This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62008CN0512
Case C-512/08: Action brought on 25 November 2008 — Commission of the European Communities v French Republic
Byla C-512/08 2008 m. lapkričio 25 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Prancūzijos Respubliką
Byla C-512/08 2008 m. lapkričio 25 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Prancūzijos Respubliką
OL C 44, 2009 2 21, p. 29–29
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
21.2.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 44/29 |
2008 m. lapkričio 25 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Prancūzijos Respubliką
(Byla C-512/08)
(2009/C 44/48)
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama G. Rozet ir E. Traversa
Atsakovė: Prancūzijos Respublika
Ieškovės reikalavimai
— |
Pripažinti, kad
Prancūzijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 49 straipsnį. |
— |
Priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Pagrįsdama ieškinį Komisija nurodo du pagrindus.
Pirma, Komisija ginčija atsakovės nustatytą reikalavimą gauti išankstinį leidimą tam, kad būtų kompensuota už tam tikras ne stacionarinio gydymo paslaugas kitoje valstybėje narėje. Nors šio reikalavimo taikymas stacionarinio gydymo paslaugoms gali būti pateisintas poreikiu užtikrinti pakankamą ir nuolatinį puokštės kokybiškų stacionarinių paslaugų prieinamumą ir su tuo susijusių išlaidų valdymu, jis yra neproporcingas ne stacionarinėms paslaugoms. Galimą finansinį išankstinio leidimo panaikinimo poveikį sumažina keli veiksniai, kaip antai galimybė valstybėms narėms nustatyti apdraustiesiems kompensuojamąsias išlaidas arba nediskriminacines ir asmenų judėjimo laisvės nepažeidžiančias nacionalines sąlygas tokioms paslaugoms teikti.
Antra, Prancūzijos teisėje Komisija pasigenda nuostatos, kuri numatytų galimybę Prancūzijos socialiniu draudimu apdraustajam pacientui gauti papildomą kompensaciją, kai įvykdytos 2001 m. liepos 12 d. Sprendimo Vanbraekel ir kt. (C-368/98) 53 punkte numatytos sąlygos, t. y. sumos, kurią jis turėtų teisę gauti, jei stacionarinio gydymo paslaugos jam būtų suteiktos jo draudimo valstybėje narėje, atžvilgiu susidarančio skirtumo kompensaciją. Todėl šiuo socialiniu draudimu apdrausti pacientai negali visiškai pasinaudoti jiems EB 49 straipsniu suteiktomis teisėmis, kaip jas išaiškino Teisingumo Teismas.