0)

veiklos duomenys – vykstant procesui sunaudotas arba pagamintas kuro ar medžiagų kiekis, kuriam taikoma skaičiavimu grindžiama stebėsenos metodika ir kuris išreikštas atitinkamai teradžauliais, masės tonomis arba, dujų atveju, tūriu, nurodytu normaliaisiais kubiniais metrais;

1)

aktyvumo lygis – gamybos proceso ribose pagamintų prekių kiekis (išreikštas elektros energijos MWh arba kitų prekių tonomis);

2)

ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis, kuriuo įrenginio operatorius nusprendė remtis kaip atskaitos tašku nustatydamas būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį;

3)

sukėliklis – bet kuris iš šių dalykų:

4)

taršos šaltinis – pavienė identifikuojama įrenginio dalis ar jame vykdomas procesas, dėl kurio išmetamos atitinkamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos;

5)

neapibrėžtis – su matuojamojo dydžio nustatymo rezultatu siejamas parametras, rodantis verčių, kurias pagrįstai galima priskirti konkrečiam dydžiui, dispersiją (įskaitant sisteminių ir atsitiktinių veiksnių poveikį), išreiškiamas procentais ir nusakantis vidurkio pasikliautinąjį intervalą, į kurį patenka 95 % numatomų verčių, atsižvelgiant į jų pasiskirstymo asimetriją;

6)

apskaičiavimo faktoriai – apatinis šilumingumas, išmetamųjų teršalų faktorius, preliminarus išmetamųjų teršalų faktorius, oksidacijos koeficientas, konversijos koeficientas, anglies kiekis ar biomasės anglies dalis;

7)

degimo metu išsiskiriančios ŠESD – vykstant egzoterminei kuro ir deguonies reakcijai išskiriančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos;

8)

išmetamųjų teršalų faktorius – vidutinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sparta, siejama su sukėlikliui priskiriamais veiklos duomenimis, darant prielaidą, kad degimo rezultatas yra visiška oksidacija, o visų kitų cheminių reakcijų – visiška konversija;

9)

oksidacijos koeficientas – trupmena išreikštas vykstant degimo procesui CO2 virtusios anglies ir viso kure esančios anglies kiekio santykis, į atmosferą išmestą anglies monoksido (CO) kiekį laikant moliniu CO2 kiekio ekvivalentu;

10)

konversijos koeficientas – trupmena išreikštas anglies, kuri išmetama kaip CO2, ir viso sukėliklyje iki prasidedant išmetimo procesui esančios anglies kiekio santykis, į atmosferą išmestą CO kiekį laikant moliniu CO2 kiekio ekvivalentu;

11)

tikslumas – matavimo rezultato ir konkretaus matuojamojo dydžio tikrosios vertės arba atskaitos vertės, empiriškai nustatytos naudojant tarptautiniu mastu priimtas ir atsekamas kalibravimo medžiagas ir standartinius metodus, artumas atsižvelgiant į atsitiktinius ir sisteminius veiksnius;

12)

kalibravimas – operacijų, kurias atliekant apibrėžtomis sąlygomis nustatomas matavimo prietaiso ar matavimo sistemos rodomų verčių arba mato ar pamatinės medžiagos verčių ir pamatiniu etalonu pagrįstų atitinkamų matuojamojo dydžio verčių santykis, seka;

13)

konservatyvus – būdvardis, kuriuo nusakomos tam tikros apibrėžtos prielaidos, kuriomis užtikrinama, kad nebūtų pamažintas deklaruotas išmetamas ŠESD kiekis arba nebūtų padidinti šilumos, elektros ar prekių gamybos duomenys;

14)

biomasė – biologiškai skaidi biologinės kilmės produktų, atliekų ir liekanų, gaunamų žemės ūkyje, įskaitant augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagas, miškų ūkyje ir susijusiose pramonės šakose, įskaitant žvejybą ir akvakultūrą, dalis, taip pat biologiškai skaidi atliekų, įskaitant biologinės kilmės pramonines ir buitines atliekas, dalis;

15)

atliekos – medžiaga ar objektas, kurio turėtojas atsikrato arba ketina ar privalo atsikratyti, išskyrus medžiagas, kurios buvo sąmoningai pakeistos arba užterštos, kad atitiktų šią apibrėžtį;

16)

liekanos – medžiaga, kurios kaip galutinio (-ių) produkto (-ų) nesiekiama tiesiogiai pagaminti gamybos proceso metu. Ji nėra pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nėra sąmoningai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama;

17)

žemės ūkio, akvakultūros, žvejybos ir miškininkystės liekanos – liekanos, kurios tiesiogiai gaunamos iš žemės ūkio, akvakultūros, žvejybos ir miškininkystės, ir kurios neapima liekanų, gaunamų iš susijusių pramonės šakų ar perdirbimo;

18)

teisinė metrologinė kontrolė – pagal matavimo priemonės naudojimo sritį numatytų matavimo užduočių kontrolė, kurią valdžios institucijos arba reguliavimo institucijos vykdo dėl viešojo intereso, visuomenės sveikatos, viešojo saugumo ir tvarkos, aplinkos ir vartotojų apsaugos, mokesčių ir muitų rinkimo ir sąžiningos prekybos priežasčių;

19)

duomenų srauto valdymo veikla – veikla, susijusi su duomenų, reikalingų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ataskaitai naudojant pirminio šaltinio duomenis parengti, gavimu, apdorojimu ir tvarkymu;

20)

matavimo sistema – matavimo prietaisų ir kitos įrangos, pvz., ėminių ėmimo ir duomenų apdorojimo įrangos, visuma, naudojama kintamiesiems, pvz., veiklos duomenims, anglies kiekiui, šilumingumui arba šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamųjų teršalų faktoriui, nustatyti;

21)

apatinis šilumingumas – tam tikras kaip šiluma išskirtos energijos kiekis, kai kuras ar medžiaga visiškai sudega reaguodami su deguonimi normaliosiomis sąlygomis, atėmus susidariusio vandens garavimo šilumą;

22)

proceso metu išsiskiriančios ŠESD – kitos nei degimo metu išsiskiriančios ŠESD, išmetamos dėl tyčinių ir netyčinių medžiagų reakcijų arba jų transformacijos, siekiant jas naudoti pagal pirminę paskirtį, išskyrus šilumos gamybą, be kita ko, vykstant šiems procesams:

23)

partija – reprezentatyvųjį ėminį ir apibūdinimą atitinkančio kuro arba medžiagos kiekis, pristatomas viena siunta arba nepertraukiamai tam tikrą laikotarpį;

24)

mišrusis kuras – kuras, kurio sudėtyje yra ir biomasės, ir iškastinio kuro anglies;

25)

mišrioji medžiaga – medžiaga, kurios sudėtyje yra ir biomasės, ir iškastinio kuro anglies;

26)

preliminarus išmetamųjų teršalų faktorius – remiantis visu anglies kiekiu (biomasės anglies dalimi ir iškastinio kuro anglies dalimi) preliminariai nustatytas bendras kuro ar medžiagos išmetamųjų teršalų faktorius, kurį padauginus iš iškastinio kuro anglies dalies apskaičiuojamas išmetamųjų teršalų faktorius;

27)

iškastinio kuro anglies dalis – trupmena išreikštas iškastinio kuro ir neorganinės anglies kiekio ir kuro ar medžiagos viso anglies kiekio santykis;

28)

biomasės anglies dalis – trupmena išreikštas iš biomasės susidariusios anglies kiekio ir kuro ar medžiagos viso anglies kiekio santykis;

29)

nepertraukiamasis išmetamo ŠESD kiekio matavimas – seka operacijų, kurias atliekant kiekis nustatomas periodiniais matavimais, atliekant juos kamine arba iš jo ištraukus išmetamųjų dujų ir naudojant matavimo prietaisą, esantį arti kamino; šis matavimas neapima pavienių ėminių iš kamino ėmimu grindžiamų matavimo metodų;

30)

būdingasis CO2 – CO2, kuris yra sukėliklio dalis;

31)

iškastinio kuro anglis – neorganinė ir organinė anglis, kuri nėra biomasė;

32)

matavimo taškas – taršos šaltinis, iš kurio išmetami teršalai matuojami taikant nepertraukiamojo išmetamo ŠESD kiekio matavimo sistemas (CEMS), arba vamzdynų sistemos, kurioje CO2 srautas matuojamas taikant nepertraukiamojo matavimo sistemas, sankirta;

33)

nevaldomai išmetamos ŠESD – iš nenustatytų arba pernelyg įvairių ar per mažų, kad būtų galima atskirai vykdyti jų stebėseną, šaltinių atsitiktinai ar netyčia išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos;

34)

normaliosios sąlygos – 273,15 K temperatūra ir 101 325 Pa slėgis, kuriems esant nustatomas normalusis kubinis metras (Nm3);

35)

pakaitiniai duomenys – empiriškai pagrįstos ar remiantis priimtais šaltiniais gautos metinės vertės, kurias, siekdamas parengti išsamią ataskaitą, veiklos vykdytojas naudoja vietoj duomenų rinkinio, jeigu visų būtinų duomenų ar veiksnių neįmanoma surinkti pagal taikomą stebėsenos metodiką;

36)

išmatuojama šiluma – grynasis šilumos srautas, transportuojamas naudojant šilumnešį, visų pirma garus, karštą orą, vandenį, aliejų, skystuosius metalus ir druskas, identifikuojamais vamzdynais arba kanalais, kuriuose yra arba gali būti sumontuotas šilumos skaitiklis;

37)

šilumos skaitiklis – šiluminės energijos skaitiklis arba bet koks kitas įtaisas pagamintos šiluminės energijos kiekiui matuoti ir registruoti pagal srauto tūrį ir temperatūrą;

38)

neišmatuojama šiluma – visa kita šiluma, kuri nėra išmatuojama šiluma;

39)

išmetamosios dujos – dujos, kuriose normaliosiomis sąlygomis yra nevisiškai oksiduotos dujinės būsenos anglies ir kuri yra bet kurio iš 22 punkte išvardytų procesų rezultatas;

40)

gamybos procesas – įrenginio dalyse vykdomi cheminiai arba fiziniai procesai prekėms, priskiriamoms prie šio priedo 2 skirsnio 1 lentelėje apibrėžtos apibendrintos prekių kategorijos, gaminti, ir nustatytos sistemos ribos, susijusios su gamybos priemonėmis, produkcija ir atitinkamais išmetamaisiais teršalais;

41)

gamybos būdas – konkreti technologija, naudojama gamybos procese prekėms, priskiriamoms prie apibendrintos prekių kategorijos, gaminti;

42)

duomenų rinkinys – atsižvelgiant į aplinkybes, įrenginio arba gamybos proceso dalies lygmens vienos rūšies duomenys, kurie gali būti bet kurie iš šių duomenų:

43)

minimalieji reikalavimai – stebėsenos metodai, kuriuos taikant dedamos minimalios pastangos duomenims nustatyti, kad išmetamųjų teršalų duomenys būtų priimtini pagal Reglamentą (ES) 2023/956;

44)

rekomenduojami patobulinimai – stebėsenos metodai, kuriais, kaip įrodyta, užtikrinama, kad duomenys būtų tikslesni arba mažiau klaidingi nei taikant vien minimaliuosius reikalavimus, ir kuriuos galima pasirinkti savanoriškai;

45)

netikslumas – veiklos vykdytojo pateiktų duomenų spraga, klaidingas pateikimas arba klaida, neatsižvelgiant į leistiną matavimų ir laboratorinių analizių netikslumą;

46)

esminis netikslumas – netikslumas, kuris, tikrintojo nuomone, atskirai arba kartu su kitais netikslumais viršija reikšmingumo lygį arba gali turėti poveikį tam, kaip kompetentinga institucija įvertins veiklos vykdytojo ataskaitą;

47)

pagrįstas patikinimas – patikros išvadoje teigiamai išreikštas aukšto, bet ne absoliutaus lygio patikinimas, kad tikrinamoje veiklos vykdytojo ataskaitoje nėra esminių netikslumų;

48)

reikalavimus atitinkanti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema – stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos, kurios įrenginio buvimo vietoje taikomos laikantis anglies dioksido apmokestinimo sistemos arba privalomų išmetamųjų teršalų stebėsenos sistemų, arba išmetamųjų teršalų stebėsenos sistema, įrenginio buvimo vietoje, kuri gali apimti akredituoto tikrintojo atliekamą patikrinimą, kaip numatyta šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje.

—

visus procesus, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, pvz., žaliavų ruošimo, maišymo, džiovinimo ir kalcinavimo, taip pat dūmų dujų valymo;

—

CO2 kiekį, išmetamas deginant kurą ir atitinkamais atvejais iš žaliavų.

—

žaliavose esančių kalkakmenio ir kitų karbonatų kalcinavimą, tradicinį iškastinį krosnių kurą, alternatyvųjį iškastinį krosnių kurą ir žaliavas, biomasės krosnių kurą (pvz., išrūšiuotų atliekų kurą), ne krosnių kurą, nekarbonatinės anglies kiekį kalkakmenyje ir skalūnuose arba alternatyviąsias žaliavas, pvz., lakiuosius pelenus, naudojamus krosnių žaliavose, ir žaliavose, naudojamose dūmų dujų valymui;

—

taikomos papildomos III priedo B.9.2 skirsnio nuostatos.

—

visą deginant kurą išmetamą CO2 kiekį, kai tai svarbu džiovinant medžiagas.

—

cemento klinkeris;

—

kalcinuotasis molis, jei naudojamas procese.

—

visą deginant kurą išmetamą CO2 kiekį, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusį su procesu;

—

proceso metu išsiskiriančias ŠESD iš žaliavose esančių karbonatų, jei taikytina, ir dūmų dujų valymą.

—

visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su vandenilio gamyba, ir dūmų dujų valymą;

—

visų rūšių kurą, naudojamą vandenilio gamybos procese, nepriklausomai nuo jo energetinio ar neenergetinio naudojimo, ir kurą, naudojamą kitiems degimo procesams, be kita ko, karštam vandeniui arba garams gaminti.

—

visą išmetamą ŠESD kiekį dėl kuro naudojimo, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusio su vandenilio gamybos procesu, ir dėl dūmų dujų valymo.

tiesiogiai arba netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, priskiriamas per ataskaitinį laikotarpį pagamintam vandeniliui, išreikštas CO2 tonomis;

Em total

tiesiogiai arba netiesiogiai per visą gamybos procesą per ataskaitinį laikotarpį išmetamas ŠESD kiekis, išreikštas CO2 tonomis;

per ataskaitinį laikotarpį įrenginyje parduoto arba sunaudoto deguonies masė tonomis;

per ataskaitinį laikotarpį pagaminto deguonies masė tonomis;

per ataskaitinį laikotarpį pagaminto vandenilio masė tonomis;

O2 molinė masė (31,998 kg/mol) ir

H2 molinė masė (2,016 kg/mol).

—

visą išmetamą ŠESD kiekį dėl kuro naudojimo, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusio su vandenilio gamybos procesu, ir dėl dūmų dujų valymo.

tiesiogiai arba netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, priskiriamas per ataskaitinį laikotarpį parduotam ar kaip pirmtakas naudotam vandeniliui, išreikštas CO2 tonomis;

Em total

tiesiogiai arba netiesiogiai per gamybos procesą per ataskaitinį laikotarpį išmetamas ŠESD kiekis, išreikštas CO2 tonomis;

per ataskaitinį laikotarpį parduoto arba kaip pirmtakas naudoto vandenilio masė tonomis;

per ataskaitinį laikotarpį pagaminto vandenilio masė tonomis;

per ataskaitinį laikotarpį pagaminto chloro masė tonomis;

m NaOH,prod

per ataskaitinį laikotarpį pagaminto natrio hidroksido (kaustinės sodos) masė tonomis, apskaičiuota kaip 100 % NaOH;

per ataskaitinį laikotarpį pagaminto natrio chlorato masė tonomis, apskaičiuota kaip 100 % NaClO3;

H2 molinė masė (2,016 kg/mol);

Cl2 molinė masė (70,902 kg/mol);

M NaOH

NaOH molinė masė (39,997 kg/mol) ir

NaClO3 molinė masė (106,438 kg/mol).

—

visus degalus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su amoniako gamyba, ir medžiagas, naudojamas dūmų dujų valymui;

—

turi būti stebimas visų rūšių kuras, neatsižvelgiant į tai, ar jis naudojamas kaip energetinis, ar kaip neenergetinis gamybos išteklius;

—

kai naudojamos biodujos, taikomos III priedo B.3.3 skirsnio nuostatos;

—

jei į procesą įtraukiamas kitų gamybos būdų vandenilis, jis laikomas pirmtaku, turinčiu jam būdingą išmetamą ŠESD kiekį.

—

visus degalus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su amoniako gamyba, ir medžiagas, naudojamas dūmų dujų valymui;

—

visų rūšių kuras kaip gamybos išteklius turi būti stebimas kaip vienas kuro srautas, neatsižvelgiant į tai, ar jis naudojamas kaip energetinis, ar kaip neenergetinis gamybos išteklius;

—

jei į procesą įtraukiamas kitų gamybos būdų vandenilis, jis laikomas pirmtaku, turinčiu jam būdingą išmetamą ŠESD kiekį.

—

visų degalų CO2, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusį su nitrato rūgšties gamyba, ir medžiagas, naudojamas dūmų dujų valymui;

—

išmetamą N2O kiekį iš visų šaltinių, gamybos proceso metu išskiriančių N2O, įskaitant išmetamą teršalų kiekį, nemažintą ir mažintą taikant taršos mažinimo priemones. Bet koks deginant kurą išmetamas N2O kiekis į stebėseną neįtraukiamas.

—

visų rūšių degalų CO2, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusį su karbamido gamyba, ir medžiagas, naudojamas dūmų dujų valymui;

—

jeigu CO2 gaunamas iš kito įrenginio kaip proceso gamybos išteklius, gautas ir į karbamide nesurištas CO2 laikomas išmetamu teršalu, jei jis dar nėra įskaičiuotas kaip įrenginio, kuriame CO2 buvo pagamintas, išmetamas ŠESD kiekis pagal reikalavimus atitinkančią stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą.

—

Atitinkami pirmtakai: amoniakas (100 % amoniako).

—

N kiekis kaip amonis (NH4 +);

—

N kiekis kaip nitratai (NO3 –);

—

N kiekis kaip karbamidas;

—

N kiekis kaip kitų formų (organinės) cheminės medžiagos.

—

visų kuro rūšių CO2, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusį su trąšų gamyba, pvz., kuro, naudojamo džiovyklose ir šildymui naudojamiems gamybos ištekliams, ir medžiagas, naudojamas dūmų dujų valymui.

—

amoniakas (100 % amoniakas), jei naudojamas procese;

—

nitrato rūgštis (100 % nitrato rūgštis), jei naudojama procese;

—

karbamidas, jei naudojamas procese;

—

mišrios trąšos (visų pirma druskos, kurių sudėtyje yra amonio arba nitrato), jei naudojamos procese.

—

proceso medžiagų, pvz., klinčių ir kitų karbonatų arba karbonatinių rūdų, CO2;

—

visų rūšių kuro, įskaitant koksą, išmetamųjų dujų, pvz., koksavimo dujų, aukštakrosnių dujų arba konverterio dujų, CO2, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusį su gamybos procesu, ir medžiagas, naudojamas dūmų dujų valymui.

—

išmetamą CO2 kiekį, susijusį su kuro sąnaudomis, nepriklausomai nuo to, ar kuras naudojamas energetikos, ar ne energetikos reikmėms;

—

išmetamą CO2 kiekį, susijusį su proceso gamybos ištekliais, pvz., klintimis, ir dūmų dujų valymą;

—

naudojant elektrodus arba elektrodų pastas išmetamą CO2 kiekį;

—

į produkte, šlake ar atliekose liekančią anglį atsižvelgiama taikant masės balanso metodą pagal III priedo B.3.2 skirsnį.

—

CO2 iš kuro ir reduktorių, pvz., kokso, kokso dulkių, anglių, mazuto, plastiko atliekų, gamtinių dujų, medienos atliekų, medžio anglių, taip pat iš išmetamųjų dujų, pvz., koksavimo dujų, aukštakrosnių dujų arba konverterio dujų;

—

kai naudojama biomasė, atsižvelgiama į III priedo B.3.3 skirsnio nuostatas;

—

proceso medžiagų, pvz., klinčių, magnezito ir kitų karbonatų arba karbonatinių rūdų, CO2; dūmų dujų valymo medžiagas;

—

į produkte, šlake ar atliekose liekančią anglį atsižvelgiama taikant masės balanso metodą pagal III priedo B.3.2 skirsnį.

—

sukepintoji rūda;

—

ketus arba tiesiogiai redukuota geležis (DRI) iš kitų įrenginių arba gamybos procesų, jei jie naudojami procese;

—

FeMn, FeCr, FeNi, jei jie naudojami procese;

—

vandenilis, jei naudojamas procese.

—

CO2 iš kuro ir reduktorių, pvz., kokso, kokso dulkių, anglių, mazuto, plastiko atliekų, gamtinių dujų, medienos atliekų, medžio anglių, proceso išmetamųjų dujų arba konverterio dujų ir kt.;

—

kai naudojama biomasė, atsižvelgiama į III priedo B.3.3 skirsnio nuostatas;

—

proceso medžiagų, pvz., klinčių, magnezito ir kitų karbonatų arba karbonatinių rūdų, CO2; dūmų dujų valymo medžiagas;

—

į produkte, šlake ar atliekose liekančią anglį atsižvelgiama taikant masės balanso metodą pagal III priedo B.3.2 skirsnį.

—

sukepintoji rūda;

—

ketus arba tiesiogiai redukuota geležis iš kitų įrenginių arba gamybos procesų, jei jie naudojami procese;

—

FeMn, FeCr, FeNi, jei jie naudojami procese;

—

vandenilis, jei naudojamas procese.

—

CO2 iš kuro ir reduktorių, pvz., gamtinių dujų, mazuto, proceso išmetamųjų dujų arba konverterio dujų ir kt.;

—

kai naudojamos biodujos ar kitų formų biomasė, atsižvelgiama į III priedo B.3.3 skirsnio nuostatas;

—

CO2 iš proceso medžiagų, pvz., klinčių, magnezito ir kitų karbonatų arba karbonatinių rūdų; dūmų dujų valymo medžiagas;

—

į produkte, šlake ar atliekose liekančią anglį atsižvelgiama taikant masės balanso metodą pagal III priedo B.3.2 skirsnį.

—

sukepintoji rūda, jei naudojama procese;

—

vandenilis, jei naudojamas procese;

—

ketus arba tiesiogiai redukuota geležis iš kitų įrenginių arba gamybos procesų, jei jie naudojami procese;

—

FeMn, FeCr, FeNi, jei naudojama procese.

—

jei procesas prasideda nuo karšto metalo (skysto ketaus), sistemos ribos apima pagrindinį deguonies konverterį, vakuuminį degazavimą, antrinę metalurgiją, dekarbonizavimą argonu ir deguonimi ir (arba) vakuuminio dekarbonizavimą deguonimi, tolydinį liejimą arba luitų liejimą, atitinkamais atvejais karštąjį valcavimą arba kalimą, ir visą būtiną pagalbinę veiklą, pvz., perdavimą, pakartotinį kaitinimą ir dūmų dujų valymą;

—

jei procese naudojama elektros lanko krosnis, sistemos ribos apima visas susijusias veiklos rūšis ir dalis, pvz., pačią elektros lanko krosnį, antrinę metalurgiją, vakuuminį degazavimą, dekarbonizavimą argonu ir deguonimi ir (arba) vakuuminio dekarbonizavimą deguonimi, tolydinį liejimą arba luitų liejimą, atitinkamais atvejais karštąjį valcavimą arba kalimą, ir visą būtiną pagalbinę veiklą, pvz., perdavimą, žaliavų ir įrangos kaitinimą, pakartotinį kaitinimą ir dūmų dujų valymą.

—

Šiai apibendrintai prekių kategorijai priskiriamas tik pirminis karštas valcavimas ir grubus formavimas kalimo būdu, kuriais gaunami pusgaminiai, kurių KN kodai yra 7207, 7218 ir 7224. Kiti valcavimo ir kalimo procesai priskiriami apibendrintai prekių kategorijai „geležies arba plieno gaminiai“.

—

CO2 iš kuro, pvz., anglių, gamtinių dujų, mazuto, išmetamųjų dujų, pvz., aukštakrosnių dujų, koksavimo dujų arba konverterio dujų ir kt.;

—

CO2 iš proceso medžiagų, pvz., klinčių, magnezito ir kitų karbonatų arba karbonatinių rūdų; dūmų dujų valymo medžiagas;

—

į produkte, šlake ar atliekose liekančią anglį, patenkančią į procesą laužo, lydinių, grafito ir kt. sudėtyje, atsižvelgiama taikant masės balanso metodą pagal III priedo B.3.2 skirsnį.

—

ketus, DRI, jei naudojama procese;

—

FeMn, FeCr, FeNi, jei jie naudojami procese;

—

neapdorotas plienas iš kitų įrenginių arba gamybos procesų, jei jie naudojami procese.

—

CO2 iš kuro, pvz., anglių, gamtinių dujų, mazuto, taip pat išmetamųjų dujų, pvz., aukštakrosnių dujų, koksavimo dujų arba konverterio dujų;

—

naudojant elektrodus arba elektrodų pastas išmetamą CO2 kiekį;

—

CO2 iš proceso medžiagų, pvz., klinčių, magnezito ir kitų karbonatų arba karbonatinių rūdų; dūmų dujų valymo medžiagas;

—

į produkte, šlake ar atliekose liekančią anglį, patenkančią į procesą, pvz., laužo, lydinių ir grafito sudėtyje, atsižvelgiama taikant masės balanso metodą pagal III priedo B.3.2 skirsnį.

—

ketus, DRI, jei naudojama procese;

—

FeMn, FeCr, FeNi, jei jie naudojami procese;

—

neapdorotas plienas iš kitų įrenginių arba gamybos procesų, jei jie naudojami procese.

—

sistemos ribos kaip vieną procesą apima visus integruotos plieno gamyklos etapus nuo ketaus arba DRI, neapdoroto plieno, pusgaminių gamybos iki galutinių plieno produktų, kurių KN kodai išvardyti šio priedo 2 skirsnyje, gamybos;

—

sistemos ribos apima neapdoroto plieno, pusgaminių ir galutinių plieno produktų, kurių KN kodai išvardyti šio priedo 2 skirsnyje, gamybą;

—

sistemos ribos apima galutinių plieno produktų, kurių KN kodai išvardyti šio priedo 2 skirsnyje, gamybą pradedant nuo neapdoroto plieno, pusgaminių arba kitų galutinių plieno produktų, kurių KN kodai išvardyti 2 skirsnyje ir kurie gaunami iš kitų įrenginių arba gaminami tame pačiame įrenginyje, bet taikant atskirą gamybos procesą.

—

visi gamybos etapai, skirti gaminti prekes, kurių KN kodai pateikti šio priedo 2 skirsnyje ir kurie priskiriami apibendrintai prekių kategorijai „geležies arba plieno gaminiai“, kurie nėra jau įtraukti į atskirus ketaus, tiesiogiai redukuotos geležies arba neapdoroto plieno gamybos procesus, kaip reikalaujama šio priedo 3.11–3.15 skirsniuose ir taikoma įrenginyje;

—

visi įrenginyje taikomi gamybos etapai, pradedant nuo neapdoroto plieno, įskaitant (bet ne tik) pakartotinį kaitinimą, pakartotinį lydymą, liejimą, karštąjį valcavimą, šaltąjį valcavimą, kalimą, ėsdinimą, atkaitinimą, dengimą metalu, dengimą, galvanizavimą, vielos tempimą, pjovimą, suvirinimą, apdailą.

—

visą deginant kurą išmetamą CO2 kiekį ir dūmų dujų valymo proceso metu išsiskiriančias ŠESD, susijusias su įrenginyje taikomais gamybos etapais, įskaitant (bet ne tik) geležies arba plieno produktų pakartotinį kaitinimą, pakartotinį lydymą, liejimą, karštąjį valcavimą, šaltąjį valcavimą, kalimą, ėsdinimą, atkaitinimą, dengimą metalu, dengimą, galvanizavimą, vielos tempimą, pjovimą, suvirinimą ir apdailą.

—

neapdorotas plienas, jei naudojamas procese;

—

ketus, DRI, jei naudojama procese;

—

FeMn, FeCr, FeNi, jei naudojama procese;

—

geležies arba plieno produktai, jei naudojami procese.

—

naudojant elektrodus arba elektrodų pastas išmetamą CO2 kiekį;

—

CO2 kiekį, išmetamą iš bet kokio naudojamo kuro (pvz., žaliavų džiovinimo ir pirminio kaitinimo, elektrolizės elementų kaitinimo, liejimui reikalingo kaitinimo tikslais);

—

CO2 kiekį, išmetamą valant dūmų dujas, iš natrio karbonato arba, jei aktualu, klinčių;

—

perfluoranglies išmetimą dėl anodinio poveikio, stebimą pagal III priedo B.7 skirsnį.

—

CO2 kiekį, išmetamą iš bet kokio kuro, naudojamo žaliavoms džiovinti ir jų pirminiam kaitinimui, naudojamo lydkrosnėse, paruošiamajam metalo laužo apdorojimui, pvz., dangos ir alyvos šalinimui, ir susijusių likučių deginimui, taip pat kuro, kurio reikia luitams, ruošiniams ar plokštėms lieti;

—

išmetamą CO2 kiekį, susijusį su kuru, naudojamu susijusiai veiklai, pvz., frakcijų apdorojimui ir šlako regeneravimui;

—

CO2 kiekį, išmetamą valant dūmų dujas, iš natrio karbonato arba, jei aktualu, klinčių.

—

iš kitų šaltinių gautas neapdirbtas aliuminis, jei naudojamas procese.

—

sistemos ribos kaip vieną procesą apima visus integruotos aliuminio gamyklos etapus nuo neapdirbto aliuminio gamybos iki pusgaminių gamybos, taip pat aliuminio produktų, kurių KN kodai išvardyti šio priedo 2 skirsnyje, gamybos;

—

sistemos ribos apima aliuminio produktų, kurių KN kodai išvardyti šio priedo 2 skirsnyje, gamybą pradedant nuo pusgaminių arba kitų aliuminio produktų, kurių KN kodai išvardyti 2 skirsnyje ir kurie gaunami iš kitų įrenginių arba gaminami tame pačiame įrenginyje, bet taikant atskirą gamybos procesą.

—

visi gamybos etapai, skirti gaminti prekes, kurių KN kodai pateikti šio priedo 2 skirsnyje ir kurie priskiriami apibendrintai prekių kategorijai „aliuminio produktai“, kurie nėra jau įtraukti į atskirus neapdirbto aliuminio gamybos procesus, kaip reikalaujama šio priedo 3.17 skirsnyje ir taikoma įrenginyje;

—

visi įrenginyje taikomi gamybos etapai, pradedant nuo neapdirbto aliuminio, įskaitant (bet ne tik) pakartotinį kaitinimą, pakartotinį lydymą, liejimą, valcavimą, ekstruziją, kalimą, dengimą, galvanizavimą, vielos tempimą, pjovimą, suvirinimą, apdailą.

—

visą CO2 kiekį, išmetamą dėl kuro sąnaudų aliuminio produktų formavimo procesuose ir dūmų dujų valymo procesuose.

—

neapdirbtas aliuminis, jei naudojamas gamybos procese (pirminį ir antrinį aliuminį apdorojant atskirai, jei tokių duomenų yra);

—

aliuminio produktai, jei naudojami gamybos procese.

—

degimo metu išsiskiriančias ŠESD ir dūmų valymo proceso metu išsiskiriančias ŠESD.

1.

2.

3.

Su prekėmis susijęs būdingasis išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas kaip pasirinkto ataskaitinio laikotarpio vidurkis.

4.

5.

Visi parametrai, naudojami apskaičiuojant išmestą ŠESD kiekį, yra suapvalinami taip, kad į išmetamo ŠESD kiekio skaičiavimą ir ataskaitas būtų įtraukti visi reikšminiai skaitmenys.

Savitasis būdingasis tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis išreiškiamas CO2 ekv. tonomis vienai prekių tonai, suapvalinant taip, kad būtų įtraukti visi reikšminiai skaitmenys ir ne daugiau kaip 5 skaitmenys po kablelio.

1.

Išsamumas: stebėsenos metodika apima visus parametrus, būtinus visoms Reglamento (ES) 2023/956 I priede išvardytoms prekėms būdingam išmetamam ŠESD kiekiui nustatyti pagal šiame priede pateiktus metodus ir formules.

2.

Nuoseklumas ir palyginamumas: stebėsena ir ataskaitos turi būti nuoseklios ir palyginamos su kitų laikotarpių stebėsena ir ataskaitomis. Tuo tikslu pasirinkti metodai nustatomi rašytiniuose stebėsenos metodikos dokumentuose, kad metodai būtų taikomi nuosekliai. Metodika keičiama tik jei tai objektyviai pagrįsta. Svarbios priežastys apima:

3.

Skaidrumas: stebėsenos duomenys gaunami, registruojami, rengiami, analizuojami ir dokumentuojami, įskaitant prielaidas, nuorodas, veiklos duomenis, išmetamųjų teršalų faktorius, skaičiavimo faktorius, duomenis apie įsigytų pirmtakų būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, išmatuojamą šilumą ir elektros energiją, numatytąsias būdingojo išmetamo ŠESD kiekio vertes, informaciją apie mokėtiną anglies dioksido kainą ir visus kitus šio priedo tikslais svarbius duomenis, skaidriai, kad nustatytus išmetamo ŠESD kiekio duomenis būtų galima atgaminti, be kita ko, kad juos atgaminti galėtų nepriklausomos trečiosios šalys, pavyzdžiui, akredituoti tikrintojai. Dokumentuose pateikiami įrašai apie visus metodikos pakeitimus.

Išsamūs ir skaidrūs visų duomenų, susijusių su pagamintų prekių būdingojo išmetamo ŠESD kiekio nustatymu, įskaitant būtinus patvirtinamuosius dokumentus, įrašai įrenginyje saugomi bent 4 metus po ataskaitinio laikotarpio. Tuo duomenis galima atskleisti ataskaitas teikiančiam deklarantui.

4.

Tikslumas: pasirinkta stebėsenos metodika užtikrinama, kad išmetamo ŠESD kiekio nustatymas nebūtų netikslus nei dėl sisteminių priežasčių, nei sąmoningai. Visi netikslumų šaltiniai turi būti nustatyti ir kuo labiau sumažinami. Siekiant užtikrinti didžiausią įmanomą išmetamų šiltnamio dujų kiekių apskaičiavimo ir matavimo tikslumą, turi būti veikiama ypatingai kruopščiai.

Tais atvejais, kai atsirado duomenų spragų arba manoma, kad jos bus neišvengiamos, pakaitinius duomenis sudaro konservatyvūs įverčiai. Kiti atvejai, kai išmetamo ŠESD kiekio duomenys grindžiami konservatyviais įverčiais, apima:

5.

Metodikos vientisumas: remiantis pasirinkta stebėsenos metodika, galima išmetamo ŠESD kiekio duomenų, kurie bus pateikti ataskaitoje, atžvilgiu duoti pagrįstą patikinimą. Išmetamas ŠESD kiekis nustatomas taikant atitinkamas šiame priede išdėstytas stebėsenos metodikas. Išmetamo ŠESD kiekio ataskaitose turi būti be esminių netikslumų, parenkant bei pateikiant informaciją vengiama šališkumo ir pateikiama patikima bei suderinta ataskaita apie įrenginyje pagamintų prekių būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį.

6.

Gali būti taikomos neprivalomos priemonės, kuriomis siekiama pagerinti teiktinų duomenų kokybę, visų pirma duomenų srauto ir kontrolės veiklą pagal šio priedo H skirsnį.

7.

Ekonominis veiksmingumas: renkantis stebėsenos metodiką, patobulinimai, kuriais siekiama didesnio tikslumo, įvertinami atsižvelgiant į papildomas išlaidas. Taigi vykdant išmetamųjų ŠESD kiekio stebėseną ir teikiant ataskaitas turi būti siekiama kuo didesnio tikslumo, nebent tai būtų techniškai neįmanoma arba dėl to nepagrįstai išaugtų išlaidos.

8.

Nuolatinis tobulinimas: reguliariai tikrinama, ar galima patobulinti stebėsenos metodikas. Jei atliekamas išmetamo ŠESD kiekio duomenų tikrinimas, bet kokios patikros ataskaitose pateiktos rekomendacijos dėl patobulinimų laikomos įgyvendintinomis per pagrįstą laikotarpį, išskyrus atvejus, kai dėl patobulinimo atsirastų nepagrįstai didelių išlaidų arba tai būtų techniškai neįmanoma.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

Konkretaus duomenų rinkinio nustatymo išlaidos laikomos nepagrįstomis, jei, veiklos vykdytojo skaičiavimais, jos yra didesnės nei konkrečios nustatymo metodikos teikiama nauda. Tuo tikslu nauda apskaičiuojama gerinimo faktorių padauginant iš 20 EUR atskaitos kainos už kiekvieną CO2 ekv. toną ir į išlaidas įskaičiuojama atitinkama įrangos ekonominio naudingumo laikotarpiu grindžiamo atitinkamo jos nuvertėjimo trukmė, jeigu taikytina.

Gerinimo faktorius yra:

Su įrenginio stebėsenos metodikos gerinimu susijusios priemonės nelaikomos reikalaujančiomis nepagrįstai didelių išlaidų, jei per metus susidaro ne didesnė kaip 2 000 EUR bendra suma.

a)

kiekvienai II priedo 2 skirsnyje apibrėžtai įrenginiui svarbiai prekių kategorijai nustatomas vienintelis gamybos procesas;

b)

nukrypstant nuo a punkto, kiekvienam gamybos būdui nustatomi atskiri gamybos procesai, kai tame pačiame įrenginyje taikomi skirtingi gamybos būdai pagal II priedo 3 skirsnį tai pačiai apibendrintai prekių kategorijai arba kai veiklos vykdytojas savanoriškai pasirenka skirtingas prekes ar prekių grupes atskirai stebėsenai. Taip pat gali būti naudojama mažiau apibendrinta gamybos procesų apibrėžtis, jei ji dera su reikalavimus atitinkančia įrenginyje taikoma stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema;

c)

nukrypstant nuo a punkto, kai bent dalis sudėtingų prekių pirmtakų yra gaminama tame pačiame įrenginyje, kaip ir sudėtingos prekės, ir kai atitinkami pirmtakai nėra perduodami iš įrenginio parduoti ar naudoti kituose įrenginiuose, pirmtakų ir sudėtingų prekių gamyba gali būti įtraukta į bendrą gamybos procesą. Tokiu atveju pirmtakų būdingasis išmetamas ŠESD kiekis atskirai neapskaičiuojamas;

d)

gali būti daromos šios a punkto reikalavimų sektorinės išimtys:

e)

jei dalis įrenginio naudojama į Reglamento (ES) 2023/956 I priedą neįrašytoms prekėms gaminti, rekomenduojamas patobulinimas yra tą dalį stebėti kaip vieną papildomą gamybos procesą, siekiant patvirtinti įrenginio bendro išmetamo ŠESD kiekio duomenų išsamumą.

1.

Įtraukiami bent visi atitinkami šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltiniai ir sukėlikliai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su II priedo 2 skirsnyje išvardytų prekių gamyba.

2.

Rekomenduojama tobulinti visus viso įrenginio taršos šaltinius ir sukėliklius, kad būtų galima atlikti patikimumo patikras ir kontroliuoti viso įrenginio energijos vartojimo ir išmetamųjų teršalų efektyvumą.

3.

Įtraukiamas visas per ataskaitinį laikotarpį vykdant įprastą veiklą išmetamas ŠESD kiekis, taip pat dėl neįprastų įvykių, įskaitant paleidimą, uždarymą ir avarines situacijas, išmetamas ŠESD kiekis.

4.

Transporto tikslais naudojamų mobiliųjų mašinų išmetamas ŠESD kiekis neįtraukiamas.

1.

Pagal skaičiavimu grindžiamą metodiką iš sukėliklių išmetamas ŠESD kiekis nustatomas remiantis veiklos duomenimis, gautais naudojant matavimo sistemas, ir atlikus laboratorinę analizę nustatytais papildomais parametrais ar standartinėmis vertėmis. Skaičiavimu grindžiama metodika gali būti taikoma remiantis standartiniu metodu arba masės balanso metodu.

2.

Pagal skaičiavimu grindžiamą metodiką iš išmetamųjų teršalų šaltinių išmetamas ŠESD kiekis nustatomas nuolat matuojant atitinkamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją dūmų dujose ir dūmų dujų sraute.

a)

kuriam sukėlikliui taikomas skaičiavimu grindžiamas standartinis metodas arba masės balanso metodas, įskaitant išsamų aprašymą, kaip nustatomas kiekvienas šio priedo B.3.4 skirsnyje pateiktas atitinkamas parametras;

b)

kuriam taršos šaltiniui taikoma matavimu grindžiama metodika, įskaitant visų atitinkamų šio priedo B.6 skirsnyje pateiktų elementų aprašymą;

c)

tinkamoje įrenginio diagramoje ir proceso aprašyme pateikiami įrodymai, kad nėra nei dvigubo skaičiavimo, nei duomenų spragų, susijusių su įrenginio išmetamu ŠESD kiekiu.

EMInst

įrenginio (tiesiogiai) išmetamas ŠESD kiekis, išreikštas CO2 ekv. tonomis;

EMcalc,i

iš sukėliklio i išmetamas ŠESD kiekis, nustatytas taikant skaičiavimu grindžiamą metodiką, išreikštas CO2 ekv. tonomis;

EMmeas,j

iš taršos šaltinio j išmetamas ŠESD kiekis, nustatytas taikant matavimu grindžiamą metodiką, išreikštas CO2 ekv. tonomis, ir

EMother,k

išmetamas ŠESD kiekis, nustatytas taikant kitą metodą, indeksą k išreiškiant CO2 ekv. tonomis.

EMi

degalų i išmetamo ŠESD kiekis [t CO2];

EFi

degalų i išmetamųjų teršalų faktorius [t CO2/TJ];

ADi

degalų i veiklos duomenys [TJ], apskaičiuojami taip:

FQi

sunaudotas degalų i kiekis [t arba m3];

NCVi

degalų i apatinis šilumingumas (žemesnis šilumingumas) [TJ/t arba TJ/m3];

OFi

degalų oksidacijos koeficientas (bematis), apskaičiuojamas taip:

Cash

pelenų ir dūmų dujų valymo dulkėse esanti anglis ir

Ctotal

bendras sudeginto kuro sudėtyje esančios anglies kiekis.

a)

veiklos duomenys išreiškiami kuro kiekiu (t. y. t arba m3);

b)

EF išreiškiamas t CO2/t degalų arba t CO2/m3 degalų, kai taikytina, ir

c)

NCV (apatinis šilumingumas) gali būti neįtraukiamas į skaičiavimą. Tačiau rekomenduojamas patobulinimas – pranešti apie apatinį šilumingumą, kad būtų galima tikrinti ir stebėti viso gamybos proceso energijos vartojimo efektyvumą.

F

CO2 ir C molinių masių santykis: f = 3,664 t CO2/t C.

Efpre,ipre,i

preliminarus kuro i išmetamųjų teršalų faktorius (t. y. išmetamųjų teršalų faktorius darant prielaidą, kad visas kuras yra iškastinis) ir

BFi

degalų i biomasės anglies dalis (bematė).

ADj

medžiagos j veiklos duomenys [t medžiagos];

EFi

medžiagos j išmetamųjų teršalų faktorius [t CO2/t] ir

CFj

medžiagos j perskaičiavimo koeficientas (bematis).

1)

išanalizavęs bendrą anglies kiekį (CCj) ir naudodamas perskaičiavimo koeficientą ir, jei taikoma, nustatęs biomasės anglies dalį ir apatinio šilumingumo vertę, susijusią su tuo bendru anglies kiekiu, nustatyti bendrą preliminarų mišrios medžiagos išmetamųjų teršalų faktorių, arba

2)

atskirai nustatyti organinės ir neorganinės anglies kiekius ir laikyti juos dviem atskirais sukėlikliais.

—

A metodas (grindžiamas sąnaudomis). Išmetamųjų teršalų faktorius, konversijos koeficientas ir veiklos duomenys yra susiję su procesui sunaudotų žaliavų kiekiu; Naudojami standartiniai grynų karbonatų išmetamųjų teršalų faktoriai, pateikti VIII priedo 3 lentelėje, atsižvelgiant į medžiagos sudėtį, nustatytą pagal šio priedo B.5 skirsnį.

—

B metodas (grindžiamas išeiga). Išmetamųjų teršalų faktorius, konversijos koeficientas ir veiklos duomenys yra susiję su proceso išeiga. Naudojami VIII priedo 4 lentelėje pateikti standartiniai metalų oksidų išmetamųjų teršalų faktoriai po dekarbonizacijos, atsižvelgiant į atitinkamos medžiagos sudėtį, nustatytą pagal šio priedo B.5 skirsnį.

ADk

medžiagos k veiklos duomenys [t]; produkcijos ADk yra neigiamas;

f

CO2 ir C molinių masių santykis: f = 3,664 t CO2/t C ir

CCk

anglies kiekis medžiagoje k (bematis ir teigiamas).

CCpre,k

preliminarus anglies kiekis degaluose k (t. y. išmetamųjų teršalų faktorius darant prielaidą, kad visas kuras yra iškastinis) ir

BFk

degalų k biomasės anglies dalis (bematė).

1.

Biomasė turi atitikti Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2–7 ir 10 dalyse nustatytus tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus.

2.

Nukrypstant nuo pirmiau esančio punkto, biomasė, esanti atliekų ir liekanų, išskyrus žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanas, sudėtyje arba iš jų pagaminta, turi atitikti tik Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 10 dalyje nustatytus kriterijus. Šis punktas taip pat taikomas atliekoms ir liekanoms, kurios pirmiausia perdirbamos į produktą, o paskui – į kurą.

3.

Iš komunalinių kietųjų atliekų pagamintai elektros energijai, šildymui ir vėsinimui Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 10 dalyje nustatyti kriterijai netaikomi.

4.

Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2–7 ir 10 dalyse nustatyti kriterijai taikomi neatsižvelgiant į biomasės geografinę kilmę.

5.

Atitiktis Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2–7 ir 10 dalyse nustatytiems kriterijams vertinama pagal tos direktyvos 30 straipsnį ir 31 straipsnio 1 dalį.

1.

Standartinis metodas, deginimas:

2.

Standartinis metodas, proceso metu išsiskiriančios ŠESD:

3.

Masės balansas:

1)

nuolat atlikdamas proceso, kurio metu naudojama arba gaminama medžiaga, matavimus;

2)

sumuodamas atskirai pateiktus arba pagamintus kiekius (visos partijos) ir atsižvelgdamas į atitinkamus atsargų pokyčius. Šiuo tikslu taikomos šios nuostatos:

1)

ankstesnių metų duomenimis, juos susiedamas su atitinkamais ataskaitinio laikotarpio aktyvumo lygiais;

2)

dokumentais pagrįstomis procedūromis ir atitinkamais duomenimis, pateiktais audito patikrintose to ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose.

1)

kai veiklos vykdytojas neturi nuosavos matavimo sistemos, suteikiančios galimybę nustatyti atitinkamą duomenų rinkinį;

2)

kai nustatyti duomenų rinkinį naudojant veiklos vykdytojo nuosavą matavimo sistemą yra techniškai neįmanoma arba dėl to atsirastų nepagrįstai didelių išlaidų;

3)

kai veiklos vykdytojas turi įrodymų, kad taikant jam nepavaldžią matavimo sistemą gaunami patikimesni rezultatai ir kyla mažesnė netikslumų rizika.

1)

jeigu du nepriklausomi prekybos partneriai įvykdo prekybos sandorį, – prekybos partnerio išduotose sąskaitose faktūrose nurodytos sumos;

2)

tiesioginiai matavimo sistemų rodmenys.

1)

standartinių verčių naudojimas;

2)

pakaitinių duomenų, pagrįstų empirinėmis koreliacijomis tarp atitinkamo apskaičiavimo faktoriaus ir kitų geriau matavimui pasiduodančių savybių, naudojimas;

3)

verčių, pagrįstų laboratoriniais tyrimais, naudojimas.

a)

VIII priede pateikti standartiniai faktoriai;

b)

standartiniai faktoriai, įtraukti į naujausias IPCC gaires dėl ŠESD apskaitos (1);

c)

vertės, pagrįstos anksčiau (ne senesne kaip 5 metų) atlikta laboratorine analize ir laikomos tipinėmis kuro ar medžiagos vertėmis.

a)

standartiniai faktoriai, kuriuos naudoja šalis, kurioje yra įrenginys, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui pateikdama savo nacionalinę išmetamo ŠESD kiekio apskaitos ataskaitą;

b)

nacionalinių mokslinių tyrimų institucijų, valdžios institucijų, standartizacijos įstaigų, statistikos tarnybų ir kt. paskelbtos vertės, skirtos labiau išskaidytiems išmetamųjų teršalų kiekiams teikti nei ankstesniame punkte;

c)

kuro arba medžiagos tiekėjo nurodytos ir garantuojamos vertės, jeigu yra įrodymų, kad anglies kiekis 95 % pasikliovimo intervalą viršija ne daugiau nei 1 %;

d)

anglies kiekio stechiometrinės vertės ir susijusios literatūroje nustatytos grynosios medžiagos apatinio šilumingumo vertės;

e)

vertės, pagrįstos anksčiau (ne senesne kaip dvejų metų) atlikta laboratorine analize ir laikomos tipinėmis kuro ar medžiagos vertėmis.

a)

konkrečių naftos ar dujų rūšių, įskaitant įprastas naftos perdirbimo arba plieno pramonėje, tankio matavimu;

b)

konkrečių rūšių anglių apatiniu šilumingumu.

a)

kai lentelėje nenurodytas taikytinas minimalus dažnumas;

b)

kai reikalavimus atitinkančioje stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemoje numatytas kitas minimalus tos pačios rūšies medžiagos ar kuro analizės dažnumas;

c)

kai šio priedo 1 lentelėje nurodytas minimalus dažnumas pareikalautų nepagrįstai didelių išlaidų;

d)

kai gali būti įrodyta, jog remiantis ankstesnio laikotarpio duomenimis, įskaitant prieš šį ataskaitinį laikotarpį ėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu atliktos atitinkamo kuro ar medžiagų analizės vertes, atitinkamo kuro ar medžiagų analizės vertės skiriasi ne daugiau kaip 1/3 neapibrėžties vertės, kurios turi būti laikomasi nustatant su atitinkamu kuru ar medžiagomis susijusius veiklos duomenis.

1)

ji yra ekonomiškai nepriklausoma nuo veiklos vykdytojo arba bent organizacijos požiūriu apsaugota nuo įrenginio valdymo įtakos;

2)

prašomoms analizėms ji taiko taikytinus standartus;

3)

ji turi kompetentingus darbuotojus konkrečioms paskirtoms užduotims;

4)

ji tinkamai valdo ėminių ėmimą ir ėminių ruošimą, įskaitant ėminio vientisumo kontrolę;

5)

ji reguliariai tinkamais metodais užtikrina kalibravimo, bandymų rezultatų ir analizės metodų kokybę, įskaitant reguliarų dalyvavimą atliekamų darbų kokybės tikrinimuose, analizės metodų taikymą sertifikuotoms pamatinėms medžiagoms ar tarpusavio palyginimą su akredituota laboratorija;

6)

ji tinkamai valdo įrangą, įskaitant įrangos kalibravimo, koregavimo, techninės priežiūros ir jos remonto procedūrų palaikymą bei įgyvendinimą ir su tuo susijusių įrašų tvarkymą.

1)

I tipo standartinės vertės;

2)

II tipo standartinės vertės;

3)

pakaitinių duomenų nustatymo koreliacijos;

4)

tyrimai, atliekami nuo veiklos vykdytojo nepriklausančių subjektų, pvz., kuro ar medžiagos tiekėjo, nurodyti pirkimo dokumentuose, nepateikiant papildomos informacijos apie taikytus metodus;

5)

tyrimai neakredituotose laboratorijose arba akredituotose laboratorijose, tačiau taikant supaprastintus ėminių ėmimo metodus;

6)

tyrimai akredituotose laboratorijose, taikant geriausią ėminių ėmimo praktiką.