Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52015IP0212

    2015 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento rezoliucija „Svazilandas: žmogaus teisių aktyvistų Thulani Maseko ir Bheki Makhubu atvejis“ (2015/2712(RSP))

    OL C 353, 2016 9 27, p. 55–58 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    27.9.2016   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 353/55


    P8_TA(2015)0212

    Svazilandas: žmogaus teisių aktyvistų Thulani Maseko ir Bheki Makhubu atvejis

    2015 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento rezoliucija „Svazilandas: žmogaus teisių aktyvistų Thulani Maseko ir Bheki Makhubu atvejis“ (2015/2712(RSP))

    (2016/C 353/11)

    Europos Parlamentas,

    atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

    atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

    atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

    atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

    atsižvelgdamas į 2000 m. priimtą Svazilando Darbo santykių įstatymą (su pakeitimais),

    atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Svazilandui parengtą Deramo darbo šalyje programą,

    atsižvelgdamas į Svazilando visuotinį periodinį vertinimą (UPR), atliktą 2011 m. spalio 4 d. JT žmogaus teisių tarybos posėdyje,

    atsižvelgdamas į ES bendrąją lengvatų sistemą (BLS), kurią 2012 m. spalio 31 d. patvirtino Parlamentas,

    atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 6 d. ES pareiškimą 103-iojoje Tarptautinės darbo konferencijos sesijoje Ženevoje,

    atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 30 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai spaudos atstovo pareiškimą dėl nuosprendžių žurnalo „The Nation“ redaktoriui Bheki Makhubu ir žmogaus teisių teisininkui Thulani Maseko,

    atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos (ACHPR) rezoliuciją Nr. 286 dėl saviraiškos laisvės Svazilando Karalystėje,

    atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 1 d. ES vietos lygmens pareiškimą dėl neseniai įvykdyto žurnalo „The Nation“ redaktoriaus Bheki Makhubu ir žmogaus teisių teisininko Thulani Maseko suėmimo ir tolesnio kalinimo,

    atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 28 d. paskelbtą ACHPR specialiojo pranešėjo saviraiškos laisvės ir laisvės gauti informaciją Afrikoje klausimais pareiškimą spaudai dėl Thulani Rudolfo Maseko ir Bheki Makhubu suėmimo,

    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

    A.

    kadangi Svazilandas yra absoliutinė monarchija, valdoma Karaliaus Mswati III, kuris 1973 m. paskelbė jau 41 metų galiojančią nepaprastąją padėtį ir turi absoliučią valdžią vyriausybės, parlamento ir teisminių institucijų atžvilgiu ir kuriam valdant labai smarkiai pablogėjo žmogaus teisių padėtis ir gyvenimo lygis bei padaugėjo nuolat skurstančių, o pagarba teisinės valstybės principams sumažėjo (taip galima visų pirma spręsti iš to, kad panaikintos politinės partijos); kadangi darbuotojų pagrindinių teisių pažeidimai tapo sisteminiais ir kadangi per pastarąjį dešimtmetį Svazilando vyriausybė pažeidinėjo profesinių sąjungų ir žmogaus teises bei nepaisė TDO veiksmų dėl TDO konvencijos Nr. 87 taikymo;

    B.

    kadangi 2014 m. kovo 17 d. buvo suimtas Thulani Maseko, Svazilando profesinių sąjungų kongresui dirbantis teisininkas, parašęs straipsnį, kuriame kritikavo Svazilando teismų sistemos nepriklausomumo stoką; kadangi, paskelbus įkalinimo sąlygas kritikuojantį laišką iš kalėjimo, 2015 m. kovo 19 d. Thulani Maseko, nedalyvaujant advokatui, buvo atvesdintas į kalėjimo drausminio komiteto posėdį, po kurio buvo jėga perkeltas į vienutę; kadangi, nors Thulani Maseko užginčijo šį sprendimą, iki šiol nenustatyta jo bylos nagrinėjimo Aukštajame teisme data;

    C.

    kadangi laikraščio „The Nation“, laikomo šalies vieninteliu nepriklausomu laikraščiu, straipsnių autorius ir redaktorius Bheki Makhubu buvo suimtas apkaltinus jį teisminių institucijų papiktinimu ir nepagarba teismui, kai buvo paskelbtas teismų sistemą kritikuojantis straipsnis;

    D.

    kadangi 2014 m. liepos 17 d. Thulani Maseko ir Bheki Makhubu buvo Svazilando aukštojo teismo pripažinti kaltais už nepagarbą teismui ir nuteisti kalėti dvejus metus, o tai neproporcingas sprendimas, palyginti su panašiais atvejais taikyta bausme – 30 dienų laisvės atėmimo, suteikiant galimybę vietoj to sumokėti baudą; kadangi teismo procesui pirmininkavęs teisėjas Mpendulo Simelane buvo paminėtas viename iš Thulani Maseko laikraštyje paskelbtų straipsnių ir kadangi tai yra aiškus interesų konfliktas ir kliūtis teisingam bylos nagrinėjimui;

    E.

    kadangi kritišką nuomonę reiškiančių asmenų teisminis persekiojimas Svazilande neapsiriboja Thulani Maseko ir Bheki Makhubu atvejais, bet yra nerimą kelianti tendencija apriboti saviraiškos laisvę šalyje, kurioje saviraiškos laisvė ir laisvė gauti informaciją apribojama 32 teisės aktais ir kurioje nuo 1973 m. uždraustos politinės partijos;

    F.

    kadangi Svazilando valdžios institucijos ne tik naudoja ją kritikuojančių asmenų kaltinimus nepagarba teismui, bet ir aktyviai taiko 2008 m. Kovos su terorizmu įstatymą (STA) ir 1938 m. Kurstomosios ir ardomosios veiklos įstatymą (SSAA) tam, kad įbaugintų aktyvistus ir suvaržytų naudojimąsi teise į saviraiškos laisvę, laisvę jungtis į asociacijas ir taikių susirinkimų laisvę, be to, kadangi valdžios institucijos 2014 m. rugsėjo mėn. taip pat pradėjo teismo procesą prieš Thulani Maseko pagal SSAA, remdamosi dar 2009 m. jam iškeltu kaltinimu kurstomąja veikla; kadangi tarptautinės organizacijos pasmerkė STA nuostatas kaip dėl įvairių priežasčių nesuderinamas su Svazilando įsipareigojimais žmogaus teisių srityje;

    G.

    kadangi 2014 m. balandžio mėn. septyni asmenys buvo suimti ir apkaltinti teroristine veikla vien dėl to, kad dėvėjo politinio turinio marškinėlius; kadangi 2014 m. rugpjūčio 7 d. parlamento posėdyje Svazilando Ministras Pirmininkas Barnabas Sibusiso Dlamini pareiškė, kad du profesinių sąjungų vadovus, kurie dalyvavo Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime Vašingtone, derėtų pasmaugti už vyriausybės kritiką ir kad tik pripažintoms profesinėms sąjungoms turėtų būti leidžiama švęsti Gegužės 1–osios šventę;

    H.

    kadangi 2014 m. spalio 8 d. Svazilando darbo ir socialinės apsaugos ministrė Winnie Magagula nedelsiant taikomu sprendimu sustabdė visų federacijų veiklą, paleisdama Svazilando profesinių sąjungų kongresą (TUCOSWA), Jungtines Svazilando profesines sąjungas (ATUSWA), Svazilando darbdavių federaciją ir prekybos rūmus (FSE&CC) ir keletą kitų teisės aktais nustatytų subjektų, be to, kadangi Svazilando vyriausybės ratifikuotos TDO konvencijos Nr. 87 dėl asociacijų laisvės 5 straipsnyje pripažįstama darbuotojų organizacijų teisė savo nuožiūra prisijungti prie federacijų ir konfederacijų;

    I.

    kadangi Svazilando vyriausybė visiškai nepaisė tarptautinio profesinių sąjungų judėjimo rekomendacijų ir ne kartą išsakytų raginimų gerbti tarptautinių konvencijų, kurias ratifikavo Svazilandas, ypač TDO konvencijos Nr. 87, garantuojamas teises, bet visiškai sustabdė darbuotojų teisę laisvai burtis į asociacijas ir vykdyti profesinių sąjungų veiklą;

    J.

    kadangi po Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos 2015 m. gegužės 14–16 d. organizuotos faktų nustatymo misijos į Svazilandą siekiant įvertinti pažangą asociacijų laisvės srityje ir aplankyti politinius ir žmogaus teisių aktyvistus Svazilando profesinių sąjungų kongresas (TUCOSWA) galiausiai vėl buvo įregistruotas; kadangi, nepaisant to, valdžios institucijos nepateikė jokių garantijų, jog jos nesikiš į profesinių sąjungų valdymą ir organizavimą, o policija kaip tik pasirodė profesinių sąjungų susitikimuose;

    K.

    kadangi 2014 m. liepos 15 d. ES užbaigė derybas su PAVB EPS grupe (įskaitant Svazilandą) dėl ekonominės partnerystės susitarimo (EPS), kurį numatyta pateikti Europos Parlamentui tvirtinti 2015 m. antrąjį pusmetį;

    L.

    kadangi 2014 m. lapkričio mėn. po to, kai Svazilando vyriausybė nesiėmė reformų, kurias ši šalis savanoriškai įsipareigojo vykdyti 2013 m., įskaitant įsipareigojimą panaikinti asociacijų, susirinkimų ir žodžio laisvės apribojimus, pvz., paleisti kalinamus T. Maseko ir B. Makhubu, ir nepakeitė Kovos su terorizmu įstatymo, Viešosios tvarkos įstatymo ir Darbo santykių įstatymo, Svazilandas neteko savo lengvatinės prekybos susitarimo su JAV pagal Afrikos šalių augimo ir galimybių įstatymą (AGOA);

    M.

    kadangi iš 11-ojo Europos plėtros fondo (EPF) ES nacionalinei orientacinei programai 2014–2020 m. laikotarpiui skyrė 62 milijonus eurų, o šios programos prioritetai, be kita ko, yra skatinti gerą valdymą, skaidrumą, atskaitomybę, teismų nepriklausomumą, teisinę valstybę ir saugumo stiprinimą;

    1.

    ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti T. Maseko ir B. Makhubu, kadangi jų įkalinimas tiesiogiai susijęs su teisėtu jų naudojimusi teise į žodžio ir nuomonės laisvę; taip pat ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus sąžinės kalinius ir politinius kalinius, įskaitant Liaudies demokratinio judėjimo pirmininką Mario Masuku ir Svazilando jaunimo kongreso generalinį sekretorių Maxwellą Dlaminį; smerkia tai, kad abu kaliniai kalinami griežtomis sąlygomis, ir ragina Svazilando valdžios institucijas bet kokiomis sąlygomis užtikrinti jų fizinę ir psichologinę neliečiamybę;

    2.

    primena Svazilando pagal Kotonu susitarimą prisiimtus įsipareigojimus gerbti demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių principus, kurie apima ir žodžio laisvę ir žiniasklaidos laisvę; reiškia didelį susirūpinimą dėl demokratijos ir pagrindinių teisių silpnėjimo Svazilande ir vis brutalesnio vyriausybės atsako į jos kritiką;

    3.

    pažymi, kad T. Maseko ir B. Makhubu paskirta bausmė yra gerokai griežtesnė nei panašiais atvejais skiriamos bausmės, ir mano, kad tai akivaizdus mėginimas nutildyti aktyvistus ir atgrasyti kitus, kaip pareiškė atsakingasis teisėjas; reikalauja, kad Svazilando vyriausybė nedelsdama užtikrintų, jog valdžios institucijos liautųsi gąsdinti žurnalistus, teisininkus, nepriklausomai mąstančius teisėjus, profesinių sąjungų pareigūnus ir parlamento narius, kurie dėl to, kad pasisakė už žmogaus teises, pagarbą teisinei valstybei ar politines reformas, patyrė bauginimus smurtu, suėmimais, persekiojimu ar kitokio pobūdžio poveikiu;

    4.

    ragina Svazilando vyriausybę vadovaujantis tarptautiniais įsipareigojimais pradėti tikrą dialogą su profesinėmis sąjungomis teisinių reformų, užtikrinsiančių darbuotojų teises, klausimais;

    5.

    ragina Svazilando valdžios institucijas vadovaujantis tarptautiniais ir regioniniais žmogaus teisių įsipareigojimais bei Svazilando Konstitucija, ypač jos 24 straipsniu, imtis konkrečių priemonių, kad būtų gerbiama ir skatinama žodžio laisvė, užtikrinta demokratija ir pliuralizmas, ir įtvirtinti teisinę sistemą, pagal kurią būtų galima užtikrinti politinių partijų registraciją, veikimą ir visapusišką dalyvavimą;

    6.

    pabrėžia, kad teismų nepriklausomumas yra pagrindinis demokratijos principas, kurio turi būti laikomasi;

    7.

    mano, kad politinių aktyvistų kalinimu ir profesinių sąjungų uždraudimu Svazilandas akivaizdžiai pažeidžia pagal Kotonu susitarimą prisiimtus įsipareigojimus gerbti demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių principus ir įsipareigojimus pagal PAVB Ekonominės partnerystės susitarimo, kurį Europos Parlamentas parems priklausomai nuo to, kaip laikomasi prisiimtų įsipareigojimų (įskaitant įsipareigojimą laikytis tarptautinių konvencijų, ypač pagrindinių TDO standartų, pvz., Konvencijų Nr. 87 ir 98), darnaus vystymosi skyrių;

    8.

    primena, kad ES teikia Svazilandui BLS prekybos lengvatas tam, kad sukurtų prekybos paskatas siekiant užtikrinti pagarbą pagrindinėms žmogaus ir darbo teisėms ir gerą valdymą; mano, kad profesinių sąjungų uždraudimas ir politinių oponentų kalinimas prieštarauja šiems tikslams;

    9.

    todėl ragina Komisiją vykdyti savo įsipareigojimą stebėti, kaip Svazilandas laikosi žmogaus teisių principų ir darbo bei aplinkos apsaugos konvencijų pagal BLS, ir pradėti tyrimą siekiant nustatyti, ar pagal BLS ginamos darbo teisės buvo smarkiai ir sistemingai pažeidžiamos;

    10.

    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Svazilando vyriausybei, Pietų Afrikos vystymosi bendrijos valstybių narių vyriausybėms, Tarptautinei darbo organizacijai, Afrikos Sąjungai ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.


    Top