9.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/47

1.1

JT, veikdamos savo šalių narių vardu, pasiūlė „cheminių medžiagų klasifikavimo bei ženklinimo“ kriterijų ir procesų nustatymo modelį — pasaulinę suderintą sistemą (PSS). Ja ketinama remti pasaulio prekybą ir padėti mažiau išsivysčiusios ekonomikos šalims užtikrinti darbuotojų ir vartotojų saugą ir sveikatą.

1.2

EESRK tvirtai remia šį visuotinio suderinimo tikslą, Komisijos dokumente siūlomą įgyvendinimo teisės aktų formą, teisinį pagrindą ir tai, kad siūlomas gamintojams ir tiekėjams taikytinas įgyvendinimo grafikas sutaptų su pirmuoju iš pagrindinių „medžiagų“ registravimo pagal Reglamentą (EB) 1907/2006 (REACH) galutinių terminų.

1.3

EESRK taip pat sutinka su Komisijos vertinimu, kad nepaisant to, jog per pastaruosius 40 metų ES išplėtotos sistemos pokyčiai neišvengiami ir plačiai remiami, trumpalaikė nauda ES viduje tikriausiai bus nepastebima, o sąnaudos gali būti didelės. Todėl EESRK mano, kad pradiniame poveikio vertinime reikėjo daugiau dėmesio skirti šioms gana neįprastoms aplinkybėms. Nesant jokios pastebimos bendros naudos, bet kokį taikomų teisės aktų papildymą ar keitimą, kuris nėra būtinas JT pasiūlymui įgyvendinti, turėtų lydėti atskiras sveikatos, saugos ar ekonominis pagrindimas. Svarbiausia, reikia kuo labiau stengtis užtikrinti, kad taikant neišvengiamai ilgus pereinamuosius laikotarpius tarp šių abiejų iš esmės analogiškų sistemų nekiltų pavojus šiuo metu taikomiems standartams. Pagrindinis reikalavimas — vartotojų švietimas įsigijimo metu.

1.4

EESRK mano, jog žinant, kad grafikas labai griežtas ir kad kartu reikia mažinti pradines sąnaudas, požiūris į pasiūlymo turinį ir jo greitą taikymą galėtų būti lankstus. Reikėjo daug metų dabartinei sistemai taip išvystyti, kad ji tinkamai apsaugotų visos ES darbuotojų ir vartotojų sveikatą ir užtikrintų jų saugą. Panašu, kad taip bus ir įsigaliojus naujajai pasaulinei suderintai sistemai. Vis dėlto svarbiausia skirti pakankamai ilgalaikių išteklių ir JT, ir Komisijoje, kad derinimo procesas vyktų toliau ir galiausiai taptų ne vien kriterijais, kuriais grindžiamas ženklinimas, o tikruoju prekių, kuriomis plačiai prekiaujama, klasifikavimu ir ženklinimu.

1.5

EESRK susirūpinęs pažymi, kad pasiūlymas labai ilgas — ir pats pasiūlymas, ir pastaruoju metu pateikti kiti pasiūlymai, pvz., REACH, kiti ES teisės aktai, su kuriais bus susiję šie abu būsimi teisės aktai, ir vis daugiau gairių, dabar laikomų reikalingomis. Jeigu nenorime padaryti nepataisomos žalos Europos pramonei (jau nekalbant apie teisės aktų vykdymo priežiūros ar dalinio keitimo procesus), būtina nauja koncepcija. Tiesiog neprotinga daryti prielaidą, kad visi nuo mažiausios MVĮ savininko iki paprastai didesnių nacionalinėje kompetentingoje institucijoje dirbančių atsakingų pareigūnų grupių turėtų nuolat ieškoti informacijos daugiau nei dvidešimtyje tūkstančių puslapių susijusios dokumentacijos vien šiomis temomis. Reikia rasti geresnį būdą.

1.6

EESRK taip pat apgailestauja, kad neapibrėžtos pagrindinės sąvokos ir ypač kad nuo konkrečią toksikologinę reikšmę turinčio žodžio „preparatai“ pereita prie šios prasmės neturinčių „mišinių“. Vis dar nėra jokios ES „cheminės medžiagos“ ar žodžio „cheminis“ apibrėžties, todėl darbuotojams, vartotojams, vadovams ir teisės aktų leidėjams toliau kyla painiava. Šis pasiūlymas, kurį ketinta parengti taip, kad jis būtų nešališkas ir neginčytino turinio, suteikia puikią galimybę ištaisyti su išsamumu susijusias klaidas. Tai daroma techniniuose prieduose ir pateikiant tipines apibrėžtis, taikomas visuose susijusiuose teisės aktuose. Šį klausimą reikėtų spręsti nedelsiant ir visomis kalbomis parengti reikšminių žodžių žodynėlį, nurodant tuos, kurie turi tą pačią reikšmę (greičiausiai tai būtų „chemikalas“, „cheminė medžiaga“ ir „medžiaga“) ir tuos, kurie turi skirtingą reikšmę arba yra nesusiję (pvz., „gaminys“ ir „produktas“.) Kai kuriose kalbose reikėtų nustatyti, kokia pasitaiko kultūrinė painiava ir asociacijos, ir jų vengti, pvz., dėl žodžių „medžiagos“ (kai kuriose kalbose reiškia „narkotikus, alkoholį ar tabaką“) ir „chemikalai“ (kaip sąsają su teroristine veikla ar kita nelegalia veika).

1.7

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į dvejopą pavojų pernelyg detaliai suklasifikuoti ir pernelyg smulkiai etiketėse nurodyti medžiagas, nes tokiu atveju sumažėja perspėjimų, kurie yra esminiai, ir pasikliovimo etiketėmis, kurios yra vienintelis informacijos šaltinis ir darbuotojams, ir vartotojams, poveikis. Aišku, kad pagrindinė informacija turi būti nurodyta. Svarbu pateikti ir nuorodas į lengvai prieinamus šaltinius. Vis dažniau pasitaikantis pirkimas internetu ir paieška internetu apie konkrečių produktų naudą ir pavojų rodo, kad šioje srityje būtina papildomai dirbti. Ilgi sudėtingų mišinių sudedamųjų dalių standartizuotų ir nepažįstamų pavadinimų sąrašai anaiptol neatitinka gelbėjimo tarnybų ir apsinuodijimo centrų poreikių. Geriausia visų susijusių subjektų apsauga — bendros nuorodos apie pavojingumą, saugų elgesį ir kontaktiniai duomenys, kur atitinkamu atveju galima kreiptis ištisą parą. Konkrečiomis aplinkybėmis, kai taikoma patentuota gamybos technologija, šia koncepcija, kaip ir dabartiniuose teisės aktuose, apsaugomas ir gamintojas.

1.8

EESRK pažymi, kad nesiūloma ženklinti dažnai labai mažų iš vienos laboratorijos į kitą perduodamų kiekių, naudojamų akademinių ar verslo mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos tikslu. Šią kategoriją galima nesunkiai priskirti įvairioms JT siūlomoms etiketėms ir geriau taikyti pastarąjį variantą negu itin ribotą, neproporcingą ir brangią dabar siūlomą išimtį.

1.9

Galiausiai EESRK pažymi, kad vis dažniau reikės tikrinti įvairiose pasaulio jurisdikcijose naudojamų duomenų kokybę ir priimtus sprendimus. Neabejotinai didės poreikis susitarti ne tik dėl klasifikavimo kriterijų ir procesų, bet ir jų rezultatų. Nesunku suvokti visuotinį šių susitarimų poreikį ir naudą.

2.1

Šiuo pasiūlymu siekiama esamus ES teisės aktus suderinti su JT modeliu, dėl kurio buvo susitarta pastaruoju metu — pasauline suderinta sistema, kuria remiantis klasifikuojamos, ženklinamos ir pakuojamos žaliavos, tarpiniai ir galutiniai produktai, apibrėžiami kaip „pavojingi“ ir įvairiai apibūdinami kaip „cheminės medžiagos“, „medžiagos“, „mišiniai“ arba „preparatai“. Bus pakeisti nuo 1967 m. priimti Europos teisės aktai. Teks iš dalies keisti daug kitų direktyvų ir reglamentų, įskaitant Reglamentą (EB) 1907/2006 (REACH). Ilgalaikis poveikis ES viduje turėtų būti teigiamas, jeigu bus įmanoma apriboti sąnaudas ir gauti tam tikros nedidelės naudos. Apskritai pasiūlymu turėtų būti sudarytos geresnės pasaulinės prekybos sąlygos ir išsaugotos aukštos žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos normos.

2.2

Reikia pakeisti 40 metų galiojančią Pavojingų medžiagų direktyvą 67/548/EEB. Ji laikoma pirmuoju visos Europos „cheminių medžiagų“ teisės aktu, pirmiausia skirtu darbuotojų saugai didinti. Šia direktyva, daugeliu kitų direktyvų, kuriomis ji iš dalies keičiama, ir suderinimais su technine pažanga gamintojams, medžiagas į rinką teikiantiems subjektams, darbuotojams, platintojams ir vartotojams sukurta suderinta pavojingų medžiagų klasifikavimo sistema, kurioje naudojami konkretūs suderintų baigiamųjų rezultatų ir pavojingumo nustatymo kriterijai; deramo šių medžiagų ženklinimo sistema, kurioje naudojamas tam tikras skaičius piktogramų ir standartizuotų frazių galimai rizikai ir rekomenduotinoms saugaus tvarkymo procedūroms nustatyti; ir jų pakavimo sistema, kuria apsaugomi nuolatiniai naudotojai ir pažeidžiamos grupės, ypač maži vaikai.

2.3

Praėjus dvidešimt vieneriems metams nuo Direktyvos 67/548/EEB priėmimo, Pavojingų preparatų direktyvoje 88/379/EEB procesas buvo išplėstas nuo „medžiagų“ (gana baigtinio elementų ir jų junginių sąrašo) iki teoriškai neriboto „preparatų“ (dviejų ar daugiau medžiagų mišinių) sąrašo. Pripažinus, kad bandymai su gyvūnais tokiu mastu nepageidautini arba neįmanomi, šia direktyva Europos teisėje pirmą kartą buvo išvesta teorinė sudedamųjų medžiagų keliamo žinomo arba įmanomo nustatyti pavojaus ir labiausiai tikėtino galutinio mišinio pavojingumo tarpusavio priklausomybė. Ši priklausomybė buvo panaudota preparatams klasifikuoti, ženklinti ir pakuoti be papildomų bandymų.

2.4

Kadangi didžioji dauguma vartotojams parduodamų produktų yra „preparatai“ (arba netgi „gaminiai“), tai buvo svarbus žingsnis užtikrinant, kad specialiomis ir griežtesnėmis direktyvomis, pvz., taikomomis pesticidų, valymo priemonių ar kosmetikos gaminių pardavimui, nereglamentuojami produktai būtų saugūs vartotojams. 1988 m. direktyva buvo iš esmės pakeista 1999 m. priėmus Direktyvą 1999/45/EB.

2.5

Minėtos direktyvos kartu su vėliau irgi pakeista pagalbine Saugos duomenų lapo direktyva 91/155/EEB daugelį metų buvo visos ES darbuotojų ir vartotojų apsaugos pagrindas. Jos susijusios su beveik visais kitais žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti bei saugai užtikrinti skirtais ES teisės aktais ir juos papildo. Kad atsispindėtų taikymo srities, gamybos technologijų ir bandymų metodų, produktų prieinamumo ir vėlesnio naudojimo, taip pat naujausio mokslinio šių aspektų padarinių suvokimo ir žinomų nepageidaujamo poveikio mažinimo būdų pokyčiai, direktyvas reikia nuolat atnaujinti.

2.6

Ne mažiau svarbu, kad šiomis direktyvomis siekiama vidaus rinkos tikslų — ES sukurti bendrąją įvairių atitinkamų produktų rinką. Produktus, ar jie būtų žaliavos, gamtiniai ar sintetiniai produktai, tarpinės cheminės medžiagos ar atliekų srautai, galutiniai produktai ar gaminiai, galima saugiai importuoti į valstybes nares ir jais prekiauti vienoje ar keliose valstybėse narėse tik tuo atveju, jeigu jie atitinka šiuos ir kitus taikytinus ES teisės aktus.

2.7

2001 m. Europos Komisija paskelbė Baltąją knygą „Būsimos cheminių medžiagų politikos strategija“. Galutinis etapas buvo praėjusiais metais priimtas Reglamentas (EB) 1907/2006, žinomas kaip REACH, dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų. Tuo pačiu metu buvo susitarta dėl lydimosios Direktyvos 2006/121/EB ir ji buvo paskelbta. Šioje direktyvoje numatyta papildomų Direktyvos 67/548/EEB pakeitimų siekiant jas abi suderinti. Šis procesas tikriausiai vyks toliau, kai tik bus gauta daugiau duomenų arba pakis teisės aktų leidybos poreikiai.

2.8

Visi minėtieji teisės aktai susiję su nurodytų produktų gamyba, platinimu, pardavimu Europos Sąjungoje ir prekyba jais tarp ES ir jos importo bei eksporto partnerių. Neišvengiamai tuo pačiu laikotarpiu daugelis kitų pasaulio šalių, su kuriomis ES nuolat prekiauja per įvairias ES viduje ir už jos ribų įsikūrusias dideles, vidutinio dydžio ir mažas įmones, sukūrė panašias, bet neidentiškas sistemas.

2.9

Kai kurios kitos šalys, paprastai turinčios daug mažiau išvystytą ekonomiką ir (arba) teisės aktų leidybos struktūras, pripažino, kad tokios „pavojingų medžiagų“ klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo sistemos reikia, bet jos laukia, kol bus susitarta dėl pasaulio mastu pripažįstamo modelio, kad galėtų jį įgyvendinti vietos lygmeniu.

2.10

Dešimtojo dešimtmečio pradžioje pripažinusios, kad šios vietos lygmeniu sukurtos nacionalinės ar regioninės sistemos, nors ir būtinos žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti bei saugai užtikrinti, gali taip pat kelti kliūčių pasaulio prekybai, Jungtinės Tautos siekė įgaliojimų parengti pasiūlymą dėl pasaulinės suderintos sistemos (PSS) cheminėms medžiagoms klasifikuoti, pakuoti, ženklinti ir saugos duomenų lapams teikti. Šio derinimo pavyzdžių jau buvo galima rasti transporto sektoriuje, ypač fizinio pavojaus ir ūmaus toksiškumo srityse.

2.11

Sutikimas kurti šią platesnę koncepciją buvo duotas 1992 m. vykusios Jungtinių Tautų Aplinkos ir plėtros konferencijos (UNCED) 21 darbotvarkės 19 skyriuje. Techninį įnašą turėjo pristatyti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Tarptautinė darbo organizacija (TDO) ir Jungtinių Tautų ekspertų pakomitetis pavojingų krovinių vežimo srityje (UNSCETDG).

2.12

2002 m. gruodžio mėn., po beveik dešimtmetį trukusio darbo, maždaug 160 dalyvaujančių JT šalių narių atstovai pasiekė susitarimą dėl techninio naujosios PSS turinio. Tų pačių metų rugsėjo mėn. vykusiame Pasaulio aukščiausio lygio susitikime tvaraus vystymosi klausimais susitarimą pasirašiusios valstybės buvo paragintos „kiek galima greičiau įgyvendinti PSS, kad sistema būtų visapusiškai taikoma jau 2008 m.“ JT PSS ir numatytą jos įgyvendinimo datą — 2008 m. — JT ekonomikos ir socialinių reikalų taryba patvirtino 2003 m. liepos mėn. Šiuos susitarimus pasirašė visų 27 dabartinės išsiplėtusios ES valstybių narių atstovai.

2.13

2004 m. buvo patvirtinta keletas pradinio JT pasiūlymo pakeitimų. Jie buvo įtraukti į 2005 m. JT paskelbtas pasaulinės suderintos cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemos (PSS) rekomendacijas. Šis 540 puslapių dokumentas ir vėlesnės pakeistos jo redakcijos tapo plačiai žinomos kaip „Purpurinė knyga“, pavadinta pagal spausdintų viršelių spalvą. Išsami informacija apie pažangą artėjant prie 65 šalims, įskaitant 27 ES nares, taikomos 2008 m. tikslinės datos pateikta atitinkamame JT tinklalapyje.

2.14

Dėl kitų techninių pakeitimų Jungtinėse Tautose buvo susitarta 2006 m. Jie įtraukti į naują 2007 m. paskelbtą Purpurinės knygos redakciją. Pasiūlymai apima senų ir naujų bandymų kriterijų ir baigiamųjų rezultatų, piktogramų, patvirtintų sąvokų ir etikečių dizaino derinį — tokiame plačiame ir sudėtingame pasaulinio esamų sistemų derinimo procese tai neišvengiama. Siekiant įvairių požiūrių darnos ir kad dalyvaujančios šalys sugebėtų pasiekti susitarimą, buvo patvirtintas „konstruktyvaus įnašo“ (angl. „building block“) požiūris (tačiau jeigu jis bus naudojamas per dažnai, išnyks daugelis planuotų pranašumų).

2.15

Vis dėlto JT siūlomas modelis neturi reikiamos teisinės galios. Šalims, norinčioms vadovautis jame pateiktomis rekomendacijomis, reikia priimti įgyvendinimo teisės aktus. ES valstybėms narėms reikia, kad pasiūlymą pateiktų Komisija.

2.16

2004 m. Komisija pradėjo rengti įgyvendinimo pasiūlymą ir pirmąjį PSS atitinkančios ES sistemos projektą paskelbė 2006 m. Tuo pačiu laikotarpiu buvo atlikti ir paskelbti poveikio vertinimai. 2006 m. trečiąjį ketvirtį internetu surengtos konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais ir Komisijos teisės tarnybų išdėstytos problemos lėmė, kad pradinis pasiūlymas buvo iš esmės pakeistas. Šiam pakeistam variantui buvo pritarta, Komisija jį paskelbė 2007 m. birželio mėn. Atitinkama Tarybos darbo grupė jau pradėjo technines peržiūras. Kaip visada dabar laukiama Europos Parlamento, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) ir Regionų komiteto nuomonių.

2.17

Visuotinai pageidaujama, kad dėl dabartinių peržiūrų pasiūlymai dėl derinimo nebūtų vilkinami ar iš esmės keičiami. Visuotinai manoma, kad nauda bus įvairialypė, daugiausia susijusi su pasaulio prekyba ir mažės, jeigu suderinimas nebus įgyvendintas. Jeigu įgyvendinimo grafikas bus kitoks nei numatytas pagal REACH, ES vidaus (arba su ES prekiaujančių subjektų) sąnaudos labai padidės. Nauda sveikatai, saugai ar aplinkai daugiausia bus jaučiama už ES ribų, šalyse, dar neturinčiose veiksmingų nuosavų sistemų.

2.18

PSS įgyvendinimas turės poveikį ES transporto teisės aktams ir daugybei „paskesnių“ ES teisės aktų, susijusių su vartotojams skirtais produktais, tam tikriems naudojimo būdams skirtų cheminių medžiagų tvarkymu, pavojingų medžiagų kontrole, profesine sveikata ir sauga, atliekomis ir gyvavimo ciklą baigusiais produktais. Reikiamais atvejais keletą ateinančių metų bus teikiami nauji pasiūlymai, apimantys šiuos teisės aktus. Išsamų poveikį patirsiančių teisės aktų sąrašą Komisijos tarnybos paskelbė 2006 m. rugpjūčio mėn. Reglamento (EB) 1907/2006 (REACH) daliniai pakeitimai įtraukti į šį pasiūlymą.

3.1

Pasiūlymas išdėstytas 3 tomuose ir 7 prieduose. Variante anglų kalba jie sudaro šiek tiek daugiau nei 2100 puslapių. Nors pagrindiniai pasiūlymo elementai išdėstyti gana trumpame 64 puslapių I tome, visame dokumente yra naujos medžiagos, o sena medžiaga aiškinama naujai arba kitaip. Todėl visą pasiūlymą būtina laikyti svarbiausiu pirminės ES ir valstybių narių teisės aktu, darančiu poveikį reguliavimo institucijoms, gamintojams, tiekėjams, platintojams, prekiautojams, darbuotojams ir vartotojams Europos Sąjungoje ir už jos ribų.

3.2

II tome, apimančiame I priedą, išdėstyti išsamūs pavojingų medžiagų ir mišinių klasifikavimo ir ženklinimo reikalavimai (154 puslapiai).

3.3

III tome, apimančiame II-VII priedus, išdėstytos specialios tam tikroms medžiagoms ir mišiniams taikomos taisyklės; naujų teiginių apie pavojų ir įspėjamųjų teiginių sąrašai; naujos pavojaus piktogramos; išsami suderinta tam tikrų pavojingų medžiagų klasifikacija ir ženklinimas; ir perkėlimo lentelė, kuria siekiama, kad naudotojams būtų lengviau pastebėti Direktyvoje 67/548/EEB numatyto klasifikavimo ir ženklinimo pokyčius, įtvirtintus siūlomame reglamente išdėstytuose naujuose reikalavimuose ir teiginiuose apie pavojų (430 puslapių). Viso pasiūlymo „Finansinė teisės akto pasiūlymo pažyma“, reikalaujama tinkamam pasiūlymo įvertinimui užtikrinti, bet vėliau kaip pirminis teisės aktas nevertinga ir neįdomi, pateikta arba, geriau tiktų sakyti, paslėpta šio tomo pabaigoje.

3.4

IIIa ir IIIb tomai apima 3.1 ir 3.2 lenteles — VI priedo sudedamąsias dalis, kaip nurodyta minėtame III priede. Šiose abiejose lentelėse į naująją sistemą perkeliami esamos Direktyvos 67/548/EEB 1 priedo duomenys — beveik 1500 puslapių, kuriuose registruojami per 40 produktų vertinimo praktikos metų susikaupę sprendimai dėl konkrečių pavojingų medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo.

3.5

Komisijos poveikio vertinimas, kurį reikėtų aiškinti kartu su minėtais aspektais, grindžiamas konsultantų RPA ir London Economics parengtais pranešimais ir yra gana trumpas (34 puslapiai).

3.6

Pasiūlymas pateiktas kaip pagal EB sutarties 95 straipsnį parengtas reglamentas, kurio tikslas — „užtikrinti visiems medžiagų bei mišinių tiekėjams vienodas sąlygas vidaus rinkoje ir aukštą sveikatos, saugos, aplinkos ir vartotojų apsaugos lygį“.

3.7

Pasiūlyme pripažįstama, kad esamų ES teisės aktų ir JT pasiūlymo dėl PSS taikymo sritys nėra identiškos. Jos išsamiai skiriasi nuo jau beveik suderintų transporto sektoriaus klasifikavimo ir ženklinimo teisės aktų. Buvo stengiamasi, kad šiame pasiūlyme, jei tik įmanoma, pakeitimų būtų kuo mažiau. Tam tikrais atvejais reikės papildomų pasiūlymų, ypač REACH įgyvendinimo etapuose.

3.8

Pasiūlyme įtvirtinta keletas iš JT PSS perimtų naujų terminų ir sąvokų, iš kurių labiausiai pastebima tai, kad vietoje „preparato“ vartojama „mišinys“.

3.9

Pasiūlyme pripažįstama, kad bet kuri nauja klasifikavimo sistema gali lemti, kad bus plačiai naudojami laboratorijų gyvūnai. Visais įmanomais atvejais turėtų būti taikomi alternatyvūs metodai. Susidaro įspūdis, kad nors eksperimentai su žmonėmis ir kitais primatais šio klasifikavimo tikslais JT PSS modelyje leidžiami, Komisijos pasiūlyme jie aiškiai uždrausti (tačiau tai priklauso nuo neišspręstų teisinių ir lingvistinių skirtumų, kylančių į ES oficialias kalbas verčiant posakius „should not“ ir „shall not“).

3.10

Pripažįstamos mišinių klasifikavimo problemos. Nustatyti „jungiamieji principai“ (angl. bridging principles), kuriais siekiama, kad būtų lengviau ieškoti informacijos apie produktus, tikriausiai turinčius panašų poveikį.

3.11

Pasiūlyme numatyta galimybė nustatyti trumpesnius bendruosius pavadinimus tik medžiagoms arba mišinių sudedamosioms dalims tais atvejais, kai oficialūs Tarptautinės teorinės ir taikomosios chemijos sąjungos (IUPAC) pavadinimai ilgesni nei 100 ženklų. Toliau bus naudojami ir Amerikos chemijos draugijos Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (CAS) suteikti produkto identifikatoriai (numeriai ir pavadinimai). Kontroliuojamas nepatentuotų pavadinimų naudojimas, kai tinkamai įvardijamas tikėtinas pavojus ir nesudaroma prielaidų pažeisti su tikslia mišinio sudėtimi susijusios intelektinės nuosavybės teisių, perimtas iš esamų teisės aktų.

3.12

Išsamiai aptariamas reikiamas perėjimo iš vienos sistemos į kitą laikotarpis. Aiškiai pripažįstama, kad naujieji kriterijai turi būti pirmiausia taikomi „medžiagoms“, o vėliau — „mišiniams“. Kad įmonėms nebūtų užkrauta nereikalingos naštos, jos neprivalės iš naujo deklaruoti ar ženklinti produktų („medžiagų“ arba „mišinių“), kurie atitinkamų teisės aktų įsigaliojimo metu jau yra tiekimo grandinėje.

3.13

Valstybės narės bus įpareigojamos paskirti institucijas, turinčias taikyti šį reglamentą, užtikrinti jo vykdymą ir nustatyti deramas sankcijas už jo nesilaikymą. Pažymima, kad „labai svarbu užtikrinti tinkamą bendradarbiavimą tarp visų kompetentingų institucijų“.

3.14

Reglamentas iš esmės bus taikomas visoms medžiagoms ir mišiniams išskyrus atvejus, kai kitais Bendrijos teisės aktais nustatomos išsamesnės taisyklės. Kosmetikos gaminiams, kvapiosioms medžiagoms, maisto priedams, pašarams ir veterinariniams vaistams, tam tikriems medicinos įtaisams, civilinės aviacijos, kelių ar geležinkelių transporto taisyklėmis reglamentuojamiems produktams ir amunicijai šis Reglamentas netaikomas (tačiau dekoratyviniam efektui išgauti skirtiems sprogmenims, pvz., fejerverkams — taikomas).

3.15

Remiantis šiuo pasiūlymu, atliekos, kaip apibrėžta Direktyvoje 2006/12/EB, negali būti klasifikuojamos kaip medžiagos, mišiniai ar gaminiai, todėl Reglamentas joms netaikomas.

3.16

Remiantis Reglamento (EB) 1907/2006 (REACH) 3 straipsnio 41 punktu, lydiniai laikomi mišiniais ir todėl šis reglamentas jiems taikomas. Reglamentas taip pat taikomas tikriesiems gamtoje randamų medžiagų, pvz., metalo rūdų, mineralų ir augalų ekstraktų „mišiniams“ (bet jokiu būdu ne „preparatams“).

3.17

Palyginti su esama ES sistema, keičiasi ir ženklinimo reikalavimų išdėstymas, ir turinys. Pakeičiamos kai kurios dabartinės piktogramos; kitos įtraukiamos pirmą kartą. Dabartinės leidžiamos naudoti standartizuotos sąvokos „rizika“ ir „sauga“ pakeičiamos naujais „signaliniais žodžiais“, „teiginiais apie pavojų“ ir „įspėjamaisiais teiginiais“.

3.18

Visi minėtieji patvirtinti žodžiai ir teiginiai apibrėžiami visomis oficialiomis ES kalbomis ir privalo būti naudojami kiekvienoje etiketėje atsižvelgiant į šalį, kurioje produktas galiausiai parduodamas. Galima naudoti keletą kalbų, tačiau vietos etiketėse vis mažėja. (Tam tikrais atvejais gali prireikti papildomo etikečių ir papildomos dokumentacijos vertimo į teisiškai privalomas, tačiau „neoficialias“ kalbas, pvz., velsiečių, arba į kitas reikiamas kalbas, pvz., rusų, turkų, arabų ir hindi, siekiant atsižvelgti į konkrečių vietinių gyventojų arba imigrantų grupių poreikius).

3.19

Pasiūlyme pripažįstama, kad klasifikavimo ir atitinkamai ženklinimo bei pakavimo procesas yra nuolatinis ES masto informacijos atnaujinimas, kai tik tampa žinoma nauja informacija, pakinta bandymo metodai ar teisės aktų reikalavimai. Tekste išdėstyti pokyčiai, dėl kurių reikia imtis veiksmų, ir procedūros, kurių tais atvejais reikia laikytis.

3.20

Numatyta, kad reglamentas įsigalios praėjus 20 dienų nuo jo planuojamo paskelbimo Oficialiajame leidinyje. Iki 2010 m. gruodžio 1 d. medžiagos klasifikuojamos, ženklinamos etiketėmis ir pakuojamos pagal esamus teisės aktus (data sutampa su REACH numatytais galutiniais registravimo terminais). Mišiniai klasifikuojami, ženklinami etiketėmis ir pakuojami pagal esamus teisės aktus iki 2015 m. birželio 1 d. Nuo tos dienos taikomas tik naujasis teisės aktas.

4.1

JT, veikdamos savo šalių narių vardu, pasiūlė cheminių medžiagų klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo kriterijų ir procesų nustatymo modelį — pasaulinę suderintą sistemą (PSS). ES valstybės narės pritarė, kad modelis turėtų būti įgyvendintas, geriausiai iki 2008 m. Komisija pateikė pasiūlymą dėl įgyvendinimo reglamento, dėl kurio dabar diskutuojama.

4.2

EESRK tvirtai remia šį visuotinio suderinimo tikslą, siūlomą įgyvendinimo teisės aktų formą, teisinį pagrindą ir tai, kad siūlomas įgyvendinimo grafikas sutaptų su pirmuoju iš pagrindinių medžiagų registravimo pagal Reglamentą (EB) 1907/2006 (REACH) galutinių terminų.

4.3

EESRK taip pat pažymi, kad turi būti lanksčių galimybių vienu metu taikyti abi sistemas, ypač „mišiniams“, kurie daugeliu atvejų patys yra „mišinių“„mišiniai“, kiekvienas turi apibrėžiamą ir kartais ilgą galiojimo laiką, matuojamą mėnesiais ar netgi metais. Perėjimas tikriausiai neįvyks per siūlomą laikotarpį, tačiau, laimei, tai nereiškia, kad procesas bus neveiksmingas. Nesant šių lanksčių galimybių išaugs pradinės sąnaudos ir gali nebūti planuotos ilgalaikės naudos.

4.4

EESRK taip pat pažymi ir remia Komisijos poveikio vertinime pateiktas įvadines pastabas, kad ilgu laikotarpiu įgyvendinti PSS turėtų būti naudinga, nes sutaupytos sąnaudos galiausiai kompensuos vienkartines įgyvendinimo išlaidas, tačiau siekiant grynosios naudos prognozuojamoje ateityje ir norint užtikrinti, kad MVĮ nepatirtų nereikalingų sąnaudų ir administracinės naštos, įgyvendinimo sąnaudas reikia kontroliuoti.

4.5

EESRK taip pat pažymi Finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje Komisijos išdėstytą požiūrį, kad šis pasiūlymas dėl įstatymo galią turinčio teisės akto susijęs su tarptautinio susitarimo įgyvendinimu. Net neigiamas ex-ante įvertinimas nepriverstų Komisijos nepateikti tokio teisės akto pasiūlymo, nes kitų politikos galimybių nėra. Neigiamas ex-post įvertinimas nepriverstų Komisijos atšaukti savo apsisprendimo įgyvendinti tarptautiniu mastu priimtą klasifikavimo ir ženklinimo sistemą.

4.6

Paprastai tariant Komisija mano, kad ji neturėjo kito pasirinkimo kaip tik pateikti šį pasiūlymą, nesvarbu, koks būtų apskaičiuotas ar tikrasis sąnaudų balansas ir galutinė nauda. EESRK mano, kad esamomis aplinkybėmis tai realu, tačiau apgailestauja, kad poveikio vertinime, nors jis ir nėra svarbiausias elementas sprendimui priimti, išsamiau neišnagrinėtos tikėtinos įgyvendinimo sąnaudos siekiant jas sumažinti jau rengiant projektą. Tai, kad tie patys konsultantai (RPA) parengė išsamią (ir prieštaringą) analizę tik vienam su teisės aktu susijusiam sektoriui (tam tikriems vartotojams skirtiems produktams), rodo, kad tai buvo galima atlikti plačiau ir tikrai daug produktyviau, jeigu būtų atitinkama valia ir būtų skirta pinigų ir laiko. Kaip ir vykstant visiems derinimo procesams, akivaizdus pavojus, kad sąnaudos išaugs, o naudos nebus.

4.7

Pvz., sudėtinga suvokti, kodėl pasiūlymas — perėjimas nuo vienos seniai sukurtos ir gerai veikiančios sistemos į kitą nemažiau veiksmingą, tačiau nežinomą sistemą — apskritai turėtų būti naudingas sveikatai, saugai ir aplinkai ES viduje. Trumpuoju laikotarpiu vartotojų apsauga netgi nukentės, nes vienu metu veiks dvi sistemos su skirtingais žodžiais, frazėmis ir piktogramomis. Šiek tiek sumažinti šią riziką būtų galima vykdant koordinuotą mažmeninio sektoriaus švietimo ir mokymo programą.

4.8

Taip pat sunku suvokti koncepciją, kaip nauda pasaulio prekybai bus jaučiama šalyse, įgyvendinančiose JT pasiūlymą skirtingais laikotarpiais ir skirtingai aiškinančiose pagrindinius reikalavimus. Ankstyvas įgyvendinimas Japonijoje ir Naujojoje Zelandijoje Europai jau kelia rūpestį. Įgyvendinimas Jungtinėse Valstijose, kuriose veikia 4 ar 5 lygiagrečios sistemos, anaiptol neužbaigtas. Prekėms, kuriomis prekiaujama pasaulio mastu, žinoma, ir toliau reikės etikečių keletu kalbų, tačiau reikiamos etiketės ir saugos duomenų lapai jau suderinti.

4.9

Todėl geriausia, ką galima pasakyti — prasideda visuotinio derinimo procesas, atspindintis tai, kas ES valstybėse narėse jau vyko. Jam reikės skirti tiek pat išteklių, pagalbinių sistemų ir procesų, tik pasaulio mastu. Tai — Komisijai nepažįstama funkcija. Svarbu, kad ji skirtų pakankamai išteklių ir neišvengiamas dabartinio pasiūlymo keitimas, atnaujinimas ir suderinimas su technine pažanga būtų atliekamas laiku ir veiksmingai. Neaišku, ar šiuo atveju tinka finansinė pažyma ir pasiūlymai dėl komitologijos ir vėlesnio tikrinimo.

4.10

Panašias pastabas reikėtų adresuoti ir Jungtinėmis Tautoms siekiant užtikrinti, kad kuo greičiau būtų visiškai suderinti ne tik pasaulio mastu dideliu kiekiu parduodamų „pagrindinių cheminių medžiagų“ (ir galiausiai daugumos pasaulio mastu dideliu kiekiu parduodamų vartotojams skirtų produktų) klasifikavimo kriterijai, bet ir pati klasifikacija, nustatoma ir naudojama kaip vėlesnio ženklinimo ir pakavimo pagrindas. Abiem atvejais būtinas glaudus ir nuolatinis produktų gamintojų ir atitinkamų reguliavimo institucijų bendradarbiavimas.

4.11

Europos Sąjungoje Komisija dar turi išspręsti dvi tarpusavyje susijusias problemas — nuspręsti, ką daryti dėl neišsamiai apibrėžtos pasiūlymo sąveikos su jos pačios parengtais „paskesniais“ teisės aktais ir pripažinti konkrečių sektorių, ypač susijusių su vartotojams skirtais produktais, poreikius bei į juos atsižvelgti. Kadangi abi sistemos laikomos vienodai veiksmingomis, turėtų būti įmanoma taikyti šiek tiek lankstumo, kad būtų galima kuo greičiau susitarti dėl plačios pasiūlymo koncepcijos.

4.12

Kalbant ta pačia tema, visiems „darbuotojams“ (darbo vietoje) ir „vartotojams“ (parduotuvėje, perkant internetu arba vėliau namuose), žinoma, turėtų būti ir toliau užtikrinama kuo didesnė jų sveikatos apsauga ir sauga. Vis dėlto abi šios aplinkos ir atitinkamų asmenų informaciniai poreikiai bei pagalbos tarnybos skiriasi. Šiame pasiūlyme tai pripažįstama tik iš dalies. Nebūtina visiems taikyti vienodus metodus. Reikėtų pripažinti pastarojo laikotarpio vartotojų pirkimo elgsenos raidą, pirmiausia pirkimą internetu. Turėtų būti atsižvelgta ir į profesinius gelbėjimo tarnybų, pirmąją pagalbą teikiančių sveikatos priežiūros tarnybų ir apsinuodijimo centrų poreikius, kai kalbama apie tai, koks turi būti etikečių turinys ir kokia ten nurodytos informacijos svarba.

4.13

Taip pat reikėtų pripažinti ir kitų informacijos šaltinių prieinamumą ir vertę, ypač vartotojams, kurie pagrįstus sprendimus gali priimti pasikonsultavę su vartotojų organizacijomis arba perskaitę daugumos gamintojų ar tiekėjų tinklalapius. Todėl sausas Komisijos teiginys, kad „etiketė yra vienintelė vartotojų informavimo priemonė“ yra per primityvus. Tiems, kurie remiasi vien etikete, galbūt praėjus daug laiko nuo produkto įsigijimo, būtina gauti konkrečią, suprantamą ir tinkamą informaciją. Kiti papildomos informacijos gali nesunkiai gauti vadovaudamiesi esamais ES teisės aktais arba gera komercine praktika, kuriais remiantis ši informacija prieinama visiems, norintiems išsiaiškinti daugiau. Daugelis individualių pirkimo sprendimų, priimtų remiantis vien ištikimybe prekiniam ženklui, turi abipusį poveikį — galima laikyti, kad produktas saugus, nes jį pagamino įmonė X, o atitinkamo vartotojo lojalumo įmonei X vertė užtikrina, kad šios įmonės produktai iš tikrųjų laikomi saugiai arba, jeigu taip nėra, paruošiami, pagaminami iš naujo arba pašalinami iš apyvartos. (Šį aspektą gana aiškiai atspindi tai, kad neseniai iš rinkos buvo savanoriškai atšaukti žaislai ir kitos vartotojams skirtos prekės, nes nebuvo laikytasi visų kokybės kontrolės taisyklių, o juk šis atšaukimas neabejotinai brangiai kainavo.)

4.14

Darbuotojų ir visų į darbo vietą patenkančių asmenų atveju etiketės gali būti išsamesnės, nes poveikis ten dažniausiai didesnis ir (arba) ilgiau trunkantis, poreikis išlaikyti aukščiausias sveikatos ir saugos normas yra kasdienis visų suinteresuotų asmenų prioritetas, o paketai ir laikomas kiekis dažniausiai būna didesni. Todėl ir šiuo atveju netrūksta papildomos informacijos, kurios didžiąją dalį remiantis ES ar kitais teisės aktais privaloma pateikti prieš pristatant žaliavas arba tarpinį produktą tolesniam perdirbimui arba per šį pristatymą. JAV tinklalapyje, kuriame, kaip teigiama ankstesniame (2005 m. vasario mėn.) EESRK informaciniame pranešime dėl REACH, buvo įregistruota 1,4 mln. medžiagų saugos duomenų lapų, dabar jų yra daugiau nei 3,5 mln. — tinklalapyje teigiama, kad per dieną įtraukiama apie 10 000. ES skirtos formos medžiagų ir preparatų saugos duomenų lapus reikiamomis nacionalinėmis kalbomis galima gauti iš daugumos gamintojų ir tiekėjų ir iš keleto centralizuotų šaltinių — Europoje prieš pradedant bet kokį produkto tiekimą jie turi būti pateikti klientams. Kadangi visi gamintojai ir tiekėjai turi pateikti visų savo produktų saugos duomenų lapus visomis atitinkamomis kalbomis, reikalaujama labai daug individualių duomenų saugos lapų ir jie turi būti atnaujinami nuolat arba tada, kai reikalaujama naujuose teisės aktuose — tokiuose, kaip šis.

4.15

Be to, neseniai (2007 m. birželio mėn.) veiklą pradėjusiame EBPO portale eChemPortal suteikiama nesudėtinga prieiga prie daugelio jos šalių narių vyriausybių ir agentūrų duomenų bazių, įskaitant Europos cheminių medžiagų biuro duomenų bazę. Šiose duomenų bazėse pateikiami duomenys apie dešimtis tūkstančių ES pagamintų ir pateiktų į rinką atskirų medžiagų ir vartojama daugybė akronimų — ESIS (ES), CHRIP (Japonija), OECD HPV (EBPO), SIDS HVPC (UNEP), HPVIS (JAV EPA), INCHEM (IPCS), taip pat geriau žinomi ir nuolat naudojami ES ištekliai — IUCLID, ORATS, HPVCS, LPVCS, ELINCS, EINECS, ir konkretiems sektoriams skirti tinklalapiai, pvz., SEED, EUROPHYT, PHYSAN ir CAT. Visuotinai koordinuojamomis pagalbinėmis programomis, pvz., pharmacovigilence ir cosmetovigilance, užtikrinama, kad bet koks neigiamas konkrečių produktų poveikis būtų greitai ir centralizuotai užregistruotas. Turėtų būti skatinama šias bendras pramonės ir reguliavimo institucijų ankstyvo įspėjimo programas taikyti ir kitiems plačiai vartotojų naudojamiems produktams.

4.16

Akivaizdžiai gera naujiena, kad esama šių duomenų šaltinių ir kad jie lengvai prieinami. Dar geriau būtų, jeigu kiekvieną minėtą įrašą tikrai būtų galima atnaujinti — kiekvieną saugos duomenų lapą, kiekvieną įrašą apie produktą, kad atsispindėtų išsamūs įvairiuose valstybių narių ir regioniniuose PSS įgyvendinimo teisės aktuose reikalaujami pakeitimai ir visi suinteresuotieji subjektai nepatirtų nepriimtinų sąnaudų, tačiau vėlgi neaišku, ar į tai išsamiai atsižvelgta poveikio vertinime.

4.17

Vis dėlto ši internete esančios informacijos gausa ir įgyvendinimo teisės aktų apimtis jau tampa našta, teisiniu ir intelektiniu iššūkiu tiek reguliavimo institucijoms, tiek naudotojams. Reglamento (EB) 1907/2006 (REACH) galutinio anglų kalba paskelbto varianto ilgis — 850 puslapių. Teigiama, kad dar neužbaigtų REACH įgyvendinimo projektų (RĮP) ir gairių apimtis viršys 10 000 puslapių. Jų galutinė forma ir teisinis statusas dar nežinomi. Dabar aptariamas pasiūlymas dėl PSS — ilgesnis nei 2 000 puslapių. Vėl reikės šio reglamento ir maždaug 20 paskesnių teisės aktų, įskaitant Direktyvą 1996/82/EB (Seveso II direktyvą), kuriems šis reglamentas darys poveikį, pagrindinių tekstų įgyvendinimo gairių. Taigi netrukus atsakingos ES institucijos ir įstaigos vien šioje srityje bus parengusios arba persvarsčiusios beveik 20 000 puslapių teisės aktų ir pagalbinės medžiagos. Sunku tai laikyti geresnio reglamentavimo pavyzdžiu arba idealiu būdu remti Lisabonos tikslus bei propaguoti idėją, kad centralizuotai administruojama ES išklauso savo piliečius ir juos remia.

4.18

Vis dėlto jeigu šias esmines komunikacijos problemas bus galima išspręsti laiku (tikriausiai suskaidant teisės aktus į aiškiai nustatytus ir suderintus būtinus apibrėžčių elementus, bandymo metodus, baigiamuosius rezultatus, kitus rezultatus, reikiamus procesus, procedūras ir kt., juos paskelbiant ir atnaujinant atskirai, tinkamu, bet skirtingu grafiku, ir nereikalaujant juos visus paskelbti vienu metu kaip pirminius teisės aktus), tada iš tikrųjų bus daug naudos. Duomenimis grindžiama ir visuotinai taikoma PSS turėtų daryti poveikį ir būti orientyras visiems, pasisakantiems apie geriausius būdus saugoti žmonių sveikatą, aplinką ir užtikrinti saugą. Tada nauda gali būti daug didesnė negu gana mažas atitinkamas pasaulio prekybos arba vietos užimtumo padidėjimas, dabar naudojamas kaip ekonominis pasiūlymo pagrindimas.

5.1

EESRK pažymi, kad šio siūlomo reglamento priėmimo tvarkaraštis labai griežtas, kad siekiant apriboti vienkartines pradines išlaidas įgyvendinimas vyktų tais pačiais terminais, kurie apibrėžti REACH. EESRK taip pat pažymi, kad tai — tik visuotinio proceso pradžia. Šiame procese reikės nuolatinių pokyčių, kuriuos įgyvendins reguliavimo institucijos, įmonės ir kiti tiesiogiai su jais susiję subjektai. Todėl akivaizdžiai reikia suvokti ir išspręsti kuo daugiau pastebėtų problemų ir pagrindinius pasiūlymo elementus įgyvendinti kuo lanksčiau. Kadangi viena gera ir išbandyta sistema keičiama kita, tikėkimės, irgi tokia pat gera sistema, su konkrečiomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis (reikalingomis, kad būtų pakankamai laiko problemoms išspręsti) susijusi rizika maža.

5.2

Kaip pavyzdį galima pateikti Komisijos personalo ir valstybių narių ekspertų parengtą ir į naujojo reglamento VI priedą perkeltą esamos direktyvos 1 priedą „konvertavimo lentelę“. Nors VI priedas kaip gairės ir naudingas pereinant nuo senų reikalavimų prie naujų, bet buvo apeiti visi reikiami peržiūros ir pritarimo procesai, kuriais iš pradžių buvo grindžiama daugiau nei 1000 puslapių sprendimų. Jeigu šis pasiūlymas taps teisės aktu ir įsigalios nedelsiant, tuomet reikia skirti išteklių nuodugniam patikrinimui, kuris vyktų tuo laiku, kai dauguma įmonių sutelkusios jėgas įgyvendina REACH registracijos reikalavimus. Kadangi dažnai būna taip, kad ES teisės aktai priimami, kai tam tikri arba visi priedai dar tušti, šiuo atveju irgi galima laikytis panašios krypties, kad nebūtų pažeistas bendras grafikas. Tada išnyks ir atsakomybės už neteisingą reikalavimų „vertimą“ arba „konvertavimą“, kuri šiuo metu, deja, tektų atsakingoms Komisijos tarnyboms, problemos. Faktas, kad kalbama, jog šis procesas išryškins daug dabartiniuose teisės aktuose padarytų klaidų, pirmiausia atsiradus daugiau naujų kalbų, kuriose „vertimas“, įprasta lingvistine prasme, yra labai svarbus, menkai paguodžia. Atsižvelgiant į duomenų mastą, reikia daryti prielaidą, kad naujos klaidos pasirodys tuo pačiu metu ir to produkto gamintojas ar tiekėjas jas nustatys laiku.

5.3

Panašios pastabos taikytinos visiems pavyzdžiams, kai naująja PSS deramai neapsvarsčius bus sugriežtinta dabartinė klasifikacija ir atitinkamai ženklinimas bei pakavimas ir sustiprintas kitoks su šiuo pasiūlymu susijusių transportą reglamentuojančių arba paskesnių teisės aktų poveikis. Tai gali įvykti tam tikrų plačiai naudojamų vartotojams skirtų produktų, pvz., namų ūkyje naudojamų valymo priemonių, ir kitų produktų atveju, kai naujojoje PSS reikalaujamas ženklinimas perteklinis ir gana absurdiškas. Dažnai cituojamas pavyzdys „išpylęs įprastai naudojamą valymo priemonę, naudotojas turėtų nusirengti visus drabužius ir išplauti juos toje pačioje valymo priemonėje“ tik sugadins sistemos ir ją taikančių asmenų reputaciją. Tai tikrai neužtikrins aukštų žmonių sveikatos, saugos ir aplinkos apsaugos normų. Todėl būtina 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nukrypti leidžiančią nuostatą „akivaizdžiai nereikalingi ... teiginiai etiketėje nepateikiami“ taikyti atsargiai.

5.4

Taip pat susirūpinimą kelia per dideli klasifikavimo reikalavimai — tam tikrose jurisdikcijose šia praktika siekiama apriboti gamintojų atsakomybę, bet tai tikrai nepadeda deramai apsaugoti darbuotojų ar vartotojų. Konkrečiai kalbant, šiame pasiūlyme tinkamai neatskiriami dirginti galintys (t. y. tam tikrais atvejais galintys sukelti laikiną, vėliau išnykstantį odos paraudimą ar patinimą) produktai ir ėsdinantys produktai (t. y. galintys visam laikui ir galbūt nepataisomai nuėsti odą, pvz., esant stiprios rūgšties, šarmų arba deguonies poveikiui). Vien jau „kenksmingumo akims“ tikimybė kur kas dažnesnė ir tam tikrais atvejais gali būti pavojingesnė, nes kyla apakimo rizika. Kai ši tikimybė yra, ji turėtų būti nurodyta tinkamu ir lengvai atpažįstamu ženklu. Visą šią padėtį blogina privalomi arba savanoriški gyvūnų naudojimo produktų bandymams apribojimai — produktų, kurių baigiamieji rezultatai netrukus bus nauji, o pardavimui vartotojams numatytas jų ženklinimas ir pakavimas priklauso nuo patvirtintos klasifikacijos. Kadangi šie produktai greičiau bus ne taisyklė, o išimtis, trumpalaikės nukrypti leidžiančios nuostatos užtikrintų, kad pasiūlymas įsigaliotų nedelsiant.

5.5

Perteklinis ženklinimas taip pat turi nepageidaujamą poveikį pakavimui, nes, pvz., apsaugą nuo vaikų turinčius dangtelius taip pat sunku atidaryti ir vyresniems arba silpniems naudotojams. Patarimai apie atsargų produktų tvarkymą ir laikymą kasdieniniame gyvenime dažniausiai vertingesni negu įtaisai, kuriais jie padaromi vartotojui neprieinamais arba kurie galiausiai verčia palikti talpas atidarytas arba supilti turinį į ne tokias saugias alternatyvias talpas. Vartotojai, pasiremdami naudingomis etiketėmis, sveiku protu ir kasdieniniu stebėjimu, suvokia, kad su tokiais produktais kaip orkaitės ir kanalizacijos valikliai turi būti elgiamasi labai atsargiai; jie taip pat dažniausiai neblogai sugeba nesusižeisdami elgtis su skalbimo milteliais arba kietomis indaplovių tabletėmis. Ženklinant visas jas kaip „ėsdinančias“ signaliniu žodžiu „pavojus“ nepasiekiama jokio tikslo ir tai kenkia visam procesui.

5.6

Minėtieji pavyzdžiai taip pat kelia abejonių, ar buvo patikrinta, kaip įvairias naujas (ir senas) piktogramas, signalinius žodžius ir frazes suvokia įvairi pasaulio visuomenė. Nors jau per vėlu keisti esamus JT pasiūlymus dėl PSS, galėtų būti naudingi tam tikri papildomi žodžiai arba pateikiami aiškumą didinantys pakeitimai. Ypač apgailestaujama, kad buvo atsisakyta plačiai pripažinto oranžiniame fone pavaizduoto juodo „Šv. Andriaus kryžiaus“ ženklo. Praeis daug laiko, kol naujieji ženklai bus tinkamai atpažįstami ir, kol plačiai nepaplito naujieji ženklai, rizika vartotojams bus didesnė. Todėl turėtų būti kuo greičiau pradėtos (ir centralizuotai finansuojamos) informavimo parduotuvėse programos, skirtos padėti visiems nuolat perkantiems mažmenines prekes. Reikia papildomai išnagrinėti ir vartotojams skirtus produktus internetu perkančių asmenų poreikius, nes tada etiketė pirkimo metu matoma retai.

5.7

Kalbant apie preparato ar mišinio sudedamųjų dalių nustatymą, šioms dalims nustatyti pasiūlyme pagrįstai reikalaujama naudoti CAS registracijos numerius (kurie dabar apima daugiau nei 32 mln. organinių ir neorganinių medžiagų, turinčių iš dalies arba visiškai apibrėžtą struktūrą, iš kurių maždaug 13 mln. klasifikuojamos kaip galimos įsigyti komerciniu būdu, dažnai labai mažu kiekiu), taip pat IUPAC, CAS ir kitus pavadinimus. Tačiau būtų teisinga pažymėti, kad šie pavadinimai skirti ne pavojui ar rizikai, o struktūroms apibrėžti. Jie retai būna naudingi pagalbos tarnyboms ar apsinuodijimo centrams, nes jiems retai būna specialių priešnuodžių. Tačiau teikiant nukentėjusiajam pirmąją pagalbą kritinę reikšmę gali turėti sprendimas, ar sukelti vėmimą, ar neutralizuoti medžiagą skrandyje. Taip pat kritinė gali būti galimybė bet kuriuo dienos ar nakties metu, bet kurią savaitės dieną susisiekti su gamintoju konkretesnės konsultacijos. Būtent ši informacija, o ne vieno arba keleto sudėtingo mišinio sudedamųjų dalių oficialus cheminis pavadinimas ir molekulinė struktūra, turėtų būti įtraukta į etiketę ir panaudota nelaimės atveju.

5.8

Galima daryti išvadą, kad tais atvejais, kai konkrečios sudedamosios dalies įvardijimas siekiant apibrėžti jos absoliučiąją cheminę sudėtį yra vertingas tik konkurentui ir dėl to tikrasis gamintojas praranda intelektinės nuosavybės teises, turėtų būti išsaugotos dabartinėje bendrųjų preparatų direktyvoje įtvirtintos apsauginės nuostatos. Apskritai ši problema aktuali tik „didelio efektyvumo skysčiams“, pvz., tepalinėms alyvoms ir kitiems aukštų technologijų preparatams, kurių sąlytis su vartotojais paprastai ribotas, o bendrieji pavojai akivaizdūs nepaisant to, ar preparatuose yra konkrečių sudedamųjų dalių, ar ne.

5.9

Dėl minėtų dalykų kyla siūlomo žodžio „mišiniai“ vartojimo problema. Šiuo žodžiu turėtų būti vadinama tik medžiagų, kurias galima atskirti fizikinėmis priemonėmis, sistema, kad ji nebūtų painiojama su „junginiu“ arba „medžiaga“ (kurių šiomis priemonėmis atskirti negalima). Į šią apibrėžtį suplakamos gana skirtingos medžiagų sistemos (natūraliai gamtoje randamos rūdos, mineralai, koncentratai ir augalų ekstraktai) ir „preparatai“, kurių pagrindinis tikslas — specialiai sukurtas mišinys, kurio sudedamosios dalys žinomos ir iš jų galima pagrįstai nustatyti galutinio produkto keliamą pavojų. Lydiniai (ir stiklas), žinoma, nepriklauso nė vienai šių kategorijų ir tiek šiame pasiūlyme, tiek REACH turėtų būti reguliuojami atskirai ir tinkamiau. Taip pat neaišku, kodėl atliekų srautai kaip kategorija apskritai neįtraukiama. Tam tikrais atvejais ji turėtų būti kaip „medžiagos“ įtraukiama į EINECS sąrašo kategorijas „šlamai“ ir „dumblo atliekos“. Kyla įspūdis, kad sumaišyta natūralios būsenos rūda turi būti klasifikuojama (tam nėra akivaizdaus tikslo, nes nėra tikėtinas sąlytis su vartotojais ir neįmanoma rasti jos pakaitalo), o geležies laužui arba mišrioms popieriaus atliekoms, kurios nenutrūkstamomis apdorojimo ir perdirbimo į antrines žaliavas operacijomis turi būti apdorojamos „esamos būsenos“, pasiūlymas netaikomas. Visos pirmiau nurodytos medžiagos turi būti saugiai tvarkomos darbo vietoje, bet tai nėra pagrindinė klasifikavimo priemonė ir iš tikrųjų šie produktai retai būna ženklinami arba pakuojami. Konkretūs sektoriui arba darbo vietai taikomi teisės aktai paprastai numato geresnę apsaugą.

5.10

Kad ir kokios būtų apibrėžtys, jos turėtų būti ne vien paimtos iš PSS arba verčiančios informacijos ieškoti kituose dokumentuose, o įtrauktos į šį pasiūlymą visos. Tai būtų gera galimybė pirmą kartą apibrėžti sąvoką „cheminė medžiaga“ ir „cheminis“. Jeigu ši sąvoka tapati „medžiagos“ sąvokai, tą reikia aiškiai nurodyti. Tuomet taptų aiškesnė ir šio pasiūlymo bei kitų daug daugiau nei vien siaurai apibrėžtos „cheminių medžiagų“ pramonės produktus reglamentuojančių direktyvų taikymo sritis. Taptų aišku, kad žodžio „chemikalas“ pakeitimas žodžiu „cheminė medžiaga“ vieno bendro žodžio neturinčiomis kalbomis nereiškia, kad esama alternatyvios (ir tikriausiai netoksiškos) „necheminės medžiagos“. Tikimasi, kad tuomet sumažėtų ir geranoriškų, tačiau beprasmių teiginių, pvz., „daugumoje gaminių yra cheminių medžiagų“ (1) (kas yra kituose?) arba „cheminės medžiagos naudojamos beveik visose darbo vietose“ (2) (kas naudojama kitose darbo vietose?). Žinoma, EESRK suvokia, kad visos sąvokos turi būti nuosekliai vartojamos visuose teisės aktuose. Vis dėlto EESRK nesutinka, kad koks nors vienas teisės aktas yra „fundamentalesnis“ negu kiti (arba jeigu taip ir būna, tuomet šiam pasiūlymui tai tikrai taikytina), ir visiškai nesutinka, kad visi suinteresuotieji asmenys turėtų perskaityti visus susijusius teisės aktus nuo pradžios iki galo vien tam, kad išsiaiškintų, ką reiškia vienas ar kitas žodis. Tai tampa svarbu, nes dėl vertimo į skirtingas kalbas atsiranda skirtumų, kurių nėra originale, o skirtumai, kurie yra gyvybiškai svarbūs, išnyksta. Pavyzdžiui, žodis „produktas“ yra vartojamas neutralia prasme bet kurioms prekėms nurodyti, kurios gali būti perkamos arba naudojamos darbo vietoje, arba jas naudoja vartotojas. Visiškai neketinama jo padaryti sinonimu žodžiui „gaminys“, kuris ES ir kitų šalių teisės aktuose turi specialią reikšmę. Tokios problemos nekyla anglų kalboje, bet kitose kalbose jų gali pasitaikyti. Nepaisant to, kokia būtų padėtis, skirtumas turi išlikti. Kita kalbinė ir kultūrinė painiava taip pat turėtų būti nustatyta ir jos išvengta. Pavyzdžiui, žodžiai „aplinka be medžiagos“ Europoje, greičiausiai, būtų vartojami kalbant apie visatą. JAV šie žodžiai reiškia mokyklą, kurioje draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ir rūkyti. Daugelio šalių kultūrų populiarioje spaudoje, bet kuris asmuo, ant kurio rankų ar darbužių rasta „chemikalų“, laikomas teroristu.

5.11

Kiekvienu atveju visiems, įskaitant plačiąją visuomenę, turi būti aišku, kokią reikšmę ketinta perduoti įvairiais vartojamais žodžiais. Ekspertai galėtų susidomėti, kodėl žodį „pavojus“ uždrausta vartoti kartu su žodžiu „įspėjimas“, nors abu šie žodžiai dažnai vartojami kartu kituose rizikai sumažinti skirtuose pranešimuose. Jeigu žodžio „dangerous“ (liet. pavojingas) prasmė bent kiek skiriasi nuo žodžio „hazardous“ (liet. irgi pavojingas) prasmės, tai turi būti aiškiai nurodyta. Bent jau anglų kalba jų prasmę atskirti sunku. Reikėtų vengti „m-factor“ (liet. daugiklis) ir panašių santrumpų, kurios prasmingos tik tais atvejais, kai į vietos kalbą išverstas žodis „daugiklis“ irgi prasideda raide „m“. (Dabartiniuose teisės aktuose nuolat nurodomos „R“ ir „S“ frazės, atitinkamai reiškiančios riziką ir saugą, reiškia tik tai, kad teisės aktai buvo rengiami anglų kalba mažai atsižvelgiant į kitomis kalbomis kalbančių asmenų poreikius.)

5.12

Atsižvelgiant į bendrą šio pasiūlymo taikymo sritį ir siekiant, kad procesas nepaskęstų duomenyse apie daugelį milijonų medžiagų, perduotų mažu ar itin mažu kiekiu, būtų naudingas per metus parduodamu kiekiu, pakuotės dydžiu ar svoriu arba žinomu toksiškumu grindžiamas ribinis dydis. Į šiuo metu taikytinų etikečių spektrą būtų naudinga įtraukti ir mažo kiekio — moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai skirtų pavyzdžių perdavimui iš vienos laboratorijos į kitą tinkamą etiketę, kurioje būtų nurodoma, kad „produktas neišbandytas ir neklasifikuotas“ ir „skirtas naudoti tik specialistams“. (Alternatyvus naujasis pasiūlymas netaikyti reglamento „moksliniams tyrimams bei taikomajai veiklai skirtoms medžiagoms ir mišiniams“, tačiau tik jeigu jie naudojami tokiomis sąlygomis, tarsi jie būtų priskiriami prie „kancerogeniškų, gemalo ląstelių mutageniškų arba toksiškų reprodukcijai medžiagų“, yra netinkamas ir turėtų būti išbrauktas. Nėra įrodymų, kad laboratoriniams pavojams būtinas prioritetinis statusas arba kad, priešingai, nei visi mano, laboratorijoje dirbantiems asmenims trūksta žinių ir todėl jie priklauso rizikos grupei. Vis dėlto jeigu tai būtų įrodyta, geresnis būdas būtų iš dalies keisti ES teisės aktus, kuriais reglamentuojama gera laboratorinė praktika.)

5.13

Taip pat reikėtų užtikrinti, kad siūlomas klasifikavimo ir ženklinimo procesas, kaip ir dabar, visiškai atspindėtų į rinką pateikiamų atskirų medžiagų ir preparatų arba mišinių savybes, kurios yra savaime pavojingos. Bet koks gamintojų atliekamų neoficialių arba nereguliuojamų minimalių rizikos vertinimų, apimančių galimus arba ateityje tikėtinus naudojimo būdus, taikymas turėtų būti išbrauktas, nes jis neatitinka nei esamų ES teisės aktų, nei JT pasiūlymo dėl PSS.

5.14

Kalbant apie vykdymo užtikrinimą, ataskaitų teikimą ir baudas už nesilaikymą, pasiūlyme atsakomybė gana pagrįstai perkeliama valstybėms narėms ir reikalaujama, kad atitinkamos nuostatos būtų „veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios“ ir kad apie jas valstybės narės praneštų Komisijai ne vėliau kaip per aštuoniolika mėnesių nuo reglamento įsigaliojimo datos. Vis dėlto EESRK pažymi, kad šiuo pasiūlymu, kaip ir esamais teisės aktais, siekiama suderinti ne klasifikavimo rezultatus, o klasifikavimui taikomus kriterijus ir procesus. Todėl baudos greičiausiai bus mažos, darys mažą poveikį ir jų taikymą bus sunku užtikrinti, palyginti su gamintojų noru visapusiškai ir tinkamai apsaugoti darbuotojus ir vartotojus, nuo kurių priklauso jų verslas. Esant tokiai padėčiai viso pasiūlymo tinkamumas, sprendžiant apie jį atsižvelgus į kitus teisės aktus, pvz., REACH, lieka neaiškus.

5.15

Galiausiai reikės įvertinti įvairiose jurisdikcijose gautų duomenų kokybę siekiant užtikrinti, kad juos būtų galima tarpusavyje palyginti ir kad jie tiktų būdingiems naujų ir sudėtingų medžiagų, įskaitant nežinomos ar kintamos sudėties medžiagas, pavojams nustatyti. Šioje srityje irgi skirstoma į kategorijas, tai, pvz., atlieka Cheminio pavojaus pranešimų draugija. Specialistų patikrinti duomenys taip pat prieinami Cheminių medžiagų toksiško poveikio registre. Nematyti, kad šioje srityje būtų apibrėžtas tinkamas procesas, skirta išteklių ar biudžetas, nors daroma prielaida, kad tai turėtų būti padaryta JT lygmeniu.