22.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 68/22

—

panaikinti skundžiamą 2015 m. rugsėjo 24 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-211/14,

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Sutariama, kad ginčijamas prekių ženklas buvo naudojamas tik su papildomu žodiniu elementu „Bullerjan“. Apeliantas nurodo, kad buvo iškraipyti įrodymai, susiję su pridėto elemento „Bullerjan“ skiriamuoju požymiu. Bendrasis Teismas pripažino, kad pridėtas elementas turėjo (tik) vidutinį skiriamąjį požymį. (Tik) vidutinio skiriamojo požymio konstatavimas visiškai neparemtas turimais įrodymais, nes jie nepateikia jokios informacijos apie žodinio elemento „Bullerjan“, įregistruoto kaip prekių ženklas, naudojimo apimtį, trukmę ir intensyvumą.

2.

Apeliaciniame skunde nurodytas antrasis apelianto pagrindas susijęs su prieštaringais Bendrojo Teismo motyvais, kuriais jis grindė išvadą dėl ginčijamo prekių ženklo didelio skiriamojo požymio. Nurodytais motyvais Bendrasis Teismas, viena vertus, teigė, kad ginčijamas prekių ženklas yra „neįprastos formos“, bet, kita vertus, tvirtino, kad kiti gamintojai platino labai panašios formos orkaites. Kitas prieštaringumas matyti iš Bendrojo Teismo išvadų, kad, viena vertus, ginčijamas prekių ženklas turi didelį skiriamąjį požymį, nepaisant jo eventualaus funkcionalumo, o, kita vertus, tokio skiriamojo požymio negali paneigti tai, kad kitos orkaitės yra labai panašios formos, nes tokį didelį panašumą gali paaiškinti konkretaus techninio rezultato paieška. Taigi, motyvai, kuriais rėmėsi Bendrasis Teismas, prieštaringi dviem aspektais, taigi, jais pasirėmus padaryta teisės klaida.

3.

Apeliaciniame skunde nurodytas trečiasis apelianto pagrindas susijęs su įvairiomis teisės klaidomis, padarytomis aiškinant ir taikant Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo (1) 15 straipsnio 1 dalies a punktą. Pirma, nagrinėdamas ginčijamo prekių ženklo skiriamąjį požymį, kaip to reikalaujama pagal Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo 15 straipsnio 1 dalies a punktą, Bendrasis Teismas nesilaikė Teisingumo Teismo praktikos, susijusios su tokio požymio vertinimu erdvinių prekių ženklų atveju. Priešingai, nei reikalaujama Teisingumo Teismo praktikoje, Bendrasis Teismas ginčijamo prekių ženklo nepalygino su įprastomis atitinkamame sektoriuje orkaičių formomis, nors to reikalaujama. Be to, Bendrasis Teismas konstatavo, kad eventualus ginčijamo prekių ženklo formos funkcionalumas neturi reikšmės vertinant tokio prekių ženklo skiriamąjį požymį. Taip Bendrasis Teismas pažeidė principą, pagal kurį, norint įvertinti skiriamąjį požymį, reikia atsižvelgti į visus nagrinėjamu atveju svarbius veiksnius. Galiausiai Bendrasis Teismas nesilaikė Teisingumo Teismo praktikos, susijusios su naudojimu, kuris užtikrintų registruoto prekių ženklo savininko teisių apsaugą, o toks naudojimas yra vienas iš sudėtinio prekių ženklo elementų. Taip Bendrasis Teismas pripažino kaip pakankamą su prekių ženklu, esančiu sudėtinio prekių ženklo dalimi, susijusią aplinkybę, kad jis laikomas ir kilmės nuoroda. Taigi, Bendrasis Teismas neįvykdė Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo 15 straipsnio 1 dalies a punkte ir Teisingumo Teismo praktikoje aiškiai nustatytos pareigos taip pat visuomet įvertinti, ar buvo pakeistas registruoto prekių ženklo skiriamasis požymis. Bendrasis Teismas to nevertino.