21.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/12

(1)

2006 m. sausio 4 d. Komisijos sprendimo 2006/168/EB, nustatančio gyvūnų sveikatos ir veterinarinio sertifikavimo reikalavimus galvijų embrionų importui į Bendriją ir panaikinančio Sprendimą 2005/217/EB (2), I priede nustatytas trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės turi leisti importuoti galvijų embrionus (toliau – embrionai), sąrašas. Jame taip pat išdėstytos su konkrečiomis gyvūnų ligomis susijusios papildomos garantijos, kurias suteikti tame priede išvardytos šalys;

(2)

Sprendime 2006/168/EB taip pat nurodyta, kad valstybės narės turi leisti importuoti embrionus, atitinkančius to sprendimo II, III ir IV prieduose pateiktuose veterinarijos sertifikatų pavyzdžiuose išdėstytus gyvūnų sveikatos reikalavimus;

(3)

Sprendimo 2006/168/EB II, III ir IV prieduose pateiktuose veterinarijos sertifikatų pavyzdžiuose išdėstyti su mėlynojo liežuvio liga susiję gyvūnų sveikatos reikalavimai yra pagrįsti Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (toliau – OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso 8.3 skyriaus, skirto mėlynojo liežuvio ligai, rekomendacijomis. Tame skyriuje rekomenduojamos įvairios rizikos mažinimo priemonės, kuriomis siekiama arba apsaugoti žinduolius šeimininkus nuo infekcijos pernešėjo, arba nukenksminti virusą antikūnais;

(4)

be to, OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse yra skyrius, skirtas gyvūnų ligų užkratą pernešančių nariuotakojų stebėjimui. Tose rekomendacijose nenumatyta stebėti atrajotojų gaminamus Simbu virusų, pavyzdžiui, Bunyaviridae šeimos Akabane ir Aino virusų, antikūnus, nors anksčiau, kol nebuvo daugiau informacijos apie šių ligų plitimą, šis metodas buvo laikomas tinkamu būdu nustatyti atitinkamų mėlynojo liežuvio ligos pernešėjų paplitimą;

(5)

be to, OIE nėra įtraukusi Akabane ir Aino ligų į Sausumos gyvūnų sveikatos kodeksą. Todėl reikalavimas kasmet tikrinti dėl šių ligų, siekiant patvirtinti, kad užkrato pernešėjų nerasta, turėtų būti išbrauktas iš Sprendimo 2006/168/EB I priedo ir iš to paties sprendimo II, III ir IV prieduose pateiktų veterinarijos sertifikato pavyzdžių;

(6)

be to, Sąjunga ir tam tikros trečiosios šalys yra sudariusios dvišalius susitarimus dėl specialių embrionų importo į Sąjungą sąlygų. Todėl, siekiant nuoseklumo, jei tuose dvišaliuose susitarimuose yra nustatyta specialių importo sąlygų ir veterinarijos sertifikatų pavyzdžių, reikėtų laikytis tų sąlygų ir pavyzdžių, o ne nustatytųjų Sprendime 2006/168/EB;

(7)

Šveicarijos gyvūnų sveikatos būklė yra lygiavertė gyvūnų sveikatos būklei valstybėse narėse. Todėl iš šios trečiosios šalies į Sąjungą importuojant in vivo ir in vitro gautus embrionus pridedami veterinarijos sertifikatai, parengti pagal Direktyvos 89/556/EEB C priede pateiktą vidaus prekybos sertifikato pavyzdį, taikomą galvijų embrionų prekybai Sąjungoje. Tame sertifikate reikėtų atsižvelgti į pataisas, išdėstytas Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl prekybos žemės ūkio produktais 11 priedo 2 priedėlio VI skyriaus B dalies 2 punkte, kaip patvirtinta 2002 m. balandžio 4 d. Tarybos ir Komisijos sprendimu dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje susitarimo 2002/309/EB (Euratomas) dėl septynių susitarimų sudarymo su Šveicarijos Konfederacija (3);

(8)

remiantis Direktyva 89/556/EEB, in vivo gautų embrionų importo į Sąjungą reikmėms Naujoji Zelandija buvo pripažinta trečiąja šalimi, kurioje gyvūnų sveikatos būklė yra lygiavertė gyvūnų sveikatos būklei valstybėse narėse;

(9)

todėl prie in vivo gautų embrionų, surinktų Naujojoje Zelandijoje ir importuotų į Sąjungą iš šios trečiosios šalies, pridedamas supaprastintas sertifikatas, parengtas pagal atitinkamą sveikumo sertifikato pavyzdį, pateiktą 2003 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimo 2003/56/EB dėl sveikatos sertifikatų importuojant gyvus gyvūnus ir gyvūninės kilmės produktus iš Naujosios Zelandijos (4) IV priede, parengtą vadovaujantis Europos bendrijos ir Naujosios Zelandijos susitarimu dėl sanitarinių priemonių, taikomų prekybai gyvais gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais (5), patvirtintu Tarybos sprendimu 97/132/EB (6);

(10)

Komisijos sprendime 2007/240/EB (7) nustatyta, kad įvairūs veterinarijos, visuomenės ir gyvūnų sveikumo sertifikatai, būtini importuojant gyvus gyvūnus, spermą, embrionus, kiaušialąstes ir gyvūninius produktus į Sąjungą, turi būti rengiami pagal to sprendimo I priede pateiktus standartinius veterinarijos sertifikatų pavyzdžius. Siekiant nuoseklumo ir Sąjungos teisės aktų supaprastinimo Sprendimo 2006/168/EB II, III ir IV prieduose pateiktuose veterinarijos sertifikatų pavyzdžiuose reikėtų atsižvelgti į Sprendimą 2007/240/EB;

(11)

todėl Direktyvos 2006/168/EB I–IV priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(12)

siekiant išvengti prekybos trukdymų, pereinamuoju laikotarpiu laikantis tam tikrų sąlygų reikėtų leisti naudoti veterinarijos sertifikatus pagal Sprendimo 2006/168/EB redakciją, galiojusią prieš nustatant pakeitimus šiuo sprendimu;

(13)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,