo slenkstį ir yra arba agreguotos pinigų sumos arba kiekybiniai duomenys, pateikiami įmonės finansinėse ataskaitose, arba jų dalis (netiesioginė tvarumo ataskaitoje atskleistos informacijos ir finansinėse ataskaitose atskleistos informacijos sąsaja). Tokiu atveju įmonė turi paaiškinti, kaip tos tvarumo ataskaitoje pateiktos sumos ar duomenų vienetai yra susiję su svarbiausiomis finansinėse ataskaitose nurodytomis sumomis. Šioje atskleidžiamoje informacijoje pateikiama nuoroda į jos finansinių ataskaitų straipsnio eilutę ir (arba) atitinkamas dalis, kuriuose galima rasti atitinkamą informaciją. Kai tinkama, turi būti pateiktas reikšmingų sumų sutikrinimas ir jis gali būti pateikiamas lentelės forma.

126.

Kai pateikiama 124 ir 125 straipsniuose nenurodyta informacija, įmonė, remdamasi reikšmingumo slenksčiu, turi paaiškinti į jos tvarumo ataskaitą įtrauktų svarbių duomenų, prielaidų ir kokybinės informacijos nuoseklumą su atitinkamais į finansines ataskaitas įtrauktais duomenimis, prielaidomis ir kokybine informacija. Taip gali būti, kai tvarumo ataskaitoje pateikiama:

(a)	pinigų sumos arba kiti kiekybiniai duomenys, susiję su pinigų sumomis arba kitais finansinėse ataskaitose pateiktais kiekybiniais duomenimis, arba

(b)	kokybinė informacija, susijusi su finansinėse ataskaitose pateikta kokybine informacija.

127.

Nuoseklumas, kurio reikalaujama pagal 126 straipsnį, turi būti užtikrinamas pavienio duomenų vieneto lygmeniu ir turi apimti nuorodą į atitinkamą finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto straipsnio eilutę ar dalį. Kai svarbūs duomenys, prielaidos ir kokybinė informacija nėra nuoseklūs, įmonė turi nurodyti šį faktą ir paaiškinti priežastį.

128.

Elementų, kuriuos reikia paaiškinti pagal 126 straipsnį, pavyzdžiai:

(a)	kai tie patys rodikliai finansinėse ataskaitose pateikiami kaip paskutinės ataskaitinio laikotarpio datos duomenys, o tvarumo ataskaitoje – kaip būsimų laikotarpių prognozė ir

(b)	kai tvarumo ataskaitos rodikliams parengti naudojamos makroekonominės arba verslo projekcijos ir jos taip pat yra aktualios finansinėse ataskaitose turto atsiperkamajai vertei, įsipareigojimų arba atidėjinių sumai įvertinti.

129.

Į teminius ir konkrečiam sektoriui taikomus ETAS gali būti įtraukti reikalavimai, teikiant informaciją pagal konkrečius atskleidimo reikalavimus, nurodyti sutikrinimo duomenis arba parodyti duomenų ir prielaidų nuoseklumą. Tokiais atvejais turi būti taikomi tų ETAS reikalavimai.

10. Pereinamojo laikotarpio nuostatos

10.1. Pereinamojo laikotarpio nuostata, susijusi su subjektui būdingos informacijos atskleidimu

130.

Tikimasi, kad priėmus naujų atskleidimo reikalavimų, keisis ir mastas, kuriuo tvarumo klausimai įtraukiami į ETAS. Todėl tikėtina, kad laikui bėgant poreikis atskleisti subjektui būdingą informaciją mažės, visų pirma dėl ateityje priimtų konkrečiam sektoriui taikomų standartų.

131.

Apibrėždama atskleistiną jai būdingą informaciją, įmonė gali priimti pereinamojo laikotarpio priemones, taikomas pirmųjų trejų metinių tvarumo ataskaitų rengimui, pagal kurias ji pirmiausia gali:

(a)	savo ataskaitose atskleisti tą jai būdingą informaciją, kurią ji pateikė ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais, jei ta atskleidžiama informacija atitinka arba yra pritaikyta, kad atitiktų, šio standarto 2 skyriuje nurodytas kokybines charakteristikas, ir

(b)

atskleidžiamą informaciją, parengtą remiantis teminiu ETAS, papildyti tinkamu papildomos atskleidžiamos informacijos rinkiniu, kad aprėptų įmonei jos sektoriuje (-iuose) reikšmingus tvarumo klausimus, naudodamasi prieinama geriausia praktika ir (arba) esamomis sistemomis ar atskaitomybės standartais, pavyzdžiui, konkrečiam sektoriui skirtomis TFAS konkrečiam sektoriui skirtomis gairėmis ir Pasaulinės atsiskaitymo iniciatyvos sektorių standartais.

10.2. Pereinamojo laikotarpio nuostata, susijusi su 5 skyriumi „Vertės grandinė“

132.

Pirmuosius trejus įmonės tvarumo ataskaitų teikimo pagal ETAS metus, jei visos būtinos informacijos apie jos vertės grandinės pradinę ir galutinę grandis neturima, įmonė turi paaiškinti pastangas, dėtas siekiant gauti būtiną vertės grandinės pradinės ir galutinės grandžių informaciją, priežastis, kodėl visos būtinos informacijos nebuvo galima gauti, ir įmonės planus būtiną informaciją gauti ateityje.

133.

Siekiant atsižvelgti į sunkumus, kurių gali kilti įmonėms renkant informaciją iš jų vertės grandinės dalyvių, ir sumažinti vertės grandinės MVĮ tenkančią naštą, pirmuosius trejus informacijos apie tvarumą teikimo pagal ETAS metus:

(a)	pagal 2 ETAS ir kitus ETAS atskleisdama informaciją apie politiką, veiksmus ir uždavinius įmonė gali apriboti vertės grandinės pradinės ir galutinės grandžių informaciją viduje turima informacija, pavyzdžiui įmonės jau turimais duomenimis ir viešai prieinama informacija, ir

(b)	atskleidžiant rodiklius įmonei nereikia įtraukti vertės grandinės pradinės ir galutinės grandžių informacijos, išskyrus duomenų vienetus, kurių reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus, nurodytus 2 ETAS B priedėlyje.

134.

132 ir 133 straipsniai taikomi neatsižvelgiant į tai, ar atitinkamas vertės grandinės dalyvis yra MVĮ, ar ne.

135.

Nuo ketvirtųjų informacijos pagal ETAS teikimo metų įmonė turi įtraukti vertės grandinės pradinės ir (arba) galutinės grandžių informaciją pagal 63 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, informacija, kurią pagal ETAS reikalaujama gauti iš įmonės vertės grandinės pradinėje ir (arba) galutinėje grandyse veikiančių MVĮ, neviršys pagal būsimus ETAS reikalaujamos informacijos apie į biržos sąrašus įtrauktas MVĮ turinio.

10.3. Pereinamojo laikotarpio nuostata, susijusi su 7.1 skirsniu „Lyginamosios informacijos pateikimas“

136.

Siekiant palengvinti šio standarto taikymą pirmą kartą, pirmaisiais tvarumo ataskaitos pagal ETAS rengimo metais įmonei nereikia atskleisti 7.1 skirsnyje „Lyginamosios informacijos pateikimas“ reikalaujamos lyginamosios informacijos. Atskleidimo reikalavimų, nurodytų C priedėlyje pateiktame „Palaipsniui pradedamų taikyti atskleidimo reikalavimų sąraše“, atveju ši pereinamojo laikotarpio nuostata taikoma pirmaisiais privalomo palaipsniui pradedamo taikyti atskleidimo reikalavimo taikymo metais.

10.4. Pereinamojo laikotarpio nuostata. Palaipsniui pradedamų taikyti atskleidimo reikalavimų sąrašas

137.

Šio standarto C priedėlyje pateiktame „Palaipsniui pradedamų taikyti atskleidimo reikalavimų sąraše“ nustatytos palaipsniui taikomos atskleidimo reikalavimų nuostatos arba ETAS atskleidimo reikalavimų duomenų vienetai, kurie pirmaisiais metais arba pirmuosius kelerius metus rengiant tvarumo ataskaitą pagal ETAS gali būti praleisti arba yra netaikomi.

A priedėlis

Taikymo reikalavimai

Šis priedėlis yra neatskiriama 1 ETAS dalis ir turi tokią pačią galią kaip kitos standarto dalys.

Subjektui būdingos informacijos atskleidimas

TR 1.

Iš atskleidžiamos subjektui būdingos informacijos vartotojai turi galėti suprasti įmonės su aplinkosaugos, socialiniais ar valdymo klausimais susijusį poveikį, rizikas ir galimybes.

TR 2.

Rengdama atskleidžiamą jai būdingą informaciją, įmonė turi užtikrinti, kad:

(a)	atskleidžiama informacija atitiktų kokybines charakteristikas, išdėstytas 2 skyriuje „Informacijos kokybinės charakteristikos“ , ir

(b)	į atskleidžiamą informaciją, kai taikoma, būtų įtraukta visa reikšminga informacija, susijusi su valdymo, strategijos, poveikio, rizikų ir galimybių valdymo bei rodiklių ir uždavinių atskaitomybės sritimis (žr. 2 ETAS 2–5 skyrius).

TR 3.

Spręsdama, ar į atskleidžiamą jai būdingą informaciją naudinga įtraukti rodiklius, įmonė turi apsvarstyti, ar:

(a)

jos pasirinkti veiklos rezultatų rodikliai padeda suprasti:

i.	kiek jos taikoma praktika yra veiksminga mažinant neigiamus rezultatus ir (arba) didinant teigiamus rezultatus žmonėms ir aplinkai (kai pranešama apie poveikį), ir (arba)

ii.	tikėtinumą, kad jos taikoma praktika turės finansinį poveikį įmonei (kai pranešama apie rizikas ir galimybes);

(b)	išmatuoti rezultatai yra pakankamai patikimi, tai yra jie negrindžiami pernelyg dideliu skaičiumi prielaidų ir nežinomųjų, dėl ko rodikliai taptų pernelyg subjektyvūs, kad informaciją būtų galima teisingai pateikti, ir

(c)	ar ji suteikė pakankamai kontekstinės informacijos, kad veiklos rezultatų rodiklius būtų galima tinkamai aiškinti, ir ar tokios kontekstinės informacijos varijavimas ilgainiui nepadarytų poveikio rodiklių palyginamumui.

TR 4.

Rengdama atskleidžiamą jai būdingą informaciją įmonė turi nuodugniai apsvarstyti:

(a)

galimybę palyginti skirtingų įmonių informaciją, kartu vis tiek užtikrindama teikiamos informacijos aktualumą ir pripažindama, kad atskleidžiamos subjektui būdingos informacijos palyginamumas gali būti ribotas. Įmonė turi apsvarstyti, ar prieinamose ir aktualiose sistemose, iniciatyvose, atskaitomybės standartuose ir lyginamuosiuose indeksuose (pavyzdžiui, Tarptautinių tvarumo standartų valdybos arba Pasaulinės atsiskaitymo iniciatyvos paskelbtuose techniniuose duomenyse) pateikiami elementai, kurie gali padėti kuo labiau palyginti informaciją,

(b)	palyginamumą laikui bėgant: jam pasiekti labai svarbus metodikų ir atskleidžiamos informacijos nuoseklumas.

TR 5.

Daugiau subjektui būdingos atskleidžiamos informacijos rengimo rekomendacijų galima gauti apsvarstant informaciją, kurios reikalaujama pagal panašiems tvarumo klausimams skirtus teminius ETAS.

Dvejopas reikšmingumas

Suinteresuotieji subjektai ir jų svarba reikšmingumo vertinimo procesui

TR 6.

Be 22 straipsnyje nurodytų suinteresuotųjų subjektų kategorijų, paprastai suinteresuotųjų subjektų kategorijos yra šios: samdomieji darbuotojai ir kiti darbuotojai, tiekėjai, vartotojai, klientai, galutiniai naudotojai, vietos bendruomenės ir pažeidžiamoje padėtyje esantys asmenys, valdžios institucijos, įskaitant reguliavimo institucijas, priežiūros institucijas ir centrinius bankus.

TR 7.

Gamta gali būti laikoma tyliuoju suinteresuotuoju subjektu. Šiuo atveju ekologiniai duomenys ir rūšių išsaugojimo duomenys gali padėti įmonei įvertinti reikšmingumą.

TR 8.

Reikšmingumo vertinimas grindžiamas dialogu su paveikiamais suinteresuotaisiais subjektais. Įmonė gali įtraukti paveikiamus suinteresuotuosius subjektus arba jų atstovus (pvz., samdomuosius darbuotojus ar profesines sąjungas), taip pat tvarumo ataskaitų vartotojus ir kitus ekspertus, kad jie pateiktų pastabų arba atsiliepimų apie jos išvadas dėl reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių.

Poveikio reikšmingumo vertinimas

TR 9.

Vertindama poveikio reikšmingumą ir nustatydama reikšmingus klausimus, apie kuriuos reikia pranešti, įmonė turi apsvarstyti šiuos tris etapus:

(a)	konteksto, susijusio su jos poveikiu, įskaitant jos veiklą, verslo santykius ir suinteresuotuosius subjektus, supratimas;

(b)	faktinio ir galimo (ir neigiamo, ir teigiamo) poveikio nustatymas, be kita ko, įtraukiant atitinkamus suinteresuotuosius subjektus ir ekspertus. Šiame etape įmonė gali remtis poveikio tvarumo klausimams moksliniais ir analitiniais tyrimais;

(c)	faktinio ir galimo poveikio reikšmingumo vertinimas ir reikšmingų klausimų nustatymas. Šiame etape įmonė turi nustatyti slenksčius, pagal kuriuos nustatytų, kuris poveikis bus įtrauktas į jos tvarumo ataskaitą.

Poveikio stiprumo požymiai

TR 10.

Poveikio stiprumas nustatomas pagal šiuos veiksnius:

(a)	mastą: kiek neigiamas poveikis yra stiprus arba kiek teigiamas poveikis yra naudingas žmonėms ar aplinkai;

(b)	aprėptį: kiek neigiamas ar teigiamas poveikis yra paplitęs. Poveikio aplinkai atveju aprėptis gali būti suprantama kaip žalos aplinkai mastas arba geografinė aprėptis. Poveikio žmonėms atveju aprėptis gali būti suprantama kaip neigiamai paveikiamų žmonių skaičius, ir

(c)	neatitaisomą pobūdį: ar ir kokiu mastu neigiamą poveikį galima ištaisyti, t. y. atkurti pirminę aplinkos arba paveikiamų žmonių būklę.

TR 11.

Dėl bet kurio iš trijų požymių (masto, aprėpties ir neatitaisomo pobūdžio) neigiamas poveikis gali tapti stiprus. Vertinant galimą neigiamą poveikį žmogaus teisėms poveikio stiprumas yra svarbesnis už tikėtinumą.

Su įmone susijęs poveikis

TR 12.

Pavyzdžiui:

(a)

jei įmonė savo produktuose naudoja kobaltą, kuris kasamas naudojant vaikų darbą, neigiamas poveikis (t. y. vaikų darbas) per verslo santykių pakopas jos vertės grandinės pradinėje grandyje yra tiesiogiai susijęs su įmonės produktais. Šie santykiai apima lydyklą ir naudingųjų iškasenų prekybos įmonę, taip pat kasybos įmonę, kuri naudoja vaikų darbą, ir

(b)	jei įmonė kitai įmonei teikia finansines paskolas verslo veiklai, dėl kurios pažeidžiant sutartus standartus užteršiamas vanduo ir žemė aplink operacijų vietą, šis neigiamas poveikis per jos santykius su kita įmone, kuriai ji teikia paskolas, yra susijęs su įmone.

Finansinio reikšmingumo vertinimas

TR 13.

Toliau pateikiami pavyzdžiai parodo, kaip poveikis ir priklausomybė yra rizikų ar galimybių šaltiniai:

(a)	kai įmonės verslo modelis priklauso nuo gamtos ištekliaus, pavyzdžiui, vandens, tikėtina, kad jį paveiks to ištekliaus kokybės, prieinamumo ir kainos nustatymo pokyčiai;

(b)	kai įmonės veikla daro neigiamą poveikį, pvz., vietos bendruomenėms, tai veiklai gali būti taikomas griežtesnis vyriausybės reguliavimas ir (arba) poveikis galėtų sukelti pasekmes įmonės reputacijai. Tai galėtų daryti neigiamą poveikį įmonės prekės ženklui ir lemti didesnes įdarbinimo išlaidas, ir

(c)	kai įmonės verslo partneriams kyla reikšmingos su tvarumu susijusios rizikos, įmonei tai taip pat gali turėti susijusių pasekmių.

TR 14.

Rizikų arba galimybių, paveikiančių arba, kaip galima pagrįstai tikėtis, galėsiančių paveikti įmonės finansinę būklę, finansinius veiklos rezultatus, pinigų srautus, galimybę gauti finansavimą arba kapitalo kainą trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais, nustatymas yra finansinio reikšmingumo vertinimo atskaitos taškas. Atsižvelgiant į tai, įmonė turi apsvarstyti:

(a)	ar egzistuoja priklausomybė nuo gamtos ir socialinių išteklių, kaip finansinio poveikio šaltinio (žr. 50 straipsnį);

(b)

jos klasifikavimą kaip šaltinio, iš kurio kyla:

i.	rizikos (jos prisideda prie neigiamo būsimųjų tikėtinų pinigų įplaukų nuokrypio arba būsimųjų tikėtinų pinigų išmokų nuokrypio padidėjimo ir (arba) neigiamo nuokrypio nuo tikėtino kapitalo, nepripažįstamo finansinėse ataskaitose, pokyčio) arba

ii.	galimybės (jos prisideda prie teigiamo būsimųjų tikėtinų pinigų įplaukų nuokrypio arba būsimųjų tikėtinų pinigų išmokų nuokrypio sumažėjimo ir (arba) teigiamo nuokrypio nuo tikėtino kapitalo, nepripažįstamo finansinėse ataskaitose, pokyčio).

TR 15.

Nustačiusi savo rizikas ir galimybes, įmonė turi įvertinti, kuri iš jų yra reikšminga atskaitomybės tikslais. Vertinimas turi būti grindžiamas šių elementų deriniu: i) pasireiškimo tikėtinumo ir ii) galimo finansinio poveikio dydžio, nustatyto remiantis atitinkamais slenksčiais. Šiuo etapu ji turi apsvarstyti, kaip tos rizikos ir galimybės prisideda prie finansinio poveikio trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais, remdamasi:

(a)	scenarijais / prognozėmis, kurie, kaip manoma, veikiausiai materializuosis, ir

(b)

galimu finansiniu poveikiu, susijusiu su tvarumo klausimais, kylančiu arba iš situacijų, kurių tikimybė yra žemiau slenksčio „labiau tikėtina, nei netikėtina“, arba dėl turto ir (arba) įsipareigojimų, kurie nėra arba dar nėra parodyti finansinėse ataskaitose. Tai apima:

i.	galimas situacijas, kurios, įvykus būsimiems įvykiams, gali paveikti grynųjų pinigų srautų generavimo potencialą;

ii.	kapitalą, pavyzdžiui, gamtinį, intelektinį (organizacinį), žmogiškąjį, socialinį ir santykių kapitalą, kuris apskaitos ir finansinės atskaitomybės požiūriu nepripažįstamas turtu, tačiau daro reikšmingą įtaką finansiniams veiklos rezultatams, ir

iii.	galimus būsimus įvykius, kurie gali turėti įtakos tokio kapitalo raidai.

Į reikšmingumo vertinimą įtrauktini tvarumo klausimai

TR 16.

Atlikdama reikšmingumo vertinimą, įmonė turi atsižvelgti į toliau pateiktą tvarumo klausimų, kuriuos aprėpia teminiai ETAS, sąrašą. Kai atlikus įmonės reikšmingumo vertinimą (žr. 2 ETAS IRO-1) nustatoma, kad tam tikras šiame sąraše nurodytas tvarumo klausimas yra reikšmingas, įmonė turi teikti informaciją pagal atitinkamus teminių ETAS atskleidimo reikalavimus. Šio sąrašo naudojimas nepakeičia reikšmingų klausimų nustatymo proceso. Šis sąrašas yra priemonė, padedanti įmonei įvertinti reikšmingumą. Nustatydama savo reikšmingus klausimus įmonė vis tiek turi apsvarstyti jai pačiai būdingas aplinkybes. Įmonė, kai būtina, taip pat turi parengti atskleidžiamą jai būdingą informaciją apie reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes, kurių neaprėpia ETAS, kaip aprašyta šio standarto 11 straipsnyje.

Teminis

ETAS

Į teminį ETAS įtraukti tvarumo klausimai

Tema

Potemė

Potemių potemės

E1 ETAS

Klimato kaita

—	Prisitaikymas prie klimato kaitos

—	Klimato kaitos švelninimas

—	Energetika

E2 ETAS

Tarša

—

Oro tarša

—	Vandens tarša

—	Dirvožemio tarša

—	Gyvų organizmų ir maisto išteklių tarša

—	Susirūpinimą keliančios medžiagos

—	Labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos

—	Mikroplastikas

E3 ETAS

Vandens ir jūrų ištekliai

—	Vandens ištekliai

—	Jūrų ištekliai

—	Vandens suvartojimas

—	Vandens ėmimas

—	Vandens išleidimas

—	Vandens išleidimas į vandenynus

—	Jūrų išteklių išgavimas ir naudojimas

E4 ETAS

Biologinė įvairovė ir ekosistemos

—	Tiesioginiai poveikio biologinės įvairovės nykimui veiksniai

—	Klimato kaita

—	Žemės naudojimo pokyčiai, gėlo vandens naudojimo pokyčiai ir jūrų naudojimo pokyčiai

—	Tiesioginis naudojimas

—	Invazinės svetimos rūšys

—

Tarša

—

Kita

—	Poveikis rūšių būklei

Pavyzdžiai:

—	Rūšies populiacijos dydis

—	Rūšies išnykimo visame pasaulyje rizika

—	Poveikis ekosistemų mastui ir būklei

Pavyzdžiai:

—	Žemės degradacija

—	Dykumėjimas

—	Dirvožemio sandarinimas

—	Poveikis ekosisteminėms paslaugoms ir priklausomybė nuo jų

E5 ETAS

Žiedinė ekonomika

—	Išteklių įvediniai, įskaitant išteklių naudojimą

—	Su produktais ir paslaugomis susiję išteklių išvediniai

—

Atliekos

S1 ETAS

Sava darbo jėga

—	Darbo sąlygos

—	Užtikrintas užimtumas

—	Darbo laikas

—	Deramas darbo užmokestis

—	Socialinis dialogas

—	Asociacijų laisvė, esamos darbo tarybos ir darbuotojų informavimo, konsultavimosi su jais ir jų dalyvavimo teisės

—	Kolektyvinės derybos, įskaitant darbuotojų, kuriems taikomos kolektyvinės sutartys, dalį

—	Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra

—	Sveikata ir sauga

—	Vienodas požiūris ir lygios galimybės visiems

—	Lyčių lygybė ir vienodas užmokestis už vienodos vertės darbą

—	Mokymas ir įgūdžių ugdymas

—	Neįgaliųjų užimtumas ir įtrauktis

—	Kovos su smurtu ir priekabiavimu darbo vietoje priemonės

—

Įvairovė

—	Kitos su darbu susijusios teisės

—	Vaikų darbas

—	Priverčiamasis darbas

—	Tinkamas būstas

—	Privatumas

S2 ETAS

Vertės grandinės darbuotojai

—	Darbo sąlygos

—	Užtikrintas užimtumas

—	Darbo laikas

—	Deramas darbo užmokestis

—	Socialinis dialogas

—	Asociacijų laisvė, įskaitant darbo tarybų buvimą

—	Kolektyvinės sutartys

—	Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra

—	Sveikata ir sauga

—	Vienodas požiūris ir lygios galimybės visiems

—	Lyčių lygybė ir vienodas užmokestis už vienodos vertės darbą

—	Mokymas ir įgūdžių ugdymas

—	Neįgaliųjų užimtumas ir įtrauktis

—	Kovos su smurtu ir priekabiavimu darbo vietoje priemonės

—

Įvairovė

—	Kitos su darbu susijusios teisės

—	Vaikų darbas

—	Priverčiamasis darbas

—	Tinkamas būstas

—	Vanduo ir sanitarija

—	Privatumas

S3 ETAS

Paveikiamos bendruomenės

—	Bendruomenių ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės

—	Tinkamas būstas

—	Tinkamas maistas

—	Vanduo ir sanitarija

—	Su žeme susijęs poveikis

—	Su saugumu susijęs poveikis

—	Bendruomenių pilietinės ir politinės teisės

—	Saviraiškos laisvė

—	Susirinkimų laisvė

—	Poveikis žmogaus teisių gynėjams

—	Čiabuvių teisės

—	Laisvas, išankstinis ir informacija grindžiamas sutikimas

—	Apsisprendimas

—	Kultūrinės teisės

S4 ETAS

Vartotojai irgalutiniai naudotojai

—	Su informacija susijęs poveikis vartotojams ir (arba) galutiniams naudotojams

—	Privatumas

—	Saviraiškos laisvė

—	Galimybė gauti (kokybišką) informaciją

—	Vartotojų ir (arba) galutinių naudotojų asmeninė sauga

—	Sveikata ir sauga

—	Asmens saugumas

—	Vaikų apsauga

—	Vartotojų ir (arba) galutinių naudotojų socialinė įtrauktis

—	Nediskriminavimas

—	Prieiga prie produktų ir paslaugų

—	Atsakinga rinkodara

G1 ETAS

Verslo etika

—	Įmonės kultūra

—	Pranešėjų apsauga

—	Gyvūnų gerovė

—	Politinis angažavimasis ir lobistinė veikla

—	Santykių su tiekėjais valdymas, įskaitant mokėjimo praktiką

—	Korupcija ir kyšininkavimas

—	Prevencija ir aptikimas, įskaitant mokymą

—	Incidentai

Vertinimas naudojant vidutinius sektoriaus duomenis ir pakaitinius kintamuosius

TR 17.

Kai, įdėjusi pagrįstas pastangas, įmonė negali surinkti vertės grandinės pradinės ir galutinės grandžių informacijos, kaip reikalaujama pagal 63 straipsnį, ji turi įvertinti pateiktiną informaciją naudodama visą pagrįstą ir patvirtinamą informaciją, kurią paskutinę ataskaitinio laikotarpio datą įmonė gali gauti be pernelyg didelių išlaidų ar pastangų. Tai apima vidaus ir išorės informaciją (tačiau ne tik ją), pavyzdžiui, iš netiesioginių šaltinių gautus duomenis, vidutinius sektoriaus duomenis, imčių analizes, rinkos ir panašių grupių duomenis, kitus pakaitinius kintamuosius arba išlaidomis pagrįstus duomenis.

Tvarumo ataskaitos turinys ir struktūra

TR 18.

Šio standarto 8.2 skirsnio „Tvarumo ataskaitos turinys ir struktūra“ 115 straipsnio pavyzdys: pagal tą pačią politikos sritį teikdama informaciją apie aplinkosaugos ir socialinius klausimus, įmonė gali naudoti kryžmines nuorodas. Tai reiškia, kad atskleidžiamoje informacijoje apie aplinką įmonė gali pateikti informaciją apie politiką ir atitinkamoje atskleidžiamoje socialinėje informacijoje pateikti kryžminę nuorodą į ją arba atvirkščiai. Informaciją apie visų sričių politiką leidžiama pateikti ir konsoliduotai.

B priedėlis

Informacijos kokybinės charakteristikos

Šis priedėlis yra neatskiriama 1 ETAS dalis ir turi tokią pačią galią kaip kitos standarto dalys. Šiame priedėlyje apibrėžiamos kokybinės charakteristikos, kurias turi atitikti pagal ETAS parengtoje tvarumo ataskaitoje pateikiama informacija.

Aktualumas

KC 1.

Tvarumo informacija yra aktuali, kai, taikant dvejopo reikšmingumo principą (žr. šio standarto 3 skyrių), ji gali turėti įtakos jos vartotojų sprendimams.

KC 2.

Informacija gali turėti įtakos sprendimui, net jei kai kurie jos vartotojai nusprendžia ja nepasinaudoti arba jau žino apie ją iš kitų šaltinių. Tvarumo informacija gali daryti poveikį jos vartotojų sprendimams, jei ji turi prognozinę vertę, patvirtinamąją vertę arba abi šias vertes. Informacija turi prognozinę vertę, jei ją galima naudoti kaip įvedinius procesuose, kuriuos jos vartotojai naudoja būsimiems rezultatams prognozuoti. Kad turėtų prognozinę vertę, tvarumo informacija neturi būti predikcija ar prognozė; jos prognozinė vertė veikiau pasireiškia, kai vartotojai ją naudoja savo pačių prognozėms rengti.

KC 3.

Informacija turi patvirtinamąją vertę, jei joje pateikiama grįžtamoji informacija apie ankstesnius vertinimus (juos patvirtina arba verčia keisti).

KC 4.

Reikšmingumas yra nuo konkretaus subjekto priklausantis aktualumo aspektas, grindžiamas elementų, su kuriais susijusi informacija, pobūdžiu ar dydžiu arba abiem šiais aspektais, įvertintais įmonės tvarumo atskaitomybės kontekste (žr. šio standarto 3 skyrių).

Teisingas pateikimas

KC 5.

Kad informacija būtų naudinga, ji turi ne tik parodyti atitinkamus reiškinius, bet ir teisingai perteikti parodomų reiškinių esmę. Kad informacija būtų pateikta teisingai, ji turi būti i) išsami, ii) neutrali ir iii) tiksli.

KC 6.

Išsamus poveikio, rizikos ar galimybės apibūdinimas apima visą reikšmingą informaciją, kurios reikia, kad vartotojai suprastų tą poveikį, riziką ar galimybę. Todėl, be kita ko, nurodoma, kaip įmonė, reaguodama į tą poveikį, riziką ar galimybę, pritaikė savo strategiją, rizikos ir įmonės valdymą, taip pat įtraukiami rodikliai, kuriais remiantis nustatomi uždaviniai ir matuojami veiklos rezultatai.

KC 7.

Neutralus apibūdinimas yra tuomet, kai informacija atrenkama ir atskleidžiama nešališkai. Informacija yra neutrali, jei ji nėra tendencingai pateikiama, svertinė, akcentuojama ar neakcentuojama ar kitaip manipuliuojama siekiant padidinti tikimybę, kad vartotojai ją priims palankiai ar nepalankiai. Ji turi būti subalansuota taip, kad apimtų palankius / teigiamus ir nepalankius / neigiamus aspektus. Vertinant poveikio reikšmingumą vienodas dėmesys skiriamas tiek neigiamam, tiek teigiamam reikšmingam poveikiui, o vertinant finansinį reikšmingumą – tiek reikšmingai rizikai, tiek galimybėms. Kad apibūdinimas būtų neutralus, bet kokia tvarumo informacija apie siekius, pavyzdžiui, uždavinius ar planus, turi apimti tiek siekius, tiek veiksnius, kurie galėtų trukdyti įmonei tuos siekius įgyvendinti.

KC 8.

Neutralumą pasiekti padeda atsargumas, tai yra apdairumas priimant sprendimus neapibrėžties sąlygomis. Kad informacija būtų neutrali, neturi būti naudojama užskaita arba kompensavimas kitais duomenimis. Atsargumas reiškia, kad galimybės nėra pervertintos, o rizikos nėra nepakankamai įvertintos. Be to, laikantis atsargumo principo taip pat neleidžiama nepakankamai įvertinti galimybių ar pervertinti rizikų. Be bendrųjų verčių, įmonė gali pateikti grynąją informaciją, jei toks pateikimas neužgožia aktualios informacijos ir aiškiai paaiškina užskaitos poveikį bei priežastis.

KC 9.

Informacija gali būti tiksli, net jei ji nėra visiškai preciziška visais atžvilgiais. Tiksli informacija reiškia, kad tam, jog išvengtų reikšmingų klaidų ar reikšmingo duomenų iškraipymo, įmonė įgyvendino tinkamus procesus ir vidaus kontrolės procedūras. Todėl įverčiai turi būti pateikiami aiškiai pabrėžiant jų galimus apribojimus ir susijusią neapibrėžtį (žr. šio standarto 7.2 skirsnį). Reikiamo ir pasiekiamo tikslumo lygis ir informacijos tikslumą lemiantys veiksniai priklauso nuo informacijos pobūdžio ir klausimų, kurie joje nagrinėjami, pobūdžio. Pavyzdžiui, siekiant tikslumo reikia, kad:

(a)	faktinėje informacijoje nebūtų reikšmingų klaidų;

(b)	aprašymai būtų tikslūs;

(c)	įverčiai, aproksimacijos ir prognozės būtų aiškiai nurodyti kaip tokie;

(d)	pasirenkant ir taikant tinkamą įverčio, aproksimacijos ar prognozės rengimo procesą, nebūtų padaryta reikšmingų klaidų, o to proceso įvediniai būtų pagrįsti ir patvirtinami;

(e)	tvirtinimai būtų pagrįsti ir grindžiami pakankamos kokybės ir kiekio informacija ir

(f)	informacija apie sprendimus dėl ateities tiksliai atspindėtų tiek tuos sprendimus, tiek informaciją, kuria jie grindžiami.

Palyginamumas

KC 10.

Tvarumo informacija yra palyginama, kai ją galima palyginti su įmonės ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais pateikta informacija ir su kitų įmonių, visų pirma tų, kurios vykdo panašią veiklą arba veikia tame pačiame sektoriuje, pateikta informacija. Palyginimo atskaitos taškas gali būti uždavinys, pradinė reikšmė, sektoriaus lyginamasis standartas, lyginamoji kitų įmonių arba tarptautiniu mastu pripažintos organizacijos informacija ir kt.

KC 11.

Nuoseklumas yra susijęs su palyginamumu, tačiau tai nėra tas pats. Nuoseklumas reiškia, kad įmonė ir kitos įmonės kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu tam pačiam tvarumo klausimui taiko tuos pačius principus ar metodus. Nuoseklumas padeda pasiekti palyginamumą.

KC 12.

Palyginamumas nėra vienodumas. Kad informacija būtų palyginama, jos panašios sudedamosios dalys turi atrodyti panašiai, o skirtingos sudedamosios dalys turi atrodyti skirtingai. Tvarumo informacija netampa palyginamesnė, jeigu nepanašūs dalykai pateikiami kaip panašūs, lygiai kaip ir tuo atveju, jeigu panašūs dalykai pateikiami kaip skirtingi.

Patikrinamumas

KC 13.

Galimybė patikrinti informaciją padeda pelnyti vartotojų pasitikėjimą, kad informacija yra išsami, neutrali ir tiksli. Tvarumo informaciją galima patikrinti, jeigu galima patvirtinti pačią informaciją arba įvedinius, naudotus jai gauti.

KC 14.

Patikrinamumas reiškia, kad įvairūs kompetentingi ir nepriklausomi stebėtojai galėtų pasiekti konsensusą, nors nebūtinai visiškai sutarti, kad tam tikras apibūdinimas yra teisingai perteiktas. Tvarumo informacija turi būti teikiama taip, kad ją būtų galima lengviau patikrinti, pavyzdžiui:

(a)	įtraukiama informacija, kuri gali būti patvirtinta ją palyginant su kita jos vartotojams prieinama informacija apie įmonės verslą, kitas įmones arba išorės aplinką;

(b)	pateikiama informacija apie įvedinius ir skaičiavimo metodus, naudojamus įverčiams arba aproksimacijoms parengti, ir

(c)	pateikiama informaciją, kurią peržiūrėjo ir dėl kurios susitarė administraciniai, valdymo ir priežiūros organai arba jų komitetai.

KC 15.

Tam tikra tvarumo informacija pateikiama kaip paaiškinimai arba kaip perspektyvinė informacija. Tą atskleidžiamą informaciją galima pagrįsti tikslia faktine informacija, pavyzdžiui, įmonės strategijomis, planais ir rizikos analizėmis. Kad vartotojams būtų lengviau nuspręsti, ar naudoti tokią informaciją, įmonė turi aprašyti rengiant informaciją naudotas pagrindines prielaidas ir metodus, taip pat kitus veiksnius, kuriais suteikiama įrodymų, patvirtinančių, kad ji atspindi faktinius įmonės planus ar sprendimus.

Suprantamumas

KC 16.

Tvarumo informacija yra suprantama, kai ji yra aiški ir glausta. Suprantama informacija suteikia galimybę bet kuriam pakankamai žinių turinčiam jos vartotojui lengvai suprasti perduodamą informaciją.

KC 17.

Kad atskleidžiama informacija apie tvarumą būtų glausta, joje turi būti a) vengiama su įmone konkrečiai nesusijusios bendros standartinės informacijos; b) vengiama nereikalingo informacijos, įskaitant ir finansinėse ataskaitose pateikiamą informaciją, dubliavimo, ir c) vartojama aiški kalba ir aiškios struktūros sakiniai bei pastraipos. Glausta atskleidžiama informacija turi apimti tik reikšmingą informaciją. Papildoma informacija pagal 113 straipsnį turi būti pateikiama taip, kad neužgožtų reikšmingos informacijos.

KC 18.

Aiškumą galima padidinti informaciją apie ataskaitiniu laikotarpiu įvykusius pokyčius atskiriant nuo nuolat pateikiamos informacijos, kuri kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu išlieka palyginti nepakitusi. Tai galima padaryti, pavyzdžiui, įmonės su tvarumu susijusio valdymo ir rizikos valdymo procesų elementus, kurie nuo ankstesnio ataskaitinio laikotarpio pasikeitė, aprašant atskirai nuo tų, kurie nepasikeitė.

KC 19.

Informacijos apie tvarumą išsamumas, aiškumas ir palyginamumas priklauso nuo to, ar informacija pateikiama kaip rišli visuma. Kad atskleidžiama informacija apie tvarumą būtų rišli, ji turi būti pateikiama taip, kad būtų paaiškintas susijusios informacijos kontekstas ir sąsajos. Siekiant užtikrinti rišlumą taip pat reikia, kad įmonė informaciją teiktų taip, kad vartotojai informaciją apie jos su tvarumu susijusį poveikį, rizikas ir galimybes galėtų susieti su informacija jos finansinėse ataskaitose.

KC 20.

Jei finansinėse ataskaitose aptariamos su tvarumu susijusios rizikos ir galimybės yra svarbios tvarumo atskaitomybės požiūriu, įmonė į tvarumo ataskaitą turi įtraukti informaciją, kuri būtina, kad jos vartotojai galėtų įvertinti tas sąsajas, ir pateikti atitinkamas nuorodas į finansines ataskaitas (žr. šio standarto 9 skyrių). Informacijos lygis, detalumas ir techninis pobūdis turi atitikti jos vartotojų poreikius ir lūkesčius. Turi būti vengiama santrumpų, o matavimo vienetai turi būti apibrėžti ir atskleisti.

C priedėlis

Palaipsniui pradedamų taikyti atskleidimo reikalavimų sąrašas

Šis priedėlis yra neatskiriama 1 ETAS dalis ir turi tokią pačią galią kaip kitos standarto dalys.

ETAS	Atskleidimo reikalavimas	Visas atskleidimo reikalavimo pavadinimas	Palaipsnio taikymo pradžios arba įsigaliojimo data (įskaitant pirmuosius metus)
2 ETAS	SBM-1	Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė	Informaciją, kurios reikalaujama pagal 2 ETAS SBM-1 40 straipsnio b punktą (pajamų sumos suskirstymas pagal svarbius ETAS sektorius) ir 40 straipsnio c punktą (papildomų reikšmingų ETAS sektorių sąrašas), įmonė turi teikti nuo Komisijos deleguotajame akte, kuris turi būti priimtas pagal Direktyvos 2013/34/ES 29b straipsnio 1 dalies trečios pastraipos ii punktą, nurodytos taikymo datos.
2 ETAS	SBM-3	Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu	Pirmaisiais savo tvarumo ataskaitos rengimo metais įmonė gali praleisti informaciją, kurią privaloma pateikti pagal 2 ETAS SBM-3 atskleidimo reikalavimo 48 straipsnio e punktą (numatomas finansinis poveikis). Pirmuosius trejus savo tvarumo ataskaitos rengimo metus įmonė 2 ETAS SBM-3 atskleidimo reikalavimo 48 straipsnio e punkto gali laikytis atskleisdama tik kokybinę informaciją, jei kiekybinės informacijos parengti neįmanoma.
E1 ETAS	E1-6	Bendri 1, 2 ir 3 lygių išmesti ŠESD kiekiai ir visas išmestas ŠESD kiekis	Pirmaisiais savo tvarumo ataskaitos rengimo metais įmonės arba grupės, kurių vidutinis samdomųjų darbuotojų skaičius per finansinius metus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną neviršija 750 (konsoliduotai, kai taikoma), gali praleisti informaciją apie 3 lygio išmestų ŠESD kiekių ir viso išmesto ŠESD kiekio duomenų vienetus.
E1 ETAS	E1-9	Numatomas finansinis reikšmingų fizinių ir pertvarkos rizikų poveikis ir potencialios su klimatu susijusios galimybės	Pirmaisiais savo tvarumo ataskaitos rengimo metais įmonė gali praleisti informaciją, kurią privaloma pateikti pagal ETAS E1-9 atskleidimo reikalavimą. Pirmuosius trejus savo tvarumo ataskaitos rengimo metus įmonė ETAS E1-9 atskleidimo reikalavimą gali vykdyti atskleisdama tik kokybinę informaciją, jei kiekybinės atskleidžiamos informacijos parengti neįmanoma.
E2 ETAS	E2-6	Numatomas su tarša susijusio reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių finansinis poveikis	Pirmaisiais savo tvarumo ataskaitos rengimo metais įmonė gali praleisti informaciją, kurią privaloma pateikti pagal ETAS E2-6 atskleidimo reikalavimą. Išskyrus pagal 40 straipsnio b punktą privalomą atskleisti informaciją apie ataskaitiniu laikotarpiu patirtas veiklos ir kapitalo sąnaudas, susijusias su dideliais incidentais ir nuosėdomis, pirmuosius trejus savo tvarumo ataskaitos rengimo metus įmonė ETAS E2-6 atskleidimo reikalavimą gali vykdyti atskleisdama tik kokybinę informaciją.
E3 ETAS	E3-5	Numatomas su vandens ir jūrų ištekliais susijusio poveikio, rizikų ir galimybių finansinis poveikis	Pirmaisiais savo tvarumo ataskaitos rengimo metais įmonė gali praleisti informaciją, kurią privaloma pateikti pagal ETAS E3-5. Pirmuosius trejus savo tvarumo ataskaitos rengimo metus įmonė ETAS E3-5 atskleidimo reikalavimą gali vykdyti atskleisdama tik kokybinę informaciją.
E4 ETAS	Visi atskleidimo reikalavimai	Visi atskleidimo reikalavimai	Pirmuosius dvejus savo tvarumo ataskaitos rengimo metus įmonės arba grupės, kurių vidutinis samdomųjų darbuotojų skaičius per finansinius metus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną neviršija 750 (konsoliduotu pagrindu, kai taikoma), gali praleisti informaciją, nurodytą E4 ETAS atskleidimo reikalavimuose.
E4 ETAS	E4-6	Numatomas su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusio poveikio, rizikų ir galimybių finansinis poveikis	Pirmaisiais savo tvarumo ataskaitos rengimo metais įmonė gali praleisti informaciją, kurią privaloma pateikti pagal ETAS E4-6 atskleidimo reikalavimą. Pirmuosius trejus savo tvarumo ataskaitos rengimo metus įmonė ETAS E4-6 atskleidimo reikalavimą gali vykdyti atskleisdama tik kokybinę informaciją.
E5 ETAS	E5-6	Numatomas su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusio poveikio, rizikų ir galimybių finansinis poveikis	Pirmaisiais savo tvarumo ataskaitos rengimo metais įmonė gali praleisti informaciją, kurią privaloma pateikti pagal ETAS E5-6 atskleidimo reikalavimą. Pirmuosius trejus savo tvarumo ataskaitos rengimo metus įmonė ETAS E5-6 atskleidimo reikalavimą gali vykdyti atskleisdama tik kokybinę informaciją.
S1 ETAS	Visi atskleidimo reikalavimai	Visi atskleidimo reikalavimai	Pirmuosius savo tvarumo ataskaitos rengimo metus įmonės arba grupės, kurių vidutinis samdomųjų darbuotojų skaičius per finansinius metus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną neviršija 750 (konsoliduotu pagrindu, kai taikoma), gali praleisti informaciją, nurodytą S1 ETAS atskleidimo reikalavimuose.
S1 ETAS	S1-7	Nesamdomųjų darbuotojų, priskiriamų prie įmonės savos darbo jėgos, savybės	Pirmaisiais savo tvarumo ataskaitos rengimo metais įmonė gali nepateikti informacijos pagal visus šio atskleidimo reikalavimo duomenų vienetus.
S1 ETAS	S1-8	Kolektyvinių sutarčių aprėptis ir socialinis dialogas	Pirmaisiais savo tvarumo ataskaitos rengimo metais įmonė gali praleisti pagal šį atskleidimo reikalavimą reikalaujamą informaciją apie savus samdomuosius darbuotojus ne EEE šalyse.
S1 ETAS	S1-11	Socialinė apsauga	Pirmaisiais savo tvarumo ataskaitos rengimo metais įmonė gali praleisti informaciją, kurią privaloma pateikti pagal ETAS S1-11 atskleidimo reikalavimą.
S1 ETAS	S1-12	Neįgalių samdomųjų darbuotojų procentinė dalis	Pirmaisiais savo tvarumo ataskaitos rengimo metais įmonė gali praleisti informaciją, kurią privaloma pateikti pagal ETAS S1-12 atskleidimo reikalavimą.
S1 ETAS	S1-13	Mokymas ir įgūdžių ugdymas	Pirmaisiais savo tvarumo ataskaitos rengimo metais įmonė gali praleisti informaciją, kurią privaloma pateikti pagal ETAS S1-13 atskleidimo reikalavimą.
S1 ETAS	S1-14	Sveikata ir sauga	Pirmaisiais savo tvarumo ataskaitos rengimo metais įmonė gali praleisti duomenų vienetus apie su darbu susijusių sveikatos sutrikimų atvejus ir apie darbo dienų, prarastų dėl sužalojimų, nelaimingų atsitikimų, mirčių ir su darbu susijusių sveikatos sutrikimų, skaičių.
S1 ETAS	S1-14	Sveikata ir sauga	Pirmaisiais savo tvarumo ataskaitos rengimo metais įmonė gali nepateikti informacijos apie nesamdomuosius darbuotojus.
S1 ETAS	S1-15	Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra	Pirmaisiais savo tvarumo ataskaitos rengimo metais įmonė gali praleisti informaciją, kurią privaloma pateikti pagal ETAS S1-15 atskleidimo reikalavimą.
S2 ETAS	Visi atskleidimo reikalavimai	Visi atskleidimo reikalavimai	Pirmuosius dvejus savo tvarumo ataskaitos rengimo metus įmonės arba grupės, kurių vidutinis samdomųjų darbuotojų skaičius per finansinius metus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną neviršija 750 (konsoliduotu pagrindu, kai taikoma), gali praleisti informaciją, nurodytą S2 ETAS atskleidimo reikalavimuose.
S3 ETAS	Visi atskleidimo reikalavimai	Visi atskleidimo reikalavimai	Pirmuosius dvejus savo tvarumo ataskaitos rengimo metus įmonės arba grupės, kurių vidutinis samdomųjų darbuotojų skaičius per finansinius metus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną neviršija 750 (konsoliduotu pagrindu, kai taikoma), gali praleisti informaciją, nurodytą S3 ETAS atskleidimo reikalavimuose.
S4 ETAS	Visi atskleidimo reikalavimai	Visi atskleidimo reikalavimai	Pirmuosius dvejus savo tvarumo ataskaitos rengimo metus įmonės arba grupės, kurių vidutinis samdomųjų darbuotojų skaičius per finansinius metus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną neviršija 750 (konsoliduotu pagrindu, kai taikoma), gali praleisti informaciją, nurodytą S4 ETAS atskleidimo reikalavimuose.

D priedėlis

Pagal ETAS rengiamos tvarumo ataskaitos struktūra

Šis priedėlis yra neatskiriama 1 ETAS dalis ir, teikiant informaciją pagal keturias dalis, kaip nustatyta 115 straipsnyje, turi tokią pačią galią kaip kitos standarto dalys.

Vadovybės pranešimo dalis

ETAS kodas

Pavadinimas

1.	Bendroji informacija

2 ETAS

„Bendroji atskleistina informacija“, įskaitant informaciją, teikiamą pagal teminių ETAS, nurodytų 2 ETAS C priedėlyje, taikymo reikalavimus.

2.	Aplinkosauginė informacija

Netaikoma

Informacijos atskleidimas pagal Reglamento (ES) 2020/852 (Taksonomijos reglamento) 8 straipsnį

E1 ETAS

Klimato kaita

E2 ETAS

Tarša

E3 ETAS

Vandens ir jūrų ištekliai

E4 ETAS

Biologinė įvairovė ir ekosistemos

E5 ETAS

Išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika

3.	Socialinė informacija

S1 ETAS

Sava darbo jėga

S2 ETAS

Vertės grandinės darbuotojai

S3 ETAS

Paveikiamos bendruomenės

S4 ETAS

Vartotojai ir galutiniai naudotojai

4.	Valdymo informacija

G1 ETAS

Verslo etika

E priedėlis

Pagal ETAS atskleidžiamos informacijos nustatymo schema

Reikšmingumo vertinimas yra tvarumo atskaitomybės pagal ETAS atskaitos taškas. Šiame priedėlyje pateikiamas 3 skyriuje aprašyto poveikio reikšmingumo ir finansinio reikšmingumo vertinimo neįpareigojamasis pavyzdys. 2 ETAS 4.1 skirsnyje pateiktas IRO-1 reikalavimas apima bendruosius įmonės poveikio, rizikų ir galimybių bei jų reikšmingumo vertinimo proceso atskleidimo reikalavimus (AR). 2 ETAS SBM-3 reikalavimu nustatyti bendrieji informacijos apie reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių, nustatytų per įmonės atliekamą reikšmingumo vertinimą, atskleidimo reikalavimai. Įmonė gali praleisti informaciją pagal visus teminio standarto informacijos atskleidimo reikalavimus, jei ji nustato, kad konkreti tema nėra reikšminga. Tokiu atveju ji gali atskleisti trumpą tos temos reikšmingumo vertinimo išvadų paaiškinimą, tačiau E1 ETAS „Klimato kaita“ atveju ji turi atskleisti detalų paaiškinimą (2 ETAS IRO-2). ETAS nustatyti ne elgesio reikalavimai, bet atskleidimo reikalavimai. Atskleidimo reikalavimai, susiję su veiksmų planais, uždaviniais, politika, scenarijų analize ir pertvarkos planais, yra proporcingi, nes jie priklauso nuo to, ar įmonė juos turi, o tai gali priklausyti nuo įmonės dydžio, pajėgumo, išteklių ir įgūdžių. Pastaba. Toliau pateikiamoje schemoje neparodyta situacija, kai įmonė įvertina, kad tvarumo klausimas yra reikšmingas, tačiau jis nėra įtrauktas į teminį standartą; tokiu atveju įmonė turi atskleisti papildomą jai būdingą („subjektui būdingą“) informaciją (1 ETAS 30 straipsnio b punktas).

F priedėlis

Pagal ETAS rengiamos tvarumo ataskaitos struktūros pavyzdys

Šis priedėlis papildo 1 ETAS. Jame patiekiamas šio standarto 8.2 skirsnyje nustatytos tvarumo ataskaitos struktūros neįpareigojamasis pavyzdys. Šiame pavyzdyje įmonė padarė išvadą, kad biologinė įvairovė ir ekosistemos, tarša ir paveikiamos bendruomenės nėra reikšmingos.