1.   Jei valstybės narės nusprendžia įgyvendinti pažangiojo parengtumo rodiklio sistemą, jos gali nuspręsti, kad ekspertai, pagal Direktyvą 2010/31/ES akredituoti arba kvalifikuoti išduoti energinio naudingumo sertifikatus arba tikrinti šildymo, oro kondicionavimo, kombinuotas šildymo arba oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemas arba pagal Direktyvą 2012/27/ES atlikti energijos auditus, yra kompetentingi išduoti ir pažangiojo parengtumo rodiklio sertifikatus. Tuo atveju valstybės narės gali nuspręsti nustatyti papildomus reikalavimus, visų pirma susijusius su mokymu, kuriuos tie ekspertai turi atitikti, kad galėtų išduoti pažangiojo parengtumo rodiklio sertifikatus.

2.   Informaciją apie ekspertų, atsakingų už pažangiojo parengtumo vertinimą, kvalifikaciją valstybės narės skelbia viešai.

3.   Kai tinkama, valstybės narės gali viešai skelbti reguliariai atnaujinamus kvalifikuotų arba akredituotų ekspertų sąrašus arba reguliariai atnaujinamus akredituotų įmonių, siūlančių tokių ekspertų paslaugas, sąrašus. Tuo tikslu valstybės narės gali naudoti tas pačias priemones, kaip ir energinio naudingumo sertifikavimą ir sistemų tikrinimą atliekantiems ekspertams pagal Direktyvos 2010/31/ES 17 straipsnį.

1.   Bet kuris ekonominės veiklos vykdytojas gali prašyti 3 straipsnyje nurodytų ekspertų atlikti tam tikro pastato arba pastato vieneto pažangiojo parengtumo rodiklio vertinimą ir išduoti sertifikatą.

2.   Ekspertas patikrina informacijos, surinktos pastato arba pastato vieneto pažangiajam parengtumui įvertinti ir pažangiojo parengtumo rodiklio sertifikatui išduoti, patikimumą.

3.   Kai aktualu, ekspertas, vertindamas pastato arba pastato vieneto pažangųjį parengtumą, gali atsižvelgti į kitus regioninius ar nacionalinius rodiklius ir susijusius vertinimo metodus.

4.   Pažangiojo parengtumo rodiklio sertifikatas išduodamas tik remiantis kvalifikuoto arba akredituoto eksperto atliktu vertinimu.

5.   Į pažangiojo parengtumo rodiklio sertifikatą įtraukiami Deleguotojo reglamento (ES) 2020/2155 IX priede išvardyti elementai.

6.   Pažangiojo parengtumo rodiklio sertifikato galiojimo laikotarpis yra ne ilgesnis kaip 10 metų. Tačiau, kai atliekamas pastato arba pastato vieneto reikšmingas pakeitimas, kuris paveiktų pradinį pažangiojo parengtumo vertinimą, rekomenduojama pasirūpinti nauju sertifikatu.

1.   Valstybės narės, kurios nusprendžia įgyvendinti pažangiojo parengtumo rodiklio sistemą, gali pažangiojo parengtumo rodiklio sertifikato išdavimą susieti su savo energinio naudingumo sertifikavimo arba šildymo, oro kondicionavimo ir kombinuotų šildymo arba oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų tikrinimo pagal Direktyvą 2010/31/ES sistemomis arba su energijos auditų pagal Direktyvą 2012/27/ES sistema.

2.   Valstybės narės gali nuspręsti, kad susiejimas su tomis sistemomis yra privalomas – tuo atveju pažangiojo parengtumo rodiklio sertifikatas išduodamas kiekvieną kartą, kai turi būti išduotas energinio naudingumo sertifikatas arba kai turi būti atliktas patikrinimas arba auditas, arba kad susiejimas yra savanoriškas – tokiu atveju pažangiojo parengtumo rodiklio sertifikatas išduodamas tik ekonominės veiklos vykdytojo prašymu.

3.   Kai valstybės narės nusprendžia susieti pažangiojo parengtumo rodiklio sistemą su savo energinio naudingumo sertifikavimo, sistemų tikrinimo arba energijos audito sistema, jos gali remtis jau įdiegta tos sistemos nepriklausomos kontrolės sistema.

1.   Iki 2021 m. balandžio 1 d. Komisija savo svetainėje pateikia sistemą, kuria naudodamiesi pastatų savininkai, naudotojai ir kiti suinteresuotieji subjektai galėtų įvertinti pastato arba pastato vieneto pažangųjį parengtumą. Valstybės narės šią sistemą gali pritaikyti arba papildyti, kad ją būtų galima naudoti atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes.

2.   Kai pastato arba pastato vieneto pažangųjį parengtumą vertina pastatų savininkai, naudotojai ar kiti suinteresuotieji subjektai be eksperto įsikišimo, pažangiojo parengtumo rodiklio sertifikatas negali būti išduodamas.

1.   Jei valstybės narės nusprendžia įgyvendinti pažangiojo parengtumo rodiklio sistemą, atitinkamos valstybės narės ar valstybių narių teritorijoje veikiantys ekspertai duomenis apie savo išduotus pažangiojo parengtumo rodiklio sertifikatus pagal šio reglamento priedą pateikia atitinkamų valstybių narių nacionalinėms arba, kai taikoma, regioninėms institucijoms.

2.   Valstybės narės, nusprendusios įgyvendinti pažangiojo parengtumo rodiklio sistemą, Komisijai kasmet praneša savo teritorijoje išduotų pažangiojo parengtumo rodiklio sertifikatų skaičių ir atitinkamus statistinius duomenis, nurodytus šio reglamento priede.

3.   Komisija, remdamasi konsultacijomis su valstybėmis narėmis, ekspertais ir suinteresuotaisiais subjektais ir ekspertų pateiktais duomenimis, stebi, kaip pažangiojo parengtumo rodiklio sistema įsisavinama rinkoje.

4.   Valstybės narės, nusprendusios įgyvendinti pažangiojo parengtumo rodiklio sistemą, gali nustatyti papildomas priemones, kuriomis būtų skatinama labiau ja naudotis. Tokios priemonės gali būti nustatytos ir apie jas gali būti pranešama įgyvendinant ilgalaikes renovacijos strategijas, kurių reikalaujama pagal Direktyvos 2010/31/ES 2a straipsnį.

1.   Valstybės narės gali įgyvendinti neįpareigojamąjį pažangiojo parengtumo rodiklio sistemos bandymo etapą nacionaliniu lygmeniu.

2.   Nacionalinis bandymo etapas gali būti pradėtas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3.   Valstybės narės, vykdančios nacionalinį bandymo etapą, Komisijai pateikia susijusios grįžtamosios informacijos ataskaitą per 6 mėnesius nuo bandomojo etapo pabaigos.

4.   Visą nacionalinio bandomojo etapo tvarką nustato valstybės narės. Ta tvarka apima šiuos dalykus, jais neapsiribojant: trukmę, skirstymą į etapus, tikslinius pastatų tipus ir geografines zonas, bandomus pažangiojo parengtumo rodiklio sistemos aspektus, grįžtamosios informacijos rinkimo tvarką, pažangiojo parengtumo rodiklio vertinimą atliekančių ekspertų pasirinkimo kriterijus, sprendimą, ar bandomajame etape įgyvendinama nepriklausomos kontrolės sistema, sprendimą, ar bandomuoju etapu išduodami ir ekonominės veiklos vykdytojams pateikiami sertifikatai, ir, kai tinkama, bandymo etapą valdančios trečiosios šalies paskyrimą.

5.   Nacionalinių bandymo etapų pabaigoje valstybės narės įvertina rezultatus ir nusprendžia, ar įgyvendins pažangiojo parengtumo rodiklio sistemą.

6.   Valstybės narės, ketinančios vykdyti nacionalinį bandymo etapą, prieš jį pradėdamos, apie tai praneša Komisijai ir nurodo numatomą taikyti tvarką.

7.   Komisija remia valstybes nares, nacionaliniu lygmeniu vykdančias pažangiojo parengtumo rodiklio bandomąjį etapą, pateikdama šio reglamento 6 straipsnyje nurodytą sistemą ir skatindama keistis informacija ir dalytis gerąja patirtimi.

8.   Komisija, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, stebi, kaip vyksta pažangiojo parengtumo rodiklio sistemos bandymo etapai.

9.   Valstybės narės, nusprendusios vykdyti bandymo etapą, į savo ataskaitą Komisijai gali įtraukti savo nacionalinių ekspertų surinktų duomenų analizę arba vertinimą. Į tokias nacionalines analizes ar vertinimus Komisija atsižvelgia toliau tobulindama pažangiojo parengtumo rodiklį ir susijusią metodiką.