1.

Ar 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (1) 124 straipsnio d punktas, siejamas su 128 straipsnio 1 dalimi, turi būti suprantamas taip, kad šiose nuostatose vartojama sąvoka „priešieškinis dėl paskelbimo negaliojančiu“ gali reikšti reikalavimą paskelbti prekių ženklą negaliojančiu tik apimtimi, susijusia su ieškovo reikalavimu dėl teisių į ES prekių ženklą pažeidimo, ir tai leidžia nacionaliniam teismui nenagrinėti priešieškinio dėl paskelbimo negaliojančiu didesne apimtimi nei ta, kuri susijusi su ieškovo reikalavimu dėl pažeidimo?

2.

Ar 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 129 straipsnio 3 dalis turi būti suprantama taip, kad jos nuostata, kurioje kalbama apie „procesines teisės normas, kurios teismo buvimo vietos valstybėje narėje taikomos tokio pat pobūdžio byloms dėl nacionalinio prekių ženklo“, yra susijusi su nacionalinėmis procesinėmis teisės normomis, kurios būtų taikomos konkrečioje byloje dėl teisių į ES prekių ženklą pažeidimo (ir byloje pagal priešieškinį dėl paskelbimo negaliojančiu), ar bendrai yra susijusi su nacionalinėmis procesinėmis teisės normomis, nustatytomis valstybės narės teisės sistemoje, nes tai yra svarbu tuo atveju, kai konkrečios bylos dėl teisių į ES prekių ženklą pažeidimo iškėlimo dieną valstybės narės teisės sistemoje nebuvo nacionaliniams prekių ženklams taikomų procesinių teisės normų dėl priešieškinio dėl prekių ženklo paskelbimo negaliojančiu?