1.

Ar direktyvos ( 1 ) 20 straipsnio 1–3 dalys turi būti aiškinamos taip, kad jose išsamiai reglamentuoti atvejai, kuriais materialinės priėmimo sąlygos gali būti apribotos arba panaikintos, o gal remiantis 20 straipsnio 4 ir 5 dalimis galima teigti, kad teisė į šias sąlygas gali būti atimta ir kaip sankcija už sunkius apgyvendinimo centrų taisyklių pažeidimus ir akivaizdžiai agresyvų elgesį?

2.

Ar 20 straipsnio 5 ir 6 dalys turi būti aiškinamos taip, kad valstybės narės prieš priimdamos sprendimą dėl materialinių priėmimo sąlygų apribojimo ar panaikinimo arba dėl sankcijų ir pagal šiuos sprendimus privalo nustatyti priemones, reikalingas teisei į orumo nežeminantį gyvenimo lygį teisės atėmimo laikotarpiu užtikrinti, o gal šių nuostatų gali būti laikomasi taikant sistemą, pagal kurią – priėmus sprendimą apriboti arba panaikinti materialines priėmimo sąlygas – tikrinama, ar asmeniui, kuriam toks sprendimas skirtas, užtikrinamas orumo nežeminantis gyvenimo lygis, ir prireikus tuo metu imamasi korekcinių priemonių?

3.

Ar 20 straipsnio 4–6 dalys, siejamos su direktyvos 14, 21, 22, 23 ir 24 straipsniais ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1, 3, 4 ir 24 straipsniais, turi būti aiškinamos taip, kad nepilnamečiui, visų pirma nelydimam nepilnamečiui, gali ar negali būti taikoma priemonė arba sankcija laikinai (arba galutinai) atimti teisę į materialines priėmimo sąlygas?