ALLEGATO

DIREKTYVA 96/48/EB – DĖL TRANSEUROPINĖS GREITŲJŲ GELEŽINKELIŲ SISTEMOS SĄVEIKOS

TECHNINĖS SĄVEIKOS SPECIFIKACIJOS PROJEKTAS

„Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo“ posistemis

1.

ĮVADAS

1.1.	Techninė taikymo sritis

1.2.	Geografinė taikymo sritis

1.3.	Šios TSS turinys

2.	POSISTEMIO APIBRĖŽTIS IR (ARBA) TAIKYMO SRITIS

2.1.	Posistemis

2.2.	Taikymo sritis

2.2.1.

Darbuotojai ir traukiniai

2.2.2.

Veikimo principai

2.2.3.

Pritaikomumas eksploatuojamiems geležinkelių riedmenims ir infrastruktūrai

2.3.	Šios TSS ir Direktyvos 2004/49/EB ryšys

3.	ESMINIAI REIKALAVIMAI

3.1.	Esminių reikalavimų laikymasis

3.2.	Esminiai reikalavimai – apžvalga

3.3.	Specifiniai šių reikalavimų aspektai

3.3.1.

Sauga

3.3.2.

Patikimumas ir parengtis

3.3.3.

Sveikata

3.3.4.

Aplinkosauga

3.3.5.

Techninis suderinamumas

3.4.	Su geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiu susiję konkretūs aspektai

3.4.1.

Sauga

3.4.2.

Patikimumas ir parengtis

3.4.3.

Techninis suderinamumas

4.	POSISTEMIO CHARAKTERISTIKOS

4.1.

Įvadas

4.2.	Funkciniai ir techniniai posistemio reikalavimai

4.2.1.

Reikalavimai darbuotojams

4.2.1.1.

Bendrieji reikalavimai

4.2.1.2.

Mašinistams skirti dokumentai

4.2.1.2.1.

Taisyklių sąvadas

4.2.1.2.2.

Su maršrutu susijusios geležinkelio linijos ir geležinkelio kelio aprašas

4.2.1.2.2.1.

„Maršruto vadovo“ parengimas

4.2.1.2.2.2.

Pakeisti duomenys

4.2.1.2.2.3.

Mašinisto informavimas realiu laiku

4.2.1.2.3.

Tvarkaraščiai

4.2.1.2.4.

Geležinkelių riedmenys

4.2.1.3.

Dokumentai, skirti geležinkelio įmonės darbuotojams, išskyrus mašinistus

4.2.1.4.

Dokumentai, skirti infrastruktūros valdytojo darbuotojams, išduodantiems leidimus traukiniams važiuoti

4.2.1.5.

Su eismo sauga susijęs traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų ir darbuotojų, suteikiančių leidimą traukiniams važiuoti, bendravimas

4.2.2.

Traukinių reikalavimai

4.2.2.1.

Traukinio matomumas

4.2.2.1.1.

Bendrieji reikalavimai

4.2.2.1.2.

Priekis

4.2.2.2.

Traukinio girdimumas

4.2.2.2.1.

Bendrieji reikalavimai

4.2.2.2.2.

Kontrolė

4.2.2.3.

Geležinkelių riedmenų identifikavimas

4.2.2.4.

Keleivinių vagonų reikalavimai

4.2.2.5.

Traukinių formavimas

4.2.2.6.

Traukinio stabdžių sistema

4.2.2.6.1.

Minimalūs stabdžių sistemos reikalavimai

4.2.2.6.2.

Eksploatacinės stabdžių charakteristikos

4.2.2.7.

Traukinio sąsątato parangos užtikrinimas

4.2.2.7.1.

Bendrieji reikalavimai

4.2.2.7.2.

Būtinieji duomenys

4.2.3.

Traukinių eismo reikalavimai

4.2.3.1.

Traukinio planavimas

4.2.3.2.

Traukinių identifikavimas

4.2.3.3.

Traukinio išvykimas

4.2.3.3.1.

Patikrinimai ir bandymai prieš išleidžiant

4.2.3.3.2.

Infrastruktūros valdytojo informavimas apie traukinio būklę

4.2.3.4.

Geležinkelių transporto eismo valdymas

4.2.3.4.1.

Bendrieji reikalavimai

4.2.3.4.2.

Pranešimas apie traukinį

4.2.3.4.2.1.

Pranešimo apie traukinio buvimo vietą duomenys

4.2.3.4.2.2.

Perdavimo laiko nustatymas

4.2.3.4.3.

Pavojingi kroviniai

4.2.3.4.4.

Kokybės valdymas

4.2.3.5.

Duomenų registravimas

4.2.3.5.1.

Valdymo duomenų registravimas ne traukinyje

4.2.3.5.2.

Valdymo duomenų registravimas traukinyje

4.2.3.6.

Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis

4.2.3.6.1.

Kitų naudotojų informavimas

4.2.3.6.2.

Traukinių mašinistų informavimas

4.2.3.6.3.

Avarinės padėties priemonės

4.2.3.7.

Avarinės situacijos valdymas

4.2.3.8.

Pagalba traukinio brigadai rikto arba sudėtingo geležinkelių riedmenų gedimo atveju

4.3.	Funkciniai ir techniniai sąsajų reikalavimai

4.3.1.

Sąsajos su Infrastruktūros TSS

4.3.1.1.

Signalo matomumas

4.3.1.2.

Keleiviniai geležinkelių riedmenys

4.3.1.3.

Profesinis išmanymas

4.3.2.

Sąsajos su Kontrolės ir (arba) valdymo ir signalizavimo posistemio TSS

4.3.2.1.

Priežiūros duomenų registravimas

4.3.2.2.

Mašinisto budrumo įtaisas

4.3.2.3.

ERTMS ir (arba) ETCS ir ERTMS ir (arba) GSM-R naudojimo taisyklės

4.3.2.4.

Signalų ir geležinkelio kelio žymių matomumas

4.3.2.5.

Traukinio stabdžių sistema

4.3.2.6.

Smėlio naudojimas. Pagrindiniai traukinio valdymo profesinio išmanymo reikalavimai

4.3.2.7.

Duomenų registravimas ir įkaitusių ašidėžių nustatymas

4.3.3.

Sąsajos su Geležinkelių riedmenų TSS

4.3.3.1.

Stabdžių sistema

4.3.3.2.

Keleivinių vagonų reikalavimai

4.3.3.3.

Traukinio matomumas

4.3.3.3.1.

Ant važiavimo kryptimi pasukto traukinio pirmojo riedmens

4.3.3.3.2.

Gale

4.3.3.4.

Traukinio girdimumas

4.3.3.5.

Signalo matomumas

4.3.3.6.

Mašinisto budrumo įtaisas

4.3.3.7.

Traukinių formavimas ir B priedas

4.3.3.8.

Geležinkelių riedmenų parametrai, kurie turi įtakos prie geležinkelio kelio įrengtoms traukinių stebėjimo sistemoms ir geležinkelių riedmenų dinamikai

4.3.3.9.

Smėlio barstymas

4.3.3.10.

Traukinio formavimas, H ir J priedai

4.3.3.11.

Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės ir avarinės situacijos valdymas

4.3.3.12.

Duomenų registravimas

4.3.3.13.

Aerodinaminis poveikis balasto sluoksniui

4.3.3.14.

Aplinkos sąlygos

4.3.3.15.

Šoniniai vėjai

4.3.3.16.

Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose

4.3.3.17.

Išorinis triukšmas

4.3.3.18.

Apsauga nuo gaisro

4.3.3.19.

Kėlimas ir (arba) gelbėjimo procedūros

4.3.3.20.

Kontrolė ir diagnostikos koncepcijos

4.3.3.21.

Specialios ilgų tunelių specifikacijos

4.3.3.22.

Traukos režimo reikalavimai

4.3.3.23.

Trauką užtikrinančio rato ir bėgio sankybio reikalavimai

4.3.3.24.

Su energijos tiekimu susijęs funkcinis ir techninis reikalavimas

4.3.4.

Sąsajos su GG energijos posistemio TSS

4.3.5.

Sąsajos su Saugos geležinkelio tuneliuose TSS

4.3.6.

Sąsajos su Judėjimo negalią turinčių asmenų TSS

4.4.	Naudojimo taisyklės

4.5.	Techninės priežiūros taisyklės

4.6.	Profesinis išmanymas

4.6.1.

Profesinis išmanymas

4.6.1.1.

Profesinės žinios

4.6.1.2.

Gebėjimas profesines žinias taikyti praktiškai

4.6.2.

Lingvistinis išmanymas

4.6.2.1.

Principai

4.6.2.2.

Žinių lygis

4.6.3.

Pradinis ir nuolatinis darbuotojų įvertinimas

4.6.3.1.

Pagrindiniai reikalavimai

4.6.3.2.

Mokymo poreikių analizė

4.6.3.2.1.

Mokymo poreikių analizės tobulinimas

4.6.3.2.2.

Mokymosi poreikių analizės atnaujinimas

4.6.3.2.3.

Specifiniai traukinio brigadoms ir pagalbiniams darbuotojams skirti duomenys

4.6.3.2.3.1.

Žinios apie maršrutą

4.6.3.2.3.2.

Geležinkelių riedmenų išmanymas

4.6.3.2.3.3.

Pagalbiniai darbuotojai

4.7.	Sveikatos ir saugos darbe sąlygos

4.7.1.

Įvadas

4.7.2.

Rekomenduojamieji profesinės sveikatos specialistų ir medicinos organizacijų patvirtinimo kriterijai

4.7.3.

Psichologinį vertinimą atliekančių psichologų ir psichologinio vertinimo reikalavimų tvirtinimo kriterijai

4.7.3.1.

Psichologų atestavimas

4.7.3.2.

Psichologinio vertinimo turinys ir supratimas

4.7.3.3.

Vertinimo priemonių pasirinkimas

4.7.4.

Sveikatos patikrinimai ir psichologiniai įvertinimai

4.7.4.1.

Prieš paskyrimą į tarnybą

4.7.4.1.1.

Minimalus sveikatos patikrinimo turinys

4.7.4.1.2.

Psichologinis įvertinimas

4.7.4.2.

Po paskyrimo į tarnybą

4.7.4.2.1.

Reguliarių medicininių patikrinimų dažnumas

4.7.4.2.2.

Minimalus reguliaraus medicininio patikrinimo turinys

4.7.4.2.3.

Papildomi medicininiai patikrinimai ir (arba) psichologiniai įvertinimai

4.7.5.

Sveikatos reikalavimai

4.7.5.1.

Bendrieji reikalavimai

4.7.5.2.

Regos reikalavimai

4.7.5.3.

Klausos reikalavimai

4.7.5.4.

Nėštumas

4.7.6.

Specifiniai reikalavimai, susiję su traukinio valdymu

4.7.6.1.

Reguliarių medicininių patikrinimų dažnumas

4.7.6.2.

Papildomas medicininio patikrinimo turinys

4.7.6.3.

Papildomi regos reikalavimai

4.7.6.4.

Papildomi klausos ir kalbos reikalavimai

4.7.6.5.

Antropometrija

4.7.6.6.

Nurodymai traumų atvejais

4.8.	Infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų registrai

4.8.1.

Infrastruktūra

4.8.2.

Geležinkelių riedmenys

5.	SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1.	Apibrėžtis

5.2.	Sudedamųjų dalių sąrašas

5.3.	Sudedamųjų dalių charakteristikos ir specifikacijos

6.	SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR (ARBA) TINKAMUMO NAUDOTI VERTINIMAS IR POSISTEMIO PATIKRA

6.1.	Sąveikos sudedamosios dalys

6.2.	Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemis

6.2.1.

Principai

6.2.2.

Taisyklių ir procedūrų dokumentai

6.2.3.

Įvertinimo tvarka

6.2.3.1.

Kompetentingos valdžios institucijos sprendimas

6.2.3.2.

Jei reikalingas įvertinimas

6.2.4.

Sistemos naudojimo savybės

7.	ĮGYVENDINIMAS

7.1.

Principai

7.2.	Įgyvendinimo rekomendacijos

7.3.	Specifiniai atvejai

7.3.1.

Įvadas

7.3.2.

Specifinių atvejų sąrašas

A PRIEDAS:

ERTMS IR (ARBA) ETCS IR ERTMS IR (ARBA) GSM-R NAUDOJIMO TAISYKLĖS

B PRIEDAS:

KITOS TAISYKLĖS, LEIDŽIANČIOS NUOSEKLIAI VEIKTI NAUJIEMS STRUKTŪRINIAMS POSISTEMIAMS

A. BENDRI

B. DARBUOTOJŲ SAUGA DARBE IR SAUGUMAS

C. NAUDOJAMOJI SĄSAJA SU SIGNALIZAVIMO, VALDYMO IR KONTROLĖS ĮRANGA

D. TRAUKINIŲ EISMAS

E. ANOMALIJOS, RIKTAI IR AVARIJOS

C PRIEDAS:

SAUGOS PRANEŠIMŲ METODOLOGIJA

D PRIEDAS:

SU MARŠRUTU(-AIS), KURĮ(-IUOS) KETINAMA NAUDOTI, SUSIJUSI INFORMACIJA, PRIE KURIOS GELEŽINKELIO ĮMONĖ TURI TURĖTI PRIEIGĄ

E PRIEDAS:

KALBOS IR BENDRAVIMO LYGIS

F PRIEDAS:

INFORMACINIO POBŪDŽIO IR NEPRIVALOMOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO ORGANIZAVIMO IR VALDYMO POSISTEMIO ĮVERTINIMO REKOMENDACIJOS

G PRIEDAS:

INFORMACINIS, NEPRIVALOMAS PARAMETRŲ SUDEDAMŲJŲ DALIŲ, KURIOS TURI BŪTI PATIKRINTOS, SĄRAŠAS

H PRIEDAS:

PAGRINDINIAI TRAUKINĮ VALDANČIŲ DARBUOTOJŲ PROFESINIO IŠMANYMO REIKALAVIMAI

I PRIEDAS:

NENAUDOJAMA

J PRIEDAS:

PAGRINDINIAI „TRAUKINIŲ LYDĖJIMO“ UŽDUOTĮ ATLIEKANČIŲ DARBUOTOJŲ PROFESINIO IŠMANYMO REIKALAVIMAI

K PRIEDAS:

NENAUDOJAMA

L PRIEDAS:

PAGRINDINIAI TRAUKINIŲ PARANGOS UŽDUOTĮ ATLIEKANČIŲ DARBUOTOJŲ PROFESINIO IŠMANYMO REIKALAVIMAI

M PRIEDAS:

NENAUDOJAMA

N PRIEDAS:

INFORMACINIO POBŪDŽIO IR NEPRIVALOMOS ĮGYVENDINIMO REKOMENDACIJOS

O PRIEDAS:

NENAUDOJAMA

P PRIEDAS:

GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ IDENTIFIKAVIMAS

Q PRIEDAS:

NENAUDOJAMA

R PRIEDAS:

TRAUKINIO IDENTIFIKAVIMAS

S PRIEDAS:

NENAUDOJAMA

T PRIEDAS:

EKSPLOATACINĖS STABDŽIŲ CHARAKTERISTIKOS

U PRIEDAS:

NEIŠSPRĘSTŲ KLAUSIMŲ SĄRAŠAS

V PRIEDAS:

MAŠINISTAMS SKIRTŲ TAISYKLIŲ DOKUMENTŲ RENGIMAS IR ATNAUJINIMAS

TERMINŲ ŽODYNAS

1.   ĮVADAS

1.1.   Techninė taikymo sritis

Ši techninės sąveikos specifikacija skirta geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui, kuris yra vienas iš posistemių, išvardytų Direktyvos 96/48/EB su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, II priedo 1 dalyje.

Ši TSS taikoma šioms traukinių klasėms, neatsižvelgiant į tai, ar jie sudaryti iš neišardomosios motorinio vagono ir kelevinio (-ų) vagono (-ų) grupės (neatskiriamų eksploatavimo metu) ar pavienių geležinkelių riedmenų. Ji taip pat taikoma keleiviniams ir (arba) nekeleiviniams geležinkelių riedmenims:

—	:	1 klasė	:	traukiniai, kurių maksimalus greitis bent jau 250 km/h,
—	:	2 klasė	:	traukiniai, kurių maksimalus greitis bent jau 190 km/h, bet ne didesnis nei 250 km/h

Pagal direktyvos I priedą, specifikacijų apibrėžtys pateiktos kiekvienai iš šių geležinkelio linijų kategorijų:

—	I kategorijos: specialiai nutiestos greitųjų geležinkelių linijos, paprastai pritaikytos traukiniams važiuoti 250 km/h arba didesniu greičiu,

—	II kategorijos: specialiai modernizuotos greitųjų geležinkelių linijos, pritaikytos traukiniams važiuoti maždaug 200 km/h,

—	III kategorijos: specialiai modernizuotos dėl topografinių, reljefo ar miesto planavimo apribojimų ypatingų savybių turinčios greitųjų geležinkelių linijos, kuriomis važiuojant greitis pasirenkamas, jį pritaikant konkrečiam atvejui;

1.2.   Geografinė taikymo sritis

Šios TSS geografinė taikymo sritis – Direktyvos 96/48/EB I priede aprašyta Europos greitųjų geležinkelių sistema.

1.3.   Šios TSS turinys

Pagal Direktyvos 96/48/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 5 straipsnio 3 dalį ir I priedo 1 punkto b papunktį, šioje TSS:

(a)	nurodo numatytą taikymo sritį (2 skyrius);

(b)	nustato esminius posistemio reikalavimus (3 skyrius) ir jo sąsajas kitų posistemių atžvilgiu (4 skyrius);

(c)	nustato funkcinius ir techninius reikalavimus, kuriuos turi atitikti posistemis, ir jo sąsajas su kitais posistemiais (4 skirsnis);

(d)	nustato sąveikos sudedamąsias dalis ir sąsajas, kurioms turi būti taikomos Europos specifikacijos, įskaitant Europos standartus, būtinus sąveikai Europos greitųjų geležinkelių sistemoje pasiekti (5 skyrius);

(e)	kiekvienu svarstomu atveju nustato taikytinas procedūras siekiant įvertinti sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį ar tinkamumą naudoti, taip pat atlikti posistemių EB patikrą (6 skyrius).

(f)	nurodo TSS įgyvendinimo strategiją (7 skyrius);

(g)	nurodo atitinkamų darbuotojų profesinio išmanymo, sveikatos ir saugos darbe sąlygas, reikalingas naudoti ir techniškai prižiūrėti posistemį, taip pat įgyvendinti TSS.

Be to, pagal 5 straipsnio 5 dalį nuostatą galima numatyti visų TSS specifiniams atvejams; jie yra nurodyti 7 skyriuje.

Galiausiai šios TSS 4 skyriuje taip pat yra pateikiamos specifinės, pirmiau nurodytos 1.1 ir 1.2 punktuose, taikymo srities geležinkelių eismo organizavimo ir techninės priežiūros taisyklės.

2.   POSISTEMIO APIBRĖŽTIS IR (ARBA) TAIKYMO SRITIS

2.1.   Posistemis

Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir techninės priežiūros posistemis yra vienas iš Direktyvos 96/48/EB II priede išvardytų Europos greitųjų geležinkelių sistemos posistemių.

2.2.   Taikymo sritis

Kartu su Direktyvos 96/48/EB I priedu (su pakeitimais, padarytais Direktyvos 2004/50/EB I priede) šios TSS taikymo sritis – su traukinių eismo organizavimu transeuropiniu greitųjų geležinkelių tinklu susijusių infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemis.

Šia geležinkelių transporto eismo organizavimo ir techninės priežiūros TSS gali būti naudojamasi kaip pamatiniu dokumentu organizuojant kitų traukinių eismą greitųjų geležinkelių TEN linijomis net ir tada, jei jie nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

2.2.1.   Darbuotojai ir traukiniai

Pabrėžtina, kad Direktyvos 96/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 5.3 straipsnio g punktas ir Direktyvos 2001/16/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB 5.3 straipsnio g punktas nesutampa todėl, kad pirmajame minimos greitųjų geležinkelių sistemos darbuotojų „profesinis išmanymas“, o antrajame „profesinės kvalifikacijos“ sąvoka vartojama ją siejant su paprastųjų geležinkelių sistema.

PG ir GG GTEOV TSS skirti nederėtų ir todėl buvo padaryta prielaida, kad įstatymų leidėjams priimtinas „profesinio išmanymo“ terminas.

4.6 ir 4.7 poskirsniai taikomi tiems darbuotojams, eismo saugos atžvilgiu atliekantiems svarbiausias traukinio valdymo užduotis, lydintiems traukinį jam kertant valstybių sieną(-as) ir dirbantiems bet kurioje vietoje(-os), kuri(-os) infrastruktūros valdytojo tinklo nuostatuose nurodyta (-os) kaip „pasienis“ ir įtrauktos(-ų) į jo įgaliojimus eismo saugos srityje, ribų.

Nebus laikoma, kad darbuotojas kerta valstybės sieną, jei veikla atliekama ne „pasienyje“ esančiose vietovėse, kurios aprašytos pirmiau.

Tiems darbuotojams, kurie atlieka eismo saugos atžvilgiu svarbiausias traukinių išleidimo užduotis ir suteikia leidimus važiuoti, valstybės narės abipusiai pripažins profesinį išmanymą, sveikatos ir saugos darbe sąlygas.

Tiems darbuotojams, kurie atlieka eismo saugos atžvilgiu svarbiausias užduotis, susijusias su paskutiniu traukinio parengimu prieš kertant sieną(-as) ir dirba bet kurioje(-iose) vietovėje (-ėse), esančiose už „pasienio“ ribų, kaip aprašyta pirmiau, 4.6 poskirsnis bus taikomas valstybėms narėms abipusiai pripažįstant sveikatos ir saugos darbe sąlygas. Nebus laikoma, kad traukinys eksploatuojamas pasienio teritorijoje, jeigu visi valstybės sieną kertančio traukinio riedmenys valstybės sieną pervažiuoja tik iki „pasienio“ vietos(-ų), kaip aprašyta pirmiau.

Pirmiau išdėstyti dalykai gali būti apibendrinti toliau pateikiamose lentelėse:

Darbuotojai, dirbantys traukiniuose, kurie kirs valstybės sienas ir vyks toliau nei pasienio vietovė.

Užduotis	Profesinis išmanymas	Sveikatos reikalavimai
Traukinio valdymas ir lydėjimas	4.6	4.7
Leidimų traukiniams važiuoti suteikimas	Abipusis pripažinimas	Abipusis pripažinimas
Traukinio parengimas	4.6	Abipusis pripažinimas
Traukinio išleidimas	Abipusis pripažinimas	Abipusis pripažinimas

Darbuotojai, dirbantys traukiniuose, kurie nekerta valstybės sienų arba kerta iki pasienio vietovių.

Užduotis	Profesinis išmanymas	Sveikatos reikalavimai
Traukinio valdymas ir lydėjimas	Abipusis pripažinimas	Abipusis pripažinimas
Leidimų traukiniams važiuoti suteikimas	Abipusis pripažinimas	Abipusis pripažinimas
Traukinio parengimas	Abipusis pripažinimas	Abipusis pripažinimas
Traukinio išleidimas	Abipusis pripažinimas	Abipusis pripažinimas

Skaitant šias lenteles, dėmesys turi būti atkreiptas į tai, kad 4.2.1. skyriuje aprašyti ryšio principai yra privalomi.

Jei tai pasienio teritorijos geležinkelio kelio ruožai, gretimų infrastruktūrų valdytojai ar 7.1 straipsnyje nurodytos valstybės narės aprašo:

—	abipusiai taikytinas saugos taisykles, skirtas vietoms, kuriose vykdomi su atitinkamų infrastruktūros posistemių technine priežiūra susiję darbai, apsaugoti ir personalo, vykdančio šių vietų apsaugos eismo saugos požiūriu svarbiausias saugos užduotis, mokymo turinį,

—

abipusiai taikytinas saugos taisykles, skirtas vietoms, kuriose vykdomi su energetikos posistemių stacionarių įrenginių technine priežiūra susiję remonto darbai, naudoti ir apsaugoti ir darbuotojų, vykdančių šių įrenginių naudojimo bei apsaugos eismo saugos atžvilgiu svarbiausias saugos užduotis, mokymo turinį.

2.2.2.   Veikimo principai

Šios TSS varianto, antrojo po Direktyvos 96/48/EB įsigaliojimo, bet pirmojo, kuriame atsižvelgta į Direktyva 2004/50/EB padarytus pakeitimus, pagrindinis tikslas – užtikrinti galimybę darniai eksploatuoti struktūrinius posistemius, kuriais ketinama naudotis greitųjų geležinkelių tinkle. Visų pirma tiesiogiai su naujosios traukinių kontrolės ir signalizavimo sistemos naudojimu susijusios taisyklės turi būti vienodos, jei situacijos yra vienodos.

Iš pradžių ši TSS apėmė tik tuos greitųjų geležinkelių „Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo“ posistemio elementus (kaip nustatyta 4 skyriuje), kurie turėjo daugiausiai geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų eksploatacinių sąsajų arba tais atvejais, jei tai ypač naudinga sąveikai. Tai atliekant buvo reikiamai atsižvelgta į Direktyvos 2004/49/EB (Saugos geležinkeliuose direktyva) reikalavimus.

Vėliau išsamios Europos traukinių kontrolės sistemos (angl. ETCS) ir Geležinkelių judriojo ryšio sistemos (GSM-R) eksploatavimo taisyklės nurodomos šios TSS A priede.

2.2.3.   Pritaikomumas eksploatuojamiems geležinkelių riedmenims ir infrastruktūrai

Nors didžioji dalis šios TSS reikalavimų yra susiję su procesais ir procedūromis, tam tikri reikalavimai taip pat yra susiję su naudojimui svarbiais fizinėmis sudedamosiomis dalims, traukiniais ir geležinkelių riedmenimis.

Šių elementų projektavimo kriterijai aprašyti tose TSS, kurios apima kitus posistemius, pvz., geležinkelių riedmenų. Į jų eksploatacinę funkciją atsižvelgta GTEOV TSS (angl. OPE TSS) aplinkoje.

Tokiais atvejais pripažįstama, jog naudojamų geležinkelių riedmenų ir (arba) infrastruktūros įrenginių keitimas, siekiant visiško atitikimo šios TSS reikalavimams, gali būti nerentabilus. Todėl atitinkami reikalavimai turi būti taikomi tik naujiems elementams ar tada, jei elementas yra modernizuojamas ar atnaujinamas ir jam pradėti eksploatuoti būtinas naujas leidimas, kaip apibrėžta Direktyvos 96/48/EB 14.3 straipsnyje.

2.3.   Šios TSS ir Direktyvos 2004/49/EB ryšys

Nors ši TSS kuriama pagal sąveikos Direktyvą 96/48/EB (su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB), ji skirta reikalavimams, artimai susijusiems su naudojimo tvarka ir procesais, kurių reikalaujama iš infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės, jei prašoma suteikti įgaliojimus eismo saugos srityje ir (arba) išduoti saugos sertifikatą pagal Direktyvą 2004/49/EB (Saugos geležinkeliuose direktyva).

3.   ESMINIAI REIKALAVIMAI

3.1.   Esminių reikalavimų laikymasis

Kaip nustatyta Direktyvos 96/48/EB 4 straipsnio 1 dalyje, Europos greitųjų geležinkelių sistema, jos posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys turi atitikti esminius Direktyvos III priedo bendrųjų sąlygų reikalavimus.

3.2.   Esminiai reikalavimai – apžvalga

Esminiai reikalavimai taikomi:

—

saugai,

—	patikimumui ir tinkamumui,

—	sveikatai,

—	aplinkosaugai,

—	techniniam suderinamumui.

Pagal Direktyvą 96/48/EB esminiai reikalavimai turi būti taikomi visai transeuropinei greitųjų geležinkelių sistemai arba kiekvieno posistemio ir jo sudedamųjų dalių atveju gali būti specifiniai.

3.3.   Specifiniai šių reikalavimų aspektai

Bendrųjų reikalavimų svarba geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui apibrėžta toliau pateiktuose punktuose.

3.3.1.   Sauga

Pagal Direktyvos 96/48/EB III priedą su sauga susiję esminiai reikalavimai, taikomi geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui, yra šie:

Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.1.1 punkto reikalavimas:

„Eismo saugos požiūrių svarbiausiųjų sudedamųjų dalių ir, dar konkrečiau, sudedamųjų dalių, kurios dalyvauja traukiniui judant, projektavimas, konstravimas ar surinkimas, techninė priežiūra ir monitoringas turi garantuoti tokį saugos lygį, kuris atitinka tinklui nustatytus tikslus, įskaitant tuos, kurie numatyti specifinėms pablogėjusioms situacijoms.“

Kiek susijęs su geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiu, šis esminis reikalavimas specifikacijoje nagrinėjamas poskirsnyje „traukinio matomumas“ (4.2.2.1 ir 4.3 poskirsniuose) ir „traukinio girdimumas“ (4.2.2.2 ir 4.3 poskirsniuose).

Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.1.2 punkto reikalavimas:

„Parametrai, susiję su ratų ir bėgių sąlyčiu, turi atitikti stabilumo reikalavimus, reikalingus siekiant garantuoti saugų judėjimą didžiausiu leistinu greičiu.“

Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.

Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.1.3 punkto reikalavimas:

„Naudojamos sudedamosios dalys turi išlaikyti bet kuriuos įprastinius ar išskirtinius įtempius, kurie buvo nurodyti per jų naudojimo laikotarpį. Kiekvieno atsitiktinio gedimo neigiamos pasekmės saugai turi būti apribotos tinkamomis priemonėmis.“

Kiek susijęs su geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiu, šis esminis reikalavimas specifikacijoje nagrinėjamas poskirsnyje „traukinio matomumas“ (4.2.2.1 ir 4.3 poskirsniuose).

Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.1.4 punkto reikalavimas:

„Projektuojant stacionarius įrenginius ir riedmenis bei parenkant naudojamas medžiagas turi būti siekiama riboti ugnies ir dūmų atsiradimą, sklidimą ir poveikį kilus gaisrui.“

Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.

Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.1.5 punkto reikalavimas:

„Visi naudotojams skirti įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad juos naudojant kokiu nors numanomu būdu ne pagal iškabintas instrukcijas, nebūtų pakenkta saugiam įtaisų veikimui arba naudotojų sveikatai ir saugai.“

Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.

3.3.2.   Patikimumas ir parengtis

Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.2 punkto reikalavimas

„Traukiniui judant, dalyvaujančių stacionarių ar judančių sudedamųjų dalių monitoringas ir techninė priežiūra turi būti organizuojama, atliekama ir įvertinama taip, kad būtų išlaikytas jų veikimas numatytomis sąlygomis.“

Šis esminis reikalavimas nėra svarbus Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.

3.3.3.   Sveikata

Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.3.1 punkto reikalavimas:

„Traukiniuose ir geležinkelių infrastruktūroje negali būti naudojamos medžiagos, dėl jų naudojimo būdo galinčios kelti pavojų sveikatai tų, kuriems jos yra prieinamos.“

Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.

Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.3.2 punkto reikalavimas:

„Tos medžiagos turi būti atrenkamos, laikomos ir naudojamos taip, kad būtų galima apriboti žalingų ir pavojingų dūmų ar dujų išmetimą, ypač kilus gaisrui.“

Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.

3.3.4.   Aplinkosauga

Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.4.1 punkto reikalavimas:

„Transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sukūrimo ir naudojimo poveikis aplinkai turi būti įvertintas ir į jį atsižvelgta pagal galiojančias Bendrijos nuostatas sistemos dar projektuojant.“

Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.

Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.4.2 punkto reikalavimas:

„Traukiniuose ir infrastruktūroje naudojamos medžiagos turi neleisti atsirasti aplinkai kenksmingiems ir pavojingiems dūmams ir dujoms, ypač kilus gaisrui.“

Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.

Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.4.3 punkto reikalavimas:

„Riedmenų ir energijos tiekimo sistemos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad elektromagnetiniu atžvilgiu būtų suderinamos su įrenginiais, įranga ir viešaisiais ar privačiais tinklais, kuriems jos galėtų trukdyti.“

Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.

3.3.5.   Techninis suderinamumas

Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.5 punkto reikalavimas

„Infrastruktūros ir stacionarių įrenginių techninės charakteristikos turi būti suderinamos tarpusavyje ir su transeuropinėje greitųjų geležinkelių sistemoje naudojamų traukinių charakteristikomis.

Jei tam tikruose tinklo ruožuose šių charakteristikų atitiktis pasirodytų esanti sunkiai pasiekiama, gali būti įgyvendinami laikini sprendimai, užtikrinantys atitiktį ateityje.“

Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.

3.4.   Su geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiu susiję konkretūs aspektai

3.4.1.   Sauga

Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 2.7.1 punkto reikalavimas:

Toks esminis reikalavimas skirtas šiems specifikacijos poskirsniams:

—	Geležinkelių riedmenų identifikavimas (4.2.2.3 poskirsnis)

—	Traukinio stabdžių sistema (4.2.2.6 poskirsnis)

—	Traukinių formavimas (4.2.2.5 poskirsnis)

—	Keleiviniams vagonams taikomi reikalavimai (4.2.2.4 poskirsnis)

—	Traukinio sąstato parangos užtikrinimas (4.2.2.7 poskirsnis)

—	Traukinio matomumas (4.2.2.1 ir 4.3 poskirsniai)

—	Traukinio girdimumas (4.2.2.2 ir 4.3 poskirsniai)

—	Traukinio išvykimas (4.2.3.3 poskirsnis)

—	Geležinkelių transporto eismo valdymas (4.2.3.4 poskirsnis)

—	Signalo matomumas ir budriklis (4.3 poskirsnis)

—	Bendravimas eismo saugos klausimais (4.2.1.5 ir 4.6 poskirsniai)

—	Mašinistams skirti dokumentai (4.2.1.2 poskirsnis)

—	Dokumentai, skirti geležinkelio įmonių darbuotojams, išskyrus mašinistus (4.2.1.3 poskirsnis)

—	Dokumentai, skirti infrastruktūros valdytojo darbuotojams, išduodantiems leidmus traukiniams važiuoti (4.2.1.4 poskirsnis)

—	Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis (4.2.3.6 poskirsnis)

—	Avarinės situacijos valdymas (4.2.3.7 poskirsnis)

—	ERTMS naudojimo taisyklės (4.4 poskirsnis)

—	Profesinis išmanymas (2.2.1 ir 4.6 poskirsniai)

—	Sveikatos ir saugos darbe sąlygos (2.2.1 ir 4.7 poskirsniai)

3.4.2.   Patikimumas ir parengtis

Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 2.7.2 punkto reikalavimas:

„Eksploatavimo ir techninės priežiūros periodai, techninę priežiūrą atliekančio personalo apmokymas ir kvalifikacija bei kokybės užtikrinimo sistema, kurią atitinkamus traukinius eksploatuojantys operatoriai yra nustatę techninės priežiūros centruose, turi būti tokie, kad būtų užtikrintas aukštas sistemos patikimumo ir tinkamumo lygis.“

Šio esminio reikalavimo vykdymas užtikrinamas šiais specifikacijos poskirsniais:

—	Traukinių formavimas (4.2.2.5 poskirsnis)

—	Traukinio sąstato parangos užtikrinimas (4.2.2.7 poskirsnis)

—	Geležinkelių transporto eismo valdymas (4.2.3.4 poskirsnis)

—	Bendravimas eismo saugos klausimais (4.2.1.5 poskirsnis)

—	Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis (4.2.3.6 poskirsnis)

—	Avarinės situacijos valdymas (4.2.3.7 poskirsnis)

—	Profesinis išmanymas (4.6 poskirsnis)

—	Sveikatos ir saugos darbe sąlygos (4.7 poskirsnis)

3.4.3.   Techninis suderinamumas

Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 2.7.3 punkto reikalavimas:

„Tinklų eksploatavimo taisyklės turi būti suderintos, o traukinių mašinistai bei brigados ir eismą reguliuojantys pareigūnai apmokyti taip, kad būtų užtikrintas transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos eksploatavimo veiksmingumas.“

Toks esminis reikalavimas skirtas šiems specifikacijos poskirsniams:

—	Geležinkelių riedmenų identifikavimas (4.2.2.3 poskirsnis)

—	Traukinio stabdžių sistema (4.2.2.6 poskirsnis)

—	Traukinio formavimas (4.2.2.5 poskirsnis)

—	Keleivinių vagonų reikalavimai (4.2.2.4 poskirsnis)

—	Bendravimas eismo saugos klausimais (4.2.1.5 poskirsnis)

—	Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis (4.2.3.6 poskirsnis)

—	Avarinės situacijos valdymas (4.2.3.7 poskirsnis)

4.   POSISTEMIO CHARAKTERISTIKOS

4.1.   Įvadas

Europos greitųjų geležinkelių sistema (angl. TEN), kuriai taikoma Direktyva 96/48/EB ir kurios sudedamoji dalis yra „Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo“ posistemis – tai vientisa sistema, kurios nuoseklumas turi būti patikrintas. Visų pirma turi būti patikrintas posistemio nuoseklumas, atsižvelgiant į jo specifikacijas, jo sąsajų suderinimas su sistema, į kurią jis yra integruotas, bei naudojimo taisyklės.

Atsižvelgiant į visus esminius reikalavimus, geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemis, kaip aprašyta 2.2 poskirsnyje, apima tik kitame skyriuje apibrėžtus elementus.

Pagal Direktyvą 2001/14/EB infrastruktūros valdytojas visiškai atsako už visų atitinkamų reikalavimų, kuriuos turi atitikti leidimą važiuoti jo tinkle turintys traukiniai, nurodymą, atsižvelgiant į geografines atskirų geležinkelio linijų ypatybes ir toliau nustatytus funkcinius ar techninius reikalavimu.

4.2.   Funkciniai ir techniniai posistemio reikalavimai

Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemio funkciniai ir techniniai reikalavimai yra:

—	reikalavimai darbuotojams

—	traukinių reikalavimai

—	traukinių eismo reikalavimai

4.2.1.   Reikalavimai darbuotojams

4.2.1.1.   Bendrieji reikalavimai

Šis skyrius skirtas darbuotojams, kurie prisideda prie posistemio darbo atlikdami eismo saugos atžvilgiu svarbiausias užduotis, apimančias tiesioginę geležinkelių įmonių ir infrastruktūros valdytojų sąsają.

—	Geležinkelio įmonės darbuotojai: — valdo traukinius (toliau dokumente – „mašinistas“) ir yra „traukinio ir lokomotyvo brigados“ dalis — atlieka užduotis traukinyje (išskyrus valdymą) ir yra „traukinio ir lokomotyvo brigados“ dalis — atlieka traukinių parengimo užduotis

—	Infrastruktūros valdytojo darbuotojai, suteikiantys leidimą traukiniams važiuoti

Sritys, kurioms taikoma:

—	Dokumentai

—	Keitimasis informacija

ir pagal šios TSS 2.2 skyriuje apibrėžtą taikymo sritį:

—	Kompetencija (žr. 4.6 poskirsnį ir H, J bei L priedus)

—	Sveikatos ir saugos darbe sąlygos (žr. 4.7 poskirsnį)

4.2.1.2.   Mašinistams skirti dokumentai

Traukinį naudojanti geležinkelio įmonė mašinistui laiku turi suteikti visą būtiną informaciją, reikalingą pareigoms atlikti.

Ši informacija turi apimti būtinus elementus, svarbius maršrutuose dirbant normaliomis, pablogėjusiomis ir avarinėmis sąlygomis, taip pat turi būti atsižvelgiama į tuose maršrutuose naudojamus geležinkelių riedmenis.

4.2.1.2.1.   Taisyklių sąvadas

Visos reikalingos mašinisto darbo procedūros turi būti pateiktos dokumente arba kompiuterio laikmenoje, vadinamojoje „Mašinisto taisyklių sąvade“.

„Mašinisto taisyklių sąvade“ turi būti pateikti reikalavimai, taikytini visiems maršrutams, kuriuose dirbama ir visiems juose naudojamiems geležinkelių riedmenims normaliomis valdymo sąlygomis, pablogėjusiomis valdymo sąlygomis ir avarinėmis situacijomis, su kuriomis mašinistas gali susidurti.

„Mašinisto taisyklių sąvadas“ turi apimti du skirtingus aspektus:

—	vieną, kuriuo aprašomos bendrosios taisyklės ir procedūros, galiojančios TEN (atsižvelgiant į A, B ir C priedų turinius)

—	kitą, kuriuo kiekvienam infrastruktūros valdytojui nustatomos visos reikalingos specifinės taisyklės ir procedūros

Į jį turi būti įtrauktos procedūros, apimančios bent jau šiuos aspektus:

—	Darbuotojų saugos darbe ir saugumo

—	Signalizavimo, kontrolės ir valdymo

—	Traukinio eismo, įskaitant darbą pablogėjusiu režimu

—	Traukos ir geležinkelių riedmenų

—	Riktų ir avarijų

Geležinkelio įmonė yra atsakinga už šio dokumento parengimą.

Geležinkelio įmonė visai infrastruktūrai, kurioje dirbs jos mašinistai, turi pateikti vienodu formatu „Mašinisto taisyklių sąvadą“.

Jame turi būti du priedėliai:

—	1 priedėlis. Pranešimų perdavimo ir priėmimo procedūrų vadovas;

—	2 priedėlis. Blankų rinkinys

Geležinkelio įmonė „Mašinisto taisyklių sąvadą“ parengia bet kuria vienos iš valstybių narių kalba arba vieno iš infrastruktūros valdytojų, kuriam taisyklės bus taikomos, vartojama kalba. Šis reikalavimas nebus taikomas pranešimams ir blankams, kurie turi išlikti surašyti infrastruktūros valdytojo(-ų) vartojama kalba.

„Mašinisto taisyklių sąvado“ rengimą ir atnaujinimą turi sudaryti tokie etapai:

—	infrastruktūros valdytojas (arba už naudojimo taisyklių parengimą atsakinga organizacija) geležinkelio įmonei infrastruktūros valdytojo vartojama kalba turi pateikti reikalingą informaciją,

—	geležinkelio įmonė turi parengti pirminį ar atnaujintą dokumentą;

—	jei geležinkelio įmonė „Mašinisto taisyklių sąvadui“ sudaryti pasirinko kitą kalbą nei ta, kuria buvo pateikta reikiama pirminė informacija, geležinkelio įmonė yra atsakinga už bet kokios informacijos vertimo organizavimą.

Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 pastraipą infrastruktūros valdytojo eismo saugos valdymo sistemoje turi būti patvirtinimo procesas, siekiant užtikrinti geležinkelio įmonei(-ėms) pateiktų dokumentų turinio išsamumą ir tikslumą.

Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 pastraipą geležinkelio įmonės eismo saugos valdymo sistemoje turi būti patvirtinimo procesas, kad būtų užtikrinama, jog „Taisyklių sąvado“ turinys yra išsamus ir tikslus.

V priede šis procesas parodytas struktūrine schema ir pateikiama proceso apžvalga.

4.2.1.2.2.   Su maršrutu susijusios geležinkelio linijos ir geležinkelio kelio aprašas

Mašinistams privaloma pateikti geležinkelio linijų, kuriomis jie važinės, ir šių linijų geležinkelių kelių aprašymus, svarbius traukinio valdymui. Tokia informacija turi būti pateikta atskiru dokumentu, vadinamu „Maršruto vadovu“ (tai gali būti įprastas dokumentas ar pateiktas kompiuterio laikmenos pavidalu).

Toliau nurodytas privalomos pateikti minimalios informacijos sąrašas:

—	bendrosios naudojimo charakteristikos

—	įkalnių ir nuokalnių ženklinimas

—	išsami geležinkelių linijos schema

4.2.1.2.2.1.   „Maršruto vadovo“ parengimas

„Maršruto vadovas“ turi būti parengtas bet kuria vienos iš valstybių narių kalba, kurią pasirenka geležinkelio įmonė, arba infrastruktūros valdytojo vartojama kalba.

„Mašinisto vadove“ turi būti pateikta ši informacija (šis sąrašas nėra baigtinis):

—

bendrosios naudojimo charakteristikos: — signalizavimo tipas ir atitinkamas naudojimo režimas (dvikelis geležinkelio kelio ruožas, dvipusis traukinių eismas, eismas taisyklinguoju arba netaisyklinguoju keliu ir kt.) — elektros energijos tiekimo tipas — geležinklelio kelio ir traukinio radijo ryšio įrangos tipas.

—	įkalnių ir nuokalnių ženklinimas: — nuolydžių dydžiai ir jų tiksli vieta

—

išsami geležinkelių linijos schema: — geležinkelio linijos stočių pavadinimai ir būdingosios vietos bei jų padėtis; — tuneliai, įskaitant vietą, pavadinimą, ilgį, specifinę informaciją, pvz., apie pėsčiųjų takų ir saugaus išėjimo vietų buvimą, taip pat saugias vietas, į kurias galima evakuoti keleivius; — svarbios vietos, pvz., neutralūs ruožai; — kiekviename geležinkelio kelyje leidžiamas greitis, įskaitant, jei būtina, ir skirtingą greitį, atsižvelgiant į tam tikrus traukinių tipus; — už geležinkelių transporto eismo valdymo kontrolę atsakingos organizacijos pavadinimas ir geležinkelių transporto eismo valdymo kontrolės vietų pavadinimas(-ai); — geležinkelių transporto eismo valdymo centrų, pvz., signalinių postų, pavadinimai ir vietos; — naudotinų radijo ryšio kanalų identifikavimas.

Visoms infrastruktūroms, kuriose naudojami šios geležinkelio įmonės traukiniai, tokiu pačiu būdu turi būti parengtas „Maršruto vadovas“.

Geležinkelio įmonė yra atsakinga už „Maršruto vadovo“ parengimą pagal infrastruktūros valdytojo(-ų) pateiktą informaciją.

Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 pastraipą infrastruktūros valdytojo eismo saugos valdymo sistemoje turi būti patvirtinimo procesas, siekiant užtikrinti, jog geležinkelio įmonei(-ėms) pateiktų dokumentų turinys yra išsamus ir tikslus.

Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 pastraipą geležinkelio įmonės eismosaugos valdymo sistemoje turi būti patvirtinimo procesas, siekiant užtikrinti, jog „Maršruto vadovo“ turinys yra išsamus ir tikslus.

4.2.1.2.2.2.   Pakeisti duomenys

Infrastruktūros valdytojas turi informuoti geležinkelio įmonę apie visam laikui arba laikinai pakeistus duomenis. Apie pakeitimus GĮ būtina pranešti laiku, kad ji galėtų atsižvelgti į jų poveikį, atnaujinti dokumentus ir instruktuoti darbuotojus. Geležinkelio įmonė juos turi sugrupuoti į specialų dokumentą arba kompiuterinę laikmeną, kurios forma turi būti vienoda visoms infrastruktūroms, kuriomis vyksta šios geležinkelio įmonės traukinių eismas.

Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 pastraipą infrastruktūros valdytojo eismo saugos valdymo sistemoje turi būti patvirtinimo procesas, siekiant užtikrinti, jog geležinkelio įmonei(-ėms) pateiktų dokumentų turinys yra išsamus ir tikslus.

Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 pastraipą geležinkelio įmonės eismo saugos valdymo sistemoje turi būti patvirtinimo procesas, siekiant užtikrinti, jog pakeistų dokumento duomenų turinys yra išsamus ir tikslus.

4.2.1.2.2.3.   Mašinisto informavimas realiu laiku

Tvarką, pagal kurią mašinistams realiuoju laiku pranešama apie visus maršruto saugos priemonių pakeitimus, parengia suinteresuotieji infrastruktūros valdytojai (procesas turi būti vienodas ir atitikti naudojamas ERTMS ir (arba) ETCS).

4.2.1.2.3.   Tvarkaraščiai

Informacija apie traukinio tvarkaraštį padeda tiksliai tvarkyti traukinių eismą, teikti paslaugas.

Geležinkelio įmonė turi pateikti mašinistams įprastam traukinio važiavimui reikalingą bent šią minimalią informaciją, t.y.:

—	traukinio identifikavimas;

—	traukinių eismo dienos (jei būtina);

—	sustojimo vietos ir su jomis susijusi veikla;

—	kitos laiko apskaičiavimo vietos;

—	atvažiavimo į kiekvieną iš tų vietų, išvažiavimo iš jų arba jų pravažiavimo laikas.

Tokia traukinių eismo informacija, pagrįsta infrastruktūros valdytojo nurodyta informacija, gali būti pateikta elektronine arba spausdinto dokumento forma.

Informacija mašinistui turi būti nuosekliai pateikiama visose geležinkelio įmonės naudojamose geležinkelių linijose.

4.2.1.2.4.   Geležinkelių riedmenys

Geležinkelio įmonė turi pateikti mašinistui visą informaciją, kuri svarbi dirbant su geležinkelių riedmenimis pablogėjusiomis sąlygomis (pvz., tada, kai traukiniui reikia pagalbos). Dokumentuose tokiais atvejais taip pat turi būti atkreiptas dėmesys į specifinę sąsają su infrastruktūros valdytojo darbuotojais.

4.2.1.3.   Dokumentai, skirti geležinkelio įmonės darbuotojams, išskyrus mašinistus

Geležinkelio įmonė visus savo darbuotojus (dirbančius traukinyje arba ne), atliekančius eismo saugos atžvilgiu svarbiausias užduotis, apimančias tiesioginę sąsają su infrastruktūros valdytojo darbuotojais, įranga arba sistemomis, turi aprūpinti taisyklėmis, darbo tvarkos nurodymais, suteikti specifinę informaciją apie geležinkelių riedmenis ir maršrutus, kuri tinkama atliekant tokias užduotis. Tokia informacija turi būti taikoma tiek įprastos, tiek valdymo pablogėjusiomis sąlygomis metu.

Traukiniuose dirbantiems darbuotojams skirtos informacijos struktūra, formatas, turinys ir parengimo bei atnaujinimo procesas turi būti pagrįstas šios TSS 4.2.1.2 poskirsnyje nustatyta specifikacija.

4.2.1.4.   Dokumentai, skirti infrastruktūros valdytojo darbuotojams, išduodantiems leidimus traukiniams važiuoti

Visa informacija, reikalinga užtikrinti su eismo sauga susijusį darbuotojų, išduodančių leidimus traukiniams važiuoti, ir traukinio brigados bendravimą, turi būti nurodyta:

—	Bendravimo taisykles aprašančiuose dokumentuose (C priedas);

—	blankų rinkiniu vadinamame dokumente.

Infrastruktūros valdytojas šiuos dokumentus turi parengti savo vartojama kalba.

4.2.1.5.   Su eismo sauga susijęs traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų ir darbuotojų, suteikiančių leidimą traukiniams važiuoti, bendravimas

Su eismo sauga susijusiam traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų (kaip apibrėžta L priede) ir traukiniams važiuoti leidimus išduodančių darbuotojų bendravimui turi būti vartojama atitinkamame maršrute infrastruktūros valdytojo vartojama kalba (žr. Specialiųjų terminų žodyną).

Su eismo sauga susijusio bendravimo tarp traukinio brigados ir traukiniams važiuoti leidimą duodančių darbuotojų principai išdėstyti C priede.

Pagal Direktyvą 2001/14/EB infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už kasdien darbuotojų vartojamos kalbos paskelbimą.

Tačiau ten, kur praktika rodo, kad reikalinga antra kalba, infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už jos vartojimo geografinių ribų nustatymą.

4.2.2.   Traukinių reikalavimai

4.2.2.1.   Traukinio matomumas

4.2.2.1.1.   Bendrieji reikalavimai

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad traukinio priekis ir galas būtų paženklinti atitinkamais ženklais.

4.2.2.1.2.   Priekis

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad artėjantis traukinys būtų aiškiai matomas ir atpažįstamas; tam naudojami priekiniai baltos spalvos žiburiai. Tai leidžia artėjantį traukinį atskirti nuo greta esančių kelių transporto priemonių arba kitų judančių objektų.

Išsamias technines sąlygas galima rasti 4.3.3.4.1 poskirsnyje.

4.2.2.2.   Traukinio girdimumas

4.2.2.2.1.   Bendrieji reikalavimai

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad traukiniuose būtų įrengtas įspėjamasis garso signalo įtaisas, kuriuo pranešama apie artėjantį traukinį.

4.2.2.2.2.   Kontrolė

Iš visų valdymo padėčių turi būti įmanoma įjungti įspėjamojo garso signalo įtaisą.

4.2.2.3.   Geležinkelių riedmenų identifikavimas

Kiekvienas riedmuo turi turėti unikalų numerį, pagal kurį būtų galima jį atskirti nuo kitų geležinkelių riedmenų. Tas numeris turi būti gerai matomas bent ant kiekvieno geležinkelio geležinkelių riedmenų šono.

Taip pat turi būti įmanoma identifikuoti geležinkelių riedmenims taikomus eksploatavimo apribojimus.

Reikalavimai išsamiau apibrėžti P priede.

4.2.2.4.   Keleivinių vagonų reikalavimai

—	Numatytose stotelėse turi būti pakankamai suderinti keleivinių vagonų ir platformų aukščio lygiai, kad būtų galima užtikrinti įlipančių ir išlipančių keleivių saugumą.

—	Keleiviams neturi būti įmanoma atidaryti geležinkelių riedmenų šoninių durų, skirtų jiems išlipti traukiniui stovint; duris turi atidaryti tik traukinio ir lokomotyvo brigados narys.

—	Durys kiekvienoje traukinio pusėje turi būti atidaromos nepriklausomai nuo durų kitoje traukinio pusėje. Keleiviniuose traukiniuose nuolat turi būti rodomas durų uždarymas ir blokavimas.

—	Duris išblokuojančio mechanizmo įjungimas turi sutrukdyti toliau veikti traukos jėgai. (Pagal šį reikalavimą „durų išblokavimas“ – traukinio brigada keleiviams sudaro galimybę patiems atidaryti duris.).

—	Visuose keleiviniuose vagonuose turi būti įrengti avariniai išėjimai.

—	Keleiviniuose vagonuose turi būti įrengtas keleivių įjungiamas pavojaus signalas arba staigiojo stabdymo stabdis. Kai toks signalas arba stabdis įjungiamas, mašinistas nedelsiant turi būti įspėtas, tačiau jis turi sugebėti išlaikyti traukinio valdymą.

4.2.2.5.   Traukinių formavimas

Geležinkelio įmonė turi nustatyti taisykles ir procedūras, kurių darbuotojai laikytųsi, siekdami užtikrinti, kad traukinys atitiktų paskirtą laiko tarpsnį ir kelią.

Traukinio formavimo reikalavimuose turi būti atsižvelgiama į šiuos elementus:

—

geležinkelių riedmenys — visi traukinio riedmenys turi atitikti reikalavimus, taikomus maršrutuose, kuriais važiuos traukinys; — visi traukinio riedmenys turi būti pritaikyti važiuoti didžiausiu traukiniui suplanuotu greičiu; — visi traukinio riedmenys turi būti techniškai patikrinti, o techninės priežiūros darbų tvarkaraštis neturi būti pažeistas per visą kelionę (laiko ir atstumo atžvilgiu);

—	traukinys — traukinio sąstatas turi būti suformuotas laikantis atinkamam maršrutui nustatytų techninių apribojimų ir neviršyti leistinojo ilgio pradinėse ir galinėse stotyse. — geležinkelio įmonė yra atsakinga už tai, kad traukinys būtų techniškai tvarkingas ir toks išliktų visą maršrutą.

—	Svoris ir ašies apkrova — traukinio masė neturi viršyti didžiausios maršruto ruože leidžiamo krovinio masės, turi būti suderinta su sukabinimo įtaisų stiprumu, traukos jėga ir kitomis atitinkamomis traukinio charakteristikomis. Turi būti atsižvelgiama į ašies apkrovos apribojimus.

—	didžiausias traukinio greitis — didžiausias traukinio greitis yra toks, kuriuo važiuodamas traukinys nepažeidžia jokių tam tikro(-ų) maršruto(-ų) apribojimų, stabdymo parametrų, ašies apkrovos ir geležinkelių riedmenų tipui taikomų reikalavimų

—	Kinematinis gabaritas — kiekvieno traukinio riedmens kinematinis gabaritas (įskaitant bet kokio krovinio gabaritą) neturi viršyti maksimalaus konkrečiame maršruto ruože leidžiamo gabarito.

Gali tekti taikyti arba nustatyti papildomus apribojimus, atsižvelgiant į konkretaus traukinio stabdymo režimą arba traukos tipą.

Traukinio formavimas turi būti aprašytas suderintame traukinio formavimo dokumente (žr. U priedą)

4.2.2.6.   Traukinio stabdžių sistema

4.2.2.6.1.   Minimalūs stabdžių sistemos reikalavimai

Visi traukinio riedmenys turi būti sujungti į ištisinę automatinę stabdžių sistemą, kaip apibrėžta GR TSS (angl. RST TSI).

Kiekvieno traukinio pirmasis ir paskutinysis riedmuo (įskaitant visus traukos riedmenis) turi turėti veikiančius automatinius stabdžius.

Tuo atveju, jeigu traukinys atsitiktinai pasidalija į dvi dalis, abu atsiskyrusių vagonų sąstatai turi automatiškai sustoti įsijungus stabdžiams, kurie veikia didžiausia jėga.

4.2.2.6.2.   Eksploatacinės stabdžių charakteristikos

Infrastruktūros valdytojas turi nuspręsti, ar:

—	pateikti geležinkelio įmonei informaciją, reikalingą stabdžių naudojimo savybėms konkrečiame(-iuose) maršrute(-uose) apskaičiuoti, įskaitant informaciją apie priimtinas stabdžių sistemas ir apie jų naudojimo sąlygas, arba

—	pateikti informaciją apie iš tikrųjų privalomas charakteristikas.

Geležinkelio įmonė yra atsakinga už tai, kad būtų užtikrinama, jog traukinio stabdžių charakteristikos atitiktų nustatytąsias, ir tuo tikslu darbuotojams pateikia stabdymo taisykles, kurių jie turi laikytis.

Informacijoje, kurios prašo geležinkelio įmonė, kad galėtų apskaičiuoti stabdžių charakteristikas, leidžiančias sustabdyti traukinį ir laikyti jį sustabdytą, turi būti atsižvelgiama į visų susijusių maršrutų geografines ypatybes, paskirtą kelią ir ERTMS ir (arba) ETCS plėtrą.

Kiti reikalavimai apibrėžti T priede.

4.2.2.7.   Traukinio sąsątato parangos užtikrinimas

4.2.2.7.1.   Bendrieji reikalavimai

Geležinkelio įmonė turi nustatyti tvarką, kuria būtų užtikrintas visos su eismo sauga susijusios traukinio įrangos veikimas ir jo saugus važiavimas.

Geležinkelio įmonė turi informuoti infrastruktūros valdytoją apie visus traukinio charakteristikų pakeitimus, turinčius įtakos jo eksploatavimo savybėms, arba pakeitimus, kurie gali turėti įtakos traukinio važiavimui pagal traukinių eismo tvarkaraštį paskirtu laiko tarpsniu ir keliu.

Infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė turi nurodyti ir nuolat atnaujinti traukinių eismo sąlygas bei procedūras esant pablogėjusiam režimui.

4.2.2.7.2.   Būtinieji duomenys

Duomenys, būtini saugiam ir veiksmingam valdymui užtikrinti, ir šių duomenų perdavimo tvarka apima:

—	traukinio identifikavimą

—	už traukinį atsakingos geležinkelio įmonės tapatumą

—	tikrąjį traukinio ilgį

—	jei traukiniu vežami keleiviai arba gyvūnai, kai tai nenumatyta – privalomą nuorodą apie tai

—	visi naudojimo apribojimus, nurodant tam tikrą(-us) geležinkelių riedmenį(-is) (gabaritus, greičio apribojimus ir kt.)

—	infrastruktūros valdytojui dėl pavojingų krovinių vežimo reikalingą informaciją.

Geležinkelio įmonė turi nustatyti tokią tvarką, kuri užtikrintų, kad šiuos duomenis geležinkelių infrastruktūros valdytojas (-ai) gautų prieš išleidžiant traukinį.

Geležinkelio įmonė turi nustatyti infrastruktūros valdytojo(-ų) informavimo procesą, jei traukinys nevažiuos paskirtu keliu arba yra atšauktas.

4.2.3.   Traukinių eismo reikalavimai

4.2.3.1.   Traukinio planavimas

Infrastruktūros valdytojas turi pranešti, kokie duomenys reikalingi, jeigu būtų prašoma skirti traukinių eismo tvarkaraštyje numatytą laiko tarpsnį ir kelią. Kiti šio elemento aspektai nustatyti Direktyvoje 2001/14/EB.

4.2.3.2.   Traukinių identifikavimas

Turi būti sukurtas vienareikšmis visų traukinių identifikavimas.

Šie reikalavimai yra nustatyti R priede.

4.2.3.3.   Traukinio išvykimas

4.2.3.3.1.   Patikrinimai ir bandymai prieš išleidžiant

Pagal šios TSS 4.1 poskirsnio trečioje pastraipoje nustatytus reikalavimus geležinkelio įmonė turi apibrėžti patikrinimus ir bandymus (ypač susijusius su stabdžiais), kurie turi būti atlikti prieš išvykstant traukiniui.

4.2.3.3.2.   Infrastruktūros valdytojo informavimas apie traukinio būklę

Geležinkelio įmonė turi informuoti infrastruktūros valdytoją apie visus sutrikimus, galinčius turėti įtakos traukiniui arba jo naudojimui prieš išvykstant ir per kelionę.

4.2.3.4.   Geležinkelių transporto eismo valdymas

4.2.3.4.1.   Bendrieji reikalavimai

Geležinkelių transporto eismo valdymu turi būti užtikrinamas saugus, veiksmingas ir tikslus geležinkelio naudojimas, įskaitant efektyvų funkcijų atkūrimą po sutrikimų.

Infrastruktūros valdytojas turi nustatyti procedūras ir priemones, skirtas:

—	traukinių eismui valdyti realiuoju laiku,

—	naudojamąsias priemones, padedančias išsaugoti geriausias galimas eksploatacines infrastruktūros charakteristikas vėlavimo arba riktų – realių arba numatomų – atveju ir

—	tokiais atvejais teikti informaciją geležinkelio įmonei(-ėms).

Sutarus su infrastruktūros valdytoju, gali būti įtraukti visi papildomi procesai, kurių reikalauja geležinkelio įmonė ir kurie yra svarbūs sąsajai su infrastruktūros valdytoju(-ais).

4.2.3.4.2.   Pranešimas apie traukinį

4.2.3.4.2.1.   Pranešimo apie traukinio buvimo vietą duomenys

Infrastruktūros valdytojas turi:

—	aprūpinti realiojo laiko ir laiko skirtumo registravimo priemonėmis, fiksuojančiomis, kada traukiniai išvyksta, atvyksta arba pravažiuoja atitinkamas iš anksto jų tinkluose nustatytas stotis (kelio postus);

—

pateikti būtinus specifinius duomenis pranešant apie traukinio buvimo vietą duomenis. Tokią informaciją turi sudaryti: — Traukinio identifikavimas — Pranešimo vietos tapatumas — Geležinkelių linija, kuria traukinys važiuoja — Numatytas laikas pranešimo taške — Realusis laikas pranešimo taške (ir tai, ar traukinys išvyksta, atvyksta ar pravažiuoja – atskiras atvykimo ir išvykimo laikas turi būti pateikiamas tarpinių pranešimo taškų, ties kuriais traukinys atlieka pranešimą, atžvilgiu) — Minutėmis nurodytas vėlavimo arba atvykimo per anksti dydis pranešimo taške — Pradinis kiekvieno konkretaus vėlavimo, ilgesnio kaip 10 minučių, paaiškinimas arba kitas būdas, kurio reikalauja veikimo stebėjimo režimas — Parodymas, kad traukinio pranešimas vėluoja, ir minutėmis nurodyta vėlavimo trukmė — Ankstesnis traukinio identifikavimas(-ai), jei buvo — Traukinys atšauktas visai arba daliai kelionės.

4.2.3.4.2.2.   Perdavimo laiko nustatymas

Infrastruktūros valdytojas turi numatyti tokį procesą, kuriuo būtų galima pateikti apytikrį minutėmis nurodytą nuokrypį nuo nustatyto laiko, kada traukinį vienas infrastruktūros valdytojas turi perduoti kitam.

Tai turi apimti informaciją apie traukinių eismo nutrūkimą (sutrikimo aprašas ir vieta).

4.2.3.4.3.   Pavojingi kroviniai

Geležinkelio įmonė turi apibrėžti procedūras, skirtas prižiūrėti pavojingų krovinių vežimą.

Į šias procedūras turi būti įtraukta:

—	galiojantys Europos standartai, kaip apibrėžta EB direktyvoje 96/49 dėl pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais

—	mašinisto informavimas apie pavojingo krovinio buvimą traukinyje ir to krovinio padėtį

—	infrastruktūros valdytojui pavojingiems kroviniams vežti reikalinga informacija

—	bendrai su infrastruktūros valdytoju nustatomos ryšio linijos ir specifinių priemonių planavimas su kroviniu susijusių avarinių situacijų atveju

4.2.3.4.4.   Kokybės valdymas

Infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė turi nustatyti procesus, leidžiančius stebėti, kad visų susijusių tarnybų darbas vyktų veiksmingai.

Stebėjimo procesai skirti analizuoti duomenis ir nustatyti pagrindines žmogaus ir sistemos klaidų tendencijas. Šios analizės rezultatai naudojami imantis ištaisomųjų veiksmų, kuriais siekiama pašalinti arba sumažinti atsitikimų, galinčių pabloginti veiksmingą Europos greitųjų geležinkelių sistemos veiklą.

Ten, kur tokie veiksmai būtų naudingi visam tinklui, įtraukiant kitų infrastruktūrų valdytojus ir geležinkelio įmones, tada, atsižvelgiant į komercinį konfidencialumą, apie juos turi būti atitinkamai pranešama.

Įvykius, kurie sukliudė atlikti operacijas, infrastruktūros valdytojas turi ištirti kuo greičiau. Jei reikia, visų pirma, jei nors vienas iš jų darbuotojų yra susijęs, infrastruktūros valdytojas pakviečia tas su atitinkamu įvykiu susijusias geležinkelio įmones dalyvauti atliekant tyrimą. Jei per tokį tyrimą parengiamos tinklo patobulinimo rekomendacijos, kad būtų pašalintos avarijų ir (arba) riktų priežastys arba sumažintos jų pasekmės, tos rekomendacijos perduodamos visiems susijusiems infrastruktūros valdytojams ir geležinkelio įmonėms.

Šie procesai turi būti patvirtinti dokumentais ir jiems taikoma vidaus audito procedūra.

4.2.3.5.   Duomenų registravimas

Su traukinio naudojimu susiję duomenys turi būti registruojami ir saugomi tam, kad būtų:

—	sustiprinta sisteminga saugos kontrolė kaip priemonė užkirsti kelią riktams ir avarijoms.

—	nustatomas mašinisto, traukinio ir infrastruktūros darbas prieš ir (prireikus) nedelsiant po rikto arba avarijos, kad būtų galima nustatyti su traukinio valdymu arba traukinio įranga susijusias priežastis, ir šiam atvejui taikyti naujas arba pakeistas priemones, kad būtų išvengta pasikartojimo.

—	registruojama informacija, susijusi su naudojamo lokomotyvo ir (arba) traukos riedmens ir jį valdančiu asmeniu, įskaitant darbo laiką.

Turi būti įmanoma registruotus duomenis palyginti su:

—	registracijos data ir laiku

—	užregistruoto įvykio tikslia geografine vieta (kilometrais nurodytas atstumas nuo žinomos vietovės)

—	traukinio identifikavimas

—	mašinisto tapatybė

Šių duomenų laikymo, periodiško vertinimo ir prieigos prie jų reikalavimai yra nustatyti susijusiuose valstybės narės nacionaliniuose įstatymuose:

—	valstybės narės, kurioje geležinkelio įmonei išduota licencija (dėl traukinyje registruojamų duomenų), arba

—	valstybės narės, kurioje yra infrastruktūra (dėl duomenų, registruojamų ne traukinyje).

4.2.3.5.1.   Valdymo duomenų registravimas ne traukinyje

Infrastruktūros valdytojas turi registruoti bent tokius duomenis:

—	su traukinių eismu susijusio geležinkelio kelio įrangos gedimai (signalizavimas, iešmai ir kt.);

—	ašių guolių perkaitimo aptikimas;

—	traukinio mašinisto ir infrastruktūros valdytojo darbuotojų, išduodančių leidimus traukiniams važiuoti, bendravimas.

4.2.3.5.2.   Valdymo duomenų registravimas traukinyje

Geležinkelio įmonė turi registruoti bent tokius duomenis:

—	draudžiamųjų signalų arba vietos, iki kurios traukiniui leidžiama važiuoti ir kurioje jis turi sustoti, pravažiavimas be leidimo

—	staigiojo stabdymo stabdžių įjungimas

—	traukinio važiavimo greitis

—	traukinyje esančių valdymo (signalizavimo) sistemų atjungimas arba rankinis valdymas

—	garso signalo įtaiso veikimas (ragas)

—	durų valdiklių naudojimas (atidarymas, uždarymas)

—	aptikimas riedmenų automatinės kontrolės prietaisais, jeigu jie sumontuoti

—	kabinos, kurioje turi būti tikrinami registruojami duomenys, tapatumas

—	duomenis, siekiant įregistruoti mašinisto darbo laiką.

4.2.3.6.   Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis

4.2.3.6.1.   Kitų naudotojų informavimas

Infrastruktūros valdytojas bendradarbiaudamas su geležinkelio įmonėmis turi nustatyti skubaus tarpusavio informavimo apie visas situacijas, kurios trukdo geležinkelių tinklo arba geležinkelių riedmenų saugai, naudojimui ir (arba) tinkamumui.

4.2.3.6.2.   Traukinių mašinistų informavimas

Kiekvienu valdymo pablogėjusiomis sąlygomis atveju už tai atsakingas infrastruktūros valdytojas turi mašinistams pateikti nustatytos formos nurodymus, kuriuose nustatoma, kokių priemonių imtis, kad būtų saugiai elgiamasi minėtomis sąlygomis.

4.2.3.6.3.   Avarinės padėties priemonės

Infrastruktūros valdytojas kartu su geležinkelio įmonėmis, kurios naudojasi infrastruktūra, ir gretimų infrastruktūrų valdytojais, atitinkamai turi nustatyti, paskelbti ir, remdamiesi reikalavimu sumažinti bet kokį su valdymu pablogėjusiomis sąlygomis susijusį neigiamą poveikį, paskirstyti atsakomybę.

Planavimo reikalavimai ir reagavimas į tokius įvykius turi būti proporcingas pablogėjusių sąlygų pobūdžiui ir galimam sudėtingumui.

Šios priemonės, į kurias privaloma įtraukti tinklo grąžinimo į „įprastą“ būklę planai, taip pat skiriamos:

—	geležinkelių riedmenų gedimams (pavyzdžiui, tiems, kurie sukeltų geležinkelių transporto eismo sutrikdymą, pagalbos sugedusiems traukiniams procedūros);

—	infrastruktūros gedimams (pavyzdžiui, kai yra elektros energijos tiekimo sutrikimas arba sąlygos, kuriomis traukiniai gali būti nukreipti nuo suplanuoto maršruto);

—	ypatingos oro sąlygos

Infrastruktūros valdytojas turi nustatyti ir nuolat atnaujinti kontaktinę informaciją, skirtą pagrindiniam infrastruktūros valdytojui ir geležinkelio įmonės darbuotojams, į kuriuos būtų galima kreiptis, jei nutrūktų funkcionavimas ir dėl to tektų valdyti pablogėjusiomis sąlygomis. Į šią informaciją turi būti įtraukti kontaktiniai duomenys, kuriais būtų galima naudotis tiek darbo metu, tiek pasibaigus darbo laikui.

Geležinkelio įmonė turi pateikti šią informaciją infrastruktūros valdytojui ir jį informuoti apie visus kontaktinių duomenų pakeitimus.

Infrastruktūros valdytojas apie savo kontaktinių duomenų pakeitimus turi informuoti visas geležinkelio įmones.

4.2.3.7.   Avarinės situacijos valdymas

Infrastruktūros valdytojas, pasitaręs su:

—	visomis geležinkelio įmonėmis, besinaudojančiomis jo infrastruktūra, arba

—	jeigu reikia, atstovaujamaisiais geležinkelio įmonės, besinaudojančiomis jo infrastruktūra, organais ir

—	gretimų infrastruktūrų valdytojais, taip pat su

—	vietinės valdžios institucijomis ir

—	avarinių tarnybų, įskaitant priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybų atstovaujamaisiais organais vietos arba nacionaliniu mastu

ir pagal Direktyvą 2004/49/EB nustato, paskelbia ir pristato atitinkamas priemones, skirtas valdyti avarines situacijas ir grąžinti geležinkelio liniją į įprastą būklę.

Dažniausi tokių priemonių taikymo atvejai:

—	susidūrimai,

—	traukinių gaisrai,

—	traukinių evakuavimas,

—	avarijos tuneliuose,

—	su pavojingais kroviniais susiję riktai

—	nuvažiavimai nuo bėgių

Geležinkelio įmonė suteikia infrastruktūros valdytojui visą specifinę informaciją, susijusią su šiomis aplinkybėmis, ypač su jai priklausančių traukinių atstatymu ar užkėlimu ant bėgių. (Taip pat žr. Paprastųjų geležinkelių prekinių vagonų TSS 4.2.7.5 punktą).

Be to, geležinkelio įmonė taiko keleivių informavimo apie avarines situacijas ir saugos procedūras traukinyje būdus.

4.2.3.8.   Pagalba traukinio brigadai rikto arba sudėtingo geležinkelių riedmenų gedimo atveju

Geležinkelio įmonė nustato reikiamas pagalbos traukinio brigadai procedūras, taikytinas naudojimo pablogėjusiomis sąlygomis metu, kad būtų išvengta arba būtų sumažintas vėlavimas, sukeltas techninių arba kitokių geležinkelių riedmenų gedimų (pvz., ryšių linijos, traukinio evakuacijos atveju taikytinos priemonės).

4.3.   Funkciniai ir techniniai sąsajų reikalavimai

Atsižvelgiant į esminius 3 skyriaus reikalavimus, funkciniai ir techniniai sąsajų reikalavimai yra tokie:

4.3.1.   Sąsajos su Infrastruktūros TSS

4.3.1.1.   Signalo matomumas

Mašinistas turi sugebėti pamatyti signalus, o signalus mašinistui turi būti įmanoma pamatyti, kai mašinistas sėdi įprastoje valdymo vietoje. Tokia pati nuostata taikoma geležinkelio kelio ženklams, jeigu jie susiję su sauga.

Geležinkelio kelio žymės ir informacijos skydai turi būti suprojektuoti taip, kad palengvintų matomumą. Taip pat turi būti atsižvelgta į šiuos dalykus:

—	tokią tinkamą vietą, kad mašinistas galėtų perskaityti traukinio priekinių žiburių apšviečiamą informaciją

—	tinkamas ir reikiamo intensyvumo apšvietimas, kur reikalaujama, kad informacija būtų apšviesta

—	jei naudojamasi grįžtamuoju atspindėjimu, naudojamų medžiagų atspindimosios savybės atitinka reikalingas specifikacijas, o jos yra pagamintos taip, kad traukinio priekinių žiburių šviesa leistų mašinistui perskaityti informaciją.

4.3.1.2.   Keleiviniai geležinkelių riedmenys

Tvarkaraščiuose numatytose stotelėse turi būti pakankamai suderinti keleivinių vagonų ir platformų aukščio lygiai, kad būtų galima užtikrinti įlipančių ir išlipančių keleivių saugumą.

Turi būti laikomasi platformų paviršiaus ir geležinkelių riedmenų elektrinių dalių, turinčių įtampą atstumo minimumo.

4.3.1.3.   Profesinis išmanymas

Yra šios TSS 2.2.1 poskirsnio ir GG IP TSS (angl. HS INS TSI) 4.6 poskirsnio sąsaja.

4.3.2.   Sąsajos su Kontrolės ir (arba) valdymo ir signalizavimo posistemio TSS

4.3.2.1.   Priežiūros duomenų registravimas

Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemyje nustatomi naudojamieji priežiūros duomenų registravimo reikalavimai (žr. šios TSS 4.2.3.5 poskirsnį); jie turi atitikti kontrolės ir (arba) valdymo posistemį (žr. GG KVSP TSS 4.2.15 dalį).

4.3.2.2.   Mašinisto budrumo įtaisas

Jei įtaisas yra pritaikytas naudoti su infrastruktūra, įtaisas turi būti toks, kad į valdymo centrą automatiškai būtų perduodamas signalas apie įtaiso įjungimą. Yra šio naudojamojo reikalavimo sąsaja su ERTMS susijusios GG KVSP TSS 4.2.2 poskirsniu.

4.3.2.3.   ERTMS ir (arba) ETCS ir ERTMS ir (arba) GSM-R naudojimo taisyklės

Yra šios TSS A priedo sąsaja su ERTMS ir (arba) ETCS FRS ir SRS, su ERTMS ir (arba) GSM-R FRS ir SRS, išsamiai aprašytose GG KVSP TSS A priede.

Taip pat yra šios TSS 4.4 poskirsnio ir GG KVSP TSS A priedo sąsaja dėl rekomendacinių informacinio pobūdžio dokumentų, skirtų ERTMS taisyklėms, principams ir įgyvendinimui.

Taip pat yra sąsaja su ETCS mašinisto ir (arba) įrangos sietuvo MĮS (angl. DMI) specifikacijomis (GG KVSP TSS 4.2.13 dalis) ir EIRENE MĮS specifikacijomis (GG KVSP TSS 4.2.14 dalis).

Yra šios TSS A priedo ir GG KVSP TSS 4.2.2 poskirsnio sąsaja dėl lokomotyve įrengtos ETCS funkcionalumo atskyrimo.

4.3.2.4.   Signalų ir geležinkelio kelio žymių matomumas

Mašinistas turi sugebėti iš savo įprastos valdymo padėties pamatyti signalus ir kelio žymes. Tokia pati nuostata taikoma ir kitoms geležinkelio kelio ženklams, jeigu jie susiję su sauga.

Geležinkelio kelio žymės, ženklai ir informacijos skydai turi būti suprojektuoti taip, kad palengvintų pamatymą. Taip pat turi būti atsižvelgta į šiuos dalykus:

—	kad jie būtų tinkamoje vietoje ir mašinistas galėtų perskaityti traukinio priekinių žiburių apšviečiamą informaciją,

—	tinkamas ir reikiamo intensyvumo skelbiamos informacijos apšvietimas,

—	kai taikomas grįžtamasis atspindėjimas, naudojamos medžiagos atspindimosios savybės atitinka reikalingas specifikacijas, o ženklai yra pagaminti taip, kad traukinio priekiniai žiburiai gerai apšviestų pateikiamą informaciją.

Yra sąsaja su GG KVSP TSS 4.2.16 poskirsniu dėl mašinisto išorinio regos lauko. Taip pat būsimoje GG KVSP TSS A priedo versijoje bus naujas punktas dėl geležinkelio kelio žymių, kur įrengta ETCS.

4.3.2.5.   Traukinio stabdžių sistema

Yra šios TSS 4.2.2.6.2 poskirsnio sąsaja su GG KVSP TSS 4.3.1.5 poskirsniu (Užtikrinamieji darbiniai traukinio stabdžių sistemos parametrai ir charakteristikos).

4.3.2.6.   Smėlio naudojimas. Pagrindiniai traukinio valdymo profesinio išmanymo reikalavimai

Yra šios TSS H priedo ir B priedo (§ C1) bei 4.2.11 poskirsnio (suderinamumas su traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis, įrengtomis kelyje) sąsaja su GG KVSP TSS A priedo 1 priedėlio § 4.1 (kaip pacituota 4.3.1.10 poskirsnyje) dėl smėlio naudojimo.

4.3.2.7.   Duomenų registravimas ir įkaitusių ašidėžių nustatymas

Yra šios TSS 4.2.3.5 poskirsnio ir 4.2.2 poskirsnio (lokomotyve įrengtos ETCS funkcionalumas), A priedo 5,7 ir 55 rodiklių sąsaja su GG KVSP TSS 4.2.10 poskirsnio RAKP (riedmenų automatinės kontrolės prietaisai) (angl. HABD). Ateityje bus sąsaja su GTEOV TSS B priedu, kai iki galo bus išnagrinėti neišspręsti GG KVS klausimai.

4.3.3.   Sąsajos su Geležinkelių riedmenų TSS

4.3.3.1.   Stabdžių sistema

Yra šios GTEOV TSS 4.2.2.5.1, 4.2.2.6.1 ir 4.2.2.6.2 poskirsnių sąsaja su GG GR TSS 4.2.4.1 ir 4.2.4.3 poskirsniais.

Yra GG GR TSS 4.2.4.5 (Sūkurinių srovių stabdžiai) poskirsnio sąsaja su šios GTEOV TSS 4.2.2.6.2 poskirsniu.

Taip pat yra GG GR TSS 4.2.4.6 poskirsnio (stovinčio traukinio apsauga nuo savaiminio važiavimo) sąsaja su šios GTEOV TSS 4.2.2.6.2 poskirsniu.

Taip pat yra GG GR TSS 4.2.4.7 poskirsnio (stabdymo galia staigiuose nuolydžiuose) sąsaja su šios GTEOV TSS 4.2.2.6.2 ir 4.2.1.2.2.3 poskirsniais.

4.3.3.2.   Keleivinių vagonų reikalavimai

Yra šios GTEOV TSS 4.2.2.4 poskirsnio sąsaja su GG GR TSS 4.2.2.4 (durys), 4.2.5.3 (pavojaus signalai), 4.3.5.16 (keleivių įjungiamas pavojaus signalas) ir 4.2.7.1 (avariniai išėjimai) poskirsniais.

4.3.3.3.   Traukinio matomumas

Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemyje nustatyta, kad pagrindiniai traukinio matomumo reikalavimai, kurie turi būti apibrėžti geležinkelių riedmenų posistemyje, parodyti pateiktuose punktuose.

4.3.3.3.1.   Ant važiavimo kryptimi pasukto traukinio pirmojo riedmens

Į priekį atgręžto traukinio pirmojo riedmens priekyje lygiašonio trikampio forma, kaip parodyta toliau schemoje, turi būti įtaisyti trys žiburiai. Kai traukinys valdomas iš šio galo, žiburiai visada turi būti įjungti.

Priekiniai žiburiai turi optimizuoti traukinio pastebimumą (pvz., geležinkelio geležinkelio kelio darbininkams ir asmenims, einantiems per geležinkelio perėjas), užtikrinti pakankamą matomumą traukinio mašinistui (geležinkelio kelio, jo informacinių ženklų ir (arba) skydų ir kt. apšvietimas) naktį ir blogo matomumo sąlygomis, taip pat neturi akinti artėjančių traukinių mašinistų.

Turi būti standartizuoti tarpai tarp žiburių, aukštis virš bėgių, skersmuo, šviesos intensyvumas, skleidžiamo spindulio matmenys ir forma tiek dienos metu, tiek naktį.

Yra GG GR TSS 4.2.7.4.1 poskirsnio ir šios TSS 4.2.2.1.2 poskirsnio sąsaja.

4.3.3.3.2.   Gale

Yra šios TSS 4.2.2.1.3 poskirsnio ir GG GR TSS 4.2.7.4.1 poskirsnio sąsaja

4.3.3.4.   Traukinio girdimumas

Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemyje nustatyta, kad pagrindiniai traukinio girdimumo reikalavimai, kuriuos turi atitikti geležinkelių riedmenų posistemis – traukinyje turi būti įranga, kuria galima garsu įspėti apie artėjantį traukinį.

Įspėjamojo įtaiso skleidžiami garsai, jų dažnis ir intensyvumas bei būdas, kaip mašinistas tą įtaisą įjungia, turi būti standartizuoti.

Yra GG GR TSS 4.2.7.4.2 poskirsnio ir šios TSS 4.2.2.2 poskirsnio sąsaja.

4.3.3.5.   Signalo matomumas

Mašinistas turi sugebėti matyti signalus, o signalai turi būti matomi. Tokia pati nuostata taikoma geležinkelio kelio ženklams, jeigu jie susiję su sauga.

Mašinisto kabina turi būti suprojektuota taip, kad mašinistas iš savo įprastos valdymo padėties galėtų lengvai matyti pateikiamą informaciją.

Yra šios TSS 4.3.2.4 poskirsnio ir GG GR TSS 4.2.2.7 poskirsnio sąsaja.

4.3.3.6.   Mašinisto budrumo įtaisas

Mašinisto atsakomųjų veiksmų stebėjimo priemonės, turinčios sustabdyti traukinį, jei mašinistas per nustatytiną laiką nesiima veiksmų.

Yra šios TSS 4.3.3.2 ir 4.3.3.7 poskirsnių ir GG GR TSS 4.2.7.9 poskirsnio sąsaja mašinisto budrumo atžvilgiu.

4.3.3.7.   Traukinių formavimas ir B priedas

Yra sąsaja:

—	šios TSS 4.2.2.5, 4.2.3.6.3 ir 4.2.3.7 poskirsnių

—	ir šios GG GR TSS poskirsnių 4.2.2.2.b (sukabintuvai geležinkelių riedmenų gale ir sukabintuvai traukiniams vilkti) bei jos K priedo, taip pat 4.2.3.5 poskirsnio (didžiausias traukinio ilgis)

atžvilgiu:

—	didžiausia leidžiamoji traukinio masė jam važiuojant didžiausiu konkrečios geležinkelio linijos nuolydžiu

—	didžiausio traukinio ilgio, ir

—	greičio didinimo tuo atveju, kai traukinys juda nuolat jį pastumiant.

4.3.3.8.   Geležinkelių riedmenų parametrai, kurie turi įtakos prie geležinkelio kelio įrengtoms traukinių stebėjimo sistemoms ir geležinkelių riedmenų dinamikai

Yra GG GR TSS 4.2.3.3.2 ir 4.2.3.4 poskirsnių ir šios GTEOV TSS 4.2.3.6 poskirsnio sąsaja.

4.3.3.9.   Smėlio barstymas

Yra šios TSS H priedo ir B priedo (§ C1) sąsaja su GR GR TSS poskirsniu 4.2.3.10 dėl smėlio naudojimo.

4.3.3.10.   Traukinio formavimas, H ir J priedai

Yra šios TSS 4.2.2.5 poskirsnio, H priedo ir J priedo sąsajos su GG GR TSS 4.2.1.2 (traukinių projektavimas) ir 4.2.7.11 (Kontrolė ir diagnostikos koncepcijos) dėl traukinių brigadų geležinkelių riedmenų funkcionalumo išmanymo.

4.3.3.11.   Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės ir avarinės situacijos valdymas

Yra šios TSS 4.2.3.6.3 ir 4.2.3.7 poskirsnių sąsaja su GG GR TSS 4.2.2.2 poskirsniu (sukabintuvai geležinkelių riedmenų gale ir sukabintuvai traukiniams vilkti) ir K priedu.

Taip pat yra šios TSS 4.2.3.6 ir 4.2.3.7 poskirsnių sąsaja su GG GR TSS 4.2.7.1 poskirsniu (Avarinės priemonės) ir 4.2.7.2 poskirsniu (Apsauga nuo gaisro).

4.3.3.12.   Duomenų registravimas

Yra šios TSS 4.2.3.5.2 poskirsnio (Valdymo duomenų registravimas traukinyje) sąsaja su GG GR TSS 4.2.7.11 poskirsniu (Kontrolė ir diagnostikos koncepcijos).

4.3.3.13.   Aerodinaminis poveikis balasto sluoksniui

Yra GG GR TSS 4.2.3.11 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.1.2.2.3 poskirsniu.

4.3.3.14.   Aplinkos sąlygos

Yra GG GR TSS 4.2.6.1 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.2.5 ir 4.2.3.3.2 poskirsniais.

4.3.3.15.   Šoniniai vėjai

Yra GG GR TSS 4.2.6.3 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.1.2.2.3 ir 4.2.3.6 poskirsniais.

4.3.3.16.   Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose

Yra GG GR TSS 4.2.6.4 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.1.2.2.3 ir 4.2.3.6 poskirsniais.

4.3.3.17.   Išorinis triukšmas

Yra GG GR TSS 4.2.6.5 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.3.7 poskirsniu.

4.3.3.18.   Apsauga nuo gaisro

Yra GG GR TSS 4.2.7.2 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.3.7 poskirsniu.

4.3.3.19.   Kėlimas ir (arba) gelbėjimo procedūros

Yra GG GR TSS 4.2.7.5 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.3.7 poskirsniu.

4.3.3.20.   Kontrolė ir diagnostikos koncepcijos

Yra GG GR TSS 4.2.7.11 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.3.5.2 poskirsniu, taip pat H priedu ir J priedu.

4.3.3.21.   Specialios ilgų tunelių specifikacijos

Yra GG GR TSS 4.2.7.12 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.1.2.2.1, 4.2.3.7 ir 4.6.3.2.3.3 poskirsniais.

4.3.3.22.   Traukos režimo reikalavimai

Yra GG GR TSS 4.2.8.1 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.2.5 ir 4.2.3.3.2 poskirsniais.

4.3.3.23.   Trauką užtikrinančio rato ir bėgio sankybio reikalavimai

Yra GG GR TSS 4.2.8.2 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.3.3.2, 4.2.3.6 ir 4.2.1.2.2 poskirsniais.

4.3.3.24.   Su energijos tiekimu susijęs funkcinis ir techninis reikalavimas

Yra GG GR TSS 4.2.8.3 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.3.6 ir 4.2.1.2.2 poskirsniais.

4.3.4.   Sąsajos su GG energijos posistemio TSS

Yra šios TSS 2.2.1 poskirsnio sąsaja su GG energijos posistemio TSS (angl. HS ENE TSI) 4.6 poskirsniu.

4.3.5.   Sąsajos su Saugos geležinkelio tuneliuose TSS

Tam tikri SGT TSS (angl. SRT TSI) reikalavimai, kaip papildomi, priklauso nuo GTEOV TSS esančių duomenų. Jie išsamiai nurodyti SGT TSS 4.3.4 poskirsnyje.

Yra SGT TSS 4.2.5.1.3.2 poskirsnio specifinė sąsaja su šios TSS 4.6.3.2.3.3 poskirsniu.

4.3.6.   Sąsajos su Judėjimo negalią turinčių asmenų TSS

Tam tikri JNTA TSS (angl. PRM TSI) reikalavimai priklauso nuo GTEOV TSS esančių duomenų. Jie išsamiai nurodyti JNTA TSS 4.1.4 ir 4.2.4 poskirsniuose.

4.4.   Naudojimo taisyklės

Taisyklės ir procedūros, leidžiančios darniai veikti naujiems ir skirtingiems struktūriniams posistemiams, kuriuos ketinama naudoti TEN, ypač tiems, kurie tiesiogiai susiję su nauja traukinių kontrolės ir signalizavimo sistema, susiklosčius vienodoms situacijoms yra tokios pačios.

Tai siekiant, buvo parengtos Europos geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos (ERTMS) ir Geležinkelio judriojo ryšio sistemos GSM-R naudojimo taisyklės. Jos tiksliai nurodytos A priede.

A priedas (ERTMS ir GSM-R taisyklės ir principai) papildytas šiais dviem informacinio pobūdžio dokumentais:

—	Pristatomoji ERTMS ir (arba) GSM-R taisyklių ir principų ataskaita (EEIG nuoroda: 05E374)

—	ERTMS įgyvendinimo rekomendacijos (EEIG nuoroda: 05E375)

Kitos naudojimo taisyklės, kurios gali būti standartizuotos visame TEN, bus nurodytos B priede.

Kadangi šios taisyklės skirtos naudoti visame TEN, svarbu, kad jos būtų visiškai nuoseklios. Vienintelė organizacija, galinti pakeisti šias taisykles yra ERA, kuri atsakinga už šios TSS A, B ir C priedų savalaikę priežiūrą.

4.5.   Techninės priežiūros taisyklės

Netaikytina

4.6.   Profesinis išmanymas

Pagal šios TSS 2.2.1 poskirsnį, šioje dalyje nagrinėjama profesinis išmanymas, kalbos mokėjimas ir įvertinimo procesas, privalomas šio išmanymo siekiantiems darbuotojams.

4.6.1.   Profesinis išmanymas

Geležinkelio įmonių darbuotojų (įskaitant rangovus) ir infrastruktūros valdytojų profesinius išmanymas turi būti tinkamas, kad jie galėtų atlikti visas su sauga susijusias pareigas esant įprastoms, pablogėjusioms ir avarinėms situacijoms. Toks išmanymas apima profesinės žinias ir sugebėjimą žinias taikyti praktiškai.

Pagrindiniai tam tikrų užduočių profesinio išmanymo reikalavimai, randami H, J ir L prieduose.

4.6.1.1.   Profesinės žinios

Atsižvelgiant į šiuos priedus ir priklausomai nuo atitinkamo darbuotojo pareigų, privalomas žinias sudaro:

—

bendrasis geležinkelio naudojimas, ypač pabrėžiant eismo saugos atžvilgiu svarbiausią veiklą: — organizacijos eismo saugos valdymo sistemos veikimo principai; — pagrindinių į sąveikos operacijas įtrauktų veikėjų vaidmuo ir atsakomybė; — pavojų įvertinimas, ypač susijusių su geležinkelio naudojimo ir elektrinės traukos energijos tiekimo rizika;

—	tinkamas su eismo sauga susijusių užduočių procedūrų ir sąsajų išmanymas: — geležinkelio linijos ir kelio įrangos; — geležinkelių riedmenų; — aplinkos.

4.6.1.2.   Gebėjimas profesines žinias taikyti praktiškai

Kad darbuotojai galėtų taikyti šias žinias esant įprastoms, pablogėjusioms ir avarinėmis situacijoms, jie turi būti gerai susipažinę su:

—	šių taisyklių ir procedūrų taikymo būdais ir principais;

—	geležinkelio kelio ir riedmenų naudojimo procesu, taip pat su specifine saugos įranga;

—	eismo saugos valdymo sistemos principais, kad būtų išvengta žmonėms ir procesui gręsiančių pavojų

taip pat bendrasis gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų aplinkybių, su kuriomis asmuo gali susidurti.

Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 punktą reikalaujama, kad geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai sukurtų kompetencijos valdymo sistemą, siekiant užtikrinti atskirų aptariamų darbuotojų kompetencijos įvertinimą ir išlaikymą. Be to, siekiant užtikrinti, kad darbuotojai nuolat įgytų naujausių žinių ir įgūdžių, ypač susijusių su sistemos ar asmeninio darbo trūkumais, turi būti rengiami mokymai.

4.6.2.   Lingvistinis išmanymas

4.6.2.1.   Principai

Reikalaujama, kad infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės užtikrintų, jog tam tikri jų darbuotojai galėtų laikytis bendravimo taisyklių ir būtų susipažinę su šioje TSS nustatytais principais.

Jei infrastruktūros valdytojo vartojama kalba skiriasi nuo įprastai vartojamos geležinkelio įmonės darbuotojų kalbos, toks lingvistinis ir bendravimo mokymas turi būti svarbi geležinkelio įmonės bendrosios kompetencijos valdymo sistemos dalis.

Geležinkelio įmonės darbuotojai, kurie eidami pareigas, turi bendrauti su infrastruktūros valdytojo darbuotojais dėl eismo saugos atžvilgiu svarbiausių užduočių esant įprastoms, pablogėjusioms ar avarinėms sąlygoms, turi pakankamai mokėti infrastruktūros valdytojo vartojamą kalbą.

4.6.2.2.   Žinių lygis

Infrastruktūros valdytojo eismo saugos tikslais vartojamos kalbos žinių lygis turi būti pakankamas:

—	Mašinistas turi būtinai sugebėti: — išsiųsti ir suprasti visus šios TSS C priede nurodytus pranešimus; — veiksmingai bendrauti esant įprastoms, pablogėjusioms ir avarinėms situacijoms; — pildyti formas, kurios reikalingos naudojantis „Blankų rinkiniu“;

—	Kiti traukinio brigados nariai, kurių pareigos apima bendravimą su infrastruktūros valdytoju eismo saugos atžvilgiu svarbiausiais klausimais, turi būtinai sugebėti išsiųsti ir suprasti informaciją, apibūdinančią traukinį ir jo būklę.

Atitinkamų kompetencijos lygių rekomendacijos numatytos E priede. Mašinistų žinių lygis turi būti bent jau 3 lygio. Traukinį lydinčiojo personalo žinios siekia bent jau 2 lygį.

4.6.3.   Pradinis ir nuolatinis darbuotojų įvertinimas

4.6.3.1.   Pagrindiniai reikalavimai

Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 punktą reikalaujama, kad geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai apibrėžtų savo darbuotojų įvertinimo procesą. Rekomenduojama atsižvelgti į šiuos dalykus:

A.	Darbuotojų atranka — asmeninės patirties ir kompetencijos įvertinimas — privalomos užsienio kalbos(-ų) žinių arba sugebėjimo išmokti kalbą(-ų) įvertinimas

B.	Pradinis profesinis mokymas — mokymo poreikių analizė; — mokymo ištekliai — instruktorių mokymas

C.	Pradinis įvertinimas — pagrindinės sąlygos (mažiausias mašinisto amžius, …) — įvertinimo programa, įskaitant praktinį demonstravimą — instruktoriaus kompetencija. — išduoti kompetencijos pažymėjimą.

D.	Kompetencijos išlaikymas — kompetencijos išlaikymo pricipai — traukinį valdančio darbuotojo kompetencija pakartotinai turi būti vertinama mažiausiai kartą per metus — metodai, kurių reikėtų laikytis — kompetencijos išlaikymo proceso formalizavimas. — įvertinimo procesas.

E.	Kartojamasis mokymas — kvalifikacijos kėlimo principai (įskaitant kalbos mokymą)

4.6.3.2.   Mokymo poreikių analizė

4.6.3.2.1.   Mokymo poreikių analizės tobulinimas

Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai turi atlikti savo atitinkamų darbuotojų mokymosi poreikių analizę.

Ši analizė turi padėti nustatyti taikymo sritį ir sudėtingumą. Turi būti atsižvelgiama į riziką, susijusią su traukinių naudojimu TEN linijomis, ypač susijusią su žmonių gebėjimais ir trūkumais (žmogiškieji veiksniai), kurie gali įvairuoti dėl:

—	infrastruktūrų valdytojų taikomos naudojimo praktikos skirtumų ir rizikos, susijusios su jų pasikeitimais;

—	užduočių, naudojimo procedūrų ir bendravimo taisyklių skirtumų;

—	skirtingos infrastruktūros valdytojo darbuotojų vartojamos kalbos;

—	vietinių naudojimo nurodymų, kurie gali apimti specialias procedūras arba tam tikrą įrangą, naudojamą kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, specifinis tunelis.

Rekomendacijos dėl svarstytinų elementų pateiktos 4.6.1 poskirsnio prieduose. Kur tinkama, turi būti organizuojamas darbuotojų mokymas, atitinkamai atsižvelgiant į minėtus dalykus.

Gali būti, kad dėl geležinkelio įmonės numatyto eksploatavimo tipo arba infrastruktūros valdytojo eksploatuojamo tinklo pobūdžio, tam tikri šių priedų duomenys bus netinkami. Atliekant mokymo poreikių tyrimą netinkami duomenys patvirtinami dokumentais ir nurodomos priežastys.

4.6.3.2.2.   Mokymosi poreikių analizės atnaujinimas

Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai nustato savųjų tam tikrų mokymosi poreikių persvarstymo ir atnaujinimo procesą, atsižvelgdami į ankstesnius auditus, sistemos grįžtamąją informaciją ir žinomus taisyklių, procedūrų, infrastruktūros ir technologijos pakeitimus.

4.6.3.2.3.   Specifiniai traukinio brigadoms ir pagalbiniams darbuotojams skirti duomenys

4.6.3.2.3.1.   Žinios apie maršrutą

Geležinkelio įmonė nustato, kokiu būdu traukinio brigada įgyja ir palaiko žinias apie maršrutus, kuriuose dirba tuo lygiu, kuris laikomas reikiamu, priklausomai nuo atsakomybės lygio. Šis procesas turi būti:

—	pagrįstas infrastruktūros valdytojo pateikta informacija apie maršrutą ir

—	šios TSS 4.2.1 poskirsnyje aprašytu procesu.

Mašinistai turi būti įgiję teorinių ir praktinių žinių apie šiuos maršrutus.

4.6.3.2.3.2.   Geležinkelių riedmenų išmanymas

Geležinkelio įmonė nustato, kokiu būdu traukinio brigada įgyja ir išlaiko žinias apie traukos ir geležinkelių riedmenis.

4.6.3.2.3.3.   Pagalbiniai darbuotojai

GĮ užtikrina, kad pagalbiniai darbuotojai (pvz., maitinimo ir valymo), kurie nėra „traukinio brigados“ dalis, be savo pagrindinių mokymų, būtų išmokyti visiškai įvykdyti kvalifikuotai parengtų „traukinio brigados“ narių nurodymus.

4.7.   Sveikatos ir saugos darbe sąlygos

4.7.1.   Įvadas

4.2.1 poskirsnyje nustatyti darbuotojai, pagal šios TSS 2.2 poskirsnį atliekantys eismo saugos atžvilgiu svarbiausias užduotis, turi būti tinkamai pasirengę užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrųjų naudojimo ir saugos standartų.

Pagal Direktyvą 2004/49/EB geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai nustato ir dokumentuoja jų taikomą procesą, kad darbuotojai eismo saugos valdymo sistemoje atitiktų medicinos, psichologinius ir sveikatos reikalavimus.

Medicininius patikrinimus, kaip apibrėžta 4.7.4 poskirsnyje, turi atlikti ir visus susijusius sprendimus dėl darbuotojų pasirengimo priimti profesinės sveikatos specialistas.

Darbuotojai neturi dirbti eismo saugos atžvilgiu svarbiausio darbo, kai budrumas yra susilpnėjęs dėl alkoholio, narkotinių medžiagų arba psichotropinių vaistų. Todėl geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai procedūras, skirtas kontroliuoti, kad minėtas medžiagas vartoję darbuotojai nedirbtų ir kad tokios medžiagos nebūtų vartojamos darbo metu, taiko vietoje.

Valstybės narės, kurioje organizuojamas traukinių eismas, nacionalinės taisyklės taikomos atsižvelgiant į anksčiau minėtų medžiagų nustatytas ribas.

4.7.2.   Rekomenduojamieji profesinės sveikatos specialistų ir medicinos organizacijų patvirtinimo kriterijai

Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai turėtų pasirinkti profesinės sveikatos specialistus ir organizacijas, atliekančias sveikatos patikrinimus pagal šalies, kurioje geležinkelio įmonei arba infrastruktūros valdytojui išduota licencija arba šie subjektai yra registruoti, nacionalines taisykles ir praktiką.

Sveikatos patikrinimus atliekantys profesinės sveikatos specialistai, kaip apibrėžta 4.7.4 poskirsnyje, turi turėti:

—	profesinės patirties darbo medicinos srityje

—	Tam tikrų darbe gresiančių pavojų ir geležinkelio aplinkos išmanymas;

—	supratimą, kaip minėtų pavojų riziką pašalinti arba sumažinti skirtas priemones gali paveikti su sveikata susiję trūkumai.

Šiuos kriterijus atitinkančio profesinės sveikatos specialisto medicininėms konsultacijoms paremti ir įvertinti gali reikėti kviestinių medikų arba paramedicinos specialistų pagalbos, pvz., akių ligų gydytojo.

4.7.3.   Psichologinį vertinimą atliekančių psichologų ir psichologinio vertinimo reikalavimų tvirtinimo kriterijai

4.7.3.1.   Psichologų atestavimas

Rekomenduotina, kad psichologas turėtų turėti reikiamą universitetinį išsilavinimą, jo kompetencija turi būti sertifikuota ir pripažinta pagal šalies, kurioje geležinkelio įmonei arba infrastruktūros valdytojui išduota licencija arba šie subjektai yra registruoti, nacionalines taisykles ir praktiką.

4.7.3.2.   Psichologinio vertinimo turinys ir supratimas

Psichologinio vertinimo turinį ir aiškinimo procedūrą nustato asmuo, sertifikuotas pagal 4.7.3.1 skirsnį, atsižvelgdamas į darbą geležinkelyje ir aplinką.

4.7.3.3.   Vertinimo priemonių pasirinkimas

Vertinama taikant tik tas vertinimo priemones, kurios pagrįstos psichologijos mokslo principais.

4.7.4.   Sveikatos patikrinimai ir psichologiniai įvertinimai

4.7.4.1.   Prieš paskyrimą į tarnybą

4.7.4.1.1.   Minimalus sveikatos patikrinimo turinys

Sveikatos patikrinimai apima:

—	bendras sveikatos patikrinimą;

—	jutimo funkcijų patikrinimą (rega, klausa, spalvų skyrimas);

—	šlapimo arba kraujo tyrimas, kad būtų nustatyta cukraligė, ir kitos klinikiniame tyrime nurodytos sąlygos;

—	patikrinimą, ar nepiktnaudžiaujama narkotinėmis medžiagomis.

4.7.4.1.2.   Psichologinis įvertinimas

Psichologinio įvertinimo tikslas yra padėti geležinkelio įmonei pasirinkti ir valdyti darbuotojus, turinčius pažintinių, psichomotorinių, elgesio ir asmeninių gebėjimų saugiai atlikti savo pareigas.

Nustatant psichologinio vertinimo turinį, psichologas atsižvelgia bent jau į šiuos kriterijus, svarbius atliekant kiekvieną saugos funkciją:

—	Pažintiniai gebėjimai: — dėmesys ir koncentracija — atmintis — suvokimo gebėjimai — samprotavimas — sugebėjimas bendrauti

—	Psichomotoriniai gebėjimai: — atsakomojo veiksmo greitis — judesių koordinacija

—	elgesys ir asmenybė — emocinė savikontrolė — elgesio patikimumas — savarankiškumas — sąžiningumas

Jei psichologas praleidžia vieną iš anksčiau paminėtų punktų, toks sprendimas turi būti pagrįstas ir patvirtintas dokumentais.

4.7.4.2.   Po paskyrimo į tarnybą

4.7.4.2.1.   Reguliarių medicininių patikrinimų dažnumas

Atliekamas mažiausiai vienas sistemingas medicininis patikrinimas:

—	kas 5 metai – jaunesniems kaip 40 m. darbuotojams;

—	kas 3 metus – nuo 41 iki 62 m. darbuotojams;

—	kiekvienais metais – vyresniems kaip 62 m. darbuotojams.

Jei, atsižvelgiant į darbuotojų sveikatos būklę būtina, profesinės sveikatos specialistas nustato dažnesnius patikrinimus.

4.7.4.2.2.   Minimalus reguliaraus medicininio patikrinimo turinys

Jei darbuotojas per patikrinimą, atliekamą prieš pradedant dirbti, atitinka reikalingus kriterijus, tai reguliarius specializuotus patikrinimus mažiausiai turi sudaryti:

—	bendras sveikatos patikrinimą;

—	jutimo funkcijų patikrinimas (regos, klausos, spalvų skyrimo);

—	šlapimo arba kraujo tyrimas, kad būtų nustatyta cukraligė, ir kitos klinikiniame tyrime nurodytos sąlygos;

—	patikrinimas, ar nepiktnaudžiaujama narkotinėmis medžiagomis, kai tai rodo klinikiniai tyrimai.

4.7.4.2.3.   Papildomi medicininiai patikrinimai ir (arba) psichologiniai įvertinimai

Be reguliaraus medicininio patikrinimo, atliekamas papildomas specifinis sveikatos patikrinimas ir (arba) psichologinis įvertinimas, kai yra tvirtas pagrindas abejoti darbuotojo psichologiniu tinkamumu, kai abejojama, ar yra tinkama jo sveikatos būklė, arba yra pagrįstas įtarimas, jog buvo vartota arba piktnaudžiauta narkotinėmis medžiagomis arba alkoholiu. Ypač tai turėtų būti atliekama po rikto arba avarijos, kurių priežastis – žmogaus padaryta klaida.

Darbdavys turi reikalauti medicininio patikrinimo, kai dėl ligos nedirbama daugiau kaip 30 dienų. Kai tinkama, tokiam patikrinimui užtenka profesinės sveikatos specialisto įvertinimo, pagrįsto turima medicinine informacija, rodančia, kad nebuvo padaryta įtakos darbuotojo tinkamumui atlikti savo pareigas.

Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai turi taikyti sistemas, kad būtų užtikrinama, jog papildomi patikrinimai ir įvertinimai atliekami tinkamai.

4.7.5.   Sveikatos reikalavimai

4.7.5.1.   Bendrieji reikalavimai

Darbuotojai turi būti be sveikatos sutrikimų ar jiems neturi būti taikoma medicininė priežiūra, galinti sukelti:

—	staigų sąmonės praradimą;

—	sąmonės arba koncentracijos sumažėjimą;

—	staigų nesugebėjimą dirbti;

—	pusiausvyros jutimo arba koordinacijos pablogėjimą;

—	didelį judėjimo galių apribojimą.

Turi būti laikomasi šių regos ir klausos reikalavimų:

4.7.5.2.   Regos reikalavimai

—	Regos aštrumas, nešiojant pagalbines priemones arba be jų: 0,8 (dešinė akis + kairė akis – tiriama atskirai); mažiausias blogiau matančios akies regėjimo aštrumas 0,3.

—	Daugiausia regėjimą koreguojantys korekciniai lęšiai: toliaregystė +5/trumparegystė –8. Pripažintas profesinės sveikatos specialistas (kaip apibrėžta 4.7.2 poskirsnyje) išskirtiniais atvejais, pasitaręs su akių ligų specialistu, gali leisti ir nepatenkančius į šį intervalą dydžius.

—	Rega vidutiniu ir trumpu atstumu: pakankama naudojant pagalbines priemones arba be jų.

—	Galima nešioti kontaktinius lęšius.

—	Įprastas spalvų skyrimas: taikant pripažintą bandymą, pavyzdžiui, Ishihara, ir, jei būtina, kitą pripažintą bandymą.

—	Regos laukas: normalus (nėra jokių anomalijų, galinčių turėti įtakos dirbant)

—	Rega abiem akimis: yra

—	Abiakis regėjimas: yra

—	Jautrumas kontrastui: geras

—	Darbuotojas neserga progresuojančia akių liga

—	Akių implantai, keratotomija ir keratektomija leidžiami tik su sąlyga, kad bus tikrinama kiekvienais metais arba laikantis profesinės sveikatos specialisto nustatyto periodiškumo.

4.7.5.3.   Klausos reikalavimai

Pakankama klausa, patikrinta naudojant toninę audiogramą, yra:

—	pakankamai gera klausa telefono pokalbiui palaikyti ir gebėjimas girdėti įspėjamuosius garsus ir radijo pranešimus;

—	toliau pateiktos informacinės rekomendacinės vertės:

—	klausos nepakankamumas turėtų būti ne didesnis kaip 40 dB, esant 500 ir 1 000 Hz dažniui;

—	blogiau girdinčios ausies klausos nepakankamumas turėtų būti ne didesnis kaip 45 dB, esant 2 000 Hz dažniui.

4.7.5.4.   Nėštumas

Nėštumas laikomas laikina mašinisčių nušalinimo nuo darbo priežastimi, esant menkos ištvermės ar patologinės būklės atvejams. Darbdavys užtikrina, kad būtų taikomos nėščias darbuotojas ginančios teisinės nuostatos.

4.7.6.   Specifiniai reikalavimai, susiję su traukinio valdymu

4.7.6.1.   Reguliarių medicininių patikrinimų dažnumas

Traukinį valdančių darbuotojų atžvilgiu šios TSS 4.7.4.2.1 poskirsnis pakeistas taip:

„Mažiausiai vienas sistemingas medicininis patikrinimas turi būti atliktas:

—	kas 3 metai – jaunesniems kaip 60 m. darbuotojams;

—	kiekvienais metais – vyresniems kaip 60 m. darbuotojams.“

4.7.6.2.   Papildomas medicininio patikrinimo turinys

Ryšium su traukinio valdymu, prieš priimant į darbą, į kiekvieną reguliarų medicininį darbuotojų, kuriems 40 m. ir daugiau, patikrinimą turi būti papildomai įtraukta elektrokardiograma; tyrimas atliekamas ramybės būsenoje.

4.7.6.3.   Papildomi regos reikalavimai

—	Regos aštrumas su pagalbinėmis priemonėmis arba be jų 1,0 (abiem akimis); silpniau matančios akies – mažiausiai 0,5.

—	Neleidžiama nešioti spalvotų kontaktinių lęšių ir fotochrominių lęšių. Galima nešioti lęšius su ultravioletinių spindulių filtru.

4.7.6.4.   Papildomi klausos ir kalbos reikalavimai

—	Nėra vestibiuliarinio aparato sutrikimų.

—	Nėra įsisenėjusių kalbos sutrikimų (atsižvelgiant į būtinybę garsiai ir aiškiai keistis pranešimais).

—	4.7.5.3 poskirsnyje nustatytus klausos reikalavimus reikia atitikti nenaudojant pagalbinių klausos gerinimo priemonių. Tačiau atsižvelgiant į medikų nuomonę, klausos gerinimo priemones leidžiama naudoti specialiais atvejais.

4.7.6.5.   Antropometrija

Antropometriniai darbuotojų matmenys turi būti tokie, kad darbuotojai geležinkelių riedmenis galėtų valdyti saugiai. Neturi būti reikalaujama arba leidžiama, kad mašinistai valdytų tam tikrų tipų geležinkelių riedmenis, jeigu dėl jų ūgio, svorio arba kitų fizinių ypatybių tai būtų nesaugu.

4.7.6.6.   Nurodymai traumų atvejais

Traukinį valdančiais darbuotojais, kurie patyrė mirtiną arba sunkų sužeidimą, turi tinkamai pasirūpinti darbdavys.

4.8.   Infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų registrai

Pagal Direktyvos 96/48/EB 22a straipsnio 1 dalį „valstybės narės užtikrina, kad būtų kasmet skelbiami ir atnaujinami infrastruktūros ir riedmenų registrai. Tuose registruose nurodomos kiekvieno įtraukto posistemio ar posistemio dalies svarbiausios savybės (t. y. pagrindiniai parametrai) ir jų koreliacija su taikytinose TSS nustatytomis savybėmis. Dėl to kiekvienoje TSS tiksliai nurodoma, kokia informacija turi būti įtraukta į infrastruktūros ir riedmenų registrus.“

Kadangi šie registrai atnaujinami ir skelbiami kiekvienais metais, jie neatitinka tam tikrų „Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo“ posistemio reikalavimų. Todėl šioje TSS šių registrų atžvilgiu nėra nieko nustatyta.

Tačiau kai kuriems su infrastruktūra susijusiems duomenims taikomas naudojimo reikalavimas: duomenys turi būti prieinami geležinkelio įmonei ir atvirkščiai – kai kurie su geležinkelių riedmenimis susiję duomenys turi būti prieinami infrastruktūros valdytojui. Abiem atvejais atitinkami duomenys yra išsamūs ir tikslūs.

4.8.1.   Infrastruktūra

Su greitųjų geležinkelių infrastruktūra susijusiems duomenims, atsižvelgiant į Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemį ir, kurie turi būti prieinami geležinkelio įmonėms, nustatyti reikalavimai išsamiai nurodyti D priede. Infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už duomenų teisingumą.

4.8.2.   Geležinkelių riedmenys

Infrastruktūros valdytojai turi turėti galimybę naudotis toliau pateikiamais su geležinkelių riedmenimis susijusiais duomenimis. Valdytojas (geležinkelių riedmenų savininkas) yra atsakingas už duomenų tikslumą:

—	ar riedmuo yra pagamintas iš medžiagų, kurios gali būti pavojingos per avariją arba gaisrą (pvz., asbestas)

—	ilgis su buferiais

5.   SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1.   Apibrėžtis

Pagal Direktyvos 96/48/EB 2 straipsnio d dalį:

Sąveikos sudedamosios dalys yra „bet kuri nedaloma sudedamoji dalis, mazgas, sukomplektuotas blokas, įtraukti arba ketinami įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso Europos greitųjų geležinkelių sistemos sąveika. Sąvoka „sudedamoji dalis“ apima ir materialius objektus, ir nematerialius objektus, pvz., programinę įrangą“.

Sąveikos sudedamoji dalis yra:

—	produktas, kuris gali būti pateiktas į rinką prieš integraciją ir naudojimą posistemyje; šiuo atžvilgiu turi būti įmanoma patikrinti jo atitiktį nepriklausomai nuo posistemio, į kurį jis bus įtrauktas,

—	arba nematerialus objektas, pvz., programinė įranga arba procesas, organizacija, procedūra ir kt., posistemyje atliekantis funkciją ir kurių atitiktis turi būti patikrinta, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi esminių reikalavimų.

5.2.   Sudedamųjų dalių sąrašas

Sąveikos sudedamosioms dalims taikomos atitinkamos Direktyvos 96/48/EB nuostatos. Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo atžvilgiu šiuo metu nėra sąveikos sudedamųjų dalių.

5.3.   Sudedamųjų dalių charakteristikos ir specifikacijos

Netaikytinos

6.   SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR (ARBA) TINKAMUMO NAUDOTI VERTINIMAS IR POSISTEMIO PATIKRA

6.1.   Sąveikos sudedamosios dalys

Kadangi šioje TSS dar neapibrėžtos sąveikos sudedamosios dalys, todėl nėra aptariama įvertinimo tvarka.

Tačiau, jei sąveikos sudedamosios dalys vėliau yra apibrėžiamos ir todėl jas gali įvertinti notifikuotoji įstaiga, prie persvarstytos versijos gali būti pridėta atitinkama įvertinimo procedūra(-os).

6.2.   Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemis

6.2.1.   Principai

Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemis pagal Direktyvos 96/48/EB II priedą yra struktūrinis posistemis.

Tačiau atskiri elementai yra gerai suderinti su naudojimo procedūromis ir procesais, kurių reikalaujama iš infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės, norinčių pagal Direktyvos 2004/49/EB sąlygas gauti įgaliojimus eismo saugos srityje ir (arba) sertifikatą. Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai įrodo, kad laikomasi šios TSS reikalavimų. Tai padaryti jie gali parodydami, kad reikalavimai įtraukti į Eismo saugos valdymo sistemą pagal Direktyvoje 2004/49/EB pateiktą aprašymą. Reikėtų pabrėžti, kad šiuo metu nė vienam šioje TSS pateiktam elementui nereikia atskiro notifikuotosios įstaigos įvertinimo.

Atitinkama kompetentinga valdžios institucija, prieš suteikdama naujus ar atnaujindama įgaliojimus eismo saugos srityje ir (arba) prieš išduodama ar atnaujindama saugos sertifikatą, turi atlikti visų naujų arba pakeistų naudojimo procedūrų ir procesų įvertinimą prieš tų procedūrų ir procesų taikymo pradžią. Šis įvertinimas yra saugos sertifikato išdavimo ir (arba) įgaliojimų eismo saugos srityje suteikimo proceso dalis. Jei šios ESVS (angl. SMS) taikymo sritis darys poveikį kitai(-oms) valstybei narei(-ėms), dėl įvertinimo turėtų būti užtikrinamas koordinavimas su ta valstybe nare.

Sėkmingai užbaigus toliau aprašytą įvertinimą, kompetentinga valdžios institucija turi leisti infrastruktūros valdytojui arba geležinkelio įmonei įgyvendinti svarbius savo geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo sistemos elementus ir suteikti įgaliojimus eismo saugos srityje arba išduoti saugos sertifikatą, kurio reikalaujama pagal Direktyvos 2004/49/EB 10 ir 11 straipsnius.

Kiekvienu atveju, kai infrastruktūros valdytojas arba geležinkelio įmonė įdiegia naują(-us), patobulintą(-us) arba atnaujintą(-us) naudojimo procesą(-us) (arba iš esmės pakeičia esamus), kuriam(-iems) taikomi šios TSS reikalavimai, infrastruktūros valdytojas arba geležinkelio įmonė turi priimti įsipareigojimą, kuriame nurodoma, kad toks procesas(-ai) atitinka geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo TSS (arba jos dalį pereinamojo laikotarpio metu – žr. 7 skyrių).

Naujųjų ar pakeistų šiame skyriuje aprašytų naudojimo procedūrų ir procesų įvertinimas yra tapatus valstybės narės pagal Direktyvos 96/48/EB 14 straipsnio 1 dalį suteikiamam leidimui pradėti naudoti posistemį.

6.2.2.   Taisyklių ir procedūrų dokumentai

Šios TSS 4.2.1 poskirsnyje aprašytų dokumentų įvertinimo atžvilgiu, kompetentinga valdžios institucija yra atsakinga už tai, kad dokumentai, kuriuos pateikė infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė, būtų pakankamai sukomplektuoti ir tikslūs.

6.2.3.   Įvertinimo tvarka

6.2.3.1.   Kompetentingos valdžios institucijos sprendimas

Infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės kartu su G priedu pateikia bet kokio naujai pasiūlyto(-ų) arba pakeisto(-ų) naudojimo proceso(-ų) aprašą.

Valstybės narės, kurioje įsteigta įmonė kompetentingai valdžios institucijai turi būti pranešta apie tuos punktus, kurių atžvilgiu įrodyta, kad jiems taikoma Direktyvoje 2004/49/EB apibrėžto saugos sertifikato ir (arba) įgaliojimų eismo saugos srityje A dalis.

Suinteresuotosios valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai turi būti pranešta apie tuos punktus, kurių atžvilgiu įrodyta, kad jiems taikoma Direktyvoje 2004/49/EB apibrėžto saugos sertifikato ir (arba) įgaliojimų eismo saugos srityje B dalis.

Tai turi būti pateikta pakankamai išsamiai, kad kompetentinga valdžios institucija(-os) galėtų nuspręsti, ar reikės oficialaus įvertinimo.

6.2.3.2.   Jei reikalingas įvertinimas

Jei kompetentinga(-os) valdžios institucija(-os) nusprendžia, kad toks įvertinimas reikalingas, jis atliekamas kaip įvertinimo, po kurio išduodamas ir (arba) atnaujinamas saugos sertifikatas ir (arba) atnaujinami įgaliojimai eismo saugos srityje pagal Direktyvą 2004/49/EB, dalis.

Įvertinimo procedūros turi atitikti bendrąjį eismo saugos metodą, nustatytiną eismo saugos valdymo sistemų įvertinimui atlikti ir išduoti sertifikatą ir (arba) suteikti įgaliojimus eismo saugos srityje, kaip reikalaujama Direktyvos 2004/49/EB 10 ir 11 straipsniuose.

Kelios informacinio pobūdžio ir neprivalomos rekomendacijos, kaip šis vertinimas galėtų būti atliktas, yra pateiktos F priede.

6.2.4.   Sistemos naudojimo savybės

Pagal Direktyvos 96/48/EB 14 straipsnio 2 dalį valstybės narės reguliariai turi tikrinti, ar sąveikos posistemiai naudojami ir prižiūrimi pagal esminius reikalavimus. Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemio atžvilgiu tokie patikrinimai bus atliekami pagal Direktyvą 2004/49/EB.

7.   ĮGYVENDINIMAS

7.1.   Principai

Šios TSS įgyvendinimas ir atitiktis atitinkamoms šios TSS dalims turi būti nustatyta pagal įgyvendinimo planą, kurį kiekviena valstybė narė turi parengti greitųjų geležinkelių linijoms, už kurias jos yra atsakingos.

Tame plane turi būti atsižvelgiama į:

—	specifinius žmogiškuosius veiksnius, susijusius su tam tikros geležinkelio linijos eksploatavimu;

—	tam tikrus kiekvienos geležinkelio linijos eksploatavimo ir saugos elementus ir

—	ar aptariamų elementų įgyvendinimas numatytas: — tik tam tikroms greitųjų geležinkelių linijoms, — taikytinas visoms GG linijoms, — taikytinas visiems traukiniams, kaip nustatyta šios TSS 1.1 skyriuje, važiuojantiems greitųjų geležinkelių linijomis

—	sąryšis su kitų posistemių įgyvendinimu (KVSP, GR, IP, EP …);

Šiame etape turėtų būti atsižvelgiama į visas specifines išimtis, kurias galima taikyti; jos turėtų būti dokumentuose užfiksuotos kaip plano dalis.

Įgyvendinimo plane atsižvelgiama į įvairius įgyvendinimo pajėgumus, kai tik:

—	kai geležinkelio įmonė arba infrastruktūros valdytojas pradeda vykdyti eismą arba

—	atliekamas geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojo esamų naudojimo sistemų rekonstravimas ar patobulinimas, ar

—	pradedami naudoti nauji arba patobulinti infrastruktūros, energijos, geležinkelių riedmenų arba kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemiai, kuriems reikalingas tam tikrų naudojimo procedūrų rinkinys.

Kai esamų naudojimo sistemų patobulinimai turi įtakos tiek infrastruktūros valdytojui(-ams), tiek geležinkelio įmonei(-ėms), valstybė narė turi užtikrinti, kad būtų suderintas tokių projektų įvertinimas ir vykdymo pradžia.

Paprastai suprantama, kad visų šios TSS elementų visiškai įgyvendinti neįmanoma tol, kol nebus suderinta naudojama aparatinė įranga (infrastruktūros, kontrolės ir valdymo, kt.). Todėl šiame skyriuje pateiktos rekomendacijos turi būti vertinamos tik kaip tarpinis etapas, padedantis pereiti prie įdiegtinos sistemos.

Pagal Direktyvos 2004/49/EB 10 ir 11 straipsnius saugos sertifikatai ir (arba) įgaliojimai eismo saugos srityje turi būti atnaujinami kas 5 metai. Kai ši TSS įsigalios ir veiks kaip persvarstymo proceso dalis atnaujindamos saugos sertifikatą ir (arba) įgaliojimus eismo saugos srityje, geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai turės galėti įrodyti, kad jie atsižvelgė į šios TSS turinį, ir pagrįsti, kodėl jie kol kas neįgyvendino tam tikrų reikalavimų.

Kadangi visiškas šioje TSS aprašytos įdiegtinos sistemos įgyvendinimas yra griežčiausias reikalavimas, perėjimas gali būti atliktas etapais, sudarant nacionalinius arba tarptautinius, dvišalius arba daugiašalius susitarimus. Tokie susitarimai, kuriuos gali sudaryti IV, GĮ ir jų deriniai IV–IV, IV – GĮ, GĮ – GĮ, visada turi apimti ir indėlį iš susijusių saugos institucijų.

Jeigu į galiojančius susitarimus yra įtraukta reikalavimų, susijusių su geležinkelių transporto eismo organizavimu ir valdymu, valstybės narės per 6 mėnesius nuo šios TSS įsigaliojimo turi Komisiją informuoti apie šiuos susitarimus:

(a)	nuolatinius arba laikinus nacionalinius, dvišalius arba daugiašalius susitarimus tarp valstybių narių ir geležinkelio įmonės(-ių) arba infrastruktūros valdytojo(-ų), reikalingus dėl numatomos labai specifinės arba vietinio pobūdžio, su traukinių eismu susijusios, veiklos ar manevrų;

(b)	dvišalius ar daugiašalius geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų ar valstybių narių susitarimus, kurie užtikrina aukštą vietinės ar regioninės sąveikos lygį;

(c)

vienos ar daugiau valstybių narių ir bent vienos trečiosios šalies ar valstybių narių geležinkelio įmonių ar infrastruktūros valdytojų ir bent vienos trečiosios šalies geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojo tarptautinius susitarimus, kurie užtikrina žymų vietinės arba regioninės sąveikos lygį.

Šių susitarimų suderinamumas su ES įstatymais, įskaitant jų nediskriminacinį pobūdį, ir ypač su šia TSS, bus įvertintas, o Komisija imsis reikalingų priemonių, pvz., šios TSS persvarstymo, kad būtų įtraukti galimi specifiniai atvejai arba pereinamojo laikotarpio priemonės.

Apie RIC susitarimus ir COTIF priemones informuoti nereikia, nes jie yra žinomi.

Tokių susitarimų atnaujinimas galimas, tačiau jie turi būti tęsiami darbiniais susitarimais ir tik tada, kai nėra kitų alternatyvų. Keičiant bet kokius galiojančius arba būsimus susitarimus, turi būti atsižvelgiama į ES įstatymus, ypač į šią TSS. Valstybės narės turi informuoti Komisiją apie tokius pakeitimus arba naujus susitarimus. Tada taikoma tokia pati procedūra, kaip aprašyta anksčiau.

7.2.   Įgyvendinimo rekomendacijos

N priede, kuris yra informacinio pobūdžio ir nėra privalomas, pateikta lentelė parengta kaip vadovas, kuriame nurodoma, ką valstybės narė galėtų nustatyti kaip priežastį kiekvienam 4 skyriaus elementui įgyvendinti.

Yra trys skirtingi įgyvendinimo elementai:

—	patvirtinimas, kad visos taikomos sistemos ir procesai atitinka šios TSS reikalavimus

—	visų taikomų sistemų ir procesų modifikavimas, kad atitiktų šios TSS reikalavimus

—

naujos sistemos ir procesai, atsirandantys įgyvendinant kitus posistemius — naujos ir (arba) patobulintos greitųjų geležinkelių linijos (IP ir (arba) ENE) — nauja arba patobulinta ETCS signalizavimo įranga, GSM-R radijo įranga, riedmenų automatinės kontrolės prietaisai, … (KVS) — nauji geležinkelių riedmenys (GR)

7.3.   Specifiniai atvejai

7.3.1.   Įvadas

Specifiniais toliau aprašytais atvejais leidžiama taikyti šias specialiąsias nuostatas.

Šie specifiniai atvejai skirstomi į dvi kategorijas:

—	Nuolat („P“ atvejis) arba laikinai („T“ atvejis) taikomos nuostatos.

—

Laikinais atvejais rekomenduojama, kad suinteresuotosios valstybės narės atitinkamo posistemio reikalavimus įvykdytų iki 2010 m. („T1“ atvejis) – tikslo, numatyto 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB, kuriame pateikiamos Bendrijos gairės dėl transeuropoinio transporto tinklo plėtros, arba iki 2020 m. („T2“ atvejis).

7.3.2.   Specifinių atvejų sąrašas

Laikinasis specifinis atvejis (T2) Airija

Siekiant įgyvendinti šios TSS P priedą Airijos Respublikoje, geležinkelių riedmenims, kurie naudojami tik šalies viduje, standartinis 12 skaitmenų numeris gali būti nesuteiktas. Tai taip pat gali būti taikoma eismui Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos pasienio teritorijoje.

Laikinas specifinis atvejis (T2) Jungtinė Karalystė

Siekiant įgyvendinti šios TSS P priedą Jungtinėje Karalystėje, keleiviniams vagonams ir lokomotyvams, kurie naudojami tik šalies viduje, standartinis 12 skaitmenų numeris gali būti nesuteiktas. Tai taip pat gali būti taikoma geležinkelių transporto eismui Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos pasienio teritorijoje.