21.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/30

1)

Ar bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, kuris yra Direktyvos 1999/70/EB sudedamoji dalis, 5 punktas turi būti aiškinamas taip, kad objektyvia terminuotų darbo sutarčių sudarymą ar santykių nustatymą paeiliui pateisinančia priežastimi gali būti laikoma aplinkybė, jog šios sutartys sudarytos taikant teisės aktų nuostatą, kurioje leidžiama sudaryti terminuotą darbo sutartį ar nustatyti santykius, nepaisant to, kad realiai pagal juos tenkinami nuolatiniai ir ilgalaikiai darbdavio poreikiai?

2)

Ar papildomų kriterijų, kuriais remiantis nustatomas piktnaudžiavimas, numatymas priemonėse, priimtose siekiant įgyvendinti bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas darbo sutartis 5 punktą (pvz., maksimalus darbo sutarčių ir jų atnaujinimų skaičius, kada leidžiama dirbti net ir be objektyvios priežasties, kuri pateisintų terminuotos darbo sutarties sudarymą ar santykių nustatymą ar jų atnaujinimą), yra pagal bendrojo susitarimo 8 punkto 3 dalį neleidžiamas bendro apsaugos lygio, buvusio iki įsigaliojant Direktyvai 1999/70/EB, sumažinimas, atsižvelgiant į tai, kad pagal iki įsigaliojant Direktyvai 1999/70/EB galiojusią tvarką vienintelis kriterijus piktnaudžiavimui nustatyti buvo darbas pagal terminuotą darbo sutartį ar santykius nesant objektyvios priežasties?

3)

Ar bendras ir nebaigtinis sąrašas išimčių, kaip antai įtvirtintos Prezidento dekreto Nr. 164/2004 nuolatinėse nuostatose, dėl maksimalios darbo pagal terminuotas darbo sutartis ar santykius trukmės yra veiksminga priemonė kovojant su piktnaudžiavimu, atsirandančiu dėl naudojimosi paeiliui sudaromomis terminuotomis darbo sutartimis ar nustatomais santykiais bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas darbo sutartis 5 punkto prasme?

4)

Ar veiksmingomis piktnaudžiavimo prevencijos ir apsaugos nuo jo užtikrinimo priemonėmis bendrojo susitarimo 5 punkto prasme gali būti laikomos tokios priemonės, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje ir numatytos Prezidento dekreto Nr. 164/2004 7 straipsnyje, kai:

5)

Ar į Graikijos teisės sistemą tinkamai perkelta Direktyva 1999/70/EB tokiomis priemonėmis, net jeigu jos ir yra veiksmingos, kaip antai priimtos Prezidento dekreto Nr. 164/2004 11 straipsnyje, įsigaliojusios 2004 m. liepos 19 d., t. y. per vėlai, palyginti su Direktyvoje 1999/70/EB nustatytu terminu, ir kurios galioja atgaline tvarka tik tris mėnesius, ir dėl to matyti, kad jos taikomos tik toms terminuotoms darbo sutartims ar santykiams, kurie pradėjo galioti po 2004 m. balandžio 19 d., neįtraukiant terminuotų darbo sutarčių ar santykių, kurie tebegaliojo ar buvo sudaryti paeiliui net ir po to, kai pasibaigė terminas perkelti Direktyvą 1999/70/EB ir prieš 2004 m. balandžio 19 dieną?

6)

Jeigu būtų nustatyta, kad Prezidento dekretu Nr. 164/2004 priimtos priemonės bendrojo susitarimo 5 punktui įgyvendinti nėra veiksmingos, ar nacionalinis teismas, vykdydamas savo pareigą nacionalinę teisę aiškinti pagal Bendrijos teisę, iki šio prezidento dekreto galiojusias Graikijos teisės nuostatas, pagal kurias galima apsaugoti ieškovo interesus nuo piktnaudžiavimo ir šitaip panaikinti Bendrijos teisės pažeidimo pasekmes (ir Įstatymo Nr. 2112/1920 8 straipsnio 3 dalies pasekmes), turi taikyti laikydamasis Direktyvos 1999/70/EB?

7)

Jeigu būtų nustatyta, kad Prezidento dekretu Nr. 164/2004 priimtos priemonės nėra veiksmingos ir turėtų būti taikoma prieš tai galiojusi tvarka (Įstatymo Nr. 2112/1920 8 straipsnio 3 dalis), vykdant pareigą nacionalinę teisę aiškinti pagal Bendrijos teisę, ar su Bendrijos teise yra suderinamas toks viršenybę nacionalinės teisės sistemoje turinčios normos (Konstitucijos 103 straipsnio 8 dalies) aiškinimas, kad griežtai draudžiama terminuotas darbo sutartis pakeisti į neterminuotas darbo sutartis, net kai matyti, jog šios sutartys realiai sudarytos piktnaudžiaujant, remiantis nuostatomis, skirtomis tenkinti ypatingus ir paprastai laikinus poreikius, tačiau iš tikrųjų jomis buvo tenkinami nuolatiniai ir ilgalaikiai viešojo sektoriaus darbdavio poreikiai (žr. Kasacinio teismo jungtinės kolegijos sprendimus Nr. 19/2007 ir Nr. 20/2007), nors galima laikytis aiškinimo, pagal kurį toks draudimas turi būti taikomas tik toms terminuotoms darbo sutartims, kurios iš tiesų sudarytos siekiant tenkinti laikinus, nenumatytus, skubius ar ypatingus poreikius, ir netaikomas tada, kai realiai jos sudarytos siekiant tenkinti nuolatinius ir ilgalaikius poreikius?

8)

Ar su Bendrijos teise yra suderinama ta aplinkybė, kad įsigaliojus Prezidento dekretui Nr. 164/2004 nagrinėti ginčus, susijusius su darbu pagal terminuotas darbo sutartis ir su bendrojo susitarimo 5 punktu, yra kompetentingi tik administraciniai teismai, nors būtent dėl to apsunkinama pagal terminuotą darbo sutartį dirbančių darbuotojų galimybė kreiptis į teismą, atsižvelgiant į tai, kad iki priimant Prezidento dekretą Nr. 164/2004 visus ginčus, susijusius su darbu pagal terminuotas darbo sutartis, sprendė civilines bylas nagrinėjantys teismai, taikydami darbo ginčų nagrinėjimo procedūrą, kuri dėl savo formos yra palankesnė, paprastesnė, reikalaujanti mažiau išlaidų iš pagal terminuotą darbo sutartį dirbančio darbuotojo ieškovo ir paprastai greitesnė?