25.4.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 113/11

(1)

raštais, kuriuos Komisija užregistravo 2011 m. birželio 17 d. ir 2012 m. rugpjūčio 27 d., Latvija paprašė leidimo nukrypti nuo Direktyvos 2006/112/EB, reglamentuojančios teisę atskaityti su lengvaisiais automobiliais susijusį pirkimo PVM, nuostatų;

(2)

2012 m. lapkričio 26 d. raštu Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie Latvijos prašymą. 2012 m. lapkričio 30 d. raštu Komisija pranešė Latvijai, kad turi visą informaciją, kuri, Komisijos nuomone, yra būtina prašymui svarstyti;

(3)

Direktyvos 2006/112/EB 168 ir 168a straipsniuose nustatoma apmokestinamojo asmens teisė atskaityti pridėtinės vertės mokestį (PVM), mokėtiną už jo įsigytas prekes ir paslaugas, jeigu jos naudojamos to asmens apmokestinamiesiems sandoriams. Tos direktyvos 26 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas reikalavimas mokesčių mokėtojams apskaityti PVM, kai įmonės turtas naudojamas ne verslo tikslais;

(4)

tiksliai nustatyti, kada naudojama ne verslo tikslais, dažnai yra labai sunku, ir net tais atvejais, kai tai padaryti galima, tam naudojamas mechanizmas dažnai yra didelė našta jo naudotojams. Pagal prašomą leidimą lengvųjų automobilių, kurie naudojami ne vien tik verslo tikslais, leidžiama atskaityti išlaidų PVM suma turėtų būti nustatyta (išskyrus tam tikras išimtis) kaip vienodo dydžio procentinė norma. Remiantis Latvijos pateikta informacija, 80 % norma yra pateisinama. Kartu siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo, reikalavimas apskaityti PVM, mokėtiną už lengvųjų automobilių naudojimą ne verslo tikslais, turėtų būti laikinai netaikomas, jeigu tiems automobiliams taikomas šiuo sprendimu leidžiamas apribojimas. Taikant tą supaprastinimo priemonę, nebereikia apskaityti tarnybinių automobilių naudojimo ne verslo tikslais ir užkertamas kelias mokesčiams slėpti neteisingai tvarkant apskaitą;

(5)

teisės į atskaitą apribojimas pagal leidimą turėtų būti taikomas PVM, kuriuo apmokestinamas nurodytų lengvųjų automobilių pirkimas, išperkamoji nuoma, įsigijimas Bendrijoje ir importas, taip pat PVM, kuriuo apmokestinamos su tuo susijusios išlaidos, įskaitant degalų pirkimą;

(6)

leidimas turėtų būti taikomas tik lengviesiems automobiliams, kurių didžiausias leistinas svoris yra ne daugiau kaip 3 500 kilogramų ir kuriuose, be vairuotojo vietos, yra ne daugiau kaip aštuonios vietos. Bet koks lengvųjų automobilių, sveriančių daugiau kaip 3 500 kilogramų arba kuriuose, be vairuotojo vietos, yra daugiau kaip aštuonios vietos, naudojimas ne verslo tikslais yra nereikšmingas dėl tų automobilių pobūdžio arba dėl veiklos, kuriai jie naudojami, rūšies. Taip pat reikėtų pateikti išsamų lengvųjų automobilių kategorijų, kurioms netaikomas leidimas, sąrašą, grindžiamą konkrečiais jų naudojimo tikslais;

(7)

Komisija į 2004 m. spalio 29 d. pasiūlymą dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 77/388/EEB (dabar Direktyva 2006/112/EB) siekiant supaprastinti pridėtinės vertės mokesčio prievoles, įtraukė nuostatas, kuriomis siekiama suderinti išlaidų, kurioms gali būti taikomos teisės į atskaitą išimtys, kategorijas. Pagal tą pasiūlymą teisės į atskaitą išimtys gali būti taikomos motorinėms kelių transporto priemonėms. Todėl šio sprendimo taikymo laikotarpį tikslinga apriboti iki tol, kol siūloma direktyva tampa taikytina. Vis dėlto būtina numatyti konkrečią leidimo galiojimo pabaigos datą, kuri bus taikoma tuo atveju, jeigu siūloma direktyva iki tos dienos nebus taikoma, kadangi reikės peržiūrėti šį leidimą ir bendro pasidalijimo tarp naudojimo verslo ir ne verslo tikslais procentinę dalį;

(8)

jeigu Latvija manytų, kad leidimą būtina toliau taikyti po 2015 m., ne vėliau kaip 2015 m. kovo 30 d. ji turėtų pateikti Komisijai ataskaitą, kurioje būtų pateikta taikomos procentinės dalies apžvalga, ir prašymą pratęsti leidimą;

(9)

ši priemonė nuo direktyvos turės tik nežymų poveikį bendrai mokesčių pajamų, surenkamų galutinio vartojimo etape, sumai ir neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams iš PVM,

a)

perpardavimui, nuomai ar išperkamajai nuomai įsigytiems automobiliams;

b)

keleiviams vežti už atlygį, įskaitant taksi paslaugas, naudojamiems automobiliams;

c)

prekėms vežti naudojamiems automobiliams;

d)

mokyti vairuoti naudojamiems automobiliams;

e)

apsaugos paslaugoms naudojamiems automobiliams;

f)

kaip pagalbos tarnybos transporto priemonė naudojamiems automobiliams;

g)

kaip automobilių pardavimo demonstracinė transporto priemonė naudojamiems automobiliams.

a)

pateikiamas Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. kovo 30 d.; ir

b)

prie jo pridedama ataskaita, kurioje pateikiama 1 straipsnyje nurodytos procentinės dalies apžvalga.