29.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 205/25

1)

Ar Europos bendrijos steigimo sutarties 3 straipsnio g punktas, 4, 10, 81 ir 98 straipsniai turi būti aiškinami taip, jog pagal juos draudžiama tokia nacionalinės teisės normose įtvirtinta tvarka, kaip nustatytoji 2003 m. lapkričio 25 d. Įstatymo Nr. 339 1 ir 2 straipsniuose, kuriuose iš naujo įtvirtinta taisyklė, kad ne visą darbo dieną dirbantys valstybės tarnautojai negali verstis advokato veikla ir, nors turi leidimą, jiems tai daryti draudžiama, numatant, kad kompetentingos advokatūros advokatų tarybos sprendimu tokie valstybės tarnautojai išbraukiami iš advokatų registro, išskyrus atvejus, jei jie nusprendžia nutraukti darbo santykius?

2)

Ar Europos bendrijos steigimo sutarties 3 straipsnio g punktas, 4, 10 ir 98 straipsniai turi būti aiškinami taip, jog pagal juos draudžiama tokia nacionalinės teisės normose įtvirtinta tvarka, kaip nustatytoji 2003 m. lapkričio 25 d. Įstatymo Nr. 339 1 ir 2 straipsniuose, kuriuose iš naujo įtvirtinta taisyklė, kad ne visą darbo dieną dirbantys valstybės tarnautojai negali verstis advokato veikla ir, nors turi leidimą, jiems tai daryti draudžiama, numatant, kad kompetentingos advokatūros advokatų tarybos sprendimu tokie valstybės tarnautojai išbraukiami iš advokatų registro, išskyrus atvejus, jei jie nusprendžia nutraukti darbo santykius?

3)

Ar 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvos, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas (77/249/EEB) (1), 6 straipsnis, tiek, kiek jame nustatyta, kad „kiekviena valstybė narė gali neleisti teisininkams, kurie pagal darbo sutartį už atlyginimą dirba valstybinėje ar privačioje įmonėje, imtis veiklos, susijusios su atstovavimu tai įmonei teisiniuose procesuose, kiek toje valstybėje įsisteigusiems teisininkams neleidžiama užsiimti tokia veikla“, turi būti aiškinamas taip, jog pagal jį draudžiama tokia nacionalinės teisės normose įtvirtinta tvarka, kaip nustatytoji 2003 m. lapkričio 25 d. Įstatymo Nr. 339 1 ir 2 straipsniuose, kuriuose iš naujo įtvirtinta taisyklė, kad ne visą darbo dieną dirbantys valstybės tarnautojai negali verstis advokato veikla ir, nors turi leidimą, jiems tai daryti draudžiama, numatant, kad kompetentingos advokatūros advokatų tarybos sprendimu tokie valstybės tarnautojai išbraukiami iš advokatų registro, išskyrus atvejus, jei jie nusprendžia nutraukti darbo santykius, kai tokios taisyklės taip pat taikomos samdomiems advokatams, kurie užsiima teisine praktika naudodamiesi teise laisvai teikti paslaugas?

4)

Ar 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/5/EB 8 straipsnis, tiek, kiek jame nustatyta, kad „teisininkas, registruotas priimančiojoje valstybėje narėje pagal savo buveinės šalies profesinį vardą, gali verstis advokato praktika kaip pastovų atlyginimą gaunantis advokatas, dirbantis kitam advokatui, advokatų asociacijai ar firmai, arba valstybinėje ar privačioje įmonėje, jeigu priimančioji valstybė narė suteikia tokią teisę advokatams, registruotiems pagal toje valstybėje vartojamą profesinį vardą“, turi būti aiškinamas taip, jog jis netaikomas ne visą dieną dirbantiems valstybėms tarnautojams advokatams?

5)

Ar pagal bendruosius Bendrijos teisės teisėtų lūkesčių ir įgytų teisių apsaugos principus draudžiama tokia nacionalinės teisės normose įtvirtinta tvarka, kaip nustatytoji 2003 m. lapkričio 25 d. Įstatymo Nr. 339 1 ir 2 straipsniuose, kuriuose įtvirtinta taisyklė, kad ne visą darbo dieną dirbantys valstybės tarnautojai negali verstis advokato veikla, ir ar jie taikomi ir advokatams, kurie to paties 2003 m. Įstatymo Nr. 339 įsigaliojimo dieną jau buvo įrašyti į advokatų registrus, 2 straipsnyje nustačius tik trumpą „termino atidėjimo“ laikotarpį, per kurį buvo galima pasirinkti: nenutraukti darbo santykių ar verstis advokato praktika?