EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32011L0015

2011 m. vasario 23 d. Komisijos direktyva 2011/15/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/59/EB, įdiegianti Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą Tekstas svarbus EEE

OL L 49, 2011 2 24, p. 33–36 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2011/15/oj

24.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/33


KOMISIJOS DIREKTYVA 2011/15/ES

2011 m. vasario 23 d.

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/59/EB, įdiegianti Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB, įdiegiančią Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinančią Tarybos direktyvą 93/75/EEB (1), ypač į jos 27 straipsnį,

kadangi:

(1)

Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) rezoliucija MSC.150(77) panaikinta ir pakeista TJO rezoliucija MSC.286(86), įsigaliojusia 2009 m. liepos 1 d. Todėl Direktyvos 2002/59/EB 12 straipsnis, kuriame daroma nuoroda į panaikintą TJO rezoliuciją, turėtų būti atitinkamai atnaujintas.

(2)

Vežimo reikalavimai, susiję su automatinio identifikavimo sistemomis (AIS) ir reiso duomenų registravimo (angl. VDR) sistemomis, turėtų būti atnaujinami pagal Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (angl. SOLAS) pakeitimus, atsižvelgiant į TJO patvirtintą supaprastintų VDR sistemų plėtrą. Be to, vežimo reikalavimų, kurie galioja trumpais atstumais plaukiojantiems mažiems keleiviniams laivams, taikymo išimčių apimtis turėtų būti patikslinta ir pritaikyta tokiems reisams.

(3)

Turėtų būti aiškiau nustatyti valstybių narių intervencijos jūroje įvykus incidentui įgaliojimai. Visų pirma turėtų būti aiškiai nurodyta, kad valstybės narės gali duoti nurodymus pagalbos, gelbėjimo arba vilkimo bendrovėms, norėdamos išvengti artėjančios didelės grėsmės savo pakrantei ar susijusiems interesams, kitų laivų ir jų įgulų bei keleivių arba krante esančių asmenų saugumui arba apsaugoti jūrų aplinką.

(4)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Pakeitimai

Direktyva 2002/59/EB yra pakeičiama taip:

1)

12 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

MARPOL konvencijos I priede nurodytų medžiagų atveju – saugos duomenų lapas, kuriame išsamiai išdėstytos produktų fizinės ir cheminės savybės, įskaitant (kai taikoma) jų klampumą, išreikštą cSt 50 °C temperatūroje, tankį 15 °C temperatūroje ir kitus duomenis, pateikiamus saugos duomenų lape pagal TJO rezoliuciją MSC.286(86);“

2)

II priedas pakeičiamas šios direktyvos I priedo tekstu.

3)

IV priedas pakeičiamas šios direktyvos II priedo tekstu.

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės, laikydamosi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/17/EB (2) 2 straipsnio 1 dalyje numatyto perkėlimo į nacionalinę teisę termino, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo priima jai įgyvendinti būtinus su žvejybos laivais susijusius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracines nuostatas. Jos perduoda Komisijai tų nuostatų tekstus. Valstybių narių priimamose nuostatose daroma nuoroda į šią direktyvą arba tokia nuoroda pateikiama tas nuostatas oficialiai skelbiant. Valstybės narės sprendžia dėl nuorodos pateikimo būdo.

2.   Valstybės narės Komisijai perduoda šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2011 m. vasario 23 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 208, 2002 8 5, p. 10.

(2)  OL L 131, 2009 5 28, p. 101.


I PRIEDAS

„II PRIEDAS

Borto įrangos reikalavimai

I.   ŽVEJYBOS LAIVAI

Kaip numatyta 6a straipsnyje, žvejybos laivuose, kurių bendras ilgis yra didesnis kaip 15 metrų, įrengiama automatinio identifikavimo sistema (AIS); ji įrengiama pagal šį tvarkaraštį:

žvejybos laivuose, kurių bendras ilgis yra 24 metrai ar daugiau, bet mažiau nei 45 metrai, – ne vėliau kaip 2012 m. gegužės 31 d.,

žvejybos laivuose, kurių bendras ilgis yra 18 metrų ar daugiau, bet mažiau nei 24 metrai, – ne vėliau kaip 2013 m. gegužės 31 d.,

žvejybos laivuose, kurių bendras ilgis yra daugiau nei 15 metrų, bet mažiau nei 18 metrų, – ne vėliau kaip 2014 m. gegužės 31 d.,

naujai pastatytiems žvejybos laivams, kurių bendras ilgis yra didesnis kaip 15 metrų, 6a straipsnyje nustatytas reikalavimas taikomas nuo 2010 m. lapkričio 30 d.

II.   TARPTAUTINIAIS REISAIS PLAUKIOJANTYS LAIVAI

Tarptautiniais reisais plaukiojančiuose visų dydžių keleiviniuose laivuose ir 300 ir didesnio bendrojo tonažo nekeleiviniuose laivuose, plaukiančiuose į valstybės narės uostą, turi būti įrengta SOLAS V skyriuje nustatytus techninius ir eksploatacijos savybių standartus atitinkanti AIS. Tarptautiniais reisais plaukiojančiuose visų dydžių keleiviniuose laivuose ir 3 000 ir didesnio bendrojo tonažo nekeleiviniuose laivuose, plaukiančiuose į valstybės narės uostą, turi būti įrengta SOLAS V skyriuje nustatytus techninius ir eksploatacijos savybių standartus atitinkanti VDR sistema. Iki 2002 m. liepos 1 d. pastatytuose krovininiuose laivuose gali būti montuojama pagal SOLAS V skyrių parengtus techninius ir eksploatacijos savybių standartus atitinkanti supaprastinta VDR (angl. S-VDR).

III.   NE TARPTAUTINIAIS REISAIS PLAUKIOJANTYS LAIVAI

1.   Automatinio identifikavimo sistemos (AIS)

Ne tarptautiniais reisais plaukiojančiuose visų dydžių keleiviniuose laivuose ir 300 ir didesnio bendrojo tonažo nekeleiviniuose laivuose turi būti įrengta SOLAS V skyriuje nustatytus techninius ir eksploatacijos savybių standartus atitinkanti AIS.

2.   Reiso duomenų registravimo (VDR) sistemos

a)

2002 m. liepos 1 d. ar vėliau pastatytuose ne tarptautiniais reisais plaukiojančiuose visų dydžių keleiviniuose laivuose ir 3 000 ir didesnio bendrojo tonažo nekeleiviniuose laivuose turi būti įrengta pagal SOLAS V skyrių parengtus techninius ir eksploatacijos savybių standartus atitinkanti VDR sistema.

b)

Iki 2002 m. liepos 1 d. pastatytuose ne tarptautiniais reisais plaukiojančiuose 3 000 ir didesnio bendrojo tonažo krovininiuose laivuose turi būti įrengta pagal SOLAS V skyrių parengtus techninius ir eksploatacijos savybių standartus atitinkanti VDR arba S-VDR sistema.

IV.   IŠIMTYS

1.   Reikalavimo laive turėti automatinio identifikavimo sistemą taikymo išimtys

a)

Valstybės narės gali ne tarptautiniais reisais plaukiojantiems trumpesniems kaip 15 metrų arba mažesnio kaip 300 bendrojo tonažo keleiviniams laivams netaikyti šiame priede nustatytų reikalavimų turėti AIS.

b)

Valstybės narės gali 300 ir didesnio, bet mažesnio kaip 500 bendrojo tonažo nekeleiviniams laivams, plaukiojantiems tik valstybės narės vidaus vandenyse ir kitais maršrutais, kuriais paprastai plaukioja kiti AIS turintys laivai, netaikyti šiame priede nustatytų reikalavimų turėti AIS.

2.   Reikalavimo laive turėti VDR arba S-VDR sistemą taikymo išimtys

Valstybės narės gali netaikyti reikalavimo turėti VDR arba S-VDR sistemą:

a)

reikalavimas turėti VDR sistemą gali būti netaikomas tik jūroje plaukiojantiems ne A klasės keleiviniams laivams, nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/45/EB (1) 4 straipsnyje;

b)

reikalavimas turėti VDR sistemą gali būti netaikomas iki 2002 m. liepos 1 d. pastatytiems laivams, išskyrus ro-ro keleivinius laivus, jei galima įrodyti, kad VDR sistemos įdiegimas kartu su laive esančia įranga būtų nepagrįstas ir neįmanomas;

c)

reikalavimas turėti S-VDR sistemą gali būti netaikomas iki 2002 m. liepos 1 d. pastatytiems tarptautiniais arba ne tarptautiniais reisais plaukiojantiems krovininiams laivams, jei tokių laivų eksploatacija bus visam laikui nutraukta per dvejus metus nuo SOLAS V skyriuje nurodytos įgyvendinimo datos.


(1)  OL L 163, 2009 6 25, p. 1.“


II PRIEDAS

„IV PRIEDAS

Priemonės, kurių gali imtis valstybės narės, jeigu kiltų grėsmė jūrų saugumui ir aplinkos apsaugai

(pagal 19 straipsnio 1 dalį)

Jei, įvykus 17 straipsnyje aprašyto pobūdžio incidentui su laivu ar susidarius atitinkamai padėčiai, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija, remdamasi tarptautine teise, nusprendžia, kad būtina išvengti artėjančios didelės grėsmės jos pakrantei ar susijusiems interesams, kitų laivų ir jų įgulų bei keleivių arba krante esančių asmenų saugumui, tą grėsmę sumažinti ar pašalinti arba apsaugoti jūrų aplinką, ta institucija gali visų pirma:

a)

apriboti laivo judėjimą ar nurodyti jam laikytis tam tikro kurso. Toks reikalavimas nepanaikina laivo kapitono atsakomybės už saugų laivo valdymą;

b)

išsiųsti laivo kapitonui oficialų pranešimą, kuriuo raginama pašalinti grėsmę aplinkai arba jūrų saugumui;

c)

nusiųsti į laivą vertinimo grupę rizikos dydžiui įvertinti, padėti kapitonui pagerinti padėtį ir pranešti apie tai kompetentingai pakrantės stočiai;

d)

esant neišvengiamam pavojui, nurodyti kapitonui, kad plauktų į prieglobsčio vietą, arba imtis veiksmų, kad laivas būtų palydėtas arba nutemptas.

Jei laivas velkamas pagal vilkimo ar laivo gelbėjimo susitarimą, priemonės, kurių valstybės narės kompetentinga institucija imasi pagal a ir d punktus, gali būti skiriamos ir susijusioms pagalbos, gelbėjimo ir vilkimo bendrovėms.“


Top