22.9.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 255/76

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos iniciatyvos dėl Alzheimerio ligos ir kitų demencijos atmainų

(COM(2009) 380 galutinis)

(2010/C 255/14)

Pranešėja Maureen O'NEILL

Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2009 m. liepos 22 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos iniciatyvos dėl Alzheimerio ligos ir kitų demencijos atmainų

COM(2009) 380 galutinis.

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. lapkričio 10 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėja Maureen O'Neill.

458-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. gruodžio 16–17 d. (2009 m. gruodžio 16 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę vieningai.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Išvados

1.1.1   EESRK teigiamai vertina Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos iniciatyvos dėl Alzheimerio ligos ir kitų demencijos atmainų, nes Europoje šis klausimas yra itin svarbus ir senėjant gyventojams paliečia atskirus asmenis, šeimas ir visuomenę.

1.1.2   EESRK pripažįsta, kad atsakomybė sprendžiant su demencija susijusius klausimus ir užtikrinant priežiūrą visų pirma tenka valstybėms narėms, tačiau palankiai vertina komunikate atkreiptą dėmesį į tai, kad ES gali padėti valstybėms narėms pasiekti geresnių rezultatų.

Pastaba dėl terminologijos. Kadangi terminas „Azheimerio liga“ neapima visų demencijos atmainų, šiame dokumente vartojama „Alzheimerio liga ir kitos demencijos atmainos“ arba tiesiog „demencijos atmainos“.

1.2   Rekomendacijos (išdėstytos ne prioritetine tvarka, bet pagal klausimų seką dokumento tekste)

1.2.1   EESRK rekomenduoja Komisijai remti informavimo kampanijas, kad visuomenė geriau suprastų demencijos atmainas ir jos dažniau būtų laiku diagnozuojamos bei sumažėtų gėdos jausmas.

1.2.2   EESRK rekomenduoja labiau išplėsti remiamų mokslinių tyrimų sričių spektrą.

1.2.3   EESRK teigiamai vertina moksliniams tyrimams taikomą bendro programavimo metodą ir ragina Komisiją laiku jį įgyvendinti.

1.2.4   EESRK rekomenduoja atvirąjį koordinavimo metodą taikyti ir sveikatos apsaugai, kad Komisija galėtų aktyviai paskatinti demencijos klausimu rengti tiek konkrečias nacionalines strategijas, tiek ir kokybišką teisinę bazę.

1.2.5   EESRK ragina Komisiją plačiu mastu skatinti naudotis sveikatos programa siekiant sukurti slaugos modelius ir aktyviai dirbti su nacionalinėmis vyriausybėmis užtikrinant, kad Europos struktūrinių fondų lėšos būtų panaudotos ūmiomis ir lėtinėmis ligomis sergančių dementiškų pacientų slaugos mokymų programoms, taip pat bendruomenėms skirtoms programoms kurti ir įgyvendinti vietos lygiu.

1.2.6   EESRK tvirtai pabrėžia, kad svarbu taikyti Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas nuo demencijos kenčiantiems asmenims.

1.2.7   EESRK remia Komunikate nurodytą veiksmą – sukurti Europos tinklą pasinaudojant sveikatos programoje numatytomis priemonėmis.

1.2.8   EESRK ragina išplatinti ir įgyvendinti komunikatą vietos, nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygmenimis, bendradarbiaujant su Alzheimerio ligos organizacijomis, nacionalinėmis vyriausybėmis, Komisija ir kitomis atitinkamomis institucijomis, įskaitant EESRK.

2.   Bendra informacija

2.1   Baltojoje knygoje „Kartu sveikatos labui, 2008–2013 m. ES strateginis požiūris“ (1) labai aiškiai nurodoma ir nagrinėjama būtinybė geriau suprasti neurodegeneracines ligas, tokias kaip Alzheimerio liga ir kitos demencijos atmainos.

2.2   Komisija šį klausimą paskelbė vienu iš savo prioritetų, siekdama jam užtikrinti deramą pripažinimą, atsižvelgiant į šios problemos mastą ir poveikį pavieniams asmenims bei slaugytojams, taip pat į jos kainą visuomenei.

2.3   Siūloma imtis į tolimą perspektyvą orientuotų veiksmų ir sutelkti dėmesį į strategijas, skirtas prevencijai, nemedicininiam įsikišimui, profesionalių ir savanorių slaugytojų įgūdžių ugdymui, taip pat akcentuojamas valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje (2).

2.4   Be to, Europos Komisija specialias Alzheimerio ligai skirto darbo sritis ateityje susies su 2008 m. pasirašytu Europos psichikos sveikatos ir gerovės paktu, taip pripažindama, kad psichikos sveikata yra esminis Alzheimerio ligos aspektas.

2.5   Europos Parlamentas taip pat yra priėmęs deklaraciją (3) dėl kovos su Alzheimerio liga ir kitomis demencijos atmainomis prioritetų, kurioje nurodoma, kad itin svarbu politinėmis priemonėmis spręsti mokslinių tyrimų, prevencijos ir socialinės apsaugos klausimus, kad nereikia ligos gėdytis ir kad būtina remti Alzheimerio asociacijų veiklą.

3.   Dabartinė padėtis

3.1   Demencija – laipsniškas protinių gebėjimų nykimas, kurį gali sukelti įvairios priežastys. Iš jų dažniausia Alzheimerio liga, kuria serga apie 50–60 proc. visų demenciją patiriančių žmonių. Kitos demencijos atmainos – kraujagyslinė demencija ir Levi kūnelių liga. ES pacientų platformos „Alzheimer Europe“ įgyvendintame projekte, kurį rėmė Europos Komisija, buvo nustatytos svarbiausios retos demencijos formos (4).

3.2   Išankstiniais duomenimis 2008 m. 27 ES valstybėse narėse įvairios demencijos formos buvo diagnozuotos 7,3 milijono žmonių nuo 30 iki 99 metų amžiaus. Moterys sudaro didesnę jų dalį (4,9 milijono) nei vyrai (2,4 milijono) (4).

3.3   Pailgėjus gyvenimo trukmei apskritai ir pasenus „kūdikių bumo“ kartai, prognozuojama, kad vyresnio amžiaus žmonių skaičius labai išaugs, o atitinkamai labiausiai išaugs paties vyriausio amžiaus grupės. Tikėtina, kad su senėjimu susijusių ligų, ypač demencijos, atvejų ir toliau daugės, o remiantis dabartinėmis prognozėmis numatoma, kad per artimiausius 20 metų sergančių asmenų skaičius bus dvigubai didesnis. Organizacijos „Alzheimer's Disease International“ duomenimis, iki 2050 m. kenčiančių nuo demencijos skaičius pasaulyje gali išaugti iki 104 milijonų.

3.4   Demencija daro ir darys didelį poveikį šeimoms ir profesionaliems slaugytojams, visuomenės sveikatai ir slaugos sąnaudoms. Organizacijos „Alzheimer Europe“ 2008 m. duomenimis, bendros tiesioginės ir neformalios Alzheimerio liga ir kitomis demencijos atmainomis sergančiųjų slaugos išlaidos 2005 m. 27 ES valstybėse narėse sudarė 130 milijardų eurų (21 000 eurų vienam pacientui per metus). 56 proc. šių išlaidų teko neformaliai slaugai (5).

3.5   Prancūzijos pirmininkavimo laikotarpiu surengtoje konferencijoje „Kova su Alzheimerio liga ir susijusiais sutrikimais“ pabrėžta, kad jeigu mes, europiečiai, norime kovoti su šia liga, būtinai turime dalytis žiniomis ir sutelkti skirtingose valstybėse narėse įgytus įgūdžius ir sukauptą patirtį. Šios konferencijos išvados aptartos 2008 m. gruodžio mėn. Sveikatos ministrų taryboje.

3.6   Didžiausia atsakomybė sprendžiant demencijos problemas ir teikiant slaugos paslaugas tenka valstybėms narėms. Tačiau vadovaujantis Sutarties 152 straipsnio nuostatomis, taikomomis sveikatos apsaugai, tikimasi, kad ES parems nacionalinius veiksmus, o remiantis 165 straipsniu reikalaujama, kad Sąjunga ir valstybės narės savo mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklą koordinuotų taip, kad nacionalinė politika ir Sąjungos politika būtų tarpusavyje suderintos.

4.   Komisijos komunikatas

Komisijos komunikate siekiama nurodyti sritis ir Europos Sąjungos lygmens veiksmus, kurie remiant valstybes nares gali suteikti pridėtinės vertės.

4.1   Komunikate teigiama, kad Bendrijos veiksmais būtų galima spręsti penkis pagrindinius klausimus:

—	prevencija,

—	geresnis demencijos atmainų supratimas, mokslinių tyrimų koordinavimas,

—	dalijimasis geriausios praktikos pavyzdžiais,

—	nuo demencijos kenčiančių asmenų teisių užtikrinimas,

—	Europos tinklo sukūrimas.

4.2   Europos Komisijos ir valstybių narių bendrieji veiksmai, nurodyti antrosios sveikatos programos (2008–2013 m.) įgyvendinimo darbo plane, bus pradėti vykdyti 2010 m. ir padės pasiekti bendrąjį Lisabonos strategijos tikslą – pagerinti sveikatos apsaugos rezultatus (6).

5.   Prevencija

Šiuo metu nėra įmanoma nei užkirsti kelią Alzheimerio ligai ir kitoms demencijos atmainoms, nei jų išgydyti, o pažinimo (kognityvinių) funkcijų nykimas paprastai buvo vertinimas kaip neišvengiama senėjimo proceso dalis. Tačiau sukaupus daugiau mokslinių žinių apie senėjimą ir smegenų veiklą, šiuo metu tiriami galimi prevencijos būdai.

5.1   Kadangi demencijos atmainos didesniu ar mažesniu mastu gali būti susijusios su širdies ir kraujagyslių problemomis, prevencija apima tinkamą mitybą (7), kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolę, taip pat svarbu nerūkyti, alkoholį vartoti tik saikingai (8) ir mankštintis.

5.2   Kita prevencinė taktika – tai socialinė veikla, aktyvumas, parama ir protinės veiklos stimuliavimas.

5.3   Visą gyvenimą puoselėjama gera fizinė ir psichikos sveikata gali padėti išsaugoti pažinimo funkcijas. Tai kartais vadinama „sveiku smegenų gyvenimo būdu“ (9).

5.4   Tokią taktiką pagrindžiančių faktų dar labai trūksta, todėl EESRK pritaria Komisijos raginimui vykdyti daugiau tikslinių mokslinių tyrimų, skirtų potencialioms prevencinėms strategijoms geriau suprasti. Šį raginimą remia ir organizacija „Alzheimer Europe“.

5.5   EESRK pritaria pasiūlymui įtraukti demencijos aspektą į Europos Sąjungos vykdomus ir būsimus veiksmus, skirtus ligų prevencijai, įskaitant švietimą, taip pat bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis parengti gaires, kurios būtų išplatintos visuomenei ir kuo didesniam sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos organizacijų ratui.

5.6   Pagrindinė užduotis – užtikrinti ankstyvos ir patikimesnės diagnozės galimybes. Tai sumažintų pacientų ir juos prižiūrinčių asmenų išgyvenamą netikrumo jausmą, nes jie galėtų pradėti planuoti atitinkamus teisinius, finansinius, medicininius ir kitokius veiksmus.

5.7   Viena iš ankstyvosios diagnozės kliūčių yra tai, kad žmonės neatpažįsta simptomų arba laiko juos įprastais senėjimo proceso reiškiniais. Taip pat pasireiškia neigimas arba baimė, nes žmonės jaučia gėdą dėl demencijos. Neseniai atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad įvairiose Europos šalyse laikotarpis nuo simptomų atsiradimo iki diagnozės yra nevienodos trukmės – nuo 10 mėnesių Vokietijoje iki 32 mėnesių Jungtinėje Karalystėje.

5.8   Tačiau EESRK nerimą kelia tai, kad visoje Europoje labai daug žmonių gali neturėti diagnostikos galimybių, nes jie nepakankamai apie tai informuoti arba trūksta atitinkamų paslaugų, ypač kaimo vietovėse ir nepalankioje padėtyje esančiose bendruomenėse.

5.9   EESRK pritaria organizacijos „Alzheimer Europe“ raginimui, kad Europos Komisija ir nacionalinės vyriausybės remtų plačiajai visuomenei ir įvairiems vietos, regionų ir nacionalinio lygmens suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant žiniasklaidą, skirtas informavimo kampanijas siekiant užtikrinti geresnį demencijos simptomų atpažinimą ir sumažinti gėdos jausmą (10).

6.   Geresnis demencijos atmainų supratimas, mokslinių tyrimų koordinavimas

6.1   EESRK pripažįsta, kad Komisija ėmėsi ryžtingų veiksmų remdama mokslinius tyrimus pagal bendrąsias programas smegenų veiklos, ligų priežasčių ir prevencinių strategijų, skirtų sveikam senėjimui bei visuomenės sveikatai, srityse.

6.2   Vis dėlto EESRK pabrėžia, kad moksliniais tyrimais reikia įvertinti ir įvairių slaugos, psichosocialinio ir nevaistinio gydymo modelių veiksmingumą, taip pat demografinių pokyčių, pavyzdžiui, skyrybų, pakartotinių santuokų, nesantuokinio gyvenimo, migracijos ir urbanizacijos, poveikį demencijos atvejams ir dementiškų ligonių slaugai.

6.3   Nors ES finansavo daug mokslinių tyrimų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) dementiškų ligonių slaugos srityje, tačiau jų reikia dar daugiau. Pagrindiniai atradimai rodo, kad tais atvejais, kai technologijos naudojamos etiškai ir įtraukiamos į slaugos planus, jos gali padėti nuo demencijos kenčiantiems asmenims daryti pasirinkimus, saugiai būti namie ir patirti geresnę gyvenimo kokybę bet kokioje aplinkoje.

6.4   EESRK pritaria Komisijos įsipareigojimui imtis specialių veiksmų IRT mokslinių tyrimų srityje pagal bendrąsias programas, taip pat įgyvendinti plataus masto IRT produktų ir paslaugų bandomuosius projektus, kuriuos pradėjo ES ir 23 Europos šalys (11).

6.5   Atsižvelgiant į tai, jog demencijos atvejų nuolat daugėja, būtina, kad skirtingų valstybių narių mokslinių tyrimų institutai ir finansavimo įstaigos bendradarbiautų. EESRK teigiamai vertina bendro programavimo metodą, taikomą savanorišku pagrindu, siekiant užtikrinti, kad valstybių narių skiriamos ir pagal ES programas gaunamos lėšos būtų panaudojamos pačiu veiksmingiausiu būdu.

6.6   Todėl EESRK mano, kad valstybės narės privalo įsipareigoti plėtoti šiuos mokslinius tyrimus, juos finansuoti ir užtikrinti bendradarbiavimą.

7.   Dalijimasis geriausios praktikos pavyzdžiais

7.1   Kadangi tolesnių mokslinių tyrimų būtinybė, ankstyvosios diagnozės svarba ir valstybėse narėse teikiamų gydymo, sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos metodų įvairovė visiems akivaizdi, esminę funkciją vertinant socialinės apsaugos, socialinės aprėpties ir teikiamų ilgalaikių slaugos paslaugų veiksmingumą atlieka atvirasis koordinavimo metodas.

7.2   Kokybiškų paslaugų teikimas nuo demencijos kenčiantiems ir juos prižiūrintiems asmenims yra esminės svarbos klausimas. Kai kuriose valstybėse narėse jis įtrauktas į bendrą strategiją, tačiau iki šiol Europos Sąjungoje oficialią strategiją yra parengusios tik dvi valstybės narės, todėl EESRK mano, kad Komisija, pradėdama taikyti atvirąjį koordinavimo metodą ir sveikatos srityje, galėtų paskatinti rengti tiek konkrečias nacionalines strategijas, tiek ir kokybiškas teisines sistemas, kurios galėtų būti lyginamasis modelis kitoms valstybėms narėms ir parodyti, kaip galima tobulinti politiką, paslaugas, mokymus ir mokslinius tyrimus.

7.3   EESRK teigiamai vertina įsipareigojimą specialiai rengti sveikatos priežiūros ir slaugos darbuotojus, taip pat mokyti dementiškų žmonių šeimos narius, taikant Komisijos holistinį požiūrį į priežiūrą. EESRK tiki, kad įgyvendinant ES sveikatos priežiūros programą, galima sukurti slaugos modelius, prie kurių prisidėtų valstybės narės, pasinaudodamos Europos struktūrinių fondų lėšoms šių modelių įgyvendinimui užtikrinti. Tai itin svarbu atsižvelgiant į kvalifikuotų sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos darbuotojų stygių (12). Būtina mokyti ūmiomis ir lėtinėmis ligomis sergančių bei namuose prižiūrimų ligonių slaugytojus, kad jie geriau suprastų Alzheimerio ligą ir demencijos atmainas ir savo darbą atliktų etiškai.

7.4   EESRK pritaria dalijimuisi gerąja praktika nurodytose prevencijos ir paslaugų srityse, kurios gerina Alzheimerio liga ir kitomis demencijos atmainomis sergančių žmonių gyvenimo kokybę.

7.5   EESRK tvirtai remia įgaliojimų suteikimą nacionalinėms, Europos ir tarptautinėms Alzheimerio ligos asociacijoms bei kitoms atitinkamoms pacientų organizacijoms. Šios organizacijos teikia įvairias paslaugas nuo demencijos kenčiantiems asmenimis bei jų slaugytojams ir atlieka svarbią funkciją užkirsdamos kelią socialinei atskirčiai bei diskriminacijai ir skatindamos gerbti nuo demencijos kenčiančių asmenų teises.

7.6   Šios organizacijos suteikia vertingos informacijos (13), kuri gali daryti įtaka ir pateikti medžiagos moksliniams tyrimams bei praktiniam jų įgyvendinimui. Jos taip pat užtikrina, kad būtų išgirsta nuo demencijos kenčiančių asmenų ir jų slaugytojų nuomonė. EESRK pageidauja suteikti savo paramą ir daryti įtaką šiuo klausimu bendradarbiaudamas su įvairiomis valstybių narių ir tarptautinėmis organizacijomis.

7.7   EESRK pritaria organizacijos „Alzheimer Europe“ raginimui nacionalinėms vyriausybėms pripažinti Alzheimerio ligos asociacijų veiklos svarbą ir finansuoti jas, kad pagal visos Europos solidarumo principą būtų suteikta parama, kaip numatoma, vis didesniam skaičiui žmonių, kuriuos palies Alzheimerio liga ir kitos demencijos atmainos.

8.   Nuo demencijos kenčiančių asmenų teisių užtikrinimas

8.1   „Nuo demencijos kenčiantys žmonės visų pirma yra draugai, giminės, kaimynai ir mūsų visuomenės nariai. Tai, kad jiems diagnozuota specifinė patologinė būklė, yra antraeilis dalykas“ (14). EESRK tvirtina, kad Alzheimerio liga ar kitomis demencijos atmainomis sergantys asmenys turi teisę į jų orumo nežeminančią priežiūrą ir kad jiems turi būti suteikta savarankiško apsisprendimo teisė.

8.2   Diagnozė ir laipsniškas gebėjimų praradimas ligonius ir jų slaugytojus gali atskirti nuo visuomenės ir turėti neigiamo poveikio jų sveikatai ir gerovei. EESRK ragina Komisiją ir nacionalines vyriausybes informuoti ir šviesti visuomenę, kad būtų pašalintas dėl demencijos kylantis gėdos jausmas.

8.3   EESRK primygtinai ragina gerbti nuo demencijos kenčiančių žmonių teises pagal Europos žmogaus teisių konvenciją, kurios nuostatos dar labiau sustiprintos neįgaliųjų teisėmis ir pacientų teisėmis (15). Būtina teikti informaciją apie pačią ligą ir teikiamas paslaugas, o privatūs asmenys ir jų slaugytojai privalo dalyvauti atitinkamų sprendimų priėmimo procese.

8.4   EESRK pritaria Komisijos daromai įtakai ES politiniams vadovams, kad būtų pripažintos ir gerbiamos gebėjimus praradusių pagyvenusių žmonių teisės ir kad būtų užtikrinta, jog jie nepatirs nepriežiūros ir orumą žeminančio elgesio (16).

9.   Europos tinklo sukūrimas

9.1   EESRK mano, kad labai svarbu įgyvendinat sveikatos programą sukurti Europos tinklą. Jis leistų keistis gerosios praktikos pavyzdžiais, prisidėti prie pažeidžiamiems pagyvenusiems žmonėms taikomų nuoseklių standartų ir metodų (17) visose valstybėse narėse ir sudarytų galimybes nustatyti bendrus principus ir apibrėžtis, susijusias su dementiškų žmonių teisėmis.

9.2   Be to, Europos tinklas galėtų padėti:

—	geriau supažindinti platesnę sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos darbuotojų grupę su demencija ir informuoti apie paramą, kuri galėtų būti teikiama ligoniams bei jų slaugytojams,

—	geriau supažindinti su demencija, kad būtų sumažintas gėdos jausmas ir skatinama ankstyvoji diagnozė,

—	gerinti specialistų, dirbančių su dementiškais ligoniais, ir slaugytojų tarpusavio supratimą siekiant patenkinti individualius pacientų poreikius (18)

visose valstybėse narėse.

9.3   Tinklo veikla galėtų apimti darbą su nacionalinėmis vyriausybėmis kuriant valios pareiškimų formą, kurią pasirašytų asmenys, dar nepraradę veiksnumo duoti savo sutikimą dėl gydymo, slaugos, paramos, finansinių ir teisinių reikalų, taip pat galintys iš anksto paskirti patikimą žmogų, kuris kalbėtų jų vardu.

9.4   EESRK norėtų paraginti Tinklą ir organizaciją „Alzheimer Europe“ glaudžiai bendradarbiauti, kad apie demenciją būtų teikiama tinkama ir nuosekli informacija, kuri yra gyvybiškai svarbi siekiant sumažinti gėdos jausmą, paskatinti žmones kreiptis į gydytojus ir geriau informuoti juos apie jiems teikiamas paslaugas ir paramą, taip pat kad būtų geriau užtikrinamos asmenų teisės, leidžiančios jiems oriai gyventi ir patiems apsispręsti.

---

(1)  OL C 77, 2009 3 31, p. 96.

(2)  Dementia Year Book 2008, organizacija „Alzheimer Europe“.

(3)  EP deklaracija PE414.434.

(4)  COM(2009) 380 galutinis.

(5)  Dementia in Europe Yearbook 2008, organizacija „Alzheimer Europe“.

(6)  2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1350/2007/EB dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2008–2013 m.). Žr. http://ec.europa.eu/health/ph_information/indicators/lifeyears_en.htm.

(7)  OL C 24, 2006 1 31, p. 63.

(8)  OL C 318, 2009 12 23, p. 10.

(9)  „Demencijos rizikos mainimas. Faktai“ (Dementia Risk Reduction: The evidence). Alzheimer’s Australia Paper. 2007 m. rugsėjo 13 d.

(10)  Organizacijos „Alzheimer Europe“ Paryžiaus deklaracija dėl Alzhaimerio judėjimo politinių prioritetų (2006 m.).

(11)  2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 742/2008/EB, COM(2007) 332 galutinis, OL L 201, 2008 7 30, p. 49.

(12)  OL C 317, 2009 12 23, p. 105.

(13)  Vykdomas Europinis bendradarbiavimo demencijos klausimais (EuroCoDe), kurio tikslas – konsensuso pagrindu nustatyti rodiklius ir vykdyti bendrus tyrimus.

(14)  Year Book 2008, organizacija „Alzheimer Europe“.

(15)  OL C 10, 2008 1 15, p. 67.

(16)  OL C 44, 2008 2 16, p. 109.

(17)  OL C 204, 2008 8 9, p. 103.

(18)  Dabartinio informacijos teikimo nuo demencijos kenčiantiems žmonėms ir jų slaugytojams pradinis įvertinimas, Alison Bowes NHS Quality Improvement Scotland ir Dementia Services Development Centre at Stirling, Škotija.

---