25.6.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 162/79

1.1

EESRK mano, kad kai tik pasibaigs diskusijų etapas, Komisija turėtų atlikti tyrimą, kuriame dėmesys būtų skirtas esamiems Bendrijos laivyno pajėgumams ir jų konkurencingumui užtikrinti reikalingoms kvotoms nepažeidžiant atitinkamo Bendrijos žvejybos rajono tvarumo reikalavimų

1.2

Šiame tyrime reikėtų spręsti pagal santykinio stabilumo principą valstybių narių įgytų teisių atnaujinimo klausimą ir atsižvelgti į 24 metus, kurie prabėgo nuo 1983 m.

1.3

Šis atnaujinimas turėtų suteikti galimybę reguliariai paskirstyti kvotas, pavyzdžiui, penkerių metų laikotarpiui, ir jas perskirstyti, jei vėl sutriktų pusiausvyra.

1.4

Šiuo atnaujinimu turėtų būti numatyti geriausi sprendimai, kaip pašalinti tam tikrų pelaginių ir giliavandenių žuvų kvotų disbalansą konkrečiose žvejybos zonose, dėl kurio dauguma valstybių narių turi per dideles arba per mažas kvotas.

1.5

Visais atvejais kvotos turi būti pagrįstos patvirtintais moksliniais duomenimis. Todėl EESRK mano, kad reikia dėti daugiau pastangų mokslinės žinioms apie išteklius gilinti, nes šiuo metu dauguma kvotų nustatomos pagal atsargumo principą, nes turimų mokslinių duomenų nepakanka.

1.6

Be to, EESRK mano, kad santykinio stabilumo kriterijumi užtikrinamos tam tikros valstybių narių įgytos teisės. Šios teisės neturėtų dingti be pėdsakų. Jos galėtų būti atnaujintos remiantis šiuo metu bendroje žuvininkystės politikoje numatytais išteklių tvarumo ir Bendrijos laivynų konkurencingumo principais.

1.7

EESRK mano, kad jei Komisijos nuomone teisėmis pagrįsto žvejybos valdymo sistema yra būtina, ji turėtų būti Bendrijos lygio.

1.8

EESRK mano, kad deramai atnaujinus žvejybos teises, sistemingai sumažėtų žvejybos kvotų viršijimas ir į jūrą išmetamas žuvų kiekis.

1.9

Tačiau teikdamas pirmenybę smulkių žvejų teisėms dėl jų ypatingos svarbos salų valstybėms narėms ir salų regionams Komitetas mano, kad smulki žvejyba (suprantama kaip žvejyba, vykdoma mažesnių 12 m. žvejybos laivų (1)) neturėtų būti įtraukta į Bendrijos lygio žvejybos teisių valdymo sistemą.

1.10

Komitetas mano, kad jeigu Komisija norėtų sukurti teisėmis pagrįsto žvejybos valdymo sistemą, ji turėtų pradėti nuo tų žvejybos rajonų, dėl kurių atitinkamos valstybės narės iš esmės sutaria, kad kvotos yra nesubalansuotos – per didelės arba per mažos.

1.11

Šiuo atveju Komitetas mano, kad tai Komisijos pareiga nustatyti lygį (Bendrijos, valstybių narių, gamintojų organizacijų arba verslo atstovų lygį), kuriuo būtų galima prekiauti žvejybos teisėmis ir stebėti sandorius.

1.12

Komitetas mano, kad, pašalinus dabartinį disbalansą vadovaujantis santykinio stabilumo kriterijumi, bus žengtas didelis žingsnis teisėmis pagrįsto žvejybos valdymo sistemos link.

2.1

Komunikate dėl teisėmis pagrįsto žvejybos valdymo įrankių  (2) Komisija siekė pradėti maždaug metus (iki 2008 m. vasario 27 d.) truksiančią diskusiją dėl poreikio rasti būdų, kaip pasiekti naujoje bendroje žuvininkystės politikoje (BŽP) nustatytus tikslus, t. y. išteklių tvarumą ir Bendrijos laivynų konkurencingumą.

2.2

Žaliojoje knygoje dėl bendrosios žuvininkystės politikos ateities  (3) Komisija paragino tirti naujus valdymo būdus, pvz., rinkos kvotų paskirstymo sistemas – individualias perduodamas kvotas ir aukcionus, sukuriančius žvejybos teisių rinką ir galinčius padidinti teisių turėtojų suinteresuotumą ilgalaikiu žvejybos tvarumu.

2.3

Bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) reformos plane  (4) Komisija teigė, kad žvejybos sektoriui vis dar būdingi ypatumai, dėl kurių trumpuoju laikotarpiu sunku taikyti įprastas ekonomines sąlygas, pvz., laisvą gamintojų konkurenciją ir laisvę investuoti. Šie ypatumai susiję su struktūrine menkų žuvų išteklių ir Bendrijos žvejybos laivynų dydžio neatitiktimi, taip pat su nuolatine tam tikrų pakrančių bendruomenių priklausomybe nuo žvejybos. Plane Komisija nustatė iniciatyvų grafiką, prasidėjusį 2002 m., kai buvo surengti ekonominio valdymo seminarai parduodamų (individualių arba kolektyvinių) žvejybos teisių sistemai aptarti. 2003 m. Komisija turėjo šių diskusijų rezultatus pranešti Tarybai. Šiek tiek vėliau nei planuota, 2007 m., buvo surengtas seminaras apie ekonominius žvejybos aspektus, kuriame inter alia aptarta žvejybos teisių tema (5).

2.4

EESRK manė, kad reikėtų parengti šią nuomonę savo iniciatyva ir įsitraukti į Komisijos pradėtą diskusiją bei pareikšti savo nuomonę apie tai, kaip pereiti prie veiksmingesnio išteklių valdymo, kuris turėtų būti pagrindinis BŽP ramstis siekiant užtikrinti ilgalaikį išteklių tvarumą ir Bendrijos laivynų konkurencingumą.

2.5

Šia nuomone siekiama įvardyti veiksmingo teisėmis pagrįsto žuvų išteklių valdymo įgyvendinimo problemas ir pasiūlyti galimus jų sprendimo būdus.

2.6

EESRK pritaria Komisijos požiūriui, kad reikia sukurti įprastesnių ekonominių sąlygų taikymui palankesnę aplinką ir pašalinti įprastos ekonominės veiklos kliūtis, pvz., nacionalinį žvejybos galimybių skirstymą ir santykinio stabilumo kriterijų (6).

2.7

Todėl šia nuomone pirmiausia siekiama toliau nagrinėti santykinio stabilumo kriterijų, kuris, svarbiausių profesionalios žvejybos asociacijų (7) ir Komisijos nuomone, yra viena pagrindinių ES lygio žvejybos teisių sistemos įgyvendinimo kliūčių: galutinės teisių nuosavybės pardavimas arba perdavimas iš vienų valstybių narių įmonių kitoms pakeistų dabartinius kvotų paskirstymo tarp konkrečių valstybių procentinius dydžius ir turėtų poveikį santykiniam stabilumui. Be to, nuomone siekiama suteikti informacijos, kuri padėtų sukurti šią valdymo sistemą, kuri jau veikia nacionaliniu lygiu kai kuriose valstybėse narėse ir kai kuriose Bendrijos rinkoje konkuruojančiose ES nepriklausančiose šalyse.

2.8.1

1972 m. (8) Taryba pereinamajam laikotarpiui, kuris turėjo baigtis 1982 m. gruodžio 31 d., panaikino 1970 m. (9) nustatytą principą dėl lygių teisių naudotis valstybių narių žuvų ištekliais.

2.8.2

Galiausiai ir siekdama apsaugoti pakrančių regionus pasibaigus šiam pereinamajam laikotarpiui, 1976 m. Taryba patvirtino „Hagos prioritetus“ (10), kuriais vidaus lygiu buvo siekiama apsaugoti pakrančių žvejybos sektorių atsižvelgiant į gyvybiškai svarbius nuo žvejybos priklausančių vietos bendruomenių poreikius.

2.8.3

Komisijos ir valstybių narių derybos dėl bendro leidžiamo sužvejoti kiekio tęsėsi iki 1983 m., kai buvo patvirtintas Reglamentas (EEB) Nr. 170/83, nustatantis Bendrijos žuvų išteklių apsaugos ir valdymo sistemą (11), kuriuo galutinis paskirstymas buvo nustatytas remiantis šiais kriterijais: tradicine kiekvienos valstybės narės žvejybos veikla, ypatingais regionų, kurių vietos gyventojai ypač priklauso nuo žvejybos, poreikiais (atsižvelgiant į Hagos prioritetus) ir galimu trečiųjų šalių vandenyse sužvejojamo kiekio sumažėjimu išplėtus išskirtines ekonomines zonas iki 200 jūrmylių.

2.8.4

Ši paskirstymo schema, pripažįstama santykinio stabilumo kriterijumi, kiekvienai valstybei narei (12) užtikrino nekintamą bendrą leidžiamą sužvejoti kiekvienos rūšies žuvų kiekį. Taryba „santykinį stabilumą“ suvokė kaip koncepciją, kuri, atsižvelgiant į laikiną biologinę atsargų būklę, turi patenkinti tam tikrus regionų, kurių vietos gyventojai ypač priklauso nuo žvejybos ir su ja susijusių pramonės šakų (13), poreikius. Kitaip tariant, 1976 m. Tarybos nustatyti Hagos prioritetai buvo išsaugoti praplečiant lygių galimybių principo leidžiančią nukrypti nuostatą.

2.8.5

Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 170/83 Komisija iki 1991 m. gruodžio 31 d. turėjo parengti ataskaitą dėl socialinės ir ekonominės pakrančių regionų padėties. Remdamasi šiuo pranešimu Taryba turėjo nuspręsti dėl reikiamų patikslinimų, tačiau galimybės naudotis ištekliais ir kvotų paskirstymo kriterijų sistemą buvo galima pratęsti iki 2002 m. gruodžio 31 d.

2.8.6

Atsižvelgdama į Komisijos pateiktą ataskaitą, Taryba priėmė politinį sprendimą pratęsti galimybės naudotis ištekliais ir kvotų paskirstymo kriterijų sistemą iki 2002 m. gruodžio 31 d. (14).

2.8.7

Galiausiai 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal bendrąją žuvininkystės politiką 20 straipsnyje teigiama, kad „žvejybos galimybės tarp valstybių narių paskirstomos taip, kad kiekvienai valstybei narei būtų užtikrintas santykinis žvejybos stabilumas dėl išteklių arba žūklės rajono“. Reglamento 17 straipsniu leidžiančios nukrypti nuostatos, susijusios su lygių galimybių principu, galiojimas pratęsiamas iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir numatoma parengti ataskaitą apie leidžiančią nukrypti nuostatą, susijusią su šiuo principu.

3.1

EESRK mano, kad santykinio stabilumo kriterijus, t. y. prieš 24 metus kiekvienai valstybei suteikta nekintama bendro leidžiamo sužvejoti kiekio dalis, neatspindi ekonominio ir socialinio gyventojų, šiuo metu priklausančių nuo žvejybos ir su ja susijusių pramonės šakų, išsivystymo. Dabartinis Bendrijos laivynų pajėgumas, išteklių naudojimas ir į pakrančių regionus investuotos lėšos turi mažai ką bendro su 1983 m. padėtimi, kai tam tikros žvejybos interesų turinčios valstybės narės dar nebuvo įstojusios į Bendriją.

3.2

Komisijos reglamentuose dėl kvotų sureguliavimo (15) aiškiai matyti, kad kai kuriuose žvejybos rajonuose ir Bendrijos žvejybos zonose valstybėms narėms kasmet skiriamos kvotos neatitinka jų sugauto tiek pelaginių, tiek giliavandenių žuvų kiekio. Šis disbalansas – per didelės arba per mažos kvotos arba net (dėl nepakankamo laivynų skaičiaus) nepanaudotos kvotos daro poveikį daugelio valstybių narių konkretiems žvejybos rajonams ir žvejybos zonoms. Jis susidarė ne tik dėl biologinių priežasčių, bet ir kaip santykinio stabilumo įgyvendinimo pasekmė.

3.3

EESRK nuomone, skirstant teises pagal BLS sistemą, visų pirma turėtų būti siekiama užtikrinti, kad bus atkurtas (ir išsaugotas) įvairių žuvų rūšių kiekis ir kiti jūrų ištekliai, kurie bus gausesni ir tvaresni. Komitetas rekomenduoja dėti daugiau pastangų plėsti mokslinėms žinioms apie žuvų išteklių būklę ir geriausius kvotų paskirstymo bei žvejybos praktikos valdymo būdus siekiant užtikrinti optimalius rezultatus, susijusius su žuvų išteklių išsaugojimu ir nuo jų priklausančių žvejų bendruomenių ekonomine gerove. Bendras žvejybos teisių paskirstymas neturi viršyti moksliškai nustatyto didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio, o individualus paskirstymas turi būti veiksmingai kontroliuojamas ir vykdomas.

3.4

Todėl EESRK mano, kad Komisija turėtų atlikti dabartinių Bendrijos laivynų pajėgumų ir jų konkurencingumui bei žuvų išteklių tvarumui užtikrinti reikalingų kvotų tyrimą. Šiame tyrime turėtų būti sprendžiamas santykiniu stabilumo principu grindžiamų valstybių narių įgytų teisių atnaujinimo klausimas, siekiant rasti geriausius būdus, kaip pašalinti tam tikrų pelaginių ir giliavandenių žuvų kvotų disbalansą konkrečiose žvejybos zonose. Šiomis priemonėmis turėtų būti siekiama užtikrinti ilgalaikį išteklių tvarumą ir Bendrijos laivynų konkurencingumą, nes tai yra pagrindiniai BŽP tikslai.

3.5

Be to, Komitetas mano, kad santykinio stabilumo principu užtikrinamos tam tikros valstybių narių įgytos teisės. Šios teisės neturėtų dingti be pėdsakų. Jos galėtų būti atnaujintos remiantis šiuo metu bendrojoje žuvininkystės politikoje numatytais išteklių tvarumo ir Bendrijos laivyno konkurencingumo principais.

4.1

EESRK mano, kad Komisija prašomą tyrimą turėtų atlikti kaip įmanoma greičiau, kai tik pasibaigs diskusijų etapas. Atsižvelgiant į dabartinę Bendrijos žuvų išteklių padėtį ir Bendrijos laivyno konkurencingumą, nereikėtų būtinai laukti iki 2012 m., kol bus parengtas naujos Komisijos ataskaitos projektas ir kol bus pašalintas disbalansas, susijęs su dabartinio leistino sugauti kiekio kvotomis ir Bendrijos laivynu.

4.2

Šis atnaujinimas turėtų suteikti galimybę reguliariai paskirstyti kvotas, pavyzdžiui, penkerių metų laikotarpiui, ir jas perskirstyti, jei vėl sutriktų pusiausvyra.

4.3

Komitetas mano, kad jei po diskusijų dėl sprendimų, susijusių su dabartine padėtimi, Komisija nuspręs, kad valdymo sistemą reikėtų įdiegti remiantis atnaujintomis valstybių narių žvejybos teisėmis, ši sistema turėtų būti įdiegta Bendrijos lygiu.

4.4

Komitetas mano, kad, kadangi 2007 m. gruodžio mėn. buvo pasirašyta Reformų sutartis (Lisabonos sutartis), valstybės narės labai palankiai vertina tokios žvejybos valdymo sistemos steigimą.

4.5

Komitetas žino, kad įdiegti visą Bendriją apimančią valdymo sistemą, paremtą parduodamomis žvejybos teisėmis, būtų sudėtinga, bet mano, kad tai galėtų padėti pasiekti, kad „gyvieji vandens ištekliai būtų naudojami, užtikrinant tausojančias ekonomines, aplinkos ir socialines sąlygas“ (16) jei inter alia bus atsižvelgta į toliau nurodytus kriterijus.

4.5.1

Siekiant apsaugoti smulkių žvejų teises (17), smulkiosios žvejybos nereikėtų įtraukti į Bendrijos lygio teisėmis pagrįstą žvejybos valdymo sistemą, nes tai veikla, nuo kurios priklauso daugelis pakrančių bendruomenių, visų pirma salų valstybėse narėse ir regionuose.

4.5.2

Siekiant išvengti dominuojančios rinkos padėties dėl galimybės pirkti ir parduoti žvejybos teises, tai galima būtų apriboti nustatant didžiausio per metus leistino sugauti skirtingų žuvų rūšių kiekio procentinę dalį kiekvienoje valstybėje narėje.

4.5.3

Komitetas mano, kad šią žvejybos valdymo sistemą reikėtų palaipsniui įgyvendinti skirtinguose Bendrijos žuvininkystės rajonuose, pradedant nuo tų žvejybos rajonų, dėl kurių atitinkamos valstybės narės iš esmės sutaria, kad kvotos yra nesubalansuotos – per didelės arba per mažos.

4.5.4

Komisija turėtų nustatyti, ar atitinkamame žvejybos rajone, kuriame įdiegta teisėmis pagrįsta žvejybos valdymo sistema, prekyba turėtų vykti Bendrijos, valstybių narių, gamintojų organizacijų ar verslo atstovų lygiu, ir aiškiai nustatyti, kaip šie sandoriai turėtų būti stebimi.

4.6

EESRK mano, kad deramai atnaujinus žvejybos teises, iš esmės sumažėtų žvejybos kvotų viršijimas ir į jūrą išmetamas žuvų kiekis.

4.7

Komitetas mano, kad, pašalinus dabartinį disbalansą vadovaujantis santykinio stabilumo kriterijumi, bus žengtas didelis žingsnis teisėmis pagrįsto žvejybos valdymo sistemos link. Taikant šią sistemą (siekiant užkirsti kelią dominavimui rinkoje, ji turi būti deramai reglamentuojama) bus įmanoma sąžiningiau ir vienodžiau paskirstyti išteklius įvairiems Bendrijos laivynams, nes tai padės pasiekti didesnį išteklių tvarumą ir užtikrinti Bendrijos laivynų konkurencingumą.