15.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 468/45

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl padėties Sudane ir Pietų Sudane (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl būsimos ES paramos besivystančių šalių biudžetams (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl ketvirtojo aukšto lygio forumo paramos veiksmingumo klausimais (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl perspektyvų atkuriant taiką ir valstybę pasibaigus konfliktams (4),

—

atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto 2011 m. liepos mėn. faktų nustatymo misijos į Pietų Sudaną ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijos galutinį pranešimą dėl 2011 m. sausio 9–15 d. Pietų Sudane įvykusio referendumo (5),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (6) pasirašytą, 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge (7) pirmą kartą iš dalies pakeistą ir 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu (8) antrą kartą iš dalies pakeistą Afrikos, Karibų bei Ramiojo vandenyno valstybių grupės (AKR) narių ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės mėn. Horsense (Danija) paskelbtą AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkų deklaraciją dėl padėties Sudane ir Pietų Sudane (9),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 9 d. ES ir jos valstybių narių pareiškimą dėl Pietų Sudano Respublikos nepriklausomybės (10),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 22 d. Tarybos išvadas dėl Sudano ir Pietų Sudano (11),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 5 d. Komisijos narės K. Georgievos pareiškimą dėl Sudano ir Pietų Sudano (12),

—

atsižvelgdamas į Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinio direktorato 2013 m. humanitarinės pagalbos įgyvendinimo planą Sudane ir Pietų Sudane ir į jo pakeitimą (13),

—

atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton atstovo pranešimus: 2013 m. birželio 18 d. dėl mirtino išpuolio prieš Jungtinių Tautų laikinųjų saugumo pajėgų Abjėjuje (angl. UNISFA) karį (14); 2013 m. gegužės 1 d. dėl konflikto Sudano Pietų Kordofano ir Mėlynojo Nilo valstijose (15) ir 2013 m. sausio 8 d. dėl pastarojo pilietinės visuomenės organizacijų uždarymo Sudane (16),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 25 d. vietos lygmeniu ES delegacijos paskelbtą pareiškimą po to, kai Pietų Sudano Respublikos prezidentas atleido visus vyriausybės narius (17),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 10 d. Dilio deklaraciją dėl taikos kūrimo ir valstybės stiprinimo (18),

—

atsižvelgdamas į susitarimą dėl bendradarbiavimo su nestabiliomis valstybėmis, pristatytą per 2011 m. gruodžio mėn. Pusane vykusį ketvirtąjį aukšto lygio forumą paramos veiksmingumo klausimais (19),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. EBPO pranešimą „Tarptautiniai veiksmai nestabiliose valstybėse. Pietų Sudano Respublika“ (20),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. pasaulio vystymosi ataskaitą „Konfliktai, saugumas ir vystymasis“ (21),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 31 d. paskelbtą Afrikos Sąjungos aukšto lygio įgyvendinimo komisijos Sudane ir Pietų Sudane pranešimą (22),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 8 d. JT Generalinio Sekretoriaus atstovo pranešimą dėl saugios demilitarizuotos pasienio zonos tarp Sudano ir Pietų Sudano sukūrimo ir bendrojo sienų tikrinimo ir stebėjimo mechanizmo aktyvavimo (23),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 27 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos priimtą rezoliuciją „Pietų Sudanui skirta techninė pagalba ir parama šalies gebėjimams stiprinti žmogaus teisių srityje“ (A/HRC/21/L.7/Rev.1),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 28 d. pasirašytą bendrąjį susitarimą dėl politinių ir saugumo priemonių Mėlynojo Nilo ir Pietų Kordofano valstijose (24),

—

atsižvelgdamas į Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pranešimų Žmogaus teisių tarybai, pristatytų per jos 21-ąją ir 23-iąją sesijas, išvadas (25),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 27 d. Adis Abeboje pasirašytus Sudano Respublikos ir Pietų Sudano Respublikos susitarimus (26),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. organizacijos „Amnesty International“ pranešimą dėl žmogaus teisių padėties Pietų Sudane (27),

—

atsižvelgdamas į organizacijos „Human Rights Watch“ pranešimą („Šis senis gali mus pamaitinti, tu už jo ištekėsi“ (angl. „This old man can feed us, you will marry him“) (28),

—

atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0380/2013),

A.

kadangi JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1996 (2011 m.) palankiai įvertinta 2011 m. liepos 9 d. paskelbta Pietų Sudano Respublikos nepriklausomybė ir kadangi 2011 m. liepos 14 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja balsuodama oficialiai pripažino Pietų Sudaną organizacijos nare (A/RES/65/308);

B.

kadangi problemas, kylančias nuo Sahelio iki Somalio pusiasalio besidriekiančioje nesaugumu, nepakankamu išsivystymu ir prastu valdymu pasižyminčioje teritorijoje, galima spręsti tik laikantis visapusiško požiūrio;

C.

kadangi nauja Pietų Sudano valstybė taip pat yra viena iš skurdžiausių valstybių pasaulyje, kurios 50 proc. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, ir kadangi ši nauja valstybė, susikūrusi ant karo pamatų ir esanti nestabiliame regione, gali patirti nesėkmę, jeigu tarptautinė bendruomenė ir vietos veikėjai nebendradarbiaus, kad įgyvendintų bendrą strategiją ir padėtų jai tapti demokratine ir išskirtine valstybe;

D.

kadangi vykdant saugumo sektoriaus reformą (SSR) imtasi atitinkamų priemonių, pvz., įsteigtos Pietų Sudano nacionalinė policijos tarnyba (angl. SSNPS), Nacionalinė saugumo ir nusiginklavimo taryba (angl. NSDC) ir Demobilizacijos ir reintegracijos taryba (angl. DRC);

E.

kadangi naujosios Pietų Sudano valstybės gerovė ir gyvybingumas nemažai priklauso nuo konstruktyvių ir taikių santykių su visomis kaimyninėmis valstybėmis, pirmiausia su Sudano Respublika, ir nuo šių dviejų valstybių gebėjimo išspręsti nesutarimus, sutarti dėl perspektyvių sprendimų bei juos įgyvendinti, ypač dėl pasienio konfliktų, pajamų iš naftos, galutinio Abjėjaus statuso, valstybės skolos ir pilietybės;

F.

kadangi valstybei sukurti ir nestabilumui įveikti būtinas ilgalaikis požiūris ir tvirtas, prognozuojamas bei stabilus dalyvavimas tarptautinėje bendruomenėje;

G.

kadangi, nors naujoji valstybė susiduria su daugybe rimtų problemų, po 2005 m. įsigaliojusio visuotinio taikos susitarimo Pietų Sudanas, atsižvelgiant į pagrindinius plėtros rodiklius, padarė didelę pažangą, įskaitant šešis kartus padidėjusį vaikų skaičių pradinėse mokyklose, 25 proc. sumažėjusį naujagimių mirtingumą ir pagrindinių valstybės institucijų įsteigimą federaliniu bei valstybės lygmenimis;

H.

kadangi vaikai pirmiausia kenčia dėl nesaugumo ir konfliktų Pietų Sudane; kadangi nuo seksualinio smurto kenčia vaikai ir moterys, be to, vaikai verčiami dalyvauti ginkluotų grupuočių veikloje;

I.

kadangi, kai į konfliktų sprendimo ir politinių sprendimų priėmimo procesus įtraukiama daugiau moterų, apimama daugiau sričių, kuriose vykdomos demokratines reformos;

J.

kadangi Pietų Sudanas labai priklauso nuo naftos gavybos, kuri sudaro apie 88 proc. valstybės pajamų, ir šiuo metu visiškai priklauso nuo Sudano Respublikos eksporto; kadangi dėl šios didelės priklausomybės ne tik esama pavojaus šalies ekonomikai, bet ir tai naudojama kaip spaudimo priemonė šiai naujai valstybei ir todėl kyla papildoma įtampa ir netgi konfliktai, būtent su Sudanu, arba etniniai konfliktai (kaip jau teko matyti per pastaruosius dvejus metus); kadangi Pietų Sudanas, norėdamas ištirti galimybę nutiesti du naujus vamzdynus, kurie sujungtų jos naftos telkinius su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu, sudarė susitarimus su kaimyninėmis valstybėmis Kenija, Etiopija ir Džibučiu;

K.

kadangi Pietų Sudano vyriausybė daugiau nei metams nutraukė naftos produktų gamybą ir uždarė naftotiekius į Sudaną, o tai reiškia, kad Pietų Sudanas neteko vieno iš savo pagrindinių pajamų šaltinių, todėl šalis patyrė didelę finansų krizę, po kurios prasidėjo ir iki šiol tęsiasi griežto taupymo laikotarpis;

L.

kadangi 2013 m. išteklių valdymo indekse (angl. Resource Governance Index) patvirtinta, kas esama plačių užmojų teisinės sistemos skaidriam naftos sektoriaus valdymui skatinti, bet dėl valdžios institucijų nesugebėjimo skelbti informaciją apie šį sektorių ir pradėti taikyti tinkamas stebėsenos ir audito priemones Pietų Sudanas užima 50 vietą iš 58 valstybių;

M.

kadangi tarptautinė bendruomenė Pietų Sudano nepriklausomybei ir gyvybingumui, taip pat jo ekonominei ir socialinei plėtrai suteikė svarbią politinę ir materialinę paramą ir kadangi ES atliko labai teigiamą vaidmenį šiuo požiūriu; kadangi ES ir jos valstybės narės Pietų Sudano nepriklausomybės proga pasižadėjo plėtoti glaudžią ir ilgalaikę partnerystę su Pietų Sudano Respublika ir jos žmonėmis;

N.

kadangi 2011 m. gegužės 23 d. Taryba patvirtino Pietų Sudanui skirtą 200 mln. EUR finansinį paketą, iš kurio būtų finansuojamas ES indėlis į Pietų Sudano 2011–2013 m. bendrą šalies strategijos dokumentą (atsako strategiją);

O.

kadangi tarptautinė bendruomenė ir tarptautinės humanitarinės organizacijos labai aktyviai reagavo į poreikį palengvinti šio regiono žmonių kančias, nors patekti į kai kuriuos regionus jiems draudė sukilėlių grupės ir Sudano vyriausybė, ir kadangi ES skyrė ir toliau skiria daug humanitarinės pagalbos, kuri vien 2012 m. sudarė 110 mln. EUR;

P.

kadangi Pietų Sudano valstybės ilgalaikio vystymosi ir stiprinimo perspektyvos ir Somalio pusiasalio regionų tarpusavio priklausomumas yra neatskiriamai susiję, ypač sprendžiant su saugumu susijusius klausimus kaimyniniame Sudane (įskaitant Darfūro, Kurdofano ir Mėlynojo Nilo regionus) ir investuojant į ekonominę integraciją su kitais regioniniais partneriais;

Q.

kadangi Pietų Sudanas yra viena iš pirmųjų valstybių, kurioje, 2011 m. gruodžio mėn. pasirašius bendrą ES šalies strategijos dokumentą, praktiškai įgyvendinta bendra Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT), Komisijos ir ES valstybių narių su Pietų Sudano vystymosi planu suderinta programa, kurią sudaro 830 mln. EUR paramos vystymuisi;

R.

kadangi Pietų Sudanas dar neprisijungė prie Kotonu susitarimo, nes Pietų Sudano vyriausybė pareiškė nerimaujanti dėl galimų šio susitarimo padarinių jos santykiams su Sudano Respublika; kadangi prisijungimas prie Kotonu susitarimo neįpareigotų Pietų Sudano iškart prisijungti prie Romos statuto; kadangi nenoras prisijungti prie Kotonu susitarimo sukelia problemų pagal 11-ąjį Europos plėtros fondą planuojant ES pagalbą nuo 2014 m., o dėl to Pietų Sudanas galėtų patirti nuostolių ne tik nacionalinių asignavimų požiūriu, bet ir negaudamas regioninių fondų bei didelės dalies Europos investicijų banko (EIB) lėšų, kurios padėtų pagerinti šalies infrastruktūrą ir regiono ekonominę integraciją; kadangi ratifikuodamas Kotonu susitarimą Pietų Sudanas taip pat galėtų padidinti savo gebėjimus pritraukti Europos privačiojo sektoriaus investicijų; kadangi papildomos finansinės priemonės, kuriomis Pietų Sudanas galėtų naudotis prisijungęs prie Kotonu susitarimo, taip pat padėtų įgyvendinti Adis Abebos susitarimą;

S.

kadangi 2010 m. rugpjūčio mėn. Taryba paskyrė D. Rosalind Marsden Europos Sąjungos specialiąja įgaliotine Sudane, o vėliau sustiprino ir išplėtė jos įgaliojimus, tačiau 2013 m. birželio mėn., nepaisydama jos puikaus darbo ir svarbaus vaidmens panaudojant įvairias ES priemones bei įtaką šiam regionui, jos įgaliojimus sutiko pratęsti tik keturiems mėnesiams – iki 2013 m. spalio 31 d., kad įtrauktų tuos įgaliojimus į Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Somalio pusiasalyje įgaliojimus; kadangi nepaskyrusi ES specialiojo įgaliotinio Sudane ir (arba) Pietų Sudane, ES liks tarptautinių derybų ir pastangų nuošalyje;

T.

kadangi Europos Sąjungos suteikė pagalbą aukšto lygio Afrikos Sąjungos komisijai, kurios pirmininkas yra buvęs Pietų Afrikos prezidentas Thabo Mbeki, taip pat JT misijoms, būtent Jungtinių Tautų misijai Sudane (UNMIS), Jungtinių Tautų misijai Pietų Sudano Respublikoje (UNMISS), bendrai Jungtinių Tautų ir Afrikos Sąjungos misijai Darfūre (UNAMID) ir Jungtinių Tautų laikinosioms saugumo pajėgoms Abjėjuje (UNISFA);

U.

kadangi G7+ valstybių grupė (įskaitant Pietų Sudaną) suformulavo Naują susitarimą dėl bendradarbiavimo su nestabiliomis valstybėmis ir Tarptautinį dialogą dėl taikos ir valstybės kūrimo, kurį 2011 m. gruodžio mėn. Pusane vykusiame ketvirtajame aukšto lygio forume pagalbos veiksmingumo klausimais patvirtino ES ir dar 36 valstybės;

V.

kadangi 2013 m. balandžio mėn. Vašingtone vykusiame ekonominių partnerių forume paskelbtas naujas glaustas susitarimas, kuriame nustatomos bendrosios nuostatos dėl tolesnių tarptautinės bendruomenės įsipareigojimą teikti paramą vystymuisi Pietų Sudanui;

W.

kadangi išorinės valstybės kūrimo ir vystymo pastangos gali būti sėkmingos tik tuo atveju, jei Pietų Sudano vadovybė įsipareigos kurti atskaitingą, reaguojantį į poreikius ir įtraukų valdymą, sugebės tai daryti ir įveiks trumpalaikius arba klientelistinius interesus; kadangi Pietų Sudanas dar neįtrauktas į daugumą valdymo rodiklių ir dar turima labai mažai kiekybinių duomenų apie korupcijos mastą šalyje; kadangi tarptautinė bendruomenė – tiek privačiojo, tiek valstybinio sektoriaus – netoleruoja korupcijos, todėl reikia užtikrinti, kad pagalbos teikimas ar investicijos nelemtų arba neskatintų žalingos praktikos;

X.

kadangi nėra sukurta socialinės apsaugos tinklo ir labai trūksta galimybių gauti tokias paslaugas kaip sveikatos priežiūra, elektra ir vanduo; kadangi, tam tikrais vertinimais, tik trečdalis gyventojų turi prieigą prie švaraus vandens ir kadangi dėl prieigos prie vandens problemų tarp bendruomenių kyla konfliktų;

Y.

kadangi Pietų Sudano moterys ir merginos patiria didžiausią gimdyvių mirtingumo grėsmę pasaulyje, be to, viena iš septynių moterų Pietų Sudane miršta gimdydama arba ką tik pagimdžiusi (29); kadangi pagrindinės gimdyvių mirčių priežastys yra infekcijos ir (arba) nukraujavimas, be to, Pietų Sudane labai trūksta pagrindinės medicinos įrangos, kvalifikuotų slaugytojų ir akušerių;

Z.

kadangi apskaičiuota, kad 48 proc. 15–19 metų merginų Pietų Sudane yra verčiamos sudaryti santuoką, ir kadangi turimais duomenimis 12 metų mergaitės taip pat yra verčiamos sudaryti santuoką, o tai daro tiesioginę įtaką mergaičių priėmimui į mokyklas: pradinėse mokyklose mergaitės sudaro tik 39 proc., o vidurinėse – tik 30 proc. mokinių;

AA.

kadangi Pietų Sudane vyraujanti kraičio sistema yra grindžiama požiūriu, kad moteris yra tėvo arba vyro nuosavybė;

AB.

kadangi smurtas šeimoje visame Pietų Sudane yra laikomas įtvirtinta socialine norma ir kadangi 82 proc. moterų ir 81 proc. vyrų mano, kad moterys turėtų taikstytis su smurtu šeimoje ir neviešinti šios savo šeimos problemos (30);

AC.

kadangi daugiau nei 80 proc. gyventojų yra neraštingi (daugiausia neraštingų moterų pasaulyje), o mergaitės sudaro tik 25 proc. mokyklą lankančių vaikų ir tai yra žemiausias moterų galimybių siekti išsilavinimo rodiklis pasaulyje; kadangi labai trūksta mokytojų;

AD.

kadangi labai trūksta mokytojų ir esama didelio profesines kvalifikacijas turinčių asmenų poreikio, taip pat reikia švietimo ir mokymo įstaigų, kurios rengtų kvalifikuotą darbo jėgą;

AE.

kadangi Pietų Sudane yra labai daug ariamos žemės, o tai reiškia, kad žemės ūkio sektorius gali teikti ne tik itin daug galimybių pelningos prekybos ir darbo vietų kūrimo vietos bendruomenei perspektyvų požiūriu, bet ir gali padėti sumažinti maisto trūkumą pačiame Pietų Sudane ir ilgainiui patenkinti kaimyninių šalių poreikius;

AF.

kadangi moterys atlieka itin svarbų vaidmenį mažinant maisto stygiaus ir prastos mitybos problemą ir jos gali prisidėti didinant žemės ūkio produktyvumą;

AG.

kadangi Pietų Sudane beveik nėra nuolatinės kelių, geležinkelių ar vidaus vandenų transporto infrastruktūros; kadangi būtina kurti šią infrastruktūrą, kad būtų paskatintas šalies ekonomikos augimas ir prekybos vystymasis ir būtų galima patekti į rinkas ir kurti darbo vietas;

AH.

kadangi apytikriai vertinama, kad Pietų Sudane yra keli milijonai per pilietinį karą paslėptų priešpėstinių minų ir nesprogusių sprogmenų;

AI.

kadangi vidaus saugumas vis dar yra viena iš svarbiausių Pietų Sudano problemų, nes keli mažo intensyvumo konfliktai sukelia sudėtingą humanitarinę padėtį; kadangi ne kartą pranešta apie Pietų Sudano saugumo pajėgų smurtą, įskaitant žudymus be teismo, prievartavimus ir kankinimus vykdant civilių asmenų nuginklavimo kampanijas; kadangi po 2005 m. pradėtos demobilizacijos, nusiginklavimo ir reintegracijos šios pastangos nedavė rezultatų ir kadangi nėra priimtinos pensijų sistemos veteranams;

AJ.

kadangi gyventojai susiduria su dideliu maisto stygiaus pavojumi – šiais metais nuo maisto stygiaus kenčia 4,1 mln. Pietų Sudano gyventojų; kadangi galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis yra labai ribotos, trūksta medicinos personalo ir medžiagų, nepatenkinami gyventojų, perkeltų dėl konfliktų, humanitariniai poreikiai; kadangi vaikų iki 5 metų amžiaus ir motinų mirtingumas yra didžiausias pasaulyje;

AK.

kadangi 2013 m. organizacijos „Žurnalistai be sienų“ pasaulio spaudos laisvės indekse Pietų Sudanas nukrito 12 vietų – į 124-ąją iš 180 vertintų šalių;

AL.

kadangi ilgalaikis tvarus stabilumas Somalio pusiasalyje gali būti grindžiamas tik stipriomis institucijomis, tinkamą vaidmenį atliekančia ir nesuvaržyta pilietine visuomene, teisinės valstybės principais ir pagarba žmogaus teisėms, ypač saviraiškos laisvei, ir didelėmis ekonominėmis perspektyvomis visai visuomenei; kadangi Sudanui atsiskyrus nuo Pietų Sudano gaunama pranešimų apie religinių konfliktų atvejus; kadangi į daugiausia krikščioniškąjį Pietų Sudaną plūsta pabėgėliai iš Sudano; kadangi, remiantis 2013 m. birželio mėn. duomenimis, Pietų Sudane yra 263 tūkst. pabėgėlių iš Sudano (31);

AM.

kadangi žurnalistams dažnai grasinama, jie suimami ir įkalinami nepateikus kaltinimų; kadangi pranešama, kad saugumo pajėgos puldinėja ir neteisėtai sulaiko žurnalistus; kadangi Pietų Sudano valdžios institucijos nesugebėjo greitai, veiksmingai ir nešališkai ištirti žurnalistų užpuolimų arba tokių bylų kaip vyriausybės kritiko ir žurnalisto Isaiah Abrahamo nužudymas;

AN.

kadangi dėl silpnos teisingumo sistemos daugėja sunkių žmogaus teisių pažeidimų; kadangi akivaizdu, kad į teisininko profesijos mokymą reikia įtraukti specialią žmogaus teisių sritį; kadangi siekiant spręsti nebaudžiamumo problemą būtina plėsti žinias apie pagrindines žmogaus teisių priemones, kad jos būtų dažniau taikomos; kadangi baudžiamosios teisenos sistemoje beveik visiškai neteikiama teisinė pagalba;

AO.

kadangi oficiali Pietų Sudano kalba yra anglų, tačiau Pietų Sudano gyventojai, kurių dauguma yra neraštingi, ja nekalba; kadangi anglų kalba vyrauja valstybės tarnyboje, teisės sistemoje, privačiose įmonėse ir didžiausiose šalies žiniasklaidos priemonėse; kadangi Pietų Sudane įvairios jį sudarančios etninės grupės iš viso kalba daugiau nei 60 kalbų ir dialektų; kadangi kalba yra esminis nacionalinės sanglaudos veiksnys, todėl svarbu taikyti tinkamą kalbos politiką;

AP.

kadangi Pietų Sudanas vis dar taiko mirties bausmę, nebent šalies konstitucija šiuo požiūriu būtų iš dalies pakeista;

AQ.

kadangi labai paplitusios vaikų santuokos (beveik pusė visų Pietų Sudano 15–19 metų mergaičių yra ištekėjusios) sukuria aplinką, kurioje didėja mergaičių pažeidžiamumas dėl fizinio, seksualinio, psichologinio ir ekonominio išnaudojimo;

AR.

kadangi lygiateisiškas moterų dalyvavimas viešojoje erdvėje yra konstitucinė teisė, remiama privaloma 25 proc. kvota; kadangi, nors Pietų Sudano vyriausybė įsipareigojo didinti moterų dalyvavimą viešajame sektoriuje, šiuo klausimu padaryta mažai pažangos; kadangi Pietų Sudano moterims veiksmingai dalyvaujant taikdarystės, valdymo ir ekonominio vystymosi veikloje gali būti lengviau įtvirtinti taiką ir saugumą šalyje;

1.

palankiai vertina naujausius požymius, rodančius, kad sumažėjo įtampa tarp Pietų Sudano ir Sudano Respublikos vyriausybių, tai buvo matyti per 2013 m. rugsėjo mėn. pradžioje vykusį Pietų Sudano prezidento vizitą į Sudano Respubliką ir iš abiejų šalių ta proga padarytų geros valios pareiškimų; pabrėžia, kad abiejų valstybių ekonominis ir socialinis vystymasis daugiausia priklauso nuo taikių ir bendradarbiavimu grindžiamų šių dviejų šalių santykių;

2.

ragina abiejų šalių vyriausybes ir tarptautinę bendruomenę tęsti ir stiprinti pastangas, siekiant išspręsti pasibaigus 2005 m. visuotinio taikos susitarimo galiojimui ir po 2011 m. liepos mėn. Pietų Sudano nepriklausomybės paskelbimo likusias problemas, kurios vis dar trukdo geriems kaimyniniams santykiams, ir susilaikyti nuo bet kokių grasinimų ir karinės jėgos naudojimo bei neteisėtų karinių pajėgų rėmimo šiame regione;

3.

primygtinai ragina Pietų Sudano valdžios institucijas vykdyti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 2109 reikalavimus, laikytis teisinės valstybės principų, vykdyti pareigą apsaugoti civilius gyventojus ir gerbti pagrindines savo piliečių teises; be to, ragina Pietų Sudano valdžios institucijas dėti daugiau pastangų siekiant išspręsti masinių galvijų vagysčių panaudojant smurtą, tradiciškai vykdomų šalies kaimo regionuose, problemą;

4.

apgailestauja, kad nebuvo laikomasi Chartumo ir Džubos vyriausybėms pateiktos Afrikos Sąjungos rekomendacijos 2013 m. spalio mėn. surengti referendumą dėl ginčijamo Abjėjaus regiono; ragina Pietų Sudano valdžios institucijas sudaryti sąlygas referendume dalyvauti miserijų klajokliams, nes Chartumas prieštarauja tam, kad referendumas būtų surengtas nedalyvaujant šiems klajokliams; palankiai vertina Pietų Sudano valdžios institucijų deklaraciją, kurioje teigiama, kad miserijai visada galėjo laisvai naudotis vandeniu ir ganyklomis Abjėjaus regione ir kad jie ateityje toliau naudosis šia teise;

5.

siūlo Sudano ir Pietų Sudano vyriausybėms apsvarstyti galimybę kraštutiniu atveju kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą siekiant teisiškai ir taikiai sureguliuoti likusias su Sudano ir Pietų Sudano siena susijusias problemas;

6.

primygtinai ragina Sudano Respubliką ir Pietų Sudano Respubliką be išlygų laikytis 2012 m. rugsėjo mėn. Adis Abeboje pasirašytų susitarimų;

7.

pakartoja, kad remia Europos Sąjungos veiklą regione pagal Somalio pusiasaliui skirtą ES strateginę programą ir visapusišką požiūrį į Sudaną ir Pietų Sudaną; taip pat atkreipia dėmesį į panašias geografines sąlygas Sahelio regione ir jame kylančius tarpusavyje susijusius politinius, ekonominius ir socialinius iššūkius; todėl ragina Europos Sąjungą veiksmingiau koordinuoti savo strategijos įgyvendinimą platesnio regiono mastu, pirmiausia susiejant Somalio pusiasaliui skirtos ES strateginės programos ir ES strategijos saugumo ir vystymosi Sahelio regione srityje tikslus ir užmojus; ragina glaudžiai susieti su žmogaus teisėmis susijusius programos ir strategijos aspektus; taip pat ragina Europos Sąjungą sprendžiant labai svarbias šio regiono problemas palaikyti ryšį ne tik su Europos Sąjungos specialiuoju įgaliotiniu Somalio pusiasalyje, bet ir su ES specialiuoju įgaliotiniu Sahelyje bei specialiuoju įgaliotiniu žmogaus teisių klausimas, ir įsipareigoti pradėti visapusišką dialogą su regioniniais partneriais siekiant pagerinti bendradarbiavimą ir vystymąsi;

8.

pripažįsta ir visiškai palaiko gerą ES specialiosios įgaliotinės Sudane ir Pietų Sudane bei kitų ES partnerių tarnybų veiklą; ragina visas ES institucijas ir valstybes nares palaikyti ir (arba) užmegzti konstruktyvų dialogą su abejomis valstybėmis ir prisidėti kuriant tikrą išsamaus nacionalinio dialogo procesą siekiant ateities perspektyvų Sudano ir Pietų Sudano žmonėms;

9.

primygtinai ragina Sudano ir Pietų Sudano valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti visuotinio taikos susitarimo nuostatas, pagal kurias abi valstybės raginamos išspręsti klausimus, susijusius su pasidalijimu valdžia, pilietybe, pajamomis iš naftos pramonės ir pasidalijimu skolomis; pabrėžia, kad, nepaisant svarbių Chartumo ir Džubos vyriausybių nuomonių skirtumų, ypač prieštaringu Abjėjaus referendumo, kuris turėjo būti surengtas 2013 m. spalio mėn., klausimu, pastebima teigiamų abiejų vyriausybių bendradarbiavimo ženklų, pavyzdžiui, iniciatyva, kuria siekiama nustatyti sienų kirtimo tvarką, – tai dalis parengiamųjų darbų norint sudaryti šių dviejų šalių tarpusavio prekybos susitarimus; teigiamai vertina Afrikos Sąjungos pažangą siekiant sutaikyti Sudano ir Pietų Sudano prezidentus ir paskatinti įgyvendinti bendradarbiavimo sutartis; ragina Sudaną ir Pietų Sudaną atnaujinti derybas dėl naftos tiekimo į šiaurinę dalį;

10.

ragina Pietų Sudaną ir Sudaną kuo geriau naudotis turtais ir galimybėmis, kurias abiems šalims suteikia regione esantys naftos ištekliai, taip pat pasiekti susitarimą dėl neišspręsto abiejų šalių pereinamojo laikotarpio ekonominės tvarkos klausimu;

11.

pabrėžia Sudano ir Pietų Sudano bendradarbiavimo susitarimo, taip pat ir sektorių susitarimų, pasirašytų 2012 rugsėjo 27 d. Adis Abeboje, svarbą; tačiau išreiškia savo susirūpinimą dėl vienašališko Sudano vyriausybės pranešimo apie naftos eksporto iš Pietų Sudano nutraukimą ir visų sektorių susitarimų sustabdymą, kadangi tokie veiksmai pakenks abiejų šalių ekonomikai ir padidins įtampą regione; ragina abiejų šalių vyriausybes bendradarbiauti su Afrikos Sąjungos aukšto lygio įgyvendinimo grupe ir atnaujinti bendradarbiavimo susitarimo vykdymą, nutraukti paramą ginkluotoms sukilėlių grupuotėms, visapusiškai laikytis susitarimo dėl saugios demilitarizuotos pasienio zonos, kurią kontroliuoja sustiprintos JT laikinosios saugumo pajėgos Abjėjuje, ir pasirengti referendumui dėl Abjėjaus regiono būsimo statuso;

12.

ragina visas Pietų Sudano grupuotes ir partijas sukurti bendrą savo šalies ir jos taikaus, sėkmingo bei teisingo vystymosi viziją; siūlo Pietų Sudano vyriausybei apsvarstyti galimybę pradėti įtraukią diskusiją nacionaliniu mastu siekiant nutraukti etninius konfliktus ir siekti taikių santykių;

13.

pabrėžia, kad svarbu įtikinti Pietų Sudano gyventojus, jog nauja demokratiška jų valstybė yra vertinga ir veiksminga, taip pat suformuoti stabilią vyriausybę, kuri nevykdytų savavališkų prezidento dekretų ir užtikrintų vykdomųjų, teisėkūros ir teisminių įgaliojimų atskyrimą, taip pat gerbtų žmogaus teises ir žiniasklaidos laisvę, užkirstų kelią korupcijai ir su ja kovotų, užtikrintų viešųjų paslaugų teikimą ir infrastruktūros kūrimą ne tik Džuboje, bet ir už jos ribų, kaimo vietovėse; apgailestauja dėl korupcijos poveikio šiai naujai valstybei ir ragina tarptautinę paramos teikėjų bendruomenę, įskaitant Europos Sąjungą, atidžiai įvertinti Pietų Sudano gebėjimą kovoti su minėtąja negerove; be to, ragina Pietų Sudaną dėti daugiau pastangų kovojant su korupcija, įskaitant prezidento S. Kiiro iniciatyvas, nukreiptas prieš vyresniuosius pareigūnus, kartu raginant vyriausybę siekti įgyvendinti vystymosi planą, taip pat įvairinti šalies ekonomiką ir taip mažinti jos priklausomybę nuo naftos eksporto;

14.

primygtinai ragina Pietų Sudaną ratifikuoti ES ir AKR valstybių sudarytą Kotonu susitarimą, kad ES galėtų prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus dėl Pietų Sudano vystymosi, ir pabrėžia, kad Pietų Sudano prisijungimas prie šio susitarimo niekaip nepaveiktų susitaikymo ir konstruktyvių santykių su Pietų Sudano Respublika, kuri iš tiesų, vertinant ilgalaikiu požiūriu, yra suinteresuota visų savo kaimynių klestėjimu;

15.

ragina Pietų Sudaną kuo greičiau ratifikuoti tarptautinius susitarimus, pagal kuriuos ginamos žmogaus teisės;

16.

ragina pagrindinius tarptautinius partnerius, ypač ES valstybes nares, Komisiją ir EIVT, išlaikyti savo įsipareigojimus visiems Pietų Sudano žmonėms dėl šalies vystymo, valstybės kūrimo ir žmonių saugumo; pabrėžia, kad, siekiant tvaraus valstybės kūrimo, taikos kūrimą, įskaitant su praeitimi susijusių klausimų sprendimo aspektą, reikia susieti su valstybės stiprinimo pastangomis; remia ES, pagrindinės partnerės pagal naująjį susitarimą, dalyvavimą talkinant vadovaujantis Valstybės kūrimo susitarimu;

17.

ragina pagrindinius tarptautinius partnerius, ypač ES valstybes nares, Komisiją ir EIVT, išlaikyti savo įsipareigojimus visiems Pietų Sudano žmonėms dėl šalies vystymo, valstybės kūrimo ir žmonių saugumo; remia ES, pagrindinės partnerės pagal naująjį susitarimą, dalyvavimą talkinant vadovaujantis Valstybės kūrimo susitarimu;

18.

pabrėžia Europos Sąjungos, dirbančios su daugiašaliais partneriais ir paramos teikėjais, svarbą remiant Pietų Sudaną, siekiantį demokratijos; todėl džiaugiasi Europos Sąjungos finansine pagalba (4,9 mln. JAV dolerių) Tarptautinei migracijos organizacijai, nes tai palengvins įvairių klanų ir genčių dialogą ir bendravimą sprendžiant klausimą, kaip pasidalyti menkus išteklius (vandenį, ganyklas) vis labiau didėjant smurtui tarp bendruomenių; palankiai vertina Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (Unesco) darbą istorinių archyvų išsaugojimo srityje, nes jie yra svarbi Pietų Sudano tautos tapatybės formavimo priemonė; atsižvelgdamas į didėjantį tarptautinės bendruomenės susirūpinimą dėl cheminių ginklų, ragina Pietų Sudano vyriausybę kuo greičiau pasirašyti ir ratifikuoti Konvenciją dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo, taip pat kitas ginkluotės kontrolės ir nusiginklavimo sutartis, įskaitant tas, kuriomis siekiama išspręsti neteisėtų ir nekontroliuojamų šaulių ir lengvųjų ginklų srautų problemą;

19.

primena, kad teikiant bet kokios rūšies biudžeto paramą besivystančioms šalims būtinos tinkamos rizikos valdymo priemonės, kurios papildytų kitas pagalbos galimybes, ir visa tai turi būti paremta tinkama parlamentine nacionalinio šalies gavėjos biudžeto priežiūra, kitais atskaitomybės būdais ir piliečių dalyvavimu ir kad šias priemones turi užtikrinti ir remti tiek nacionalinės vyriausybės, tiek atitinkami pagalbos teikėjai;

20.

ragina EIVT, ES specialiąją įgaliotinę Sudane ir Pietų Sudane ir Komisiją sustiprinti žinomumą apie itin teigiamą ES indėlį į Pietų Sudano taikos procesą, demokratines permainas ir ekonominį bei socialinį vystymąsi, taip pat padidinti šių procesų matomumą; yra susirūpinęs dėl to, kad ES specialiojo įgaliotinio Sudane ir Pietų Sudane įgaliojimų nutraukimas, kai dar ne visiškai įvykdyti keli įsipareigojimai, numatyti 2005 m. visuotiniame taikos susitarime ir 2012 m. rugsėjo mėn. Adis Abebos susitarime, gali dar labiau susilpninti šį matomumą ir sumažinti ES bei jos valstybių narių įtaką; ragina, užuot planavus įtraukti įgaliojimus dėl Sudano į jau ir taip per daug darbo turinčio specialiojo įgaliotinio Somalio pusiasalyje įgaliojimus, pratęsti specialiojo įgaliotinio įgaliojimus;

21.

ragina reguliariai peržiūrėti ES Somalio pusiasaliui skirtą strateginę programą ir Sudanui ir Pietų Sudanui taikomą visapusišką požiūrį siekiant užtikrinti, kad politikos priemonės ir ištekliai būtų pritaikomi siekiant remti taikos procesą ir demokratijos kūrimą, įskaitant pasirengimą 2015 m. rinkimams; pažymi, kad ateityje ES specialiųjų įgaliotinių šiame regione įgaliojimai, įskaitant sprendimus sujungti postus, turėtų būti svarstomi atsižvelgiant į tokią persvarstytą politiką ir reaguojant į politines realijas regione;

22.

palankiai vertina tai, kad nuo 2011 m., kai Pietų Sudanas tapo nepriklausomas, be humanitarinės pagalbos ES Pietų Sudano paramai vystymuisi skyrė 285 mln. EUR (neskaitant valstybių narių pagalbos);

23.

ragina valstybę netrukdyti NVO ir humanitarinėms organizacijoms pasiekti gyventojų, kurie gyvena konfliktų zonose; primena, kad tokios NVO ir humanitarinėms organizacijoms sudaromos kliūtys yra tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas;

24.

remia ES paramos skyrimą Pietų Sudano žemės ūkiui, demokratiniam valdymui ir teisinei valstybei, švietimui ir sveikatos apsaugai; pažymi, kad nors įstatymai ir kiti teisės aktai parengti, juos įgyvendinti vėluojama; palankiai vertina Komisijos pastangas teikti paramą Pietų Sudano teisinės sistemos gebėjimams stiprinti, ypač teikiant techninę pagalbą teismams ir Aukščiausiajam Teismui; palankiai vertina ES paramą Pietų Sudano Nacionalinei Teisėkūros Asamblėjai;

25.

primygtinai ragina Komisiją, valstybes nares ir Pietų Sudano valdžios institucijas bendradarbiauti su bendruomenėmis ir moterų organizacijomis siekiant užtikrinti ir skatinti galimybes mokytis, seksualines ir reprodukcines teises ir sveikatos priežiūros paslaugas merginoms bei moterims, taip pat suteikti joms galimybę naudotis kontracepcijos priemonėmis, atlikti ŽIV/AIDS testus ir naudotis gydymo paslaugomis;

26.

ragina nuolat stebėti ir vertinti ES finansuojamus projektus, taip pat ir pažangos lyčių lygybės srityje požiūriu, taip pat ragina informuoti Europos Parlamentą apie rezultatus;

27.

ragina atsižvelgti į vietos bendruomenių, visų pirma moterų, nuomonę, kad būtų galima nustatyti aiškesnius projektų tikslus ir kad šie tikslai būtų geriau pritaikyti prie vietos aplinkybių ir pokyčių;

28.

ragina tarptautinę bendruomenę, ypač ES ir valstybes nares, vykdant išorės veiksmus ir bendradarbiaujant su vietos partneriais ir NVO, daugiau dėmesio skirti pradiniam mergaičių išsilavinimui ir kovai su suaugusiųjų neraštingumu, nes tai trukdo Pietų Sudanui kurti svarbų žmogiškąjį kapitalą, kuris jam būtinas vystymuisi ir demokratinės valstybės stiprinimui užtikrinti;

29.

rekomenduoja kuo greičiau sukurti švietimo sistemą, kurioje būtų rengiami kvalifikuoti darbuotojai, kad būtų galima kurti ir prižiūrėti Pietų Sudano infrastruktūrą, pavyzdžiui, kelius, būstus, vandens valymo sistemą, nuotekų valymo įrenginius, elektros, kompiuterinius, telefono ryšio tinklus ir kt.;

30.

palankiai vertina ES paramą Afrikos Sąjungos aukšto lygio įgyvendinimo komisijai Sudane ir Pietų Sudane ir kartu ragina persvarstyti šios komisijos veiklą siekiant įvertinti jos veiksmingumą; apgailestauja, kad ES parama ne visada visiškai matoma;

31.

pabrėžia, kad būtina remti priemones, kuriomis būtų galima užtikrinti deramą ir skaidrų pajamų iš naftos paskirstymą ir valdymą; ragina Pietų Sudano valdžios institucijas ir Nacionalinę Teisėkūros Asamblėją, taip pat tarptautinius partnerius ir Pietų Sudane veikiančias įmones prisidėti prie didesnio skaidrumo gaunant ir panaudojant šias pajamas; palankiai vertina neseniai Nacionalinėje Teisėkūros Asamblėjoje priimtą Iš naftos gautų pajamų valdymo įstatymą; ragina Prezidentą skubiai patvirtinti įstatymą ir sparčiai įgyvendinti visas šio teisės akto sąlygas;

32.

pabrėžia, kad būtinos tvarios ir didelės investicijos į infrastruktūrą, pagrindinių paslaugų teikimą ir žemės ūkio plėtrą Pietų Sudane; primygtinai reikalauja, kad pagrindinis žemės ūkio sektoriaus vystymosi tikslas būtų užtikrinti gyventojų aprūpinimo maistu saugumą ir įvairinti šalies ekonomiką, nes jam gali kilti pavojus pagal koncesijos sutartis perduodant derlingą žemę privačioms užsienio bendrovėms siekiant išgauti ir eksportuoti didelį produkcijos kiekį; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tai, kad svarbus teisinis žemės naudojimo pagrindas, kuriam Pietų Sudane skiriama mažai dėmesio, ir dėl to kilo ginčų dėl žemės, kurie yra viena iš pagrindinių šalies konfliktų priežasčių; ragina ES remti žemėvaldos pastangas ir didinti šalies žemės valdų saugumą, kartu atsižvelgiant į neoficialius vietos ginčų sprendimo susitarimus ir valdų pripažinimą pagal paprotinę teisę;

33.

ragina Pietų Sudano vyriausybę skatinti ekonomikos įvairinimą ir mažinti priklausomybę nuo angliavandenilių; ragina Pietų Sudaną išplėsti vietos maisto produktų gamybos sektorių, remti eksportuojamos produkcijos gamybos pramonės šakas ir plėtoti transporto infrastruktūrą siekiant palengvinti patekimą į rinkas;

34.

atkreipia dėmesį į tai, kad moterys galėtų prisidėti prie žemės ūkio ir kaimo ekonomikos vystymo; ragina Pietų Sudaną imtis priemonių, kuriomis moterys būtų skatinamos dalyvauti šioje ekonominėje veikloje;

35.

pabrėžia, kad reikia plėtoti ir tobulinti infrastruktūras, kad gyventojai visoje šalyje galėtų gauti geriamojo vandens ir būtų pagerintas vandens tiekimas; rekomenduoja stiprinti būsimas investicijas vandens energijos srityje;

36.

pabrėžia, kad, norint užtikrinti visų Pietų Sudano žmonių saugumą, reikalingos atnaujintos Pietų Sudano vyriausybės ir jos tarptautinių partnerių pastangos vykdyti ginkluotų grupuočių nusiginklavimą, demobilizavimą ir reintegraciją, vykdyti platesnę saugumo sektoriaus reformą, kuria būtų sumažintas nuolatinės armijos dydis ir būtų padidintas jos profesionalumas, be išlygų būtų gerbiamas civilinis valdymas ir pavaldumo hierarchija, taip pat kad ginkluotosiose pajėgose būtų labiau gerbiamos žmogaus teisės; pabrėžia, kad reikia konstruktyviai ir dažnai įtraukti Pietų Sudano pilietinę visuomenę ir moterų asociacijas į nesaugumo problemų sprendimo ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant moterų teises, skatinimo veiklą;

37.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad didžioji dauguma per ginkluotus konfliktus Pietų Sudane šalies viduje perkeltų asmenų ir pabėgėlių yra moterys ir vaikai; ragina veiksmingai stebėti žmogaus teises, įskaitant bet kokį seksualinį ir su lytimi susijusį smurtą arba pažeidimus ir vaikų išnaudojimą; ragina visas konflikto šalis panaikinti kaltininkų nebaudžiamumą;

38.

primygtinai ragina Pietų Sudano vyriausybę užtikrinti lyčių lygybę ir galimybes moterims naudotis savo teisėmis ir laisvėmis nepatiriant diskriminacijos jokiu pagrindu, pvz., dėl lyties, rasės, religinių ar kultūrinių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės;

39.

ragina Pietų Sudano valdžios institucijas priimti šeimos įstatymą, pagal kurį būtų nustatomas minimalus santuokinis amžius, ir vaikų globos sąlygos, taip pat įstatymą, kuriuo būtų kovojama su smurtu dėl lyties, visų pirma pagal kurį žalinga tradicinė praktika, pavyzdžiui, moterų lytinių organų žalojimas, laikoma nusikaltimu;

40.

ragina Pietų Sudano vyriausybę ratifikuoti Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir JT Vaiko teisių konvenciją;

41.

ragina Pietų Sudano vyriausybę toliau visapusiškai bendradarbiauti su Jungtinių Tautų misija Pietų Sudano Respublikoje (UNMISS) ir padėti JT vykdyti savo įgaliojimus, ypač ginant civilius gyventojus; primygtinai ragina JT valstybes nares laikytis savo įsipareigojimų Jungtinių Tautų misijai Pietų Sudane, jei reikia, savo įgaliojimus iš tiesų pritaikant prie esamų aplinkybių ir atsižvelgiant į per ateinančius metus didėsiantį Pietų Sudano valdžios institucijų gebėjimą užtikrinti žmonių saugumą;

42.

stebisi tuo, kad Jungtinės Tautos, neatsižvelgdamos į ES įnašą į JTO biudžetą, nesuteikia Sąjungai specialaus statuso per rinkimų stebėjimo misijas, nes toks statusas užtikrintų rinkimų stebėtojų apaugą ir jų veikla būtų vykdoma tinkamai (t. y. jiems būtų suteikiamas saugus būstas ir galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis);

43.

pabrėžia, kad svarbu pereinamojo laikotarpio konstituciją pakeisti nuolatine konstitucija, kuri būtų pagrįsta konsultacijomis su visuomene ir jos palaikymu; nerimauja dėl to, kad Pietų Sudano vyriausybei trūksta politinės valios; griežtai primena vyriausybei prezidento dekrete prisiimtus įsipareigojimus surengti konstitucinę peržiūrą ir ragina vyriausybę juos įvykdyti iki 2015 m. rinkimų; ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares teikti pagalbą vietoje kuriamos ir vietoje inicijuojamos konstitucijos kūrimo procesui, kuriame turi dalyvauti visos visuomenės grupės, įskaitant moteris ir pakraščio regionų gyventojus, ir jį remti; ragina Europos Sąjungos delegaciją Džuboje, atsižvelgiant į 2015 m. vyksiančius prezidento rinkimus, stebėti, kad būtų įgyvendintos priemonės, numatytos 2011 m. Sąjungos rinkimų stebėjimo misijos ataskaitoje;

44.

palankiai vertina Pietų Sudano prezidento įsipareigojimą siekti tikslo, kad jo kabinetui atstovautų ne mažiau kaip 25 proc. moterų, ir ragina jį didinti moterų dalyvavimą dabartiniame konstituciniame procese; primena, kad moterys atlieka pagrindinį vaidmenį konfliktų sprendimo, taikos kūrimo procesuose ir stabilios valstybės kūrime; taigi ragina Pietų Sudano valdžios institucijas užtikrinti, kad moterys būtų visapusiškai įtrauktos į taikos su Sudanu proceso įgyvendinimą; ragina tarptautinę bendruomenę ir toliau remti moterų dalyvavimą viešajame gyvenime visais lygmenimis;

45.

primygtinai ragina Pietų Sudano vyriausybę sustiprinti pastangas siekiant parengti pereinamojo laikotarpio veiksmų planą, kol, 2015 m. surengus demokratinius, laisvus, sąžiningus ir skaidrius rinkimus, visoje šalyje bus visiškai atkurta konstitucinė tvarka ir teisinė valstybė; ragina ES ir jos tarptautinius partnerius padidinti savo paramą būsimiems rinkimams;

46.

pažymi, kad nuo 2005 m. visuotinio taikos susitarimo stengiamasi stiprinti kovą su korupcija, bet Pietų Sudano kovos su korupcija sistema vis dar tebėra ankstyvame vystymosi etape; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, nors teisinių priemonių yra, dėl gebėjimų, išteklių ir politinės valios stokos gali būti sunku jas taikyti; ragina Pietų Sudaną ratifikuoti tarptautines kovos su korupcija konvencijas ir kviečia Pietų Sudano valdžios institucijas parengti ir įgyvendinti integruotą kovos su korupcija strategiją; pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė ir ES turėtų remti Pietų Sudano šios srities pastangas, visų pirma didindamos paramą gebėjimų stiprinimui;

47.

primygtinai ragina Pietų Sudano vyriausybę priimti žiniasklaidos įstatymus, kuriais būtų ginama žiniasklaidos laisvė ir užtikrinama, kad žiniasklaida galėtų vykdyti savo informavimo funkciją;

48.

ragina Pietų Sudano nacionalinio saugumo tarnybą laikytis Pietų Sudano konstitucijos, kurioje reikalaujama, kad valdžia užtikrintų spaudos laisvę, ir baigti kovotojų už žmogaus teises bei žurnalistų persekiojimą, taip pat neteisėtą jų kalinimą bei cenzūrą;

49.

primygtinai ragina Pietų Sudano valdžios institucijas greitai, veiksmingai ir nešališkai ištirti visus įtariamus grasinimus kovotojams už žmogaus teises bei žurnalistams ir jų užpuolimus ir pagal tarptautines normas visus už tai atsakingus asmenis patraukti atsakomybėn; palankiai vertina naujausius valdžios institucijų veiksmus siekiant ištirti ginkluotųjų pajėgų vykdytus civilių gyventojų žudymus ir įtariamus žmogaus teisių pažeidimus;

50.

primygtinai ragina Pietų Sudano vyriausybę padaryti viską, kas jos galioje, kad nebebūtų neteisminio mirties bausmės vykdymo, ir nustatyti bei perduoti teismui saugumo pareigūnus, kaltinamus žurnalisto Isaiah Abrahamo nužudymu;

51.

primygtinai ragina Pietų Sudano valdžios institucijas stiprinti kovą su nebaudžiamumu ir suteikti teisingumo ir teisėsaugos bendruomenei priemones, skirtas sutramdyti smurtą prieš moteris ir užkirsti jam kelią, ir užtikrinti, kad kaltininkai būtų iš tiesų nuteisti;

52.

rekomenduoja Žmogaus teisių tarybai Pietų Sudane sukurti prasmingą su žmogaus teisių padėtimi susijusių tolesnių veiksmų mechanizmą, pvz., įsteigti nepriklausomo eksperto pareigybę;

53.

kategoriškai prieštarauja mirties bausmei bet kokiomis aplinkybėmis ir ragina Pietų Sudaną imtis konkrečių veiksmų siekiant ją panaikinti;

54.

pabrėžia, kad moterys Pietų Sudane susiduria su daugialype diskriminacija ir pagrindinių teisių pažeidimais, įskaitant paplitusią ankstyvą ir priverstinę santuoką, šeimos teisės nebuvimą, ribotą moterų politinį dalyvavimą visais valdžios lygmenimis ir seksualinį ir šeiminį smurtą; ragina Pietų Sudano vyriausybę panaikinti visų rūšių diskriminaciją prieš moteris, kovoti su neraštingumu gerinant moterų galimybes siekti išsilavinimo ir tokiu būdu padidinti jų vaidmenį visuomenėje ir naujos valstybės kūrime; ragina Pietų Sudano vyriausybę parengti nacionalinį veiksmų planą, pagal kurį, be kita ko, būtų remiamos vaikų galimybės siekti išsilavinimo norint panaikinti vaikų santuokas; šiuo požiūriu ir atsižvelgdamas į tai, kad tradicinė praktika atlieka svarbų vaidmenį Pietų Sudano visuomenėje, primygtinai ragina Pietų Sudano vyriausybę bendradarbiaujant su NVO, pavyzdžiui, teisminių institucijų atstovų švietimo žmogaus teisių srityje tikslais, nutraukti visą diskriminuojamo pobūdžio tradicinę praktiką, vykdomą prieš moteris;

55.

palankiai vertina tai, kad įsteigta pirmoji slaugos ir akušerijos mokykla Džubos mokomojoje ligoninėje, tačiau pažymi, kad siekiant užtikrinti daug geresnę motinos ir vaiko sveikatą reikia daugiau kvalifikuotų slaugytojų ir akušerių, taip pat reikia atverti galimybes tam, kad visoje šalyje būtų įkurta daugiau šiuo modeliu grindžiamų sveikatos centrų;

56.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pietų Sudano ir Sudano vyriausybėms, Pietų Sudano žmogaus teisių komisarui, Pietų Sudano Nacionalinei Teisėkūros Asamblėjai, Sudano Nacionalinei Asamblėjai, Afrikos Sąjungai ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.