Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62011CA0577

    Byla C-577/11: 2013 m. kovo 7 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje ( Cour d'appel de Bruxelles (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) DKV Belgium prieš Association belge des consommateurs test-achats ASBL (Laisvė teikti paslaugas — Įsisteigimo laisvė — Direktyvos 73/239/EEB ir 92/49/EEB — Tiesioginis draudimas, išskyrus gyvybės draudimą — Laisvė nustatyti tarifus — Sveikatos draudimo sutartys, nesusijusios su profesine veikla — Apribojimai — Privalomieji bendrojo intereso pagrindai)

    OL C 123, 2013 4 27, p. 5–6 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    27.4.2013   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 123/5


    2013 m. kovo 7 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Cour d'appel de Bruxelles (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) DKV Belgium prieš Association belge des consommateurs test-achats ASBL

    (Byla C-577/11) (1)

    (Laisvė teikti paslaugas - Įsisteigimo laisvė - Direktyvos 73/239/EEB ir 92/49/EEB - Tiesioginis draudimas, išskyrus gyvybės draudimą - Laisvė nustatyti tarifus - Sveikatos draudimo sutartys, nesusijusios su profesine veikla - Apribojimai - Privalomieji bendrojo intereso pagrindai)

    2013/C 123/07

    Proceso kalba: prancūzų

    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

    Cour d'appel de Bruxelles

    Šalys pagrindinėje byloje

    Ieškovė: DKV Belgium

    Atsakovė: Association belge des consommateurs test-achats ASBL

    Dalykas

    Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Cour d'appel de Bruxelles — SESV 49 ir 56 straipsnių, 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 92/49/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo, iš dalies keičiančios Direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (trečioji ne gyvybės draudimo direktyva) (OL L 228, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 346), 29 straipsnio antros pastraipos bei 39 straipsnio 3 dalies ir 1973 m. liepos 24 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo (OL L 228, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 14) 8 straipsnio 3 dalies aiškinimas — Nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias sudarant sveikatos draudimo sutartis, nesusijusias su profesine veikla, įmoka, franšizė ir išmoka gali būti keičiamos tik kasmet ir tik remiantis konkrečiais kriterijais — Išankstinio tarifų patvirtinimo sistema — Įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas principų apribojimas — Privalomieji bendrojo intereso pagrindai

    Rezoliucinė dalis

    1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 92/49/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo, iš dalies keičiančios Direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (trečioji ne gyvybės draudimo direktyva), 29 straipsnį, 39 straipsnio 2 ir 3 dalis bei 1973 m. liepos 24 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo, iš dalies pakeistos Direktyva 92/49, 8 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad jais nedraudžiami valstybės narės teisės aktai, kuriuose sveikatos draudimo sutarčių, nesusijusių su profesine veikla, srityje numatytos nuostatos, pagal kurias draudimo įmoka, franšizė ir išmoka kasmet gali būti keičiamos tik:

    remiantis vartojimo kainų indeksu arba

    remiantis vadinamuoju „medicininiu“ indeksu, jeigu ir tiek, kiek šio indekso pokytis viršija vartojimo kainų indekso pokytį, arba

    gavus atsakingos už draudimo įmonių priežiūrą administracinės institucijos leidimą, atitinkamai draudimo įmonei pateikus prašymą, kai ši institucija pripažįsta, kad taikant šios įmonės tarifą, nepaisant tarifų pakeitimų, apskaičiuotų remiantis šių dviejų rūšių indeksais, patiriama ar gali būti patirta nuostolių.

    SESV 49 ir 56 straipsnius reikia aiškinti taip, kad jais nedraudžiami tokie teisės aktai, jeigu nėra mažiau ribojančios priemonės, leidžiančios tomis pačiomis sąlygomis pasiekti vartotojo apsaugos nuo draudimo įmokų didelio ir netikėto padidinimo tikslą, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas


    (1)  OL C 32, 2012 2 4.


    Top