23.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/140

(1)

2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (2) 4 straipsnio 2 dalyje ir 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas arba pašarai neturi būti tiekiami Sąjungos rinkai, jeigu pagal tą reglamentą nėra suteiktas toks leidimas. To paties reglamento 4 straipsnio 3 dalyje ir 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidimas negali būti suteikiamas, jeigu nėra tinkamai ir pakankamai įrodyta, kad jie nedaro žalingo poveikio žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai ar aplinkai, neklaidina vartotojo ir nesiskiria nuo maisto ar pašarų, kuriuos jie skirti pakeisti, tiek, kad įprastai juos vartojant nukentėtų žmonių ar gyvūnų mityba;

(2)

2006 m. rugsėjo mėn. Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Vokietijoje buvo aptikti Kinijos kilmės arba iš Kinijos atsiųsti ryžių produktai, užteršti neleidžiamais naudoti genetiškai modifikuotais ryžiais Bt 63, ir apie tai buvo pranešta naudojantis Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF). Nepaisant priemonių, apie kurias pranešė Kinijos valdžios institucijos siekdamos kontroliuoti neleidžiamus naudoti genetiškai modifikuotus organizmus, vėliau pranešta apie keletą neleidžiamų naudoti genetiškai modifikuotų ryžių Bt 63 aptikimo atvejų;

(3)

atsižvelgiant į besikartojančius skubius pranešimus ir nepakankamas Kinijos kompetentingų institucijų garantijas dėl neleidžiamų naudoti genetiškai modifikuotų ryžių Bt 63 nebuvimo Kinijos kilmės ar iš Kinijos atsiųstuose produktuose, buvo priimtas Komisijos sprendimas 2008/289/EB (3), kuriuo pradėtos taikyti neatidėliotinos priemonės dėl neleidžiamų naudoti GMO Bt 63 ryžių produktuose. Tuo sprendimu reikalaujama, kad prieš pateikdami produktą rinkai ūkio subjektai turėtų pateikti tyrimų ataskaitą atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms įrodydami, kad ryžių produktų siunta nebuvo užteršta genetiškai modifikuotais ryžiais Bt 63. Be to, tuo sprendimu nustatytas įpareigojimas valstybėms narėms imtis atitinkamų priemonių, dėl numatomų importuoti ar jau esančių rinkoje produktų, įskaitant mėginių ėmimą atsitiktinės atrankos būdu ir tyrimų atlikimą taikant jame nurodytą specialų metodą;

(4)

2010 m. kovo mėn. Vokietija pranešė per RASFF sistemą apie naujas ryžių veisles, kuriose yra neleidžiamų naudoti atsparumą vabzdžiams suteikiančių genetinių elementų, kurių charakteristikos panašios į GMO Kefeng 6 savybes. Po to buvo gauti keli papildomi panašūs skubūs pranešimai, kad be Kefeng 6 dar yra ir kita vabzdžiams atspari ryžių linija, kurioje yra genetinių elementų, panašių į GMO Kemingdao 1 (KMD1). Kefeng 6 ir KMD1 nėra leidžiami naudoti nei Sąjungoje, nei Kinijoje;

(5)

apie visus RASFF pranešimus buvo pranešta atitinkamoms Kinijos institucijoms, ir Komisija 2010 m. birželio mėn. ir 2011 m. vasario mėn. papildomai kreipėsi raštu į institucijas, prašydama imtis veiksmų reaguojant į vis didėjantį skubių pranešimų skaičių;

(6)

Maisto ir veterinarijos tarnyba 2008 m. spalio mėn. atliko patikrinimą Kinijoje siekdama įvertinti Sprendimo 2008/289/EB įgyvendinimą, o 2011 m. kovo mėn. misijos metu atliko dar vieną patikrinimą. 2008 m. misijos išvados ir 2011 m. misijos pradiniai rezultatai parodė neapibrėžtumą dėl genetiškai modifikuotų ryžių veislių, kuriomis galėjo būti užteršti Kinijos kilmės ar iš Kinijos atsiųsti ryžių produktai, koncentracijos, rūšies ir skaičiaus, todėl nustatyta didelė tolesnio neleidžiamų naudoti GMO patekimo į tokius ryžių produktus rizika;

(7)

atsižvelgiant į 2008 ir 2011 m. Maisto ir veterinarijos tarnybos misijų duomenis ir didelį RASFF pranešimų apie aptiktus neleidžiamus naudoti genetiškai modifikuotus ryžius skaičių, Sprendimu 2008/289/EB nustatytos priemonės turėtų būti atitinkamai sustiprintos, kad būtų išvengta bet kokio užteršto produkto patekimo į Sąjungos rinką. Todėl Sprendimas 2008/289/EB turi būti pakeistas šiuo sprendimu;

(8)

atsižvelgiant į tai, kad jokie genetiškai modifikuotų ryžių produktai Sąjungoje nėra leidžiami, tikslinga išplėsti Sprendimu 2008/289/EB nustatytų priemonių taikymo sritį, kuri kol kas apima tik genetiškai modifikuotus ryžius Bt 63, ir sprendimą taikyti visiems Kinijos kilmės ar iš Kinijos atsiųstuose ryžių produktuose aptinkamiems genetiškai modifikuotiems organizmams. Turėtų būti paliktas galioti Sprendimu 2008/289/EB nustatytas įpareigojimas pateikti mėginių ėmimo ir tyrimų ataskaitą, įrodančią genetiškai modifikuotų ryžių nebuvimą. Tačiau tikslinga sustiprinti valstybių narių atliekamą kontrolę didinant mėginių ėmimo ir tyrimų dažnį – 100 % visų Kinijos kilmės ryžių produktų siuntų, ir nustatant įpareigojimą maisto ir pašarų verslo subjektams iš anksto pranešti apie numatomą siuntos atvežimo datą, laiką ir vietą;

(9)

mėginių ėmimo metodikos labai svarbios norint gauti reprezentatyvius ir palyginamus tyrimų rezultatus; todėl tikslinga nustatyti bendrą genetiškai modifikuotų ryžių nebuvimo kontrolės Kinijos kilmės importuojamuose produktuose tikslais atliekamo mėginių ėmimo ir tyrimo protokolą. Patikimo birių žemės ūkio produktų mėginių ėmimo procedūros nustatytos 2004 m. spalio 4 d. Komisijos rekomendacijoje 2004/787/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų produktų bei juose esančių medžiagų mėginių ėmimo ir aptikimo techninių gairių remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1830/2003 (4), o supakuotų maisto produktų – CEN/TS 15568 ar panašiuose dokumentuose. Dėl pašarų taikomi tokie principai, nustatyti 2009 m. sausio 27 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 152/2009, nustatančiame Bendrijos oficialiai pašarų kontrolei taikytinus ėminių ėmimo ir analizės metodus (5).

(10)

dėl galimų genetiškai modifikuotų ryžių aptikimo atvejų skaičiaus, patvirtintų tinkamų aptikimo metodų ir tinkamos kokybės ir reikiamo kontrolės mėginių kiekio trūkumo ir siekiant palengvinti tikrinimų atlikimą tikslinga pakeisti Sprendimu 2008/289/EB nustatytą mėginių ėmimo ir tyrimo metodą II priede nurodytais analitinės atrankinės patikros metodais;

(11)

nauji pasiūlyti atrankinės patikros tyrimų metodai turėtų būti grindžiami Rekomendacija 2004/787/EB. Ypač atsižvelgiama į tai, kad dabar naudojami metodai yra kokybiniai ir turėtų būti susiję su neleidžiamo naudoti genetiškai modifikuoto organizmo, kurio leidžiamasis ribinis kiekis imant mėginius ir atliekant tyrimus nėra nustatytas, aptikimu;

(12)

Jungtinių tyrimų centro (JRC) Europos etaloninė genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų laboratorija (ES-RL-GMFF) patikrino ir patvirtino pasiūlytų atrankinės patikros metodų tinkamumą genetiškai modifikuotiems ryžiams aptikti;

(13)

atliekant mėginių ėmimą ir minėtų organizmų aptikimo veiksmus, reikalingus užkirsti kelią produktų, kuriuose yra neleidžiamų naudoti ryžių, patekimui į rinką, būtina, kad ūkinės veiklos vykdytojai ir oficialios tarnybos taikytų II priede nustatytus mėginių ėmimo ir tyrimo metodus. Visų pirma būtina atsižvelgti į ES etaloninės genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų laboratorijos gaires dėl šių metodų taikymo;

(14)

I priede išvardyti Kinijos kilmės ar iš Kinijos atsiųsti ryžių produktai turėtų būti išleidžiami į laisvą apyvartą tik tada, jei su jais pateikiami tyrimų ataskaita ir sveikumo sertifikatas, išduotas Kinijos Liaudies Respublikos įvežimo ir išvežimo inspekcijos ir karantino biuro (AQSIQ) pagal šio sprendimo III ir IV prieduose pateiktus pavyzdžius;

(15)

siekiant turėti galimybę nuolat vertinti kontrolės priemones, tikslinga nustatyti įpareigojimą valstybėms narėms reguliariai pranešti Komisijai apie oficialius Kinijos kilmės ar iš Kinijos siunčiamų ryžių produktų siuntų patikrinimus;

(16)

šiame sprendime nustatytos priemonės turėtų būti proporcingos ir neturėtų riboti prekybos labiau negu reikia, todėl jos turėtų būti taikomos tik Kinijos kilmės arba iš Kinijos atsiųstiems produktams, laikomiems galimai užterštais neleidžiamais naudoti genetiškai modifikuotais ryžiais. Atsižvelgiant į produktų, kurie galėtų būti užteršti tokiais neleidžiamais naudoti genetiškai modifikuotais ryžiais, spektrą atrodo tikslinga tikrinti visus maisto ir pašarų produktus, kuriuose ryžiai nurodyti kaip sudedamoji dalis. Tačiau kai kurie produktai gali turėti arba neturėti, jų sudėtyje gali būti arba nebūti, jie gali būti arba nebūti pagaminti iš ryžių. Todėl, kai produkto sudėtyje nėra ryžių, jis nėra iš jų sudarytas ar pagamintas, reikėtų leisti ūkinės veiklos vykdytojams pateikti paprastos formos deklaraciją ir nedaryti privalomo tyrimo ir sertifikavimo;

(17)

padėtis dėl galimo ryžių produkto užteršimo neleidžiamais naudoti genetiškai modifikuotų linijų ryžiais turėtų būti persvarstoma per šešių mėnesių laikotarpį siekiant įvertinti, ar šiame sprendime numatytos priemonės vis dar turi būti taikomos;

(18)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

siuntų, iš kurių paimti mėginiai tyrimams, skaičius;

b)

oficialių patikrinimų rezultatai, kaip nustatyta 5 straipsnyje;

c)

siuntų, kurios buvo atmestos dėl sveikumo sertifikato ar tyrimų ataskaitos nebuvimo, skaičius.