2016 m. lapkričio 18 d.H. Lundbeck A/S, Lundbeck Ltd pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. rugsėjo 8 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-472/13, H. Lundbeck A/S, Lundbeck Ltd/Europos Komisija

(Byla C-591/16 P)

(2017/C 030/30)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantės: H. Lundbeck A/S, Lundbeck Ltd, atstovaujamos QC, baristerio R. Subiotto, advokato T. Kuhn

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, European Federation of Pharmaceutical Industries and Associations (EFPIA)

Apeliančių reikalavimai

Apeliantai Teisingumo Teismo prašo:

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmuoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantės nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą pritaręs Komisijos išvadai, kad susitarimų tikslas buvo konkurencijos ribojimas. Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą konstatavęs, kad susitarimas savo tikslu riboja konkurenciją, net jei jo dalykas patenka į Lundbeck turimų patentų taikymo sritį. Toks susitarimas vien dėl savo pobūdžio negali būti pripažintas kenkiančiu konkurencijai, nes jame numatyti apribojimai tolygūs tiems, kuriuos patentų savininkui galėtų būti užtikrinti jo patentų teises ginančiais teismo sprendimais. Teisėtas ir problemų nekeliantis susitarimas, kaip antai į patentų taikymo sritį patenkantis ginčų sprendimo susitarimas, negali vien dėl apmokėjimo virsti konkurencijos apribojimu dėl tikslo. Ta pati išvada taikytina kitiems penkiems susitarimams, nes Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą kvalifikavęs juos išeinančius iš Lundbeck patentų taikymo srities ribų.

Antruoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantės nurodo tai, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes taikė neteisingą teisinį testą siekdamas patikrinti, ar penkiuose iš šešių susitarimų buvo numatyti išeinantys iš Lundbeck patentų taikymo srities ribų apribojimai. Bendrasis Teismas turėjo įvertinti, ar būta Lundbeck ir visų Generics priklausančių įmonių „valios sutapimo“, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnį, kad atitinkamuose susitarimuose, išskyrus susitarimą su GUK UK, numatyti apribojimai viršijo Lundbeck patentų taikymo srities ribas. Taikant iš testą neišvengiamai prieinama prie teisinės išvados, kad susitarimas patenka į Lundbeck patentų taikymo sritį.

Trečiuoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantės nurodo, kad net jeigu Bendrojo Teismo teisinė kvalifikacija, pagal kurią penki arba mažiau iš šešių susitarimų nepatenka į Lundbeck patentų taikymo sritį, teisinga, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą konstatavęs, kad nepatenkantys į patentų taikymo sritį susitarimai ribojo konkurenciją dėl tikslo. Ekonominiame ir teisės kontekste susitarimai savo pobūdžiu nekenkė konkurencijai ir nėra tolygūs rinkos pasidalinimo susitarimams, o Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai neįvertino priešingos padėties.

Ketvirtuoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantės nurodė, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, akivaizdžią įrodymų vertinimo klaidą ir pateikė prieštaringus argumentus, pagrindžiančius Komisijos išvadą, kad susitarimų sudarymo metu Lundbeck ir Generics iš tiesų buvo arba galėjo būti konkurentai, neatsižvelgiant į tai, ar Generics prekės pažeidė Lundbeck patentus. Pirma, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes neatsižvelgė į teisinių kliūčių, būtent Lundbeck patentus, buvimą, kas užkirto Generics patekimą į rinką su pažeidžiančiomis citalopramo prekėmis. Antra, Bendrasis Teismas priėjęs prie išvados, kad Lundbeck abejojo savo patentų galiojimu, padarė teisės klaidą, akivaizdžią įrodymų vertinimo klaidą ir rėmėsi prieštaringais argumentais. Trečia, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, konstatavęs, kad įrodymai, patvirtinantys vėlesnes aplinkybes, susiklosčiusias jau po susitarimų sudarymo, nors didžioji šių aplinkybių dauguma išliko iki susitarimų galiojimo pasibaigimo, negali būti lemiami vertinant, ar Generics galėjo būti Lundbeck konkurentais. Šie dokumentai apima mokslinius įrodymus, kad Generics ar jų API gamintojai pažeidė Lundbeck patentus, nacionalinių teismų nutartis dėl išankstinių tam tikrų draudimų arba kitokių Lundbeck teisių gynimo būdų nustatymo citalopramo prekių, pagrįstų API, kurį naudojo kai kurios iš Generics grupei priklausančių įmonių, atžvilgiu, ir Europos patentų biuro (toliau – EPB) patvirtinimas, kad Lundbeck kristalizavimo patentas galiojo visais reikšmingais aspektais, kuriais abejojo Komisija. Galiausiai, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir nenurodė argumentų, kodėl jis mano, kad visos iš Generics grupei priklausančių įmonių turėjo realią ir konkrečią galimybę patekti į rinką, nors jis tinkamai neįvertino, ar jos galėjo taip padaryti pasinaudodamos patentų nepažeidžiančiu citalopramu.

Penktu apeliacinio skundo pagrindu apeliantės tvirtina, kad pritaręs tam, kad Komisija skyrė Lundbeck baudą, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą. Pirma, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą taikęs neteisingą kaltės nustatymo pagrindą. Antra, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą pritaręs Komisijos išvadai, kad Lundbeck negalėjo nežinoti apie savo konkurenciją pažeidžiantį elgesį. Trečia, Bendrasis Teismas pažeidė teisinio saugumo ir negaliojimo atgaline data principus, kai pritarė, kad turi būti skirta didesnė nei simbolinė bauda.

Šeštuoju apeliacinio skundo pagrindu, tuo atveju, jei nebūtų pritarta jų ankstesniems apeliacinių skundų pagrindams, apeliantės nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir nepateikė tinkamų argumentų, kodėl jis pritaria Komisijos apeliantėms skirtų baudų apskaičiavimui. Pardavimų kiekis, kuriuo remtasi apskaičiuojant baudas, apima Lundbeck pardavimus tam tikrose EEE valstybėse narėse, kuriose Generics faktiškai buvo uždrausta patekti, nes jiems prekybos leidimai išduoti tik pasibaigus susitarimų galiojimo terminui arba, kaip Austrijos atveju, Lundbeck ilgą susitarimų galiojimo laikotarpį tebegaliojo citalopramo sudėties patentas. Be to, šioje byloje taikytini žemesni tarifai dėl sunkumo, nes susitarimai negali būti prilyginami karteliams, o jų faktinė geografinė aprėptis buvo žymiai mažesnė, nei numatyta susitarimų tekstuose.