—

1 TAS Finansinių ataskaitų pateikimas

—

8 TAS Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos

—

19 TAS Išmokos darbuotojams

—

37 TAS Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas

1.

19 TAS 58 paragrafe apibrėžtų išmokų turto įvertinimas apribojamas iki „ekonominės naudos, gaunamos iš plano grąžinamų lėšų arba būsimųjų plano įmokų sumažinimo forma, dabartinės vertės“, nepripažinto pelno ir nuostolių. Kilo klausimų dėl to, kada grąžinamos lėšos arba būsimųjų įmokų sumažinimas turėtų būti laikomas galimu, visų pirma esant minimaliam finansavimo reikalavimui.

2.

Minimalūs finansavimo reikalavimai taikomi daugelyje šalių, kad būtų padidintas sutartų išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikui, mokėjimo patikimumas išmokų darbuotojams plano dalyviams. Tokie reikalavimai paprastai nustato minimalią įmokų sumą ar lygį, kuris turi būti išlaikomas nustatytą plano laikotarpį. Todėl minimalus finansavimo reikalavimas gali apriboti įmonės galimybę sumažinti būsimąsias įmokas.

3.

Be to, apibrėžtų išmokų turto įvertinimo apribojimas gali lemti, kad minimalus finansavimo reikalavimas bus nuostolingas. Paprastai reikalavimas mokėti plano įmokas nedarytų poveikio apibrėžtų išmokų turto ar įsipareigojimo įvertinimui. Taip yra todėl, kad įmokėtos įmokos taps plano turtu, ir papildomas grynasis įsipareigojimas bus lygus nuliui. Tačiau jei reikiamos įmokos nebus pasiekiamos įmonei po to, kai jos įmokamos, dėl minimalaus finansavimo reikalavimo gali atsirasti įsipareigojimas.

4.

Šis aiškinimas taikomas visoms apibrėžtoms išmokoms, mokamoms pasibaigus tarnybos laikui, ir kitoms ilgalaikėms apibrėžtoms darbuotojams mokamoms išmokoms.

5.

Šiame aiškinime minimalūs finansavimo reikalavimai yra bet kokie reikalavimai finansuoti išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikui, arba kitokių ilgalaikių apibrėžtų išmokų planą.

6.

Šiame aiškinime nagrinėjami klausimai:

7.

Įmonė nustato lėšų grąžinimo arba būsimųjų įmokų sumažinimo galimybes pagal plano terminus bei sąlygas ir visus valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso planas, teisės aktų reikalavimus.

8.

Ekonominė nauda lėšų grąžinimo ar būsimųjų įmokų sumažinimo forma gaunama, jei įmonė gali ją realizuoti tam tikru plano vykdymo metu arba įvykdžiusi plano įsipareigojimus. Visų pirma, tokia ekonominė nauda gali būti gaunama, net jei balanso datą iš karto ir nerealizuojama.

9.

Gaunama ekonominė nauda nepriklauso nuo to, kaip įmonė ketina naudoti perviršį. Įmonė nustato maksimalią ekonominę naudą, kuri gaunama dėl lėšų grąžinimo, būsimųjų įmokų sumažinimo ar abiejų šių priemonių derinio. Įmonė nepripažįsta ekonominės naudos, gaunamos iš lėšų grąžinimo ar būsimųjų įmokų sumažinimo derinio, remdamasi prielaidomis, kurios tarpusavyje yra nesuderinamos.

10.

Pagal 1 TAS balanso datą įmonė atskleidžia informaciją apie pagrindinius vertinimo neapibrėžtumo šaltinius, dėl kurių reikėtų atlikti reikšmingą grynojo balansinio turto ar įsipareigojimo balansinės vertės koregavimą. Todėl gali reikėti atskleisti visus dabartinio perviršio realizavimo apribojimus arba pagrindą, naudotą gaunamos ekonominės naudos dydžiui nustatyti.

11.

Įmonė gali susigrąžinti lėšas tik tuo atveju, jei ji turi besąlygišką teisę į lėšų grąžinimą:

Besąlygiška teisė į lėšų grąžinimą gali nepriklausyti nuo plano finansavimo lygio balanso datą.

12.

Jeigu įmonės teisė į perteklinių lėšų grąžinimą priklauso nuo vieno ar kelių neapibrėžtų, įmonės nevisiškai kontroliuojamų ateities įvykių buvimo arba nebuvimo, tai įmonė neturi besąlygiškos teisės ir neturi pripažinti turto.

13.

Įmonė įvertina susigrąžinant lėšas gaunamą ekonominę naudą perteklinių lėšų, kurias ji turi teisę gauti kaip grąžinamas lėšas, atėmus visas susijusias išlaidas, suma balanso datą (tikroji plano turto vertė atėmus dabartinę apibrėžtų išmokų prievolės vertę). Pavyzdžiui, jei grąžinamoms lėšoms būtų taikomas ne tik pajamų mokestis, įmonė turėtų apskaičiuoti grynosios grąžinamos sumos dydį atėmus mokesčius.

14.

Vertindama gaunamą grąžinamų lėšų sumą, kai planas baigiamas vykdyti (11 paragrafo c punktas), įmonė įtraukia plano įsipareigojimų vykdymo ir lėšų grąžinimo išlaidas. Pavyzdžiui, įmonė išskaičiuoja mokesčius už profesines paslaugas, jeigu jie sumokėti pagal planą, o ne iš įmonės lėšų, ir išlaidas visoms draudimo premijoms, kurių gali prireikti norint užtikrinti įsipareigojimų įvykdymą užbaigiant planą.

15.

Jei grąžinamų lėšų suma apskaičiuojama kaip visa perviršio suma arba jos dalis, bet ne kaip nustatyta suma, įmonė pinigų vertės atžvilgiu ateityje neturi atlikti jokių koregavimų, net jei lėšos bus grąžinamos tik ateityje.

16.

Jei nėra minimalaus finansavimo reikalavimo, įmonė įvertina ekonominę naudą, gaunamą dėl būsimųjų įmokų sumažinimo, mažesniąja iš šių sumų:

17.

Įmonė nustato ateities paslaugų savikainą remdamasi prielaidomis, kurios suderinamos su prielaidomis, taikytomis nustatant apibrėžtų išmokų prievolę, ir su situacija, kuri yra balanso datą, kaip nustatyta 19 TAS. Todėl įmonė ateityje nenumato keisti pagal planą mokamų išmokų, kol planas nebus pakeistas, ir laiko, kad ateityje turės pastovią darbo jėgą, nebent įmonė aiškiai įsipareigojo balanso datą sumažinti darbuotojų, kuriems taikomas planas, skaičių. Pastaruoju atveju į prielaidą įtraukiamas darbo jėgos sumažinimas ateityje. Dabartinę ateities paslaugų savikainą įmonė nustato taikydama tokią pačią diskonto normą, kokia taikoma skaičiuojant apibrėžtų išmokų prievolę balanso datą.

18.

Nustatytą datą įmonė išanalizuoja bet kokį minimalų finansavimo reikalavimą, susijusį su įmokomis, kurios reikalingos norint padengti: a) bet kokius esamus praeities paslaugų trūkumus minimaliu finansavimu ir b) būsimą naudos kaupimą.

19.

Įmokos, skirtos padengti bet kokį esamą minimalaus finansavimo trūkumą, atsižvelgiant į jau gautas paslaugas, nedaro įtakos būsimosioms įmokoms už ateities paslaugas. Dėl jų gali atsirasti įsipareigojimas pagal 23–26 paragrafus.

20.

Jei minimalus finansavimo reikalavimas taikomas įmokoms, susijusioms su būsimu naudos kaupimu, įmonė gali įvertinti ekonominę naudą, gaunamą sumažinus būsimąsias įmokas:

21.

Įmonė apskaičiuoja minimalias būsimąsias finansavimo įmokas, kurios reikalingos atsižvelgiant į būsimą naudos kaupimą ir atsižvelgiant į bet kokio esamo perviršio poveikį minimaliems finansavimo reikalavimams. Įmonė taiko prielaidas, kurios būtinos pagal minimalų finansavimo reikalavimą, o dėl visų veiksnių, kurie nenustatyti pagal minimalaus finansavimo reikalavimą, prielaidas, suderintas su prielaidomis, naudotomis apibrėžtų išmokų prievolei nustatyti, ir suderintas su situacija, kuri yra balanso datą, kaip nustatyta 19 TAS. Į skaičiavimą įtraukiami visi numatyti pakeitimai, atsirandantys įmonei mokant minimalias įmokas. Tačiau į skaičiavimą neįtraukiamas numatytų minimalaus finansavimo reikalavimo terminų ir sąlygų pakeitimų, kurie iš esmės nėra priimti arba įteisinti sutartimi balanso datą, poveikis.

22.

Jei minimalios būsimosios finansavimo įmokos, reikalingos atsižvelgiant į būsimą naudos kaupimą, viršija ateities paslaugų savikainą pagal 19 TAS bet kuriais nurodytais metais, dabartinė to pertekliaus vertė sumažina turto, kurį galima gauti sumažinus būsimąsias įmokas balanso datą, sumą. Tačiau turto vertės suma, kurią galima gauti sumažinus būsimąsias įmokas, niekada negali būti mažesnė už nulį.

23.

Jeigu įmonė turi įsipareigojimą pagal minimalų finansavimo reikalavimą mokėti įmokas, kad padengtų esamą jau gautų paslaugų minimalaus finansavimo trūkumą, įmonė nustato, ar mokėtinos įmokos ateityje galės būti grąžinamos ar sumažinamos po to, kai jos įmokamos pagal planą.

24.

Jei pagal planą mokėtinomis įmokomis nebus galima naudotis po to, kai jos bus įmokėtos, įmonė pripažįsta įsipareigojimą, kai atsiranda prievolė. Įsipareigojimo suma sumažinamas apibrėžtų išmokų turtas arba padidinami apibrėžtų išmokų įsipareigojimai taip, kad nebūtų numatomas pelnas ar nuostolis taikant 19 TAS 58 paragrafą, kai įmokamos įmokos.

25.

Prieš nustatydama įsipareigojimą pagal 24 paragrafą, įmonė taiko 19 TAS 58A paragrafą.

26.

Įsipareigojimas, susijęs su minimaliu finansavimo reikalavimu, ir bet koks vėlesnis pakartotinis to įsipareigojimo įvertinimas nedelsiant pripažįstamas vadovaujantis įmonės priimta apribojimo pagal 19 TAS 58 paragrafą poveikio pripažinimo politika vertinant apibrėžtų išmokų turtą. Visų pirma:

27.

Įmonė šį aiškinimą taiko metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2008 m. sausio 1 d. arba vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau.

28.

Įmonė šį aiškinimą taiko nuo pirmojo laikotarpio, nurodyto pirmose finansinėse ataskaitose, kurioms taikomas šis aiškinimas, pradžios. Įmonė pripažįsta bet kokį nepaskirstytojo pelno pradinį koregavimą, kuris atliekamas taikant šį aiškinimą, to laikotarpio pradžioje.