„IX PRIEDAS

SPEKTROFOTOMETRINIS TYRIMAS ULTRAVIOLETINĖJE SPEKTRO DALYJE

ĮŽANGA

Spektrofotometrinis tyrimas ultravioletinėje spektro dalyje gali suteikti informacijos apie riebalų kokybę, jų išsilaikymo būklę ir technologinių procesų metu įvykusius pasikeitimus.

Absorbcija metode nurodytų bangų ilgių srityje vyksta dėl konjuguotų dienų ir trienų sistemų buvimo. Ši absorbcija reiškiama kaip savitoji ekstinkcija E 1 % 1 cm (1 cm sluoksnio storio 1 % riebalų tirpalo tam tikrame tirpiklyje ekstinkcija), pagal susitarimą žymima K raide (taip pat vadinama „ekstinkcijos koeficientu“).

1.   TAIKYMAS

Metode aprašyta spektrofotometrinio alyvuogių aliejaus tyrimo (nurodyto priedėlyje) ultravioletinėje spektro dalyje atlikimo tvarka.

2.   METODO ESMĖ

Analizuojami riebalai ištirpinami reikiamame tirpiklyje, paskui, esant nustatytam bangos ilgiui, matuojama šio tirpalo ekstinkcija, lyginant su grynu tirpikliu. Pagal spektrofotometrinius duomenis skaičiuojamos savitosios ekstinkcijos vertės. Apskaičiuojama savitoji izooktano sugertis esant 232 nm ir 268 nm bangos ilgiui arba savitoji cikloheksano sugertis esant 232 nm ir 270 nm bangos ilgiui, kai koncentracija yra 1 g/100 ml ir naudojama 10 mm storio kiuvetė.

3.   ĮRANGA

3.1.   Spektrofotometras ekstinkcijai ultravioletinėje spektro dalyje nuo 220 iki 360 nm matuoti su galimybe gauti nanometro eilės rodmenis. Prieš naudojimą rekomenduojama patikrinti spektrometro bangos ilgį ir sugerties skalę, kaip nurodyta toliau.

3.1.1.

Bangos ilgio skalė. Ją galima patikrinti naudojant etaloninę medžiagą, kurią sudaro optinio stiklo filtras, kuriame yra holmio oksido, kurios sugerties juostos yra aiškios. Etaloninė medžiaga skirta matomos ir ultravioletinės spektro dalies spektrofotometrų, kurių vardinis spektrinis juostos plotis yra 5 nm arba mažesnis, bangos ilgio skalėms tikrinti ir kalibruoti. Matavimai su stikliniu holmio filtru atliekami sugerties režimu lyginant su tuščiu oro matavimu bangų ilgio intervale nuo 640 iki 240 nm. Atliekama kiekvieno spektrinės juostos pločio (0,10–0,25–0,50–1,00–1,50–2,00 ir 3,00) atskaitos vertės korekcija naudojant tuščią kiuvetės laikiklį. Kiekvieno spektrinio juostos pločio bangos ilgis nurodytas etaloninės medžiagos sertifikate ISO 3656 standarte.

3.1.2.

Sugerties skalė. Ją galima patikrinti naudojant etaloninę medžiagą, kurią sudaro 4 kalio dichromato tirpalai perchlorato rūgštyje, sandariai uždaryti keturiose UV kvarcinio stiklo kiuvetėse, skirti UV dalies tiesiškumui ir fotometriniam tikslumui matuoti. Matavimai su kalio dichromatu užpildytomis kiuvetėmis (40 mg/ml, 60 mg/ml, 80 mg/ml ir 100 mg/ml) atliekami lyginant su perchlorato rūgšties palyginamuoju mėginiu. Galutinės sugerties vertės nurodytos etaloninės medžiagos sertifikate ISO 3656 standarte.

3.2.   Stačiakampės 1 cm storio kiuvetės iš kvarcinio stiklo, su dangteliais. Ekstinkcijos skirtumas tarp vandeniu arba kitu tinkamu tirpikliu užpildytų kiuvečių neturi būti didesnis kaip 0,01 ekstinkcijos vieneto.

3.3.   25 ml graduotos matavimo kolbos.

3.4.   Analizinės svarstyklės, kurios gali rodyti svorį 0,0001 g tikslumu.

4.   REAGENTAI

Naudokite tik pripažintus analiziškai grynus reagentus, nebent nurodyta kitaip.

Tirpiklis: izooktanas (2,2,4-trimetilpentanas) matavimams esant 232 nm ir 268 nm bangos ilgiui arba cikloheksanas matavimams esant 232 nm ir 270 nm bangos ilgiui, kai sugertis esant 232 nm bangos ilgiui yra mažesnė nei 0,12, o esant 250 nm bangos ilgiui mažesnė nei 0,05, lyginant su distiliuotu vandeniu ir matuojant 10 mm kiuvetėje.

5.   PROCEDŪRA

5.1.   Analizuojamas bandinys turi būti visiškai vienalytis ir be įtartinų priemaišų. Kambario temperatūroje skystas aliejus turi būti nufiltruotas per filtro popierių, esant maždaug 30 °C temperatūrai. Kieti riebalai turi būti homogenizuoti ir nufiltruoti, esant temperatūrai ne aukštesnei kaip 10 °C virš lydymosi temperatūros.

5.2.   Apie 0,25 g (1 mg tikslumu) taip paruošto bandinio tiksliai pasveriama 25 ml matavimo kolboje, praskiedžiama nurodytu tirpikliu iki žymės ir sumaišoma. Gautas tirpalas turi būti visiškai skaidrus. Jei atsiranda opalescencija arba drumstumas, reikia greitai nufiltruoti per filtro popierių.

5.3.   Kvarcinio stiklo kiuvetė užpildoma gautu tirpalu ir, esant reikiamam bangos ilgiui tarp 232 ir 276 nm, matuojama tirpalo ekstinkcija, palyginimui naudojant tirpiklį.

Gaunamos ekstinkcijos vertės turi būti 0,1–0,8 dydžių intervale. Jei taip nėra, matavimai turi būti pakartoti, naudojant atitinkamai labiau praskiestus arba labiau koncentruotus tirpalus.

PASTABA. Gali neprireikti matuoti sugerties visame bangos ilgio intervale.

6.   REZULTATŲ APSKAIČIAVIMAS

6.1.   Užrašomos savitosios ekstinkcijos (ekstinkcijos koeficientų) vertės, kurios įvairiems bangų ilgiams apskaičiuojamos pagal formulę:

čia:

Κλ	–	savitoji ekstinkcija, esant bangos ilgiui λ;
Ελ	–	ekstinkcija, išmatuota esant bangos ilgiui λ;
c	–	tirpalo koncentracija g/100 ml;
S	–	kvarcinės kiuvetės storis, cm.

Rezultatai turi būti pateikiami šimtųjų tikslumu.

6.2.   Savitosios ekstinkcijos variacija (ΔΚ)

Atliekant spektrofotometrinę alyvuogių aliejaus analizę pagal oficialų metodą, aprašytą Sąjungos teisės aktuose, taip pat nustatoma savitosios ekstinkcijos absoliučiosios vertės variacija (ΔΚ), apskaičiuojama pagal formulę:

kurioje Km yra savitoji ekstinkcija esant bangos ilgiui m, didžiausios absorbcijos bangos ilgis priklauso nuo naudojamo tirpiklio – 270 nm cikloheksano atveju ir 268 izooktano atveju.

„Priedėlis

ALYVUOGIŲ ALIEJAUS SAVYBĖS

Kategorija

Riebalų rūgščių metilo esteriai (FAME) ir riebalų rūgščių etilo esteriai (FAEE)

Rūgštingumas (%) (*)

Peroksidų skaičius mEq 02/kg (*)

Vaškai mg/kg (**)

2-glicerilo monopalmitatas (%)

Stigmastadienų mg/kg (1)

Skirtumas: ECN42 (HPLC) ir ECN42 (teorinis apskaičiavimas)

K232 (*)

K270 (*) ‧K 270) arba K 268 (5)‧

Delta-K (*) (5)

Organoleptinis trūkumų vidurkio įvertinimas (Md) (*)

Organoleptinis vaisių likučių vidurkio įvertinimas (Mf) (*)

1.

Aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus

Σ FAME + FAEE ≤75 mg/kg arba 75 mg/kg <Σ FAME + FAEE ≤150 mg/kg ir (FAEE/FAME) ≤1,5

≤ 0,8

≤ 20

≤ 250

≤ 0,9 jei bendras palmitino rūgšties % ≤ 14 %

≤ 0,10

≤ 0,2

≤ 2,50

≤ 0,22

≤ 0,01

Md = 0

Mf > 0

1,0 jei bendras palmitino rūgšties % > 14 %

2.

Pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus

—

≤ 2,0

≤ 20

≤ 250

≤ 0,9 jei bendras palmitino rūgšties % ≤ 14 %

≤ 0,10

≤ 0,2

≤ 2,60

≤ 0,25

≤ 0,01

Md ≤ 3,5

Mf > 0

≤ 1,0 jei bendras palmitino rūgšties % > 14 %

3.

Klasikinis alyvuogių aliejus („lampante“)

—

> 2,0

—

≤ 300 (3)

≤ 0,9 jei bendras palmitino rūgšties % ≤ 14 %

≤ 0,50

≤ 0,3

—

—

—

Md > 3,5 (2)

—

≤ 1,1 jei bendras palmitino rūgšties % > 14 %

4.

Rafinuotas alyvuogių aliejus

—

≤ 0,3

≤ 5

≤ 350

≤ 0,9 jei bendras palmitino rūgšties % ≤ 14 %

—

≤ 0,3

—

≤ 1,10

≤ 0,16

—

—

≤ 1,1 jei bendras palmitino rūgšties % > 14 %

5.

Maišytas rafinuoto ir pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus

—

≤ 1,0

≤ 15

≤ 350

≤ 0,9 jei bendras palmitino rūgšties % ≤ 14 %

—

≤ 0,3

—

≤ 0,90

≤ 0,15

—

—

≤ 1,0 jei bendras palmitino rūgšties % > 14 %

6.

Neapdorotas alyvuogių išspaudų aliejus

—

—

—

> 350 (4)

≤ 1,4

—

≤ 0,6

—

—

—

—

—

7.

Rafinuotas alyvuogių išspaudų aliejus

—

≤ 0,3

≤ 5

> 350

≤ 1,4

—

≤ 0,5

—

≤ 2,00

≤ 0,20

—

—

8.

Alyvuogių išspaudų aliejus

≤ 1,0

≤ 15

> 350

≤ 1,2

—

≤ 0,5

—

≤ 1,70

≤ 0,18

—

—

„XVIII PRIEDAS

SKIRTUMO TARP FAKTINIO IR TEORINIO TRIACILGLICEROLIŲ KIEKIO SU ECN 42 NUSTATYMAS

1.   TAIKYMAS

Absoliutaus skirtumo tarp eksperimentinių triacilglicerolių (TAG) verčių su ekvivalentiniu anglies skaičiumi 42 (ECN42HPLC), gautų tiriant aliejų efektyviąja skysčių chromatografija (HPLC), ir teorinių TAG verčių su ekvivalentiniu anglies skaičiumi 42 (ECN 42teorinis), apskaičiuotų pagal riebalų rūgščių sudėtį, nustatymas.

2.   TAIKYMO SRITIS

Standartas taikomas alyvuogių aliejui. Metodas taikomas mažiems sėklų aliejaus (kuriame daug linolo rūgšties) kiekiams visų rūšių alyvuogių aliejuje aptikti.

3.   PRINCIPAS

Gryno alyvuogių aliejaus HPLC analize nustatytas triacilglicerolių kiekis su ECN 42 ir teorinis triacilglicerolių kiekis su ECN 42 (apskaičiuotas remiantis dujų ir skysčių chromatografijos (GLC) būdu nustatyta riebalų rūgščių sudėtimi) atitinka tam tikras ribas. Didesnis skirtumas nei nustatyta kiekvienai aliejaus rūšiai rodo, kad aliejuje yra sėklų aliejaus.

4.   METODAS

Teorinio triacilglicerolių kiekio su ECN 42 ir skirtumo lyginant su HPLC duomenimis apskaičiavimas iš esmės atliekamas derinant kitais metodais gautus analizinius duomenis. Galima išskirti tris etapus: riebalų rūgščių sudėties nustatymas kapiliarinės dujų chromatografijos metodu, teorinės triacilglicerolių sudėties su ECN 42 apskaičiavimas, ECN 42 triacilglicerolių nustatymas HPLC metodu.

4.1.   Prietaisai

4.1.1.   Apvaliadugnės kolbos, 250 ir 500 ml.

4.1.2.   Laboratorinės stiklinės, 100 ml.

4.1.3.   Stiklinė chromatografinė kolonėlė, kurios vidinis skersmuo 21 mm, ilgis 450 mm, su čiaupu ir normalizuotu kūgiu (su vidiniu sriegiu) viršuje.

4.1.4.   Dalijamieji piltuvai, 250 ml, su normalizuotu kūgiu (su išoriniu sriegiu) apačioje, tinkami jungti prie kolonėlės viršaus.

4.1.5.   Stiklinė lazdelė, 600 mm ilgio.

4.1.6.   Stiklinis piltuvas, 80 mm skersmens.

4.1.7.   Matavimo kolbos, 50 ml.

4.1.8.   Matavimo kolbos, 20 ml.

4.1.9.   Sukamasis garintuvas.

4.1.10.   Efektyviosios skysčių chromatografijos chromatografas su galimybe termostatu kontroliuoti kolonėlės temperatūrą.

4.1.11.   10 μl švirkštai.

4.1.12.   Detektorius – diferencinis refraktometras. Visos skalės jautrumas turi būti ne mažesnis kaip 10–4 lūžio rodiklio vieneto.

4.1.13.   Kolonėlė – 250 mm ilgio ir 4,5 mm vidinio skersmens nerūdijančio plieno vamzdelis, užpildytas 5 μm skersmens silicio oksido dalelėmis, kuriose yra 22–23 % anglies oktadecilsilano pavidalu.

4.1.14.   Duomenų apdorojimo programinė įranga.

4.1.15.   Maždaug 2 ml tūrio buteliukai su teflonu dengtomis pertvaromis ir užsukamais dangteliais.

4.2.   Reagentai

Reagentai turi būti analiziškai gryni. Išplovimo tirpikliai turi būti nudujinti ir gali būti pakartotinai naudojami keletą kartų nepakenkiant atskyrimo kokybei.

4.2.1.   Tinkamas chromatografijai petroleteris, virimo temperatūra nuo 40 °C iki 60 °C, arba heksanas.

4.2.2.   Prieš analizę distiliuotas etileteris, kuriame nėra peroksidų.

4.2.3.   Išplovimo tirpiklis aliejui gryninti kolonėlinės chromatografijos būdu: petroleterio ir etileterio mišinys 87/13 (v/v).

4.2.4.   70–230 mešų Merck 7734 tipo silikagelis su etaloniniu 5 % (m/m) vandens kiekiu.

4.2.5.   Stiklo vata.

4.2.6.   HPLC skirtas acetonas.

4.2.7.   HPLC skirtas acetonitrilas arba propionnitrilas.

4.2.8.   HPLC išplovimo tirpiklis – acetonitrilas + acetonas (proporcijas reikia reguliuoti taip, kad gautųsi reikiamas atskyrimas; pradedama nuo 50:50 mišinio) arba propionnitrilas.

4.2.9.   Soliubilizavimo tirpiklis – acetonas.

4.2.10.   Standartiniai trigliceridai – gali būti naudojami prekyboje esantys trigliceridai (tripalmitinas, trioleinas ir kt.), tada sulaikymo trukmės grafikas braižomas pagal ekvivalentinį anglies skaičių arba naudojamos etaloninės sojos aliejaus, sojos aliejaus ir alyvuogių aliejaus 30:70 mišinio ir gryno alyvuogių aliejaus chromatogramos (žr. 1 ir 2 pastabas ir 1–4 pav.).

4.2.11.   Kietosios fazės ekstrahavimo kolonėlė su 1g silicio dioksido faze, 6 ml.

4.3.   Mėginių ruošimas

Kadangi dėl kai kurių trukdančių medžiagų gali būti gauti klaidingi teigiami rezultatai, mėginys turi būti visuomet gryninamas pagal IUPAC 2.507 metodą, taikomą poliškiems junginiams kepimo riebaluose nustatyti.

4.3.1.   Chromatografinės kolonėlės paruošimas

Į kolonėlę (4.1.3) įpilama apie 30 ml išplovimo tirpiklio (4.2.3), tada įdedama stiklo vatos (4.2.5), kuri stikline lazdele (4.1.5) nustumiama į kolonėlės apačią.

25 g silikagelio (4.2.4) 100 ml cheminėje stiklinėje suspenduojama 80 ml išplovimo mišinio (4.2.3); gauta suspensija per stiklinį piltuvą (4.1.6) supilama į kolonėlę.

Kad į kolonėlę būtų supiltas visas silikagelis, cheminė stiklinė plaunama išplovimo mišiniu ir plovimui naudotas skystis taip pat supilamas į kolonėlę.

Atsukamas čiaupas ir tirpikliui leidžiama tekėti iš kolonėlės tol, kol jo lieka maždaug 1 cm virš silikagelio.

4.3.2.   Kolonėlinė chromatografija

Į 50 ml matavimo kolbą (4.1.7) 0,001 g tikslumu pasveriama 2,5 ± 0,1 g prieš tai filtruoto, homogenizuoto ir, jei reikia, išdžiovinto aliejaus.

Aliejus ištirpinamas maždaug 20 ml išplovimo tirpiklio (4.2.3). Prireikus, kad greičiau ištirptų, šiek tiek pašildoma. Atvėsinama iki kambario temperatūros ir praskiedžiama išplovimo tirpikliu iki žymės.

Matavimo pipete į pagal 4.3.1 punktą paruoštą kolonėlę įpilama 20 ml tirpalo, atsukamas čiaupas ir tirpiklis nuleidžiamas iki silikagelio sluoksnio lygio.

Plaunama 150 ml išplovimo tirpiklio (4.2.3), apie 2 ml/min. tekėjimo greičiu (kad iš kolonėlės ištekėtų 150 ml reikia maždaug 60–70 minučių).

Eliuatas supilamas į 250 ml apvaliadugnę išdžiovintą džiovinimo spintoje ir tiksliai pasvertą kolbą (4.1.1). Tirpiklis nugarinamas sukamajame garintuve (4.1.9) esant sumažintam slėgiui, o likutis, kuris bus naudojamas HPLC analizės tirpalui ir metilesteriui ruošti, pasveriamas.

Mėginio regeneravimas iš kolonėlės aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo, pirmojo spaudimo, paprastojo pirmojo spaudimo, rafinuoto alyvuogių aliejaus rūšims turi būti ne mažesnis kaip 90 %, klasikinio alyvuogių aliejaus (lampante) ir alyvuogių išspaudų aliejui jis turi būti ne mažesnis kaip 80 %.

4.3.3.   SPE gryninimas

Silicio oksido SPE kolonėle aktyvuojama per ją praleidžiant 6 ml heksano (4.2.3) esant vakuumui, vengiant sausumo.

0,001 g tikslumu 2 ml buteliuke (4.1.15) pasveriama 0,12 g medžiagos ir praskiedžiama 0,5 ml heksano (4.2.3).

Tirpalas suleidžiamas į SPE kolonėlę ir esant vakuumui plaunamas 10 ml heksano ir dietileterio mišiniu (87:13 v/v) (4.2.3).

Surinktos frakcijos sausai išgarinamos sukamajame garintuve (4.1.9) esant sumažintam slėgiui kambario temperatūroje. Likučiai ištirpinami 2 ml acetone (4.2.6), kad būtų galima analizuoti triacilglicerolius (TAG).

4.4.   HPLC analizė

4.4.1.   Mėginių ruošimas chromatografinei analizei

5 % tiriamojo mėginio tirpalas ruošiamas 10 ml matavimo kolboje su padalomis pasveriant 0,5 ± 0,001 g mėginio ir praskiedžiant iki 10 ml soliubilizavimo tirpikliu (4.2.9).

4.4.2.   Procedūra

Chromatografinė sistema paruošiama darbui. Visai sistemai išplauti 1,5 ml/min. greičiu pumpuojamas išplovimo tirpiklis (4.2.8). Palaukiama, kol gaunama stabili pagrindo linija.

Įšvirkščiama 10 μl pagal 4.3 punktą paruošto mėginio.

4.4.3.   Rezultatų skaičiavimas ir pateikimas

Taikomas ploto normalizavimo metodas, t. y. daroma prielaida, kad smailių, atitinkančių TAG nuo ECN 42 iki ECN 52, plotų suma lygi 100 %.

Kiekvieno triglicerido ploto dalis procentais apskaičiuojama pagal formulę:

.

Rezultatai pateikiami bent jau šimtųjų tikslumu.

Žr. 1–4 pastabas.

4.5.   Triacilglicerolių sudėties (molių %) apskaičiavimas pagal riebalų rūgščių sudėties duomenis (ploto %)

4.5.1.   Riebalų rūgščių sudėties nustatymas

Riebalų rūgščių sudėtis nustatoma naudojant kapiliarinę kolonėlę pagal ISO 5508 metodą. Metilesteriai ruošiami pagal COI/T.20/Dok. Nr. 24.

4.5.2.   Skaičiavimuose naudojamos riebalų rūgštys

Gliceridai suskirstomi pagal jų ekvivalentinį anglies skaičių (ECN), atsižvelgiant į tai, kokie ECN priskiriami riebalų rūgštims. Buvo nagrinėjamos tik 16 ir 18 anglies atomų turinčios riebalų rūgštys, nes tik jos yra svarbios alyvuogių aliejaus atveju. Riebalų rūgštis reikėtų normalizuoti iki 100 %.

Riebalų rūgštis (RR)	Santrumpa	Molekulinė masė (MM)	ECN
Palmitino rūgštis	P	256,4	16
Palmitoleino rūgštis	Po	254,4	14
Stearino rūgštis	S	284,5	18
Oleino rūgštis	O	282,5	16
Linolo rūgštis	L	280,4	14
Linoleno rūgštis	Ln	278,4	12

4.5.3.   Visų riebalų rūgščių ploto procentinės dalies vertimas jų molių skaičiumi (1)

4.5.4.   Riebalų rūgščių kiekio normalizavimas iki 100 % (2)

Gautas rezultatas yra kiekvienos riebalų rūgšties procentais skaičiuojama molinė dalis visose TAG (1,2,3-) padėtyse.

Tada apskaičiuojamas sočiųjų riebalų rūgščių P ir S (SRR) ir nesočiųjų riebalų rūgščių Po, O, L ir Ln (NRR) bendras kiekis (3):

4.5.5.   Riebalų rūgščių sudėties TAG 2-ojoje ir 1,3-iojoje padėtyje apskaičiavimas

Riebalų rūgštys yra pasiskirsčiusios į tris grupes taip: viena 2-ojoje padėtyje ir dvi vienodos 1-ojoje ir 3-iojoje padėtyse, esant skirtingiems koeficientams sočiosioms (P ir S) rūgštims ir nesočiosioms (Po, O, L ir Ln) rūgštims.

4.5.5.1.   Sočiosios riebalų rūgštys 2-ojoje padėtyje [P(2) ir S(2)] (4)

4.5.5.2.   Nesočiosios riebalų rūgštys 2-ojoje padėtyje [Po(2), O(2), L(2) ir Ln(2)] (5):

4.5.5.3.   Riebalų rūgštys 1,3-iojoje padėtyje [P(1,3), S(1,3), Po(1,3), O(1,3), L(1,3) ir Ln(1,3)] (6):

4.5.6.   Triacilglicerolių kiekio apskaičiavimas

4.5.6.1.   TAG, kuriuos sudaro viena riebalų rūgštis (AAA, čia LLL, PoPoPo) (7)

4.5.6.2.   TAG, kuriuos sudaro dvi riebalų rūgštys (AAB, čia PoPoL, PoLL) (8)

4.5.6.3.   TAG, kuriuos sudaro trys skirtingos riebalų rūgštys (ABC, čia OLLn, PLLn, PoOLn, PPoLn) (9)

4.5.6.4.   Triacilgliceroliai su ECN42

Pagal 7, 8 ir 9 lygtis apskaičiuojamas šių triacilglicerolių su ECN42, išdėstytų pagal tikėtiną jų išplovimo seką HPLC (paprastai tik trys smailės), kiekis.

LLL

PoLL ir padėties izomeras LPoL

OLLn ir padėties izomerai OLnL ir LnOL

PoPoL ir padėties izomeras PoLPo

PoOLn ir padėties izomerai OPoLn ir OLnPo

PLLn ir padėties izomerai LLnP ir LnPL

PoPoPo

SLnLn ir padėties izomeras LnSLn

PPoLn ir padėties izomerai PLnPo ir PoPLn

Triacilgliceroliai su ECN42 pateikiami kaip devynių triacilglicerolių, įskaitant jų padėties izomerus, suma. Rezultatai pateikiami bent jau šimtųjų tikslumu.

5.   REZULTATŲ ĮVERTINIMAS

Lyginamas apskaičiuotas teorinis kiekis ir HPLC metodu nustatytas kiekis. Jei skirtumas absoliučiąja verte tarp HPLC duomenų rezultatų ir teorinių duomenų yra didesnis nei atitinkamos kategorijos aliejui standarte nurodyta vertė, mėginyje yra sėklų aliejaus.

Rezultatai pateikiami šimtųjų tikslumu.

6.   PAVYZDYS (NUMERACIJA ATITINKA METODO TEKSTO DALIS)

— 4.5.1.   Riebalų rūgščių molių % apskaičiavimas pagal dujų-skysčių chromatografijos (GLC) duomenis (normalizuoto ploto %)

Taikant GLC gaunami tokie duomenys apie riebalų rūgščių sudėtį:

RR	P	S	Po	O	L	Ln
MM	256,4	284,5	254,4	282,5	280,4	278,4
Ploto %	10,0	3,0	1,0	75,0	10,0	1,0

— 4.5.3.   Visų riebalų rūgščių ploto procentinės dalies vertimas jų molių skaičiumi (žr. 1 formulę)

P moliai	=
S moliai	=
Po moliai	=
O moliai	=
L moliai	=
Ln moliai	=
Bendras kiekis	=	0,35821 moliai TAG

— 4.5.4.   Riebalų rūgščių kiekio normalizavimas iki 100 % (žr. 2 formulę)

P(1,2,3) molių %	=
S(1,2,3) molių %	=
Po(1,2,3) molių %	=
O(1,2,3) molių %	=
L(1,2,3) molių %	=
Ln(1,2,3) molių %	=
Molių % suma	=	100 %

Bendras sočiųjų ir nesočiųjų riebalų rūgščių kiekis 1,2,3 TAG padėtyje (žr. 3 formulę):

— 4.5.5.   Riebalų rūgščių sudėties TAG 2-ojoje ir 1,3-iojoje padėtyse apskaičiavimas

— 4.5.5.1.   Sočiosios riebalų rūgštys 2-ojoje padėtyje [P(2) ir S(2)] (žr. 4 formulę)

— 4.5.5.2.   Nesočiosios riebalų rūgštys 2-ojoje padėtyje [Po(1,3), O(1,3), L(1,3) ir Ln(1,3)] (žr. 5 formulę)

— 4.5.5.3.   Riebalų rūgštys 1,3-iojoje padėtyje [P(1,3), S(1,3), Po(1,3), O(1,3), L(1,3) ir Ln(1,3)] (žr. 6 formulę)

— 4.5.6.   Triacilglicerolių kiekio apskaičiavimas

Pagal apskaičiuotą riebalų rūgščių sudėtį 2-ojoje ir 1,3-iojoje padėtyse:

RR	1,3-iojoje padėtyje	2-ojoje padėtyje
P	16,004  %	0,653  %
S	4,325  %	0,177  %
Po	1,015  %	1,262  %
O	68,526  %	85,296  %
L	9,204  %	11,457  %
Ln	0,927  %	1,153  %
Iš viso	100,0  %	100,0  %

apskaičiuojamas tokių triacilglicerolių kiekis:

LLL

PoPoPo

PoLL su 1 padėties izomeru

SLnLn su 1 padėties izomeru

PoPoL su 1 padėties izomeru

PPoLn su 2 padėties izomerais

OLLn su 2 padėties izomerais

PLLn su 2 padėties izomerais

PoOLn su 2 padėties izomerais

— 4.5.6.1.   TAG, kuriuos sudaro viena riebalų rūgštis (LLL, PoPoPo) (žr. 7 formulę)

, = 0,09706 moliai LLL

— 4.5.6.2.   TAG, kuriuos sudaro dvi riebalų rūgštys (PoLL, SLnLn, PoPoL) (žr. 8 formulę)

0,03210 moliai PoLL

0,00094 moliai SLnLn

0,00354 moliai PoPoL

— 4.5.6.3.   TAG, kuriuos sudaro trys riebalų rūgštys (PoPLn, OLLn, PLLn, PoOLn) (žr. 9 formulę)

0,00761 molių PPoLn

0,43655 molių OLLn

0,06907 molių PLLn

0,04812 molių PoOLn

ECN42 = 0,69512 molių TAG

1 pastaba. Išplovimo tvarka gali būti nustatyta apskaičiuojant ekvivalentinius anglies skaičius, dažnai apibrėžiamus priklausomybe

, kur CN yra anglies atomų skaičius ir n yra dvigubų jungčių skaičius; ji gali būti tiksliau apskaičiuota atsižvelgiant į dvigubos jungties kilmę. Jeigu no, nl ir nln yra dvigubų jungčių, atitinkamai priskiriamų oleino, linolo ir linoleno rūgštims, skaičiai, ekvivalentinis anglies skaičius gali būti apskaičiuotas taikant formulę:

kur koeficientai do, dl ir dln gali būti apskaičiuoti pagal standartinius trigliceridus. Pagal šiame metode nurodytas sąlygas gauta priklausomybė bus artima:

2 pastaba. Su keliais standartiniais trigliceridais galima apskaičiuoti trioleino skiriamąją gebą:

trioleinas

naudojant sumažintą sulaikymo trukmę

.

log α priklausomybės nuo f (dvigubų jungčių skaičiaus) grafikas leidžia nustatyti visų orientacinių trigliceridų sudėtyje esančių riebiųjų rūgščių trigleceridų sulaikymo vertes – žr. 1 pav.

3 pastaba. Kolonėlės efektyvumas turėtų būti toks, kad būtų galima aiškiai atskirti trilinoleino smailę nuo trigliceridų smailių su gretima RT. Išplovimas atliekamas iki ECN52 smailės.

4 pastaba. Šio nustatymo atveju teisingas visų aktualių smailių sričių išmatavimas užtikrinamas, jeigu antra smailė, atitinkanti ECN 50, yra 50 % registravimo prietaiso visos skalės aukščio.

1   paveikslas

Log α priklausomybės nuo f (dvigubų jungčių skaičiaus) grafikas

Dvigubų jungčių skaičius

La – lauro rūgštis; My – miristo rūgštis; P – palmitino rūgštis; S – stearino rūgštis; O – oleino rūgštis; L – linolo rūgštis; Ln – linoleno rūgštis

2   paveikslas

Alyvuogių aliejus, kuriame mažai linolo rūgšties

a

Su tirpikliu acetonu / acetonitrilu.

a PROFILIS. Pagrindiniai chromatografinių smailių komponentai: ECN42: (1) LLL + PoLL; (2) OLLn + PoOLn; (3) PLLn; ECN44: (4) OLL + PoOL; (5) OOLn + PLL; (6) POLn + PPoPo; (7) OOL + PoOO; ECN46: (8) OOL + LnPP; (9) PoOO; (10) SLL + PLO; (11) PoOP + SPoL + SOLn + SPoPo; (12) PLP; ECN48: (13) OOO + PoPP; (14 + 15) SOL + POO; (16) POP; ECN50: (17) SOO; (18) POS + SLS.

b

Su tirpikliu proprionnitrilu

b PROFILIS. Pagrindiniai chromatografinių smailių komponentai: ECN42: (1) LLL; (2) OLLn + PoLL; (3) PLLn; ECN44: (4) OLL; (5) OOLn + PoOL; (6) PLL + PoPoO; (7) POLn + PPoPo + PPoL; ECN46: (8) OOL + LnPP; (9) PoOO; (10) SLL + PLO; (11) PoOP + SPoL + SOLn + SPoPo; (12) PLP; ECN48: (13) OOO + PoPP; (14) SOL; (15) POO; (16) POP; ECN50: (17) SOO; (18) POS + SLS

3   paveikslas

Alyvuogių aliejus, kuriame daug linolo rūgšties

a

Su tirpikliu acetonu / acetonitrilu (50:50).

a profilis. Pagrindiniai chromatografinių smailių komponentai: ECN42: (1’) LLL + PoLL; (2’) OLLn + PoOLn; (3’) PLLn; ECN44: (4’) OLL + PoOL; (5’) OOLn + PLL; (6’) POLn + PPoPo; ECN46: (7’) OOL + PoOO; (8’) PLO + SLL + PoOP; (9’) PLP + PoPP; ECN48: (10’) OOO; (11’) POO + SLL + PPoO; (12’) POP + PLS; ECN50: (13’) SOO; (14’) POS + SLS

b

Su tirpikliu proprionnitrilu.

b profilis. Pagrindiniai chromatografinių smailių komponentai: ECN42: (1) LLL; (2 + 2’) OLLn + PoLL; (3) PLLn; ECN44: (4) OLL; (5) OOLn + PoOL; (6) PLL + PoPoO; (7) POLn + PPoPo + PPoL; ECN46: (8) OOL + LnPP; (9) PoOO; (10) SLL + PLO; (11) PoOP + SPoL + SOLn + SPoPo; ECN48: (12) PLP; (13) OOO + PoPP; (14) SOL; (15) POO; (16) POP; ECN50: (17) SOO; (18) POS + SLS; ECN52: (19) AOO.“

„XXI PRIEDAS

8 straipsnio 2 dalyje nurodytų alyvuogių aliejaus atitikties patikrų rezultatai

Ženklinimas

Cheminiai parametrai

Organoleptinės savybės (4)

Galutinė išvada

Mėginys

Kategorija

Kilmės šalis

Tikrinimo vieta (1)

Teisinis pavadinimas

Kilmės vietos nuoroda

Laikymo sąlygos

Klaidinga informacija

Įskaitomumas

A/N (3)

Už ribų išeinantys parametrai T/N

Jeigu taip, nurodykite, koks (kokie) (2)

A/N (3)

Trūkumų vidurkis

Vaisių likučių vidurkis

A/N (3)

Reikiami veiksmai

Sankcijos