Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32019R2181

Komisijos Įgyvendinimo Reglamentas (ES) 2019/2181 2019 m. gruodžio 16 d. kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1700 nustatomos keliems duomenų rinkiniams bendrų elementų techninės charakteristikos (Tekstas svarbus EEE)

C/2019/8842

OL L 330, 2019 12 20, pp. 16–41 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2019/2181/oj

2019 12 20   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/16


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/2181

2019 m. gruodžio 16 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1700 nustatomos keliems duomenų rinkiniams bendrų elementų techninės charakteristikos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1700, kuriuo nustatoma bendra Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais ir pagrįstos iš imčių surinktais individualaus lygmens duomenimis, sistema, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 808/2004, (EB) Nr. 452/2008 ir (EB) Nr. 1338/2008 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1177/2003 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 577/98 (1), ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

tam tikri statistiniai elementai yra bendri keliems visų septynių Reglamento (ES) 2019/1700 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių duomenų rinkiniams. Siekiant užtikrinti palyginamumą, vienodą jų aiškinimą ir taikymą visoje Sąjungoje, reikia nustatyti minėto reglamento 7 straipsnio 2 dalyje išvardytas technines charakteristikas, kurios turėtų būti taikomos visoms sritims;

(2)

reikalingi ir nacionalinio, ir regionų lygmens statistiniai duomenys. Valstybės narės turėtų teikti Komisijai statistinius duomenis, suskirstytus pagal teritorinius vienetus. Norint parengti palyginamą regionų statistiką, teritorinių vienetų duomenys turėtų būti teikiami pagal NUTS klasifikatorių;

(3)

švietimo, profesijų ir ekonomikos sektorių statistiniai duomenys turėtų būti palyginami tarptautiniu mastu, todėl valstybės narės ir Sąjungos institucijos turėtų naudoti su ISCED (2), ISCO (3) ir NACE (4) klasifikatoriais suderinamus statistinius klasifikatorius;

(4)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Europos statistikos sistemos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos keliems duomenų rinkiniams, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/1700, bendrų elementų statistinių visumų ir tyrimo vienetų techninės charakteristikos ir pateikiami kintamųjų ir statistinių klasifikatorių aprašymai.

2 straipsnis

Duomenų rinkinių techninėms charakteristikoms nustatyti taikomos terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

būstas arba gyvenamasis būstas – pastatas, jo dalis ar kitos gyvenamosios patalpos, naudojamos žmonėms gyventi, įskaitant tradicinius būstus ir kitus gyvenamuosius būstus, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1201/2009 (5) priede;

2)

vieno asmens privatus namų ūkis – privatus namų ūkis, kuriame asmuo įprastai gyvena vienas atskirame gyvenamajame būste, arba užima gyvenamojo būsto kambarį (-ius), tačiau nėra susijęs su kitais gyvenamajame būste gyvenančiais asmenimis taip, kad sudarytų asmenų grupės namų ūkį;

3)

asmenų grupės privatus namų ūkis – privatus namų ūkis, kuriame du ar daugiau asmenų įprastai gyvena kartu gyvenamajame būste arba jo dalyje ir dalijasi pajamomis ar namų ūkio išlaidomis su kitais namų ūkio nariais;

4)

namų ūkio narys – įprastinis privataus namų ūkio gyventojas;

5)

šeimos namai – gyvenamasis būstas, kuriame gyvena asmenų grupės namų ūkio nariai, įskaitant asmenis, kurie tam tikrą laiką praleidžia kitur, tačiau išlaiko artimus ryšius su asmenų grupės namų ūkio nariais, visų pirma dėl šeimos ryšių ar reguliariai tame būste apsistodami;

6)

dalijimasis namų ūkio pajamomis – prisidėjimas prie privataus namų ūkio pajamų arba naudojimasis privataus namų ūkio pajamomis, arba ir viena, ir kita;

7)

namų ūkio išlaidos – privataus namų ūkio narių patiriamos išlaidos, susijusios su apsirūpinimu gyvenimui būtinomis priemonėmis. Prie jų priskiriamos su būstu susijusios išlaidos (būtent nuoma, namo ar buto mokesčiai ir būsto draudimas) ir kitos su kasdieniu gyvenimu susijusios išlaidos, apimančios išlaidas tokiems poreikiams kaip maistas, drabužiai, higienos prekės, baldai, įranga ir reikmenys, važinėjimas į darbą ir kitas transportas, medicininė priežiūra ir draudimas, švietimas ir mokymas, laisvalaikis ir sporto veikla bei atostogos;

8)

speciali įstaiga – juridinis asmuo arba įstaiga, teikianti asmenų grupei ilgalaikio apgyvendinimo paslaugas ir kasdieniam gyvenimui reikalingas priemones bei paslaugas. Dauguma specialių įstaigų priklauso šioms kategorijoms:

ligoninės, slaugos ligoninės, sanatorijos, neįgaliesiems skirtos įstaigos, psichiatrijos įstaigos, senelių namai ir slaugos namai,

socialinės globos namai ir socialinės gerovės įstaigos, įskaitant skirtas benamiams, prieglobsčio prašytojams arba pabėgėliams,

karinės stovyklos ir kareivinės,

pataisos ar bausmės atlikimo vietos, sulaikymo ir kardomojo kalinimo centrai, kalėjimai,

religinės įstaigos,

tretinio mokslo studentų bendrabučiai (priklausomai nuo konkrečių susitarimų).

3 straipsnis

Statistinių visumų ir tyrimo vienetų techninės charakteristikos

1.   Tyrimo vienetai – privatūs namų ūkiai arba privačių namų ūkių nariai.

2.   Kai asmuo įprastai gyvena daugiau kaip viename būste, tas būstas, kuriame jis praleidžia didžiąją metų dalį, laikomas jo įprastine gyvenamąja vieta, nepriklausomai nuo to, ar tas būstas yra kitoje šalies dalyje, ar užsienyje.

3.   Taikant statistinę įprastinės gyvenamosios vietos sąvoką ypatingi atvejai traktuojami kaip numatyta 4 straipsnyje.

4.   Viešbučių įprastiniai gyventojai iš principo neįtraukiami į privačių namų ūkių visumą. Vis dėlto, jie gali būti laikomi šios visumos dalimi, jei jų padėtis taip apibrėžiama gyvenamosios vietos šalyje, ir tokiu atveju tai aiškiai aprašoma Reglamente (ES) 2019/1700 nurodytoje kokybės ataskaitoje.

5.   Į privačių namų ūkių visumą gali būti neįtraukiami asmenys, kurių prieglobsčio ir pragyvenimo poreikius patenkina speciali įstaiga ir kurie ataskaitinę datą (kaip apibrėžta konkrečių duomenų rinkimo atžvilgiu) toje įstaigoje yra arba, tikėtina, bus praleidę ne mažiau kaip 12 mėnesių.

6.   Privalomąją karo tarnybą atliekantys asmenys (šauktiniai) įtraukiami į privačių namų ūkių visumą, jei jų tarnyba trunka mažiau nei 12 mėnesių arba jei jie praleidžia didelę laiko dalį šeimos namuose ir, atlikdami privalomąją karo tarnybą, yra išlaikomi savo tėvų, teisėtų globėjų arba kitų šeimos narių. Nukrypstant nuo šios nuostatos, kai renkami darbo jėgos srities duomenys, šauktiniai neįtraukiami į privačių namų ūkių visumą.

7.   Asmenų grupės privataus namų ūkio nariais laikomi visi įprastai tame namų ūkyje gyvenantys ir su kitais namų ūkio nariais namų ūkio pajamas ar išlaidas besidalijantys asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie yra susiję giminystės ryšiais. Gyvenamajame būste kartu gyvenantys asmenys (kambariokai ir pan.), kurie dalijasi tik su būstu susijusias išlaidas, bet nesidalija namų ūkio pajamomis, nelaikomi tame gyvenamajame būste gyvenančių asmenų grupės privataus namų ūkio nariais, net jei jie dalijasi kai kurias kitas papildomas namų ūkio išlaidas.

8.   Jei neįmanoma nustatyti, ar tenkinami vieno asmens ar asmenų grupės privataus namų ūkio kriterijai, atsižvelgiama į apklausiamo asmens nuomonę apie jo padėtį kitų būste gyvenančių asmenų atžvilgiu.

9.   Jei viename būste yra keli privatūs namų ūkiai, valstybės narės siekia surinkti visų to būsto namų ūkių duomenis.

10.   Valstybės narės deda visas pastangas, kad išvengtų tų pačių asmenų duomenų dubliavimosi.

4 straipsnis

Ypatingi įprastinės gyvenamosios vietos sąvokos taikymo atvejai

1.   Asmens, kuris darbo dienomis dirba ne šeimos namuose ir paprastai grįžta į šeimos namus savaitgaliais, įprastine gyvenamąja vieta laikomi šeimos namai, nepriklausomai nuo to, ar jo darbovietė yra kitoje šalies vietoje, ar užsienyje.

2.   Pradinių ir vidurinių mokyklų mokinių, kurie mokslo metais gyvena ne namuose, įprastine gyvenamąja vieta laikomi šeimos namai, nepriklausomai nuo to, ar jie mokosi kitoje šalies vietoje, ar užsienyje.

3.   Jei išlaikomas vaikas pakaitomis gyvena dviejose gyvenamosiose vietose, jo įprastine gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis praleidžia didžiąją laiko dalį.

Jei vaikas praleidžia vienodą laiko dalį su abiem teisėtais globėjais ar tėvais, jo įprastine gyvenamąja vieta laikoma teisėto globėjo ar tėvo arba motinos, gaunančių išmoką vaikui, gyvenamoji vieta arba teisėto globėjo ar tėvo arba motinos, apmokančių didesnę dalį su vaiku susijusių išlaidų, gyvenamoji vieta.

Jei netinka nė vienas iš minėtų principų, vaiko įprastine gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis yra ataskaitinę datą (kaip apibrėžta konkrečių duomenų rinkimo atžvilgiu).

Jei renkami išilginio pjūvio duomenys, laikoma, kad pakaitomis dviejose gyvenamosiose vietose gyvenantys vaikai yra toje pačioje gyvenamojoje vietoje skirtingomis duomenų rinkimo bangomis, nebent jų gyvenimo padėtis pasikeitė.

4.   Renkant pajamų ir gyvenimo sąlygų bei vartojimo sričių duomenis, taikomos šios papildomos taisyklės:

a)

asmenų, ilgą laiką darbo tikslais gyvenančių ne savo šeimos namuose, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba kitoje šalies vietoje, ar užsienyje, įprastine gyvenamąja vieta laikomi jų šeimos namai, jei jie didele dalimi prisideda prie namų ūkio pajamų ir nėra kito privataus namų ūkio įprastiniai gyventojai;

b)

tretinio mokslo studentų, išvykusių iš šeimos namų mokytis į kolegiją ar universitetą, nepriklausomai nuo to, ar jie mokosi kitoje šalies vietoje, ar užsienyje, įprastine gyvenamąja vieta laikomi jų šeimos namai, jei jie naudojasi namų ūkio pajamomis ir nėra kito privataus namų ūkio įprastiniai gyventojai.

Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šioje dalyje nustatytų taisyklių. Tokiais atvejais valstybės narės savo kokybės ataskaitose aprašo taikytus kriterijus ir užtikrina, kad būtų tinkamai teikiami duomenys apie namų ūkių vidaus pervedimus, įskaitant studento vardu atliekamus mokėjimus.

Šioje dalyje nustatytos taisyklės taip pat gali būti taikomos kitoms sritims ir tokiu atveju jų taikymas aprašomas kokybės ataskaitose.

5 straipsnis

Kintamųjų ir statistinių klasifikatorių aprašymas

Šio reglamento priede pateikiami kintamųjų, bendrų keliems duomenų rinkiniams, aprašymai ir taikomi klasifikatoriai.

6 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. gruodžio 16 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)   OL L 261 I, 2019 10 14, p. 1.

(2)  2011 m. Tarptautinis standartizuotas švietimo klasifikatorius, http://uis.unesco.org/sites/default/files/documents/international-standard-classification-of-education-isced-2011-en.pdf (anglų ir prancūzų k.).

(3)  2008 m. Tarptautinis standartinis profesijų klasifikatorius http://ec.europa.eu/eurostat/documents/1978984/6037342/ISCO-08.pdmf (anglų k., taip pat yra prancūzų ir vokiečių k.).

(4)   2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).

(5)   2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1201/2009, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 763/2008 dėl gyventojų ir būstų surašymų nuostatos dėl temų techninių specifikacijų ir jų suskirstymo (OL L 329, 2009 12 15, p. 29).


PRIEDAS

Pagal Reglamentą (ES) 2019/1700 keliems duomenų rinkiniams bendrų kintamųjų aprašymas ir specifikacijos

Kintamojo pavadinimas

Kintamojo aprašymas

Kintamųjų kategorijos (klasifikatoriai), taikomos perduodant duomenis Komisijai (Eurostatui)

Lytis

Lytis – tai biologinių ir fiziologinių savybių derinys, pagal kurį asmuo apibrėžiamas kaip vyras arba moteris. Jei asmens biologinė lytis nežinoma, šią informaciją galima pakeisti administracinių registrų informacija arba paties asmens nurodyta informacija (tyrimo duomenimis).

Vyras

Moteris

Amžius suėjusių metų skaičiumi

Amžius suėjusių metų skaičiumi – tai asmens amžius per jo paskutinį gimtadienį prieš duomenų rinkimo arba apklausos ataskaitinę datą, būtent laiko tarpas tarp asmens gimimo datos ir ataskaitinės datos, išreikštas suėjusių metų skaičiumi.

Pagal šį kintamąjį turi būti pateikta ši informacija:

gimimo metai,

ar ataskaitinę datą tų metų gimtadienis jau praėjęs, ar dar ne,

ataskaitinė data.

Ataskaitinė data priklauso nuo kiekvieno duomenų rinkimo (srities) ir nurodoma atitinkamuose įgyvendinimo teisės aktuose. Vis dėlto, jei šalys taiko integruotą namų ūkių tyrimų sistemą ir konkrečią ataskaitinę savaitę, ataskaitinė data yra paskutinė ataskaitinės savaitės diena.

Gimimo metai (4 skaitmenys)

Gimtadienis: ar ataskaitinę datą jau praėjęs (taip arba ne)

Ataskaitinė data (MMMM/MM/DD)

Tame pačiame namų ūkyje gyvenantys partneriai

Tame pačiame privačiame namų ūkyje gyvenantys partneriai – tai asmenys, gyvenantys su kitu asmeniu, kuris laikomas partneriu remiantis faktinėmis gyvenimo privačiame namų ūkyje sąlygomis, nepriklausomai nuo to, ar santykiai su partneriu yra teisiškai įregistruoti (pvz., santuoka ar registruota partnerystė), ar yra faktiniai.

Partneris gali būti apibrėžiamas pagal teisinį (vyras, žmona, registruotas partneris) arba faktinį (partneris, sugyventinis) santykių statusą.

Asmuo gyvena su teisiniu arba faktiniu partneriu

Asmuo negyvena su teisiniu arba faktiniu partneriu

Nenurodyta (1)

Netaikoma (2)

Namų ūkio tipas

Namų ūkio tipas apibrėžiamas pagal privataus namų ūkio sudėtį:

vieniša motina arba vienišas tėvas: motina arba tėvas, negyvenanti (-s) su (teisiniu ar faktiniu) partneriu tame pačiame privačiame namų ūkyje, kuriai (-iam) tenka didžioji dalis kasdienių vaiko ar vaikų auginimo rūpesčių,

vaikas arba vaikai: namų ūkyje esantis sūnus ar sūnūs, dukra ar dukterys, biologiniai ar įvaikinti, taip pat posūniai ar podukros. Biologinis ar įvaikintas sūnus arba dukra ar posūnis arba podukra – tai šeimos narys, kuris yra biologinis vaikas, įvaikis ar povaikis, nepriklausomai nuo amžiaus ir partnerystės ar santykių statuso, įprastai gyvenantis bent vieno iš tėvų privačiame namų ūkyje. Įvaikinimas – kitų tėvų biologinio vaiko priėmimas ir traktavimas kaip savo vaiko, kaip nustatyta šalies įstatymais, pagal kuriuos teisminiu procesu įvaikis (susijęs giminystės ryšiais su įtėviais arba ne) įgyja tokias pat teises ir statusą, kaip įtėvių biologinis vaikas. Terminai posūnis ir podukra vartojami tokiose situacijose, kai patėvis (pamotė) traktuoja savo partnerio vaiką kaip savo, kaip nustatyta šalies įstatymais, tačiau jo nėra įvaikinęs; globotiniai ir žentai ar marčios šiai kategorijai nepriskiriami,

pora: du asmenys, kurie laikomi partneriais remiantis faktinėmis gyvenimo privačiame namų ūkyje sąlygomis, nepriklausomai nuo to, ar santykiai su partneriu yra teisiškai įregistruoti (pvz., santuoka ar registruota partnerystė), ar yra faktiniai (kartu gyvenantys partneriai),

kitos rūšies namų ūkiai: nė vienai iš pirmesnių kategorijų nepriskiriami namų ūkiai.

Vieno asmens namų ūkis

Vieniša motina ar vienišas tėvas, kurio bent vienas vaikas jaunesnis nei 25 metų

Vieniša motina ar vienišas tėvas, kurio visi vaikai 25 metų arba vyresni

Pora be vaiko (-ų)

Pora, kurios bent vienas vaikas jaunesnis nei 25 metų

Pora, kurios visi vaikai 25 metų arba vyresni

Kitos rūšies namų ūkis

Nenurodyta (1)

Pagrindinis aktyvumo statusas (paties asmens apibūdintas)

Paties apibūdintas pagrindinis aktyvumo statusas – tai, kaip pats asmuo supranta savo svarbiausią veiklą esamuoju metu, kuria jis save apibūdina. Asmeniui gali būti būdingas daugiau nei vienas aktyvumo statusas, tačiau atsižvelgiama tik į patį svarbiausią, kaip jį apibūdina pats asmuo, ir siejamą su esama padėtimi.

Kai kuriose šalyse kategorija „atlieka privalomąją karo arba civilinę tarnybą“ gali būti netaikoma – tokiais atvejais ji pašalinama.

Užimtas asmuo

Bedarbis

Pensininkas

Negali dirbti dėl ilgalaikių sveikatos problemų

Studentas, moksleivis

Namų šeimininkas

Atlieka privalomąją karo arba civilinę tarnybą (jei taikoma)

Kita

Nenurodyta (1)

Netaikoma (2)

Pagrindinis darbas: visą ar ne visą darbo dieną (paties asmens apibūdintas)

Šiuo kintamuoju aprašomas įprastas laikas, kurį asmuo dirba pagrindiniame darbe, atsižvelgiant į paties asmens suvokimą (t. y. apibūdinimą), kiek valandų jis įprastai skiria pagrindiniam darbui.

Kintamajame atsižvelgiama į tai, ar darbas visą ar ne visą darbo dieną. Terminas „darbas“ vartojamas kalbant apie užimtumą. Asmuo, dirbantis ne visą darbo dieną, paprastai dirba mažiau valandų nei palyginamas visą darbo dieną dirbantis darbuotojas. Šiuo diferencijavimu nurodomas valandų, kurias asmuo įprastai dirba pagrindiniame darbe ilgesnį ataskaitinį laikotarpį, skaičius, kaip apibūdinta paties asmens, t. y. asmuo turi nuspręsti, ar jo pagrindinis, su jo profesija ar verslu susijęs darbas, yra darbas visą darbo dieną, ar ne.

Darbas visą darbo dieną

Darbas ne visą darbo dieną

Nenurodyta (1)

Netaikoma (2)

Pagrindinis darbas: užimtumo statusas

Šis kintamasis grindžiamas Tarptautiniu užimtumo statuso klasifikatoriumi (ICSE) ir juo nurodomas pagrindinis užimto asmens darbas:

savarankiškai dirbantys ir turintys samdomųjų darbuotojų asmenys: asmenys, dirbantys savo įmonėje, besiverčiantys profesine veikla ar turintys ūkį, kai šios veiklos tikslas yra gauti pelno iš pagamintų prekių ar suteiktų paslaugų, kurie yra įdarbinę bent vieną kitą asmenį,

savarankiškai dirbantys be samdomųjų darbuotojų asmenys: asmenys, dirbantys savo įmonėje, besiverčiantys profesine veikla ar turintys ūkį, kai šios veiklos tikslas yra gauti pelno iš pagamintų prekių ar suteiktų paslaugų, kurie nėra įdarbinę nė vieno kito asmens,

samdomieji darbuotojai: asmenys, dirbantys viešojo arba privataus sektoriaus darbdaviui pagal rašytinę arba žodinę sutartį ir gaunantys užmokestį pinigais arba natūra,

padedantys šeimos nariai (negaunantys atlyginimo): asmenys, padedantys kitam šeimos nariui ūkininkauti ar vykdyti kitą šeimos verslą, jei jie nelaikomi samdomaisiais darbuotojais, t. y. dirba neatlygintinai.

Savarankiškai dirbantis ir turintis samdomųjų darbuotojų asmuo

Savarankiškai dirbantis be samdomųjų darbuotojų asmuo

Samdomasis darbuotojas

Padedantis šeimos narys (negaunantis atlyginimo)

Nenurodyta (1)

Netaikoma (2)

Pagrindinis darbas: vietinio vieneto ekonominė veikla

Pagal šį kintamąjį nustatomas vietinio vieneto (įmonės), kuriame yra užimto asmens pagrindinė darbo vieta, ekonomikos sektorius ar veikla pagal Statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE 2 red. (3)) kategorijas.

Informacijos išsamumo lygis (1, 2 arba 3 skaitmenų) priklauso nuo kiekvieno konkretaus mikroduomenų rinkimo.

NACE 2 red.

Nenurodyta (1)

Netaikoma (2)

Pagrindinis darbas: profesija

Pagal šį kintamąjį nustatoma užimto asmens profesija pagrindinėje darbo vietoje, suskirstyta pagal 2008 m. Tarptautinio standartinio profesijų klasifikatoriaus (ISCO-08)  (4) kategorijas.

Informacijos išsamumo lygis (2 arba 4 skaitmenų) priklauso nuo kiekvieno konkretaus mikroduomenų rinkimo.

ISCO-08

Nenurodyta (1)

Netaikoma (2)

Įgyto išsilavinimo lygis

Asmens įgyto išsilavinimo lygis yra aukščiausias pasiektas lygmuo pagal ISCED klasifikatorių (2011 m. Tarptautinį standartizuotą švietimo klasifikatorių (5)). Švietimo programos užbaigimas patvirtinamas atitinkamų nacionalinių švietimo institucijų oficialiai pripažįstama kvalifikacija arba kitai formaliojo švietimo kvalifikacijai lygiaverte pripažįstama kvalifikacija. Šalyse, kuriose švietimo programos, ypač ISCED 1 ir 2 lygmenų, nesuteikia kvalifikacijos, gali būti taikomas dalyvavimo visoje programoje, paprastai įgyjant teisę į aukštesnį išsilavinimo lygmenį, kriterijus. Nustatant aukščiausią lygmenį reikėtų atsižvelgti ir į bendrąjį, ir į profesinį mokymą.

Sąvoka „švietimo programos užbaigimas“ paprastai apibūdina padėtį, kai mokinys arba studentas dalyvauja pamokose ar paskaitose ir įgyja baigtinę kvalifikaciją, susijusią su formaliojo švietimo programa. Šiuo atžvilgiu įgyto išsilavinimo lygis atitinka aukščiausią lygmenį, pasiektą pagal ISCED pakopas.

Įgyto išsilavinimo lygis apibrėžiamas pagal ISCED.

Kategorija „netaikoma“ turi būti naudojama siekiant apskaičiuoti statistinius vienetus, kurie yra duomenų šaltinio tiriamosios visumos dalis, tačiau kurių atžvilgiu sistemingai neteikiama jokios informacijos apie kintamąjį (pvz., jaunesni nei tam tikro amžiaus asmenys).

Informacijos išsamumo lygis priklauso nuo kiekvieno konkretaus duomenų rinkimo (srities). Jei tarp kategorijų ir kodų yra tiesioginis ryšys, nurodomi kiekvienos kategorijos ISCED-A kodai. Papildomos kategorijos nurodomos tais atvejais, kai informacija apie galimybę įgyti tretinį išsilavinimą arba pakraipą yra neišsami:

Jokio formaliojo išsilavinimo arba žemesnis nei ISCED 1 išsilavinimas

0

ISCED 1: pradinis ugdymas

1

ISCED 2: pagrindinis ugdymas

2

ISCED 3: vidurinis ugdymas

3

ISCED 3: vidurinis ugdymas (bendrasis)

34

ISCED 3: vidurinis ugdymas (bendrasis), nebaigtas, be tiesioginės galimybės įgyti tretinį išsilavinimą

342

ISCED 3: vidurinis ugdymas (bendrasis), baigtas, be tiesioginės galimybės įgyti tretinį išsilavinimą

343

ISCED 3: vidurinis ugdymas (bendrasis), baigtas, su tiesiogine galimybe įgyti tretinį išsilavinimą

344

ISCED 3: vidurinis ugdymas (bendrasis), nediferencijuojama pagal galimybę įgyti tretinį išsilavinimą

ISCED 3: vidurinis ugdymas (profesinis)

35

ISCED 3: vidurinis ugdymas (profesinis), nebaigtas, be tiesioginės galimybės įgyti tretinį išsilavinimą

352

ISCED 3: vidurinis ugdymas (profesinis), baigtas, be tiesioginės galimybės įgyti tretinį išsilavinimą

353

ISCED 3: vidurinis ugdymas (profesinis), baigtas, su tiesiogine galimybe įgyti tretinį išsilavinimą

354

ISCED 3: vidurinis ugdymas (profesinis), nediferencijuojama pagal galimybę įgyti tretinį išsilavinimą

ISCED 3: vidurinis ugdymas (pakraipa nežinoma)

ISCED 3: vidurinis ugdymas (pakraipa nežinoma), nebaigtas, be tiesioginės galimybės įgyti tretinį išsilavinimą

ISCED 3: vidurinis ugdymas (pakraipa nežinoma), baigtas, be tiesioginės galimybės įgyti tretinį išsilavinimą

ISCED 3: vidurinis ugdymas (pakraipa nežinoma), baigtas, su tiesiogine galimybe įgyti tretinį išsilavinimą

ISCED 3: vidurinis ugdymas (pakraipa nežinoma), nediferencijuojama pagal galimybę įgyti tretinį išsilavinimą

ISCED 4: profesinis mokymas turint vidurinį išsilavinimą

4

ISCED 4: profesinis mokymas turint vidurinį išsilavinimą (bendrasis)

44

ISCED 4: profesinis mokymas turint vidurinį išsilavinimą (profesinis)

45

ISCED 4: profesinis mokymas turint vidurinį išsilavinimą (pakraipa nežinoma)

ISCED 5: tretinio mokslo trumpojo ciklo studijos

5

ISCED 5: tretinio mokslo trumpojo ciklo studijos (bendrosios)

54

ISCED 5: tretinio mokslo trumpojo ciklo studijos (profesinės)

55

ISCED 5: tretinio mokslo trumpojo ciklo studijos (pakraipa nežinoma)

ISCED 6: bakalauro ar lygiavertis lygmuo

6

ISCED 7: magistro ar lygiavertis lygmuo

7

ISCED 8: daktaro ar lygiavertis lygmuo

8

Nenurodyta

 

Netaikoma

 

Gimimo šalis

Asmens gimimo šalis apibrėžiama kaip asmens motinos įprastinė gyvenamoji vieta gimdymo metu, atsižvelgiant į esamas šalies sienas (ne pagal gimimo metu galiojusias sienas).

Jeigu neturima informacijos apie motinos įprastinę gyvenamąją vietą tuo metu, kai asmuo gimė, turėtų būti įrašomi duomenys apie vietą, kurioje jis gimė.

Šalių sąrašas ir atitinkami kodai nustatomi pagal Eurostato standartinį kodų sąrašą (SCL) GEO (6).

Gimimo šalis (SCL GEO kodas)

Gimęs užsienyje, tačiau gimimo šalis nežinoma

Nenurodyta (1)

Netaikoma (2)

Pagrindinės pilietybės šalis

Kintamuoju nurodoma asmens pagrindinės pilietybės šalis, apibrėžiama kaip ypatingas asmens ir jo valstybės teisinis ryšys, kuris atsiranda gimus ar dėl natūralizacijos, nesvarbu, ar tai įvyksta dėl pareiškimo, pasirinkimo, santuokos, ar pasinaudojus kitomis nacionalinėje teisėje numatytomis priemonėmis.

Dvi ar daugiau pilietybių turintis asmuo priskiriamas tik vienai pilietybės šaliai, kuri nustatoma tokia pirmumo tvarka:

duomenis teikianti šalis,

jei asmuo neturi duomenis teikiančios šalies pilietybės: kita valstybė narė,

jei asmuo neturi kitos valstybės narės pilietybės: kita šalis, kuri nėra Sąjungos valstybė narė.

Kitais atvejais (pvz., dvigubos pilietybės atveju, kai abi šalys yra Sąjungos valstybės narės, tačiau nė viena iš jų nėra duomenis teikianti šalis), asmuo gali pasirinkti, kurią pilietybės šalį įrašyti, arba, jei šios informacijos nėra, duomenis teikianti šalis gali nustatyti, kuri pilietybės šalis turi būti priskirta.

Šalių sąrašas ir atitinkami kodai nustatomi pagal Eurostato standartinį kodų sąrašą (SCL) GEO (6).

Kategorija „be pilietybės“ naudojama asmenims, kurie neturi pripažintos valstybės pilietybės.

Pagrindinės pilietybės šalis (SCL GEO kodas)

Be pilietybės

Užsienio pilietybė, tačiau šalis nežinoma

Nenurodyta (1)

Netaikoma (2)

Tėvo gimimo šalis

Kintamuoju nurodoma asmens tėvo gimimo šalis, t. y. asmens tėvo motinos įprastinės gyvenamosios vietos šalis gimdymo metu (pagal esamas sienas, jei ši informacija prieinama) arba, jei šios informacijos nėra, šalis (pagal esamas sienas, jei ši informacija prieinama), kurioje gimė asmens tėvas.

Informacija apie tėvo gimimo šalį turėtų būti gauta pagal tokias pat taisykles, kokios taikomos kintamajam „gimimo šalis“.

Tėvas – tai vyriškos lyties sūnaus ar dukters biologinis tėvas, įtėvis ar patėvis.

Jei asmuo turi ne tik biologinį tėvą, bet ir, pvz., įtėvį ar patėvį, turėtų būti nurodoma asmens, kuris jį faktiškai išaugino ir buvo jo tėvas emocine ar teisine prasme, pvz., globėjo, gimimo šalis.

Jei asmens tėvai vienos lyties (moterys), šiuo kintamuoju gali būti nurodoma vienos iš motinų gimimo šalis.

Šalių sąrašas ir atitinkami kodai nustatomi pagal Eurostato standartinį kodų sąrašą (SCL) GEO (6).

Tėvo gimimo šalis (SCL GEO kodas)

Tėvas gimęs užsienyje, tačiau jo gimimo šalis nežinoma

Nenurodyta (1)

Netaikoma (2)

Motinos gimimo šalis

Kintamuoju nurodoma asmens motinos gimimo šalis, t. y. asmens motinos motinos įprastinės gyvenamosios vietos šalis gimdymo metu (pagal esamas sienas, jei ši informacija prieinama) arba, jei šios informacijos nėra, šalis (pagal esamas sienas, jei ši informacija prieinama), kurioje gimė asmens motina.

Informacija apie motinos gimimo šalį turėtų būti gauta pagal tokias pat taisykles, kokios taikomos kintamajam „gimimo šalis“.

Motina – tai moteriškos lyties sūnaus ar dukters biologinė motina, įmotė ar pamotė.

Jei asmuo turi ne tik biologinę motiną, bet ir, pvz., įmotę ar pamotę, turėtų būti nurodoma asmens, kuris jį faktiškai išaugino ir buvo jo motina emocine ar teisine prasme, pvz., globėjos, gimimo šalis.

Jei asmens tėvai vienos lyties (vyrai), šiuo kintamuoju gali būti nurodoma vieno iš tėvų gimimo šalis.

Šalių sąrašas ir atitinkami kodai nustatomi pagal Eurostato standartinį kodų sąrašą (SCL) GEO (6).

Motinos gimimo šalis (SCL GEO kodas)

Motina gimusi užsienyje, tačiau jos gimimo šalis nežinoma

Nenurodyta (1)

Netaikoma (2)

Gyvenamosios vietos šalis

Gyvenamosios vietos šalis yra šalis, kurioje asmuo arba namų ūkis turi įprastinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į esamas šalies sienas.

Šalių sąrašas ir atitinkami kodai nustatomi pagal Eurostato standartinį kodų sąrašą (SCL) GEO (6).

Gyvenamosios vietos šalis (SCL GEO kodas)

Gyvenamosios vietos regionas

Gyvenamosios vietos regionas yra šalies, kurioje asmuo arba namų ūkis turi įprastinę gyvenamąją vietą, regionas, apibrėžtas valstybių narių atžvilgiu pagal teritorinių statistinių vienetų nomenklatūrą (NUTS), nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1059/2003 3 straipsnyje ir jo I priede.

Informacijos išsamumo lygis (NUTS 1, 2 ar 3) priklauso nuo kiekvieno konkretaus mikroduomenų rinkimo.

Gyvenamosios vietos regionas (NUTS kodas)

Urbanizacijos lygis

Kintamuoju nurodomas vietovės, kurioje asmuo arba namų ūkis turi įprastinę gyvenamąją vietą, urbanizacijos lygis, priskiriant vietos administracinius vienetus (LAU) vienai iš trijų vietovių rūšių:

1)

miestai – tankiai apgyvendintos vietovės, kuriose bent 50 % gyventojų gyvena miesto centre;

2)

miesteliai ir priemiesčiai – vidutiniškai tankiai apgyvendintos vietovės, kuriose bent 50 % gyventojų gyvena miesto klasteryje, tačiau kurios nėra miestai;

3)

kaimo vietovės – retai apgyvendintos vietovės, kuriose daugiau kaip 50 % gyventojų gyvena kaimų tinklelio gardelėse.

Miestai

Miesteliai ir priemiesčiai

Kaimo vietovės

Namų ūkio narių tarpusavio ryšiai

Namų ūkio narių tarpusavio ryšiais nurodoma privačių namų ūkių sudėtis ir namų ūkio narių ryšiai. Namų ūkio narių tarpusavio ryšiai pateikiami kaip lentelė, kurioje išdėstomi visų namų ūkio narių ryšiai: kiekviena eilutė ir stulpelis atitinka vieną namų ūkio narį, o jų ryšiai pažymimi langeliuose, kuriuose susikerta atitinkamų narių eilutė ir stulpelis, naudojant standartines kategorijas:

partneris: kaip apibrėžta pagal teisinį ar faktinį partnerystės ar santykių statusą,

vyras, žmona ar registruotas partneris: nurodoma pagal teisinę civilinę būklę t. y. (teisinę) kiekvieno asmens santuokinę būklę pagal šalies santuoką reglamentuojančius teisės aktus (arba papročius) (t. y. de jure), įskaitant registruotus partnerius. Tos pačios lyties porų nariai gali būti vyras arba žmona arba civilinis partneris, jei taip apibrėžiama pagal šalies santuoką reglamentuojančius teisės aktus (arba papročius),

partneris arba sugyventinis: nurodoma pagal faktinius santykius, t. y. kiekvieno asmens partnerystės ar santykių statusą, susijusį su faktinėmis gyvenimo namų ūkyje sąlygomis,

sūnus arba dukra: biologiniai arba įvaikinti, posūniai arba podukros,

biologinis ar įvaikintas sūnus arba dukra ar posūnis arba podukra: biologinis vaikas, įvaikis ar povaikis (nepriklausomai nuo amžiaus ir partnerystės ar santykių statuso), įprastai gyvenantis bent vieno iš tėvų namų ūkyje. Įvaikinimas – kitų tėvų biologinio vaiko priėmimas ir traktavimas kaip savo vaiko, kaip nustatyta šalies įstatymais. Teisminiu procesu įvaikintas vaikas (susijęs giminystės ryšiais su įtėviais arba ne) įgyja tokias pat teises ir statusą, kaip įtėvių biologinis vaikas,

terminai „posūnis“ ir „podukra“ vartojami tokiose situacijose, kai patėvis (pamotė) traktuoja savo partnerio vaiką kaip savo, kaip nustatyta šalies įstatymais, tačiau jo nėra įvaikinęs,

žentas arba marti: asmens vaiko teisinis arba faktinis partneris,

vaikaitis: asmens vaiko vaikas, įskaitant biologinius ir įvaikintus vaikus, posūnius ir podukras,

tėvas arba motina: atitinkamai – biologinio ar įvaikinto sūnaus ar dukters (biologinis tėvas ar biologinė motina, įtėvis ar įmotė) arba posūnio ar podukros (patėvis ar pamotė),

uošvis ar uošvė: asmens teisinio ar faktinio partnerio tėvas arba motina,

senelis ar senelė: asmens tėvo ar motinos tėvas arba motina, įskaitant biologinius tėvus ir motinas, įtėvius ir įmotes, patėvius ir pamotes,

brolis ar sesuo: biologiniai broliai ir seserys, įvaikinti įbroliai ir įseserės ar tik vieno iš tėvų sūnūs ir dukros,

kitas giminaitis: kiti į pirmiau pateiktą sąrašą neįtraukti giminaičiai, pvz., pusbroliai ar pusseserės, tetos ar dėdės, dukterėčios ar sūnėnai ir t. t., taip pat vaikaičių sutuoktiniai ar partneriai, uošvių tėvai, svainiai,

kitas negiminaitis: giminystės ryšiais su asmeniu nesusiję asmenys, pvz., auklės, kartu gyvenantys draugai ar studentai arba moksleiviai ir pan. Šiai kategorijai taip pat priskiriami globotiniai.

Informacijos išsamumo lygis priklauso nuo kiekvieno konkretaus mikroduomenų rinkimo.

Partneris

Vyras, žmona ar registruotas partneris

Partneris arba sugyventinis

Sūnus arba dukra

Biologinis arba įvaikintas sūnus ar dukra

Posūnis arba podukra

Žentas arba marti

Vaikaitis

Tėvas arba motina

Biologinis tėvas ar motina arba įtėvis ar įmotė

Patėvis arba pamotė

Uošvis arba uošvė

Senelis arba senelė

Brolis arba sesuo

Biologinis brolis arba sesuo

Įbrolis arba įseserė

Kitas giminaitis

Kitas negiminaitis

Nenurodyta (1)

Namų ūkio dydis

Namų ūkio dydis apibrėžiamas kaip bendras privataus namų ūkio narių skaičius.

Kintamuoju suteikiama informacija apie tikslų namų ūkio narių skaičių.

Bendras namų ūkio narių skaičius

Nenurodyta

Namų ūkio būsto valdos statusas

Kintamuoju nurodomos sąlygos, kuriomis privatus namų ūkis užima visą gyvenamąjį būstą ar jo dalį, kai:

kategorijoms „būsto savininkas, turintis neišmokėtą hipotekos paskolą“ ir „būsto savininkas, neturintis neišmokėtos hipotekos paskolos“ turi būti priskiriami privatūs namų ūkiai, kurių bent vienas narys yra gyvenamojo būsto, kuriame tas namų ūkis gyvena, savininkas, nepriklausomai nuo to, ar kuris nors kitas namų ūkio narys yra viso ar dalies gyvenamojo būsto nuomininkas. Savininku laikomas asmuo, turintis nuosavybės dokumentą, nepriklausomai nuo to, ar už būstą yra visiškai išsimokėta, ar ne. Savininkai pagal atpirkimo sandorius turėtų būti laikomi savininkais;

kategorija „būsto savininkas, turintis neišmokėtą hipotekos paskolą“ taikoma tais atvejais, kai savininkas turi mokėti bent vieną šiam gyvenamajam būstui paimtą negrąžintą hipotekos paskolą arba hipotekos paskolos palūkanas, arba ir tai, ir tai;

kategorija „būsto savininkas, neturintis neišmokėtos hipotekos paskolos“ taikoma tais atvejais, kai nereikia mokėti hipotekos paskolos ar jos palūkanų. Hipotekos ar būsto paskolų (ar abiejų) pagrindinės sumos mokėjimai už bet kokį kitą gyvenamąjį būstą (pvz., antrą) ar remontą, rekonstrukciją, techninę priežiūrą ar kitas su būstu nesusijusias reikmes neįtraukiami;

kategorijoms „nuomininkas, mokantis nuomą rinkos kaina“ arba „nuomininkas, mokantis mažesnę už rinkos kainą“ turi būti priskiriami namų ūkiai, kurių bent vienas narys yra gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena, nuomininkas (gyvenamasis būstas nuomojamas iš savininko) arba subnuomininkas (gyvenamasis būstas subnuomojamas iš nuomininko), ir nė vienas namų ūkio narys nėra to gyvenamojo būsto savininkas;

kategorija „nuomininkas, mokantis nuomą rinkos kaina“ taikoma namų ūkiams, kurių bent vienas narys yra nuomininkas arba subnuomininkas, mokantis nuomą vyraujančiomis arba rinkos kainomis. Kategorija taip pat taikoma, kai už nuomą mokama rinkos kaina, tačiau ji iš dalies arba visiškai susigrąžinama iš būsto išmokų ar kitų šaltinių, įskaitant valstybės, labdaros ar privačias lėšas;

kategorija „nuomininkas, mokantis mažesnę už rinkos kainą“ taikoma namų ūkiams, gyvenantiems gyvenamajame būste už mažesnę, t. y. mažesnę už rinkos, kainą (ne nemokamai), ir taip pat apima atvejus, kai kaina sumažinta:

a)

pagal įstatymą;

b)

pagal socialinio būsto programą;

c)

dėl asmeninių priežasčių;

d)

darbdavio;

kategorija „nuomininkas, nemokantis nuomos“ taikoma namų ūkiams, gyvenantiems gyvenamajame būste, bet nemokantiems nuomos, ir taip pat apima atvejus, kai nuoma nemokama:

a)

pagal įstatymą;

b)

pagal socialinio būsto programą;

c)

dėl asmeninių priežasčių;

d)

darbdavio;

kategorija „netaikoma“ taikoma visiems privatiems namų ūkiams, kurie negyvena tradiciniuose būstuose, kaip apibrėžta Komisijos reglamente (EB) Nr. 1201/2009.

Būsto savininkas, neturintis neišmokėtos hipotekos paskolos

Būsto savininkas, turintis neišmokėtą hipotekos paskolą

Nuomininkas, mokantis nuomą rinkos kaina

Nuomininkas, mokantis mažesnę už rinkos kainą

Nuomininkas, nemokantis nuomos

Nenurodyta (1)

Netaikoma

Grynosios esamos mėnesinės namų ūkio pajamos

Kintamuoju nurodomos privataus namų ūkio grynosios esamos mėnesinės pajamos, t. y. visos visų namų ūkio narių atskirai ar bendrai gautos pajamos (įskaitant pajamas iš darbo, socialines išmokas ir kitas pinigines pajamas, atėmus kitiems namų ūkiams atliktus piniginius pervedimus) po mokesčių ir socialinio draudimo įmokų.

Šiuo kintamuoju siekiama suteikti informacijos apie tai, kiek namų ūkio pajamų per mėnesį vidutiniškai lieka išleisti ar sutaupyti. Jei namų ūkio pajamos labai varijuoja priklausomai nuo mėnesio, turi būti pateikiamas tipinių ar įprastų grynųjų mėnesinių pajamų įvertis, atitinkantis esamą namų ūkio pajamų padėtį. Jei namų ūkio pajamos labai varijuoja priklausomai nuo metų laiko, pvz., dėl sezoninės veiklos, turi būti pateikiamas metinių pajamų mėnesinis vidurkis.

Grynosios esamos mėnesinės pajamos pateikiamos kaip visos grynosios esamos namų ūkio pajamos arba pagal vieną iš penkių ekvivalentinių pajamų grupių.

Šių penkių ekvivalentinių pajamų grupių ribos nustatomos pagal kintamųjų pasiskirstymo kvintilius ir apibrėžiamos taip:

mažų ekvivalentinių grynųjų esamų mėnesinių pajamų grupei priskiriami namų ūkiai, kurių ekvivalentinių pajamų lygis nesiekia pirmojo kvintilio,

mažų–vidutinių ekvivalentinių grynųjų esamų mėnesinių pajamų grupei priskiriami namų ūkiai, kurių ekvivalentinių pajamų lygis lygus pirmajam kvintiliui arba didesnis už jį, bet nesiekia antrojo kvintilio,

vidutinių ekvivalentinių grynųjų esamų mėnesinių pajamų grupei priskiriami namų ūkiai, kurių ekvivalentinių pajamų lygis lygus antrajam kvintiliui arba didesnis už jį, bet nesiekia trečiojo kvintilio,

vidutinių–didelių ekvivalentinių grynųjų esamų mėnesinių pajamų grupei priskiriami namų ūkiai, kurių ekvivalentinių pajamų lygis lygus trečiajam kvintiliui arba didesnis už jį, bet nesiekia ketvirtojo kvintilio,

didelių ekvivalentinių grynųjų esamų mėnesinių pajamų grupei priskiriami namų ūkiai, kurių ekvivalentinių pajamų lygis lygus ketvirtajam kvintiliui arba didesnis už jį.

Ekvivalentinės pajamos nustatomos namų ūkio nariams taikant svorius, kad būtų atsižvelgta į namų ūkių dydžių ir sudėties skirtumus: pirmam 14 metų amžiaus ar vyresniam namų ūkio nariui taikomas 1,0 svoris, antram ir kiekvienam paskesniam 14 metų amžiaus ar vyresniam namų ūkio nariui –0,5 , o kiekvienam jaunesniam kaip 14 metų vaikui –0,3 .

Mažų ekvivalentinių grynųjų esamų mėnesinių pajamų grupė

Mažų–vidutinių ekvivalentinių grynųjų esamų mėnesinių pajamų grupė

Vidutinių ekvivalentinių grynųjų esamų mėnesinių pajamų grupė

Vidutinių–didelių ekvivalentinių grynųjų esamų mėnesinių pajamų grupė

Didelių ekvivalentinių grynųjų esamų mėnesinių pajamų grupė

Visos grynosios esamos mėnesinės namų ūkio pajamos (skaičius nacionaline valiuta)

Nenurodyta (1)

Pagrindinis darbas: laikinas ar nuolatinis

Kintamuoju atskiriama, ar pagrindinis darbas yra ribotos trukmės (t. y. darbas trunka arba sutartis galioja iki iš anksto nustatyto laikotarpio pabaigos), ar pagrįstas nuolatine neterminuota sutartimi. Kintamasis susijęs su užimto asmens, priskiriamo samdomiesiems darbuotojams, pagrindiniu darbu.

Terminas „darbas“ vartojamas kalbant apie užimtumą. Kriterijus, pagal kurį nustatoma, ar asmuo yra užimtas, priklauso nuo kiekvieno konkretaus mikroduomenų rinkimo.

Darbas – užduočių ir pareigų, atliekamų vienam ekonominiam vienetui, rinkinys. Asmenys gali turėti vieną arba kelis darbus. Kalbant apie samdomuosius darbuotojus, kiekviena sutartis gali būti laikoma atskiru užduočių ir pareigų rinkiniu, ir atitinkamai atskiru darbu. Jei asmuo turi kelis darbus, pagrindinis darbas yra tas, kurį įprastai dirbama ilgiausiai (val.), kaip apibrėžta tarptautiniuose darbo laiko statistikos standartuose.

Darbas pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi iki iš anksto nustatyto laikotarpio pabaigos (iki žinomos datos) arba iki iš anksto nežinomo laikotarpio pabaigos, tačiau bet kuriuo atveju yra apibrėžiamas objektyviais kriterijais, pvz., kol bus įvykdyta tam tikra užduotis arba grįš samdomasis darbuotojas, kurį asmuo laikinai pakeitė.

Darbas pagal sutartį, kurios galiojimo pabaiga iš anksto nenustatyta, laikomas nuolatiniu.

Darbu laikomas sutartinis arba neformalus ar žodinis susitarimas dėl darbo santykių, o ne respondento lūkesčiai, susiję su galimybe jį prarasti, planais jo atsisakyti, noru jį tęsti ar galimybės, kad darbas taps nuolatiniu.

Informacijos išsamumo lygis priklauso nuo kiekvieno konkretaus mikroduomenų rinkimo.

Terminuota darbo sutartis

Rašytinė terminuota darbo sutartis

Žodinė terminuota darbo sutartis

Nuolatinis darbas

Rašytinė neterminuota darbo sutartis

Žodinė neterminuota darbo sutartis

Nenurodyta (1)

Netaikoma (2)

Priežiūros pareigos

Kintamasis susijęs su esamu užimto asmens, priskiriamo samdomiesiems darbuotojams, pagrindiniu darbu, diferencijuojant priežiūros pareigas turinčius ir jų neturinčius samdomuosius darbuotojus. Laikoma, kad asmuo turi priežiūros pareigas, jei jis oficialiai prižiūri bent vieno kito asmens darbą. Pareigos, susijusios su pameistriais ir stažuotojais, nelaikomos priežiūros pareigomis, kaip ir kokybės kontrolė (kai tikrinamos suteiktos paslaugos, bet ne kitų asmenų atliktas darbas) ar konsultacijos.

Taip

Ne

Nenurodyta (1)

Netaikoma (2)

Metai, kuriais asmuo pradėjo dirbti dabartiniam darbdaviui arba kaip savarankiškai dirbantis asmuo

Kintamasis susijęs su užimto asmens esamu pagrindiniu darbu ir juo nurodomi metai, kuriais asmuo pradėjo dirbti dabartiniam darbdaviui arba savarankiškai esamame darbe.

Metai, kuriais asmuo pradėjo dirbti dabartiniam darbdaviui arba kaip savarankiškai dirbantis asmuo dabartiniame pagrindiniame darbe (keturi skaitmenys)

Nenurodyta (1)

Netaikoma (2)

Pagrindinis darbas: vietinio vieneto dydis

Kintamasis susijęs su užimto asmens pagrindiniu darbu ir juo nurodoma, kiek asmenų dirba vietiniam vienetui, įskaitant tuos, kurie dirba to vieneto buvimo vietoje, ir tuos, kurie dirba kitose vietose, bet priklauso jo organizacinei struktūrai ir gauna iš jo darbo užmokestį. Taip pat įtraukiami reguliariai vienete dirbantys savininkai ir partneriai, atlyginimo negaunantys padedantys šeimos nariai ir ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, įtraukti į vieneto darbo užmokesčio suvestinę. Taip pat įtraukiami sezoniniai darbuotojai, pameistriai, stažuotojai ir namuose dirbantys asmenys, įtraukti į vieneto darbo užmokesčio suvestinę.

Vietinis vienetas yra įmonė arba jos dalis, esanti tam tikroje geografiniu atžvilgiu identifikuojamoje vietoje.

Tikslus asmenų skaičius (jei nuo 1 iki 9)

Nuo 10 iki 19 asmenų

Nuo 20 iki 49 asmenų

Nuo 50 iki 249 asmenų

250 ar daugiau asmenų

Nežinau, bet mažiau kaip 10 asmenų

Nežinau, bet ne mažiau kaip 10 asmenų

Nenurodyta (1)

Netaikoma (2)

Ankstesnė darbo patirtis

Kintamuoju suteikiama informacijos apie tai, ar asmuo (nedirbantis) yra anksčiau dirbęs (pagal Tarptautinės darbo organizacijos užimtumo apibrėžtį (7)) ir ar ankstesnė darbo patirtis apsiriboja tik visiškai atsitiktiniu darbu, ar ne.

Kategorijai „asmuo niekada nedirbo“ priskiriami asmenys, neturintys jokios darbo patirties.

Kategorijai „asmuo turi tik visiškai atsitiktinio darbo patirties“ priskiriami asmenys, turintys darbo patirties, kuri susijusi tik su nenuolatiniu darbu. Renkant šio kintamojo informaciją neturėtų būti atsižvelgiama į šauktinių darbą.

Kategorijai „asmuo turi kitos nei tik visiškai atsitiktinio darbo patirties“ priskiriami asmenys, turintys darbo patirties, išskyrus atvejus, kai ji susijusi tik su nenuolatiniu darbu.

Asmuo niekada nedirbo

Asmuo turi tik visiškai atsitiktinio darbo patirties

Asmuo turi kitos nei tik visiškai atsitiktinio darbo patirties

Nenurodyta (1)

Netaikoma (2)

Dalyvavimas formaliojo švietimo ir mokymo veikloje (mokinys, studentas ar pameistrys) ataskaitiniu laikotarpiu

Kintamuoju vertinamas asmens dalyvavimas formaliojo švietimo ir mokymo veikloje, nustatant, ar asmuo ataskaitiniu laikotarpiu dalyvavo formaliojo švietimo programoje kaip moksleivis, studentas ar pameistrys (apibrėžiama kiekvienam konkrečiam duomenų rinkimui).

Taip

Ne

Nenurodyta (1)

Netaikoma (2)

Esamo arba pastarojo meto formaliojo švietimo ar mokymo veiklos lygmuo

Kintamuoju vertinamas asmens dalyvavimas pastarojo meto formaliojo švietimo ir mokymo veikloje atitinkamu ataskaitiniu laikotarpiu (apibrėžiama kiekvienam konkrečiam duomenų rinkimui) pagal 2011 m. tarptautinio standartizuoto švietimo klasifikatoriaus kategorijas 5 (ISCED-P 2011).

Informacijos išsamumo lygis priklauso nuo kiekvieno konkretaus duomenų rinkimo (srities). Jei tarp kategorijų ir kodų yra tiesioginis ryšys, nurodomi kiekvienos kategorijos ISCED-P kodai.

ISCED 0: ikimokyklinis ugdymas

0

ISCED 1: pradinis ugdymas

1

ISCED 2: pagrindinis ugdymas

2

ISCED 3: vidurinis ugdymas

3

ISCED 3: vidurinis ugdymas (bendrasis)

34

ISCED 3: vidurinis ugdymas (profesinis)

35

ISCED 3: vidurinis ugdymas (pakraipa nežinoma) 8

ISCED 4: profesinis mokymas turint vidurinį išsilavinimą

4

ISCED 4: profesinis mokymas turint vidurinį išsilavinimą (bendrasis)

44

ISCED 4: profesinis mokymas turint vidurinį išsilavinimą (profesinis)

45

ISCED 4: profesinis mokymas turint vidurinį išsilavinimą (pakraipa nežinoma) 8

ISCED 5: tretinio mokslo trumpojo ciklo studijos

5

ISCED 5: tretinio mokslo trumpojo ciklo studijos (bendrosios)

54

ISCED 5: tretinio mokslo trumpojo ciklo studijos (profesinės)

55

ISCED 5: tretinio mokslo trumpojo ciklo studijos (pakraipa nežinoma) 8

ISCED 6: bakalauro ar lygiavertis lygmuo

6

ISCED 7: magistro ar lygiavertis lygmuo

7

ISCED 8: daktaro ar lygiavertis lygmuo

8

Nenurodyta (1)

 

Netaikoma (2)

 

Metai, kuriais pasiektas aukščiausias mokymo lygmuo

Metai, kuriais pasiektas aukščiausias mokymo lygmuo (keturi skaitmenys).

Kintamuoju nurodomi metai, kuriais pasiektas aukščiausias mokymo lygmuo, ir jis susiję su asmenimis, kurių įgyto išsilavinimo lygis yra ne žemesnis kaip ISCED 1 (pradinis ugdymas).

Kategorijai „netaikoma“ priskiriami asmenys, neturintys formaliojo išsilavinimo, arba kurių įgytas išsilavinimas nesiekia pradinės mokyklos (ISCED 1) lygmens. Kategorija „netaikoma“ taip pat turi būti naudojama siekiant apskaičiuoti statistinius vienetus, kurie yra duomenų šaltinio tiriamosios visumos dalis, tačiau kurių atžvilgiu sistemingai neteikiama jokios informacijos apie kintamąjį (pvz., jaunesni nei tam tikro amžiaus asmenys).

Metai, kuriais pasiektas aukščiausias mokymo lygmuo (4 skaitmenys)

Nenurodyta (1)

Netaikoma (2)

Aukščiausio baigto mokymo lygmens sritis

Asmenų, kurių įgyto išsilavinimo lygis ne žemesnis kaip ISCED 3 lygmens, aukščiausio baigto mokymo lygmens sritis.

Šis rodiklis pagrįstas ISCED švietimo ir mokymo sričių klasifikatoriumi (ISCED-F 2013 (8)). Sritis – tai plati turinio sritis, atšaka ar pakraipa, kurią aprėpia švietimo programa ar kvalifikacija.

Kategorijai „netaikoma“ priskiriami asmenys, neturintys formaliojo išsilavinimo, arba kurių įgyto išsilavinimo lygis nesiekia ISCED 3 lygmens.

Informacijos išsamumo lygis priklauso nuo kiekvieno konkretaus duomenų rinkimo (srities). Jei tarp kategorijų ir kodų yra tiesioginis ryšys, nurodomi kiekvienos kategorijos ISCED-F (9) kodai.

Pagrindinės programos ir kvalifikacijos

00

Bazinės programos ir kvalifikacijos

001

Raštingumas ir skaičiavimo pagrindai

002

Asmens gebėjimai ir tobulinimasis

003

Pagrindinės programos ir kvalifikacijos (plačiosios programos)

(009)

Švietimas

01

Švietimas

011

Tarpdisciplininės švietimo programos ir kvalifikacijos

018

Menai ir humanitariniai mokslai

02

Menai

021

Humanitariniai mokslai, išskyrus kalbas

022

Kalbos

023

Tarpdisciplininės menų ir humanitarinių mokslų programos ir kvalifikacijos

028

Menai ir humanitariniai mokslai (plačiosios programos)

(029)

Socialiniai mokslai, žurnalistika ir informacija

03

Socialiniai ir elgsenos mokslai

031

Žurnalistika ir informacija

032

Tarpdisciplininės socialinių mokslų, žurnalistikos ir informacijos programos ir kvalifikacijos

038

Socialiniai mokslai, žurnalistika ir informacija (plačiosios programos)

(039)

Verslas, administravimas ir teisė

04

Verslas ir administravimas

041

Teisė

042

Tarpdisciplininės verslo, administravimo ir teisės programos ir kvalifikacijos

048

Verslas, administravimas ir teisė (plačiosios programos)

(049)

Gamtos mokslai, matematika ir statistika

05

Biologija ir susiję mokslai

051

Aplinka

052

Fiziniai mokslai

053

Matematika ir statistika

054

Tarpdisciplininės gamtos mokslų, matematikos ir statistikos programos ir kvalifikacijos

058

Gamtos mokslai, matematika ir statistika (plačiosios programos)

(059)

Informacinės ir ryšių technologijos (IRT)

06

Informacinės ir ryšių technologijos

061

Tarpdisciplininės informacinių ir ryšių technologijų (IRT) programos ir kvalifikacijos

068

Inžinerija, gamyba ir statyba

07

Inžinerija ir inžinerinės profesijos

071

Gamyba ir perdirbimas

072

Architektūra ir statyba

073

Tarpdisciplininės inžinerijos, gamybos ir statybos programos ir kvalifikacijos

078

Inžinerija, gamyba ir statyba (plačiosios programos)

(079)

Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė ir veterinarija

08

Žemės ūkis

081

Miškininkystė

082

Žuvininkystė

083

Veterinarija

084

Tarpdisciplininės žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir veterinarijos programos ir kvalifikacijos

088

Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė ir veterinarija (plačiosios programos)

(089)

Sveikatos priežiūra ir socialinė gerovė

09

Sveikatos priežiūra

091

Socialinė gerovė

092

Tarpdisciplininės sveikatos priežiūros ir socialinės gerovės programos ir kvalifikacijos

098

Sveikatos priežiūra ir socialinė gerovė (plačiosios programos)

(099)

Paslaugos

10

Asmeninės paslaugos

101

Higiena ir profesinė sveikata

102

Apsaugos paslaugos

103

Transporto paslaugos

104

Tarpdisciplininės paslaugų programos ir kvalifikacijos

108

Paslaugos (plačiosios programos)

(109)

Nenurodyta

 

Netaikoma

 

Buvimo gyvenamosios vietos šalyje trukmė (pilnų metų skaičius)

Buvimo gyvenamosios vietos šalyje trukme pilnų metų skaičiumi apibūdinamas laikotarpis nuo pastarojo momento, kai asmuo įregistravo savo įprastinę gyvenamąją vietą duomenis teikiančioje šalyje, išreikštas pilnų metų skaičiumi ir apibrėžiamas vienu iš šių būdų:

gimė šioje šalyje ir niekada bent vienus metus negyveno užsienyje, įtraukiant asmenis, kurie gimė duomenis teikiančioje šalyje ir niekada neturėjo įprastinės gyvenamosios vietos jokioje kitoje šalyje bent vienus metus,

metų šalyje skaičius nuo tada, kai paskutinį kartą įregistravo įprastinę gyvenamąją vietą šioje šalyje: sveikasis skaičius, kuriuo apibūdinamas laikotarpis nuo pastarojo momento, kai asmuo įregistravo savo įprastinę gyvenamąją vietą, iki ataskaitinės datos (priklausomai nuo kiekvieno konkretaus socialinių mikroduomenų rinkimo) pilnų metų skaičiumi.

Gimė šioje šalyje ir niekada bent vienus metus negyveno užsienyje

Metų skaičius šioje šalyje (nuo tada, kai šioje šalyje paskutinį kartą įsikūrė įprastinėje gyvenamojoje vietoje) (2 skaitmenys)

Nenurodyta (1)

Netaikoma (2)

Savo bendros sveikatos būklės vertinimas

Savo bendros sveikatos būklės vertinimas yra susijęs su tuo, kaip pats asmuo apskritai vertina savo bendrą sveikatą (ne esamą savijautą ar galimas laikinas sveikatos problemas), įskaitant įvairius sveikatos aspektus, t. y. fizinį ir emocinį funkcionavimą, psichikos sveikatą (psichologinę gerovę ir psichikos sutrikimus), biomedicininius požymius ir simptomus.

Labai gera

Gera

Vidutiniška (nei gera, nei bloga)

Bloga

Labai bloga

Nenurodyta (1)

Netaikoma (2)

Ilgalaikė sveikatos problema

Kintamasis „ilgalaikės sveikatos problemos“ – tai subjektyvus asmens vertinimas, susijęs su jo lėtinėmis sveikatos problemomis, apimančiomis įvairius fizinius, emocinius, elgesio ir psichinius sveikatos, ligų ir sutrikimų aspektus, taip pat skausmą, sveikatos sutrikimus, kuriuos sukelia nelaimingi atsitikimai ir sužalojimai arba įgimti sveikatos sutrikimai. Ilgalaikiams ar lėtiniams sveikatos sutrikimams būdinga tai, kad jie yra nuolatinio pobūdžio ir gali pareikalauti ilgalaikės priežiūros, stebėjimo ar slaugymo. Ilgalaikės ligos ar sveikatos problemos turėtų tęstis (ar kartotis) arba, tikėtina, kad tęsis (kartosis) 6 mėnesius ar ilgiau.

Kategorija „taip“ reiškia, kad, respondento vertinimu, yra viena ar daugiau ilgalaikių ar lėtinių sveikatos problemų, o „ne“ reiškia, kad ilgalaikių ar lėtinių sveikatos problemų nėra.

Taip

Ne

Nenurodyta (1)

Netaikoma (2)

Veiklos apribojimai dėl sveikatos problemų

Šiuo kintamuoju nurodoma, kaip asmuo pats vertina savo ilgalaikį (-ius) (bent 6 mėnesių) esamą (-us) apribojimą (-us) dėl sveikatos problemos (-ų) (fizinės, psichinės ar emocinės, įskaitant su senatve susijusius sutrikimus ar apribojimus), trukdantį (-ius) jam dalyvauti veikloje, kurią priešingu atveju asmuo paprastai vykdytų ar atliktų.

Veikla apibrėžiama kaip asmens atliekama užduotis ar veiksmas. Veiklos apribojimai apibrėžiami kaip sunkumai, su kuriais asmuo susiduria vykdydamas veiklą, vertinant pagal bendrai pripažįstamą standartą kitų gyventojų atžvilgiu ir atsižvelgiant į kultūrinius ir socialinius lūkesčius, susijusius su veikla, kurią žmonės paprastai vykdo, aprėpiančią visas darbo, mokymosi, namų ar laisvalaikio veiklos sritis.

Pasikartojančių ar nevienodo intensyvumo sutrikimų turintys asmenys turėtų nurodyti dažniausiai pasitaikančią padėtį, veikiančią jų įprastą veiklą:

labai apribota: kai vykdyti ar užbaigti veiklą neįmanoma arba įmanoma tik labai sunkiai ir paprastai padedant kitiems asmenims,

šiek tiek apribota: kai vykdyti ar užbaigti įprastą veiklą įmanoma, tačiau nėra paprasta, bet dažniausiai nėra būtina, kad padėtų kiti asmenys (arba paprastai tokios pagalbos prireikia rečiau nei kasdien),

visiškai neapribota: vykdyti ar užbaigti įprastą veiklą įmanoma be jokių sunkumų arba galimi veiklos apribojimai nesitęsė ilgiau nei pastarieji 6 mėnesiai.

Labai apribota

Šiek tiek apribota

Visiškai neapribota

Nenurodyta (1)

Netaikoma (2)

Taikomas apklausos būdas

Šiuo kintamuoju nurodomas metodas, taikytas informacijai iš respondento surinkti. Jei duomenims iš respondento surinkti taikomi keli metodai, kintamuoju nurodomas dažniausiai taikomas metodas.

PAPI, CAPI ir CATI atvejais dalyvauja klausėjas. CAWI yra atliekama savarankiškai ir respondentas vadovaujasi interneto svetainėje pateiktomis instrukcijomis.

Kategorija „kita“ taikoma, kai taikomas apklausos būdas nepriskiriamas kitoms kategorijoms, pvz., savarankiškoms apklausoms pildant popierines anketas (PASI) arba savarankiškoms apklausoms kompiuterinėmis priemonėmis ne internetu (CASI).

Kategorija „netaikoma“ turi būti naudojama siekiant apskaičiuoti statistinius vienetus (kurie yra duomenų šaltinio visumos dalis), kurių atžvilgiu šio kintamojo informacijos sistemingai neteikiama, pvz., kai asmenys jaunesni nei tam tikro amžiaus, ir taip pat, jei visa informacija gauta iš registrų (t. y. naudojami administraciniai duomenys) arba trūkstamos informacijos reikšmės priskirtos, arba abiem šiais atvejais, ir apklausa nevykdyta.

Asmeninė apklausa pildant popierines anketas (PAPI)

Asmeninė apklausa kompiuterinėmis priemonėmis (CAPI)

Apklausa telefonu kompiuterinėmis priemonėmis (CATI)

Apklausa internetu kompiuterinėmis priemonėmis (CAWI)

Kita

Netaikoma

Dalyvavimo tyrime pobūdis

Šiuo kintamuoju nurodoma, ar prašomą informaciją pateikė paskirtasis respondentas, ar kitas asmuo (respondento atstovas).

Paskirtasis respondentas yra kiekvieno mikroduomenų rinkimo nuostatose nurodytas asmuo, kurio prašoma pateikti informaciją.

Tiesioginis dalyvavimas – tai situacija, kai paskirtasis respondentas pats teikia prašomą informaciją. Tiesioginiam dalyvavimui taip pat priskiriami atvejai, kai paskirtasis respondentas pateikė prašomą informaciją padedamas kito asmens (pvz., vertimo ar fizinė pagalba) ir patvirtino pateiktus atsakymus.

Netiesioginis dalyvavimas – tai situacija, kai informaciją, kurią prašoma pateikti paskirtojo respondento, pateikė trečiasis asmuo (t. y. respondento atstovas) ir tos informacijos paskirtasis respondentas nepatvirtino.

Kategorija „netaikoma“ turi būti naudojama siekiant apskaičiuoti statistinius vienetus (kurie yra duomenų šaltinio visumos dalis), kurių atžvilgiu šio kintamojo informacijos sistemingai neteikiama, ir taip pat, jei visa informacija gauta iš registrų (t. y. naudojami administraciniai duomenys) arba trūkstamos informacijos reikšmės priskirtos, arba abiem šiais atvejais, ir apklausa nevykdyta.

Tiesioginis dalyvavimas

Netiesioginis dalyvavimas

Nenurodyta (1)

Netaikoma

Sluoksnis

Pirminis sluoksnis atitinka kiekvieną tyrimo vienetą (asmenį ar namų ūkį), jei tikslinė visuma (arba jos dalis) skirstoma sluoksniais pirmu imties sudarymo etapu, nurodant sluoksnių identifikavimo kodus (sluoksnio identifikatorių). Visumos skirstymas sluoksniais – tai visumos dalijimas į nesutampančius visumos pogrupius, vadinamus sluoksniais. Po to atrenkamos kiekvieno sluoksnio nepriklausomos imtys.

Įrašoma informacija visada susijusi su padėtimi tuo metu, kai atitinkamas statistinis vienetas (asmuo ar namų ūkis) atrenkamas.

Kategorijoje „sluoksnio identifikatorius“ nurodomas sluoksnio, kuriam priklauso kiekvienas tyrimo vienetas (asmuo ar namų ūkis), identifikavimo kodas. Sluoksnių identifikavimo kodai turi būti naudojami tais atvejais, jei tikslinė visuma suskirstyta sluoksniais arba jei įtraukiami save reprezentuojantys pirminiai imties vienetai (PIV).

Kategorija „netaikoma“ turi būti naudojama tais atvejais, jei pirmu imties sudarymo etapu tikslinė visuma nebuvo suskirstyta sluoksniais (pvz., jei imtis buvo sudaryta paprasta atsitiktine tvarka arba atsitiktine tvarka taikant klasterius) ir nebuvo įtraukti save reprezentuojantys PIV.

Sluoksnio identifikatorius

Netaikoma

Pirminiai imties vienetai (PIV)

Šiuo kintamuoju nurodomas pirminis imties vienetas (PIV), atitinkantis kiekvieną tyrimo vienetą (asmenį ar namų ūkį), jei tikslinė visuma padalyta į klasterius, pateikiant klasterių arba PIV identifikavimo kodus.

Visuma dalijama į klasterius (t. y. atskiras dalis), jei imties neįmanoma sudaryti iš tiesioginių elementų (nes nėra imties sąrašo) arba ją taikyti pernelyg brangu (visuma plačiai pasiskirsčiusi geografiškai). Tokiais atvejais pirmu imties sudarymo etapu atrenkama klasterių (PIV) imtis.

Įrašoma informacija visada siejama su padėtimi tuo metu, kai atitinkamas vienetas (asmuo ar namų ūkis) buvo atrinktas.

Kategorijoje „pirminio imties vieneto identifikatorius“ nurodomas (vieno iš atrinktų) PIV, kuriam priklauso kiekvienas tyrimo vienetas (asmuo ar namų ūkis), identifikavimo kodas, jei tikslinė visuma pirmu imties sudarymo etapu buvo padalyta į klasterius.

Kategorija „netaikoma“ turi būti naudojama, kai pirmu imties sudarymo etapu tikslinė visuma nebuvo padalyta į klasterius, pvz., jei imtis buvo sudaryta paprasta atsitiktine tvarka arba atsitiktine tvarka taikant sluoksnius.

Pirminio imties vieneto identifikatorius

Netaikoma


(1)  Kategorija „nenurodyta“ turi būti naudojama neatsakymo atvejais, pvz., jei respondentas nežino atsakymo arba atsisako atsakyti.

(2)  Kategorija „netaikoma“ turi būti naudojama konkretaus kintamojo aprėpčiai nepriskiriamais atvejais, t. y. pritaikius to kintamojo filtrą, ir taip pat turi būti naudojama siekiant apskaičiuoti statistinius vienetus (kurie yra duomenų šaltinio visumos dalis), kurių atžvilgiu šio kintamojo informacijos sistemingai nepateikiama, pvz., kai asmenys jaunesni nei tam tikro amžiaus.

(3)   2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).

(4)  http://ec.europa.eu/eurostat/documents/1978984/6037342/ISCO-08.pdmf (anglų k., taip pat yra prancūzų ir vokiečių k.).

(5)  http://uis.unesco.org/sites/default/files/documents/international-standard-classification-of-education-isced-2011-en.pdf (anglų ir prancūzų k.).

(6)  http://ec.europa.eu/eurostat/ramon/nomenclatures/index.cfm?TargetUrl=LST_NOM_DTL&StrNom=CL_GEO&StrLanguageCode=EN&IntPcKey=&StrLayoutCode=HIERARCHIC (anglų, prancūzų ir vokiečių k.).

(7)  Ankstesnės darbo patirties neturintys asmenys – niekada nedirbę už užmokestį ar pelną bent vieną darbo valandą per savaitę.

(8)  http://uis.unesco.org/sites/default/files/documents/isced-fields-of-education-and-training-2013-en.pdf (anglų ir prancūzų k.).

(9)  Kodai (009), (029), (039), (049), (059), (079), (089), (099), (109) yra nesusiję su ISCED.


Top