Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 32008R1260

    2008 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1260/2008, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, kiek tai susiję su 23-iuoju tarptautiniu apskaitos standartu (TAS) (Tekstas svarbus EEE)

    OL L 338, 2008 12 17, p. 10–16 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    ⏵Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)

    Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 15/10/2023; netiesiogiai panaikino 32023R1803

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2008/1260/oj

    Date of document:
    10/12/2008
    Date of effect:
    20/12/2008; įsigaliojimas paskelbimo data + 3 žr. str. 3
    Date of end of validity:
    15/10/2023; netiesiogiai panaikino 32023R1803
    Author:
    Europos Komisija
    Form:
    Reglamentas
    Additional information:
    taikymas EEE
    Treaty:
    Europos bendrijos steigimo sutartis
    Legal basis:
    Link
    Link
    Link
    Select all documents mentioning this document
    Modifies:
    Relation Act Comment Subdivision concerned From To
    Modifies 32008R1126 pakeitimas priedas 20/12/2008
    Modified by:
    Relation Act Comment Subdivision concerned From To
    Corrected by 32008R1260R(01) (FI)
    Implicitly repealed by 32023R1803 16/10/2023
    Instruments cited:
    Link

    17.12.2008   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 338/10

    KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1260/2008

    2008 m. gruodžio 10 d.

    iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, kiek tai susiję su 23-iuoju tarptautiniu apskaitos standartu (TAS)

    (Tekstas svarbus EEE)

    EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

    atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

    atsižvelgdama į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (1), ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį,

    kadangi:

    (1)

    Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008 (2) priimti tam tikri tarptautiniai standartai ir aiškinimai, galioję 2008 m. spalio 15 d.

    (2)

    2007 m. kovo 29 d. Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV) paskelbė persvarstytą 23-iąjį tarptautinį apskaitos standartą (TAS) „Skolinimosi išlaidos“ (toliau – persvarstytas 23-iasis TAS). Persvarstytame 23-iajame TAS pašalinta 23-iojo TAS galimybė nedelsiant pripažinti skolinimosi išlaidas sąnaudomis tokiu mastu, kiek jos yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto įgijimui, statybai arba gamybai. Visos tokios skolinimosi išlaidos kapitalizuojamos ir yra turto savikainos dalis. Kitos skolinimosi išlaidos turėtų būti pripažįstamos sąnaudomis. Persvarstytu 23-iuoju TAS pakeičiamas 23-iasis TAS „Skolinimosi išlaidos“, persvarstytas 1993 m.

    (3)

    Pasikonsultavus su Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) techninių ekspertų grupe (TEG) patvirtinama, kad persvarstytas 23-iasis TAS atitinka Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytus techninius priėmimo kriterijus. Pagal 2006 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimą 2006/505/EB, įsteigiantį Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupę, kuri konsultuotų Komisiją Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) nuomonių objektyvumo ir neutralumo klausimais (3), Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupė apsvarstė EFAPG nuomonę dėl standarto tvirtinimo ir Europos Komisiją informavo, kad ta nuomonė gerai subalansuota ir objektyvi.

    (4)

    Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008.

    (5)

    Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Apskaitos reguliavimo komiteto nuomonę,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    1 straipsnis

    Reglamento (EB) Nr. 1126/2008 priede 23-iasis tarptautinis apskaitos standartas (persvarstytas 1993 m.) „Skolinimosi išlaidos“ pakeičiamas 23-iuoju tarptautiniu apskaitos standartu (persvarstytu 2007 m.) „Skolinimosi išlaidos“, pateiktu šio reglamento priede.

    2 straipsnis

    Visos įmonės šio reglamento priede pateiktą 23-iąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) taiko ne vėliau kaip nuo pirmųjų joms taikomų finansinių metų, prasidedančių po 2008 m. gruodžio 31 d., pradžios.

    3 straipsnis

    Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 10 d.

    Komisijos vardu

    Charlie McCREEVY

    Komisijos narys

    (1)  OL L 243, 2002 9 11, p. 1.

    (2)  OL L 320, 2008 11 29, p. 1.

    (3)  OL L 199, 2006 7 21, p. 33.

    PRIEDAS

    TARPTAUTINIAI APSKAITOS STANDARTAI

    23-iasis TAS

    23-iasis TAS Skolinimosi išlaidos (persvarstytas 2007 m.)

    Galima platinti Europos ekonominėje erdvėje. Visos už Europos ekonominės erdvės ribų esančios teisės, išskyrus teises platinti asmeniniam ar kitam teisingam naudojimui, saugomos. Išsamesnės informacijos galima rasti TASV tinklalapyje www.iasb.org

    23-ASIS TARPTAUTINIS APSKAITOS STANDARTAS

    Skolinimosi išlaidos

    PAGRINDINIS PRINCIPAS

    1

    Skolinimosi išlaidos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto įsigijimui, statybai ar gamybai, sudaro to turto savikainos dalį. Kitos skolinimosi išlaidos pripažįstamos sąnaudomis.

    TAIKYMAS

    2

    Įmonė turi taikyti šį standartą skolinimosi išlaidų apskaitai.

    3

    Šis standartas netaikomas faktinei ar priskiriamai nuosavybės vertei, taip pat privilegijuotosioms akcijoms, kurios nepriskiriamos įsipareigojimams.

    4

    Įmonei nereikia taikyti šio standarto skolinimosi išlaidoms, tiesiogiai priskirtinoms šių objektų įsigijimui, statybai ar gamybai:

    a)

    ilgo parengimo turto, vertinamo tikrąja verte, pavyzdžiui, biologinio turto, arba

    b)

    dideliais kiekiais dažnai gaminamų ar kitaip sukuriamų atsargų.

    APIBRĖŽIMAI

    5

    Šiame standarte vartojami tokie terminai su nurodytomis reikšmėmis:

    Skolinimosi išlaidos – palūkanos ir kitos išlaidos, kurias patiria įmonė skolindamasi lėšas.

    Ilgo parengimo turtas – turtas, kurio parengimas numatomam naudojimui ar pardavimui trunka ilgai.

    6

    Skolinimosi išlaidas gali sudaryti:

    a)

    banko sąskaitos pereikvojimo, trumpalaikių bei ilgalaikių paskolų palūkanos;

    b)

    su skolinimusi susijusių nuolaidų ar priemokų amortizacija;

    c)

    papildomų skolinimosi išlaidų amortizacija;

    d)

    finansiniai mokesčiai (įmokos), susiję su finansine nuoma, pripažinta pagal 17-ąjį TAS „Nuoma“;

    e)

    valiutos keitimo skirtumai, kurie atsiranda skolinantis užsienio valiuta ir kurie naudojami palūkanų išlaidoms tikslinti.

    7

    Pagal aplinkybes, ilgo parengimo turtas gali būti:

    a)

    atsargos

    b)

    gamybos įranga

    c)

    elektros energijos gamybos įrenginiai

    d)

    nematerialusis turtas

    e)

    investicinis turtas.

    Finansinis turtas ir per trumpą laikotarpį pagamintos ar kitaip sukurtos atsargos nėra ilgo parengimo turtas. Turtas, kuris įsigyjamas jau parengtas naudoti pagal numatytą paskirtį ar parduoti, nėra ilgo parengimo turtas.

    PRIPAŽINIMAS

    8

    Įmonė turi kapitalizuoti skolinimosi išlaidas, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto įsigijimui, statybai ar gamybai, kaip to turto savikainos dalį. Kitas skolinimosi išlaidas įmonė turi pripažinti to laikotarpio, per kurį jos patiriamos, sąnaudomis.

    9

    Skolinimosi išlaidos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto įsigijimui, statybai ar gamybai, įtraukiamos į to turto savikainą. Tokios skolinimosi išlaidos kapitalizuojamos kaip to turto savikainos dalis, kai tikėtina, kad jos teiks įmonei būsimos ekonominės naudos ir jas galima patikimai įvertinti. Kai įmonė taiko 29-ąjį TAS „Finansinė atskaitomybė hiperinfliacijos sąlygomis“, ji pripažįsta sąnaudomis tą skolinimosi išlaidų dalį, kuria tikslinama to paties laikotarpio infliacija pagal šio standarto 21 straipsnį.

    Kapitalizuoti tinkamos skolinimosi išlaidos

    10

    Skolinimosi išlaidos, tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto įsigijimui, statybai ar gamybai, yra tokios išlaidos, kurių būtų buvę galima išvengti, jei nebūtų buvę padaryta išlaidų ilgo parengimo turtui. Kai įmonė skolinasi lėšas tik dėl to, kad įsigytų tam tikrą ilgo parengimo turtą, nesunkiai galima nustatyti skolinimosi išlaidas, tiesiogiai susijusias su tuo turtu.

    11

    Kartais būna sunku nustatyti tiesioginį ryšį tarp konkretaus skolinimosi ir ilgo parengimo turto ir numatyti, kurio skolinimosi buvo galima išvengti. Kyla sunkumų, pavyzdžiui, kai įmonės finansinė veikla koordinuojama centralizuotai. Taip pat kyla sunkumų, kai įmonių grupė naudoja įvairias skolos priemones skolindamasi lėšas skirtingomis palūkanų normomis ir įvairiu pagrindu skolindama šias lėšas kitoms tos grupės įmonėms. Kitokių sunkumų atsiranda, kai naudojamos paskolos, kurios gautos užsienio valiuta ar kurios su ja yra susietos, kai grupė veikia didelės infliacijos ekonomikos sąlygomis, o keitimo kursai svyruoja. Todėl būna sudėtinga nustatyti skolinimosi išlaidų, tiesiogiai priskirtinų ilgo parengimo turtui įsigyti, sumą, ir todėl reikia ją įvertinti.

    12

    Jei įmonė skolinasi lėšas specialiai ilgo parengimo turtui įsigyti, ji turi nustatyti, kokia kapitalizuoti tinkama skolinimosi išlaidų suma turi būti faktinės skolinimosi išlaidos, susijusios su to laikotarpio skolinimusi, atėmus visas investicines pajamas, gaunamas laikinai investavus pasiskolintą sumą.

    13

    Finansiniai susitarimai dėl ilgo parengimo turto gali būti tokie, kad įmonė gauna pasiskolintas lėšas ir patiria susijusias skolinimosi išlaidas anksčiau nei visos lėšos (ar jų dalis) išleidžiamos turtui. Tokiomis aplinkybėmis gautos lėšos dažnai laikinai investuojamos prieš jas išleidžiant šiam turtui. Nustatant skolinimosi išlaidų, tinkamų kapitalizuoti per tam tikrą laikotarpį, sumą, iš patirtų skolinimosi išlaidų turi būti atimamos visos investicinės pajamos, gautos investavus šias lėšas.

    14

    Jei įmonė paprastai skolinasi lėšas ir naudoja jas ilgo parengimo turtui įsigyti, ji turi nustatyti kapitalizuoti tinkamų skolinimosi išlaidų sumą, taikydama kapitalizacijos normą išlaidoms, patirtoms įsigyjant tą turtą. Kapitalizacijos norma turi būti skolinimosi išlaidų, susijusių su įmonės skolomis, kurios tuo laikotarpiu lieka negrąžintos, svertinis vidurkis, išskyrus skolinimąsi, kuris buvo skirtas konkrečiai ilgo parengimo turtui įsigyti. Per laikotarpį įmonės kapitalizuotų skolinimosi išlaidų suma neturi viršyti per tą laikotarpį jos patirtų skolinimosi išlaidų sumos.

    15

    Kai kuriomis aplinkybėmis visą patronuojančios įmonės ir jos dukterinių įmonių skolinimąsi galima įtraukti apskaičiuojant skolinimosi išlaidų svertinį vidurkį, kitomis aplinkybėmis kiekviena dukterinė įmonė gali taikyti skolinimosi išlaidų, susijusių su jos pačios skolinimusi, svertinį vidurkį.

    Suma, kuria ilgo parengimo turto balansinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę

    16

    Kai ilgo parengimo turto balansinė vertė ar laukiama galutinė kaina viršija to turto atsiperkamąją ar grynąją galimo realizavimo vertę, balansinė vertė nurašoma arba sumažinama pagal kitų standartų reikalavimus. Tam tikromis aplinkybėmis nurašymo ar sumažinimo suma atkuriama pagal tuos kitus standartus.

    Kapitalizavimo pradžia

    17

    Skolinimosi išlaidas, kurios sudaro ilgo parengimo turto savikainos dalį, įmonė turi pradėti kapitalizuoti nuo kapitalizavimo pradžios. Kapitalizavimo pradžia yra laikoma diena, kai įmonė pirmą kartą įvykdo visas šias sąlygas:

    a)

    ji patiria išlaidas tam turtui;

    b)

    ji patiria skolinimosi išlaidas;

    c)

    ji vykdo veiklą, reikalingą parengti turtą numatomam naudojimui ar pardavimui.

    18

    Į ilgo parengimo turto išlaidas įtraukiamos tik tos išlaidos, kurios sudaro grynųjų pinigų mokėjimus, kito turto perdavimą ar įsipareigojimų, kuriems skaičiuojamos palūkanos, prisiėmimą. Iš išlaidų atimami visi gauti su tuo turtu susiję tarpiniai mokėjimai ir gautos subsidijos (žr. 20-ąjį TAS „Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos atskleidimas“). Vidutinė turto tam tikro laikotarpio balansinė vertė, įskaitant anksčiau kapitalizuotas skolinimosi išlaidas, paprastai yra apytikriai apskaičiuotos išlaidos, kurioms tą laikotarpį taikoma kapitalizacijos norma.

    19

    Veikla, reikalinga paruošti turtą numatomam naudojimui ar pardavimui, yra daugiau nei fizinė turto statyba. Į ją įtraukiamas techninis ir administravimo darbas, atliekamas iki fizinės turto statybos pradžios, pavyzdžiui, veikla siekiant gauti leidimus iki fizinės turto statybos pradžios. Tačiau tokiai veiklai nepriskiriamas turto laikymas, kai nevyksta jokia turto būklę keičianti gamyba ar plėtra. Pavyzdžiui, skolinimosi išlaidos, patirtos žemę rengiant statyboms, kapitalizuojamos tą laikotarpį, kai vyko su tuo žemės parengimu statyboms susijusi veikla. Tačiau kapitalizuoti negalima tų skolinimosi išlaidų, kurios buvo patirtos, kai statybai įsigyta žemė buvo laikoma nevykdant su statybomis susijusios veiklos.

    Laikinas kapitalizavimo sustabdymas

    20

    Įmonė turi laikinai sustabdyti skolinimosi išlaidų kapitalizavimą, kai ji ilgam laikotarpiui sustabdo aktyvią ilgo parengimo turto plėtrą.

    21

    Įmonė ilgą laiką gali patirti skolinimosi išlaidų, kai ji sustabdo veiklą, reikalingą parengti turtą numatomam naudojimui ar pardavimui. Tokios išlaidos yra beveik užbaigto turto išlaikymo sąnaudos ir kapitalizuoti jų negalima. Tačiau įmonė paprastai nesustabdo skolinimosi išlaidų kapitalizavimo tą laikotarpį, kai ji atlieka didelį techninį ir administravimo darbą. Taip pat įmonė nesustabdo skolinimosi išlaidų kapitalizavimo tą laikotarpį, kai, rengiant turtą naudoti pagal numatytą paskirtį ar parduoti, laikinas delsimas būtinas. Pavyzdžiui, kapitalizavimas tęsiamas, kai dėl aukšto vandens lygio, įprasto vykdant statybas tame geografiniame regione, ilgą laiką sulaikoma tilto statyba.

    Kapitalizavimo nutraukimas

    22

    Įmonė turi nutraukti skolinimosi išlaidų kapitalizavimą, kai iš esmės visa veikla, būtina ilgo parengimo turtui parengti numatomam naudojimui ar pardavimui, yra baigta.

    23

    Paprastai turtas numatomam naudojimui ar pardavimui yra parengtas, kai baigiama fizinė jo statyba, net jei įprastas administravimo darbas dar tęsiamas. Nors ir lieka mažų pakeitimų, pavyzdžiui, turto apdaila pagal pirkėjo ar naudotojo nurodymus, tai rodo, kad iš esmės visa veikla jau yra baigta.

    24

    Jei įmonė ilgo parengimo turto statybą vykdo dalimis ir kiekviena dalis gali būti naudojama, kol kita statoma, skolinimosi išlaidų kapitalizavimą ji turi nutraukti iš esmės užbaigusi visą veiklą, būtiną tos dalies parengimui numatomam naudojimui ar pardavimui.

    25

    Verslo kompleksas, sudarytas iš kelių pastatų, kurių kiekvienas gali būti naudojamas atskirai, yra ilgo parengimo turto, kurio kiekviena dalis yra tinkama naudoti vykdant kitų dalių statybą, pavyzdys. Ilgo parengimo turto, kuris visas privalo būti baigtas norint panaudoti kurią nors jo dalį, pavyzdys yra pramonės įmonė, kurios veikla sudaryta iš kelių procesų, paeiliui atliekamų skirtingose įmonės dalyse, esančiose toje pačioje vietoje, pavyzdžiui, plieno gamykla.

    ATSKLEIDIMAS

    26

    Įmonė turi atskleisti:

    a)

    per ataskaitinį laikotarpį kapitalizuotų skolinimosi išlaidų sumą;

    b)

    kapitalizacijos normą, taikomą nustatant kapitalizuoti tinkamų skolinimosi išlaidų sumą.

    PEREINAMOSIOS NUOSTATOS

    27

    Jei šio standarto taikymas lemia apskaitos politikos pokyčius, įmonė turi taikyti šį standartą toms su ilgo parengimo turtu susijusioms skolinimosi išlaidoms, kurių kapitalizacijos pradžia yra standarto įsigaliojimo diena arba vėliau.

    28

    Tačiau įmonė gali nustatyti bet kurią ankstesnę nei standarto įsigaliojimo diena datą ir taikyti standartą toms su visu ilgo parengimo turtu susijusioms skolinimosi išlaidoms, kurių kapitalizacijos pradžia yra ta diena arba vėliau.

    ĮSIGALIOJIMO DATA

    29

    Įmonė turi taikyti šį standartą metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, kurie prasideda 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jei įmonė pradeda taikyti šį standartą anksčiau nei nuo 2009 m. sausio 1 d., ji turi tai atskleisti.

    23-OJO TAS (PERSVARSTYTO 1993 M.) PANAIKINIMAS

    30

    Šis standartas pakeičia 23-ąjį TAS „Skolinimosi išlaidos“, persvarstytą 1993 m.

    Priedas

    Kitų nutarimų pataisos

    Šio priedo pataisos taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau. Jei įmonė pradeda taikyti šį standartą ankstesniam laikotarpiui, šio priedo pataisos irgi turi būti taikomos tam laikotarpiui. Pakeistuose straipsniuose naujas tekstas yra pabrauktas, o panaikinamas tekstas yra perbrauktas.

    A1   1-asis TFAS „Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmąjį kartą“ pakeistas kaip nurodyta toliau.

    9, 12 ir 13 straipsniai yra pakeisti, po 25H straipsnio įterpta antraštė ir 25I straipsnis bei pridėtas 47G straipsnis:

    „9

    Kituose TFAS nurodytos pereinamojo laikotarpio nuostatos taikomos apskaitos politikos pakeitimams, atliekamiems TFAS jau taikančioje įmonėje, netaikomos įmonių, kurios pirmą kartą taiko TFAS, perėjimui prie TFAS, išskyrus atvejus, nurodytus 25D, 25H, 25I, 34A ir 34B straipsniuose.

    12

    Šiame TFAS numatytos dvi principo, pagal kurį įmonės pradinis pagal TFAS sudarytas balansas turėtų atitikti kiekvieną TFAS, išimčių kategorijos:

    a)

    13–25I ir 36A–36C straipsniuose numatytos leistinos kai kurių kitų TFAS reikalavimų taikymo išimtys.

    b)

    26–34B straipsniuose numatytas kai kurių kitų TFAS retrospektyvaus taikymo draudimas.

    13

    Įmonė gali pasirinkti taikyti vieną ar daugiau iš šių išimčių:

    a)

    …

    l)

    finansinio turto arba finansinių įsipareigojimų tikrosios vertės vertinimas per pirminį pripažinimą (25G straipsnis);

    m)

    finansinis turtas arba nematerialusis turtas, apskaitomas pagal TFAAK 12-ąjį aiškinimą „Koncesijų sutartys dėl paslaugų“ (25H straipsnis);

    n)

    skolinimosi išlaidos (25I straipsnis).

    Įmonė negali taikyti šių išimčių kitiems straipsniams analogiškai.

    Skolinimosi išlaidos

    25I

    Pirmą kartą standartus taikanti įmonė gali taikyti 23-ojo TAS „Skolinimosi išlaidos“, persvarstyto 2007 m., 27 ir 28 straipsnių pereinamąsias nuostatas. Šiuose straipsniuose nuorodos į įsigaliojimo datą turi būti suprantamos kaip 2009 m. sausio 1 d. arba perėjimo prie TFAS data, žiūrint kuri yra vėlesnė.

    47G

    Įmonė turi taikyti 13 straipsnio n punkto ir 25I straipsnio pataisas metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau. Jei įmonė pradeda taikyti 23-ąjį TAS ankstesniam laikotarpiui, šios pataisos irgi turi būti taikomos tam laikotarpiui.“

    A2   1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“110 straipsnio paskutinis sakinys išbraukiamas.

    A3   7-ojo TAS „Pinigų srautų ataskaitos“ 32 straipsnis keičiamas taip:

    „32

    Bendra per laikotarpį sumokėtų palūkanų suma atskleidžiama pinigų srautų ataskaitoje, nepaisant to, ar ji buvo pripažinta sąnaudomis pelno (nuostolių) ataskaitoje, ar kapitalizuota pagal 23-ąjį TAS „Skolinimosi išlaidos“.“

    A4   11-ojo TAS „Statybos sutartys“ 18 straipsnio paskutinis sakinys keičiamas taip:

    „18

    Išlaidoms, kurios gali būti priskirtos sutarčių veiklai apskritai ir konkrečioms sutartims, priskiriamos ir skolinimosi išlaidos.“

    A5   16-ojo TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ 23 straipsnis keičiamas taip:

    „23

    Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų savikaina yra piniginės kainos ekvivalentas pripažinimo dieną. Jei mokėjimas atidedamas laikui, kuris viršija įprastą kredito terminą, skirtumas tarp piniginės kainos ekvivalento ir bendros mokėjimo sumos pripažįstamas palūkanų sąnaudomis kredito laikotarpiu, išskyrus tuos atvejus, kai jis kapitalizuojamas pagal 23-ąjį TAS.“

    A6   38-ojo TAS „Nematerialusis turtas“ 32 straipsnis keičiamas taip:

    „32

    Jei mokėjimas už nematerialųjį turtą atidedamas laikui, kuris viršija įprastą kredito terminą, jo įsigijimo vertė yra piniginės kainos ekvivalentas. Skirtumas tarp šios sumos ir visų mokėjimų sumos pripažįstamas kaip palūkanų išlaidos per kredito laikotarpį, išskyrus tuos atvejus, kai jis kapitalizuotas pagal 23-ąjį TAS „Skolinimosi išlaidos“.“

    A7   TFAAK 1-ojo aiškinimo „Prisiimtų nutraukimo, atnaujinimo ir panašių įsipareigojimų pokyčiai“ 8 straipsnis keičiamas taip:

    „8

    Periodiškas diskonto padengimas yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip finansinės sąnaudos tuo metu, kai jis taikomas. Kapitalizavimas pagal 23-ąjį TAS neleidžiamas.“
    Top