VERTIMAS

Europos Sąjungos ir Centrinės Afrikos Respublikos

SUSITARIMAS

dėl Europos Sąjungos vadovaujamų pajėgų statuso Centrinės Afrikos Respublikoje

EUROPOS SĄJUNGA (toliau – ES),

viena Šalis,

ir

CENTRINĖS AFRIKOS RESPUBLIKA, toliau – priimančioji valstybė,

kita Šalis,

toliau – Šalys,

ATSIŽVELGDAMOS Į:

—	2007 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1778 (2007),

—	2007 m. spalio 15 d. Bendruosius veiksmus 2007/677/BUSP dėl Europos Sąjungos karinės operacijos Čado Respublikoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje (EUFOR Tchad/RCA),

—	tai, kad šis Susitarimas neturės poveikio Šalių teisėms ir pareigoms pagal tarptautinius susitarimus ir kitus tarptautinių teismų steigimo dokumentus, įskaitant Tarptautinio baudžiamojo teismo statutą,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Taikymo sritis ir sąvokos

1.   Šis Susitarimas taikomas Europos Sąjungos vadovaujamoms pajėgoms ir jų personalui.

2.   Šis Susitarimas taikomas tik priimančiosios valstybės teritorijoje.

3.   Šiame Susitarime:

a)	Europos Sąjungos vadovaujamos pajėgos (EUFOR) – ES kariniai štabai ir nacionaliniai kontingentai, prisidedantys prie operacijos, jų įranga ir transporto priemonės;

b)	operacija – karinės misijos parengimas, įsteigimas, vykdymas ir rėmimas pagal suteiktus įgaliojimus, susijusius su 2007 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Saugumo tarybos rezoliucija Nr. 1778 (2007);

c)	ES pajėgų vadas – operacijos veiksmų vadas;

d)	ES kariniai štabai – kariniai štabai ir jų junginiai, nepriklausomai nuo jų vietos, kurie yra pavaldūs ES kariniams vadams, vadovaujantiems karinei operacijai ar vykdantiems jos priežiūrą;

e)	nacionaliniai kontingentai – Europos Sąjungos valstybėms narėms ir kitoms operacijoje dalyvaujančioms valstybėms priklausantys vienetai ir junginiai;

f)

EUFOR personalas – EUFOR priskirtas civilinis ir karinis personalas, taip pat personalas, dislokuotas operacijai parengti, bei personalas, atliekantis su operacija susijusią siunčiančiosios valstybės ar ES institucijos misiją, esantis, jeigu šiame Susitarime nenumatyta kitaip, priimančiosios valstybės teritorijoje, išskyrus vietoje įdarbintą personalą bei tarptautinių komercinių rangovų įdarbintą personalą;

g)	vietoje įdarbintas personalas – priimančiosios valstybės pilietybę turintys arba nuolat joje gyvenantys personalo nariai;

h)	infrastruktūra – visos patalpos, būstai ir žemė, reikalingi EUFOR ir EUFOR personalui;

i)	siunčiančioji valstybė – valstybė, EUFOR suteikianti nacionalinį kontingentą.

2 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   EUFOR ir EUFOR personalas laikosi priimančiosios valstybės įstatymų ir kitų teisės aktų bei nesiima veiksmų ar veiklos, kurie nesuderinami su operacijos tikslais.

2.   EUFOR reguliariai informuoja priimančiosios valstybės Vyriausybę apie priimančiosios valstybės teritorijoje dislokuotų EUFOR personalo narių skaičių.

3 straipsnis

Identifikavimas

1.   EUFOR personalo nariai visą laiką turi nešiotis pasus ar karinius bilietus.

2.   EUFOR automobiliai, orlaiviai, laivai ir kitos transporto priemonės aiškiai paženklinamos EUFOR skiriamaisiais ženklais ir (arba) registracijos numeriais, apie kuriuos informuojamos atitinkamos priimančiosios valstybės institucijos.

3.   EUFOR turi teisę savo infrastruktūroje, automobiliuose ir kitose transporto priemonėse iškelti Europos Sąjungos vėliavą bei juos paženklinti kariniais skiriamaisiais ženklais, pavadinimais ir oficialiais simboliais. EUFOR personalo narių uniformos aiškiai paženklinamos EUFOR emblema. Nacionalines vėliavas ar operacijoje dalyvaujančių nacionalinių kontingentų skiriamuosius ženklus galima naudoti EUFOR infrastruktūroje, ant automobilių ir kitų transporto priemonių ES pajėgų vado sprendimu.

4 straipsnis

Sienų kirtimas ir judėjimas priimančiosios valstybės teritorijoje

1.   EUFOR personalo nariai atvyksta į priimančiosios valstybės teritoriją tik pateikę 3 straipsnio 1 dalyje numatytus dokumentus arba, jeigu atvykstama pirmą kartą, EUFOR išduotą asmeninį ar kolektyvinį judėjimo įsakymą. Jiems atvykstant į priimančiosios valstybės teritoriją, išvykstant iš jos ar esant joje netaikomos pasų ir vizų taisyklės, imigracinis tikrinimas ir muitinės tikrinimas.

2.   EUFOR personalo nariams netaikomos priimančiosios valstybės taisyklės dėl užsieniečių registravimo ir kontrolės, tačiau jiems nesuteikiama teisė nuolat būti ar gyventi priimančiosios valstybės teritorijoje.

3.   EUFOR priklausančiam turtui ir transporto priemonėms, atvykstančioms į priimančiosios valstybės teritoriją, kertančioms ją tranzitu ar išvykstančioms iš jos, turint tikslą paremti operaciją, netaikomas reikalavimas patekti inventoriaus aprašus ar kitus muitinės dokumentus bei neatliekamas jų patikrinimas.

4.   EUFOR personalo nariai priimančiosios valstybės teritorijoje gali vairuoti motorines transporto priemones ir naudoti orlaivius, jeigu jie atitinkamai turi galiojančius nacionalinius, tarptautinius ar karinius vairuotojo pažymėjimus ar piloto pažymėjimus.

5.   Šioje operacijoje priimančioji valstybė suteikia EUFOR ir EUFOR personalo nariams judėjimo laisvę ir laisvę keliauti jos teritorijoje, įskaitant jos oro erdvę.

6.   Šioje operacijoje EUFOR gali atlikti ginkluotės pratybas priimančiosios valstybės teritorijoje, įskaitant jos oro erdvę.

7.   Šioje operacijoje EUFOR gali naudotis viešaisiais keliais, tiltais, keltais ir oro uostais nemokėdamos muitų, rinkliavų, kelių mokesčių, mokesčių ir panašaus pobūdžio privalomųjų mokėjimų. EUFOR neatleidžiamos nuo pagrįstų privalomųjų mokėjimų už prašomas ir gaunamas paslaugas sąlygomis, kurios taikomos paslaugoms, teikiamoms priimančiosios valstybės karinėms pajėgoms.

5 straipsnis

Priimančiosios valstybės suteikiamos EUFOR privilegijos ir imunitetai

1.   EUFOR infrastruktūra turi neliečiamybę. Priimančiosios valstybės atstovai negali į ją įeiti be ES pajėgų vado sutikimo.

2.   EUFOR infrastruktūrai, joje esantiems baldams ir kitam turtui bei EUFOR transporto priemonėms negali būti taikoma krata, rekvizavimas, areštas ar sunaikinimas. Nepaisant to, ES pajėgų vadas gali leisti priimančiosios valstybės institucijoms atlikti kratą. Šiuo atveju ji atliekama dalyvaujant ES pajėgų vado atstovui.

3.   EUFOR, jų nuosavybei ir turtui, kur jie bebūtų ir kas juos turėtų, taikomas imunitetas nuo bet kokių teisinių procesinių veiksmų.

4.   EUFOR archyvai ir dokumentai turi neliečiamybę bet kuriuo metu, kur jie bebūtų.

5.   Oficiali EUFOR korespondencija turi neliečiamybę. Oficiali korespondencija – visa su operacija ir jos funkcijomis susijusi korespondencija.

6.   EUFOR ir jų tiekėjai bei rangovai, jei jie nėra priimančiosios valstybės nacionaliniai subjektai, atleidžiami nuo visų nacionalinių, regioninių ir komunalinių mokesčių ar panašaus pobūdžio privalomųjų mokėjimų už įsigytas ir importuojamas prekes, suteiktas paslaugas ir EUFOR naudojamą infrastruktūrą, jeigu visa tai skirta operacijos tikslams. EUFOR neatleidžiamos nuo mokesčių ar privalomųjų mokėjimų, mokamų už suteiktas paslaugas.

7.   Priimančioji valstybė leidžia įvežti prekes operacijos tikslams ir atleidžia nuo visų muitų, rinkliavų, kelių mokesčių, mokesčių ir panašaus pobūdžio privalomųjų mokėjimų, išskyrus mokesčius už sandėliavimą, pervežimą ir kitas suteiktas paslaugas.

6 straipsnis

Priimančiosios valstybės suteikiamos EUFOR personalo privilegijos ir imunitetai

1.   EUFOR personalo narių negalima suimti ar sulaikyti.

2.   EUFOR personalo narių dokumentai, korespondencija ir nuosavybė turi neliečiamybę, išskyrus tuos atvejus, kai taikomos pagal 6 dalį leidžiamos vykdymo priemonės.

3.   EUFOR personalo nariai bet kuriomis aplinkybėmis turi imunitetą priimančiosios valstybės baudžiamosios jurisdikcijos atžvilgiu.

EUFOR personalo narių imunitetą baudžiamosios jurisdikcijos atžvilgiu atitinkamais atvejais gali panaikinti siunčiančioji valstybė ar atitinkama ES institucija. Tokį panaikinimą visada būtina aiškiai apibrėžti.

4.   EUFOR personalo nariai turi imunitetą priimančiosios valstybės civilinės ir administracinės jurisdikcijos atžvilgiu dėl visko, kas jų pasakyta ar parašyta ir dėl visų veiksmų, padarytų atliekant oficialias funkcijas. Jeigu prieš EUFOR personalo narius pradedama civilinė byla priimančiosios valstybės teisme, apie tai nedelsiant pranešama ES pajėgų vadui ir siunčiančiosios valstybės kompetentingai institucijai ar ES institucijai. ES pajėgų vadas ir siunčiančiosios valstybės kompetentinga institucija ar ES institucija prieš teisminio bylos nagrinėjimo pradžią teismui patvirtina, kad atitinkamą veiksmą EUFOR personalo nariai padarė atlikdami savo oficialias funkcijas.

Jeigu veiksmas buvo padarytas atliekant oficialias funkcijas, teismo procesas nepradedamas ir taikomos 15 straipsnio nuostatos. Jeigu veiksmas buvo padarytas neatliekant oficialių funkcijų, galima tęsti teismo procesą. ES pajėgų vado ir siunčiančiosios valstybės kompetentingos institucijos ar ES institucijos patvirtinimas yra įpareigojantis priimančiosios valstybės jurisdikcijos atžvilgiu; jo negalima užginčyti.

EUFOR personalo narių pradėtas teismo procesas kliudo jiems remtis imunitetu jurisdikcijos atžvilgiu dėl priešieškinio, tiesiogiai susijusio su pagrindiniu ieškiniu.

5.   EUFOR personalo nariai nėra įpareigoti duoti liudytojo parodymus.

6.   EUFOR personalo nariams negalima taikyti jokių vykdymo priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai jiems iškeliama su jų oficialiomis funkcijomis nesusijusi civilinė byla. Kai ES pajėgų vadas patvirtina, kad EUFOR personalo narių nuosavybė yra reikalinga jų oficialioms funkcijoms atlikti, ji negali būti konfiskuojama vykdant teismo sprendimą, nuosprendį ar nutartį. Civilinėse bylose netaikomi jokie apribojimai EUFOR personalo narių asmens laisvei ar kitos suvaržymo priemonės.

7.   Tai, kad EUFOR personalo nariai turi imunitetą priimančiosios valstybės jurisdikcijos atžvilgiu, nereiškia, kad atitinkamos siunčiančiosios valstybės jiems neturi jurisdikcijos.

8.   EUFOR personalo nariams netaikomos priimančiojoje valstybėje galiojančios socialinės apsaugos nuostatos už paslaugas, kurias jie suteikė EUFOR.

9.   EUFOR personalo narių tarnybinės pajamos ir atlyginimai, kuriuos jiems moka EUFOR arba siunčiančiosios valstybės, bei pajamos, gaunamos ne priimančiojoje valstybėje, neapmokestinamos priimančiosios valstybės mokesčiais.

10.   EUFOR personalas moka muitus, mokesčius ir susijusius privalomuosius mokėjimus už asmeniniam naudojimui skirtus daiktus, išskyrus tuos, kuriuos jis jau yra įsigijęs atvykdamas į priimančiosios valstybės teritoriją, ir būtiniausius daiktus. Jis neatleidžiamas nuo mokesčių už asmeniniam naudojimui skirtų daiktų sandėliavimo, pervežimo ir panašias paslaugas.

EUFOR personalo narių asmeninis bagažas netikrinamas, išskyrus atvejus, kai yra rimtų priežasčių manyti, kad jame yra daiktų arba turto, kurie nėra skirti EUFOR personalo narių asmeninam naudojimui, arba daiktų, kuriuos įvežti ar išvežti draudžiama įstatymu arba kuriuos įvežant ar išvežant atliekamas patikrinimas pagal priimančiosios valstybės karantino taisykles. Toks patikrinimas atliekamas tik dalyvaujant atitinkamam EUFOR personalo nariui arba EUFOR įgaliotajam atstovui.

7 straipsnis

Vietoje įdarbintas personalas

Vietoje įdarbintas personalas naudojasi privilegijomis ir imunitetais tik tiek, kiek tai leidžia priimančioji valstybė. Tačiau priimančioji valstybė naudojasi jurisdikcija to personalo nario atžvilgiu pernelyg nekliudydama vykdyti operacijos funkcijas.

8 straipsnis

Baudžiamoji jurisdikcija

Siunčiančiosios valstybės kompetentingos institucijos turi teisę priimančiosios valstybės teritorijoje pagal atitinkamą siunčiančiosios valstybės teisę viso EUFOR personalo atžvilgiu naudotis baudžiamąja jurisdikcija ir taikyti drausmines priemones, suteiktas pagal siunčiančiosios valstybės teisę.

9 straipsnis

Uniforma ir ginklai

1.   Uniformos nešiojimas reglamentuojamas ES pajėgų vado priimtose taisyklėse.

2.   EUFOR karinio personalo nariai gali nešiotis ginklus ir amuniciją, jeigu jie yra įgalioti tai daryti pagal jiems duotus nurodymus.

10 straipsnis

Priimančiosios valstybės parama ir sutarčių sudarymas

1.   Priimančioji valstybė sutinka padėti EUFOR surasti tinkamą infrastruktūrą, jei to buvo paprašyta.

2.   Priimančioji valstybė, kiek jai leidžia galimybės, nemokamai suteikia jai priklausančią infrastruktūrą, jeigu šios infrastruktūros reikia EUFOR administracinės ir operatyvinės veiklos vykdymui. Privatiems juridiniams asmenims priklausančios infrastruktūros atveju priimančioji valstybė įsipareigoja EUFOR sąskaita remti jos paieškos ir galimybės ja naudotis sudarymo pastangas.

3.   Atsižvelgdama į turimas priemones ir galimybes priimančioji valstybė padeda rengti, įsteigti, vykdyti ir remti operaciją. Priimančiosios valstybės pagalba ir parama operacijai teikiama tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir priimančiosios valstybės ginkluotosioms pajėgoms teikiama pagalba ir parama.

4.   Priimančiojoje valstybėje EUFOR sudarytoms sutartims taikytina teisė nustatoma sutartimi.

5.   Sutartyje galima numatyti, kad 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyta ginčų sprendimo tvarka taikoma ginčams, kylantiems dėl sutarties taikymo.

6.   Priimančioji valstybė sudaro palankias sąlygas sutarčių, kurias operacijos tikslais EUFOR sudaro su komerciniais subjektais, įgyvendinimui.

11 straipsnis

Infrastruktūros keitimas

1.   EUFOR turi teisę statyti, keisti infrastruktūrą arba daryti kitus jos pakeitimus, jei to prašoma dėl jų operacijų vykdymo.

2.   Priimančioji valstybė nereikalauja iš EUFOR jokios kompensacijos už tokias statybas ar keitimus.

12 straipsnis

EUFOR personalo narių mirties atvejai

1.   ES pajėgų vadas turi teisę pasirūpinti visais reikalingais formalumais dėl EUFOR personalo nario palaikų ir asmeninės velionio nuosavybės pargabenimo į tėvynę bei tai sutvarkyti.

2.   EUFOR nario mirties atveju autopsija atliekama tik gavus atitinkamos valstybės sutikimą arba dalyvaujant EUFOR ir (arba) atitinkamos valstybės atstovui.

3.   Priimančioji valstybė ir EUFOR visapusiškai bendradarbiauja siekdamos kuo anksčiau pargabenti EUFOR personalo nario palaikus į tėvynę.

13 straipsnis

EUFOR saugumas ir karo policija

1.   Priimančioji valstybė imasi visų tinkamų priemonių, kad užtikrintų EUFOR ir EUFOR personalo saugumą ir apsaugą.

2.   EUFOR įgaliotos imtis reikiamų priemonių, kad apsaugotų savo infrastruktūrą, įskaitant mokymui skirtą infrastruktūrą, nuo užpuolimo ar įsibrovimo iš išorės.

3.   Tvarkos palaikymui EUFOR infrastruktūroje ES pajėgų vadas gali įsteigti karo policijos padalinį.

4.   Karo policijos padalinys, konsultuodamasis ir bendradarbiaudamas su priimančiosios valstybės karo policija arba policija, gali veikti ir už infrastruktūros ribų, kad būtų užtikrintas tvarkos ir EUFOR personalo drausmės palaikymas.

14 straipsnis

Ryšiai

1.   EUFOR gali įrengti ir naudotis radijo dažnių siuntimo ir priėmimo stotimis bei palydovinėmis sistemomis. Siekdamos išvengti konfliktų dėl atitinkamų dažnių naudojimo, jos bendradarbiauja su priimančiosios valstybės kompetentingomis institucijomis. Priimančioji valstybė suteikia nemokamą prieigą prie dažnių spektro.

2.   EUFOR operacijos tikslais turi teisę be jokių apribojimų naudotis radijo (įskaitant palydovinį, mobilųjį ir portatyvinį radiją), telefono, telegrafo ir faksimiliniu ryšiu bei kitomis priemonėmis, taip pat teisę sumontuoti įrangą, būtiną tokių ryšių palaikymui EUFOR infrastruktūroje arba tarp EUFOR infrastruktūrų, įskaitant kabelių ir antžeminių linijų tiesimą.

3.   Joms priklausančioje infrastruktūroje EUFOR turi teisę pasirūpinti būtinomis priemonėmis dėl pašto, adresuoto EUFOR ir (arba) EUFOR personalui ir kurį siunčia EUFOR ir (arba) EUFOR personalas, perdavimo, bendradarbiaujant su priimančiosios valstybės kompetentingomis institucijomis, jei ES pajėgų vadas mano, kad tai būtina.

15 straipsnis

Ieškiniai mirties, sužalojimo, patirtos žalos ar praradimo atveju

1.   EUFOR ir EUFOR personalas neatsako už žalą civilių gyventojų arba valdžios turtui, arba už tokio turto praradimą, jei tai buvo neišvengiama dėl operatyvinės veiklos arba jei tai atsitiko dėl veiklos, susijusios su visuomenės neramumais ar EUFOR apsauga.

2.   Siekiant taikiai išspręsti ginčą, ieškiniai dėl žalos civilių gyventojų arba valdžios turtui, arba dėl tokio turto praradimo, kurie nepatenka į 1 dalies taikymo sritį, taip pat ieškiniai asmenų mirties arba sužalojimo atveju, arba dėl žalos EUFOR turtui arba dėl tokio turto praradimo, persiunčiami EUFOR per priimančiosios valstybės kompetentingas institucijas, jei tai yra priimančiosios valstybės fizinių ar juridinių asmenų iškelti ieškiniai, arba priimančiosios valstybės kompetentingoms institucijoms, jei tai yra ieškiniai, kuriuos iškėlė EUFOR.

3.   Nepavykus ginčo išspręsti taikiai, ieškinys perduodamas ieškinių nagrinėjimo komisijai, kurią vienodu pagrindu sudaro EUFOR ir priimančiosios valstybės atstovai. Ginčas išsprendžiamas bendru susitarimu.

4.   Tuo atveju, jei ieškinių nagrinėjimo komisija ginčo negali išspręsti:

a)	ginčą dėl ieškinių iki ne daugiau kaip 40 000 EUR diplomatinėmis priemonėmis sprendžia priimančioji valstybė ir ES atstovai;

b)	ginčas dėl ieškinių, viršijančių a punkte nurodytą sumą, perduodamas arbitražui, kurio sprendimai yra privalomi.

5.   Arbitražą sudaro trys arbitrai, kurių vieną skiria priimančioji valstybė narė, antrą – EUFOR, o trečią – bendrai priimančioji valstybė ir EUFOR. Tais atvejais, kai viena iš Šalių nepaskiria arbitro per dviejų mėnesių laikotarpį, arba kai priimančioji valstybė ir EUFOR negali susitarti dėl trečiojo arbitro paskyrimo, tą arbitrą skiria Europos Bendrijų Teisingumo Teismo pirmininkas.

6.   EUFOR ir priimančiosios valstybės administracinės institucijos sudaro administracinį susitarimą siekdamos nustatyti ieškinių nagrinėjimo komisijos ir arbitražo įgaliojimus, šiose institucijose taikytiną tvarką ir ieškinių padavimo sąlygas.

16 straipsnis

Ryšių palaikymas ir ginčai

1.   Visus klausimus, kylančius dėl šio Susitarimo taikymo, bendrai svarsto EUFOR atstovai ir priimančiosios valstybės kompetentingos institucijos.

2.   Nepavykus iš anksto susitarti, ginčus dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo vien tik diplomatinėmis priemonėmis tarpusavyje sprendžia priimančioji valstybė ir ES atstovai.

17 straipsnis

Kitos nuostatos

1.   Šiame Susitarime darant nuorodą į EUFOR ir EUFOR personalo privilegijas, imunitetus ir teises, priimančiosios valstybės Vyriausybė yra atsakinga už jų įgyvendinimą ir vykdymą atitinkamų priimančiosios valstybės vietos valdžios institucijų vardu.

2.   Nė viena šio Susitarimo nuostata nesiekiama arba negali būti aiškinama kaip leidžianti nukrypti nuo teisių, kurios gali būti suteiktos ES valstybei narei arba bet kuriai kitai valstybei, prisidedančiai prie EUFOR pagal kitus susitarimus.

18 straipsnis

Įgyvendinimo susitarimai

Taikant šį Susitarimą, operatyvinius, administracinius ir techninius klausimus galima reglamentuoti atskirais susitarimais, sudarytinais tarp ES pajėgų vado ir priimančiosios valstybės administracinės valdžios institucijų.

19 straipsnis

Įsigaliojimas ir nutraukimas

1.   Šis Susitarimas įsigalioja jo pasirašymo dieną ir galioja iki paskutiniojo EUFOR dalinio arba paskutiniųjų EUFOR personalo narių išvykimo, apie kurį praneša EUFOR.

2.   Nepaisant 1 dalies, laikoma, kad 4 straipsnio 7 dalyje, 5 straipsnio 1–3, 6 ir 7 dalyse, 6 straipsnio 1, 3, 4, 6 ir 8–10 dalyse, 10 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnyje, 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 15 straipsnyje išdėstytos nuostatos taikomos nuo pirmųjų EUFOR personalo narių dislokavimo datos, jeigu pastaroji data yra ankstesnė už šio Susitarimo įsigaliojimo datą.

3.   Šis Susitarimas gali būti keičiamas rašytiniu Šalių susitarimu.

4.   Šio Susitarimo nutraukimas neturi įtakos teisėms ar pareigoms, atsirandantiems vykdant šį Susitarimą iki tokio nutraukimo.