11.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 354/17

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1355/2008 (2) Taryba tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija) kilmės paruoštiems arba konservuotiems citrusiniams vaisiams nustatė galutinį antidempingo muitą. Kiekvienai bendrovei nustatytas specifinis muitas – nuo 361,4 EUR iki 531,2 EUR už toną grynojo produkto svorio.

(2)

Šios priemonės panaikintos 2012 m. kovo 22 d. ES Teisingumo Teismo sprendimu (3), bet pakartotinai nustatytos 2013 m. vasario 18 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 158/2013 (4).

(3)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią taikomų galutinių antidempingo priemonių galiojimo pabaigą (5), 2013 m. rugpjūčio 12 d. Komisija gavo prašymą inicijuoti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Prašymą gamintojų, kurie pagamina daugiau kaip 75 % visų Sąjungos tam tikrų paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių, vardu pateikė „Federación Nacional de Asociaciones de Transformados Vegetales y Alimentos Procesados“ (toliau – FENAVAL).

(4)

Prašymas grįstas tuo, kad pasibaigus galutinių antidempingo priemonių galiojimui dempingas greičiausiai tęstųsi ir jo daroma žala Sąjungos pramonei pasikartotų.

(5)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2013 m. spalio 25 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (6) paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(6)

Atliekant dempingo tęsimosi tyrimą buvo nagrinėjamas 2012 m. spalio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Atliekant žalos pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, nagrinėtas laikotarpis nuo 2009 m. spalio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(7)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė šioms šalims: pareiškėjui, Sąjungos gamintojams ir jų susijusioms asociacijoms, žinomiems susijusiems Kinijos ir galimų panašių šalių eksportuojantiems gamintojams, nesusijusiems Sąjungos importuotojams ir jų susijusioms asociacijoms, Sąjungos gamintojų tiekėjams ir jų susijusioms asociacijoms, žinomai susijusiai Sąjungos vartotojų asociacijai ir eksportuojančios šalies atstovams. Šioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą būti išklausytoms.

(8)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį eksportuojančių Kinijos gamintojų ir nesusijusių Sąjungos importuotojų skaičių, laikyta tikslinga remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu išnagrinėti, ar reikėtų atlikti atranką. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), minėtų šalių paprašyta per 15 dienų nuo peržiūros inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(9)

Kadangi prašomą informaciją pateikė tik viena eksportuojančių Kinijos gamintojų grupė, eksportuojančių gamintojų nebuvo būtina atrinkti.

(10)

Buvo nustatyti 32 nesusiję importuotojai ir jie paraginti pateikti atrankai svarbią informaciją. Iš jų atrankai reikalingą informaciją pateikė septyni. Iš septynių trys buvo atrinkti, bet per nustatytą terminą tik du pareiškė norą dalyvauti atrankoje.

(11)

Remdamasi minėta informacija Komisija nusiuntė klausimynus suinteresuotosioms šalims ir toms šalims, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Atsakymai gauti iš penkių Sąjungos gamintojų, bendradarbiaujančio Kinijos eksportuojančio gamintojo, dviejų nesusijusių importuotojų, aštuonių Sąjungos gamintojų tiekėjų, vienos Sąjungos gamintojų tiekėjų asociacijos ir vieno panašios šalies gamintojo.

(12)

Dvi importuotojų asociacijos atsiliepė esančios suinteresuotosios šalys. Pastabų pateikė ir penki nesusiję importuotojai.

(13)

Dėl panašios šalies gamintojų, atrinktos ir reikiamą informaciją pateikti paragintos keturios bendrovės. Tik viena iš jų pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad būtų surengtas tikrinamasis vizitas.

(14)

Komisija patikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą nustatant dempingo tęsimosi ir jo daromos žalos pasikartojimo tikimybę ir Sąjungos interesus. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų suinteresuotųjų šalių patalpose:

(15)

2014 m. spalio 13 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti antidempingo muitus (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Po galutinio faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė pastabų, įskaitant savo nuomonę dėl galutinių išvadų. Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Importuotojai paprašė būti išklausyti kartu, dalyvaujant prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui, ir jų prašymas buvo patenkintas. Viena Europos prekiautojų asociacija paprašė, kad ją išklausytų Komisijos tarnybos, ir jos prašymas buvo patenkintas.

(16)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas tas pats produktas, kaip apibrėžta pradiniame tyrime, t. y. Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruošti arba konservuoti mandarinai (įskaitant tikruosius mandarinus ir likerinius mandarinus), klementinai, vilkingai ir kiti panašūs citrusinių hibridai, kurių sudėtyje nėra pridėtojo alkoholio, yra arba nėra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių, kaip apibrėžta KN 2008 pozicijoje, ir kurių KN kodai šiuo metu yra 2008 30 55, 2008 30 75 ir ex 2008 30 90 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(17)

Nagrinėjamasis produktas gaunamas nulupus ir padalijus į skilteles tam tikrų rūšių smulkius citrusinius vaisius (daugiausia likerinius mandarinus), kurie vėliau sudedami į cukraus sirupą, sultis arba vandenį skirtingo dydžio pakuotėse, atsižvelgiant į konkrečius skirtingų rinkų poreikius.

(18)

Likeriniai mandarinai, klementinai ir kiti smulkūs citrusiniai vaisiai visuotinai žinomi bendru pavadinimu „mandarinai“. Dauguma šių skirtingų rūšių vaisių tinkami vartoti kaip šviežias produktas arba yra perdirbami. Visi jie yra panašūs, todėl jų pusgaminiai arba konservai laikomi vienu produktu.

(19)

Sąjungos gamintojai teigė, kad importuojamas produktas ir Sąjungos produktas yra panašūs, nes:

(20)

Kita vertus, kai kurie importuotojai tvirtino, kad importuojamo produkto kokybė aukštesnė, nes jame yra mažiau pažeistų skiltelių (ne daugiau kaip 5 %), be to, jų skonis, išvaizda ir struktūra geresni nei Sąjungos produkto. Taip pat tvirtinta, kad importuojamas produktas nuo Sąjungos produkto skiriasi kvapu.

(21)

Komisija išnagrinėjo šiuos teiginius ir remdamasi turimais duomenimis padarė išvadą, kad 19 konstatuojamojoje dalyje nurodyti Sąjungos pramonės atstovų teiginiai yra teisingi.

(22)

Importuotojų teiginiai buvo atmesti, nes:

(23)

Todėl kaip ir pradiniame tyrime importuojamas produktas ir Sąjungos pramonės gaminamas produktas laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(24)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėta, ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas tęsis.

(25)

Kaip nurodyta 9 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavo tik viena bendrovių grupė, nebuvo būtina atrinkti eksportuojančių Kinijos gamintojų. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šiai bendrovei teko 12–20 % (ribiniai dydžiai nurodyti siekiant užtikrinti konfidencialumą) nagrinėjamojo produkto importo iš Kinijos į Sąjungą.

(26)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto nuostatas normalioji vertė turėjo būti nustatyta remiantis kainomis ar apskaičiuotąja verte atitinkamoje trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje (toliau – panaši šalis), arba pagal kainą, taikomą importuojant iš šios trečiosios šalies į kitas šalis, įskaitant Sąjungą, arba, jei tai neįmanoma, bet kuriuo kitu pagrįstu būdu, įskaitant už panašų produktą Sąjungoje faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą, kuri prireikus tinkamai pakoreguojama, kad būtų įskaičiuotas pagrįstas pelno dydis.

(27)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad Kinijos normaliajai vertei nustatyti tinkama panašia šalimi ketina pasirinkti Turkiją, ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl šio pasirinkimo.

(28)

Pastabų dėl pasiūlymo Turkiją pasirinkti panašia šalimi negauta. Nė viena suinteresuotoji šalis nepasiūlė kitų panašios šalies panašaus produkto gamintojų.

(29)

Vienas iš Turkijos eksportuojančių gamintojų, su kuriais susisiekta, – „Frigo-Pak“ – laiku pateikė visus klausimyno atsakymus ir sutiko, kad jo patalpose būtų surengtas tikrinamasis vizitas.

(30)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė nustatyta remiantis iš Turkijos gamintojo gauta ir patikrinta informacija. Ši bendrovė nepardavinėjo panašaus produkto vidaus rinkoje, todėl normalioji vertė apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, įtraukiant gamybos sąnaudas ir pagal 2 straipsnio 6 dalies b punktą pridedant pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų procentinę dalį ir pagal 2 straipsnio 6 dalies c punktą – pagrįstą pelno dydį. Naudota pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų norma yra pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų, kurias šis gamintojas patyrė šalies viduje pardavinėdamas kitus konservuotus produktus, norma ir ji sudarė 10–20 % (ribiniai dydžiai nurodyti siekiant užtikrinti konfidencialumą). Naudojamas tas pats pelno dydis kaip ir per pradinį tyrimą, t. y. 6,8 %, ir jis atitinka ES pramonės pelną, kurį ji gavo, kol nebuvo žalingo Kinijos importo dempingo kaina poveikio.

(31)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas eksportui į Sąjungą pardavinėjo tiesiogiai nepriklausomiems Sąjungoje įsisteigusiems pirkėjams. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo nustatyta remiantis faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina už parduodamą eksportui iš Kinijos į Sąjungą produktą.

(32)

Normalioji vertė ir eksporto kaina palygintos remiantis kainomis EXW sąlygomis.

(33)

Siekiant užtikrinti, kad bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo normalioji vertė ir eksporto kaina būtų palygintos teisingai, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi atlikta tinkama korekcija atsižvelgiant į transporto, draudimo, komisinių ir banko mokesčių skirtumus, turinčius įtakos kainoms ir jų palyginamumui.

(34)

Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje, dempingo skirtumas buvo nustatytas lyginant vidutinę svertinę normaliąją vertę su vidutine svertine eksporto kaina.

(35)

Atlikus palyginimą nustatyta, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas vykdė dempingą. Dempingo skirtumas sudarė daugiau kaip 60 %.

(36)

Palyginus visos Kinijos importuojamo nagrinėjamojo produkto vidutinę svertinę eksporto kainą, remiantis Eurostato duomenimis, ir vidutinę svertinę normaliąją vertę, nustatytą panašiai šaliai (tinkamai pakoreguotą, kad būtų atsižvelgta į tikėtiną Kinijos importuojamų produktų asortimentą, lyginant su bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo ES parduodamų palyginamų rūšių produktų asortimentu), irgi nustatytas dar didesnio masto dempingas.

(37)

Po galutinio faktų atskleidimo Europos prekybos asociacija tvirtino, kad, priešingai nei Kinijos eksportuojantys gamintojai ir Ispanijos gamintojai, ji neturėjo galimybės patikrinti tikslaus skaičiavimo (dempingo ir žalos), todėl paprašė Komisijos pateikti daugiau informacijos apie dempingo skaičiavimą. Nagrinėjime, kuriame dalyvavo bylas nagrinėjantis pareigūnas, trys importuotojai taip pat nurodė, kad jie būtų norėję gauti daugiau informacijos apie dempingo skaičiavimą.

(38)

Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kad dalis duomenų, kuriais Komisija grindė savo skaičiavimą, yra verslo paslaptis ir konfidenciali informacija. Bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui, kuris pateikė tokius duomenis, tinkamai atskleisti konkretūs išsamaus dempingo ir žalos skaičiavimo duomenys, ir jis nepateikė jokių pastabų ar prašymų paaiškinti. Komisija negali leisti kitoms suinteresuotosioms šalims tikrinti duomenų, nepažeisdama jų konfidencialumo. Tačiau visoms suinteresuotosioms šalims atskleista Komisijos taikyta metodika, aprašyta 30–36 konstatuojamosiose dalyse. Bylas nagrinėjantis pareigūnas per minėtą nagrinėjimą informavo importuotojus apie galimybę jo paprašyti patikrinti Komisijos skaičiavimą, jei jos nerimauja dėl jo tikslumo. Tačiau trys importuotojai bylas nagrinėjančio pareigūno įsikišimo neprašė.

(39)

Bet kokiu atveju Europos prekybos asociacija pati apskaičiavo dempingo skirtumą, vidutines Eurostato importo iš Kinijos kainas palygindama su vidutinėmis Eurostato importo iš Turkijos kainomis. Prekybos asociacijos teigimu, atlikus tokį palyginimą atrodytų, kad dempingo lygis yra mažesnis – maždaug 30 % Šiuo aspektu pirmiausia turėtų būti pažymėta, kad tikslus dempingo lygis atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą yra mažiau svarbus nei vykdant tyrimą, kurio metu nustatomas muito lygis. Antra, kaip paaiškinta 30–33 konstatuojamosiose dalyse, Komisijos skaičiavimas grįstas realiais normaliosios vertės duomenimis, kuriuos pateikė bendradarbiaujantis ir patikrintas Turkijos gamintojas, ir atliktas išsamus palyginimas su Kinijos eksporto kainomis. Todėl duomenys, kuriais Komisija grindė savo skaičiavimą, laikomi daug patikimesniais ir tikslesniais nei apytikris skaičiavimas, kurį pasiūlė asociacija savo pastabose dėl informacijos atskleidimo.

(40)

Per nagrinėjimą su bylas nagrinėjančiu pareigūnu trys importuotojai toliau teigė, kad nebuvo jokio dempingo. Šį teiginį jie grindė tuo, kad Komisija nustatė, kad bendradarbiaujančio Kinijos eksportuojančio gamintojo vidutinės pardavimo kainos kelioms svarbioms ne ES rinkoms buvo mažesnės nei vidutinė pardavimo Sąjungos rinkai kaina. Šis teiginys turėjo būti atmestas, nes dempingas yra pardavimas konkrečioje rinkoje kainomis, kurios nesiekia normaliosios vertės, o ne kainomis, kurios nesiekia kainų, nustatytų kitose trečiosiose rinkose.

(41)

Nustačius, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vykdytas dempingas, buvo tiriama dempingo tęsimosi tikimybė, jei priemonės būtų panaikintos, ir išnagrinėti šie aspektai: Kinijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai; importo iš Kinijos dempingo kaina apimtis ir kainos; Sąjungos rinkos patrauklumas importui iš Kinijos.

(42)

Didelę peržiūros tiriamojo laikotarpio dalį ES netaikytos jokios priemonės, nes jos buvo panaikintos (žr. 2 konstatuojamąją dalį). Per tą laikotarpį be priemonių 2011–2012 m. užfiksuotas importo pikas, o likusią peržiūros tiriamojo laikotarpio dalį importo mastas sumažėjo. Iš tiesų šios tendencijos labiau atskleidžia atsargų kaupimą, o ne realų vartojimo padidėjimą ar sumažėjimą, ir jas nulėmė didelė Kinijos importo apimtis 2012 m. kovo – liepos mėn., kai priemonės netaikytos.

(43)

Iš jokio Kinijos gamintojo ar kitų suinteresuotųjų šalių Komisija negavo informacijos apie bendrus Kinijos gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus. Pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį Komisija savo išvadas padarė remdamasi turimais faktais.

(44)

Remiantis JAV Žemės ūkio departamento Užsienio žemės ūkio tarnybos (FSA/USDA) paskelbta ataskaita, kuri buvo įtraukta į peržiūros prašymą ir kuri yra vieša (7), 2009–2010 m. – peržiūros tiriamuoju laikotarpiu perdirbimui skirtų šviežių mandarinų kiekis, t. y. konservuotų mandarinų gamyba, Kinijoje išaugo 27 % (nuo 520 000 tonų iki 660 000 tonų). Panašios buvo ir Kinijos konservuotų mandarinų gamybos tendencijos. Pagal ataskaitą Kinijos konservuotų mandarinų gamyba išaugo nuo 347 000 tonų 2009–2010 m. iki 440 000 tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Remiantis ataskaitoje atliktais skaičiavimais, Kinijos konservuotų mandarinų vidaus suvartojimas 2013–2014 m. buvo apie 100 000–150 000 tonų. Kadangi kitame viešai prieinamame šaltinyje apskaičiuota, kad vidaus suvartojimas buvo 50 000–100 000 tonų (8), atrodo pagrįsta daryti prielaidą, kad vidaus suvartojimas yra 100 000 tonų. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Kinija turėjo galimybę eksportuoti apie 340 000 tonų konservuotų mandarinų.

(45)

Kituose prieinamuose šaltiniuose pateikiami šiek tiek kitokie duomenys apie konservuotų mandarinų kiekį, kurį Kinija turėjo galimybę eksportuoti 2009–2014 m. (9) Vis dėlto nepaisant šių skirtumų iš visų duomenų matyti, kad konservuotų mandarinų kiekis, kurį Kinija turėjo galimybę eksportuoti, 2009–2013 m. buvo bent 300 000 tonų per nurodytą metinį sezoną. Nė viename iš šaltinių nenurodoma, kad konservuotų mandarinų kiekis, kurį Kinija gali eksportuoti, galėtų ateityje iš esmės sumažėti.

(46)

NET jei importas iš Kinijos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 19 253 tonų, iš pradinio tyrimo, kuris apėmė 2002–2007 m., importo duomenų matyti, kad Kinijos gamintojai gali Sąjungos rinkai skirti daugiau kaip 60 000 tonų per sezoną; tai patvirtinta Eurostato 2011–2012 m. sezono importo duomenimis. Be to, iš didelio importo masto 2011–2012 m., kai priemonės didžiąją laiko dalį netaikytos (tiksliau, nuo 2012 m. kovo 22 d.), matyti, kad dėl kainos Sąjunga yra patraukli rinka Kinijos gamintojams ir kad Sąjungos rinką pasiektų didelis Kinijos importo dempingo kaina kiekis, jei būtų panaikintos dabartinės antidempingo priemonės.

(47)

Tai, kad Kinija į Sąjungą 2002–2007 m. (kai netaikytos jokios antidempingo priemonės) vidutiniškai per sezoną eksportavo gerokai daugiau konservuotų mandarinų (36 % daugiau) nei 2009–2013 m. (kai muitai taikyti, išskyrus 2012 m. kovo 22 d. – 2013 m. vasario 23 d.), nors bendras pasaulinis kiekis, kurį Kinija galėjo eksportuoti, per pirmąjį laikotarpį buvo mažesnis nei per antrąjį, irgi paremia prielaidą, kad jei priemonės bus panaikintos, Kinijos gamintojai padidins savo eksporto į Sąjungą apimtį iki per pradinį tyrimą nustatyto lygio.

(48)

Kalbant apie eksportą į trečiąsias šalis, tyrimas parodė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendradarbiaujančios bendrovės eksporto į kelias svarbias rinkas (kaip antai į Japoniją, Malaiziją, Filipinus, Tailandą) vidutinės pardavimo kainos buvo žemesnės nei eksporto į Sąjungą vidutinės pardavimo kainos. Todėl galima tikėtis, kad jei priemonių nebūtų, bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas bent dalį to eksporto nukreiptų į Sąjungą.

(49)

Be to, iš Kinijos eksporto statistikos, susijusios su paruoštais ir (arba) konservuotais citrusiniais vaisiais hermetiškuose induose, matyti, kad yra tikimybė, kad Kinijos eksportas būtų nukreiptas į Sąjungą. Iš tiesų remiantis šia statistika apskaičiuota, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu apie 20 000 tonų nagrinėjamojo produkto parduota į eksporto šalis mažesnėmis nei ES gaunamomis vidutinėmis kainomis, nors Kinijos importui į tas rinkas netaikyti jokie muito mokesčiai. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu tas kiekis atitiktų Sąjungos pramonės vidaus pardavimą ir sudarytų 71 % bendros Sąjungos pramonės gamybos apimties. Kitaip tariant, atsižvelgiant į dabartinį Europos konservuotų mandarinų rinkos dydį (bendras ES suvartojimas – 44 523 tonos) ir Kinijos eksporto statistiką, dabartinio Kinijos eksporto į ES kiekis ir galimas kiekis, kurį būtų ekonomiškai naudinga nukreipti į Sąjungą, kartu patenkintų beveik visą ES konservuotų mandarinų paklausą.

(50)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu produktai iš Kinijos į Sąjungos rinką ir toliau importuoti dempingo kainomis. Atsižvelgiant į toliau vykdomą dempingą, į tai, kad Sąjungos rinka yra didelė rinka, seniau buvusi patraukli Kinijos eksportuotojams, į Kinijoje esančius gamybos pajėgumus, viršijančius bendrą Sąjungos suvartojimą, taip pat į įrodytą Kinijos gamintojų norą ir galimybes greitai padidinti eksporto į Sąjungą apimtį, jei būtų atitinkama paskata, daroma išvada, kad yra tikimybė, jog panaikinus priemones dempingas tęsis.

(51)

Mandarinai skinami rudenį ir žiemą: skynimo ir perdirbimo sezonas prasideda spalio pradžioje ir baigiasi maždaug kitų metų sausio pabaigoje (kai kurių rūšių – vasario ar kovo mėn.). Dėl pirkimo (kurį vykdo, pvz., nesusiję importuotojai) ir prekybos sutarčių daugiausia deramasi pirmaisiais kiekvieno sezono mėnesiais. Mandarinų konservavimo pramonė lygindama paprastai remiasi sezono (laikotarpis nuo vienų metų spalio 1 d. iki kitų metų rugsėjo 30 d.) duomenimis. Kaip ir per pradinį tyrimą Komisija šį būdą pritaikė savo atliekamai analizei.

(52)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą Sąjungoje gamino penki Sąjungos gamintojai. Bendra panašaus produkto Sąjungos gamyba peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatyta remiantis klausimyno atsakymais, kuriuos pateikė keturi atskiri gamintojai, kurie buvo patikrinti vietoje. Penktojo gamintojo, kuris nepakankamai bendradarbiavo ir kurio patalpose nesurengtas tikrinamasis vizitas, gamyba pagrįsta klausimyno atsakymais, kuriuos pateikė tas gamintojas, ir sutikrinta su skunde pateiktais duomenimis. Tuo remiantis apskaičiuota, kad bendra Sąjungos gamyba peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo apie 28 500 tonų.

(53)

Todėl daroma išvada, kad pirmiau nurodyti Sąjungos gamintojai, kurie pagamina visą Sąjungos produkciją, sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(54)

Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis Eurostato TARIC (Bendrijos integruotojo tarifo) lygmeniu pateiktais importo duomenimis (todėl visiškai sutapo su nagrinėjamojo produkto apibrėžtimi) ir remiantis Sąjungos pramonės ES pardavimo apimtimi.

(55)

Reikėtų pažymėti, kad nors analizė grindžiama sezonais, o ne kalendoriniais metais, pirmiau minėta metodika nebūtinai atsižvelgiama į pramoninių naudotojų/vartotojų suvartojimą. Iš tiesų dėl pagrindinės žaliavos (šviežių vaisių) sezoniškumo sektoriuje įprasta, kad ir importuotojai, ir Sąjungos gamintojai kaupia atsargas, kai konservuojami švieži vaisiai, ir perdirbtus produktus platintojams ar pramoniniams naudotojams parduoda visus metus. Todėl sukauptos atsargos kartais gali turėti įtakos suvartojimui.

(56)

Remiantis šiais duomenimis Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu kito taip:

1 lentelė

(57)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu citrusinių vaisių vidutinis Sąjungos suvartojimas išliko šiek tiek mažesnis nei 70 000 tonų. Tačiau 2011–2012 m. užfiksuotas importo pikas, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jis nukrito. Iš tiesų šios tendencijos labiau atskleidžia atsargų kaupimą, o ne realų suvartojimo padidėjimą ar sumažėjimą, ir jas nulėmė didelė Kinijos importo apimtis 2012 m. kovo – liepos mėn., kai priemonės laikinai netaikytos (žr. 2 konstatuojamąją dalį). 2011–2012 m. užfiksuotas importo pikas, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importo lygis, taip pat ir Sąjungos suvartojimas, buvo mažesnis.

(58)

Kai kurie importuotojai teigė, kad atsargų nekaupė. Jie taip pat nurodė, kad nuo 2011 m. spalio 6 d., kai generalinis advokatas pateikė savo nuomonę byloje C-338/10, jie jau buvo įsitikinę, kad Teisingumo Teismas panaikins priemones. Todėl jie atidėjo nagrinėjamojo produkto muitinį įforminimą, kol buvo priimtas galutinis Teisingumo Teismo sprendimas.

(59)

Šiomis aplinkybėmis reikėtų priminti, kad atsargų kaupimas gali būti apibrėžtas kaip atsargų rinkimas ir saugojimas. Iš Komisijos turimų duomenų matyti, kad nuo 2012 m. kovo 22 d., kai priemonės panaikintos, iki 2012 m. liepos mėn. importuotas itin didelis nagrinėjamojo produkto kiekis – vidutiniškai beveik 9 000 tonų per mėnesį. Po to iki pat peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos vidutinis importo lygis sumažėjo iki maždaug 1 650 tonų per mėnesį, ir tai yra maždaug 2 000 tonų per mėnesį mažiau, palyginti su vidutiniu importo lygiu laikotarpiu iki priemonių panaikinimo. Komisija padarė išvadą, kad norėdami pasiekti tokį didelį mėnesinį importą per palyginti trumpą laiką importuotojai turėjo sukaupti didelį nagrinėjamojo produkto kiekį. Šį faktą taip pat patvirtino kai kurie importuotojai, kurie prisipažino, kad atidėliojo muitinį įforminimą, nes buvo įsitikinę, kad antidempingo priemonės bus panaikintos. Todėl teiginys, kad importuotojai nekaupė atsargų, turėjo būti atmestas.

(60)

Atsižvelgiant į tai, kad atliekant tyrimą bendradarbiavo tik viena Kinijos eksportuotojų grupė ir kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šiai grupei teko 12–20 % (ribiniai dydžiai nurodyti siekiant užtikrinti konfidencialumą) viso importo iš Kinijos, padaryta išvada, kad prireikus TARIC (Bendrijos integruotojo tarifo) lygmeniu pateikti Eurostato duomenys buvo pats tiksliausias ir geriausias informacijos apie importo apimtį ir kainas šaltinis. Vis dėlto išnagrinėtos ir bendradarbiaujančio Kinijos eksportuotojo individualios kainos.

(61)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Kinijos importo apimtis ir atitinkamos rinkos dalys kito, kaip nurodyta toliau.

2 lentelė

(62)

2008 m. nustačius antidempingo priemones bendra Kinijos importo apimtis sumažėjo. Primenama, kad per pradinį tyrimą (2006–2007 m.) importas sudarė 56 108 tonas.

(63)

Vis dėlto, kaip paaiškinta pirmiau, 2011–2012 m. užfiksuotas importo pikas. Akivaizdu, kad jį lėmė 2012 m. kovo mėn. panaikintos antidempingo priemonės. Iš tiesų, remiantis Eurostato duomenimis, iš mėnesinės Kinijos importo raidos matyti, kad nors mėnesinis Kinijos importas paprastai svyravo tarp 2 000 ir 6 000 tonų, 2012 m. kovo – liepos mėn. jis siekė nuo 6 000 iki 12 000 tonų (vidutiniškai beveik 9 000 tonų per mėnesį). Reikėtų nurodyti, kad priemonės panaikintos 2012 m. kovo mėn. ir vėl pradėtos taikyti 2013 m. vasario mėn., bet 2012 m. birželio 29 d. (10) nustatytas reikalavimas registruoti importuojamus produktus, turėjęs atgrasomąjį poveikį importui.

(64)

Kaip ir importo apimties atveju, Kinijos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 71 % iki 43 % NET įvertinus neįprasto dydžio Kinijos importo poveikį 2011–2012 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, rinkos dalis sumažėjo nuo maždaug 70 % 2009–2010 m. iki maždaug 55 % vėlesniais metais.

(65)

Kaip matyti iš pateiktos lentelės, nagrinėjamuoju laikotarpiu iš Kinijos importuojamo produkto kainos padidėjo 37 % Tačiau reikėtų pabrėžti, kad iki 2011–2012 m. kainos gerokai išaugo, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo.

(66)

Kadangi vienintelio bendradarbiaujančio eksportuotojo importo apimtis sudarė tik maždaug 12–20 % (ribiniai dydžiai nurodyti siekiant užtikrinti konfidencialumą) Kinijos importo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, remiantis importo statistika taip pat nagrinėta, ar priverstinis kainų mažinimas buvo būdingas visam Kinijos eksportui.

(67)

Šiuo tikslu vidutinės svertinės Sąjungos bendradarbiaujančių gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos buvo palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis importo iš Kinijos CIF kainomis (kaina, draudimas ir frachtas), remiantis Eurostato duomenimis. Šios CIF (kaina, draudimas ir frachtas) kainos buvo pakoreguotos, kad apimtų su muitiniu įforminimu susijusias išlaidas, t. y. muitus ir išlaidas po importo.

(68)

Tuo remiantis atliktas palyginimas, iš kurio matyti, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dėl nagrinėjamojo produkto importo Sąjungos pramonės kainos priverstinai sumažintos 4,8 %, jei skaičiuojant atsižvelgiama į galiojančių antidempingo muitų poveikį. Tačiau priverstinio kainų mažinimo skirtumas siekia 28 %, jei importo kainos nagrinėjamos be antidempingo muitų.

(69)

Nagrinėjant Kinijos bendradarbiaujančio eksportuotojo pateiktas ir tinkamai pakoreguotas importo kainas, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatytas 14 % priverstinio kainų mažinimo skirtumas, atsižvelgus į galiojančių antidempingo muitų poveikį. Neįtraukiant antidempingo muitų poveikio, priverstinio kainų mažinimo skirtumas sudarė 20 % Reikėtų pažymėti, kad didžioji dalis šio eksporto peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vykdyta tada, kai priemonės buvo panaikintos.

(70)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis niekada neviršijo 11,2 % rinkos dalies. Didžioji dalis (mažiausiai 89 % nagrinėjamuoju laikotarpiu) importuota iš Turkijos.

4 lentelė

(71)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai ir rodikliai, kurie nagrinėjamuoju laikotarpiu turėjo įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(72)

Nors visi penki Sąjungos gamintojai pateikė klausimyno atsakymus, laikyta, kad vieno iš gamintojų pateiktais klausimyno atsakymais iki galo naudotis nebuvo galima, nes jie nebuvo patikrinti vietoje. Todėl analizė buvo grindžiama toliau pateikta metodika.

(73)

Įvertinti visos Sąjungos pramonės makroekonominiai rodikliai (gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų panaudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, užimtumas, našumas, augimas, dempingo skirtumų dydis ir atsigavimas po ankstesnio dempingo). Vertinimas pagrįstas keturių visapusiškai bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pateikta informacija. Gamintojo, kurio klausimyno atsakymai nebuvo patikrinti, atveju vertinimas grįstas jo pateiktais duomenimis, kurie, kiek buvo įmanoma, sutikrinti su skunde ir jo audituotose finansinėse ataskaitose pateiktais duomenimis.

(74)

Mikroekonominiai rodikliai (atsargos, pardavimo kainos, pelningumas, grynųjų pinigų srautai, investicijos, investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą, darbo užmokestis) analizuoti remiantis keturių visapusiškai bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų duomenimis. Vertinimas grįstas jų informacija, kuri tinkamai patikrinta per tikrinamąjį vizitą vietoje.

(75)

Gamyba gerokai išaugo: nuo maždaug 12 000 tonų nagrinėjamuoju laikotarpiu iki beveik 29 000 tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Per 2009–2010 m. sezoną gamyba buvo nedidelė, nes Sąjungos pramonę tebeveikė ankstesnio sezono metu dempingo kainomis importuoti Kinijos konservuoti mandarinai; Sąjungos pramonę tebeveikė ir tai, kad per ankstesnį sezoną, kai antidempingo priemonės netaikytos, ji turėjo sukaupusi atsargų. Gamyba išaugo per 2010–2011 m. sezoną, kai naujam Kinijos importui imta taikyti tuo metu galiojusi antidempingo priemonė.

(76)

Kadangi Sąjungos gamybos pajėgumai per minėtą laikotarpį nepasikeitė, pajėgumų panaudojimas atitinkamai išaugo. Tačiau jis sistemingai išliko žemesnis nei 50 %

(77)

Viena Europos prekiautojų asociacija tvirtino, kad vienas Sąjungos gamintojas nuo 2012–2013 m. sustabdė gamybą ir kad šio bei kitų dviejų gamintojų finansinė padėtis sudėtinga. Dėl šių priežasčių tvirtinta, kad gamybos ir gamybos pajėgumų bei pajėgumų panaudojimo skaičiai dirbtinai padidinti.

(78)

Šiuo klausimu pirmiausia reikėtų priminti, kad iš atliekant tyrimą surinktos informacijos buvo matyti, kad visi Sąjungos gamintojai, sudarantys Sąjungos pramonę, nagrinėjamuoju laikotarpiu gamino visais sezonais. Todėl pirmąjį teiginį, kad vienas gamintojas sustabdė gamybą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, reikėtų atmesti.

(79)

Kalbant apie tariamą sudėtingą Sąjungos gamintojų finansinę padėtį, dėl vieno Sąjungos gamintojo nagrinėjamuoju laikotarpiu tikrai buvo pradėta bankroto byla. Tačiau tyrimas parodė, kad to gamintojo gamybos lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu labai išaugo, nors jo pajėgumai nepasikeitė. Todėl padaryta išvada, kad bankroto byla neturėjo neigiamos įtakos to gamintojo našumui. Kitų dviejų Sąjungos gamintojų atveju, jie pradėjo bankroto bylas, bet tik pasibaigus nagrinėjamajam laikotarpiui. Šis faktas patvirtina išvadą (žr. 96–98 konstatuojamąsias dalis), kad žala iš tiesų atsinaujino ir kad Sąjungos pramonės finansinė padėtis vis dar buvo pažeidžiama.

(80)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje nesusijusiems pirkėjams apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 35 %

(81)

Sąjungos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat padidėjo. NET atsižvelgus į atsargų kaupimo poveikį Sąjungos suvartojimo lygiui 2011–2012 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, rinkos dalis išaugo nuo maždaug 23 % periodo pradžioje iki vidutiniškai 35 % per paskutinius dvejus nagrinėtus metus.

(82)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pagerėjo ir užimtumo, ir našumo rezultatai, ir jie atspindi bendrą gamybos ir pardavimo apimties didėjimą. Per 2010–2011 m. sezoną išaugęs našumas sietas su didesne gamybos apimtimi, kurios priežastis ta, kad tuo laikotarpiu imta visapusiškai taikyti antidempingo priemones.

(83)

Pirmiau pateikti užimtumo duomenys yra visos darbo dienos ekvivalentai, todėl iš jų nematyti absoliutaus susijusių sezoninių darbuotojų skaičiaus. Kad būtų galima geriau įsivaizduoti susijusių darbuotojų skaičių, reikėtų pažymėti, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nurodytas skaičius yra maždaug 2 400 sezoninių darbuotojų, išreikštų visos darbo dienos ekvivalentais.

(84)

Iki 2011 m. Sąjungos pramonės dalis Sąjungos rinkoje augo. Tačiau kai tik priemonės prieš Kiniją panaikintos (žr. 2 konstatuojamąją dalį) ir Kinijos importas užplūdo Sąjungos rinką, Sąjungos pramonė prarado didelę savo rinkos dalį. Kai vėl imta taikyti muitus, Sąjungos pramonė sugebėjo atgauti prarastą rinkos dalį, bet dėl to suprastėjo jos finansinė padėtis.

(85)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu toliau buvo vykdomas didelis dempingas, kaip paaiškinta 3.2.5 punkte (žr. 34–35 konstatuojamąsias dalis).

(86)

Atsižvelgiant į importo iš Kinijos dempingo kaina apimtį, faktinio dempingo skirtumo dydžio poveikio Sąjungos pramonei negalima laikyti nedideliu. Pažymėtina, kad Sąjungos pramonė dar ne iki galo atsigavo po ankstesnio dempingo, visų pirma kiek tai susiję su pajėgumų panaudojimu ir pelningumu (palyginti su pradiniu tyrimu).

(87)

Per paskutinius du sezonus Sąjungos gamintojai gerokai padidino savo atsargas. Tai atspindi faktą, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu gamyba išaugo labiau nei pardavimas.

(88)

Peržiūros laikotarpiu Sąjungos pramonė savo ES pardavimų kainą sugebėjo padidinti 11 % Padidėjimas buvo ypač ryškus iki 2011–2012 m., bet vėliau – peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – kainos sumažėjo. To priežastis – didelis Kinijos importas 2012 m. kovo – liepos mėn., kai priemonės netaikytos, ir priverstinis Sąjungos pramonės kainų mažinimas dėl nagrinėjamojo produkto iš Kinijos kainų.

(89)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelningumas iš pradžių, tiksliau, 2010–2011 m. – 2011–2012 m. laikotarpiu, gerokai padidėjo. Tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė vėl ėmė patirti nuostolių.

(90)

Padidėjęs Sąjungos pramonės pelningumas buvo aiškiai susijęs su tuo, kad ji sugebėjo padidinti savo pardavimo bei gamybos apimtį ir pardavimo kainą vėlesniais metais po to, kai pradėtos taikyti antidempingo priemonės. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vėl imta patirti nuostolių, nes dėl staigaus Kinijos importo antplūdžio, kai ES Teisingumo Teismas panaikino muitus, teko sumažinti pardavimo kainas.

(91)

Reikėtų priminti, kad didelė dalis Kinijos produktų importuoti 2012 m. kovo – liepos mėn. netaikant antidempingo muito. Be to, paaiškėjo, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dėl Kinijos importo buvo priverstinai ir daug mažinamos Sąjungos kainos, ypač jei neatsižvelgiama į antidempingo muitų poveikį. Tai lėmė bendrą kainų smukdymą, dėl kurio Sąjungos pramonė patyrė nuostolių.

11 lentelė

(92)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynųjų pinigų srauto raida atitiko bendro Sąjungos pramonės pelningumo raidą, vertinant kartu su išaugusių atsargų poveikiu, ypač paskutiniais dvejais nagrinėtais metais.

(93)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu dalis Sąjungos pramonės atstovų investavo į esamų gamybos įrenginių priežiūrą ir optimizavimą. Investicijų lygis ypač išaugo 2011–2012 m., prie to, labiausiai tikėtina, prisidėjo pelno dydis tais metais ir vienais metais anksčiau. Daugiausia investavo vienas Sąjungos gamintojas, siekdamas užsitikrinti žaliavų tiekimo šaltinį, kad papildytų esamus šaltinius, ir norėdamas pagerinti atitiktį aplinkos srities taisyklėms. Investicijų grąža nagrinėjamuoju laikotarpiu kito maždaug taip pat kaip pelningumas.

(94)

Dalis Sąjungos pramonės susidūrė su sunkumais didindama kapitalą nagrinėjamuoju laikotarpiu, bet galiausiai sugebėjo restruktūrizuoti savo skolą.

(95)

Vidutinis darbo užmokestis nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko gana stabilus, o vieneto gamybos sąnaudos sumažėjo.

(96)

Nagrinėjant žalą nustatyta, kad Sąjungos pramonės padėtis nagrinėjamuoju laikotarpiu pagerėjo. 2008 m. pabaigoje nustačius antidempingo priemones Sąjungos pramonė pasinaudojo galimybe pamažu, bet nuosekliai atsigauti nuo žalingo dempingo poveikio ir dar labiau išnaudoti savo galimybes Sąjungos rinkoje. Tai, kad Sąjungos pramonei priemonės buvo naudingos, geriausiai atspindi padidėjusi gamyba bei pardavimas ir visų pirma pelnas.

(97)

Tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padėtis pasikeitė. 2012 m. kovo mėn. priemonės panaikintos ir iki 2012 m. birželio mėn., kai nustatytas reikalavimas registruoti importuojamus produktus, Kinijos importas ypač išaugo. Importuotojai pasinaudojo antidempingo muitų panaikinimu 2011–2012 m. sukaupdami atsargų ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šiuos produktus ES rinkai tiekė žemomis kainomis. Tai sukėlė didelį bendrą spaudimą kainoms ES rinkoje ir dėl jo pramonės finansinė padėtis vėl pablogėjo. Iš tiesų pramonė neturėjo jokio kito pasirinkimo ir sumažino kainas, kad išlaikytų pardavimo lygį. Tačiau tai turėjo rimtų pasekmių jos finansinei padėčiai.

(98)

Vis dar nepalankią Sąjungos pramonės padėtį geriausiai įrodo neigiami finansiniai rodikliai, visų pirma pelningumas ir grynųjų pinigų srautas, kartu su dideliu atsargų kiekiu ir menku pajėgumų panaudojimu. Dėl šių aplinkybių atsisakyta naujų investicijų ir sustojo augimas.

(99)

Viena Europos prekiautojų asociacija suabejojo dėl nustatytos žalos, nes nagrinėjamuoju laikotarpiu išaugo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis, užimtumas ir pardavimo kainos, taip pat vieno Sąjungos gamintojo investicijų lygis.

(100)

Tačiau šį teiginį reikėtų atmesti. Iš tiesų pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį svarbių ekonominių rodiklių, kuriuos reikėtų išnagrinėti, sąrašas nėra išsamus, vienas ar keli šie veiksniai nebūtinai yra lemiami, nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei. Kaip paaiškinta 98 konstatuojamojoje dalyje, pareiškėjo pasiūlyti rodikliai nenulėmė Komisijos išvadų dėl nepalankios Sąjungos pramonės padėties. Išvada, kad žala tęsėsi, buvo labiau grindžiama neigiamais finansiniais rodikliais, susijusiais su pelningumu ir pinigų srautu, kartu su dideliu atsargų kiekiu ir menku pajėgumų panaudojimu.

(101)

Jei priemonės būtų panaikintos, tikėtina, kad importas išaugtų ir toliau darytų žalą Sąjungos pramonei. Šis teiginys grindžiamas toliau pateiktais argumentais.

(102)

Iš pirmiau pateiktos analizės (žr. 44 konstatuojamąją dalį) matyti, kad nors Kinijos eksporto apimtis gerokai sumažėjo, kai 2008 m. pabaigoje pradėtos taikyti priemonės, Kinijos gamintojai vis dar gamina daug nagrinėjamojo produkto ir didžioji jo dalis skirta eksportui.

(103)

Kiek tai susiję su numatomu kiekiu ir kainomis, akivaizdu, kad Sąjungos rinka tebėra labai patraukli Kinijos eksportuojantiems gamintojams. Pirmiausia, kiekio atžvilgiu Sąjungos rinka yra trečia pagal dydį pasaulyje Kinijos konservuotų mandarinų rinka. Be to, iš pokyčių panaikinus priemones matyti, kad Kinijos eksportuotojai gali greitai eksportuoti didelį nagrinėjamojo produkto kiekį į Sąjungos rinką ir jiems net nereikia nukreipti savo pardavimo iš kitų rinkų. Galiausiai remiantis pradinio tyrimo metu turėtais importo duomenimis, per sezoną Kinija į Sąjungos rinką gali lengvai eksportuoti daugiau kaip 60 000 tonų, o tai atitinka beveik 90 % vidutinio Sąjungos suvartojimo nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(104)

Jei panaikinus priemones Kinija iš tiesų padidintų savo eksportą į ES, vidutinės trukmės laikotarpiu bendros kainos ES rinkoje beveik neabejotinai sumažėtų. Dėl to ES gamintojų padėtis taptų dar sudėtingesnė, kaip paaiškinta toliau.

(105)

Antra, kiek tai susiję su kainomis, iš Kinijos duomenų bazės (11) matyti, kad anksčiau Kinija daug eksportavo į ES nepriklausančias šalis kainomis, kurios mažesnės nei eksporto į ES kainos. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu į šias ES nepriklausančias šalis eksportuota maždaug 20 000 tonų, t. y. maždaug 71 % visos Sąjungos pramonės gamybos. Dėl ES rinkos patrauklumo kainos atžvilgiu daroma išvada, kad jei priemonės būtų sustabdytos, tikėtina, kad Kinijos eksportuotojai minėtą kiekį nukreiptų į pelningesnę Sąjungos rinką.

(106)

Be to, iš pirmesnės analizės (žr. 68 ir 69 konstatuojamąsias dalis) matyti, kad dėl Kinijos importo į Sąjungos rinką peržiūros tiriamuoju laikotarpiu priverstinai labai sumažintos Sąjungos gamintojų kainos, ypač jei neatsižvelgiama į antidempingo muitų poveikį. Nors Kinijos importo kainos 2011–2012 m., kai priemonės nebuvo taikomos, padidėjo, remiantis Eurostato duomenimis, jos vis tiek išliko gerokai žemesnės nei ES kainos. Todėl kainų skirtumo dydį 2011–2012 m. iš tiesų buvo galima palyginti su dydžiu peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(107)

Paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių rinkos kainos labai konkurencingos, nes konkurencija iš esmės grindžiama kainomis. Padėtį dar pasunkina tai, kad paprastai parduodami palyginti dideli kiekiai. Jei į Sąjungos rinką patektų didelis kiekis pigaus produkto, importuoto dempingo kaina, tai turėtų tiesioginių pasekmių bendram kainų lygiui Sąjungos rinkoje ir lemtų bendrą kainų smukdymą.

(108)

Nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje panaikintos antidempingo priemonės laikytinos puikiu pavyzdžiu, kas nutiktų, jei priemonės nustotų galioti.

(109)

Laikotarpiu, kuris prasidėjo iš karto, kai tik ES Teisingumo Teismas panaikino priemones, ir tęsėsi, kol buvo nustatytas reikalavimas registruoti importuojamus produktus, Kinijos importo apimtis greitai ir smarkiai išaugo. Dėl ypač didelio kiekio pigių importuojamų produktų Sąjungos rinkoje Sąjungos gamintojai buvo priversti sumažinti kainas, kad išlaikytų savo pardavimo ir gamybos pozicijas, todėl patyrė nuostolių.

(110)

Tokia padėtis susiklostė antidempingo muito importuojamiems produktams netaikant vos penkis mėnesius. Jei priemonės nustotų galioti, akivaizdu, kad pasekmės Sąjungos pramonės padėčiai būtų dar didesnės. Jei į Sąjungą rinką vėl būtų importuota daug pigių produktų, labai tikėtina, kad žala Sąjungos pramonei dar labiau padidėtų. Sumažėtų Sąjungos gamintojų gamybos ir pardavimo apimtis ir kainos, todėl išaugtų nuostoliai. Skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, remiantis 4.4.2 punkte pateiktais duomenimis (žr. 68–69 konstatuojamąsias dalis), bet atmetus antidempingo muitus, matyti, kad priverstinis kainų mažinimas yra daugiau kaip 20 %

(111)

Viena Europos prekiautojų asociacija tvirtino, kad Sąjungos pramonė nepatirtų žalos, jei priemonės būtų panaikintos, nes ateityje būtų galima tikėtis mažesnės nagrinėjamojo produkto importo apimties. Šis teiginys grįstas toliau pateiktais argumentais. Pirmiausia teigta, kad ateityje išaugs Kinijos šviežių vaisių vidaus suvartojimas, be to, didės Kinijos šviežių vaisių eksportas į Rusiją. Antra, teigta, kad tikėtina, kad išaugs Kinijos konservuotų mandarinų vidaus suvartojimas. Trečia, nurodyta, kad Eurostato statistiniai duomenys patvirtina pirmiau pateiktus argumentus, nes iš tų duomenų matyti, kad nuo 2012–2013 m. sezono nagrinėjamojo produkto importas sumažėjo.

(112)

Vis dėlto šiuos teiginius reikėtų atmesti dėl toliau pateiktų priežasčių.

(113)

Ta pati Europos prekiautojų asociacija taip pat tvirtino, kad dėl didesnio kiekio šviežių vaisių Sąjungos rinkoje buvimo, greičiausiai dėl Rusijos embargo, sumažės tų vaisių kainos, todėl Sąjungos pramonė galės toliau didinti savo konkurencingumą.

(114)

Tačiau toks teiginys yra tik spėjimas ir jis nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais. NET jei ateityje žaliavų kainos gali sumažėti, nemanoma, kad tai būtų pakankama priežastis nešalinti neigiamo importo dempingo kaina poveikio Sąjungos pramonės padėčiai. Iš tiesų manoma, kad netaikant priemonių importas dempingo kaina vėl atsinaujins ir bus didelis, todėl žala Sąjungos pramonei tęsis. Tai galėtų sutrukdyti Sąjungos pramonei visapusiškai pasinaudoti teigiamu bet kokiu būsimu jos žaliavų kainos sumažėjimu. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(115)

Tuo remiantis daroma išvada, kad, panaikinus Kinijos importui taikomas priemones, labai tikėtina, kad Sąjungos pramonei daroma žala tęstųsi.

(116)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį nagrinėta, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti įvairūs susiję, t. y. Sąjungos pramonės ir importuotojų bei kitų šalių, interesai.

(117)

Reikėtų priminti, kad atliekant pirminį tyrimą laikyta, kad priimtos priemonės neprieštarauja Sąjungos interesams. Be to, šis tyrimas yra peržiūra ir jį atliekant nagrinėjama padėtis jau po antidempingo priemonių nustatymo, todėl galima įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį šios galiojančios antidempingo priemonės daro susijusioms šalims.

(118)

Remiantis minėta informacija išnagrinėta, ar, nepaisant išvadų dėl žalingo dempingo tęsimosi tikimybės, gali būti daroma išvada, kad šiuo konkrečiu atveju Sąjungai būtų nenaudinga toliau taikyti priemones.

(119)

Sąjungos pramonės, kurią sudaro penki gamintojai Ispanijos kaimo vietovėse, rinkos dalis padidėjo, ir ji sugebėjo padidinti nagrinėjamojo produkto kainą iki tokio lygio, kad verslas vėl būtų nenuostolingas arba pelningas tais nagrinėjamojo laikotarpio etapais, kai priemonės galiojo. Taip pat pagerėjo gamybos apimties ir užimtumo rodikliai. Jei priemonės būtų panaikintos, Sąjungos pramonės padėtis būtų daug prastesnė, kaip aprašyta pirmiau (dėl žalos pasikartojimo tikimybės), nes nukristų pardavimo kainos ir dar labiau išaugtų nuostoliai (žr. 110 konstatuojamąją dalį). Taip pat būtų trukdoma naujoms investicijoms, kuriomis siekiama sustiprinti bendroves ir padidinti jų konkurencingumą nagrinėjamojo produkto rinkoje. Toliau taikomos priemonės būtų naudingos Sąjungos pramonei ir turėtų padėti toliau didinti jos potencialą Sąjungos rinkoje, kuri grindžiama atkurta konkurencija.

(120)

Kaip minėta 10 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį nesusijusių importuotojų skaičių, atlikta atranka. Importuotojai įsikūrę daugiausia Vokietijoje, bet ir kitose šalyse, be kita ko, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose ir Čekijos Respublikoje.

(121)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo dvi įmonės, kurios nagrinėjamuoju laikotarpiu importavo nagrinėjamąjį produktą. Bendra šių šalių su konservuotais citrusiniais vaisiais susijusi verslo dalis sudarė 3,8 % bendrosios apyvartos. NET jei su konservuotais citrusiniais vaisiais susijusi šių importuotojų verslo dalis nėra pati pelningiausia, tai yra neatskiriama dalis jų verslo, kurį sudaro labai įvairūs produktai, kurie siūlomi tam tikriems pirkėjams (pavyzdžiui, prekybos centrų tinklams) siekiant užsitikrinti didelius sandorius, kad mažiau pelningi produktai būtų kompensuoti parduodant kitus produktus ir masto ekonomija.

(122)

Nėra jokių požymių, kad tolesnis priemonių taikymas turėtų kokių nors didelių neigiamų pasekmių šių dviejų importuotojų veiklai. Jie nėra priklausomi nuo šio produkto, o tiekimo grandinė prisitaikė prie sąnaudų, susijusių su antidempingo muitu. Be to, kaip matyti iš tyrimo, minėtomis priemonėmis nagrinėjamojo produkto Kinijos eksportuotojams Sąjungos rinka neužverta, nes, nepaisant taikomų priemonių, visą nagrinėjamąjį laikotarpį importuotas didelis produkto kiekis.

(123)

Kitas importuotojas tvirtino, kad antidempingo muitai neigiamai veikia jo prekybos citrusiniais vaisiais verslą. Kadangi importuotojas nepateikė patikimų duomenų, laikoma, kad neigiamas poveikis, kurį tolesnis antidempingo priemonių taikymas galėtų turėti šioms šalims, nenusvertų teigiamo priemonių poveikio Sąjungos pramonei.

(124)

Kai kurios šalys nurodė, kad Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai nepakankami. Reikėtų pažymėti, kad jei muitai nebūtų toliau taikomi, galėtų susidaryti tokia padėtis, kad alternatyvus tiekimo šaltinis turėtų nutraukti savo veiklą ir importuotojams liktų tik vienas tiekimo šaltinis (importas iš Kinijos). Reikėtų priminti, kad prekybos centrų tinklai ir mažmenininkai vertina galimybę palaikyti jų verslui svarbaus tiekimo saugumą. Iš tiesų vienas iš jų pritarė tolesniam priemonių taikymui, kad būtų užtikrinta konkurencija ir bent du tiekimo šaltiniai. Be to, Sąjungos pramonė, kuriai dar daug trūksta, kad būtų pasiektas patenkinamas pajėgumų panaudojimo lygis, turi pajėgumų toliau tiekti Sąjungos rinkai atkurtos konkurencijos sąlygomis. Tai, kad Sąjungos pramonė šiuo metu nepatenkina 100 % Sąjungos poreikių, šiuo atveju nepateisina nei nesąžiningos Kinijos eksportuotojų prekybos praktikos, nei priemonių panaikinimo.

(125)

Viena Europos prekiautojų asociacija teigė, kad toliau taikant priemones būtų netinkamai apribotas normalus jos narių verslo vykdymas, nes didelė to verslo dalis susijusi su prekyba nagrinėjamuoju produktu. Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kad antidempingo muitų tikslas – atitaisyti nesąžiningos prekybos praktikos, t. y. dempingo, žalą, o ne apriboti verslą. Primenama, kad Komisija priėjo prie išvados, kad šiuo atveju reikia toliau tęsti žalos atitaisymą.

(126)

Analizės tikslu naudotojai padalyti į dvi kategorijas: namų ūkius ir profesionalius/pramoninius naudotojus, kurie veikia tokiuose sektoriuose kaip gėrimų, džemų ar jogurto gamyba, kepimas ar maitinimo paslaugos.

(127)

Nė viena bet kuriai iš šių kategorijų priklausanti ar jų interesams atstovaujanti šalis neatsiliepė ir nebendradarbiavo atliekant tyrimą.

(128)

Vienas importuotojas tvirtino, kad nagrinėjamajam produktui taikomi antidempingo muitai būtų antikonkurenciniai, todėl nenaudingi Sąjungos vartotojams. Šis teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais.

(129)

Atsižvelgiant į tai, kad poveikis, kurį nagrinėjamasis produktas gali turėti vidutinio Sąjungos namų ūkio biudžetui, yra nedidelis, nėra jokių įrodymų, kad padidėjusi vartotojų kaina, jei taip nutiktų dėl toliau taikomų priemonių, nusvertų teigiamą priemonių poveikį Sąjungos pramonei.

(130)

Nors negalima prieštarauti, kad tolesnis muitų taikymas teoriškai gali turėti neigiamos įtakos kai kuriems profesionaliems/pramoniniams naudotojams, kiek tai susiję su mažesniu skirtumu, nėra jokių įrodymų, kad dėl nagrinėjamojo produkto patiriamos sąnaudos (palyginti su bendromis sąnaudomis) yra didelės. Taigi bet koks neigiamas tolesnio priemonių taikymo poveikis šios kategorijos naudotojams nebūtų neproporcingas.

(131)

Atskiri šviežių vaisių Sąjungos pramonei tiekėjai ir viena tokių tiekėjų asociacija nurodė, kad priemonės jiems naudingos, be kita ko, ir dėl naujų investicijų bei darbo vietų. Sąjungos gamintojams parduodami vaisiai yra svarbus papildomas tiekėjų pajamų šaltinis, jei jo nebūtų, susijusių Ispanijos regionų žemės ūkio sektoriuje galėtų kilti didelių sutrikimų. Apskaičiuota, kad vien Valensijos regione būtų paveikta daugiau kaip 2 000 kooperatyvų narių. Kiek tai susiję su sezoninėmis darbo vietomis, be kita ko, renkant, vežant ir laikant vaisius, apytikriai apskaičiuota, kad Valensijos ir Mursijos regionuose būtų paveikta bent 2 500 darbo vietų.

(132)

Remiantis Ispanijos tiekėjų asociacijos duomenimis, galima teigti, kad jei Kinijos eksportas viršys 60 000 tonų, kaip jau nutiko du kartus per pradinį tyrimą, tikėtina, kad tiekėjų padėtis bus tokia, kad jie negalės parduoti visų Sąjungos konservų pramonei skirtų likerinių mandarinų.

(133)

Viena Europos prekiautojų asociacija tvirtino, kad tiekėjai galėtų tikėtis subsidijų, kad išparduotų tuos vaisius, kurių dėl embargo negalėjo eksportuoti į Rusiją. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų patvirtintas teiginys dėl subsidijų. Be to, subsidijas, jei tokios būtų, būtų galima skirti tik neparduotiems vaisiams, kurie turėjo būti eksportuoti į Rusiją, o ne tiems, kurie nebuvo parduoti Sąjungos pramonei dėl nagrinėjamojo produkto padarytos žalos nustojus taikyti priemones. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(134)

Iš tyrimo matyti, kad taikomos antidempingo priemonės neužvėrė Sąjungos rinkos Kinijos importuojamiems produktams ir padėjo atsigauti Sąjungos pramonei. Kadangi šis atsigavimo procesas dar nesibaigė, toliau taikomos priemonės yra naudingos Sąjungos pramonei. Jei priemonės nustotų galioti, atsigavimas sustotų, nebūtų įmanoma pasiekti pelningo kainų lygio ir Sąjungos pramonė patirtų didelių nuostolių. Be to, kiltų grėsmė daugelio kooperatyvų narių ir sezoninių darbuotojų papildomam pajamų šaltiniui tam tikrose kaimo vietovėse, kur yra mažai kitų darbo galimybių.

(135)

Remiantis turimais duomenimis neatrodo, kad galiojančios priemonės turi kokio nors didelio neigiamo poveikio ekonominei Sąjungos importuotojų, kurie bendradarbiavo vykdant tyrimą, padėčiai. Atsižvelgiant į turimus duomenis negalima teigti, kad priemonių poveikis yra didelis ir kitoms atsiliepusioms šalims ar importuotojams, prekiautojams, naudotojams ir mažmenininkams. Bet koks kainos padidėjimas dėl toliau taikomų antidempingo priemonių, jei toks būtų, neatrodo neproporcingas, palyginti su nauda Sąjungos pramonei, kuri pasiekta panaikinus prekybos iškraipymus, kuriuos sukėlė importas dempingo kainomis.

(136)

Atsižvelgiant į visus konstatuojamosiose dalyse paminėtus veiksnius daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, prieštaraujančių tolesniam dabartinių antidempingo priemonių taikymui.

(137)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis manoma, kad tikslinga toliau taikyti galiojančias priemones. Taip pat nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pateikti. Į pateiktus pagrįstus argumentus ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(138)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, tam tikriems importuojamiems Kinijos kilmės konservuotiems vaisiams nustatytas antidempingo priemones reikėtų taikyti dar penkerius metus, kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje.

(139)

Kai kurios šalys tvirtino, kad priemonės su kiekybiniu elementu (kvotų sistema) yra tinkamesnės nei antidempingo priemonės. Šiam teiginiui pritarti negalima, nes pagal pagrindinį reglamentą priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo metu priemonių formos keisti negalima. Šiuo teiginiu taip pat nepaneigiami šį tyrimą atliekant nustatyti faktai, t. y. kad tenkinami tolesnio antidempingo priemonių taikymo reikalavimai.

(140)

Bendrovė gali prašyti taikyti šias individualiai nustatytas antidempingo muito normas, jei ji vėliau pakeičia savo subjekto pavadinimą. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (13). Prašyme turi būti pateikta visa reikiama informacija, kad būtų galima įrodyti, kad šis pakeitimas neturi įtakos bendrovės teisei naudotis muito norma, kuri jai taikoma. Jei pavadinimo pakeitimas neturi įtakos bendrovės teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pakeistą pavadinimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(141)

Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,

a)

peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (2012 m. spalio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.) ir pradinio tyrimo laikotarpiu (2006 m. spalio 1 d. – 2007 m. rugsėjo 30 d.) į Sąjungą neeksportavo 1 straipsnio 1 dalyje aprašyto produkto;

b)

nėra susijęs su jokiu Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojančiu gamintoju, kuriam taikomos šiuo reglamentu nustatytos priemonės, ir

c)

pasibaigus peržiūros tiriamajam laikotarpiui faktiškai eksportavo į Sąjungą nagrinėjamąjį produktą arba yra prisiėmęs neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų pasibaigus peržiūros tiriamajam laikotarpiui eksportuoti į Sąjungą didelį produkto kiekį.