This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52012IE0367
Opinion of the European Economic and Social Committee on ‘Vulnerable groups’ rights at the workplace — in particular issues of discrimination based on sexual orientation’ (own-initiative opinion)
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pažeidžiamų grupių teisių darbo vietoje – ypač dėl problemų, susijusių su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos (nuomonė savo iniciatyva)
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pažeidžiamų grupių teisių darbo vietoje – ypač dėl problemų, susijusių su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos (nuomonė savo iniciatyva)
OL C 351, 2012 11 15, pp. 12–15
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
|
15.11.2012 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 351/12 |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pažeidžiamų grupių teisių darbo vietoje – ypač dėl problemų, susijusių su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos (nuomonė savo iniciatyva)
2012/C 351/03
Pranešėjas Thomas JANSON
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis savo Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2012 m. sausio 19 d. nusprendė savo iniciatyva parengti nuomonę dėl
Pažeidžiamų grupių teisių darbo vietoje – ypač dėl problemų, susijusių su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos.
Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. rugsėjo 3 d. priėmė savo nuomonę.
483-iojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. rugsėjo 18–19 d. (2012 m. rugsėjo 18 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 130 nariui balsavus už, 4 – prieš ir 14 susilaikius.
1. Išvados ir rekomendacijos
1.1 Bet kokia asmens diskriminacija dėl to, kad jis priklauso tam tikrai grupei, kelia pavojų tiek žmogaus teisėmis pagrįstai ES demokratijai, tiek jos ekonominiam vystymuisi. EESRK nuomone, ES yra atsakinga už tai, kad šioje srityje būtų koordinuotai ir tikslingai dirbama (1).
1.2 Norint veiksmingai kovoti su diskriminacija, reikia, kad aktyvių priemonių būtų imamasi kartu su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais ir kad kartu su socialiniais partneriais dirbtų ir nepalankioje padėtyje esančių grupių atstovai.
1.3 Šioje nuomonėje EESRK atkreipia dėmesį į diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos ir į tai, kad reikia daugiau pastangų norint sumažinti tokio pobūdžio diskriminacijos pavojų. Tai reiškia, kad reikia didinti finansavimą diskriminacijos darbo vietoje tyrimams, taip pat parengti veiksmų planą ir juo siekti, kad žmonės nebūtų diskriminuojami dėl seksualinės orientacijos.
1.4 Akivaizdu, kad ekonomikos ir socialinė krizė turi rimtų pasekmių pažeidžiamų grupių dalyvavimui darbo rinkoje. Šiandien, kai Europos Sąjungoje mažinamas finansavimas socialinės apsaugos sistemoms, didėja nedarbas, gali daugėti ir ksenofobijos, homofobijos apraiškų ir kitokių diskriminacinio ir žeidžiančio pobūdžio pareiškimų bei veiksmų. EESRK mano, kad ES ir valstybės narės turi efektyviau ir atviriau vertinti, kokį pavojų pažeidžiamoms grupėms kelia dabartinis finansavimo mažinimas, ir imtis veiksmų šiam pavojui sumažinti.
1.5 EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungoje požiūris į LGBT (2) yra labai nevienodas, ir yra rimtai susirūpinęs dėl diskriminacijos, su kuria šiems žmonėms tenka susidurti. Ši diskriminacija kelia pavojų pagrindinėms ES vertybėms ir judėjimo laisvei.
1.6 EESRK ragina Komisiją parengti kovos su LGBT diskriminacija veiksmų planą ir nurodo, kad LGBT aspektą reikia įtraukti į visų sričių politiką.
1.7 EESRK pabrėžia, kad pilietinė visuomenė ir valdžia turi kartu kovoti su stereotipais ir padėti visuomenei geriau suvokti LGBT teises. Diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės problematika turi būti aktyviai įtraukiama į socialinių partnerių diskusijas ir derybas. Šiuo požiūriu EESRK norėtų pabrėžti, kad užtikrinti lygias galimybes ir atvirumo atmosferą darbo vietoje gali padėti tinklaveikos teikiamos galimybės.
1.8 EESRK pabrėžia, kad su diskriminacija darbo vietoje susijusių ES teisės aktų ir taisyklių turinį geriau suprasti turi ne tik pavieniai asmenys, bet ir darbdaviai bei profesinės sąjungos. Beveik 45 proc. ES piliečių nežino, kad yra diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos draudžiančių įstatymų, todėl EESRK mano, kad norint išspręsti šią problemą reikia organizuoti tikslines informacines kampanijas.
1.9 EESRK pripažįsta, kad daugelis transseksualų susiduria su specifinėmis problemomis, ir mano, kad jas reikia aptarti atskirame pranešime.
2. Kodėl reikia kovoti su diskriminacija
2.1 Europos Sąjunga yra grindžiama laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principais. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 19 straipsnyje Europos Sąjungai suteikiami konkretūs įgaliojimai „imtis atitinkamų veiksmų“ siekiant „kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos“. Kova su visų rūšių diskriminacija ir pasipriešinimas jai yra neatsiejama Europos Sąjungos legitimumo dalis. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsniu draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos.
2.2 Įgyvendinant Sutartyje nustatytus tikslus priimta keletas direktyvų, pavyzdžiui, Direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija), Direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, ir Direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės. Šiandien apsauga nuo seksualinės ir rasinės diskriminacijos yra daug didesnė nei nuo diskriminacijos dėl religijos ar tikėjimo, amžiaus, negalios ar seksualinės orientacijos, o tai gali turėti įtakos žmonių apsisprendimui dirbti, studijuoti ar keliauti kitoje ES šalyje.
2.3 Taikant vienodo požiūrio principą ne tik užtikrinama, kad būtų paisoma žmogaus teisių, bet ir efektyviau panaudojami visi ES ištekliai. Diskriminuojant švaistomi ištekliai ir nuo visuomenės atskiriamos tam tikros grupės. Dėl gilios ekonomikos ir socialinės krizės, kurią šiuo metu išgyvena ES, daugelis šalių buvo priverstos apkarpyti lėšas, skiriamas socialinės apsaugos sistemoms, ir sumažinti atlyginimus, o tai dar labiau pablogino daugelio pažeidžiamų grupių padėtį. Todėl norint apsaugoti grupes, kurioms gresia diskriminacija, ir padėti joms įsilieti į darbo rinką, labai reikalingos ES kovos su diskriminacija direktyvos. Už kovos su diskriminacija direktyvose apibrėžtų tikslų įgyvendinimą atsako valstybės narės.
2.4 EESRK yra paskelbęs ne vieną nuomonę, kurioje išdėstė savo poziciją dėl įvairių diskriminacijos formų. Komitetas palankiai įvertino Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (2000/43/EB) (3). Komitetas taip pat pritarė minčiai pasiūlyti vien užimtumui ir profesinei veiklai skirtą direktyvą, draudžiančią diskriminaciją dėl religijos, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, ir pasisakė už tai, kad visiems valstybių narių gyventojams būtų užtikrinta bent minimali apsauga nuo diskriminacijos ir teisė kreiptis į teismą dėl diskriminacijos. Komitetas ragino aktyviau ieškoti ekonominių nediskriminavimo argumentų ir juos plėtoti ir apgailestavo, kad direktyvoje neužsimenama apie diskriminacinio pobūdžio nurodymus ar spaudimą diskriminuoti dėl tam tikrų priežasčių.
2.5 Pagrindų direktyva apima ir tiesioginę, ir netiesioginę diskriminaciją. Netiesioginė diskriminacija – tai tokia diskriminacija, kai žmogus gali realiai nukentėti dėl akivaizdžiai nediskriminacinių nuostatų ar akivaizdžiai neutralių kriterijų ar praktikos (4).
2.6 EESRK taip pat parengė nuomonę dėl Pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (5), tačiau direktyva dar nepriimta. Komitetas palankiai įvertino pasiūlymą dėl direktyvos, manydamas, kad ji padės visoje ES sukurti nuoseklius standartus, pagal kuriuos būtų saugoma nuo visų Europos bendrijos steigimo sutarties 13 straipsnyje (dabartinės Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 19 straipsnis) išvardytų diskriminacijos rūšių. Vis dėlto EESRK apgailestavo, kad direktyvoje nepavyko tinkamai išspręsti daugialypės diskriminacijos problemos, ir paprašė Komisijos šiuo klausimu pateikti atskirą rekomendaciją. Komitetas ragina Tarybą šiuo klausimu priimti sprendimą, padėsiantį paremti pažeidžiamų asmenų teises.
2.7 EESRK dėl įvairių diskriminacijos aspektų (pavyzdžiui, dėl amžiaus, trečiųjų šalių piliečių ir romų) yra priėmęs ne vieną nuomonę ir jose, be kita ko, išsakė tokią poziciją (6):
|
— |
kovos su diskriminacija veiksmus reikia numatyti visose veiklos srityse ir įtraukti tiek į Europos Sąjungos, tiek į nacionalinius biudžetus; |
|
— |
reikalingi rodikliai, kad būtų galima gauti informacijos apie realią padėtį; |
|
— |
nediskriminavimo principo įgyvendinimą reikėtų susieti su strategija „Europa 2020“; |
|
— |
Europos ir nacionaliniu lygmenimis reikėtų nustatyti tinkamą ir efektyvų vykdymo užtikrinimno ir stebėsenos mechanizmą; |
|
— |
reikia daugiau ir geresnių darbo vietų, kad būtų galima užtikrinti ir padidinti pažeidžiamų grupių ekonominį nepriklausomumą; |
|
— |
atsakomybė už šeimą ir namų ūkį turi būti teisingai paskirstyta tarp lyčių, o teisės į socialinę apsaugą – individualizuotos; |
|
— |
reikia kurti specialias institucijas, pavyzdžiui, Europos negalios komitetą; |
|
— |
esama pavojaus, kad dėl ekonomikos ir socialinės krizės Europoje padidės netolerancija, ksenofobija, rasizmas ir homofobija; |
|
— |
integravimas – sudėtingas, ilgalaikis ir daugialygmenis socialinis procesas, kuriame turi dalyvauti daug subjektų, ypač vietos lygmens. |
2.8 Iki šiol nei EESRK, nei Komisija nėra atskirai ir išsamiai nagrinėję diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos problemų, nėra ir veiksmų plano, kuris padėtų mažinti galimą LGBT diskriminaciją. Šios nuomonės tema pasirinkta diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, nes EESRK galvoja, kad šiai problemai spręsti reikia sukurti specialių priemonių. Sykiu svarbu nepamiršti, kad yra ir kitų, į diskriminuojamųjų sąrašą neįtrauktų pažeidžiamų grupių, kurioms taip pat sunku patekti į darbo rinką ir joje išsilaikyti. Todėl rengiant bet kokią politiką reikia užtikrinti visuotinę prieigą.
3. LGBT padėtis darbo rinkoje
3.1 Problemos dėl teisės aktų įgyvendinimo (7)
|
3.1.1 |
Pagrindinių teisių agentūra 2009 m. (8) paskelbė du pranešimus, kuriuose išanalizavo LGBT padėtį; toliau pateikta keletas agentūros išvadų. Viena pradinė išvada – esama diskriminacijos priežasčių hierarchijos: apsauga nuo diskriminacijos dėl lyties, rasės ir etninės kilmės yra stipresnė nei apsauga nuo kitų diskriminacijos formų. Tačiau valstybės narės vis dažniau užtikrina vienodą apsaugą nuo visų diskriminacijos formų. |
|
3.1.2 |
Pagrindinių teisių agentūros duomenimis, 18 ES valstybių narių, įgyvendindamos Direktyvą dėl vienodų sąlygų užimtumo srityje, nustatė griežtesnius nei būtiniausi reikalavimus dėl diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos. Taigi, dauguma valstybių narių priėmė teisės aktus, suteikiančius apsaugą nuo diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos ne užimtumo srityje. Apie 20 valstybių narių yra įsteigta institucija, kompetentinga nagrinėti diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos atvejus. |
|
3.1.3 |
Pagrindinių teisių agentūros pranešimuose kalbama ir apie LGBT judėjimo laisvę, nes tai svarbus ES bendros darbo rinkos aspektas. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad šeimos teisė priklauso nacionalinės teisės kompetencijai, t. y. skirtingos valstybės narės tos pačios lyties poroms taiko skirtingas taisykles. Skirtingos šalys turi skirtingas tradicijas. Pavyzdžiui, skiriasi jų požiūris į santuoką ir partnerystę su tos pačios lyties asmeniu, o dėl to gali kilti problemų asmeniui naudojantis savo teise į laisvą asmenų judėjimą. |
|
3.1.4 |
Pagrindinių teisių agentūra atkreipia dėmesį į tai, kad tos pačios lyties poros susiduria su nemenkomis kliūtimis naudodamosi teise laisvai judėti, nepaisant to, ar tie asmenys yra susituokę, įregistravę partnerystę ar užmezgę ilgalaikius tvirtus santykius. Agentūra atkreipia dėmesį į tai, kad daugeliu atvejų tai yra tiesioginė diskriminacija ir kad valstybių narių įsipareigojimai pagal Judėjimo laisvės direktyvą (9) turėtų būti geriau išaiškinti. |
3.2 Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
|
3.2.1 |
Teisingumo Teismas yra išnagrinėjęs dvi bylas dėl diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos: Römer ir Maruko. Römer byloje Teismas priėmė sprendimą, kad Direktyva dėl vienodų sąlygų užimtumo srityje sutrukdė partnerystę įregistravusiam pensininkui gauti papildomą tokio pat dydžio, o ne mažesnę, senatvės pensiją, kurią gauna susituokęs pensininkas, ir kad tai yra tiesioginė diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, nes pagal nacionalinę teisę tokių asmenų teisinė ir faktinė padėtis pensijos atžvilgiu buvo panaši į susituokusių asmenų. |
|
3.2.2 |
Maruko byloje Teismas priėmė panašų sprendimą, teigdamas, kad direktyva užkirto kelią taikyti teisės aktus, pagal kuriuos po partnerio mirties likęs gyvas partneris negauna išmokos, kokią gauna likęs gyvas sutuoktinis. Tačiau Teismas taip pat nutarė, kad nuspręsti, ar likusio gyvo partnerio padėtį galima prilyginti sutuoktinio padėčiai, turi nacionalinis teismas. Be to, Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Europos Sąjungoje esama didelių neatitikimų ir kad apskritai trūksta santuokos ir kitų teisėtai pripažintų santykių formų lygiavertiškumo. |
3.3 Problemos dėl diskriminacijos darbo vietoje
|
3.3.1 |
Sunkumai, susiję su atviravimu apie seksualinę orientaciją darbo vietoje. Tyrimai rodo, kad LGBT darbo rinkoje dažnai būna „nepastebimi“, dažniausiai dėl persekiojimo baimės. Dažnai jie vengia bendrauti su kolegomis, nuogąstaudami būti atstumti. Tačiau nustatyta, kad labiausiai žmonės bijo apie savo seksualinę orientaciją pranešti vadovams. Kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, kariuomenėje ir bažnyčioje, atvirumo lygis yra gerokai mažesnis už vidutinį. |
|
3.3.2 |
Dirbti trukdo tam tikros problemos. LGBT padėtis darbo rinkoje skiriasi nuo kitų pažeidžiamų grupių, nes atviravimas apie seksualinę orientaciją turi įtakos jų profesiniam gyvenimui. Dažnai LGBT visaip stengiasi neatskleisti savo seksualinės orientacijos, pavyzdžiui, keičia pokalbio temą arba nesileidžia į kalbas darbo vietoje. Tyrimai rodo, kad šios nuolatinės pastangos „laviruoti“ darbo vietoje kenkia sveikatai ir darbo našumui. Dėl diskriminacijos, kurią Europos Sąjungoje patiria lesbietės, gėjai, biseksualai ir transseksualai, atsiranda gėda paremta emocinė atskirtis, turinti įtakos asmeniui ir jo dalyvavimui darbo rinkoje. EESRK nuomone, įvairios ES institucijos turi aktyviai siekti įveikti dėl to atsirandančią atskirtį. |
|
3.3.3 |
Problemos dėl galimybės pasinaudoti teisėmis, susijusiomis su darbo rinka. Kai žmonės diskriminuojami dėl seksualinės orientacijos, jiems svarbu turėti galimybę pasinaudoti skundų teikimo mechanizmais ir kreiptis į nacionalinę instituciją, nagrinėjančią skundus dėl tokios diskriminacijos. Daugelyje valstybių narių tokios institucijos paprasčiausiai nėra. |
|
3.3.4 |
Nenoras skųsti. Dokumentuotų diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos bylų yra stebėtinai mažai. Greičiausiai taip yra dėl to, kad LGBT nenori viešintis ir galbūt nežino savo teisių. Be to, gali būti, kad pasiskundę jie praras darbą. Kai kada skundus pateikusiems žmonėms svarbu, kad juos gintų visuomenė, tada jiems būtų lengviau įveikti su apskundimu susijusius padarinius. |
|
3.3.5 |
Trūksta žinių. Eurobarometro tyrimas parodė, kad žmonėms trūksta žinių apie kovos su diskriminacija teisės aktus. Beveik pusė (45 proc.) ES piliečių nežino, kad įdarbinant naują darbuotoją taikomi diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos draudžiantys įstatymai. Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) tyrimas taip pat parodė, kad profesinėms sąjungoms trūksta žinių apie politiką ir veiklą, susijusią su LGBT. Toks žinių apie darbo teises trūkumas rodo, kad apskritai trūksta informacijos ir duomenų apie skirtingos seksualinės orientacijos žmonių padėtį ir potyrius. Tyrimais nustatyta, kad apie seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę darbo vietoje labai mažai žinoma. Dėl tokio bendro žinių trūkumo kitokios seksualinės orientacijos žmonėms labai sunku kalbėtis su darbdaviais ir profesinėmis sąjungomis lytinės tapatybės ar diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos klausimais. Todėl reikia stengtis didinti informuotumą, ypač ten, kur žinių lygis kol kas mažas, kad ES piliečiai daugiau žinotų apie savo teises. |
|
3.3.6 |
Teisinė apsauga ir kitos priemonės diskriminacijai mažinti. Kai kuriose šalyse nacionaliniu lygmeniu įvedus teisinę apsaugą ir pradėjus labiau remti lygias teises padidėjo bendras visuomenės informuotumo lygis; profesinėms sąjungoms ir darbdaviams tai taip pat padarė teigiamą poveikį. Pagrindinių teisių agentūros tyrime menkai užsimenama apie darbdavių atsakomybę, o tai rodo svarbią vadovybės pareigą. Įvairovės valdymas ir atvira kultūra daro teigiamą poveikį LGBT darbo vietoms. Įvairovės valdymas nebūtinai užkerta kelią diskriminacijai, tačiau yra pirmas svarbus žingsnis pačioje organizacijoje. |
|
3.3.7 |
Diskriminacijos mastas. Atlikta tyrimų, kuriais norėta nustatyti, koks yra LGBT diskriminacijos darbo vietoje mastas. Buvo padaryta išvada, kad apie pusę šios grupės asmenų darbe neatvirauja apie savo seksualinę orientaciją, o trečdalis ar net pusė šios grupės asmenų atvirai apie tai kalba, tačiau dėl to darbo vietoje yra tiesiogiai diskriminuojami arba sulaukia užgaulių pastabų ir yra žeminami išankstiniais nusistatymais. |
|
3.3.8 |
Europos Sąjungoje įvykdyta nemažai projektų, kuriuose dalyvavo darbdaviai, profesinės sąjungos ir savanoriškos veiklos sektorius; Komisija skyrė finansinę paramą tiems projektams ir taip padidino jų legitimumą. Prancūzijoje vieno sektoriaus darbdaviai ir profesinės sąjungos sudarė susitarimą dėl vienodų teisių tos pačios lyties šeimoms. Švedijos profesinių sąjungų konfederacija „Vision“ rengia mokymus LGBT klausimais, kad būtų plačiau informuojama apie diskriminaciją darbo vietoje. Patirtis parodė, kad dirbant drauge įmanoma pakeisti kitokios seksualinės orientacijos žmonių padėtį darbo rinkoje. Komitetas apgailestaudamas pažymi, kad tokia veikla yra retenybė, todėl ragina Europos Komisiją populiarinti geriausią praktiką, o socialinius partnerius – daug aktyviau kovoti su LGBT diskriminacija darbo vietoje. |
2012 m. rugsėjo 18 d., Briuselis
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas
Staffan NILSSON
(1) Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje skelbiama: „Draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos.“
(2) Lesbietės, gėjai, biseksualai ir transseksualai.
(3) OL C 77, 2009 3 31, p. 102.
(4) 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus.
(5) OL C 182, 2009 8 4, p. 19.
(6) OL C 318, 2011 10 29, p. 69; OL C 354, 2010 12 28, p. 1; OL C 347, 2010 12 18, p. 19; OL C 376, 2011 12 22, p. 81; OL C 182, 2009 8 4, p. 19; OL C 77, 2009 3 31, p. 102; OL C 10, 2008 1 15, p. 72; OL C 110, 2004 4 30, p. 26; OL C 318, 2006 12 23, p. 128; OL C 77, 2009 3 31, p. 115; OL C 318, 2011 10 29, p. 50; OL C 292, 2008 8 9, p. 95; OL C 256, 2007 10 27, p. 93.
(7) Šis skirsnis remiasi Pagrindinių teisių agentūros (PTA) ir Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) pranešimais.
(8) Homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ES valstybėse narėse. Teisinė analizė ir Homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos bei Lytinė tapatybė ES valstybėse narėse: II dalis – socialinė padėtis.
(9) Direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje.