26.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 26/27

1.

Ar Europos pirminę ir (arba) antrinę teisę, šiuo atveju būtent Direktyvą 2000/78/EB (1), kiek tai susiję su bendru nepateisinamos diskriminacijos dėl amžiaus draudimu, reikia aiškinti taip, kad jis apima ir nacionalines nuostatas dėl federalinių žemių tarnautojų darbo užmokesčio?

2.

Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas: ar toks Europos pirminės ir (arba) antrinės teisės aiškinimas reiškia, kad nacionalinės teisės norma, pagal kurią prasidėjus darbo santykiams tarnautojo pagrindinio darbo užmokesčio dydis iš esmės priklauso nuo jo amžiaus ir vėliau didėja visų pirma dėl darbo santykių trukmės, reiškia tiesioginę ar netiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus?

3.

Jei atsakymas į antrąjį klausimą irgi būtų teigiamas: ar toks Europos pirminės ir (arba) antrinės teisės aiškinimas prieštarauja tokios nacionalinės teisės normos pateisinimui, kad įstatymų leidėjo tikslas yra atlyginti už profesinę patirtį?

4.

Jei atsakymas į trečiąjį klausimą irgi būtų teigiamas: ar toks Europos pirminės ir (arba) antrinės teisės aiškinimas leidžia, kol neįgyvendintos nediskriminuojančios teisės normos dėl tarnautojų darbo užmokesčio, taikyti kitokią teisinę pasekmę nei diskriminuojamiems asmenims atgaline data sumokėti darbo užmokestį, atitinkantį aukščiausią jų darbo užmokesčio grupės pakopą?

Ar ši draudimo diskriminuoti pažeidimo teisinė pasekmė kyla iš pačios Europos pirminės ir (arba) antrinės teisės, šiuo atveju būtent Direktyvos 2000/78/EB, o gal ši teisė atsiranda iš valstybės narės atsakomybės pagal Sąjungos teisę tik dėl neteisingo Europos teisės nuostatų perkėlimo?

5.

Ar toks Europos pirminės ir (arba) antrinės teisės aiškinimas draudžia nacionalinę priemonę, pagal kurią reikalavimas dėl sumokėjimo (atgaline data) ar žalos kompensacijos priklauso nuo to, ar tarnautojai jį pareiškė per trumpą terminą?

6.

Jei į pirmąjį — trečiąjį klausimus atsakymai būtų teigiami: ar iš Europos pirminės ir (arba) antrinės teisės aiškinimo išplaukia, kad perskyrimo įstatymas, pagal kurį valstybės tarnautojai prie naujosios sistemos pakopų priskiriami tik pagal pagrindinio darbo užmokesčio sumą, kuri jiems priklausė perskyrimo dieną pagal senąsias (diskriminuojančias) teisės aktų darbo užmokesčio srityje nuostatas, ir kilimas pakopomis, neatsižvelgiant į tarnautojo visą patirties laikotarpį, priklauso tik nuo patirties laikotarpių, papildomai įgytų įsigaliojus perskyrimo įstatymui, yra esamos diskriminacijos dėl amžiaus, kuri ir toliau tęsiasi tol, kol tarnautojas nepasieks aukščiausios darbo užmokesčio pakopos, tęsinys?

7.

Jei atsakymas ir į šeštąjį klausimą būtų teigiamas: ar Europos pirminės ir (arba) antrinės teisės aiškinimas prieštarauja šios neribotai besitęsiančios diskriminacijos pateisinimui įstatymų leidėjo tikslu, (orig. p. 3) pagal kurį perskyrimo įstatymas skirtas ne (tik) apsaugoti perskyrimo dieną jau įgytas teises, bet (ir) lūkesčius dėl nuolatinių pajamų, kurios atsižvelgiant į numatomą pakopą, turėjo būti mokamos pagal senąsias teisės aktų darbo užmokesčio srityje nuostatas?

Ar besitęsianti valstybės tarnautojų diskriminacija gali būti pateisinta tuo, kad reguliavimo alternatyva (individualus esamų valstybės tarnautojų priskyrimas pagal patirties laikotarpį) būtų susijusi su didesnėmis administracinėmis sąnaudomis?

8.

Jei septintajame klausime nurodytas pateisinimas būtų paneigtas: ar toks Europos pirminės ir (arba) antrinės teisės aiškinimas leidžia, kol neįgyvendintos nediskriminuojančios teisės normos dėl tarnautojų darbo užmokesčio ir esamiems tarnautojams, taikyti kitokią teisinę pasekmę nei esamiems valstybės tarnautojams atgaline data ir ilgą laiką mokėti darbo užmokestį, atitinkantį aukščiausią jų darbo užmokesčio grupės pakopą?

Ar ši draudimo diskriminuoti pažeidimo teisinė pasekmė kyla iš pačios Europos pirminės ir (arba) antrinės teisės, šiuo atveju būtent Direktyvos 2000/78/EB, o gal ši teisė atsiranda iš valstybės narės atsakomybės pagal Sąjungos teisę tik dėl neteisingo Europos teisės nuostatų perkėlimo?