—

visiškai ar iš dalies panaikinti 2018 m. kovo 21 d. Europos Komisijos sprendimą dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (AT.40136 – Kondensatoriai);

—

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti 2018 m. kovo 21 d. Europos Komisijos sprendimo 2 straipsnio g punktą;

—

nepatenkinus pirmųjų dviejų reikalavimų, sumažinti ieškovei pagal 2018 m. kovo 21 d. Europos Komisijos sprendimo 2 straipsnio g punktą skirtą baudą, įgyvendinant savo neribotą jurisdikciją pagal SESV 261 straipsnį ir Reglamento 1/2003 31 straipsnį;

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su teisės būti išklausytam ir Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio pažeidimu.

Ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė jos teisę būti išklausytai, nes neleido susipažinti su visais bylos dokumentais, kuriais ši rėmėsi ginčijamame sprendime; nepateikė visų galimai išteisinančių įrodymų; pateikė ne pranešimą apie papildomus kaltinimus, kuriame būtų ištaisyti pradinio pranešimo apie kaltinimus trūkumai, bet raštą, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės, ir neleido tinkamai susipažinti su susitikimų su kitomis šalimis protokolais.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Komisija nepateikė tikslių ir nuoseklių pažeidimo, kuris turėtų poveikį EEE per visą tariamo pažeidimo laikotarpį, įrodymų.

Be to, Komisija nepateikė tikslių ir nuoseklių įrodymų dėl pažeidimo, turinčio poveikį EEE per visą tariamo pažeidimo laikotarpį, visų pirma apie ECC susitikimus (1998-2003) ir trišalius bei daugiašalius susitikimus ir jų poveikį EEE nuo 2009 m. iki 2012 m.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad nepakako įrodymų dėl vieno tęstinio pažeidimo.

Ieškovės teigimu, Komisija neįrodė, kad padarytas vienas tęstinis pažeidimas, apimantis visų tipų įtariamus susitikimus dėl visų aliuminio elektrolitinių kondensatorių ir visų tantalo elektrolitinių kondensatorių keturiolikos metų laikotarpiu ir turintis poveikį EEE, nes pakankamai nenustatė, jog buvo bendras planas siekti vieno antikonkurencinio ekonominio tikslo ir neįrodė papildomumo ryšio tarp skirtingų susitikimų.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad nebuvo pažeidimo dėl tikslo.

Komisija tariamai taip pat nenustatė, kad antikonkurencinis elgesys buvo pažeidimas dėl tikslo, nes įtariamas keitimasis informacija susitikimų ir kontaktų metu apie būsimą kainą ir tiekimą, reikšmingas pardavimams EEE, buvo atsitiktinis ir labai ribotos apimties.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas, susijęs su Komisijos kompetencijos nebuvimu.

Be to, Komisija neteisingai prisiėmė jurisdikciją dėl įtariamo pažeidimo, nes nepateikė pakankamų įrodymų, siejančių įtariamą pažeidimą su EEE. Komisija neatsižvelgė į įrodymus, kad jokie dvišaliai ar trišaliai kontaktai iš esmės neturėjo poveikio pardavimams EEE, nes pagrindinis dėmesys šiais kontaktais teiktas ne Europos klientams. Komisija neįrodė savo teiginių, kad Japonijos kondensatorių gamintojai dalyvavo susitikimuose, turėdami tikslą sumažinti konkurenciją EEE.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas, susijęs su Reglamento Nr. 1/2003 ( 1 ) 23 straipsnio 2 ir 3 dalių, Komisijos baudų skyrimo gairių ( 2 ) ir baudų nustatymo pagrindinių principų, visų pirma vienodo požiūrio ir proporcingumo principų, pažeidimu.

Galiausiai ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalis, Komisijos baudų skyrimo gaires ir pagrindinius baudų nustatymo principus, visų pirma vienodo požiūrio ir proporcingumo principus, nes nagrinėjo neproporcingos vertės pardavimus ir neatsižvelgė į tai, kad įtariamas pažeidimas menkai susijęs su EEE.