Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62013CA0472

    Byla C-472/13: 2015 m. vasario 26 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Bayerisches Verwaltungsgerict München (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Andre Lawrence Shepherd/Bundesrepublik Deutschland (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė — Prieglobstis — Direktyva 2004/83/EB — 9 straipsnio 2 dalies b, c ir e punktai — Būtiniausi trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės pripažinimo pabėgėliais standartai — Pripažinimo pabėgėliu sąlygos — Persekiojimo veiksmai — Baudžiamosios sankcijos Jungtinių Valstijų ginkluotųjų pajėgų nariui dėl atsisakymo atlikti karo tarnybą Irake)

    OL C 138, 2015 4 27, p. 7–8 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    27.4.2015   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 138/7


    2015 m. vasario 26 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Bayerisches Verwaltungsgerict München (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Andre Lawrence Shepherd/Bundesrepublik Deutschland

    (Byla C-472/13) (1)

    ((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė - Prieglobstis - Direktyva 2004/83/EB - 9 straipsnio 2 dalies b, c ir e punktai - Būtiniausi trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės pripažinimo pabėgėliais standartai - Pripažinimo pabėgėliu sąlygos - Persekiojimo veiksmai - Baudžiamosios sankcijos Jungtinių Valstijų ginkluotųjų pajėgų nariui dėl atsisakymo atlikti karo tarnybą Irake))

    (2015/C 138/08)

    Proceso kalba: vokiečių

    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

    Bayerisches Verwaltungsgerict München

    Šalys pagrindinėje byloje

    Ieškovas: Andre Lawrence Shepherd

    Atsakovė: Bundesrepublik Deutschland

    Rezoliucinė dalis

    1.

    2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 9 straipsnio 2 dalies e punkto nuostatas reikia aiškinti taip, kad:

    jos apima visą karinį personalą, įskaitant logistikos srities ar pagalbinius darbuotojus;

    jos susijusios su atveju, kai per tam tikrą konfliktą pats karo tarnybos atlikimas reikštų karo nusikaltimų vykdymą, įskaitant situacijas, kai pabėgėlio statuso prašytojas tik netiesiogiai dalyvauja darant tokius nusikaltimus, jei pagrįstai tikėtina, jog vykdydamas savo pareigas jis suteikia būtiną pagalbą juos rengiant ar darant;

    jos susijusios ne tik su atvejais, kai nustatyta, kad jau buvo padaryti karo nusikaltimai ar kad jie galėtų patekti į Tarptautinio Baudžiamojo Teismo jurisdikciją, bet ir su atvejais, kai pabėgėlio statuso prašytojas gali įrodyti, jog labai tikėtina, kad tokie nusikaltimai bus daromi;

    faktų įvertinimas, kurį kontroliuojant teismui privalo atlikti tik nacionalinės valdžios institucijos, siekiant kvalifikuoti su nagrinėjama tarnyba susijusią situaciją turi būti grindžiamas įrodymų visuma, kuri, atsižvelgiant į visas nagrinėjamas aplinkybes, be kita ko, reikšmingus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo momentu, taip pat į prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes – patvirtintų, kad tarnybos atveju tikėtina, jog bus daromi nurodyti karo nusikaltimai;

    vertinime, kurį turi atlikti nacionalinės valdžios institucijos, reikia atsižvelgti į tai, kad karinės operacijos buvo vykdomos remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos mandatu ar tarptautinės bendruomenės konsensusu ir kad operacijas vykdanti valstybė ar valstybės persekioja už karo nusikaltimus, ir

    atsisakymas atlikti karo tarnybą turi būti vienintelis būdas, leidžiantis pabėgėlio statuso prašytojui išvengti dalyvavimo nurodytuose karo nusikaltimuose, todėl, jei jis nepasinaudojo atsisakymo tarnauti kariuomenėje dėl įsitikinimų procedūra, apsauga pagal Direktyvos 2004/83 9 straipsnio 2 dalies e punktą nesuteikiama, nebent tas prašytojas įrodo, kad konkrečioje situacijoje jis neturėjo galimybės pasinaudoti tokio pobūdžio procedūra.

    2.

    Direktyvos 2004/83/EB 9 straipsnio 2 dalies b ir c punktų nuostatas reikia aiškinti taip, kad esant tokioms aplinkybėms, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, neatrodo, jog priemonės, kurios taikomos kariui dėl atsisakymo atlikti karo tarnybą, pavyzdžiui, laisvės atėmimo bausmės skyrimas ar pašalinimas iš kariuomenės, gali būti laikomos (atsižvelgiant į tai, kad atitinkama valstybė įgyvendina teisę turėti ginkluotąsias pajėgas) šiuo požiūriu neproporcingomis ar diskriminuojančiomis, kad jas būtų galima priskirti prie šiose nuostatose nurodytų persekiojimo veiksmų. Tačiau tai turi patikrinti nacionalinės valdžios institucijos.


    (1)  OL C 336, 2013 11 16.


    Top