11.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 177/71

1.1

EESRK nuomone, strateginiai prioritetai, siūlomi Komisijos komunikate dėl aukštojo mokslo internacionalizavimo (visų pirma studentų, dėstytojų ir mokslininkų judumas, vidinis internacionalizavimas į mokymo programas įtraukiant su pasaulio aktualijomis susijusias temas) ir dėl tarptautinių aukštojo mokslo įstaigų asociacijų ir partnerysčių stiprinimo yra svarbūs ir Komitetas jiems pritaria šiais laikais, kai masiškai siūlomos nemokami nuotolinio mokymo kursai internetu iš esmės keičia galimybes įgyti žinių.

1.2

EESRK palankiai vertina tai, kad komunikate pripažįstama, jog svarbu parengti bendrą Europos aukštojo mokslo internacionalizavimo strategiją, bet apgailestauja, kad komunikate apsiribojama Europos Sąjungos jau pradėtų veiksmų apžvalga, nepasiūlant jokių svarbesnių naujovių, be to, komunikatas nelabai atitinka šiuo metu vyraujančias konkurencines sąlygas šiame sektoriuje.

1.3

EESRK taip pat vertina tai, kad pripažįstama, jog tai ne tik mokslinis ar techninis klausimas, bet ir su politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis aplinkybėmis glaudžiai susijęs išbandymas nacionaliniu, Europos ir pasaulio mastu.

1.4

EESRK iš Komisijos tikisi pasiūlymų ir veiksmų efektyvesniam Europos universitetų vaidmeniui tarptautinėje arenoje stiprinimui ir visų kliūčių, trukdančių žinių mainams ir studentų bei dėstytojų judumui į trečiųjų šalių aukštojo mokslo įstaigas, panaikinimui, visų pirma dėl vizų išdavimo ir apskritai dėl imigracijos politikos.

1.5

Studentų, dėstytojų ir mokslininkų judumas yra naudingas tiek siunčiančioms, tiek priimančioms šalims, todėl taip svarbu skatinti grįžtamąjį judumą taip, kad nemažėtų visuomenės vystymuisi būtinų kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių.

1.6

EESRK siūlo apsvarstyti galimybę įsteigti tikrą Europos mokyklą, kuri būtų įvairių Europos universitetų jau užmegzto bendradarbiavimo rezultatas ir pavyzdinė mokslo ir mokslinių tyrimų erdvė.

1.7

EESRK primena ankstesnėse savo nuomonėse pateiktą rekomendaciją aukštojo mokslo internacionalizavimo procesą derinti su aukštajam mokslui būdingų vertybių puoselėjimu ir skleidimu, pripažinti visų susijusių subjektų indėlius, skirtumus ir įvairovę ir atsižvelgti į tai, kad svarbūs yra ne tik universitetų, bet ir politiniai, ekonominiai ir kultūriniai interesai.

1.8

EESRK dar kartą pabrėžia, kad tai strateginis tikslas, todėl jam reikia skirti finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kurie leistų prisidėti prie socialinio ir ekonominio vystymosi ir visų susijusių subjektų gerovės.

1.9

Todėl EESRK, kaip ir daugelis aukštojo mokslo įstaigų, baiminasi neigiamų griežtos taupymo politikos pasekmių švietimo sektoriui. EESRK jaučia pareigą pabrėžti, kad švietimo sektoriuje numatytas lėšų mažinimas stato į pavojų tuos pačius Komisijos komunikate numatytus tikslus.

1.10

EESRK laikosi nuomonės, kad internacionalizavimo procesas turi sudaryti palankesnes sąlygas aukštojo mokslo įstaigų ir įmonių bendradarbiavimui kuriant verslumo ir kūrybinius gebėjimus skatinančią studentų ir dėstytojų sinergiją ir užtikrinti palankų klimatą inovacijoms, kurių taip reikia dabartinei mūsų visuomenei.

1.11

Tarptautinėse programose masiškai ir nemokamai naudojantis naujosiomis technologijomis iš esmės pasikeitė galimybės įgyti žinių ir leido tapti „judiems“ milijonams studentų, kurie priešingu atveju nebūtų turėję realių galimybių. Tačiau EESRK perspėja dėl techninių, pedagoginių ir etinių problemų, kurių gali kilti, pavyzdžiui, dėl paskaitų medžiagą rengiančių dėstytojų ir mokslininkų intelektinės nuosavybės arba dėl dviejų skirtingų diskriminacinių požiūrių į tuos, kurie internacionalizavimo procese dalyvauja realiai ir tų, kurie tai daro internetu, atsiradimo.

1.12

EESRK dar kartą pabrėžia, kad yra įsitikinęs, jog Europos aukštojo mokslo internacionalizavimas turi padėti stiprinti pagrindines Europos kultūros vertybes: žmogaus teisių gynimą, visuomenės kultūros paveldo pripažinimą ir didesnės socialinės sanglaudos propagavimą.

1.13

EESRK primygtinai ragina Komisiją reguliariai teikti išsamią informaciją apie komunikate prisiimtų įsipareigojimų vykdymą ir mano, kad šis klausimas turėtų būti įtrauktas į konkrečias kiekvienai valstybei skirtas Europos semestro rekomendacijas.

1.14

Galiausiai EESRK rekomenduoja rengiant kitų finansinių metų ES biudžetą iš esmės padidinti šiam sektoriui skiriamus išteklius ir ypatingą dėmesį skirti poreikiams mokslinių tyrimų srityje.

2.1

Dabartinėje globalizuotoje ir konkurencingoje visuomenėje žinios yra viena pagrindinių žmogaus vystymosi priemonių visais savo aspektais: socialiniu, ekonominiu ar gerovės požiūriu. Suprantama, ir toliau pripažįstama, kad aukštasis mokslas yra pagrindinis naujų žinių kūrimo ir skleidimo veiksnys ir inovacijų stimulas, galintis prisidėti prie žmonių ir apskritai visuomenės vystymosi. Inovacijos ir žinios turi lemiamos reikšmės ne tik ekonomikos augimui, bet ir socialiniam vystymuisi bei visuomenės sanglaudai.

2.2

Akivaizdu, kad žinių ir patirties įgijimo formos ir būdai visada skyrėsi, bet šiandien jie įgauna visiškai naują pobūdį, ne tik dėl to, kad vis daugiau piliečių įgyja išsilavinimą, bet ir dėl to, kad naudojama vis daugiau naujųjų technologijų, o tai yra didelis iššūkis Europos aukštojo mokslo įstaigoms.

2.3

Universitetai yra (arba turėtų būti) ne tik mokslinių tyrimų ir technologinių inovacijų politikos centre, bet ir mokslinių tyrimų, galinčių prisidėti prie novatoriškos socialinės politikos augimo, sudaryti palankesnes sąlygas socialinei sanglaudai ir virsti veiksmingomis, konkurencingomis ir tvariomis verslo strategijomis, esmė.

2.4

Europoje yra apie 4 000 aukštojo mokslo įstaigų, daugiau kaip 19 milijonų studentų ir 1,5 milijono darbuotojų (dėstytojų ir kt.). Jie bendradarbiauja ir konkuruoja su kitų žemynų ir regionų universitetais stengdamiesi ne tik generuoti žinias ir jomis dalytis, bet ir skatindami inovacijas ir kurdami vertybes visuomenei, kurios dalimi jie yra.

2.5

Šiuo metu pasaulyje yra apie 99 milijonai aukštojo mokslo studentų, 2030 m. šis skaičius turėtų išaugti iki 414 milijonų. Vis daugiau studentų stengiasi pradėti ar papildyti studijas kitoje šalyje, šiuo požiūriu Europa pritraukia 45 proc. visų migruojančių studentų. Komisijos skaičiavimais „judančių“ studentų skaičius iki šio dešimtmečio pabaigos turėtų išaugti nuo keturių iki septynių milijonų. Nors šie skaičiai ir dideli, galima ir pageidautina veikti daugiau ir geriau (1).

2.6

Švietimas, visų pirma aukštasis mokslas, yra strategijos „Europa 2020“ ir siekio Europoje užtikrinti pažangią, tvarią ir integracinę ekonomiką esmė. Viena būtinų išankstinių sąlygų šiai ekonomikai užtikrinti – vėl imtis tikros pramonės politikos, kuri pripažintų, kad šioje srityje gyvybiškai svarbu – parengti žmogiškąjį kapitalą. Būtent dėl šios priežasties universitetų reikšmė tik didės.

2.7

Todėl nepaprastai svarbus tampa tarptautinis bendradarbiavimas siekiant rasti ir mokyti naujus talentus, būtinus iš esmės besikeičiančiame pasaulyje.

2.8

Šiomis aplinkybėmis parengtas Komisijos komunikatas Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“.

3.1

Komisija komunikate pabrėžia būtinybę aukštojo mokslo įstaigoms ir valstybėms narėms nustatyti tris strateginius prioritetus, kad būtų galima parengti išsamią internacionalizavimo strategiją (2):

3.2

Komisija teisingai pažymi, kad globalizacija ir technologijų vystymasis aukštojo mokslo srityje paskatino naujų subjektų iš besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių – Kinijos, Indijos, Brazilijos ir kt. – atsiradimą.

3.3

Komisija taip pat pabrėžia, kad įvairios iniciatyvos, tokios kaip Bolonijos procesas, programos „Erasmus“, „Tempus“, „Erasmus Mundus“ ir „Marie Curie“ bei skaidrumo užtikrinimo mechanizmai, kaip antai Europos kreditų perkėlimo sistema ir Europos kvalifikacijų sandara (EKS), padėjo ES šalių aukštojo mokslo sistemoms pasiekti nemenką internacionalizavimą Europos viduje.

3.4

Komisija pakartoja tai, kas jau pasakyta ankstesniame komunikate „ES tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje stiprinimas ir koncentravimas“ (3), t. y. tarptautinis judumas aukštojo mokslo įstaigoms suteikia naujų galimybių kurti strategines partnerystes.

3.5

Norėdama finansiškai prisidėti prie internacionalizavimo strategijų, Komisija per naująją programą „Erasmus+“ ir programos „Maria Sklodowska-Curie“ veiksmus skirs didesnį finansavimą judumo veiklai 135 000 studentų ir dėstytojų, padės karjeros siekti 15 000 mokslininkų, suteiks 60 000 aukšto lygio stipendijų ir padės 1 000 pajėgumų didinimo projektų, kuriuose dalyvautų tiek ES, tiek kitų šalių aukštosios mokyklos.

4.1

EESRK apgailestauja, kad svarstomame komunikate iš tiesų nepasiūloma jokių svarbesnių naujovių internacionalizavimo strategijos, kurią daugelis ES aukštojo mokslo įstaigos įgyvendina jau keletą metų, klausimu. Tačiau EESRK palankiai vertina tai, kad šiame komunikate pateiktoje apžvalgoje Komisija pripažįsta išsamios aukštojo mokslo internacionalizavimo strategijos svarbą ir skatina aukštojo mokslo įstaigas bei valstybes nares tęsti ir stiprinti šią strategiją.

4.2

Jau ankstesnėje nuomonėje Komitetas pabrėžė, kad šiam klausimui skiria didelį dėmesį, kadangi būtina siekti, kad „Europos universitetai taptų viso pasaulio studentams patraukliais kompetencijos centrais, o tai padėtų atskleisti ES aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų aukštą kokybę“ (4).

4.3

Siekiant suteikti postūmį ekonomikai ir tvaraus visuomenės vystymosi šiandien ypač svarbu pritraukti naujus talentus. Todėl Europos universitetai turi stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą ir Europos aukštojo mokslo internacionalizavimu toliau siekti visai Europos Sąjungai ir visiems šiame procese dalyvaujantiems suinteresuotiesiems subjektams naudingo aukšto konkurencingumo lygio (5).

4.4

Universitetų bendradarbiavimą taip pat galima stiprinti gerinant visame pasaulyje veikiančių įvairių Europos šalių aukštojo mokslo įstaigų veiksmų koordinavimo kokybę. Šio bendradarbiavimo pastangomis sukurta tikra bendra Europos mokykla leistų įrodyti, kad Sąjunga yra kompetencijos erdvė.

4.5

Svarbu šioje internacionalizavimo strategijoje pripažinti geografinę įvairovę ir galimus skirtingus požiūrius ir politinius, ekonominius ir akademinius uždavinius. Internacionalizuojant aukštąjį mokslą būtina atsižvelgti ir į atskirų fakultetų, ar netgi juos sudarančių padalinių interesus, kadangi tai gali jiems padėti plėtoti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijas.

4.6

Beje, pastaruoju metu buvo bandoma suskirstyti mokslo sritis pagal tam tikrą hierarchiją, todėl labai svarbu siekti, kad socialinių ir humanitarinių mokslų šakos nebūtų nustumtos į užribį ir netaptų antrarūšėmis, palyginti su kitomis mokslo šakomis.

4.7

Siekiant užtikrinti kompleksinį požiūrį į internacionalizavimą, reikėtų skirti dėmesį studentų, dėstytojų ir mokslininkų interesams. Visų pirma svarbu įveikti įvairias kliūtis, trukdančias veiksmingai plėtoti judumą, taigi, skirti ypatingą dėmesį kompetencijos, įgytos mokslinių tyrimų, švietimo ir mokymo srityse, pripažinimui ir panaudojimui.

4.8

Todėl labai svarbu stiprinti dvišalių susitarimų dėl kompetencijos ir diplomų pripažinimo įgyvendinimą, taip pat išanalizuoti su šiuo klausimu susijusias išlygas ir jas įtraukti į įvarius kultūrinių mainų susitarimus, sudaromus su trečiosiomis šalimis ir jų universitetais. Šie susitarimai turi būti reguliariai vertinami įtraukiant švietimo sektoriaus atstovus.

4.9

Be to, labai svarbu pripažinti studentus priimančių ir siunčiančių šalių švietimo sistemų kirtumus, kad būtų galima rasti geriausius sprendimus, taip pat būtina pripažinti mokslinį, socialinį ir kultūrinį dėstytojų ir mokslininkų mainų indėlį, kuris turėtų būti laikomas veiksniu, praturtinančiu – plačiąja šio žodžio prasme – visas susijusias visuomenes.

4.10

EESRK labai teigiamai vertina tai, kad komunikate kalbama apie bendrą Komisijos, Tarybos, valstybių narių, švietimo sektoriaus ir dalyvaujančių ne ES valstybių ir jų universitetų atsakomybę.

4.11

Siekiant sėkmingo viso aukštojo mokslo internacionalizavimo, būtina suderinti Europos, nacionalinių, aukštojo mokslo įstaigų, įmonių ir kitų visuomenės sektorių strategijų su internacionalizavimu susijusius interesus. Šiuo požiūriu perėjimas nuo tarptautinio lygmens sektorinių veiksmų prie institucinės internacionalizavimo strategijos yra svarbus ir remtinas žingsnis.

4.12

Aukštojo mokslo internacionalizavimo tikslas turėtų būti kokybė, kuri padeda kurti bendrą turtą ir siekti socialinio ir ekonominio vystymosi. Į šį procesą būtinai įtraukti dėstytojus ir mokslininkus, kurie būtų demokratiškai išrinkti į visuose ES ir kitų valstybių universitetuose ir mokslinių tyrimų centruose suformuotas struktūras, taip pat skatinti dalyvauti kitus subjektus (pvz., studentų asociacijas, įmones ir įmonių asociacijas, vietos ir (arba) regionų valdžios institucijas ir kt.).

4.13

Galiausiai, EESRK dar kartą pabrėžia, kad yra įsitikinęs, jog Europos aukštojo mokslo internacionalizavimas turi padėti stiprinti pagrindines Europos kultūros vertybes: žmogaus teisių gynimą, visuomenės kultūros paveldo pripažinimą ir didesnės socialinės sanglaudos propagavimą.

5.1

EESRK pabrėžia, kad komunikate pripažintas subsidiarumo principas (nacionalinė atsakomybė), tačiau taip pat įvertinama ir ES indėlio reikšmė, visų pirma sprendžiant Europos aukštojo mokslo internacionalizavimo klausimą.

5.2

Nustatant prioritetus dėl projektų finansavimo, viena iš turimų ES priemonių yra numatyti konkrečią papildomą paramą nacionalinių aukštojo mokslo internacionalizavimo agentūrų veiklai įvairiose Europos šalyse, taip pat ES gali skatinti kurti tokias įstaigas šalyse, kuriose dar nėra panašių struktūrų. Komiteto nuomone, glaudesnis šių agentūrų bendradarbiavimas būtų naudingas ir paskatintų stipresnį Europos universitetų bendradarbiavimą.

5.3

Siekiant aukštojo mokslo internacionalizavimo ir pritraukti trečiųjų šalių jaunuosius talentus, vienas svarbiausių aspektų – imigracijos ir vizų išdavimo kitų šalių studentams ir dėstytojams politika. EESRK ragina panaikinti jau seniai nustatytas kliūtis, trukdančias Europai tapti patrauklia šalimi daugeliui studentų, dėstytojų ir mokslininkų.

5.4

Komitetas visada pritarė idėjai, kad studentų, dėstytojų ir mokslininkų judumas suteikia papildomos naudos ir siunčiančioms, ir priimančioms šalims. Todėl labai svarbu skatinti grįžtamąjį judumą, kad būtų išvengta kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių, kad nemažėtų visuomenės vystymuisi būtinų kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių.

5.5

Be to, svarbiau analizuoti studentų, dėstytojų ir mokslininkų judumo rezultatus, o ne vykdyti jo apskaitą. Taigi, didžioji dalis investicijų turėtų būti skiriama bendradarbiavimo programoms, įskaitant stipendijas, kurios skatina judumą, ir didelį didinamąjį poveikį turinčių tinklų kūrimui.

5.6

EESRK atkreipia dėmesį, kad visų pirma reikėtų stiprinti mokslininkių moterų dalyvavimą, ypač judumą. Nors pastaraisiais metais mokslininkių, užimančių aukštas akademines ir vadovaujančias pareigas mokslo įstaigose ir universitetuose skaičius išaugo, jis vis dar yra labai mažas.

5.7

Judumas juo besinaudojančiam asmeniui turi taip pat atverti galimybes pasisemti kultūrinės patirties ar, pavyzdžiui, išmokti kalbą. Šiuo požiūriu tik Europoje – daugiakultūrėje ir daugiakalbėje erdvėje – gali būti sudarytos tokios sąlygos. Šalies kalbos paskaitas įtraukus į studentų studijų, dėstytojų ir mokslininkų programas ir parengus šių asmenų integracijos į vietos bendruomenes strategijas neabejotinai atsivertų plačios kultūrinės galimybės, kurios leistų jiems visapusiškai pažinti tikrąjį bendruomenės, kurios dalimi jie tampa savo studijų ar mokslinių tyrimų laikotarpiu, gyvenimą (6).

5.8

Kitas sėkmingam aukštojo mokslo internacionalizavimui svarbus aspektas – tai įgytos kvalifikacijos ir gebėjimų pripažinimas, atestavimas ir patvirtinimas. EESRK neseniai parengė nuomonę, kurioje teigė, kad „kitų valstybių narių profesinių kvalifikacijų pripažinimas yra labai svarbi ES piliečių judumo, taigi, ir bendrosios rinkos įgyvendinimo priemonė. Taip gerinamas valstybių narių konkurencingumas, remiamas tvarus augimas ir mažinamas nedarbas. Nacionalinei ekonomikai naudinga skirtinga profesinė patirtis, kurią šalies piliečiai įgyja dirbdami įvairiose valstybėse narėse.  (7)“

5.9

Komisijos komunikate atkreipiamas dėmesys į besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių svarbą globalizacijai ir aukštojo mokslo internacionalizavimui. Nors EESRK pritaria, kad šiems naujiems tarptautinės arenos dalyviams reikia skirti tinkamą dėmesį, jis taip pat mano, kad būtina nuolat stebėti galinčius atsirasti naujus „konkurentus“ ar kitas šalis ir geografines teritorijas, su kuriomis kai kurios Europos šalys dėl vienokių ar kitokių priežasčių nuo seno palaiko ypatingus ryšius.

5.10

Komitetas pabrėžia, kad Komisijos komunikate mažai kalbama apie universitetų ir įmonių bendradarbiavimo būtinybę atsižvelgiant į kiekvieno iš minėtų sektorių savarankiškumą ir veikimo būdą. Tačiau šis bendradarbiavimas gali būti labai naudingas inovacijoms ir ekonominiam ir socialiniam vystymuisi.

5.11

Tai pat būtina skatinti auštojo mokslo įstaigų ir įmonių bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu. Svarbu, kad universitetai savo tarptautinėje veikloje naudotųsi mokslinių tyrimų rezultatais, remtų inovacijas pedagoginėje veikloje ir skatintų studentų ir dėstytojų kūrybiškumą ir novatoriškumą. Tačiau EESRK atkreipia dėmesį, kad fundamentiniai tyrimai gali tapti priklausomi nuo galimų tiesioginių pritaikymų mokslo srityje.

5.12

EESRK teigiamai vertina tai, kad pripažįstama, jog tai ne tik mokslinis ar techninis klausimas, bet ir su politinėmis nacionalinėmis ir europinėmis aplinkybėmis susijęs uždavinys.

5.13

Todėl reiškia didelį susirūpinimą dėl biudžeto padėties kai kuriose Europos šalyse, visų pirma valstybėse, kuriose ES ir TVF imasi veiksmų, dėl kurių aukštojo mokslo įstaigoms gali tekti labai stipriai apkarpyti savo biudžetus, o tai savo ruožtu gali labai apsunkinti komunikate skelbiamų tikslų įgyvendinimą. Iš tiesų, Europos universitetų patrauklumą lemia juose įgyjama kokybiška ir pažangi kvalifikacija.

5.14

EESRK pabrėžia, kad būtini patikimi ir palyginami statistiniai duomenys apie padėtį Europoje, kad dialogą su trečiųjų šalių partneriais būtų galima pradėti turint tvirtą pagrindą ir taip sėkmingai sukurti tvirtas, žiniomis grindžiamas partnerystes.

5.15

Komitetas mano, kad siekiant užtikrinti aukštojo mokslo ir jo internacionalizavimo stebėseną, šį klausimą reikėtų įtraukti į konkrečias kiekvienai valstybei skirtas Europos semestro rekomendacijas.

5.16

Komunikate pabrėžiama, kad naujųjų technologijų naudojimas tarptautinėse programose galėtų leisti iš tiesų „judiems“ tapti milijonams realių tokių galimybių neturintiems studentams. Sparčiai daugėjant nemokamų nuotolinio mokymo kursams internetu iš esmės keičiasi galimybės įgyti žinių, tačiau atsiradus naujoms galimybėms, tenka spręsti ir naujus pedagoginius ir metodologinius uždavinius.

5.17

Todėl EESRK perspėja dėl techninių ir etinių problemų, kurių gali kilti, pavyzdžiui, dėl paskaitų medžiagą rengiančių dėstytojų ir mokslininkų intelektinės nuosavybės arba dėl dviejų skirtingų diskriminacinių požiūrių į tuos, kurie internacionalizavimo procese dalyvauja realiai ir tų, kurie tai daro internetu, formavimosi.

5.18

Komisija numato nuo 2014 m. pradėti taikyti naują daugialypę tarptautinę reitingavimo sistemą „U-MultiranK“, kuri atspindės Europos aukštojo mokslo įstaigų įvairovę ir užtikrins didesnį skaidrumą. EESRK pritaria šiems tikslams, tačiau abejoja, ar ši priemonė bus veiksmingesnė palyginti su jau pripažintomis sistemomis, ir ar prasminga jai skirti tiek daug lėšų šiuo didelių ekonominių ir finansinių sunkumų laikotarpiu.

5.19

Komitetas teigiamai vertina, kad Aukštojo mokslo modernizavimo aukšto lygio darbo grupė pripažino, kad esant didelei kultūrinei, ekonominei ir socialinei studentų įvairovei, pedagogams būtinas tam pritaikytas išsilavinimas. Europa užsibrėžė kiekybinį tikslą: siekti, kad iki 2020 m. 40 proc. jaunųjų europiečių turėtų aukštojo mokslo diplomą, todėl per tą patį laikotarpį reikėtų siekti, kad kiekvienas aukštosios mokyklos dėstytojas taptų specialistu, gebančiu užtikrinti savo dėstomojo dalyko ir suteikiamos kvalifikacijos kokybę.

5.20

Jungtinių Tautų Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte nustatyta, kad valstybės privalo prisiimti visišką atsakomybę dėl švietimo finansavimo ir teigiama, kad „aukštasis mokslas turi būti vienodai prieinamas visiems pagal kiekvieno gabumus, imantis visų reikiamų priemonių, visų pirma palaipsniui įvedant nemokamą mokslą.“

5.21

Komisija numatė aukštojo mokslo internacionalizavimo strategijai iš 2014–2020 m. biudžeto skirti 3 mlrd. EUR (iš bendro „Erasmus+“ programoms numatyto 16 mlrd. EUR biudžeto). Komisija įsipareigoja šiomis lėšomis užtikrinti 135 000 studentų ir dėstytojų, 15 000 mokslininkų ir 60 000 magistro ar doktorantūros programų dalyvių judumą. EESRK tikisi, kad bus reguliariai ir išsamiai informuojamas apie šių įsipareigojimų vykdymą, ir siūlo ateityje padidinti šiuos išteklius.