11.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 40/19

(1)

Kokcidiostatai ir histomonostatai yra pirmuonims naikinti ar slopinti skirtos medžiagos, kurios gali būti leidžiamos, inter alia, naudoti kaip pašarų priedus pagal 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (2). Leidimuose naudoti kokcidiostatus ir histomonostatus kaip pašarų priedus nustatytos konkrečios naudojimo taisyklės, kaip antai gyvūnų, kuriems tas pašarų priedas yra skirtas, rūšys ir kategorijos.

(2)

Pašarų verslo subjektai viename ūkio subjekte gali gaminti įvairius pašarus ir toje pačioje gamybos linijoje vienas po kito gali būti gaminami įvairių rūšių produktai. Gali būti, kad toje gamybos linijoje gali susidaryti neišvengiamų produkto liekanų ir patekti į kito pašarų produkto gamybos procesą. Toks medžiagų patekimas iš vienos gamybos serijos į kitą vadinamas liekanomis arba kryžminiu užteršimu ir gali atsirasti, pavyzdžiui, kai kokcidiostatai arba histomonostatai yra naudojami kaip pašarų priedai. Dėl to techniškai neišvengiamomis šių medžiagų liekanomis gali būti užteršti po to gaminami netiksliniai pašarai, t. y. pašarai, kuriuose draudžiama naudoti kokcidiostatus arba histomonostatus, pvz., rūšių ar kategorijų, kurios nėra nurodytos priedo leidime, gyvūnams skirtuose pašaruose. Šis neišvengiamas kryžminis užteršimas gali atsirasti visuose pašarų gamybos ir apdorojimo etapuose, taip pat pašarus saugant ar pervežant.

(3)

2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 183/2005, nustatančiame pašarų higienos reikalavimus (3), nustatomi konkretūs reikalavimai pašarų verslo subjektams, naudojantiems kokcidiostatus ir histomonostatus pašarų gamybai. Visų pirma, siekdami išvengti bet kokio kryžminio užteršimo ir laikytis minėto reglamento 4 ir 5 straipsniuose nustatytų įsipareigojimų, minėti subjektai turi imtis visų atitinkamų priemonių, susijusių su patalpomis ir įranga, gamyba, saugojimu ir pervežimu. Pagal Direktyvą 2002/32/EB nustatant didžiausią leidžiamą kokcidiostatų ir histomonostatų neišvengiamų liekanų koncentraciją netiksliniuose pašaruose, neturėtų būti pažeidžiamas pirminis verslo subjektų įsipareigojimas taikyti gerąją gamybos patirtį, kad būtų išvengta kryžminio užteršimo. Todėl minėtiems subjektams būtina toliau dėti nuolatines pastangas, siekiant išvengti tokių nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose.

(4)

Atsižvelgiant į gerosios gamybos patirties taikymą, didžiausia leidžiama kokcidiostatų arba histomonostatų neišvengiamų liekanų koncentracija netiksliniuose pašaruose turėtų būti nustatoma pagal principą ALARA („kiek įmanoma mažiau“). Siekiant sudaryti pašarų gamintojams sąlygas valdyti minėtų neišvengiamų liekanų koncentraciją, mažiau jautresnių netikslinių rūšių gyvūnų pašarams reikėtų numatyti maždaug 3 proc. liekanų koncentraciją (lyginant su didžiausia leidžiama koncentracija), o jautrių netikslinių rūšių gyvūnų pašarams bei išlaukos laikotarpio pašarams, t. y. pašarams laikotarpiu iki skerdimo, atveju turėtų būti toliau taikoma maždaug 1 proc. liekanų koncentracija (lyginant su didžiausia leidžiama koncentracija). 1 proc. liekanų koncentraciją taip pat reikėtų numatyti kitų tikslinių rūšių gyvūnams skirtų pašarų, į kuriuos nededama kokcidiostatų ir histomonostatų, kryžminio užteršimo atveju, taip pat netiksliniams pašarams, skirtiems nuolat maistui auginamiems gyvūnams, pvz., melžiamoms karvėms arba vištoms dedeklėms, kai yra įrodymų, kad minėtos medžiagos iš pašarų patenka į gyvūninės kilmės maisto produktus. Jei pašarinės medžiagos šeriamos tiesiogiai gyvūnams arba jei naudojami kombinuotieji pašarai, dėl jų naudojimo paros racione gyvūnas su pašarais neturėtų gauti didesnio kokcidiostato arba histomonostato kiekio nei atitinkama didžiausia leidžiama koncentracija tuo atveju, kai paros racione naudojami tik visaverčiai pašarai.

(5)

Siekiant užkirsti kelią valstybėms narėms priimti nacionalines taisykles dėl kokcidiostatų arba histomonostatų neišvengiamų liekanų netiksliniuose pašaruose ir jų patekimu į pagamintus maisto produktus, nes tai trukdytų veikti vidaus rinkai, būtina šiuo klausimu priimti suderintas Bendrijos taisykles.

(6)

Neišvengiamos kokcidiostatuose ir histomonostatuose esančių veikliųjų medžiagų liekanos netiksliniuose pašaruose turėtų būti laikomos nepageidaujamomis medžiagomis gyvūnų pašaruose, kaip apibrėžta Direktyvoje 2002/32/EB, ir jų buvimas neturėtų kelti pavojaus gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai. Todėl siekiant išvengti nepageidaujamo ir žalingo poveikio, pagal minėtos direktyvos I priedą reikėtų nustatyti didžiausią leidžiamą šių medžiagų koncentraciją.

(7)

Tuo atveju, jei didžiausia leidžiama koncentracija (DLK) buvo nustatyta 1990 m. birželio 26 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2377/90, nustatančiame veterinarinių vaistų likučių gyvūninės kilmės maisto produktuose didžiausių kiekių nustatymo tvarką Bendrijoje (4), arba Reglamente (EB) Nr. 1831/2003, reikėtų užtikrinti, kad šių nuostatų būtų laikomasi nustatant didžiausią leidžiamą kokcidiostatų arba histomonostatų liekanų koncentraciją netiksliniuose pašaruose.

(8)

Dėl kokcidiostatų ir histomonostatų neišvengiamų liekanų netiksliniuose pašaruose atsiradimo, net jei jų kiekis nesiekia didžiausios leidžiamos koncentracijos, kuri turėtų būti nustatyta pagal Direktyvą 2002/32/EB, šių medžiagų liekanų gali patekti į gyvūninės kilmės maisto produktus. Todėl siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir kadangi konkretiems susijusiems maisto produktams nėra nustatytos didžiausios leidžiamos koncentracijos (DLK), didžiausia leidžiama kokcidiostatuose ir histomonostatuose esančių veikliųjų medžiagų koncentracija buvo nustatyta 2009 m. vasario 10 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 124/2009, nustatančiu didžiausią leidžiamą kokcidiostatų arba histomonostatų koncentraciją maisto produktuose, atsirandančią dėl neišvengiamų šių medžiagų liekanų netiksliniuose pašaruose (5), atsižvelgiant į 1993 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 315/93, nustatantį Bendrijos procedūras dėl maisto teršalų (6).

(9)

Komisijos prašymu Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) priėmė keletą nuomonių (7) apie gyvūnų sveikatai ir visuomenės sveikatai kylantį pavojų dėl kokcidiostatų arba histomonostatų, kuriuos leidžiama naudoti kaip pašarų priedus, neišvengiamų liekanų patekimo į netikslinius pašarus. Atlikdama vertinimą, kiekvieno kokcidiostato arba histomonostato, kurį leidžiama naudoti kaip pašarų priedą, atžvilgiu Tarnyba rėmėsi hipotetine 2 proc., 5 proc. ir 10 proc. liekanų koncentracija, iš pagamintų pašarų, kuriuose buvo didžiausia leidžiama kokcidiostatų arba histomonostatų, vėliau gamybos procese patekusių į netikslinius pašarus, koncentracija.

(10)

Atsižvelgiant į kiekvienos mokslinės nuomonės išvadas, galima teigti, kad apskritai Tarnyba padarė išvadą, jog mažai tikėtina, kad dėl kokcidiostatų arba histomonostatų, kuriuos leidžiama naudoti kaip pašarų priedus, leidžiamo neišvengiamų liekanų kiekio patekimo į netikslinius pašarus (su sąlyga, kad imtasi visų prevencinių priemonių), kiltų neigiamas poveikis gyvūnų sveikatai, o pavojus vartotojų sveikatai, kylantis kartu su maistu suvartojus maisto produktuose iš gyvūnų, kurie buvo šerti pašarais, užterštais kryžminiu būdu, esančių minėtų medžiagų liekanų, yra nedidelis.

(11)

Atsižvelgiant į Tarnybos nuomones ir valstybių narių taikomus skirtingus metodus neišvengiamo kryžminio užteršimo klausimui spręsti, siūloma nustatyti didžiausią leidžiamą koncentraciją pašaruose, kaip nustatyta šios direktyvos prieduose, siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir apsaugoti gyvūnų bei visuomenės sveikatą.

(12)

Didžiausią leidžiamą nepageidaujamų medžiagų koncentraciją pašarų prieduose reikėtų nustatyti pritaikant Direktyvos 2002/32/EB I priedą, kaip numatyta tos direktyvos 8 straipsnio 1 dalyje. Pritaikant Direktyvos 2002/32/EB I priedo technines nuostatas remtasi mokslinių ir techninių žinių raida, atsižvelgiant į Tarnybos mokslines nuomones ir naujus pašarų analizės metodus. Siekiant atsižvelgti į mokslinių ir techninių žinių raidą, Priede pateikiamos nuostatos turėtų būti persvarstytos ne vėliau kaip iki 2011 m. liepos 1 d.

(13)

Šios direktyvos priede nustatyta didžiausia koncentracija turėtų būti reguliariai pritaikoma prie naudojimo sąlygų, nurodytų leidimuose, kuriais leidžiama naudoti kokcidiostatus ir histomonostatus kaip pašarų priedus. Atsižvelgiant į galimą laiko tarpą nuo leidimo (arba leidimo pakeitimo, sustabdymo ar panaikinimo) naudoti kokcidiostatą arba histomonostatą kaip pašarų priedą suteikimo iki vėlesnio šios direktyvos prieduose nustatytos didžiausios leidžiamos koncentracijos pakeitimo, turėtų būti laikoma, kad direktyva taikoma nepažeidžiant kokcidiostatų arba histomonostatų, kuriuos leidžiama naudoti kaip pašarų priedus, koncentracijos, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1831/2003.

(14)

Atsižvelgiant į faktą, kad dėl kokcidiostatų arba histomonostatų neišvengiamų liekanų netiksliniuose pašaruose šių medžiagų kaip teršalų gali patekti į pagamintus maisto produktus, tikslinga taikyti išsamų ir integruotą metodą šiam klausimui spręsti, vienu metu priimant ir taikant Direktyvą, nustatančią didžiausią leidžiamą kokcidiostatų arba histomonostatų neišvengiamų liekanų koncentraciją netiksliniuose pašaruose ir Komisijos reglamentą, nustatantį didžiausią šių medžiagų koncentraciją maiste.

(15)

Šioje Direktyvoje numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,