EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32010R0113

2010 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 113/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, nuostatos dėl prekybos aprėpties, duomenų apibrėžčių, pagal verslo charakteristikas ir sąskaitose faktūrose nurodytą valiutą suskirstytos prekybos statistikos rengimo ir specifinių prekių arba prekių gabenimo (Tekstas svarbus EEE)

OL L 37, 2010 2 10, p. 1–11 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 31/12/2021; panaikino 32020R1197

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2010/113/oj

10.2.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 37/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 113/2010

2010 m. vasario 9 d.

kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, nuostatos dėl prekybos aprėpties, duomenų apibrėžčių, pagal verslo charakteristikas ir sąskaitose faktūrose nurodytą valiutą suskirstytos prekybos statistikos rengimo ir specifinių prekių arba prekių gabenimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, ir panaikinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1172/95 (1), ypač į jo 3 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, 4 straipsnio 5 dalį, 5 straipsnio 2 ir 4 dalis, 6 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 8 straipsnio 1 ir 2 dalis,

kadangi:

(1)

Reglamentas (EB) Nr. 471/2009 nustato bendrą prekybos prekėmis su ES nepriklausančiomis šalimis Europos statistinių duomenų sistemingo rengimo sistemą.

(2)

Būtina suderinti išorės prekybos statistinių duomenų ir konkrečių muitinės procedūrų aprėptį, kad prekybos srautai nebūtų skaičiuojami du kartus, ir nurodyti, kokios prekės arba jų gabenimas dėl metodinių priežasčių į išorės prekybos statistiką neįtraukiami.

(3)

Siekiant suderintai rengti išorės prekybos statistiką, turėtų būti nurodyti importo ir eksporto įrašų duomenys, įskaitant naudotinus kodus.

(4)

Dėl metodinių priežasčių turėtų būti nustatytos specifinėms prekėms ar prekių gabenimui taikomos nuostatos.

(5)

Siekiant užtikrinti suderintą prekybos statistikos pagal verslo charakteristikas ir suvestinės prekybos statistikos, suskirstytos pagal sąskaitoje faktūroje nurodytą valiutą, rengimą, turėtų būti apibrėžta šios statistinės informacijos rengimo metodika.

(6)

Siekiant užtikrinti, kad skaičiai būtų palyginami ir tikslūs, turėtų būti išdėstytos nuostatos dėl valstybių narių Komisijai (Eurostatui) perduodamų duomenų ir statistikos tikslinimo.

(7)

Sandorio pobūdžio kodai turėtų būti iš dalies pakeisti taip, kad būtų galima nustatyti, kurios perdirbti pagal sutartį skirtos prekės grąžinamos į pradinę eksporto šalį.

(8)

Turėtų būti patvirtintos priemonės, kuriomis būtų užtikrinamas statistinių duomenų teikimas tuo atveju, kai paprastinant muitinės formalumus ir tikrinimą nebūtų galima gauti muitinės duomenų, visų pirma – taikant supaprastinimus pagal 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 450/2008, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (Modernizuotas muitinės kodeksas) (2), 116 straipsnį.

(9)

Todėl 2000 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1917/2000, nustatantis tam tikras Tarybos reglamento (EB) Nr. 1172/95 dėl statistinių duomenų apie užsienio prekybą įgyvendinimo nuostatas (3), turėtų būti panaikintas.

(10)

Šiame reglamente numatytos priemones atitinka Prekybos su ES nepriklausančiomis šalimis statistikos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Neįtraukiamos prekės ir jų gabenimas

I priede išvardytos prekės ir jų gabenimas neįtraukiami į išorės prekybos statistiką.

2   SKYRIUS

DUOMENŲ APIBRĖŽTYS IR SPECIFIKACIJA

2 straipsnis

Prekybos srautų kodai

Iš muitinės įrašų apie prekybos srautus gautiems duomenims naudojami šie kodai:

1

įrašams apie importą,

2

įrašams apie eksportą.

3 straipsnis

Ataskaitinis laikotarpis

1.   Nurodant ataskaitinį laikotarpį nurodomi kalendoriniai metai ir mėnuo, per kurį prekės yra importuojamos ar eksportuojamos.

Kai importo ir eksporto įrašų šaltinis yra muitinės deklaracijos, nurodant ataskaitinį laikotarpį nurodomi kalendoriniai metai ir mėnuo, kurį muitinė priėmė deklaraciją.

2.   Ataskaitinio laikotarpio duomenys yra šešių ženklų skaitmeninis kodas, kurio pirmi keturi skaitmenys rodo metus, o du paskutiniai – mėnesį.

4 straipsnis

Statistinė vertė

1.   Statistinė vertė grindžiama prekių verte tuo metu ir toje vietoje, kur prekės kirto paskirties valstybės narės sieną importo atveju, ir faktinio eksporto valstybės narės sieną eksporto atveju.

Statistinė vertė apskaičiuojama pagal 2 dalyje nurodytą prekių vertę ir, jei reikia, koreguojama pagal transporto ir draudimo išlaidas, kaip nurodyta 4 dalyje.

2.   Atsižvelgiant į vertinimo principus, išdėstytus Susitarime dėl Bendro muitų tarifų ir prekybos susitarimo (PPO susitarimas dėl muitinio įvertinimo) VII straipsnio įgyvendinimo, importuojamų ar eksportuojamų prekių vertė yra:

a)

parduodant arba perkant už importuojamas ar eksportuojamas prekes faktiškai sumokėta ar mokėtina kaina, išskyrus sutartines ar fiktyvias vertes;

b)

kitais atvejais – kaina, kuri būtų buvusi sumokėta parduodant ar perkant.

Muitinės vertė naudojama, jeigu ji nustatyta pagal Muitinės kodeksą prekėms, išleidžiamoms į laisvą apyvartą.

3.   Perdirbimo operacijose naudojamų prekių vertė nustatoma pagal bendrąją vertę taip:

a)

neperdirbtų prekių vertė nustatoma perdirbti skirtoms prekėms;

b)

neperdirbtų prekių vertė pridėjus pridėtinę perdirbimo veiklos vertę nustatoma prekėms jas perdirbus.

4.   2 ir 3 dalyse nurodyta vertė koreguojama, jei reikia, taip, kad statistinę vertę sudarytų tiktai transporto ir draudimo išlaidos, patirtos prekes iš jų išvežimo vietos pristatant:

a)

prie paskirties valstybės narės sienos importo atveju (CIF tipo vertė);

b)

prie faktinio eksporto valstybės narės sienos eksporto atveju (FOB tipo vertė).

5.   Statistinė vertė nurodoma nacionaline tos valstybės narės, kurioje pateikiama muitinės deklaracija, valiuta. Kai valiutą konvertuoti reikia tam, kad statistinę vertę būtų galima nurodyti nacionaline valiuta, naudojamas toks keitimo kursas:

a)

kursas, taikomas pagal Muitinės kodekse išdėstytas valiutos konvertavimo nuostatas tuo metu, kai priimama muitinės deklaracija; arba, jei ši sąlyga netenkinama,

b)

euro zonai priklausančioms valstybėms narėms Europos centrinio banko nustatytas kursas arba euro zonai nepriklausančių valstybių narių nustatytas oficialus kursas, taikomas tuo metu, kai prekės importuojamos arba eksportuojamos.

5 straipsnis

Kiekis

Kiekio duomenys nurodomi taip:

a)

kilogramais išreikšta grynoji masė, t. y. prekių masė, išskyrus visą pakuotę; ir,

b)

jei taikoma, papildomas vienetas, išreikštas atitinkamu matavimo vienetu pagal galiojančią Kombinuotąją nomenklatūrą.

6 straipsnis

Importuojančiosios ir eksportuojančiosios valstybės narės

1.   Duomenys apie importuojančias ar eksportuojančias valstybes nares koduojami pagal šalių ir teritorijų nomenklatūrą, taikomą Europos Sąjungos užsienio prekybos statistikai ir valstybių narių tarpusavio prekybos statistikai, kaip išdėstyta Komisijos (toliau – geonomenklatūra).

2.   Duomenyse apie valstybę narę, kurioje pateikiama muitinės deklaracija, nurodoma valstybė narė, kurios muitinei pateikiama muitinės deklaracija, arba, jeigu, kaip apibrėžta Muitinės kodekse, taikoma supaprastinta procedūra, – valstybė narė, kurios muitinei pateikiama papildoma deklaracija, įskaitant atitinkamą įtraukimą į deklaranto apskaitos registrus, jeigu muitinė tai leido.

3.   Importo atveju duomenyse apie paskirties valstybę narę nurodoma valstybė narė, į kurią, kaip žinoma prekių išleidimo muitinės procedūrai metu, jos bus išsiųstos, jokioje tarpinėje valstybėje narėje nevykdant prekybinių sandorių ar kitų operacijų, keičiančių teisinį šių prekių statusą.

Jei ši sąlyga netenkinama, duomenyse nurodoma valstybė narė, kurioje prekės yra tuo metu, kai jos išleidžiamos muitinės procedūrai atlikti.

Kai prekės importuojamos perdirbti prižiūrint muitinei, paskirties valstybė narė yra valstybė narė, kurioje atliekama pirmoji perdirbimo operacija.

4.   Eksporto atveju duomenyse apie faktinio eksporto valstybę narę nurodoma valstybė narė, iš kurios, kaip žinoma prekių išleidimo muitinės procedūrai metu, prekės buvo išsiųstos, iki išleidimo muitinės procedūrai bet kurioje tarpinėje valstybėje narėje nevykdant prekybinių sandorių ar kitų operacijų, keičiančių teisinį prekių statusą.

Kai prekės eksportuojamos perdirbti prižiūrint muitinei, valstybė narė, kurioje būna atlikta paskutinė perdirbimo operacija, yra faktinio eksporto valstybė narė.

7 straipsnis

Šalys partnerės

1.   Duomenys apie šalis partneres koduojami pagal galiojančią geonomenklatūrą.

2.   Importo atveju duomenyse apie kilmės šalį nurodoma šalis, kurioje prekės buvo pagaminamos arba buvo padarytas paskutinis esminis pakeitimas pagal Muitinės kodekso nuostatas, kuriose išdėstytos nelengvatinės kilmės taisyklės.

Duomenyse apie šalį siuntėją ir (arba) išsiuntimo šalį nurodoma ES nepriklausanti šalis, iš kurios prekės buvo išsiųstos į paskirties valstybę narę, bet kurioje tarpinėje ES nepriklausančioje šalyje nevykdant prekybinių sandorių ar kitų operacijų, keičiančių teisinį prekių statusą.

3.   Eksporto atveju duomenyse apie paskutinę žinomą paskirties šalį nurodoma paskutinė ES nepriklausanti šalis, į kurią, kaip žinoma prekių išleidimo muitinės procedūrai ar muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimo metu, prekės turi būti pristatytos.

8 straipsnis

Prekių kodas

Prekių duomenys koduojami taip:

a)

importo atveju pagal prekių TARIC subpoziciją;

b)

eksporto atveju pagal prekių Kombinuotosios nomenklatūros subpoziciją.

9 straipsnis

Statistinė procedūra

1.   Statistinė procedūra nurodo įvairias savybes, naudojamas prekybos sandoriams, visų pirma pagal muitinės procedūros įforminimą, atskirti.

2.   Statistinės procedūros kodas yra kodas, jei taikoma, nustatomas iš keturių ženklų kodo, kuriuo pagal Muitinės kodeksą nurodoma deklaruota procedūra. Naudojami šie kodai:

1

paprastas importas arba eksportas,

2

importas arba eksportas, kuriam taikoma laikinojo įvežimo perdirbti procedūra,

3

importas arba eksportas, kuriam taikoma laikinojo išvežimo perdirbti procedūra,

9

importas arba eksportas, neužregistruotas muitinės deklaracijomis.

10 straipsnis

Sandorio pobūdis

1.   Sandorio pobūdis nurodo įvairias savybes, kurių reikalaujama muitinės deklaracijomis pagrįstos prekybos prekėmis aprėpčiai nustatyti tam, kad būtų galima suderinti prekybos statistiką mokėjimų balanso, nacionalinių sąskaitų ir kitų svarbių statistinių charakteristikų tikslams.

2.   Duomenys apie sandorių pobūdį koduojami, kaip nurodyta II priede. Valstybės narės taiko A skiltyje išvardytus kodus arba kodų iš A skilties ir jų subpozicijų iš B skilties, nurodytų šiame priede, kombinaciją.

11 straipsnis

Preferencinis importo muito tarifo režimas

1.   Duomenys apie preferencinį muito tarifo režimą – tarifo režimas, nurodomas preferencinio tarifo kodu pagal Muitinės kodekse išdėstytą klasifikaciją.

2.   Duomenyse turi būti nurodytas muitinės taikomas ar suteiktas preferencinis muito tarifo režimas.

12 straipsnis

Transporto rūšis

1.   Duomenys apie transporto rūšį pasienyje ir vidaus transporto rūšį koduojami taip, kaip išdėstyta III priede.

Transporto rūšis pasienyje nurodo aktyviąją transporto priemonę, kuria eksporto atveju numatoma prekes išvežti iš statistinės Europos Sąjungos teritorijos, o importo atveju numatoma prekes įvežti į statistinę Europos Sąjungos teritoriją.

Vidaus transporto rūšis nurodo, jei taikoma, aktyviąją vidaus transporto priemonę, kuria importo atveju prekės atvežamos į pristatymo vietą, o eksporto atveju – kuria, manoma, prekės buvo išvežtos iš išvežimo vietos.

2.   Naudojami šie duomenų apie konteinerius kodai:

0

jeigu prekės nevežamos konteineriuose, kai kertama Europos Sąjungos statistinės teritorijos siena,

1

jeigu prekės vežamos konteineriuose, kai kertama Europos Sąjungos statistinės teritorijos siena.

13 straipsnis

Prekybininko identifikacija

Duomenys apie prekybininką – atitinkamas identifikavimo kodas, importo atveju priskirtas importuotojui ir (arba) gavėjui, eksporto atveju – eksportuotojui ir (arba) siuntėjui.

14 straipsnis

Sąskaitose faktūrose nurodoma valiuta

Duomenys apie sąskaitose faktūrose nurodomą valiutą nustatomi, jei taikoma, iš muitinės deklaracijos ir koduojami taip:

0

kai valiuta nurodyta nacionaline euro zonai nepriklausančios valstybės narės valiuta,

1

kai valiuta nurodyta eurais,

2

kai valiuta nurodyta JAV doleriais,

3

kai valiuta nurodyta ne nacionaline euro zonai nepriklausančios valstybės narės valiuta, eurais ar JAV doleriais.

3   SKYRIUS

PREKYBOS STATISTIKOS PAGAL VERSLO CHARAKTERISTIKAS IR PREKYBOS STATISTIKOS, SUSKIRSTYTOS PAGAL SĄSKAITOSE FAKTŪROSE NURODYTĄ VALIUTĄ, RENGIMAS

15 straipsnis

Prekybos statistikos pagal verslo charakteristikas rengimas

1.   Nacionalinės statistikos institucijos rengia metinę prekybos statistinę informaciją pagal verslo charakteristikas.

2.   Statistiniai vienetai – įmonės, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 696/93 (4) priede.

3.   Statistiniai vienetai sudaromi 13 straipsnyje nurodytą prekybininko identifikavimo kodą susiejant su verslo registro juridiniu vienetu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 177/2008 (5) priede nurodytą 1.7a rodiklį.

4.   Siekiant užtikrinti prekybininko identifikaciją ir sąsają su verslo registru, nacionalinėms statistikos institucijoms suteikiama prieiga prie ekonominių operacijų vykdytojų registracijos ir identifikavimo duomenų, numatytų pagal Europos Sąjungos muitinės nuostatas. Institucijos, kurioms pavesta suteikti ekonominių operacijų vykdytojų registracijos ir identifikavimo kodą, nacionalinėms statistikos institucijoms paprašius, užtikrina prieigą prie duomenų, išvardytų Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (6) 38d priede.

5.   Rengiami šie rodikliai:

a)

prekybos srautas;

b)

statistinė vertė;

c)

šalis partnerė;

d)

prekių kodas pagal sekciją arba dviejų skaitmenų kodą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 451/2008 (7) priede;

e)

įmonių skaičius;

f)

įmonės vykdoma veikla pagal statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE) sekciją arba dviejų skaitmenų kodą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1893/2006 (8) I priede;

g)

dydžio klasė, nustatoma pagal darbuotojų skaičių, remiantis verslo struktūros statistikos rodiklių apibrėžtimis, kaip išdėstyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 250/2009 (9) I priede.

6.   Rengiama tokia informacija:

a)

prekybos ir verslo registrų atitikimo koeficientas;

b)

prekyba pagal veiklos rūšį ir įmonės dydžio klasę;

c)

pagal prekybos vertę didžiausių įmonių pasiskirstymas pagal veiklos rūšį;

d)

prekyba pagal šalį partnerę ir veiklos rūšį;

e)

prekyba pagal šalių partnerių skaičių ir veiklos rūšį;

f)

prekyba pagal prekes ir veiklos rūšį.

7.   Pirmieji ataskaitiniai metai, kurių metinė statistika turi būti rengiama, yra 2010 metai. Po to valstybės narės teikia kiekvienų kalendorinių metų informaciją.

8.   Statistinė informacija perduodama per 18 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos.

9.   Valstybės narės užtikrina, kad statistinė informacija būtų pateikiama taip, kad Komisijai (Eurostatui) ją platinant nebūtų įmanoma identifikuoti įmonės ar prekybininko. Nacionalinės statistikos institucijos nurodo, kokiai informacijai taikomos konfidencialumo nuostatos.

16 straipsnis

Pagal sąskaitose faktūrose nurodytą valiutą suskirstytos prekybos statistikos rengimas

1.   Nacionalinės statistikos institucijos rengia metinę pagal sąskaitose faktūrose nurodytą valiutą suskirstytą prekybos statistinę informaciją.

2.   Statistiniuose duomenyse nurodomi šie rodikliai:

a)

prekybos srautas;

b)

statistinė vertė;

c)

sąskaitose faktūrose nurodyta valiuta pagal 14 straipsnyje nurodytus kodus;

d)

bendras kiekis ir produktų suskirstymas pagal galiojančio Standartinio tarptautinės prekybos klasifikatoriaus (SITC) sekcijas ir skyrius, nurodant šiuos kodus:

1

žaliavos be naftos pagal SITC 0–4 sekciją, išskyrus 33 skyrių,

2

nafta pagal SITC 33 skyrių,

3

pagaminti produktai pagal SITC 5–8 sekcijas.

3.   Pirmieji ataskaitiniai metai, kurių metiniai statistiniai duomenys rengiami, yra 2010 m. Po to valstybės narės teikia kas antrų kalendorinių metų duomenis.

4.   Statistiniai duomenys Komisijai (Eurostatui) perduodami per tris mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos.

5.   Duomenų šaltinis – muitinės deklaracijose registruojami duomenys pagal Reglamento (EB) Nr. 471/2009 4 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto, jeigu muitinės deklaracijoje eksporto sąskaitos faktūros valiuta nenurodyta, valstybės narės atlieka tyrimą, pagal kurį surenkami pagal sąskaitoje faktūroje nurodytą valiutą išskaidyti eksporto duomenys, iš kurių statistikai parengiama tiksli statistinė informacija.

4   SKYRIUS

SPECIFINĖS PREKĖS ARBA PREKIŲ GABENIMAS

17 straipsnis

Pramonės įmonės

1.   Šiame straipsnyje:

a)

pramonės įmonė – mašinų, aparatų, prietaisų, įrangos, instrumentų ir medžiagų visuma, sudaranti didelius, stacionarius prekių gamybos ar paslaugų teikimo darinius;

b)

sudėtinė dalis – tai pramonės įmonėms skirtų prekių, kurių visos priklauso tam pačiam KN skirsniui, siunta;

c)

sudėtinės dalies prekių kodas sudaromas tokiu būdu:

i)

pirmieji keturi skaitmenys turi būti 9880;

ii)

penktasis ir šeštasis skaitmenys turi atitikti KN skirsnį, kuriam yra priskirtos sudėtinės dalies prekės;

iii)

septintasis ir aštuntasis skaitmenys turi būti 0.

2.   Valstybės narės gali rengti eksporto statistiką sudedamųjų dalių lygiu su sąlyga, kad tos pramonės įmonės bendra statistinė vertė viršija 3 mln. EUR, jeigu visa pramonės įmonė nėra skirta pakartotiniam naudojimui. Rengti kiekio duomenis neprivaloma.

18 straipsnis

Išskirstytos siuntos

1.   Šiame straipsnyje išskirstytos siuntos – nesumontuotų arba išmontuotų sukomplektuoto gaminio sudėtinių dalių, kurios dėl komercinių arba su transportu susijusių priežasčių yra gabenamos ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį, pristatymas.

2.   Importuojamų arba eksportuojamų išskirstytų siuntų ataskaitinis laikotarpis gali būti pakoreguotas taip, kad duomenis reikėtų pateikti tik vieną kartą – tą mėnesį, kada importuojama arba eksportuojama paskutinė siunta.

19 straipsnis

Laivai ir orlaiviai

1.   Šiame straipsnyje:

a)   laivas– laivai, laikomi jūrų laivais pagal KN 89 skirsnį, vilkikai, kariniai laivai ir plaukiojantieji įrenginiai;

b)   orlaivis– lėktuvai, kurių KN kodai 8802 30 ir 8802 40;

c)   ekonominė nuosavybė– fizinio arba juridinio asmens teisė reikalauti naudos, susijusios su laivo arba orlaivio naudojimu vykdant ekonominę veiklą, remiantis prisiimta rizika.

2.   Rengiant išorės prekybos statistiką atsižvelgiama tik į šiuos laivų ir orlaivių importo ir eksporto duomenis:

a)

Laivo arba orlaivio, priklausančio ES nepriklausančioje šalyje įsisteigusiam fiziniam arba juridiniam asmeniui, ekonominės nuosavybės perdavimas importuojančioje valstybėje narėje įsisteigusiam fiziniam arba juridiniam asmeniui; šis sandoris yra laikomas importu.

b)

Laivo arba orlaivio, priklausančio eksportuojančioje valstybėje narėje įsisteigusiam fiziniam arba juridiniam asmeniui, ekonominės nuosavybės perdavimas ES nepriklausančioje šalyje įsisteigusiam fiziniam arba juridiniam asmeniui; šis sandoris yra laikomas eksportu. Jeigu laivas arba orlaivis yra naujas, eksportas registruojamas valstybėje narėje, kurioje jis pagamintas.

c)

Laivų arba orlaivių importas ir eksportas iki arba po perdirbimo pagal sutartį, kaip nurodyta II priedo 2 pastaboje.

3.   Su laivų ir orlaivių prekyba susijusi išorės prekybos statistika rengiama taip:

a)

laivų kiekis išreiškiamas vienetais ir bet kuriais kitais papildomais matavimo vienetais, nurodytais KN, o orlaivių – neto mase ir papildomais matavimo vienetais;

b)

transporto ir draudimo išlaidos į statistinę vertę neįskaičiuojamos;

c)

šalis partnerė – tai:

i)

ES nepriklausanti šalis, kurioje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, perduodantis laivo arba orlaivio ekonominę nuosavybę, importo atveju, arba fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perduodama laivo arba orlaivio ekonominė nuosavybė, eksporto atveju, vykdant 2 dalies a ir b punktuose nurodytas operacijas;

ii)

naujo laivo arba orlaivio, pagaminto ne Europos Sąjungoje, importo atveju – ES nepriklausanti šalis, kurioje jis buvo pagamintas;

iii)

ES nepriklausanti šalis, kurioje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuriam priklauso laivo arba orlaivio ekonominė nuosavybė, importo atveju, arba ES nepriklausanti šalis, kurioje atliekamas perdirbimas pagal sutartį, eksporto atveju, vykdant 2 punkto c dalyje nurodytas gabenimo operacijas;

d)

2 dalies a ir b punktuose nurodyto importo ir eksporto ataskaitinis laikotarpis yra mėnuo, kurį įvyksta ekonominės nuosavybės perdavimas.

4.   Nacionalinėms statistikos institucijoms paprašius, už laivų ir orlaivių registrų tvarkymą atsakingos institucijos pateikia visą turimą informaciją, kad būtų galima nustatyti, kaip pasikeitė valstybėje narėje įsisteigusio fizinio arba juridinio asmens ir ES nepriklausančioje šalyje įsisteigusio fizinio arba juridinio asmens laivo arba orlaivio ekonominė nuosavybė.

20 straipsnis

Į laivus ir orlaivius tiekiamos prekės

1.   Šiame straipsnyje:

a)

prekių tiekimas į laivus ir orlaivius – produktų, skirtų įgulai ir keleiviams, variklių ir kitos laivų arba lėktuvų įrangos eksploatavimui, tiekimas;

b)

laikoma, kad laivai arba orlaiviai priklauso šaliai, kurioje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuriam priklauso laivo arba orlaivio ekonominė nuosavybė, kaip apibrėžta 19 straipsnio 1 dalies c punkte.

2.   Išorės prekybos statistika apima prekių, tiekiamų iš eksportuojančios valstybės narės teritorijos į ES nepriklausančiai šaliai priklausančius laivus ir orlaivius, eksportą.

3.   Prekėms, tiekiamoms į laivus ir orlaivius, valstybės narės gali naudoti šiuos prekių kodus:

:

9930 24 00

:

KN 1–24 skirsnių prekėms,

:

9930 27 00

:

KN 27 skirsnio prekėms,

:

9930 99 00

:

kitur priskirtoms prekėms.

Duomenis apie kiekį perduoti nėra privaloma, išskyrus duomenis apie KN 27 skirsnio prekes.

Taip pat gali būti naudojamas supaprastintas šalies partnerės kodas „QS“.

21 straipsnis

Prekių tiekimas į pakrantės įrenginius arba iš jų

1.   Šiame straipsnyje:

a)   pakrantės įrenginiai– įranga ir prietaisai, įrengti ir esantys jūroje, už bet kurios šalies statistinės teritorijos ribų;

b)   prekės, tiekiamos į pakrantės įrenginius– produktų, skirtų įgulai, variklių, mechanizmų ir kitos pakrančių įrengimų įrangos eksploatavimui, tiekimas;

c)   prekės, gautos iš pakrančių įrenginių arba pagamintos pakrančių įrenginiuose– iš jūros dugno arba podirvio išgauti arba pakrantės įrenginio pagaminti produktai.

2.   Išorės prekybos statistikoje registruojami:

a)

importas, kai prekės tiekiamos iš:

i)

ES nepriklausančios šalies į pakrantės įrenginį, esantį teritorijoje, kurioje importuojanti valstybė narė turi išimtines teises eksploatuoti šį jūros dugną arba podirvį;

ii)

pakrantės įrenginio, esančio teritorijoje, kurioje ES nepriklausanti šalis turi išimtines teises eksploatuoti šį jūros dugną arba podirvį, į importuojančią valstybę narę;

iii)

pakrantės įrenginio, esančio teritorijoje, kurioje ES nepriklausanti šalis turi išimtines teises eksploatuoti šį jūros dugną arba podirvį, į pakrantės įrenginį teritorijoje, kurioje išimtines teises eksploatuoti šį jūros dugną arba podirvį turi importuojanti valstybė narė;

b)

eksportas, kai prekės tiekiamos į:

i)

ES nepriklausančią šalį iš pakrantės įrenginio, esančio teritorijoje, kurioje eksportuojanti valstybė narė turi išimtines teises eksploatuoti šį jūros dugną arba podirvį;

ii)

pakrantės įrenginį, esantį teritorijoje, kurioje ES nepriklausanti šalis turi išimtines teises eksploatuoti šį jūros dugną arba podirvį, iš eksportuojančios valstybės narės;

iii)

pakrantės įrenginį, esantį teritorijoje, kurioje ES nepriklausanti šalis turi išimtines teises eksploatuoti šį jūros dugną arba podirvį, iš pakrantės įrenginio teritorijoje, kurioje išimtines teises eksploatuoti šį jūros dugną arba podirvį turi eksportuojanti valstybė narė.

3.   Valstybės narės į pakrantės įrenginius tiekiamoms prekėms gali naudoti šiuos prekių kodus:

:

9931 24 00

:

KN 1–24 skirsnių prekėms,

:

9931 27 00

:

KN 27 skirsnio prekėms,

:

9931 99 00

:

kitur priskirtoms prekėms.

Duomenis apie kiekį perduoti nėra privaloma, išskyrus duomenis apie KN 27 skirsnio prekes.

Taip pat gali būti naudojamas supaprastintas šalies partnerės kodas „QW“.

22 straipsnis

Jūros produktai

1.   Šiame straipsnyje:

a)

jūros produktai – žuvininkystės produktai, mineralai, išgelbėti kroviniai ir visi kiti produktai, dar neiškrauti iš jūrų laivų;

b)

laikoma, kad laivai priklauso šaliai, kurioje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuriam priklauso laivo ekonominė nuosavybė, kaip apibrėžta 19 straipsnio 1 dalies c punkte.

2.   Išorės prekybos statistikoje nurodomas šis jūros produktų importas ir eksportas:

a)

jūrų produktų iškrovimas importuojančios valstybės narės uostuose arba kai šiuos produktus iš ES nepriklausančiai šaliai priklausančių laivų įsigyja valstybėms narėms priklausantys laivai; tokie sandoriai laikomi importu;

b)

jūrų produktų iškrovimas ES nepriklausančios šalies uostuose iš eksportuojančiai valstybei narei priklausančių laivų arba kai šiuos produktus iš eksportuojančiai valstybei narei priklausančių laivų įsigyja ES nepriklausančiai šaliai priklausantys laivai; tokie sandoriai laikomi eksportu.

3.   Šalimi partnere importo atveju laikoma ES nepriklausanti šalis, kurioje yra įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuriam priklauso krovinį gabenančio laivo ekonominė nuosavybė, o eksporto atveju – ES nepriklausanti šalis, kurioje yra iškraunami jūros produktai arba kurioje yra įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuriam priklauso jūros produktus įsigyjančio laivo ekonominė nuosavybė.

4.   Jeigu nepažeidžiami kiti Sąjungos teisės aktai, nacionalinės statistikos institucijos turi teisę naudotis ne tik muitinės deklaracijomis, bet ir tokiais duomenų šaltiniais kaip nacionalinių registruotų laivų deklaracijose apie kitose valstybėse narėse iškrautus jūros produktus esančia informacija.

23 straipsnis

Erdvėlaiviai

1.   Šiame straipsnyje:

a)   erdvėlaiviai– transporto priemonės, kuriomis galima keliauti už žemės atmosferos ribų;

b)   ekonominė nuosavybė– fizinio arba juridinio asmens teisė reikalauti naudos, susijusios su erdvėlaivio naudojimu vykdant ekonominę veiklą, remiantis prisiimta susijusia rizika.

2.   Erdvėlaivio, kurio ekonominė nuosavybė buvo perduota tarp ES nepriklausančios šalies įsisteigusio fizinio arba juridinio asmens ir valstybėje narėje įsisteigusio fizinio arba juridinio asmens, paleidimas yra laikomas:

a)

importu valstybėje narėje, kurioje įsisteigęs naujasis savininkas;

b)

eksportu valstybėje narėje, kurioje erdvėlaivis buvo pagamintas.

3.   2 dalyje nurodytiems statistiniams duomenims taikomos šios specialiosios nuostatos:

a)

duomenys apie statistinę vertę yra apibrėžiami kaip erdvėlaivio vertė, neįskaitant transporto ir draudimo išlaidų;

b)

duomenys apie šalį partnerę – duomenys apie ES nepriklausančią šalį, kurioje buvo pagamintas erdvėlaivis, importo atveju, ir ES nepriklausančią šalį, kurioje yra įsisteigęs naujasis savininkas, eksporto atveju.

4.   Jeigu nepažeidžiami kiti Sąjungos teisės aktai, nacionalinės statistikos institucijos turi teisę naudotis ne tik muitinės deklaracijomis, bet ir visais esamais duomenų šaltiniais, kurių joms gali prireikti šiam straipsniui taikyti.

24 straipsnis

Elektros energija ir dujos

1.   Be muitinės deklaracijų nacionalinės statistikos institucijos gali pareikalauti, kad elektros energijos ir dujų perdavimo tinklų operatoriai, kuriems šie tinklai priklauso arba kurie juos eksploatuoja, tiesiogiai pateiktų atitinkamą informaciją apie elektros energijos ir dujų importą ir eksportą tarp valstybės narės statistinės teritorijos ir ES nepriklausančių šalių.

2.   Komisijai (Eurostatui) perduodama statistinė vertė gali būti pagrįsta įverčiais. Prieš juos taikydamos, valstybės narės turi informuoti Komisiją (Eurostatą) apie įverčių apskaičiavimui naudojamą metodiką.

25 straipsnis

Karinės prekės

1.   Į išorės prekybos statistiką įtraukiama informacija apie kariniams tikslams skirtų prekių importą ir eksportą.

2.   Valstybės narės gali perduoti ne tokią smulkią informaciją kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 471/2009 6 straipsnio 1 dalyje, kai ši informacija priskiriama karinei paslapčiai pagal valstybėse narėse galiojančius apibrėžtis. Tačiau Komisijai (Eurostatui) teikiami duomenys bent apie bendrą importo ir eksporto mėnesio statistinę vertę.

5   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26 straipsnis

Europos prekių importo ir eksporto statistikos perdavimas

1.   Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių tam, kad užtikrintų, kad Komisijai (Eurostatui) būtų perduodami išsamūs duomenys ir kad būtų laikomasi Reglamento (EB) Nr. 471/2009 9 straipsnio 1 dalyje nustatytų kokybės reikalavimų.

2.   Komisijai (Eurostatui) perduodami statistiniai duomenys nurodomi juos teikiančios valstybės narės nacionaline valiuta.

3.   Jei mėnesio duomenys, kurie Komisijai (Eurostatui) jau buvo perduoti, tikslinami, valstybės narės perduoda patikslintus rezultatus ne vėliau kaip kitą mėnesį nuo patikslintų duomenų parengimo.

27 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1917/2000 panaikinamas nuo 2010 m. sausio 1 d.

Jis toliau taikomas duomenims, susijusiems su ataskaitiniais laikotarpiais iki 2010 m. sausio 1 d.

28 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 9 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 152, 2009 6 16, p. 23.

(2)  OL L 145, 2008 6 4, p. 1.

(3)  OL L 229, 2000 9 9, p. 14.

(4)  OL L 76, 1993 3 30, p. 1.

(5)  OL L 61, 2008 3 5, p. 6.

(6)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

(7)  OL L 145, 2008 6 4, p. 65.

(8)  OL L 393, 2006 12 30, p. 1.

(9)  OL L 86, 2009 3 31, p. 1.


I PRIEDAS

PREKIŲ IR JŲ GABENIMO OPERACIJŲ, NEĮTRAUKIAMŲ Į IŠORĖS PREKYBOS STATISTIKĄ, SĄRAŠAS

a)

Piniginis auksas;

b)

Teisėtos mokėjimo priemonės ir vertybiniai popieriai, įskaitant priemones, kurios yra mokestis už paslaugas, pavyzdžiui, pašto išlaidas, mokesčius, naudotojo mokesčius;

c)

Prekės iki ir po laikino naudojimo (pvz., nuomos, skolinimo, veiklos nuomos), jei tenkinamos šios sąlygos:

prekių neplanuojama perdirbti arba jos nebuvo perdirbtos,

numatoma, kad laikinas naudojimas truks ne ilgiau kaip 24 mėn. ir nenumatoma, kad jis truks ilgiau nei 24 mėn.,

nuosavybė nebuvo pakeista ir neplanuojama ją keisti.

d)

Prekės, gabenamos tarp:

valstybės narės ir jos teritorinių anklavų ES nepriklausančiose šalyse ir

priimančios valstybės narės ir ES nepriklausančių šalių teritorinių anklavų arba tarptautinių organizacijų.

Prie teritorinių anklavų priskiriamos už valstybės teritorijos ribų esančios ambasados ir už valstybės teritorijos ribų dislokuotos nacionalinės ginkluotosios pajėgos;

e)

Laikmenos su pagal individualų užsakymą sukurta informacija, įskaitant programinę įrangą;

f)

Iš interneto parsisiųsta programinė įranga;

g)

Nemokamai tiektos prekės, kurios nėra komercinio sandorio objektas, jei jos gabenamos tik kaip paruošiamosios arba pagalbinės numatomam vėlesniam sandoriui ir parodo prekių arba paslaugų savybes, tokios kaip:

reklaminė medžiaga,

komerciniai pavyzdžiai.

h)

Prekės, skirtos remontuoti, prekės po remonto, atsarginės dalys, naudojamos remontuojant, ir pakeistos sugedusios dalys;

i)

Transporto priemonės, naudojamos vežimui darbo metu, įskaitant erdvėlaivių paleidimo įrenginius paleidžiant erdvėlaivius į kosmosą;

j)

Žodžiu muitinei deklaruojamos komercinio pobūdžio prekės, kurių vertė neviršija 1 000 EUR arba 1 000 kg statistinės ribos, ir nekomercinio pobūdžio prekės;

k)

Prekės, išleistos į laisvą apyvartą po laikinojo įvežimo perdirbti arba muitinės prižiūrimo perdirbimo.


II PRIEDAS

SANDORIŲ POBŪDŽIO KODŲ SĄRAŠAS

A

B

1.

Sandoriai, susiję su faktiniu arba numatomu nuosavybės perdavimu iš rezidentų nerezidentams už finansinę arba kitokią kompensaciją (išskyrus 2, 7 ir 8 punktuose išvardytus sandorius)

1.

Tiesioginis pirkimas/pardavimas

2.

Tiekimas patvirtinus arba išbandžius parduodant konsignacijos būdu arba tarpininkaujant prekybos agentui.

3.

Barteriniai mainai (kompensacija natūra)

4.

Finansinė nuoma (išperkamoji nuoma) (1)

9.

Kita

2.

Nemokamas prekių grąžinimas ir keitimas, įregistravus pradinį sandorį

1.

Prekių grąžinimas

2.

Grąžintų prekių pakeitimas

3.

Negrąžintų prekių pakeitimas (pvz., pagal garantiją)

9.

Kita

3.

Sandoriai, susiję su nuosavybės perdavimu be finansinės kompensacijos arba kompensacijos natūra (pvz., pagalbos siuntos)

 

4.

Operacijos, susijusios su perdirbimu pagal sutartį (2) (neperduodant nuosavybės teisės perdirbėjui)

1.

Numatoma, kad prekės bus grąžinamos į pradinę eksporto šalį

2.

Numatoma, kad prekės nebus grąžinamos į pradinę eksporto šalį

5.

Operacijos, atliekamos pasibaigus perdirbimui pagal sutartį (neperduodant nuosavybės perdirbėjui)

1.

Į pradinę eksporto šalį grąžinamos prekės

2.

Į pradinę eksporto šalį negrąžinamos prekės

6.

Specifiniai sandoriai, registruojami nacionaliniais tikslais

 

7.

Operacijos, vykdomos pagal bendrus gynybos projektus arba kitas bendras tarpvyriausybines gamybos programas

 

8.

Sandoriai, susiję su statybinių medžiagų ir techninės įrangos tiekimu pagal bendrą statybos arba projektavimo darbų sutartį, pagal kurią nebūtinos atskiros sąskaitos faktūros prekėms ir išrašoma bendra sutarties sąskaita faktūra.

 

9.

Kiti sandoriai, kuriems nepriskiriami kiti kodai

1.

Nuoma, skolinimas ir veiklos nuoma ilgesniam nei 24 mėn. laikotarpiui

9.

Kita


(1)  Finansinė nuoma – operacijos, kai įmokos už nuomą apskaičiuojamos taip, kad jos visiškai arba beveik visiškai atitiktų tų prekių vertę. Nuosavybės rizika ir atlyginimas perduodami nuomininkui. Pasibaigus sutarties galiojimo laikui, nuomininkas tampa teisėtu prekių savininku.

(2)  Perdirbimui priskiriamos operacijos (transformavimo, konstravimo, montavimo, patobulinimo, atnaujinimo ir pan.), kurių tikslas – pagaminti naują arba iš esmės pagerintą prekę. Jos nebūtinai susijusios su produkto klasifikacijos pakeitimu. Šiam punktui nepriskiriama perdirbimo veikla, kurios perdirbėjas imasi savo sąskaita; ji turi būti įrašyta A stulpelio 1 punkte.


III PRIEDAS

TRANSPORTO RŪŠIES KODAVIMAS

Kodas

Pavadinimas

1

Jūrų transportas

2

Geležinkelio transportas

3

Kelių transportas

4

Oro transportas

5

Pašto siuntos

7

Stacionarusis transportas

8

Vidaus vandenų transporto priemonės

9

Savaeigės transporto priemonės


Top