17.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 360/65

(1)

2013 m. gruodžio 19 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi Reglamento (EB) Nr. 597/2009 (toliau – pagrindinis reglamentas) 10 straipsniu, inicijavo antisubsidijų tyrimą dėl į Sąjungą importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos, Indijos ir Vietnamo (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės poliesterių kuokštelinių pluoštų. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi Europos sintetinių pluoštų asociacijos (CIRFS) (toliau – skundo pateikėjas) septynių gamintojų vardu 2013 m. lapkričio 4 d. pateiktą skundą. Skundo pateikėjas gamino daugiau kaip 70 % visų Sąjungos poliesterių kuokštelinių pluoštų. Skunde buvo pateikti subsidijavimo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Prieš inicijuodama tyrimą ir vadovaudamasi pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalimi, Komisija pranešė Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – KLR Vyriausybė), Indijos Vyriausybei ir Vietnamo Vyriausybei gavusi tinkamais dokumentais pagrįstą skundą, kuriame teigiama, kad dėl subsidijuoto šių šalių kilmės poliesterių kuokštelinių pluoštų importo Sąjungos pramonei daryta materialinė žala. Minėtos Vyriausybės buvo pakviestos dalyvauti individualiose konsultacijose, siekiant išsiaiškinti su skundo turiniu susijusią padėtį ir priimti visas šalis tenkinantį sprendimą.

(4)

KLR Vyriausybė nesutiko konsultuotis, teigdama, kad įvyko su skundo pateikimo data susijęs nesusipratimas. Vis dėlto KLR Vyriausybė pateikė pastabų dėl skunde pateiktų tvirtinimų, susijusių su schemų kompensuotinumo trūkumu.

(5)

Indijos Vyriausybė sutiko dalyvauti konsultacijose ir jos buvo surengtos. Per konsultacijas nepavyko priimti abi šalis tenkinančio sprendimo. Tačiau buvo deramai atsižvelgta į Indijos Vyriausybės pateiktas pastabas dėl skunde nurodytų schemų.

(6)

Vietnamo Vyriausybė sutiko dalyvauti konsultacijose ir jos buvo surengtos. Per konsultacijas nepavyko priimti abi šalis tenkinančio sprendimo. Tačiau buvo deramai atsižvelgta į Vietnamo Vyriausybės pateiktas pastabas dėl skunde nurodytų schemų.

(7)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pranešti jai apie ketinimą dalyvauti atliekant tyrimą. Be to, Komisija konkrečiai pranešė skundo pateikėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir KLR, Indijos ir Vietnamo Vyriausybėms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms apie tyrimo inicijavimą ir paragino jas bendradarbiauti.

(8)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę pateikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir paprašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(9)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį eksportuojančių gamintojų, Sąjungos gamintojų ir nesusijusių importuotojų skaičių, visų žinomų eksportuojančių gamintojų ir nesusijusių importuotojų paprašyta pranešti Komisijai apie save ir, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pateikti pagrindinę informaciją apie su poliesterių kuokšteliniais pluoštais susijusią veiklą, vykdytą 2012 m. spalio 1 d.–2013 m. rugsėjo 30 d. Šią informaciją prašyta pateikti pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį, kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves. Taip pat konsultuotasi su Kinijos, Indijos ir Vietnamo valdžios institucijomis.

(10)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atlikusi Sąjungos gamintojų atranką. Komisija bendroves atrinko pagal poliesterių kuokštelinių pluoštų pardavimo bei gamybos apimtį tiriamuoju laikotarpiu ir geografinį pasiskirstymą. Atrinkti keturi Sąjungos gamintojai. Atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino 54 % visų Sąjungos poliesterių kuokštelinių pluoštų.

(11)

Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų dėl numatytų atrinkti bendrovių. Jokių pastabų negauta. Atrinktos bendrovės yra tipinės Sąjungos pramonės bendrovės.

(12)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina, o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(13)

Aštuoni nesusiję importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinktais. Remdamasi pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalimi, Komisija pagal didžiausią importo į Sąjungą apimtį iš pradžių atrinko tris nesusijusius importuotojus. Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais importuotojais.

(14)

Vienas iš atrinktų importuotojų pasitraukė iš atrinktų bendrovių ir pranešė Komisijai, kad nepateiks klausimyno atsakymų. Vėliau Komisija sustabdė atrankos vykdymą, atsižvelgdama į tai, kad likusių (neatrinktų) importuotojų yra nedaug, ir jų visų paprašė pateikti klausimyno atsakymus. Dvi bendrovės, kurios nagrinėjamąjį produktą ir importuoja, ir naudoja, nurodė, kad pageidauja bendradarbiauti ne kaip importuotojos, bet kaip naudotojos. Iš likusių penkių nesusijusių importuotojų gauti keturi klausimyno atsakymai.

(15)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina, o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų žinomų eksportuojančių Kinijos gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(16)

Iš pradžių 23 eksportuojantys gamintojai (eksportuojančių gamintojų grupės) pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Remdamasi iš eksportuojančių gamintojų (eksportuojančių gamintojų grupių) gauta informacija ir atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 27 straipsnį, Komisija iš pradžių siūlė atrinkti penkis bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus (eksportuojančių gamintojų grupes), kurių eksporto į Sąjungą apimtis tiriamuoju laikotarpiu buvo didžiausia. Dar du eksportuojantys Kinijos gamintojai (eksportuojančių gamintojų grupės) prašomą informaciją pateikė vėliau. Tačiau šių dviejų eksportuojančių Kinijos gamintojų (eksportuojančių gamintojų grupių) dydis nebuvo toks, kad, jei jie prašomą informaciją būtų pateikę per nustatytą terminą, būtų reikėję keisti atrinktas bendroves.

(17)

Du eksportuojantys Kinijos gamintojai (eksportuojančių gamintojų grupės) paprašė eksportuojančius gamintojus atrinkti pagal poliesterių kuokšteliniams pluoštams gaminti naudojamą žaliavą. Jie teigė, kad turėtų būti atrinkta po tiek pat poliesterių kuokštelinių pluoštų gamintojų, naudojančių grynintą tereftalato rūgštį (PTA)/monoetileno glikolį (MEG), ir gamintojų, naudojančių polietileno tereftalato (PET) dribsnius. Jie taip pat teigė, kad gamybos procesas skiriasi atsižvelgiant į naudojamą žaliavą ir kad skirtingas žaliavas naudojantys gamintojai nekonkuruoja toje pačioje rinkoje. Be to, tvirtinta, kad poliesterių kuokštelinių pluoštų gamintojai, kurie nenaudoja PTA/MEG kaip žaliavų, negauna naudos, susijusios su PTA/MEG tiekimu už mažesnį nei tinkamas atlygį, kuris apibūdintas skunde.

(18)

Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalimi, eksportuojančius gamintojus (eksportuojančių gamintojų grupes) atrinko pagal didžiausią eksporto į Sąjungą apimtį tiriamuoju laikotarpiu. Vykdant atranką taip pat atsižvelgta į tai, kad kai kuriomis schemomis galėjo naudotis ne visi eksportuojantys Kinijos gamintojai. Taip pat pažymėta, kad atrinktos ir abu gamybos procesus naudojančios bendrovės.

(19)

Jeigu bendrovių atranka būtų vykdoma atsižvelgiant tik į gamybos proceso rūšį, kiltų rizika iš karto nulemti tyrimo išvadą – būtų manoma, kad kompensuotinos subsidijos bus nustatytos tik poliesterių kuokštelinių pluoštų gamintojų, naudojančių PTA/MEG kaip žaliavą, atveju, bet ne poliesterių kuokštelinių pluoštų gamintojų, naudojančių PET dribsnius, atveju. Be to, manyta, kad toks atrankos kriterijus būtų nepagrįstas, nes taip atrinkus tokį pat skaičių bendrovių, atranka nebūtų tipiška pagal eksporto į Sąjungą apimtį, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalyje, todėl prašymas buvo atmestas.

(20)

Vienas iš eksportuojančių Kinijos gamintojų (eksportuojančių gamintojų grupių) teigė, kad atranka turėtų būti vykdoma pagal eksporto vertę, o ne pagal jo apimtį, ir paprašė būti atrinktas. Eksporto verte pagrįstos atrankos rezultatai nebūtų tipiški ir objektyvūs, nes kainos gali būti iškraipytos dėl subsidijavimo. Komisija atrinko penkis pagal apimtį didžiausius eksportuojančius gamintojus (eksportuojančių gamintojų grupes), kurių eksportas sudaro 53 % viso bendradarbiaujančių Kinijos eksportuotojų eksporto į Sąjungą. Tai laikoma didžiausia tipine nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalyje. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(21)

Ta pati šalis teigė, kad kaip žaliavas ji naudoja tik perdirbtos tekstilės atliekas ir kad ji nesinaudojo jokiomis subsidijomis, sietinomis su PTA/MEG naudojimu. Šalis teigė, kad jai neturėtų būti taikomas subsidijų skirtumas, apskaičiuotas pagal informaciją, susijusią su bendrovėmis, kurios naudojo PTA/MEG kaip žaliavą. Kaip paaiškinta 18 konstatuojamojoje dalyje, vykdant atranką atsižvelgta į tai, kad kai kuriomis schemomis galėjo naudotis ne visi eksportuojantys Kinijos gamintojai. Todėl prašymas buvo atmestas.

(22)

Todėl penki preliminariai atrinkti eksportuojantys gamintojai, kaip nurodyta 16 konstatuojamojoje dalyje, buvo patvirtinti kaip galutinai atrinkti.

(23)

Atskleidus faktus skundo pateikėjas suabejojo Komisijos taikyta atrankos metodika. Jis abejojo dėl 23 bendradarbiaujančių eksportuojančių Kinijos gamintojų (eksportuojančių gamintojų grupių), minėtų 16 konstatuojamojoje dalyje, tipiškumu, atsižvelgiant į visą iš Kinijos į Sąjungą eksportuojamų poliesterių kuokštelinių pluoštų kiekį. Be to, jis laikėsi nuomonės, kad penkių atrinktų bendrovių nepakanka, nes manoma, kad Kinijoje yra 150 poliesterių kuokštelinių pluoštų gamintojų. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad atrenkant bendroves neatsižvelgta į Kinijos gamintojų geografinį pasiskirstymą ir į Kinijos gamintojų, naudojančių įvairius gamybos procesus, dalį. Galiausiai skundo pateikėjas teigė, kad Komisija neatskleidė atrinktų Kinijos bendrovių vykdomos poliesterių kuokštelinių pluoštų gamybos faktinės apimties, taip pat nenurodė, ar gamybos apimtis yra tipiška, atsižvelgiant į visą poliesterių kuokštelinių pluoštų gamybos Kinijoje apimtį.

(24)

23 bendradarbiaujančių eksportuojančių Kinijos gamintojų (eksportuojančių gamintojų grupių) importas sudarė 83 % viso importo iš Kinijos apimties, todėl laikyta, kad bendradarbiavimo lygis yra aukštas. Kaip minėta 16 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį atrinko penkis eksportuojančius gamintojus (eksportuojančių gamintojų grupes), kurie bendradarbiavo atliekant tyrimą ir kurių eksporto į Sąjungą apimtis tiriamuoju laikotarpiu buvo didžiausia. Remiantis šiais duomenimis laikyta, kad atranka yra tipiška. Atrinktų bendrovių buvo paprašyta užpildyti išsamų klausimyną. Bet kuriuo atveju, atliekant tyrimą bendradarbiauti nenorintys eksportuojantys gamintojai negali būti atrenkami, nes Komisija siekia daryti išvadas, pagrįstas iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų gauta informacija, pateikta klausimyno atsakymuose, kurie tikrinami vietoje.

(25)

Dėl eksportuojančių gamintojų atrankos atsižvelgiant į jų geografinį pasiskirstymą Kinijoje – skundo pateikėjas nepagrindė savo tvirtinimo. Visų pirma skundo pateikėjas nepaaiškino, kodėl geografinio pasiskirstymo kriterijumi pagrįsta atranka atitiktų pagrindinio reglamento 27 straipsnį, kuriame nurodyta galimybė atranką vykdyti pagal didžiausią eksporto apimtį.

(26)

Kalbant apie tvirtinimą, kad atrenkant bendroves neatsižvelgta į Kinijos gamintojų, naudojančių įvairius gamybos procesus, dalį, pabrėžiama, kad, kaip paaiškinta 18 konstatuojamojoje dalyje, tarp atrinktų bendrovių buvo ir abu gamybos būdus naudojančių bendrovių. Be to, didžiausi Kinijos eksportuotojai Sąjungos rinkai skirtiems poliesterių kuokšteliniams pluoštams gaminti naudoja PTA/MEG.

(27)

Be to, nors skundo pateikėjas nurodo gamybą, o ne eksportą į Sąjungą, pažymėtina, kad Komisijai nereikia nurodyti atrinktų eksportuojančių Kinijos gamintojų (eksportuojančių gamintojų grupių) pagaminto poliesterių kuokštelinių pluoštų kiekio, nes šio tyrimo tikslas – įvertinti subsidijavimą, susijusį su Kinijoje pagaminamų ir į Sąjungą eksportuojamų poliesterių kuokštelinių pluoštų kiekiu.

(28)

Todėl visi skundo pateikėjo pareikšti tvirtinimai, susiję su atrankos metodika, buvo atmesti.

(29)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų eksportuojančių Indijos gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Indijos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(30)

Aštuoni eksportuojantys Indijos gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko keturias bendroves, remdamasi didžiausia tipine nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir Indijos valdžios institucijomis. Jokių pastabų negauta.

(31)

Atskleidus faktus skundo pateikėjas nurodė, kad Indijoje yra 17 poliesterių kuokštelinių pluoštų gamintojų ir suabejojo, ar atrinkus keturis eksportuojančius gamintojus atranka yra tipinė. Komisija patvirtina, kad atrinkus keturis eksportuojančius Indijos gamintojus atranka laikyta tipine, nes šie eksportuojantys gamintojai tiriamuoju laikotarpiu vykdė maždaug 90 % viso Indijos eksporto į Sąjungą.

(32)

Komisija paprašė visų žinomų eksportuojančių Vietnamo gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Vietnamo atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(33)

Penki eksportuojantys Vietnamo gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti, tačiau viena iš šių bendrovių tiriamuoju laikotarpiu nepardavė produkto eksportui į Sąjungą. Todėl Komisija priėmė sprendimą netirti šios bendrovės. Atsižvelgdama į nedidelį likusių eksportuojančių gamintojų skaičių, Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga.

(34)

Atskleidus faktus skundo pateikėjas pažymėjo, kad Vietnamui skirto klausimyno atsakymus pateikė trys iš keturių eksportuojančių gamintojų ir kad Komisija turėjo siekti tokios pat dalyvavimo apimties ir Kinijos bei Indijos eksporto atveju. Komisija pabrėžia, kad Vietnamo pramonės padėtis buvo kitokia – Vietname buvo labai mažai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų (t. y. trys), o Kinijoje ir Indijoje eksportuojančių gamintojų buvo daug. Todėl atranka buvo reikalinga tik pastarosiose dviejose šalyse. Komisija taip pat pažymi, kad trys bendradarbiaujantys ir tiriami eksportuojantys Vietnamo gamintojai iš Vietnamo į Sąjungą importuoja 99 % nagrinėjamojo produkto kiekio.

(35)

Trys eksportuojantys Kinijos gamintojai (eksportuojančių gamintojų grupės) paprašė atlikti individualų nagrinėjimą pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į prašymų atlikti individualų nagrinėjimą skaičių ir atrinktų eksportuojančių Kinijos gamintojų skaičių, šių prašymų nagrinėjimas pernelyg apsunkintų tyrimą. Todėl šie prašymai buvo atmesti.

(36)

Vienas eksportuojantis Indijos gamintojas paprašė atlikti individualų nagrinėjimą pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 3 dalį. Šio prašymo nagrinėjimui buvo pritarta. Visų pirma buvo nuspręsta, kad individualus nagrinėjimas šiuo konkrečiu atveju pernelyg neapsunkintų tyrimo ir nesutrukdytų jo baigti laiku.

(37)

Komisija nusiuntė klausimynus Kinijos atstovams (įskaitant specialius klausimynus bankams ir PTA/MEG gamintojams), Indijos atstovams (įskaitant specialius klausimynus bankams) ir Vietnamo atstovams (įskaitant specialius klausimynus bankams ir PTA/MEG gamintojams). Komisija taip pat nusiuntė klausimynus penkiems atrinktiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams, penkiems Indijos eksportuojantiems gamintojams (keturioms atrinktoms bendrovėms ir vienai neatrinktai), keturiems Vietnamo eksportuojantiems gamintojams, keturiems Sąjungos gamintojams, penkiems nesusijusiems importuotojams ir 105 naudotojams.

(38)

Kinijos atveju klausimyno atsakymus pateikė KLR Vyriausybė (Prekybos ministerija) ir penkti atrinkti eksportuojantys Kinijos gamintojai (eksportuojančių gamintojų grupės). Indijos atveju klausimyno atsakymus pateikė Indijos Vyriausybė (Prekybos ir pramonės ministerija), keturi atrinkti eksportuojantys Indijos gamintojai ir individualaus nagrinėjimo paprašęs Indijos eksportuojantis gamintojas. Vietnamo atveju atsakymus pateikė Vietnamo Vyriausybė (Vietnamo konkurencijos tarnyba, Pramonės ir prekybos ministerija ir įvairūs bankai). Eksportuojantis Vienas gamintojas, kurio eksporto į Sąjungą apimtis buvo labai maža, atsisakė bendradarbiauti ir neatsakė į klausimyno klausimus. Kiti trys eksportuojantys Vietnamo gamintojai (iš kurių du priklauso tai pačiai grupei) pateikė klausimyno atsakymus. Be to, klausimyno atsakymus pateikė keturi Sąjungos gamintojai, keturi nesusiję importuotojai ir dvylika naudotojų.

(39)

Atskleidus faktus skundo pateikėjas pateikė pastabą, kad atrinktiems Sąjungos gamintojams išsiųstų klausimynų ir importuotojams bei naudotojams išsiųstų klausimynų skaičius buvo neproporcingas. Pirmiausia vienai ekonominės veiklos vykdytojų grupei (Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ar naudotojams) išsiųstų klausimynų skaičius neparodo, kokią svarbą Komisija skiria konkrečiai su jais susijusiai padėčiai. Vienintelis tikslas – gauti tinkamo lygio ir tinkamą kiekį informacijos, siekiant atlikti kuo geresnę subsidijų, daromos žalos ir Sąjungos interesų analizę.

(40)

Šiuo atveju klausimynai buvo nusiųsti keturiems atrinktiems Sąjungos gamintojams, penkiems atrinktiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams, penkiems eksportuojantiems Indijos gamintojams, keturiems eksportuojantiems Vietnamo gamintojams, penkiems importuotojams ir visiems žinomiems naudotojams bei apie save pranešusiems naudotojams. Iš tiesų pagrindinio reglamento 27 straipsnyje naudotojų atranka nenurodyta. Be to, iš patirties, iki šiol įgytos atliekant prekybos apsaugos tyrimus, matyti, kad nors tam tikrais atvejais, remiantis turima informacija, susisiekiama su daugeliu naudotojų, paprastai tik nedidelė jų dalis nori pateikti klausimyno atsakymus. Todėl Komisija ir šiuo atveju aktyviai siekė bendradarbiauti su kuo daugiau naudotojų.

(41)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti išvadas dėl subsidijavimo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 26 straipsnį atlikti šių valstybės institucijų, finansų įstaigų ir bendrovių patalpose:

(42)

Atskleidus faktus skundo pateikėjas teigė, kad daugelis Kinijos gamintojų regiono lygmeniu yra susitelkę pietrytinėse Dizangsu ir Zhejiango pajūrio provincijose, tačiau nė vienas iš penkių tikrinamųjų vizitų nevyko šiose dviejose provincijose. Šiuo atveju pažymėtina, kad bendrovės „Jiangsu Xinsu Chemical Fibre Co“ ir „Jiangsu Huaxicun Co“ įsikūrusios Jiangsu provincijoje, o bendrovė „Zhejiang Anshun Pettechs Fibre“ – Zhejiang provincijoje. Todėl teiginys atmestas.

(43)

Be to, skundo pateikėjas teigė, kad du dideli, vertinant pagal gamybos pajėgumus, Kinijos gamintojai nebuvo atrinkti. Šiuo atveju reikia priminti, kad, kaip paaiškinta 16 ir 18 konstatuojamosiose dalyse, vykdydama atranką Komisija atsižvelgė į eksporto į Sąjungą apimtį ir atrinko penkis didžiausius į Sąjungą eksportuojančius gamintojus (eksportuojančių gamintojų grupes), kaip nustatyta pagrindinio reglamento 27 straipsnyje. Vien tai, kad Kinijoje yra kitų didelių poliesterių kuokštelinių pluoštų gamintojų, nedaro įtakos atrinktų bendrovių tipiškumui.

(44)

Skundo pateikėjas panašiai tvirtino ir dėl Vietnamo, teigdamas, kad į tyrimo aprėptį nebuvo įtraukti du dideli Vietnamo poliesterių kuokštelinių pluoštų gamintojai. Kaip Komisija paaiškino 32–34 konstatuojamosiose dalyse, tyrimas apėmė visus poliesterių kuokštelinius pluoštus į Sąjungą eksportuojančius Vietnamo gamintojus ir buvo gauti trijų eksportuojančių gamintojų, kurie vykdo beveik visą poliesterių kuokštelinių pluoštų eksportą į Sąjungą, atsakymai. Tai, kad Vietname gali būti daugiau didelių poliesterių kuokštelinių pluoštų gamintojų, kurie neeksportuoja nagrinėjamojo produkto į Sąjungą, neturi įtakos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų tipiškumui.

(45)

Tyrimas dėl subsidijavimo ir žalos apėmė 2012 m. spalio 1 d.–2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(46)

Atskleidus faktus skundo pateikėjas pateikė pastabų dėl tiriamojo laikotarpio, kuris, jo nuomone, buvo per trumpas ir tai padarė „neigiamą poveikį“ Komisijos išvadoms. Skundo pateikėjas teigė, kad nustačius dvylikos mėnesių laikotarpį neatsižvelgta į tai, kad Sąjungos pramonei žala, įtariama, daryta kelerius metus. Skundo pateikėjas taip pat laikėsi nuomonės, kad skunde išvardytos subsidijos negalėjo būti tinkamai išnagrinėtos nustačius dvylikos mėnesių trukmės tiriamąjį laikotarpį.

(47)

Kalbant apie žalos analizę, reikia pabrėžti, kad Komisija vertino 2010, 2011 ir 2012 m. ir tiriamąjį laikotarpį, o ne tik, kaip teigia skundo pateikėjas, dvylikos mėnesių trukmės tiriamąjį laikotarpį. Dėl subsidijavimo nustatymo – Komisija, vadovaudamasi jai suteiktais įgaliojimais ir remdamasi pagrindinio reglamento 5 ir 11 straipsniais, nusprendė nustatyti dvylikos mėnesių trukmės tiriamąjį laikotarpį. Prieš atskleidžiant faktus nei skundo pateikėjas, nei jokia kita suinteresuotoji šalis nepateikė pastabų dėl tiriamojo laikotarpio, kuris buvo nurodytas pranešime apie inicijavimą ir klausimynuose. Komisijos nuomone, dvylikos mėnesių trukmės tiriamasis laikotarpis yra tinkamas, siekiant užtikrinti, kad atliekant tyrimą būtų padarytos tipinės išvados. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(48)

2014 m. spalio 2 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino baigti tyrimą, ir paragino visas suinteresuotąsias šalis teikti pastabas. Pastabų pateikė naudotojų asociacija, skundo pateikėjas, vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas ir su juo susijusios įmonės, keturi eksportuojantys Indijos gamintojai, KLR Vyriausybė ir Vietnamo Vyriausybė. Komisija apsvarstė gautas pastabas, ir, kur tinkama, į jas atsižvelgė.

(49)

Iš naudotojų asociacijos gautos pastabos buvo susijusios su Sąjungos interesais, tačiau jos nevertintos, nes nebuvo pagrindo priemonėms nustatyti.

(50)

Nagrinėjamasis produktas – tai Kinijos Liaudies Respublikos, Indijos ir Vietnamo kilmės poliesterių sintetiniai kuokšteliniai pluoštai, nekaršti, nešukuoti ar kitu būdu neparuošti verpimui, kurių klasifikacinis KN kodas šiuo metu yra 5503 20 00 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(51)

Nagrinėjamasis produktas paprastai gali būti gaminamas naudojant arba PTA (grynintą tereftalato rūgštį) ir MEG (monoetileno glikolį), arba iš perdirbtų PET butelių pagamintus dribsnius, naudojamus perdirbtiems poliesterių kuokšteliniams pluoštams gaminti. Nagrinėjamasis produktas naudojamas įvairiose srityse, pavyzdžiui, drabužiams, drabužių priedams ir interjero reikmenims, taip pat automobilių pramonės, higienos prekių, medicinos pramonės ir statybų sektoriuose.

(52)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau nurodyti produktai turi tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes, taip pat naudojami iš esmės tiems patiems tikslams:

(53)

Todėl Komisija nusprendė, kad minėti produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte.

(54)

Dvi valdžios institucijos ir vienos iš nagrinėjamųjų šalių eksportuojantiems gamintojams atstovaujanti asociacija teigė, kad poliesterių kuokšteliniai pluoštai, pagaminti iš PTA/MEG, ir poliesterių kuokšteliniai pluoštai, pagaminti iš perdirbtų PET butelių, turėtų būti laikomi skirtingais produktais. Tvirtinimas buvo grindžiamas pagrindinių žaliavų skirtumais, nes tam tikrų rūšių poliesterių kuokšteliniams pluoštams gaminti naudojami PTA/MEG, o tam tikrų kitų rūšių poliesterių kuokšteliniams pluoštams – dribsniai, pagaminti iš perdirbtų PET butelių. Šiuo tikslu kaip svarbus skirtumas buvo nurodytos sąnaudos ir pardavimo kainos. Taip pat tvirtinta, kad poliesterių kuokštelinių pluoštų, pagamintų iš PTA/MEG, ir poliesterių kuokštelinių pluoštų, pagamintų iš perdirbtų PET butelių, kokybė labai skiriasi, o tai turi įtakos jų naudojimui ir taikymui.

(55)

Poliesterių kuokšteliniai pluoštai, pagaminti iš PTA/MEG, ir poliesterių kuokšteliniai pluoštai, pagaminti iš perdirbtų PET butelių, iš tiesų yra dviejų skirtingų rūšių poliesterių kuokšteliniai pluoštai, priskiriami poliesterių kuokštelinių pluoštų produkto apibrėžtajai sričiai. Vis dėlto abiejų rūšių produktai turi tokias pačias fizines ir chemines savybes, o jų galutinė naudojimo paskirtis iš esmės yra vienoda. Pripažįstama, kad ne visų rūšių produktai gali būti pakeičiami, tačiau per ankstesnius ir šį tyrimą nustatyta, kad skirtingų rūšių produktai gali būti bent iš dalies pakeičiami ir jų naudojimo paskirtis gali iš dalies sutapti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(56)

Vienas eksportuojantis gamintojas, pateikdamas pastabų, dar kartą pabrėžė, kad gamybos procesas skiriasi, jeigu naudojami perdirbti PET buteliai ir iš perdirbtų PET butelių pagaminti dribsniai, ir kad tai yra skirtingos žaliavos. Ta pati šalis taip pat teigė, kad poliesterių kuokštelinių pluoštų, pagamintų iš perdirbtų PET butelių, sąnaudos ir pardavimo kaina yra daug mažesnės, o kokybė atitinkamai blogesnė nei „įprastų poliesterių kuokštelinių pluoštų“. Komisija laikosi nuomonės, kad žaliava, nepaisant to, ar tai perdirbti PET buteliai, ar iš perdirbtų PET butelių pagaminti dribsniai, iš esmės yra ta pati. Lyginant su iš perdirbtų PET butelių pagamintais dribsniais, naudojant perdirbtus PET butelius, reikalingi papildomi etapai – butelių išrūšiavimas, jų plovimas ir smulkinimas iki dribsnių. Visi tolesni gamybos etapai yra tokie pat. Be to, galutinio produkto savybės yra tokios pačios, atsižvelgiant į tai, kad kokybė gali būti įvairi, kaip, be kita ko, numatyta PKN. Kainų skirtumo (jei yra) priežastis gali būti nevienoda kokybė; šis aspektas taip pat numatytas PKN. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(57)

Viena valdžios institucija ir keturi eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad prekiniai poliesterių kuokšteliniai pluoštai ir specializuoti poliesterių kuokšteliniai pluoštai turėtų būti laikomi skirtingais produktais, nes skiriasi jų gamybos sąnaudos, pardavimo kaina ir naudojimo paskirtis. Taip pat teigta, kad Sąjungos pramonės sektoriuje daugiausia gaminami specializuoti poliesterių kuokšteliniai pluoštai, o nagrinėjamosios šalys tiekia daugiausia prekinius poliesterių kuokštelinius pluoštus.

(58)

Tvirtinimą pateikusi valdžios institucija ir keturi eksportuojantys gamintojai, kaip nurodyta 57 konstatuojamojoje dalyje, nenurodė specializuotų poliesterių kuokštelinių pluoštų apibrėžties.

(59)

Remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų pateikta apibrėžtimi, yra įvairių specializuotų poliesterių kuokštelinių pluoštų – nuo pagamintų iš poliesterio ir polietileno derinio, naudojamų higienos produktams, spalvotų (dažytų), specialaus tvirtumo, techninės paskirties (pavyzdžiui, statybų pramonėje naudojama geotekstilė ir neaustinės medžiagos) poliesterių kuokštelinių pluoštų ir poliesterių kuokštelinių pluoštų, apibrėžtų, gaminamų ir pritaikomų specialioms reikmėms pagal pirkėjų pageidavimą, iki automobilių pramonėje naudojamų poliesterių kuokštelinių pluoštų (konkrečiau – matomi automobilių pamušalai, kurie turi būti vienodos spalvos).

(60)

Atrinktų Sąjungos gamintojų nuomone, standartiniai poliesterių kuokšteliniai pluoštai apima įvairesnių specifikacijų poliesterių kuokštelinius pluoštus.

(61)

Atsižvelgiant į pasiūlytą specializuotų poliesterių kuokštelinių pluoštų ir prekinių poliesterių kuokštelinių pluoštų apibrėžtį, pagrindinės abiejų rūšių produktų fizinės, techninės ir cheminės savybės yra vienodos. Tai, kad yra kelios produkto rūšys, savybės ar kokybės lygmenys, nereiškia, kad jie negali būti laikomi vienu produktu. Atrodo, kad galima prekinių poliesterių kuokštelinių pluoštų naudojimo paskirtis įvairesnė nei specializuotų poliesterių kuokštelinių pluoštų, tačiau šie skirtumai nepakankami, kad jie būtų klasifikuojami kaip du atskiri produktai. Nors skirtingų rūšių poliesterių kuokštelinių pluoštų savybės skiriasi pagal konkrečią jų paskirtį, pagrindinės jų fizinės savybės, taikymo bei naudojimo paskirtis yra tokios pačios.

(62)

Be to, reikia paaiškinti, kad tiriamuoju laikotarpiu specializuoti poliesterių kuokšteliniai pluoštai nebuvo pagrindinė Sąjungos gamintojų gamintų poliesterių kuokštelinių pluoštų rūšis. Vidutiniškai jie sudarė apie 40 % atrinktų Sąjungos gamintojų gamintų visų rūšių poliesterių kuokštelinių pluoštų, remiantis jų pačių pateikta prekinių ir specializuotų poliesterių kuokštelinių pluoštų apibrėžtimi.

(63)

Atskleidus faktus vienas eksportuojantis gamintojas pakartotinai nurodė, kad specializuoti poliesterių kuokšteliniai pluoštai ir prekiniai poliesterių kuokšteliniai pluoštai nėra panašūs produktai, todėl negalima jų nagrinėti kartu. Ta pati šalis pažymėjo, kad skiriasi specializuotų poliesterių kuokštelinių pluoštų ir prekinių poliesterių kuokštelinių pluoštų galutinė naudojimo paskirtis, gamybos sąnaudos ir pardavimo kaina. Todėl, jos nuomone, Komisija neatliko specializuotų poliesterių kuokštelinių pluoštų ir prekinių poliesterių kuokštelinių pluoštų sąnaudų ir pardavimo kainų skirtumų analizės. Šalis teigė, kad neaišku, kaip buvo nustatytos tiriamojo produkto gamybos sąnaudos ir pardavimo kaina, ir paprašė Komisijos, atskyrus su prekiniais poliesterių kuokšteliniais pluoštais ir specializuotais poliesterių kuokšteliniais pluoštais susijusius duomenis, atlikti priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis analizę.

(64)

Komisija patvirtina, kad poliesterių kuokšteliniai pluoštai parduodami kaip įvairių rūšių produktai, kurie gali būti naudojami verpimui arba neaustinėms medžiagoms gaminti. Pavyzdžiui, poliesterių kuokštelinių pluoštų sudėtyje gali būti vienas arba du komponentai ir gali skirtis jų savybės, pavyzdžiui, tankis ir (arba) deciteksas, atsparumas tempimui, blizgesys, kokybės klasė ir pan. Tokios specifikacijos numatytos PKN, dėl jų Komisija negavo jokių pastabų. Pripažįstama, kad ne visais atvejais galima pakeisti prekinius ir specializuotus poliesterių kuokštelinius pluoštus vienus kitais, tačiau skirtingų rūšių produktai gali būti pakeičiami iš dalies ir jų naudojimo paskirtis gali iš dalies sutapti. Kaip apibūdinta 61 konstatuojamojoje dalyje ir kaip nustatyta atliekant ankstesnius tyrimus dėl to paties produkto, šių rūšių produktų fizinės bei cheminės savybės, taip pat jų galutinė naudojimo paskirtis iš esmės yra vienodos. Visų rūšių produktai gaminami iš tos pačios žaliavos (PTA/MEG arba perdirbto PET), kurios sąnaudos sudaro daugiau kaip 60 % gamybos sąnaudų. Į šias žaliavas gali būti dedami priedai arba papildomi komponentai, reikalingi norint užtikrinti tam tikras specifines pluošto savybes. PKN nurodyta žaliavų kilmė ir kiti elementai, turintys poveikio gamybos sąnaudoms ir pardavimo kainai. Tačiau nėra esminių prekinių ir specializuotų poliesterių kuokštelinių pluoštų gamybos proceso skirtumų. Tai matyti atrinktų Sąjungos gamintojų atveju – nė vienas iš jų negamina išskirtinai tik prekinių ar tik specializuotų poliesterių kuokštelinių pluoštų. Galiausiai atrodo, kad nėra nuoseklios ir bendrai vartojamos specializuotų poliesterių kuokštelinių pluoštų apibrėžties. Pavyzdžiui, kaip apibūdinta 59 konstatuojamojoje dalyje, kai kurie Sąjungos gamintojai higienos pramonėje naudojamus poliesterių kuokštelinius pluoštus laiko specializuotais produktais. Įvairūs naudotojai ir naudotojų asociacija nurodė, kad poliesterių kuokšteliniai pluoštai, skirti naudoti higienos pramonėje, pavyzdžiui, drėgnoms servetėlėms gaminti, priešingai, yra plataus vartojimo prekė, tačiau dėl sveikatos ir saugos priežasčių, jie neturėtų būti gaminami iš perdirbtų medžiagų. Be to, kai kurie Sąjungos gamintojai laikosi nuomonės, kad pagal konkrečius pirkėjo reikalavimus pagaminti poliesterių kuokšteliniai pluoštai (pavyzdžiui, specialiai nudažyti tam tikra spalva), yra specializuoti poliesterių kuokšteliniai pluoštai, nors jų gamybos procesas ir gamybos sąnaudos yra tokie patys kaip kitų (prekinių) poliesterių kuokštelinių pluoštų. Todėl Komisija negalėjo remtis pačių gamintojų nustatytais skirstymo į prekinius ir specializuotus poliesterių kuokštelinius pluoštus kriterijais, todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(65)

Vienas naudotojas ir naudotojų asociacija tvirtino, kad iš Kinijos importuojami poliesterių kuokšteliniai pluoštai yra geresnės kokybės nei Sąjungoje pagaminti poliesterių kuokšteliniai pluoštai. Vienas iš pateiktų tvirtinimų buvo, kad Kinijos Liaudies Respublikoje pagamintuose poliesterių kuokšteliniuose pluoštuose nėra polimerų kietųjų dalelių. Taip pat tvirtinta, kad Kinijoje pagaminti poliesterių kuokšteliniai pluoštai yra skaistūs, o pagaminti Sąjungoje yra pilkšvi, nes didžioji dalis Sąjungoje pagamintų poliesterių kuokštelinių pluoštų yra pagaminti iš perdirbtų PET butelių.

(66)

Pirmasis teiginys, kad Sąjungoje pagamintuose poliesterių kuokšteliniuose pluoštuose yra polimerų kietųjų dalelių, nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais. Be to, kitų naudotojų pateiktoje informacijoje ir klausimyno atsakymuose teigta priešingai (t. y. Sąjungos gamintojų pagaminti poliesterių kuokšteliniai pluoštai paprastai yra geresnės kokybės nei nagrinėjamosiose šalyse pagaminti poliesterių kuokšteliniai pluoštai).

(67)

Kalbant apie antrąjį tvirtinimą dėl skaistumo – informacija, pateikta atliekant tyrimą, patvirtinta, kad iš PTA/MEG pagaminti poliesterių kuokšteliniai pluoštai paprastai būna skaistesni nei iš perdirbtų PET butelių pagaminti poliesterių kuokšteliniai pluoštai (kai gamybos proceso metu nepridedama pigmentų ir (arba) skaistiklių). Vis dėlto abiejų rūšių poliesterių kuokšteliniai pluoštai turi tokias pačias fizines ir chemines savybes, o jų naudojimo paskirtis iš esmės yra vienoda. Taip pat reikėtų pažymėti, kad apskaičiuojant žalą pagrindinė žaliava buvo vienas iš aspektų, į kuriuos buvo atsižvelgta. Kitaip tariant, importuoti iš perdirbtų PET butelių pagaminti poliesterių kuokšteliniai pluoštai buvo lyginami tik su Sąjungoje iš perdirbtų PET butelių pagamintais poliesterių kuokšteliniais pluoštais. Taip pat importuoti iš PTA/MEG pagaminti poliesterių kuokšteliniai pluoštai buvo lyginami tik su Sąjungoje iš PTA/MEG pagamintais poliesterių kuokšteliniais pluoštais.

(68)

Naudotojų asociacija, eksportuojantis gamintojas ir valdžios institucija tvirtino, kad dažnai galutinės grandies naudotojai reikalauja, kad produktai būtų gaminami naudojant nagrinėjamųjų šalių (pirmiausia Kinijos) kilmės poliesterių kuokštelinius pluoštus.

(69)

Nepateikta jokių įrodymų šiam tvirtinimui pagrįsti, taip pat negauta išsamesnės informacijos ar paaiškinimų, kodėl reikalauta naudoti trijose nagrinėjamosiose šalyse pagamintus poliesterių kuokštelinius pluoštus (jei galutinės grandies naudotojai tikrai kelia tokį reikalavimą).

(70)

Naudotojų asociacija konkrečiau tvirtino, kad Sąjungos automobilių pramonė sutinka naudoti tik Kinijos kilmės poliesterių kuokštelinius pluoštus.

(71)

Vis dėlto ji nepateikė šį tvirtinimą pagrindžiančių faktų ir neįrodė, kad Sąjungos gamintojų pagaminti poliesterių kuokšteliniai pluoštai negali būti naudojami Sąjungos automobilių pramonėje. Be to, patikrinus duomenis nustatyta, kad Sąjungos gamintojai Sąjungos automobilių pramonei taip pat parduoda daug poliesterių kuokštelinių pluoštų; tai rodo, kad tvirtinimas neatitinka padėties.

(72)

Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad jo gaminami poliesterių kuokšteliniai pluoštai ir Sąjungos gamintojų gaminami poliesterių kuokšteliniai pluoštai yra skirtingi produktai, nors ir vieni, ir kiti gaminami iš perdirbtų PET butelių. Šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad poliesterių kuokštelinius pluoštus gamina (daugiausia) iš perdirbtų PET butelių (ne dribsnių), todėl naudoja kitokį gamybos procesą ir kitokias žaliavas nei iš perdirbtų PET butelių pagamintus dribsnius naudojantys poliesterių kuokštelinių pluoštų gamintojai.

(73)

Šis tvirtinimas taip pat atmestas, nes PET buteliai ir iš PET butelių pagaminti dribsniai (t. y. iki dribsnių susmulkinti PET buteliai) iš esmės yra ta pati žaliava, tik skiriasi jos forma.

(74)

Todėl prieita prie išvados, kad visų tiriamų rūšių poliesterių kuokšteliniai pluoštai turi vienodas fizines, technines ir chemines savybes, o jų galutinė naudojimo paskirtis iš esmės yra vienoda.

(75)

Remiantis skunde ir Komisijos klausimyno atsakymuose pateikta informacija, tirtos šios schemos, pagal kurias Kinijos valdžios institucijos tariamai teikė subsidijas:

(76)

Komisija išnagrinėjo visas skunde nurodytas schemas. Nagrinėjant kiekvieną schemą buvo tiriama, ar pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį galima nustatyti, ar KLR Vyriausybė suteikė finansinį įnašą atrinktiems eksportuojantiems gamintojams ir pastarųjų gautą naudą. Atlikus tyrimą nustatyta, kad šiuo atveju bet kokia su tiriamomis schemomis susijusi nauda yra mažesnė už de minimis sumą, nustatytą pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalyje (3). Todėl laikoma, kad nebūtina daryti išvadų dėl atskirų schemų kompensuotinumo.

Išsami su schemomis susijusi informacija ir atitinkamos išmokų atskiroms bendrovėms normos nurodytos toliau.

(77)

Nustatyta, kad atrinkti eksportuojantys Kinijos gamintojai (eksportuojančių gamintojų grupės) tiriamuoju laikotarpiu nenaudojo toliau nurodytų schemų, todėl nebuvo galima nustatyti gautos naudos.

(78)

Dėl PTA/MEG tiekimo už mažesnį nei tinkamas atlygį skundo pateikėjas teigė, kad KLR Vyriausybė tariamai kontroliuoja tam tikras pradinės grandies pramonės šakas ir produktus, kad galėtų palankiomis kainomis teikti žaliavas, būtent PTA/MEG, poliesterių kuokštelinių pluoštų gamintojams. Taip poliesterių kuokštelinių pluoštų gamintojams per valstybės įmones mažesne nei rinkos kaina, t. y. už mažesnį nei tinkamas atlygį, įsigyjantiems Vyriausybės užsakymu pagamintą PTA/MEG teikiamos kompensuotinos subsidijos.

(79)

Vis dėlto atlikus tyrimą nustatyta, kad poliesterių kuokštelinius pluoštus gaminantys eksportuojantys Kinijos gamintojai (eksportuojančių gamintojų grupės) didžiąją dalį savo PTA/MEG žaliavos, iš kurios gaminami eksportui skirti poliesterių kuokšteliniai pluoštai, importuodavo pagal laikinojo įvežimo perdirbti schemą.

(80)

Todėl nebuvo galima nustatyti bendrovėms pagal šią programą teikiamų subsidijų.

(81)

Atskleidus faktus skundo pateikėjas pažymėjo, kad Komisija iš dalies išnagrinėjo tik vieną subsidijavimo schemą – PTA/MEG tiekimą subsidijuojamomis kainomis, kuria tiriamuoju laikotarpiu atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai nesinaudojo. Dėl šios schemos skundo pateikėjas teigė, kad tai, kaip buvo atrinktos bendrovės, ir tai, kad į tyrimą nebuvo įtrauktas didelis Kinijos poliesterių kuokštelinių pluoštų gamintojas, turėjo poveikio šios schemos subsidijavimo nustatymui.

(82)

Kaip paaiškinta 16 ir 18 konstatuojamosiose dalyse, iš 23 eksportuojančių Kinijos gamintojų (eksportuojančių gamintojų grupių), bendradarbiavusių atliekant tyrimą, Komisija atrinko penkių didžiausių eksportuojančių gamintojų (eksportuojančių gamintojų grupių) grupę, kuri laikoma tipiška pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį. Skunde nurodyto, bet neatrinkto Kinijos gamintojo poliesterių kuokštelinių pluoštų eksporto į Sąjungą apimtis tiriamuoju laikotarpiu buvo nedidelė. Todėl tai, kad šis gamintojas nebuvo atrinktas, neturėjo įtakos atrinktų bendrovių tipiškumui ir nepadarė esminio poveikio išvadoms dėl nagrinėjamosios subsidijavimo schemos.

(83)

Komisija patvirtina, kad ji siekė gauti informacijos ir atsakymus dėl visų skunde nurodytų tariamų subsidijavimo schemų, įskaitant schemas, kurias skundo pateikėjas nurodė atskleidus faktus pateiktose pastabose, tačiau buvo nustatyta, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai (eksportuojančių gamintojų grupės) šiomis schemomis nesinaudojo. 78 konstatuojamojoje dalyje Komisija pateikė papildomos informacijos apie PTA/MEG tiekimą už mažesnį nei tinkamas atlygį, nes skunde tvirtinta, kad pagal šią subsidijavimo schemą tariamai galėjo būti teikiamos didelės kompensuotinos subsidijos.

(84)

Skundo pateikėjas teigė, kad politikos bankai ir valstybiniai komerciniai bankai, vykdydami KLR Vyriausybės politiką teikti finansinę paramą tekstilės ir cheminių pluoštų pramonei skatinti bei remti, poliesterių kuokštelinių pluoštų gamintojams tariamai taiko žemas (subsidijuojamas) palūkanų normas.

(85)

Lengvatinis skolinimas Kinijoje pagrįstas šiais teisės aktais: KLR komercinės bankininkystės įstatymu (toliau – bankininkystės įstatymas), 1996 m. birželio 28 d. Kinijos liaudies banko (PBOC) paskelbtomis Bendrosiomis skolinimo taisyklėmis ir Valstybės tarybos sprendimu Nr. 40.

(86)

Pagrindinio reglamento 6 straipsnio b dalyje nustatyta, kad lengvatinėmis paskolomis suteikta nauda turėtų būti apskaičiuojama kaip sumokėtų palūkanų sumos ir sumos, kuri būtų sumokėta už panašią komercinę paskolą, kurią bendrovė galėtų gauti rinkoje, skirtumas. Komisija nustatė panašių komercinių paskolų lyginamąjį rinkos dydį.

(87)

Lyginamasis dydis apskaičiuotas remiantis Kinijos taikomomis palūkanų normomis, pakoreguotomis atsižvelgiant į įprastą rinkos riziką (t. y. buvo laikoma, kad visoms bendrovėms Kinijoje bus suteiktas tik aukščiausias neinvesticinio reitingo obligacijų laipsnis (agentūros Bloomberg suteiktas BB reitingas) ir įprastinei Kinijos liaudies banko skolinimo normai taikoma atitinkama priemoka, tikėtina bendrovių, kurios turi tokį reitingą, išleistų obligacijų atveju).

(88)

Nauda eksportuojantiems gamintojams (eksportuojančių gamintojų grupėms) apskaičiuota atsižvelgiant į palūkanų normos diferencinį tarifą, išreikštą procentiniu dydžiu ir padaugintą iš likutinės paskolos sumos, t. y. per tiriamąjį laikotarpį nesumokėtų palūkanų. Tada ši suma paskirstyta visai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pardavimo apyvartai.

(89)

Dėl šios schemos gautos naudos dydis svyruoja nuo 0 iki 0,50 %.

(90)

Žemėnaudos teisės Kinijoje suteikiamos pagal Kinijos Liaudies Respublikos žemės administravimo įstatymą ir Kinijos Liaudies Respublikos daiktinių teisių įstatymą.

(91)

Pagal Žemės administravimo įstatymo 2 straipsnį visa žemė priklauso Vyriausybei, nes pagal Kinijos Konstituciją ir susijusias teisines nuostatas žemė kolektyvinėmis teisėmis priklauso Kinijos liaudžiai. Žemė negali būti parduodama, tačiau pagal įstatymus galima suteikti žemėnaudos teises. Valstybės valdžios institucijos tokias teises gali suteikti per viešą konkursą, kotiravimą ar aukcioną.

(92)

Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai (eksportuojančių gamintojų grupės) pateikė informacijos apie jų turimą žemę ir susijusias žemėnaudos teisių sutartis ir (arba) pažymėjimus, tačiau KLR Vyriausybė nepateikė jokios informacijos apie žemėnaudos teisių kainų nustatymą.

(93)

Kaip jau nustatyta, žemėnaudos teisės Kinijoje nepriklauso nuo rinkos sąlygų, be to, panašu, kad Kinijoje apskritai nėra jokių privačių lyginamųjų dydžių. Todėl Kinijos sąnaudų ar kainų koregavimas nėra praktikuojamas. Tokiomis aplinkybėmis manoma, kad Kinijoje nėra rinkos, ir pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio d dalies ii punktą nustatant naudos dydį naudojamas išorinis lyginamasis dydis. Kadangi Kinijos Vyriausybė nepateikė jokio pasiūlymo dėl išorinio lyginamojo dydžio, Komisija turėjo naudotis turimais faktais, kad galėtų nustatyti tinkamą išorinį lyginamąjį dydį. Dėl 94 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių laikyta, kad tinkamam lyginamajam dydžiui nustatyti būtų tinkama naudoti Taivano atskirosios muitų teritorijos informaciją.

(94)

Komisija mano, kad Taivano žemės kainos yra tinkamiausios, palyginti su teritorijomis Kinijoje, kuriose įsikūrę bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai. Dauguma eksportuojančių gamintojų įsikūrę Kinijos rytinėje dalyje, išsivysčiusiose ir dideliu BVP (bendru vidaus produktu) pasižyminčiose provincijose, kuriose itin didelis gyventojų tankumas.

(95)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, tiriamuoju laikotarpiu suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda apskaičiuojama atsižvelgiant į kiekvienos bendrovės už žemėnaudos teises sumokėtos sumos ir sumos, kurią paprastai reikėtų mokėti remiantis Taivano lyginamuoju dydžiu, skirtumą.

(96)

Skaičiuodama Komisija naudojo vidutinę Taivane nustatytą vieno kvadratinio metro žemės kainą, pakoreguotą atsižvelgiant į valiutos nuvertėjimą ir BVP pokyčius nuo atitinkamų žemėnaudos teisių sutarčių sudarymo dienos. Informacija apie pramoninės paskirties žemės kainas gauta iš Taivano ekonomikos ministerijos Pramonės departamento svetainės. Taivano valiutos nuvertėjimas ir BVP pokyčiai apskaičiuoti remiantis Taivano infliacijos normomis ir BVP vienam gyventojui einamosiomis kainomis JAV doleriais pokyčiais, kaip nurodyta Tarptautinio valiutos fondo 2011 m. Pasaulio ekonomikos apžvalgoje. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalį ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta per tiriamąjį laikotarpį, pasitelkiant įprastinį Kinijos pramoninės paskirties žemės žemėnaudos teisių galiojimo laiką, t. y. 50–70 metų. Tada ši suma buvo paskirstyta visai atrinktų eksportuojančių gamintojų pardavimo apyvartai per tiriamąjį laikotarpį, nes subsidija nepriklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(97)

Dėl šios schemos gautos naudos dydis svyruoja nuo 0,02 iki 0,82 %.

(98)

Tokio atleidimo nuo dividendų pajamų mokesčio teisinis pagrindas – Įmonių pelno mokesčio įstatymo 25 ir 26 straipsniai ir Įmonių pelno mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklių 83 straipsnis.

(99)

Šią programą sudaro lengvatinė apmokestinimo tvarka, pagal kurią Kinijos įmonės rezidentės, kurios yra kitų Kinijos įmonių rezidenčių akcininkės, atleidžiamos nuo patronuojančiųjų įmonių rezidenčių tam tikrų dividendų, premijų ir kitų lėšų akciniam kapitalui padidinti pajamų mokesčio.

(100)

Dviejų atrinktų eksportuojančių gamintojų (eksportuojančių gamintojų grupių) pajamų mokesčio ataskaitoje nurodoma suma, kuriai netaikomas pajamų mokestis. Ši suma vadinama teise pasinaudoti schema turinčių bendrovių rezidenčių ir įmonių dividendais, premijomis ir kitomis akcinio kapitalo pajamomis pagal Pajamų mokesčio deklaracijos 5 priedėlį (Metinė lengvatinių mokesčių ataskaita). Susijusios bendrovės nuo šių sumų nemokėjo pajamų mokesčio.

(101)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, tiriamuoju laikotarpiu suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda laikoma visų mokėtinų mokesčių suma, įskaitant iš kitų Kinijos įmonių rezidenčių gaunamas dividendų pajamas, atėmus sumą, kuri buvo faktiškai sumokėta atleidžiant nuo dividendų mokesčio. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta visai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų bendrovių pardavimo apyvartai per tiriamąjį laikotarpį, nes subsidija nepriklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(102)

Dėl šios schemos gautos naudos dydis svyruoja nuo 0 iki 0,06 %.

(103)

Šios programos teisinis pagrindas – Valstybės tarybos aplinkraštis Guo Fa Nr. 37/1997 dėl mokesčių importuojamai įrangai politikos koregavimo, Finansų ministerijos, Muitinės administracijos ir Valstybės mokesčių administratoriaus pranešimas (2008) Nr. 43, 2006 m. vasario 22 d. Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos (toliau – NPRK) pranešimas Nr. 316 2006 dėl vidaus ar užsienio finansuojamų projektų, kuriuos rengti skatina valstybė, patvirtinamojo rašto tvarkymo aspektų ir 2008 m. užsienio investicijų įmonių ar vidaus įmonių nuo muitų neatleidžiamų prekių importo katalogas.

(104)

Pagal šią programą užsienio kapitalo įmonės arba vietos įmonės atleidžiamos nuo PVM ir importo tarifų, jei jos importuoja gamyboje naudojamą pagrindinę įrangą. Jei norima tokiu atleidimu pasinaudoti, įranga negali būti įtraukta į reikalavimus neatitinkančios įrangos sąrašą, o šios lengvatos prašanti įmonė turi gauti Kinijos valdžios institucijų arba Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos išduodamą Valstybės skatinamųjų projektų pažymėjimą pagal susijusius investicijų, mokesčių ir muitų teisės aktus.

(105)

Keturi iš atrinktų eksportuojančių Kinijos gamintojų (eksportuojančių gamintojų grupių) nurodė, kad buvo atleisti nuo importuojamai įrangai taikytino PVM ir importo tarifų.

(106)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, tiriamuoju laikotarpiu suteiktą naudą. Manoma, kad gavėjams suteikta nauda yra PVM ir muitų, nuo kurių atleidžiama importuojant įrangą, suma. Gauta nauda buvo paskaičiuota per visą įrangos nusidėvėjimo laikotarpį pagal įprastas bendrovės apskaitos procedūras. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta visai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų bendrovių pardavimo apyvartai per tiriamąjį laikotarpį, nes subsidija nepriklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(107)

Dėl šios schemos gautos naudos dydis svyruoja nuo 0 iki 0,45 %.

(108)

Šios programos teisinis pagrindas – 1999 m. rugsėjo 20 d. Valstybės mokesčių administratoriaus aplinkraštis Nr. 171, 199 dėl mokesčių grąžinimo įstaigos laikinųjų priemonių, taikomų užsienio investicijų įmonėms perkant šalies viduje pagamintą įrangą; Finansų ministerijos ir Valstybės mokesčių administratoriaus pranešimas Nr. 176 [2008] dėl mokesčių grąžinimo užsienio investicijų įmonėms už jų įsigytą šalies viduje pagamintą įrangą politikos įgyvendinimo sustabdymo.

(109)

Pagal šią programą nauda – užsienio investicijų įmonėms perkant šalies viduje pagamintą įrangą sumokėto PVM grąžinimas. Įranga neturi būti įtraukta į nuo mokesčių neatleistinų prekių žinyną, o jos vertė neturi būti didesnė už bendrą investicijų ribą užsienio investicijų įmonei pagal Bandomąsias administracines šalies viduje pagamintos įrangos įsigijimo priemones.

(110)

Du atrinkti eksportuojantys gamintojai (eksportuojančių gamintojų grupės) pateikė išsamios informacijos dėl šios schemos, įskaitant suteiktos lengvatos sumą.

(111)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, tiriamuoju laikotarpiu suteiktą naudą. Manoma, kad gavėjams suteikta nauda yra PVM, nuo kurio atleidžiama perkant šalies viduje pagamintą įrangą, suma. Gauta nauda buvo paskaičiuota per visą įrangos nusidėvėjimo laikotarpį pagal įprastą pramonės praktiką.

(112)

Dėl šios schemos gautos naudos dydis svyruoja nuo 0 iki 0,01 %.

(113)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagal 75 konstatuojamojoje dalyje nurodytas programas per tiriamąjį laikotarpį atrinktos bendrovės naudos negavo.

(114)

Pagal pagrindinio reglamento nuostatas eksportuojantiems Kinijos gamintojams apskaičiuota kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, svyruoja nuo 0,76 iki 1,77 %.

(115)

Atskleidus faktus skundo pateikėjas teigė, kad neaišku, kaip Komisija apskaičiavo bendro subsidijų skirtumo dydį. Bendras suvestinis atrinktiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams (eksportuojančių gamintojų grupėms) suteiktų subsidijų dydis, išreikštas ad valorem ir nurodytas 114 konstatuojamojoje dalyje, atitinka mažesnį ir didesnį bendrą penkiems atrinktiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams (eksportuojančių gamintojų grupėms) suteiktų subsidijų skirtumą.

(116)

Atsižvelgiant į eksportuojamiems Kinijos gamintojams suteiktų kompensuotinų subsidijų de minimis sumas, priemonės Kinijos kilmės poliesterių kuokštelinių pluoštų importui neturėtų būti nustatytos. Padaryta išvada, kad tyrimas dėl Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importo turėtų būti baigtas pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalį.

(117)

Remiantis skunde ir Komisijos klausimyno atsakymuose pateikta informacija tirtos šios schemos, kurias taikydamos Indijos valdžios institucijos tariamai teikė subsidijas:

(118)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad patikrinti eksportuojantys gamintojai tiriamuoju laikotarpiu naudojosi toliau nurodytomis schemomis:

(119)

118 konstatuojamosios dalies 1, 2, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytos schemos yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (Plėtra ir reguliavimas) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas (UPP)). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos Vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami užsienio prekybos politikos dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Su šio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu susijęs Užsienio prekybos politikos dokumentas – 2009–2014 m. Užsienio prekybos politika (2009–2014 m. UPP). Be to, 2009–2014 m. UPP reglamentuojančias procedūras Indijos Vyriausybė nustato Procedūrų vadovo I tome (toliau – PV I 2009–2014 m.). Procedūrų vadovas taip pat reguliariai atnaujinamas.

(120)

118 konstatuojamosios dalies 3 punkte nurodyta SAMS schema yra pagrįsta 1962 m. Muitinės įstatymo 75 skirsniu, 1944 m. Centrinio akcizų įstatymo 37 skirsniu, 1994 m. Finansų įstatymo 93A ir 94 skirsniais ir 1995 m. Muitų, centrinio akcizų muito ir paslaugų mokesčio sąlyginio apmokestinimo taisyklėmis. Sąlyginio apmokestinimo normos skelbiamos reguliariai.

(121)

7 punkte nurodyta Maharaštros lengvatų paketo schema pagrįsta 2007 m. Maharaštros Vyriausybės „Lengvatų paketo schema“, rezoliucija Nr. PSI-1707/(CR-50)/IND-8, 2007 m. kovo 30 d.

(122)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

(123)

Pagal šią schemą visiems produktams, įskaitant poliesterių kuokštelinius pluoštus, eksportuojamiems į PV I 2009–2014 m. 37(C) priedėlio 1 ir 2 lentelėje nurodytas šalis, suteikiamas 3 % FOB vertės muito kreditas. Nuo 2011 m. balandžio 1 d. visiems produktams, eksportuojamiems į 37(C) priedėlio 3 lentelėje nurodytas šalis (tikslinės rinkos), suteikiamas 4 % franko laivo denio vertės muito kreditas. Ši schema netaikoma tam tikrų rūšių eksporto veiklai, pvz., importuotų ar persiunčiamų produktų eksportui, tariamam eksportui, paslaugų eksportui ir bendrovių, veikiančių specialiosiose ekonominėse zonose, arba eksportuojančių bendrovių eksporto apyvartai. Ši schema taip pat netaikoma tam tikrų rūšių produktams, pvz., deimantams, tauriesiems metalams, rūdoms, grūdams, cukrui ir naftos produktams.

(124)

TRS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 24 mėnesius nuo atitinkamo sertifikato, kuriuo suteikiama teisė naudotis kreditu, išdavimo. Jie gali būti naudojami muitams mokėti už vėliau importuojamas bet kokias žaliavas ar produktus, įskaitant gamybos priemones.

(125)

Sertifikatas, kuriuo suteikiama teisė naudotis kreditu, išduodamas eksportavus arba išsiuntus produktus uoste, iš kurio buvo eksportuota. Tol, kol skundo pateikėjas teikia valdžios institucijoms visų atitinkamų eksporto dokumentų (pvz., eksporto užsakymo, sąskaitų, važtaraščių, bankų pažymų apie eksporto pajamų panaudojimą) kopijas, Indijos Vyriausybė neturi teisės priimti sprendimo suteikti muito kreditus.

(126)

Keturi patikrinti eksportuojantys gamintojai tiriamuoju laikotarpiu naudojosi šia schema.

(127)

Atskleidus faktus trys iš atrinktų eksportuojančių Indijos gamintojų teigė, kad nors jie turėjo teisę naudotis lengvata, jie neprašė suteikti lengvatos pardavimui eksportui į Sąjungą, todėl negalima padaryti išvados dėl naudojimosi tokia lengvata. Jie taip pat teigė, kad TRS geografiniu atžvilgiu yra susijusi su Sąjungai nepriklausančiomis šalimis, todėl Sąjunga negali jos laikyti kompensuotina. Šiuo atžvilgiu per tikrinamuosius vizitus patvirtinta, kad TRS lengvatos buvo prašoma eksportui į trečiąsias šalis, nes schema iš esmės susijusi su eksportu į trečiąsias šalis. Vis dėlto minėti eksportuojantys gamintojai negalėjo užginčyti nei praktinio schemos įgyvendinimo, kaip apibūdinta 123–125 konstatuojamosiose dalyse, nei to, kad TRS lengvata gali būti naudojama nagrinėjamajam produktui, t. y. pagal TRS teikiami muitų kreditai yra laisvai perleidžiami ir jie gali būti naudojami sumokėti muitams už vėliau importuojamas bet kokias žaliavas ar produktus, įskaitant gamybos priemones. Visų pirma šalis negalėjo užginčyti fakto, kad pagal TRS teikiami muitų kreditai eksportui į reikalavimus atitinkančias trečiąsias šalis gali būti naudojami kompensuoti importo muitams, mokėtiniems už žaliavą, naudojamą į Sąjungą eksportuojamam nagrinėjam produktui gaminti.

(128)

Galiausiai šios lengvatos gali būti kaupimo principu įtraukiamos į bendrovės apskaitą, nurodant eksporto sandorių įvykdymo datas – tai rodo, kad eksporto sandorio įvykdymo metu sukuriama teisė naudotis lengvata ir kad nėra abejonių, jog gautas muitų kreditas vėliau bus panaudotas. Todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(129)

TRS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. TRS muito kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinis įnašas, nes jis galiausiai naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės pajamas iš muitų, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. TRS muito kreditas taip pat yra naudingas eksportuotojui, nes pagerina jo likvidumą.

(130)

Be to, pagal teisės aktus TRS priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(131)

Šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Nėra jokios sistemos arba tvarkos, kurias taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Eksportuotojas turi teisę naudotis TRS net ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis TRS. Be to, eksportuotojas gali naudoti TRS muito kreditus gamybos priemonėms importuoti, nors gamybos priemonėms netaikomos leistinos sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, nes šios nėra naudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(132)

Kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota remiantis gavėjui suteikta nauda, kuri, kaip nustatyta, buvo gauta tiriamuoju laikotarpiu ir bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksporto sandorio metu kaupiamuoju pagrindu įtraukta kaip pajamos. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta eksporto apyvartai tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(133)

Nurodytoms bendrovėms pagal šią schemą tiriamuoju laikotarpiu nustatytos atitinkamai 0,15, 0,19, 0,42 ir 0,63 % subsidijų normos.

(134)

Išsamus schemos aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 3.15–3.17 dalyse ir PV I 2009–2014 m. 3.9–3.11 skyriuose.

(135)

Pagal Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 3.15.2 dalį teisę naudotis šia schema turi PV I 2009–2014 m. 37D priedėlyje nurodytų produktų eksportuotojai.

(136)

Į PV I 2009–2014 m. 37D priedėlio sąrašą įtrauktų produktų eksportuotojas gali teikti prašymą dėl TPS muito kredito priemonės (angl. Duty Credit scrip), kuri atitinka 2 % arba 5 % FOB eksporto vertės. Šiame tyrime nagrinėjamas produktas yra įtrauktas į 37D priedėlio 1 lentelę ir jam suteikiamas 2 % muito kreditas.

(137)

TPS yra po eksporto taikoma schema, t. y. norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Taigi bendrovė užpildo elektroninę paraišką, kurią ji pateikia atitinkamai valdžios institucijai kartu su eksporto užsakymo, sąskaitos, banko kvito, kuriame nurodomi sumokėti mokesčiai, kopijomis, važtaraščio kopija ir banko pažyma apie įvykdytą eksportą ir gautą mokėjimą arba pervedimo užsienio valiuta už laikiną įvežimą sertifikatą tiesioginių derybų dėl dokumentų atveju. Jei važtaraščio ir (arba) banko pažymos apie įvykdytą eksportą originalai buvo pateikti kartu su prašymais suteikti lengvatas pagal kitą schemą, bendrovė gali pateikti pačios patvirtintas kopijas, nurodydama atitinkamą valdžios instituciją, kuriai pateikti dokumentų originalai. Elektroninėje paraiškoje dėl TPS kreditų galima pateikti ne daugiau kaip 50 važtaraščių.

(138)

Nustatyta, kad pagal Indijos apskaitos standartus TPS kreditai komercinėse sąskaitose gali būti kaupiamuoju principu traukiami į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdomas eksporto įsipareigojimas. Tokie kreditai gali būti naudojami mokėti muitams už paskesnius importuojamus produktus, išskyrus gamybos priemones ir produktus, kuriems taikomi importo apribojimai. Produktus, importuotus naudojant tokius kreditus, galima parduoti vidaus rinkoje (sumokėjus pardavimo mokestį) arba naudoti kitais tikslais. TPS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 24 mėnesius nuo išdavimo.

(139)

Visi penki patikrinti eksportuojantys gamintojai tiriamuoju laikotarpiu naudojosi šia schema.

(140)

Atskleidus faktus trys iš atrinktų eksportuojančių Indijos gamintojų teigė, kad nors jie turėjo teisę naudotis lengvatomis, jie neprašė lengvatų bent daliai pardavimo eksportui, todėl negalima padaryti išvados dėl naudojimosi šia lengvata. Vis dėlto minėti eksportuojantys gamintojai negalėjo užginčyti nei praktinio schemos įgyvendinimo, kaip apibūdinta 123–125 konstatuojamosiose dalyse, nei to, kad TPS lengvata gali būti naudojama nagrinėjamajam produktui, t. y. pagal TPS teikiami muitų kreditai yra laisvai perleidžiami ir jie gali būti naudojami sumokėti muitams už vėliau importuojamas bet kokias žaliavas ar produktus, įskaitant gamybos priemones. Primenama, kad šios lengvatos gali būti kaupimo principu įtraukiamos į bendrovės apskaitą, nurodant eksporto sandorių įvykdymo datas – tai rodo, kad eksporto sandorio įvykdymo metu sukuriama teisė naudotis lengvata ir kad nėra abejonių, jog gautas muitų kreditas vėliau bus panaudotas.

(141)

TPS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. TPS kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinis įnašas, nes jis galiausiai bus naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės pajamas iš muitų, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, TPS kreditas yra naudingas eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(142)

Be to, pagal teisės aktus TPS priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktą yra laikoma individualia ir kompensuotina.

(143)

Ši schema negali būti laikoma leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, nes ji neatitinka pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) išdėstytų taisyklių. Tiksliau eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Be to, nėra jokios sistemos arba tvarkos, kurias taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis TPS lengvatomis neatsižvelgiant į tai, ar jis apskritai importuoja kokias nors žaliavas. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Taigi tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis TPS.

(144)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį kompensuotinos subsidijos dydis apskaičiuojamas subsidijos gavėjui suteiktos naudos išraiška, nustačius, kad tokios naudos suteikta tiriamuoju laikotarpiu. Todėl buvo nuspręsta, kad gavėjas gauna lengvatą tuo metu, kai pagal šią schemą sudaromas eksporto sandoris. Tuo metu Indijos Vyriausybė privalo atsisakyti muitų, taip suteikdama finansinį įnašą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodoma konkrečiam eksporto sandoriui suteiktina TPS kredito suma, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti subsidiją ar jos nesuteikti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikoma, kad pagal TPS gauta subsidija yra lygi kreditų, gautų už eksporto sandorius, atliktus pagal šią schemą per tiriamąjį laikotarpį, sumoms.

(145)

Pateikus pagrįstus prašymus, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą iš tokiu būdu nustatytų kreditų buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta visai eksporto apyvartai tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį.

(146)

Penkioms nurodytoms bendrovėms pagal šią schemą tiriamuoju laikotarpiu nustatyta atitinkamai 1,59 %, 1,75 %, 1,77 %, 1,85 % ir 1,95 % subsidijų norma.

(147)

Išsamus SAMS aprašymas pateiktas 1995 m. Muitų ir centrinio akcizo sąlyginio apmokestinimo muitu taisyklėse su pakeitimais, padarytais vėliau paskelbtais pranešimais.

(148)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

(149)

Teisę naudotis šia schema turintis eksportuotojas gali kreiptis dėl sąlyginio apmokestinimo muitu sumos, kuri skaičiuojama procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, FOB vertės. Sąlyginio apmokestinimo muitu normas Indijos Vyriausybė nustatė beveik visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatytos remiantis produkto gamybai kaip žaliavos naudojamų medžiagų vidutiniu kiekiu ar verte ir vidutine už žaliavas sumokėtų muitų suma. Šios normos taikomos neatsižvelgiant į faktinį importo muitų sumokėjimą. Nagrinėjamojo produkto SAMS norma tiriamuoju laikotarpiu buvo: 3 % iki 2012 m. spalio 9 d., 2,1 % 2012 m. spalio 10 d.–2013 m. rugsėjo 20 d. ir 1,7 % nuo 2013 rugsėjo 21 d. FOB vertės.

(150)

Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Į muitinės serverį (ICEGATE) įvedant krovinio duomenis nurodoma, kad eksportas vykdomas pagal SAMS, ir SAMS suma nustatoma neatšaukiamai. Po to, kai vežėjas pateikia bendrąją eksporto deklaraciją, muitinė ją palygina su važtaraščio duomenimis ir įvertina patenkinamai, laikoma, kad visos sąlygos yra įvykdytos ir sąlyginio apmokestinimo muitu suma turi būti sumokėta tiesioginiu mokėjimu į eksportuotojo banko sąskaitą arba išduodant banko vekselį.

(151)

Be to, eksportuotojas turi pateikti eksporto pajamų panaudojimo įrodymą pateikdamas banko pažymą apie eksporto pajamų panaudojimą (BRC). Šį dokumentą galima pateikti po to, kai sumokama sąlyginio apmokestinimo muitu suma, tačiau Indijos Vyriausybė atsiima sumokėtą sumą, jei eksportuotojas per nustatytą terminą nepateikia BRC.

(152)

Sąlyginio apmokestinimo muitu sumą galima naudoti bet kokiais tikslais.

(153)

Nustatyta, kad pagal Indijos apskaitos standartus sąlyginio apmokestinimo muitu suma komercinėse sąskaitose gali būti kaupiamuoju principu traukiama į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdomas eksporto įsipareigojimas.

(154)

Du iš patikrintų eksportuojančių gamintojų tiriamuoju laikotarpiu naudojosi SAMS.

(155)

SAMS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Vadinamoji sąlyginio apmokestinimo muitu suma yra Indijos Vyriausybės finansinis įnašas, nes tai Indijos Vyriausybės tiesioginis lėšų pervedimas. Sąlyginio apmokestinimo muitu suma taip pat yra naudinga eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą rinkai nebūdingomis sąlygomis.

(156)

Eksporto sąlyginio apmokestinimo muitu normą kiekvienam produktui atskirai nustato Indijos Vyriausybė. Tačiau, nors subsidija vadinama sąlyginio apmokestinimo muitu, ši schema neturi leistinos sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos arba pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, savybių. Mokėjimas grynaisiais eksportuotojui nesiejamas su faktiniu žaliavoms taikomų importo muitų mokėjimu ir nėra muitų kreditas buvusio ar būsimo žaliavų importo muitams kompensuoti.

(157)

Tai patvirtinta Indijos Vyriausybės aplinkraštyje Nr. 24/2001, kuriame aiškiai teigiama, kad „sąlyginio apmokestinimo muitu normos nėra susijusios su faktiniu žaliavų naudojimu ir faktiniu konkretaus eksportuotojo ar atskiros siuntos žaliavų apmokestinimu“, ir regionų valdžios institucijoms nurodoma, kad „per patikrinimus vietoje neturi būti reikalaujama pateikti įrodymų apie faktinius muitus, sumokėtus už importuotas ar vietines žaliavas, ar eksportuotojų pateiktų sąlyginio apmokestinimo muitu prašymų“.

(158)

Mokėjimas, kurį Indijos Vyriausybė atlieka tiesiogiai pervesdama lėšas produktų eksportą įvykdžiusiems eksportuotojams, turi būti laikomas tiesiogine Indijos Vyriausybės dotacija, kuri priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir todėl laikoma individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą.

(159)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad SAMS yra kompensuotina subsidija.

(160)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį kompensuotinos subsidijos dydis apskaičiuojamas subsidijos gavėjui suteiktos naudos išraiška, nustačius, kad tokios naudos suteikta tiriamuoju laikotarpiu. Todėl buvo nuspręsta, kad gavėjas gauna lengvatą tuo metu, kai pagal šią schemą sudaromas eksporto sandoris. Šiuo momentu Indijos Vyriausybė privalo sumokėti sąlyginio apmokestinimo muitu sumą, o tai yra finansinis įnašas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodoma konkrečiam eksporto sandoriui suteiktina sąlyginio apmokestinimo muitu suma, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti subsidiją ar jos nesuteikti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikoma, kad pagal SAMS gauta subsidija yra lygi sąlyginio apmokestinimo muitu sumų, gautų už eksporto operacijas, atliktas pagal šią schemą per tiriamąjį laikotarpį, sumoms.

(161)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šios subsidijų sumos buvo paskirstytos visai eksporto apyvartai tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją suteikiant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(162)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, dviem nurodytoms bendrovėms tiriamuoju laikotarpiu pagal šią schemą nustatytos atitinkamai 0,24 ir 2,12 % subsidijų normos.

(163)

Išsamus schemos aprašymas pateiktas 2009–2014 m. UPP 4.1.1–4.1.14 dalyse ir PV I 2009–2014 m. 4.1–4.30 skyriuose.

(164)

ILS sudaro šešios poschemės, kurios išsamiau aprašytos 165 konstatuojamojoje dalyje. Šios poschemės, inter alia, skiriasi pagal teisės pasinaudoti lengvatomis taikymo sritį. Teisę naudotis ILS fiziniam eksportui ir ILS metiniams poreikiams taikomomis poschemėmis turi su finansuojančiais gamintojais susieti gamintojai eksportuotojai ir prekiautojai eksportuotojai. Galutiniam eksportuotojui produktus tiekiantys gamintojai eksportuotojai turi teisę naudotis tarpiniam tiekimui taikoma ILS. Teisę naudotis ILS vadinamojo tariamo eksporto poscheme turi pagrindiniai rangovai, tiekiantys produktus 2009–2014 m. UPP 8.2 dalyje nurodytoms vadinamojo tariamo eksporto kategorijų įmonėms, pvz., į eksportą orientuotoms įmonėms. Galiausiai vadinamojo tariamo eksporto lengvatomis pagal Išankstinio išleidimo įsakymo (IIĮ) ir Kompensacinio vidaus akredityvo poschemes teisę naudotis turi tarpiniai gamintojų eksportuotojų tiekėjai.

(165)

Išankstiniai leidimai gali būti išduodami:

(166)

Tiriamuoju laikotarpiu trims patikrintoms bendrovėms pagal ILS taikytos nuolaidos, susijusios su nagrinėjamuoju produktu. Šios bendrovės pasinaudojo pirmiau minėtomis a, d ir e punktuose nurodytomis poschemėmis. Todėl kompensavimo pagal kitas nepanaudotas poschemes nustatyti nereikia.

(167)

Indijos valdžios institucijų atliekamo tikrinimo tikslais išankstinio leidimo turėtojas teisiškai privalo „teisingai ir tinkamai tvarkyti importuotų ir (arba) šalies viduje be muitų įsigytų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio apskaitą“ ir naudoti specialią formą (PV I 2009–2014 m. 4.26 ir 4.30 skyriai bei 23 priedėlis), t. y. pildyti faktinį suvartojimo registrą. Registrą turi tikrinti nepriklausomas atestuotas apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas, išduodantis sertifikatą, kuriame patvirtinama, kad nurodyti registrai ir susiję įrašai patikrinti, o pagal 23 priedėlį pateikta informacija visais atžvilgiais teisinga ir tiksli.

(168)

Naudojimosi ILS fiziniam eksportui, kaip nurodyta 165 konstatuojamosios dalies a punkte, kuria tiriamuoju laikotarpiu naudojosi dvi patikrintos bendrovės, atveju Indijos Vyriausybė nustato leistiną importo apimtį ir eksporto įsipareigojimo apimtį bei vertę ir įrašo juos išankstiniame leidime. Be to, importuojant ir eksportuojant Vyriausybės pareigūnai atitinkamus sandorius turi įrašyti išankstiniame leidime. Pagal ILS leidžiamą importo apimtį nustato Indijos Vyriausybė, remdamasi standartinėmis išeigos normomis (toliau – SIN), kurios nustatytos iš esmės visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą.

(169)

Importuojamos žaliavos negali būti perduodamos ir turi būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto įsipareigojimą reikia įvykdyti per nustatytą laikotarpį nuo licencijos išdavimo (per 24 mėnesius su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius).

(170)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad Indijos valdžios institucijų nurodytų tikrinimo reikalavimų praktikoje nebuvo laikomasi.

(171)

Tik viena iš dviejų patikrintų bendrovių, kurios naudojosi šia poscheme, vedė gamybos ir suvartojimo registrą. Tačiau remiantis suvartojimo registru nebuvo galima patikrinti, kurios žaliavos ir koks jų kiekis buvo sunaudota eksportuojamam produktui gaminti. Dėl pirmiau nurodytų tikrinimo reikalavimų – bendrovės neturėjo jokių įrašų, kuriais remiantis būtų galima įrodyti, kad buvo atliktas nepriklausomas suvartojimo registro auditas. Todėl manoma, kad tiriami eksportuotojai nesugebėjo įrodyti, kad laikėsi susijusių užsienio prekybos politikos dokumentų nuostatų.

(172)

Kalbant apie naudojimąsi ILS dėl IIĮ, kaip nurodyta 165 konstatuojamosios dalies e punkte, kuria tiriamuoju laikotarpiu naudojosi viena iš patikrintų bendrovių, pagal šią schemą leidžiamo importo apimtis nustatoma kaip eksportuotų galutinių produktų procentinė dalis. Išankstinėmis licencijomis nustatomi leistini importo vienetai pagal jų kiekius arba pagal jų vertę. Abiem atvejais daugumai produktų, įskaitant šiame tyrime nagrinėjamą produktą, remiantis SIN nustatyti leidžiamiems muitais neapmokestinamiems pirkimams taikomi tarifai. Išankstinėse licencijose nurodytos žaliavos yra žaliavos, naudojamos atitinkamam eksportuojamam galutiniam produktui pagaminti.

(173)

Išankstinės licencijos turėtojas, ketinantis gauti žaliavų iš vietinių šaltinių ir nesinaudoti tiesioginiu importu, turi galimybę jas gauti pateikdamas IIĮ. Tokiu atveju išankstinės licencijos tampa išankstinio išleidimo įsakymais ir patvirtinamos tiekėjui pristačius jose nurodytas prekes. Patvirtinus IIĮ vietos tiekėjui suteikiama teisė naudotis tariamo eksporto lengvatomis, kaip antai tariamo eksporto sąlyginiu apmokestinimu muitais ir vadinamojo galutinio akcizo grąžinimu.

(174)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad Indijos valdžios institucijų nurodytų tikrinimo reikalavimų praktikoje nebuvo laikomasi.

(175)

Naudojimosi ILS tariamam eksportui, kaip nurodyta 165 konstatuojamosios dalies d punkte, kuria tiriamuoju laikotarpiu naudojosi viena patikrinta bendrovė, atveju Indijos Vyriausybė nustato leistiną importo apimtį ir eksporto įsipareigojimo apimtį bei vertę ir įrašo juos išankstiniame leidime. Be to, importuojant ir eksportuojant Vyriausybės pareigūnai atitinkamus sandorius turi įrašyti leidime. Pagal šią schemą leidžiamą importo apimtį nustato Indijos Vyriausybė, remdamasi SIN.

(176)

Eksporto įsipareigojimą reikia įvykdyti per nustatytą laikotarpį nuo leidimo išdavimo (per 24 mėnesius su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius).

(177)

Importuojamų žaliavų ir eksportuotų galutinių produktų ryšių nenustatyta. Be to, nustatyta, kad pareiškėjas nevedė 167 konstatuojamojoje dalyje minėto privalomo pildyti suvartojimo registro, tikrinamo nepriklausomo apskaitininko. Nors šis reikalavimas buvo pažeistas, pareiškėjas pasinaudojo lengvatomis pagal ILS.

(178)

Atleidimas nuo importo muitų yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, t. y. Indijos Vyriausybės finansinis įnašas, nes dėl jo sumažėja pajamos iš muitų, kurios kitu atveju būtų surinktos, o tiriamiems eksportuotojams suteikiama lengvata, nes pagerėja jų likvidumas.

(179)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad visos minėtos poschemės pagal teisės aktus aiškiai priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl laikomos individualiomis ir kompensuotinomis priemonėmis pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis pagal šią schemą teikiamomis lengvatomis.

(180)

Nė vienos iš šiuo atveju minėtų poschemių negalima laikyti leistinomis sąlyginio apmokestinimo muitu sistemomis arba pakaitinėmis muitų grąžinimo sistemomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Jos neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Indijos Vyriausybė netaikė veiksmingos tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar ir kokiais kiekiais žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o pakaitinių sąlyginio apmokestinimo sistemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Taip pat laikoma, kad nagrinėjamojo produkto SIN buvo nepakankamai tikslios ir negali būti laikomos faktinio vartojimo tikrinimo sistema, nes dėl jų formos Indijos Vyriausybė negali pakankamai tiksliai patikrinti, koks žaliavų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo, susijusio su faktiškai panaudotomis žaliavomis, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai nėra veiksmingos tikrinimo sistemos (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas).

(181)

Atskleidus faktus vienas atrinktas eksportuojantis Indijos gamintojas teigė, kad schema neturėtų būti kompensuotina, nes bendrovė įvykdė savo teisinį įsipareigojimą dėl nepriklausomo žaliavos suvartojimo registro audito, todėl turėtų būti laikoma, kad tokio patikrinimo Indijos Vyriausybei pakanka. Tokio pagrindimo priimti negalima. Indijos Vyriausybės patikrinimas laikomas nesusijusiu su bet kokiais bendrovėms nustatytais įpareigojimais. Per tikrinamąjį vizitą patvirtinta, kad dabartinė Indijos Vyriausybės taikoma tikrinimo sistema neatitinka pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 straipsnyje išdėstytų taisyklių. Todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(182)

Ta pati šalis teigė, kad licencijų grupavimas Indijoje yra teisėta praktika ir kad bendrovių padėties negali pabloginti tai, kad apskaičiuojant subsidijos normą vietoj nagrinėjamojo produkto apyvartos naudojama viso eksporto apyvarta. Tačiau šiomis aplinkybėmis licencijų grupavimo teisėtumas Indijoje neturėjo reikšmės. Atlikus tyrimą nustatyta, kad dėl licencijų grupavimo nebuvo galima pagrįstai paskirstyti su poliesterių kuokšteliniais pluoštais susijusių licencijų. Išties, apskaičiuojant subsidijos normą turėjo būti atsižvelgiama į lengvatas paskirstymo, o ne poliesterių kuokštelinių pluoštų lygmeniu, nes pagal patikrintą informaciją nebuvo galima tinkamai nustatyti, kiek žaliavų (naudojamų kitiems produktams gaminti) sunaudota tik poliesterių kuokšteliniams pluoštams pagaminti. Todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(183)

Todėl 165 konstatuojamosios dalies a, d ir e punktuose nurodytos poschemės yra kompensuotinos.

(184)

Jeigu netaikomos leistinos sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos arba pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos, kompensuotina lengvata – atsisakymas išieškoti visus importo muitus, paprastai mokamus už importuojamas žaliavas. Dėl to pažymima, kad pagrindiniame reglamente ne tik numatyta kompensuoti perviršinę atsisakytų išieškoti muitų sumą. Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad perviršinė atsisakytų išieškoti muitų suma gali būti kompensuojama tik jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju šios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tai reiškia, kad nustačius, jog stebėsena nepakankama, pirmiau nurodyta išimtis sąlyginio apmokestinimo sistemoms netaikoma. Tokiu atveju taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (prarastų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamos perviršinės atsisakytų išieškoti muitų sumos. Kaip nurodyta pagrindinio reglamento II priedo II dalyje ir III priedo II dalyje, tokią perviršinę atsisakytų išieškoti muitų sumą apskaičiuoja ne tyrimą atliekanti institucija. Kitaip nei nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, tyrimą atliekančios institucijos užduotis – tik surinkti pakankamai įrodymų, kad tariama tikrinimo sistema yra netinkama.

(185)

Subsidijos suma bendrovėms, kurios naudojosi ILS, apskaičiuota remiantis nesurinktais importo muitais (pagrindiniu muitu ir specialiu papildomu muitu) už medžiagas, importuotas per tiriamąjį laikotarpį pagal poschemę (skaitiklis). Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta visai nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai per tiriamąjį laikotarpį kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(186)

Trims nurodytoms bendrovėms pagal šią schemą tiriamuoju laikotarpiu nustatyta atitinkamai 0,11 %, 1,89 % ir 4,31 % subsidijų norma.

(187)

Išsamus schemos aprašymas pateiktas 2009–2014 m. UPP 4.2.1–4.2.47 dalyse ir PV I 2009–2014 m. 4.31–4.36 skyriuose.

(188)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

(189)

BIL yra schema, taikoma prieš eksportuojant prekes ir po prekių eksporto, pagal kurią galima be muito importuoti prekes, nustatytas pagal SIN, bet kuria, perduodamų BIL atveju, neprivaloma naudotis gaminant eksportuojamą produktą.

(190)

BIL taikomas tik SIN nurodytoms importuojamoms žaliavoms. Numatyta importo apimtis ribojama pagal SIN nurodytą kiekį ir vertes, bet pagal prašymą ją gali persvarstyti regionų valdžios institucijos.

(191)

Eksporto įsipareigojimui taikomas minimalus 20 % papildomos vertės reikalavimas. Eksportas gali būti vykdomas laukiant, kol bus suteiktas BIL; šiuo atveju numatyta importo apimtis nustatoma proporcingai pagal numatytą eksporto apimtį.

(192)

Įvykdžius eksporto įsipareigojimą, eksportuotojas gali prašyti perleisti BIL; faktiškai tai reiškia leidimą parduoti importo be muito licenciją rinkoje.

(193)

Vienas iš patikrintų eksportuojančių gamintojų tiriamuoju laikotarpiu naudojosi BIL.

(194)

Atleidimas nuo importo muitų yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Ji laikoma Indijos Vyriausybės finansiniu įnašu, nes dėl jo sumažėja pajamos iš muitų, kurios kitu atveju būtų surinktos, o tiriamiems eksportuotojams suteikiama lengvata, nes pagerėja jų likvidumas.

(195)

Be to, pagal teisės aktus BIL priklauso eksporto veiklos rezultatų, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(196)

Šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitu sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitu sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Visų pirma: i) pagal ją leidžiama grąžinti importo rinkliavas arba santykinai neapmokestinti jomis žaliavų, sunaudotų kitam produktui gaminti; ii) netaikoma jokia tikrinimo sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, ar ir kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo gauta papildomos naudos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose, ir iii) sertifikatų ir (arba) leidimų perleidžiamumas reiškia, kad eksportuotojas, kuriam suteiktas BIL, neprivalo faktiškai pasinaudoti sertifikatu žaliavoms importuoti.

(197)

Atskleidus faktus vienas atrinktas eksportuojantis Indijos gamintojas teigė, kad Indijoje taikoma tikrinimo sistema yra pagrįsta, veiksminga ir atitinka Indijos komercinę praktiką, todėl nebėra pagrindinės priežasties pripažinti schemą kompensuotina. Priešingai, nei teigta, atliekant tyrimą nebuvo patvirtinta, kad pagal Indijoje taikomą tikrinimo sistemą galima patikrinti, ar ir kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo gauta papildomos naudos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Be to, gamintojas taip pat neginčijo nei to, kad pagal šią sistemą galima grąžinti importo rinkliavas arba santykinai neapmokestinti jomis žaliavų, sunaudotų kitam produktui gaminti, nei to, kad dėl sertifikatų ir (arba) leidimų perleidžiamumo eksportuotojas, kuriam suteiktas BIL, neprivalo faktiškai pasinaudoti sertifikatu žaliavoms importuoti. Todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(198)

Jeigu netaikomos leistinos sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos arba pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos, kompensuotina lengvata – atsisakymas išieškoti visus importo muitus, paprastai mokamus už importuojamas žaliavas. Dėl to pažymima, kad pagrindiniame reglamente ne tik numatyta kompensuoti perviršinę atsisakytų išieškoti muitų sumą.

(199)

Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad perviršinė atsisakytų išieškoti muitų suma gali būti kompensuojama tik jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju šios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tai reiškia, kad nustačius, jog stebėsena nepakankama, pirmiau nurodyta išimtis sąlyginio apmokestinimo sistemoms netaikoma. Tokiu atveju taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (prarastų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamos perviršinės atsisakytų išieškoti muitų sumos. Kaip nurodyta pagrindinio reglamento II priedo II dalyje ir III priedo II dalyje, tokią perviršinę atsisakytų išieškoti muitų sumą apskaičiuoja ne tyrimą atliekanti institucija. Kitaip nei nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, tyrimą atliekančios institucijos užduotis – tik surinkti pakankamai įrodymų, kad tariama tikrinimo sistema yra netinkama.

(200)

Subsidijos suma bendrovėms, kurios naudojosi BIL, apskaičiuota remiantis nesurinktais importo muitais (pagrindiniu muitu ir specialiu papildomu muitu) už medžiagas, importuotas per tiriamąjį laikotarpį pagal poschemę (skaitiklis). Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta visai nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai per tiriamąjį laikotarpį kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(201)

Pagal šią schemą per tiriamąjį laikotarpį vienintelei nagrinėjamai bendrovei nustatyta subsidijų norma siekė 4,95 %.

(202)

Išsamus GPESS aprašymas pateiktas 2009–2014 m. UPP 5 skyriuje ir PV I 2009–2014 m. 5 skyriuje.

(203)

Teisę naudotis šia schema turi eksportuojantys gamintojai, taip pat su gamintojais susieti eksportuojantys prekiautojai ir paslaugų teikėjai.

(204)

Laikydamasi įsipareigojimo eksportuoti sąlygos, bendrovė gali importuoti gamybos priemones (naujas gamybos priemones ir naudotas iki 10 metų senumo gamybos priemones), mokėdama už jas sumažintą muitą. Todėl pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, Indijos Vyriausybė išduoda GPESS licenciją. Pagal šią schemą numatyta taikyti sumažintą 3 % importo muito normą visoms pagal šią schemą importuojamoms gamybos priemonėms. Vykdant eksporto įsipareigojimą importuotos gamybos priemonės turi būti panaudotos tam tikram eksportuojamų produktų kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį. Pagal 2009–2014 m. UPP gamybos priemones pagal GPESS galima importuoti mokant 0 % normos muitą, tačiau tokiu atveju eksporto įsipareigojimui įvykdyti skiriamas trumpesnis laikotarpis.

(205)

GPESS licencijos turėtojas gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Tokiu atveju vietos gamybos priemonių gamintojas gali pasinaudoti be muito importuojamų komponentų, reikalingų tokioms gamybos priemonėms pagaminti, importo lengvatomis. Arba toks vietos gamintojas gali prašyti, kad už gamybos priemonių tiekimą GPESS licencijos turėtojui jam būtų taikomos tariamo eksporto lengvatos.

(206)

Nustatyta, kad trys atrinktos bendrovės pagal GPESS gavo nuolaidų, kurios buvo skirtos nagrinėjamajam produktui per tiriamąjį laikotarpį.

(207)

GPESS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas laikomas Indijos Vyriausybės finansiniu įnašas, nes taikant šią nuolaidą sumažinamos Indijos Vyriausybės muitų pajamos, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Muito sumažinimas taip pat naudingas eksportuotojui, nes importuojant sutaupyti muitai padidina bendrovės likvidumą.

(208)

Be to, pagal teisės aktus GPESS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, nes neįsipareigojus eksportuoti negalima gauti šių licencijų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(209)

GPESS negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitu sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitu sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, netaikomos gamybos priemonėms, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(210)

Subsidijos suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka remiantis muitu, nesumokėtu už importuotas gamybos priemones, paskirstytu per laikotarpį, kuris atitinka tokių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį susijusiame pramonės sektoriuje. Vėliau per tiriamąjį laikotarpį gauta subsidijos suma apskaičiuota visą nesumokėtų muitų sumą išdėstant per nusidėvėjimo laikotarpį. Tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama tiriamajam laikotarpiui, pakoreguota, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos lengvatos vertė per tam tikrą laikotarpį. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka tiriamuoju laikotarpiu Indijoje galiojusi komercinių palūkanų norma. Pateikus pagrįstus prašymus, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą kaip skaitiklį, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją.

(211)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ši subsidijos suma buvo paskirstyta tam tikrai eksporto apyvartai per tiriamąjį laikotarpį kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(212)

Atskleidus faktus du atrinkti eksportuojantys Indijos gamintojai paprašė iš naujo išnagrinėti subsidijos sumos apskaičiavimo metodą. Jie teigė, kad GPES licencijos galiojimas gali būti panaikintas ir dėl to viešieji gamybos priemonių pirkimai būtų vykdomi vietoje ir jiems būtų taikomas centrinis akcizas. Tačiau šiuo atveju nebuvo aiškiai nurodytos licencijos, kurių galiojimas panaikintas. Be to, šis klausimas nebuvo keltas atliekant tyrimą, per kurį būtų buvę galima tinkamai patikrinti šį tvirtinimą. Bet kuriuo atveju subsidijos suma apskaičiuota remiantis patikrintos bendrovės įrašais apie pagal šią schemą pirktas žaliavas. Todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(213)

Trims nurodytoms bendrovėms pagal šią schemą per tiriamąjį laikotarpį nustatytos atitinkamai 0,37, 0,40 ir 0,46 % subsidijų normos.

(214)

Skatindama pramonės plėtrą mažiau išsivysčiusiuose valstijos regionuose, Maharaštros Vyriausybė nuo 1964 m. skatina besiplečiančias įmones kurtis besivystančiuose valstijos regionuose naudojantis schema, bendrai žinoma kaip lengvatų paketo schema. Nuo schemos galiojimo pradžios ji kelis kartus iš dalies pakeista, o atliekant šį tyrimą remtasi 2001 ir 2007 m. redakcijomis. 2001 m. kovo 31 d. 2001 m. lengvatų paketo schema, į kurią įtraukta Rezoliucija Nr. IDL-1021/(CR-73)/IND-8. 2007 m. kovo 30 d. 2007 m. lengvatų paketo schema, į kurią įtraukta Rezoliucija Nr. PSI-1707/(CR-50)/IND-8.

(215)

Minėtose rezoliucijose išvardytos pramonės šakų ir bendrovių kategorijos, kurioms gali būti suteikta teisė naudotis lengvatomis.

(216)

Kad paskatintų pramonės įmonių steigimą mažiau išsivysčiusiose teritorijose, Maharaštros Vyriausybė numatė paskatų paketą, skirtą padėti pramonės bendrovėms steigtis ir plėstis besivystančiame Maharaštros valstijos regione. Rezoliucijos I priede išvardytos valstijos teritorijos, kurios pagal šią schemą turi teisę naudotis lengvatomis. Tačiau pagal 2007 m. schemą paskatomis galima naudotis tik jeigu pagal 2007 m. schemą išduotas teisės naudotis lengvatomis sertifikatas, kurio gavėjas atitinka tokiame sertifikate išdėstytas išlygas ir (arba) sąlygas. Teisės naudotis lengvatomis sertifikatą išduoda įgyvendinančioji agentūra (valstybės įstaiga) ir jis galioja nuo tos dienos, kai gavėjas (dar vadinamas teisę naudotis lengvatomis turinčia bendrove) pradeda vykdyti komercinę gamybą.

(217)

—

atleidimu nuo elektros mokesčio (toliau – AEM),

—

pramonės skatinimo subsidija (toliau – PSS).

(218)

AEM suteikiamas naujoms teisę naudotis lengvatomis turinčioms bendrovėmis, įsteigtoms konkrečioje teritorijoje, teisės naudotis lengvatomis sertifikate nurodytu laikotarpiu. Šiuo atveju du nurodyti eksportuojantys gamintojai yra atleisti nuo elektros mokesčio atitinkamai 9 ir 7 metų laikotarpiui. Kitose valstijos srityse 100 % į eksportą orientuotos bendrovės, informacinių technologijų ir biotechnologijų bendrovės taip pat atleidžiamos nuo elektros mokesčio 10 metų.

(219)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad vienas Maharaštroje įsikūręs eksportuojantis gamintojas tiriamuoju laikotarpiu naudojosi atleidimo nuo elektros mokesčio poscheme.

(220)

PSS gavėjas turi teisę į subsidiją, kuri lygi 75–100 % reikalavimus atitinkančių investicijų sumos iš jos atėmus subsidijų, gautų pagal lengvatų paketo schemos poschemes, kaip antai AEM, sumą. Subsidija išmokama per teisės naudotis lengvatomis sertifikate nurodytą laikotarpį ir negali viršyti per tą patį laikotarpį Maharaštros valstijai mokėtinos PVM sumos. Reikalavimus atitinkančios investicijos – tai pastatams, gamykloms ir įrengimams skirtos kapitalo sąnaudos.

(221)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad du Maharaštroje įsikūrę eksportuojantys gamintojai tiriamuoju laikotarpiu naudojosi PSS poscheme.

(222)

Atskleidus faktus du atrinkti eksportuojantys Indijos gamintojai teigė, kad Maharaštros Vyriausybės siūloma PSS poschemė nei tiesiogiai, nei netiesiogiai netaikoma poliesterių kuokštelinių pluoštų gamybos, apdirbimo ar eksporto etapams ir kad naudos dydis priklauso nuo viduje sumokėtų mokesčių sumos. Jie taip pat teigė, kad schema siekiama ne suteikti lengvatas eksportuojantiems gamintojams, bet kompensuoti sąnaudas, patirtas dėl menko regiono išsivystymo, todėl schema negali būti laikoma kompensuotina. Be to, jie tvirtino, kad schema turėtų būti laikoma kapitalo subsidija, o ne pasikartojančia subsidija, ir kad visa gauta nauda turėtų būti paskirstyta per įprastą subsidijuojamo kapitalo nusidėvėjimo laikotarpį. Šiuo atveju atlikus tyrimą nustatyta, kad, kaip minėta 220 konstatuojamojoje dalyje, dotacija kasmet skiriama reikalavimus atitinkančioms investicijoms – su pastatais, gamyklomis ir įranga susijusioms išlaidoms. Tokios investicijos tiesiogiai susijusios su poliesterių kuokšteliniais pluoštais. Vien tai, kad metinė suma, kurios galima prašyti, yra ribojama pagal per tą patį laikotarpį Maharaštros Vyriausybei sumokėtų vidaus mokesčių sumą, nepakeičia fakto, kad kasmet Maharaštros Vyriausybės gautos lėšos sudaro Indijos Vyriausybės finansinį įnašą, dėl kurio tiriamiems eksportuojantiems gamintojams suteikiama lengvata. Galiausiai kasmet mokama dotacija neturi kapitalo subsidijos požymių, net jei tokio mokėjimo kilmė yra investicijos į gamybos priemones. Todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(223)

Abi poschemės yra subsidijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, t. y. Indijos Vyriausybės finansinis įnašas, kuriuo tiriamiems eksportuotojams suteikta lengvata.

(224)

Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje, šios subsidijavimo poschemės laikomos konkrečiai taikomomis, nes pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi pagalbą teikianti institucija, teisė naudotis šia schema suteikiama tam tikroms nurodyto geografinio regiono bendrovėms.

(225)

Todėl ši subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

(226)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuojama subsidijos gavėjui suteiktos naudos, susijusios su nagrinėjamuoju produktu, išraiška, nustačius, kad tokios naudos suteikta tiriamuoju laikotarpiu. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi ši suma (skaitiklis) buvo paskirstyta bendrai eksportuojančio gamintojo nagrinėjamojo produkto pardavimo apyvartai tiriamuoju laikotarpiu, nes subsidija nepriklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą ar vežtą kiekį.

(227)

Pagal AEM poschemę nustatyta subsidijos norma vienintelei bendrovei, kuriai taikoma ši lengvata, buvo 0,31 %.

(228)

Pagal PSS poschemę nustatyta subsidijos norma nurodytoms bendrovėms tiriamuoju laikotarpiu buvo atitinkamai 1,03 ir 1,91 %.

(229)

Remiantis nustatytais faktais, bendra patikrintiems eksportuojantiems gamintojams suteiktų kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, sudarė nuo 4,16 % iki 7,65 %, kaip nurodyta lentelėje:

1 lentelė

Kompensuotinų subsidijų suma. Indija

(230)

Remiantis skunde ir Komisijos klausimyno atsakymuose pateikta informacija tirtos šios schemos, kurias taikydama Vietnamo Vyriausybė tariamai teikė subsidijas:

(231)

Komisija išnagrinėjo visas skunde nurodytas schemas. Nagrinėjant kiekvieną schemą buvo tiriama, ar pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį galima nustatyti, ar Vietnamo Vyriausybė skyrė finansinį įnašą eksportuojantiems gamintojams, ir pastarųjų gautą naudą. Atlikus tyrimą nustatyta, kad šiuo atveju bet kokia su tiriamomis schemomis susijusi nauda yra mažesnė už de minimis sumą, nustatytą pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalyje (4). Todėl laikoma, kad nebūtina daryti išvadų dėl atskirų schemų kompensuotinumo.

(232)

Vis dėlto siekiant aiškumo ir skaidrumo toliau pateikiama informacija apie schemas ir nurodomos atitinkamos atskiroms bendrovėms taikomų subsidijų normos, neatsižvelgiant į tai, ar subsidijos laikomos kompensuotinomis, ar ne. Nauda buvo apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 6 straipsniu.

(233)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad tiriami eksportuojantys Vietnamo gamintojai nesinaudojo šiomis schemomis:

(234)

Dėl poliesterių kuokštelinių pluoštų tiekimo pramonei per valstybines įmones už mažesnį nei tinkamas atlygį – skunde tvirtinama, kad Vietnamo gamintojai PTA/MEG, kurie gali būti naudojami kaip pagrindinė žaliava gaminant poliesterių kuokštelinius pluoštus, įsigijo subsidijuojamomis kainomis. Tačiau atliekant tyrimą nustatyta, kad nė vienas iš tirtų eksportuojančių gamintojų nenaudojo PTA/MEG kaip pagrindinės žaliavos, jie visi naudojo perdirbtus PET butelius arba PET butelių dribsnius.

(235)

Atskleidus faktus skundo pateikėjas pažymėjo, kad Komisija iš dalies išnagrinėjo tik vieną iš jų, t. y. PTA/MEG tiekimą subsidijuojamomis kainomis. Dėl šios programos skundo pateikėjas teigė, kad tai, kaip buvo atrinktos bendrovės, ir tai, kad didieji Vietnamo poliesterių kuokštelinių pluoštų gamintojai nebuvo įtraukti į tyrimą, turėjo poveikio priimant sprendimą dėl šios programos. Skundo pateikėjas taip pat nurodė kitas Vietname tariamai vykdomas subsidijavimo programas ir skunde pateikė informacijos apie jas.

(236)

Kaip Komisija paaiškino 32–34 ir 42 konstatuojamosiose dalyse, Vietnamo atveju bendrovių atranka nebuvo reikalinga, nes visi Vietnamo eksportuojantys gamintojai išreiškė norą bendradarbiauti, o trys atsakymus pateikę bendradarbiaujantys gamintojai vykdo 99 % importo iš Vietnamo. Todėl skundo pateikėjo teiginiai dėl bendrovių atrankos netaikytini tyrimo išvadoms. Be to, vien todėl, kad Vietname yra kitų stambių poliesterių kuokštelinių pluoštų gamintojų, nekyla abejonių dėl bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų tipiškumo. Komisija patvirtina, kad ji siekė gauti informacijos ir atsakymus dėl visų skunde nurodytų tariamų subsidijų, įskaitant subsidijas, kurias skundo pateikėjas nurodė pastabose, pateiktose atskleidus faktus, tačiau buvo nustatyta, kad bendradarbiaujantys eksportuotojai šiomis subsidijomis nesinaudojo. Komisija pateikė išsamią informaciją apie PTA/MEG tiekimą, nes skunde tvirtinta, kad pagal šią programą tariamai galėjo būti teikiamos didelės kompensuotinos subsidijos.

(237)

Nustatyta, kad tiriami Vietnamo eksportuojantys gamintojai tiriamuoju laikotarpiu naudojosi toliau nurodytomis schemomis.

(238)

Vietnamo plėtros bankas (toliau – VPB) – tai 2006 m. Sprendimu Nr. 108/2006/QD-TTg įsteigtas valstybinis politikos bankas, kurio užduotis – įgyvendinti valstybės politiką, susijusią su investicijų į vystymąsi kreditais ir eksporto kreditais. Tiriamuoju laikotarpiu VPB administravo kai kurių komercinių bankų suteiktų paskolų palūkanų normų subsidijų programą. Pagal šią programą bendrovių grupės „Thai Binh Group“ bendrovės buvo sudariusios sutartis su VPB dėl BIDV ir „Vietcom Bank“ suteiktų paskolų.

(239)

Programos teisinis pagrindas yra 2011 m. rugpjūčio 30 d. Potvarkis Nr. 75/2011/ND-CP, kuriuo pakeičiami potvarkiai Nr. 151/2006/ND-CP, Nr. 106/2008/ND-CP ir Nr. 106/2004 ND-CP. Tais atvejais, kai sutartys buvo pasirašytos iki Potvarkio Nr. 75/2011 taikymo, taikomi ankstesni potvarkiai.

(240)

Pagal šią programą gauta nauda yra VPB siūlomų palūkanų normų ir komercinių bankų šioms dviem bendrovėms suteiktoms paskoloms taikomų palūkanų normų skirtumas. Programa taikoma komercinių bankų ilgalaikėms ir vidutinės trukmės paskoloms, skirtoms investiciniams projektams finansuoti.

(241)

Dėl šios schemos gautos naudos dydis svyravo nuo 0 iki 0,28 %.

(242)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad didelė dalis Vietnamo bankų sektoriaus priklauso valstybei; tiriamuoju laikotarpiu beveik 50 % paskolų Vietname buvo išdavę 5 dideli valstybiniai bankai (5). Užsienio subjektams taikomi apribojimai, susiję su Vietname įsteigtų bankų nuosavybe (6). Komerciniams bankams nurodoma teikti paskolų palūkanų subsidijas (7). Vietnamo valstybinis bankas nustato didžiausią leidžiamą palūkanų normą, kurią komerciniai bankai gali taikyti kai kuriems juridiniams asmenims (8). Iš turimos informacijos matyti, kad valstybiniai komerciniai bankai siūlo mažesnes palūkanų normas nei kiti bankai.

(243)

Keliuose Vietnamo įstatymuose, susijusiuose su bankų sektoriumi ir skolinimu, nurodytos lengvatinės paskolos. Pavyzdžiui, 2001 m. taisyklėje Nr. 1627 nurodytos paskolos, teiktinos vartotojams, kuriems taikoma lengvatinių kreditų politika (20 ir 26 straipsniai), arba Įstatyme dėl kredito institucijų nurodyti lengvatiniai kreditai (27 straipsnis).

(244)

Subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, tiriamuoju laikotarpiu suteiktą naudą. Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio b punktą gavėjams suteikta nauda laikomas sumos, kurią bendrovė moka už lengvatinę paskolą, ir sumos, kurią bendrovė mokėtų už panašią rinkoje gautą komercinę paskolą, skirtumas.

(245)

Iš 242 ir 243 konstatuojamosiose dalyse pateiktos informacijos galima spręsti, kad Vietnamo finansų sektoriuje yra didelių iškraipymų. Todėl Komisija dėl lengvatinių paskolų gautai naudai apskaičiuoti naudojo išorinį lyginamąjį dydį. Kaip nurodyta 231 konstatuojamojoje dalyje, tai nedaro poveikio dėl lengvatinio skolinimo atsiradusiam subsidijos kompensuotinumui. Be to, kadangi subsidijavimas yra de minimis, Komisija nepadarė galutinių išvadų dėl to, ar minėti bankai yra valstybinės įstaigos ir ar bankų vykdomas kredito rizikos vertinimas yra pakankamas.

(246)

Išorinio lyginamojo dydžio reikėjo tik Vietnamo dongais suteiktų paskolų atveju, nes nebuvo rasta įrodymų dėl JAV doleriais suteiktų paskolų subsidijavimo. Iš bendradarbiaujančių bendrovių tik „Thai Binh Group“ paskolą gavo Vietnamo dongais. Išorinis lyginamasis dydis apskaičiuotas naudojant 48 mažesnes nei vidutinės pajamas (BVP) gaunančių šalių paskolų palūkanų normas, taikytas vėliausiu laikotarpiu, kurio duomenys žinomi (2012 m.). Šios šalys pasirinktos, nes BVP panašus į Vietnamo. Vėliau šie dydžiai buvo pakoreguoti pagal infliaciją tiriamuoju laikotarpiu, kad būtų nustatytos faktinės palūkanų normos, ir buvo apskaičiuotas 48 šalių vidurkis šalims, kurių duomenys buvo žinomi. Šalių palūkanų ir infliacijos normų šaltinis – Pasaulio bankas. Vidutinė faktinė palūkanų norma šiose mažesnes nei vidutinės pajamas gaunančiose šalyse tiriamuoju laikotarpiu buvo 8,23 %. Šis išorinis lyginamasis dydis buvo palygintas su nurodytomis bendrovėms Vietnamo dongais suteiktoms paskoloms taikytomis palūkanų normomis, pakoreguotomis pagal infliaciją.

(247)

Dėl šios programos gautos naudos dydis svyravo nuo 0 iki 1,34 %.

(248)

Atskleidus faktus Vietnamo Vyriausybė nesutiko su išvadomis dėl Vietnamo finansų sistemos iškraipymų ir nurodė, kad Komisija turėjo įvertinti, ar valstybiniai komerciniai bankai yra valstybinės įstaigos ir ar jų atliktas kreditų rizikos vertinimas buvo pakankamas. Vietnamo Vyriausybės nuomone, ši analizė būtų turėjusi įtakos išvadai dėl finansinio įnašo buvimo ir išorinio lyginamojo dydžio naudojimo, siekiant nustatyti pagal šią programą gautą naudą.

(249)

Kaip nurodyta 242 ir 243 konstatuojamosiose dalyse, iš informacijos ir įrodymų, surinktų atliekant tyrimą, matyti, kad Vietnamo bankų sistemoje yra didelių iškraipymų. Dėl šių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento taisykles apskaičiuojant naudos (jei nustatyta) sumą turi būti naudojamas išorinis lyginamasis dydis. Kadangi eksportuojančių Vietnamo gamintojų gauta nauda yra de minimis, Komisija nemano, kad reikia nagrinėti, ar bankai yra valstybinės įstaigos ir (arba) ar rizikos vertinimas yra pakankamas, kaip paaiškinta 231 ir 232 konstatuojamosiose dalyse.

(250)

Abiem bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams buvo suteiktos teisės naudotis žeme, esančia specialiose pramoninėse zonose. Bendrovių grupei „Thai Binh Group“ žemėnaudos teises tiesiogiai suteikė valstybė; bendrovei „Vietnam New Century Polyester Fibre Co Ltd.“ (toliau – VNC) žemę subnuomos pagrindu nuomojasi per pusiau valstybinę bendrovę.

(251)

„Thai Binh Group“ skirti trys žemės sklypai pramoninėje zonoje. Atliekant tyrimą ši bendrovių grupė buvo visiškai atleista nuo dviejų sklypų nuomos mokesčio. Atleidimas nuo mokesčio grindžiamas Potvarkiu Nr. 121/2010/ND-CP ir Potvarkiu Nr. 142/2005/ND-CP. Bendrovių grupė taip pat nemokėjo trečio sklypo nuomos mokesčio, nes šiuo metu vyksta administracinė atleidimo nuo šio mokesčio procedūra. Nuomos mokesčiai, nuo kurių atleista, yra daug mažesni nei bendrovių grupės mokami nuomos mokesčiai už panašius sklypus, esančius netoli pramoninės zonos, taip pat atrodo, kad jie yra daug mažesni už regione įprastas žemės kainas.

(252)

VNC suteikta žemėnaudos teisių išimtis nebuvo visiška, tačiau buvo aišku, kad tiriamuoju laikotarpiu ji gavo naudą. VNC subnuomos pagrindu nuomojasi tris sklypus iš pusiau valstybinės bendrovės. Nors Vietnamo Vyriausybė teigė, kad šiuos tris sandorius sudarė privatūs subjektai, turima informacija neatitinka šio teiginio. VNC išduotoje investicijų licencijoje žemės nuoma nurodyta kaip lengvata. Licencijoje Quang Ninho provincijos Liaudies komitetas įpareigoja VNC žemę nuomotis iš šios bendrovės. Be to, pirminėje pusiau valstybinės bendrovės, kuri nuomoja žemės sklypą VNC, ir vietos žemės sklypų institucijos sutartyje nurodyta, kad tolesnis žemės perdavimas galimas tik įvykdžius tam tikras žemės sklypų institucijos nustatytas sąlygas. Tai rodo, kad valstybė dalyvauja dviem šalims sudarant sandorį dėl žemės.

(253)

Siekdama įvertinti naudą, Komisija palygino žemas pramoninėse zonose esančių žemės sklypų kainas, susijusias su sandoriais, ir lyginamąją panašių žemės sklypų kainą. Atliekant tyrimą nustatyta požymių, kad Vietnamo žemės rinka gali būti reguliuojama ir yra iškraipoma dėl Vyriausybės įsikišimo, nes žemėnaudos teisėms, susijusioms su numatytose pramoninėse zonose esančia žeme, ir (arba) skatinamiems verslo sektoriams taikomos lengvatos arba jų sąnaudos atlyginamos pirmumo tvarka. Šiuo konkrečiu atveju Komisija nustatė, kad sandoris dėl žemėnaudos teisių yra pakankamai patikimas, nes atitinkama žemė nėra remiamoje pramoninėje zonoje ir nagrinėjamos bendrovės veikla nesusijusi su poliesterių kuokšteliniais pluoštais bei nėra skatinama įgyvendinant Vyriausybės politiką. Šio sandorio kainos naudojamos kaip lyginamosios kainos, siekiant atlikti vertinimą, bet nedarant poveikio išvadoms dėl bendros padėties Vietnamo žemės rinkoje.

(254)

Dėl šios schemos gautos naudos dydis svyravo nuo 0,17 iki 0,37 %.

(255)

Abiem bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, atsižvelgiant į jų investicijų licencijose nustatytus atleidimo nuo mokesčių atvejus, buvo taikomos tiesioginių mokesčių lengvatos. Teisinis šių lengvatų pagrindas yra Potvarkis Nr. 164/2003/ND-CP, pakeistas potvarkiais Nr. 124/2008/ND-CP ir 122/2011/ND-CP, Aplinkraštis Nr. 140/2012, Potvarkis Nr. 164/2003/ND-CP, iš dalies pakeistas ir papildytas Potvarkiu Nr. No.152/204/ND-CP dėl atleidimo nuo importuojamai įrangai taikomų muitų ir PVM.

(256)

Remiantis pirmiau nurodytais teisės aktais, atleidimas nuo tiesioginių mokesčių arba jų sumažinimas taikomas, inter alia, specialiosiose pramoninėse zonose ir (arba) parkuose įsikūrusioms bendrovėms arba daug darbuotojų įdarbinančioms bendrovėms, arba tam tikruose ūkio sektoriuose veiklą vykdančioms bendrovėms.

(257)

Subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, tiriamuoju laikotarpiu suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda laikoma pagal įprastinę mokesčių normą mokėtinų visų mokesčių suma, iš jos atėmus mokesčio, sumokėto taikant lengvatinę mokesčio normą, sumą, arba atitinkamai mokesčio, nuo kurio buvo visiškai atleista, suma. Subsidija laikomos sumos grindžiamos naujausiomis metinėmis mokesčių deklaracijomis. Subsidija buvo paskirstyta visai bendrovei ir išreikšta Sąjungos eksporto apyvarta CIF kainomis.

(258)

Dėl šios schemos gautos naudos dydis svyravo nuo 0,11 iki 0,36 %.

(259)

Abu bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai tiriamuoju laikotarpiu buvo atleisti nuo importuojamoms žaliavoms taikomų muitų. Šio atleidimo nuo muitų teisinis pagrindas yra Importo ir eksporto mokesčių įstatymas Nr. 45/2005/QH11, įgyvendintas Potvarkiu Nr. 87/2010/ND-CP. Tikrinimo ir priežiūros sistemos taisyklės bei procedūros nustatytos Aplinkraštyje Nr. 194/2010TT.

(260)

Vietnamo Vyriausybė klausimyno atsakymuose nurodė, kad ji taiko muitų grąžinimo/laikino netaikymo sistemą. Pagal teisės aktus lengvata taikoma importuojamoms žaliavoms, kurios naudojamos gaminant eksportuojamus produktus. Muitai gali būti grąžinami pagal to, kiek importuotų žaliavų sunaudojama gaminant galutinį eksportuojamą produktą, santykį.

(261)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nė vienas iš dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų negavo jokios ekonominės naudos pagal šią schemą. Nors jie buvo atleisti nuo žaliavų importo muito, tiriamuoju laikotarpiu nenustatyta jokių perviršinių atsisakytų išieškoti muitų sumų. Abiejų bendrovių nagrinėjamojo produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo palyginti mažas. Be to, didelę dalį pagrindinių žaliavų jos įsigydavo iš vietos šaltinių, nes jų importuojamo kiekio eksportuojamo nagrinėjamojo produkto gamybai neužteko.

(262)

Remiantis pirmiau išdėstytais faktais, manyta, kad nebūtina daryti išvados dėl to, ar nurodyta sąlyginio apmokestinimo muitu sistema atitinka PPO taisykles ir pagrindinio reglamento II ir III priedų straipsnius.

(263)

Atskleidus faktus Vietnamo Vyriausybė pritarė Komisijos išvadoms dėl šios programos. Tačiau ji taip pat siekė pabrėžti, kad Vietnamo sąlyginio apmokestinimo muitu sistema visiškai atitinka pagrindinio reglamento II ir III priede nustatytas taisykles, nors šiuo klausimu išvados nebuvo pateiktos. Komisija atkreipė dėmesį į šią Vietnamo Vyriausybės poziciją. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad eksportuojančių Vietnamo gamintojų gauta nauda buvo de minimis, Komisija pakartoja savo poziciją, kad nebūtina šio tyrimo tikslu nagrinėti, ar sąlyginio apmokestinimo muitu schema atitinka pagrindinio reglamento II ir III prieduose išdėstytas taisykles, kaip paaiškinta 231 ir 232 konstatuojamosiose dalyse.

(264)

Abu bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai tiriamuoju laikotarpiu buvo atleisti nuo importuojamiems įrenginiams taikomų muitų ir PVM. Šio atleidimo nuo muitų teisinis pagrindas yra Importo ir eksporto mokesčių įstatymas Nr. 45/2005/QH11, įgyvendintas Potvarkiu Nr. 87/2010/ND-CP. Tikrinimo ir priežiūros sistemos taisyklės bei procedūros nustatytos Vyriausybės potvarkyje Nr. 154./2005/N-CP, Aplinkraštyje Nr. 194/2010TT ir Aplinkraštyje Nr. 117/2011.

(265)

Bendrovių buvo paprašyta pateikti informacijos apie per pastaruosius 10 metų importuotus įrengimus. Nors buvo aišku, kad dėl šios schemos bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai galėjo gauti didesnę naudą, tačiau bendrai ji nebuvo didelė. Taip buvo todėl, kad bendrovių vykdomas įrengimų importas buvo nedidelis, palyginti su poliesterių kuokštelinių pluoštų pardavimo ES apyvarta. Be to, nauda sumažėjo dėl įrenginių nusidėvėjimo per tam tikrą laikotarpį (paprastai 10 metų), todėl tiriamuoju laikotarpiu gauta nauda buvo atitinkamai mažesnė.

(266)

Dėl šios schemos gautos naudos dydis svyravo nuo 0,08 iki 0,01 %.

(267)

Pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento nuostatas eksportuojantiems Vietnamo gamintojams apskaičiuota subsidijų suma, išreikšta ad valorem, svyruoja nuo 0,6 iki 2,31 %. Subsidijų skirtumas visos šalies mastu yra pirmiau nurodytų dviejų dydžių svertinis vidurkis, t. y. 1,25 %. Pirmiau apibūdintos subsidijos buvo teikiamos visos bendrovės mastu ir buvo išreikštos Sąjungos eksporto apyvartos CIF kainomis procentine dalimi.

(268)

Atskleidus faktus skundo pateikėjas teigė, kad neaišku, kaip Komisija apskaičiavo šį subsidijų skirtumo intervalą ir kodėl Komisija skaičiavimams nenaudojo aukštesniojo rodiklio, kuris būtų viršijęs de minimis ribą. Kaip Komisija paaiškino ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje, bendra bendradarbiaujantiems eksportuojantiems Vietnamo gamintojams suteiktų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, svyruoja nuo 0,6 iki 2,31 %. Vis dėlto apskaičiavus nustatyta, kad vidutinis svertinis subsidijų skirtumo vidurkis kiekvienai šaliai yra 1,25 %, o tai mažiau už de minimis sumą. Ši metodika nuolat naudojama subsidijų skirtumo vidurkiui kiekvienai šaliai apskaičiuoti pagal atitinkamas pagrindinio reglamento taisykles.

(269)

Vietname šalies mastu taikoma subsidijų norma yra 1,25 %. Kadangi šis skirtumas yra de minimis, prieita prie išvados, kad turėtų būti baigtas tyrimas dėl Vietnamo kilmės importo, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalyje.

(270)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu gamino 18 Sąjungos gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(271)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 401 000 tonų. Komisija šį kiekį apskaičiavo remdamasi visa turima informacija, susijusia su Sąjungos pramone, kaip antai patikrintais atrinktų bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų gamybos duomenimis, taip pat skundo pateikėjo pateiktais duomenimis. Kaip nurodyta 10 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti keturi Sąjungos gamintojai, kurie pagamino 54 % viso Sąjungoje pagaminto panašaus produkto kiekio.

(272)

Komisija nustatė Sąjungos suvartojimą pagal Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtį, naudodamasi skundo pateikėjo pateiktais duomenimis ir importo iš trečiųjų šalių duomenimis, grindžiamais Eurostato duomenimis.

(273)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (t)

(274)

2011 m. Sąjungos suvartojimas pasiekė aukščiausią lygį dėl išaugusių medvilnės kainų, kurių augimą lėmė su 2010 m. medvilnės derliumi susiję sunkumai. Dėl šios priežasties išaugo poliesterių kuokštelinių pluoštų kaip medvilnės pakaitalo paklausa, kuri vėl sumažėjo kitais metais. Tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje vėl nustatytas 6 % didesnis suvartojimas.

(275)

Komisija nagrinėjo, ar nagrinėjamųjų šalių kilmės poliesterių kuokštelinių pluoštų importą reikėtų vertinti bendrai pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 3 dalį.

(276)

Nustatytas su Kinijos Liaudies Respublikos ir Vietnamo importu susijusių subsidijų skirtumas buvo mažesnis už de minimis sumą, nustatytą pagrindinio reglamento 8 straipsnio 3 dalies a punkte.

(277)

Taigi neįvykdytos kumuliacijos sąlygos, todėl priežastinio ryšio analizė apsiriboja tik importo iš Indijos poveikiu.

(278)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato pateiktais duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta remiantis importo iš Indijos apimtimi, apskaičiuota kaip viso Sąjungos suvartojimo dalis (kuri apskaičiuota prie viso Sąjungos gamintojų pardavimo apimties pridėjus visą poliesterių kuokštelinių pluoštų importą į Sąjungą).

(279)

Importo iš Indijos į Sąjungą raida:

3 lentelė

Importo apimtis (t) ir rinkos dalis

(280)

Bendrai importo iš Indijos apimtis išliko gana stabili ir nagrinėjamuoju laikotarpiu sudarė 6–7,5 % Sąjungos rinkos dalies.

(281)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato statistiniais duomenimis ir bendradarbiaujančių eksportuotojų pateiktais patikrintais duomenimis. Priverstinis kainų mažinimas dėl importo nustatytas remiantis bendradarbiaujančių eksportuotojų ir bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pateiktais patikrintais duomenimis.

(282)

Importo iš Indijos į Sąjungą vidutinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kainos (EUR už toną)

(283)

2011 m., t. y. tais pačiais metais, kai kilo pirmiau minėta medvilnės krizė, stebėtas poliesterių kuokštelinių pluoštų kainų šuolis. Vėlesniais metais kainos sumažėjo, tačiau išliko aukštesnės nei 2010 m. buvusi kaina. Tiriamuoju laikotarpiu poliesterių kuokštelinių pluoštų kaina buvo 18 % didesnė nei 2010 m.

(284)

Komisija priverstinį kainų mažinimą tiriamuoju laikotarpiu apskaičiavo palyginusi atrinktų bendradarbiaujančių Indijos gamintojų pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje nustatytas importuojamų kiekvienos rūšies produktų vidutines svertines importo kainas, pakoreguotas pagal importo muitą ir sąnaudas po importo, su atrinktų Sąjungos gamintojų tos pačios rūšies produktų vidutinėmis svertinėmis pardavimo kainomis, nustatytomis nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje ir pakoreguotomis EXW sąlygomis.

(285)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gauti rezultatai išreikšti atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo dėl importo iš Indijos į Sąjungos rinką skirtumas buvo nuo 4,1 iki 43,7 %.

(286)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalį nagrinėjant subsidijuoto importo poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(287)

Kaip minėta 10 konstatuojamojoje dalyje, siekiant nustatyti galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(288)

Siekdama nustatyti žalą, Komisija atskyrė makroekonominius žalos rodiklius nuo mikroekonominių. Komisija makroekonominius rodiklius įvertino remdamasi skunde pateiktais duomenimis, tyrimo metu skundo pateikėjo pateikta papildoma informacija ir Eurostato duomenimis. Šie duomenys susiję su visais Sąjungos gamintojais. Komisija mikroekonominius rodiklius įvertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais tinkamai patikrintais duomenimis. Laikyta, kad abu duomenų rinkiniai buvo tipiški Sąjungos pramonės ekonominės padėties atžvilgiu.

(289)

Makroekonominiai rodikliai yra šie: gamyba, gamybos pajėgumas, panaudoti pajėgumai, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas ir našumas.

(290)

Mikroekonominiai rodikliai yra šie: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(291)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(292)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis išaugo 11 %. Gamybos apimtis augo tik tiriamuoju laikotarpiu (kuris apima 12 paskutinių nagrinėjamojo laikotarpio mėnesių). Per dalį nagrinėjamojo laikotarpio, buvusio prieš tiriamąjį laikotarpį (t. y. 2011 ir 2012 m.), Sąjungos pramonės gamybos apimtis mažėjo arba nekito.

(293)

Priešingai, gamybos pajėgumai mažėjo – tiriamuoju laikotarpiu jie sumažėjo 5 %. Dėl šios tendencijos ir dėl 292 konstatuojamojoje dalyje nurodyto gamybos apimties augimo, pajėgumų naudojimas išaugo 17 %. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad 2010 m., kuriais grindžiama tendencijų analizė, pajėgumų naudojimas kapitalo imliuose pramonės sektoriuose, kaip antai poliesterių kuokštelinių pluoštų pramonės sektorius, buvo žemas – pajėgumų naudojimo koeficientas tiriamuoju laikotarpiu buvo 85,9 %.

(294)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(295)

2011 ir 2012 m. pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje sumažėjo, o tiriamuoju laikotarpiu ji šiek tiek paaugo. Vis dėlto bendrai pardavimo apimtis smuko 6 %, palyginti su 2010 m.

(296)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės rinkos dalis labai sumažėjo. Rinkos dalis labiausiai susitraukė 2011 m., tačiau ji mažėjo ir 2012 m., ir tiriamuoju laikotarpiu, dėl to nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso prarasta 11 % rinkos dalies.

(297)

Nepaisant nedidelio Sąjungos suvartojimo augimo nagrinėjamuoju laikotarpiu (paaugo 6 %) ir didesnės Sąjungos gamintojų gamybos apimties (paaugo 11 %), Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis sumažėjo 6 %.

(298)

Užimtumo ir našumo raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(299)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat augo darbuotojų skaičius (augimas sudarė 6 %), taip pat didėjo gamybos apimtis, kaip nurodyta 292 konstatuojamojoje dalyje.

(300)

2011 ir 2012 m. našumas sumažėjo, nes tais metais darbuotojų skaičius augo, o gamybos apimtis nesikeitė. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu našumas padidėjo 4 %.

(301)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių vieneto pardavimo nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(302)

Pardavimo kainos Sąjungoje labiausiai augo 2011 m., kai poliesterių kuokštelinių pluoštų pardavimo kaina buvo 25 % didesnė nei vidutinė pardavimo kaina 2010 m. Taip atsitiko dėl 2011 m. medvilnės krizės, kai išaugo poliesterių kuokštelinių pluoštų kaip medvilnės, kurios trūko dėl menko 2010 m. derliaus, pakaitalo paklausa. Bendrai nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo kainos Sąjungoje padidėjo 16 %.

(303)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat padidėjo vieneto gamybos sąnaudos, kurios didžiausios buvo 2011 m. dėl tais metais išaugusios degalų kainos – svarbaus sąnaudų komponento – ir siekė 15 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu vieneto gamybos sąnaudos iš viso išaugo 6 %.

(304)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui

(305)

Vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui 2011 m. sumažėjo, o vėlesniais metais nežymiai padidėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu stebėtas 3 % augimas.

(306)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(307)

Laikotarpio pabaigos atsargų padaugėjo (išskyrus 2012 m.); tiriamuoju laikotarpiu bendras augimas siekė 21 %. Taip pat augo ir gamybos apimtis (iš viso 11 %), tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo apimtis sumažėjo (iš viso 6 %). Šios tendencijos buvo matyti ir iš laikotarpio pabaigos atsargų, išreikštų gamybos procentine dalimi.

(308)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(309)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumo skirtumas kito. Apskritai pelningumo rodiklis pagerėjo – 2010 m. nuostoliai buvo gana dideli, o nagrinėjamuoju laikotarpiu pasiektas rentabilumo lygis.

(310)

Grynųjų pinigų srautas – tai Sąjungos gamintojų gebėjimas patiems finansuoti savo veiklą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynųjų pinigų srauto raida buvo teigiama.

(311)

Investicijos buvo didžiausios 2011 m. – jos buvo 46 % didesnės, palyginti su investicijomis 2010 m., tačiau vėlesniais metais investuota mažiau. Per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijų sumažėjo 21 %.

(312)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu ji didėjo.

(313)

Nė vienas iš atrinktų Sąjungos gamintojų nenurodė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu susidūrė su sunkumais didindami kapitalą.

(314)

Importo iš Indijos apimtis išliko stabili (nagrinėjamuoju laikotarpiu sudarė 6–7 % Sąjungos rinkos dalies). Nustatytas didelis priverstinis kainų mažinimas (iki 43,7 %).

(315)

Daugelis žalos rodiklių pagerėjo. Sąjungos gamintojų pelningumas padidėjo beveik 6 procentiniais punktais, tačiau vidutinis pelno dydis buvo nepatenkinamas – tiriamuoju laikotarpiu išliko 0,3 % rentabilumo lygis. Pajėgumų naudojimo koeficientas padidėjo nuo 74 iki 86 %. Tačiau taip atsitiko dėl padidėjusios Sąjungos gamybos apimties, taip pat dėl sumažėjusių Sąjungos pajėgumų. Didžiausios vidutinės pardavimo kainos Sąjungoje buvo 2011 m.; jų augimą lėmė labai išaugusios medvilnės ir degalų kainos. Apskritai vidutinės Sąjungos pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu išaugo 16 %. Investicijų grąžos ir pinigų srauto raida buvo teigiama. Nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat padidėjo užimtumas. Todėl buvo matyti atsigavimo ženklų, nors padėtis vis dar buvo žalinga.

(316)

Toliau nurodytų žalos rodiklių raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiama: Sąjungos pardavimo apimčiai sumažėjus 6 %, Sąjungos gamintojų Sąjungos rinkos dalis susitraukė nuo 45,3 iki 40,2 %. Investicijos bendrai sumažėjo, išskyrus 2011 m. Pajėgumai, kaip minėta 293 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 5 %.

(317)

Bendrai Sąjungos pramonės padėtį vis dar galima apibūdinti kaip žalingą, nors per pastaruosius metus ji aiškiai pagerėjo. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalyje.

(318)

Atskleidus faktus pateiktose pastabose skundo pateikėjas teigė, kad, jo nuomone, Indijos rinkos dalis Sąjungos rinkoje buvo stabili dėl didelio subsidijavimo. Komisija iš tiesų nustatė, kad buvo teikiamos kompensuotinos subsidijos (žr. 229 konstatuojamąją dalį), tačiau nebuvo galima nustatyti priežastinio ryšio su Sąjungos pramonės žalinga padėtimi (žr. 319–323 konstatuojamąsias dalis).

(319)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalį Komisija nagrinėjo, ar dėl subsidijuoto importo iš Indijos Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 6 dalį Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta subsidijuotam importui iš Indijos. Šie veiksniai – tai importas iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksporto veiklos rezultatai ir suvartojimas.

(320)

Atsižvelgiant į tai, kad Kinijos ir Vietnamo atveju subsidijų suma buvo mažesnė už de minimis (žr. 76 ir 231 konstatuojamąsias dalis), bendro vertinimo sąlygos neįvykdytos. Todėl analizuojant priežastinį ryšį nagrinėjamas tik importo iš Indijos poveikis.

(321)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės dalis Sąjungos rinkoje sumažėjo nuo 45,3 iki 40,2 %, o Indijos importo rinkos dalis išliko gana stabili – 6–7 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas padidėjo 6 %. Todėl Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti šiuo augimu savo rinkos daliai padidinti, tačiau tam greičiausiai neturėjo poveikio Indijos rinkos dalis, kuri išliko nepakitusi.

(322)

Vidutinės Eurostato nustatytos iš Indijos importuojamų poliesterių kuokštelinių pluoštų kainos buvo žemesnės nei vidutinės iš daugelio kitų šalių importuojamų poliesterių kuokštelinių pluoštų kainos, tačiau svarbu pažymėti, kad labai skiriasi produktų kokybė ir rūšys. Bet kuriuo atveju atlikus atskirų rūšių produktų palyginimą nustatytas didelis priverstinis kainų mažinimas dėl importo iš Indijos.

(323)

Nepaisant didelio priverstinio kainų mažinimo, negalima daryti išvados, kad dėl Indijos importo padaryta žala. Iš tiesų negalima teigti, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo (5,1 procentinio punkto) dėl Indijos importo apimties didėjimo, nes Indijos importui tenkanti rinkos dalis išliko gana stabili (nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo tik 0,7 procentinio punkto). Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės importo iš Indijos kainos padidėjo 18 %. Neatrodo, kad Indijos importo kainos būtų lėmusios kainų smukdymą, nes Sąjungos pramonės finansinė padėtis, nors tiriamuoju laikotarpiu vis dar buvo žalinga, labai pagerėjo nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(324)

Importo iš trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Importas iš kitų šalių

(325)

Didžioji importo dalis (181 540 tonų, t. y. 20,4 % rinkos dalies tiriamuoju laikotarpiu) yra iš Korėjos Respublikos, kurios rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 4,9 procentinio punkto. Taivanas yra antras pagal eksporto į Sąjungą apimtį. Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Taivano apimtis sumažėjo (4,1 procentinio punkto), tiriamuoju laikotarpiu Taivano rinkos dalis tebebuvo 10,4 %. Ketvirta pagal eksporto apimtį (po Indijos, kuri eksportuotojų sąraše yra trečia) yra Kinija, kurios rinkos dalis padidėjo 4,4 procentinio punkto iki 5 %. Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis mažesnė nei importo iš Indijos, tačiau daug poliesterių kuokštelinių pluoštų taip pat importuojama iš Turkijos, Vietnamo, Indonezijos ir Tailando (visų keturių šalių rinkos dalis yra palyginti stabili). Bendrai importo iš Turkijos, Vietnamo, Indonezijos ir Tailando rinkos dalis yra maždaug 12 % (tiriamuoju laikotarpiu – 12,4 %).

(326)

Daugiau dėmesio verta skirti didėjančiai importo iš Korėjos Respublikos apimčiai. Tiriamuoju laikotarpiu Korėjos importo apimtis buvo tris kartus didesnė už Indijos importo apimtį. Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo apimtis išaugo 40 %, o rinkos dalis padidėjo 4,9 procentinio punkto iki 20,4 %. Taip pat labai išaugo importo iš Kinijos apimtis – daugiau kaip 700 % arba 4,4 procentinio punkto, kalbant apie rinkos dalį. Dėl importo iš Kinijos taip pat priverstinai labai mažintos Sąjungos pramonės kainos.

(327)

Remiantis pirmiau pateikta informacija, galima daryti išvadą, kad, jei Sąjungos pramonės padėtis buvo žalinga dėl importo, tai greičiausiai buvo dėl importo iš kitų nei Indija šaltinių.

(328)

Atskleidus faktus skundo pateikėjas pateikė pastabą, kad Komisija išsamiau nenagrinėjo Kinijos ir Vietnamo eksporto kainų. Reikia priminti, kad ir Kinijos, ir Vietnamo subsidijų atveju nustatytas de minimis lygis. Todėl Komisija savo priežastingumo analizėje, susijusioje su kitų veiksnių poveikiu, įvertino šių dviejų atitinkamų šalių eksporto kainas ir, iš tiesų, vykdydama tyrimą neatliko bendro visų trijų nagrinėjamųjų šalių importo vertinimo, nes buvo nustatyta, kad Kinijos ir Vietnamo atvejais nustatytos subsidijos buvo de minimis, kaip paaiškinta 275–277 konstatuojamosiose dalyse.

(329)

Skundo pateikėjas pateikė pastabų dėl vidutinių importo iš Korėjos kainų ir dėl (šiek tiek) padidėjusios importo apimties 2011–2012 m. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu bendrai padidėjo ir Korėjos importo apimtis, ir rinkos dalis, taip pat į tai, kad jo vidutinės kainos yra mažesnės už vidutines Sąjungos pramonės pardavimo kainas, Komisija laikosi nuomonės, kad Korėjos importas yra svarbus kitas veiksnys atliekant priežastingumo analizę.

(330)

Skundo pateikėjas taip pat nurodė vidutines trijų šalių, kurios pirmiausia nagrinėtos atliekant šį tyrimą, taip pat Korėjos ir Tavaino eksporto kainas 2014 m. sausio–liepos mėn. Tačiau tai nėra nagrinėjamasis laikotarpis, kuris yra nuo 2010 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos. Todėl pateikta pastaba atmesta.

(331)

Sąjungos pramonės eksporto apimties ir vidutinės vertės raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Sąjungos gamintojų eksporto veiklos rezultatai

(332)

Sąjungos pramonė už ES ribų daugiausia parduoda specializuotus produktus – tuo galima paaiškinti didesnes vidutines pardavimo kainas tose rinkose.

(333)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimtis padidėjo beveik 30 %, o didžiausia ji buvo 2012 m. 2011 m. išaugo vidutinės pardavimo kainos, kurios vėliau išliko stabilios iki tiriamojo laikotarpio.

(334)

Nepaisant gerų atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto veiklos rezultatų, absoliuti eksporto apimtis buvo santykinai maža, palyginti su pardavimo Sąjungoje apimtimi. Todėl jų poveikis buvo nepakankamas, kad pagerėtų sudėtinga ir žalinga padėtis Sąjungos vidaus rinkoje.

(335)

Sąjungos poliesterių kuokštelinių pluoštų rinkos apimtis 2010 m. buvo 838 397 tonos, o tiriamuoju laikotarpiu pasiekė 890 992 tonas. Tai reiškia, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu rinka išaugo 6 %. Kitaip tariant, nebuvo paklausos mažėjimo, kuris būtų galėjęs turėti poveikio žalingai Sąjungos pramonės padėčiai.

(336)

Naudotojų asociacija, vienos iš nagrinėjamųjų šalių prekybos rūmai ir viena valdžios institucija nurodė, kad žala atsirado dėl ekonomikos krizės. Šis argumentas nepagrįstas, nes Sąjungos poliesterių kuokštelinių pluoštų rinka padidėjo 6 %, be to, vidutinė pardavimo kaina Sąjungoje išaugo 16 %.

(337)

Prekybos rūmai taip pat pateikė pastabą, kad dėl ekonomikos krizės sumažėjo specializuotų poliesterių kuokštelinių pluoštų paklausa, bet išaugo prekinių poliesterių kuokštelinių pluoštų paklausa. Reikia priminti, kad ir specializuoti, ir prekiniai poliesterių kuokšteliniai pluoštai turi tokias pačias fizines ir chemines savybes, o jų galutinio naudojimo paskirtis iš esmės yra vienoda. Pripažįstama, kad ne visų rūšių produktai gali būti pakeičiami, tačiau per ankstesnius ir šį tyrimą nustatyta, kad skirtingų rūšių produktai gali būti bent iš dalies pakeičiami ir jų naudojimo paskirtis gali iš dalies sutapti. Todėl šis teiginys atmetamas.

(338)

Viena valdžios institucija nurodė, kad žala, t. y. rinkos dalies praradimas, negalėjo atsirasti dėl subsidijuoto importo, atsižvelgiant į didelį Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimo koeficientą. Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu iš tiesų išaugo, tačiau jis niekada nebuvo pasiekęs turimų pajėgumų ribų. Didžiausias pasiektas pajėgumų naudojimo koeficientas (tai buvo tiriamuoju laikotarpiu) buvo 85,9 %. Taigi dar buvo buvo galima labai padidinti gamybą. Vis dėlto, kadangi Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungoje apimtis nedidėjo taip, kaip suvartojimas, vis tiek laikoma, kad rinkos dalies praradimas yra vienas iš žalingos Sąjungos pramonės padėties rodiklių.

(339)

Remdamasi pirmiau išdėstytais faktais, Komisija laikosi nuomonės, kad negalima nustatyti žalingos Sąjungos pramonės padėties ir subsidijuoto importo iš Indijos priežastinio ryšio. Ši išvada pirmiausia grindžiama palyginti maža ir tik vos didėjančia importo iš Indijos rinkos dalimi (nuo 6,1 iki 6,8 %), palyginti su daug didesne, tačiau stipriai mažėjančia Sąjungos pramonės rinkos dalimi (nuo 45,3 iki 40,2 %). Antra, importo iš kai kurių kitų šalių (Korėjos, Taivano, Kinijos) apimtis buvo didesnė ir (arba) labai didėjo, todėl, jei Sąjungos pramonei žala padaryta dėl importo, tai ji turėtų būti siejama su importu iš minėtų šalių, o ne su importu iš Indijos (žr. 325–327 konstatuojamąsias dalis).

(340)

Todėl nebuvo galima nustatyti subsidijuoto importo iš Indijos ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinio ryšio, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 ir 6 dalyse.

(341)

Todėl tyrimas turėtų būti baigtas, nes Kinijos Liaudies Respublikos ir Vietnamo atveju nustatyta, kad subsidijos buvo de minimis, o Indijos kilmės importo atveju nenustatyta žalos ir subsidijų priežastinio ryšio.

(342)

Pagal pagrindinio reglamento 25 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,