(1)

2012 m. spalio mėn. pabaigoje į Komisiją ir ELPA priežiūros instituciją (toliau – EPI) neoficialiai kreipėsi Danija, Švedija ir Norvegija (toliau kartu – valstybės) dėl jų ketinimo dalyvauti Scandinavian Airlines (toliau – SAS, SAS grupė arba įmonė) skirtoje naujojoje atnaujinamojo kredito priemonėje (toliau – naujoji AKP). 2012 m. lapkričio 12 d. valstybės nusprendė dalyvauti naujojoje AKP, Komisijai oficialiai apie ją nepranešusios.

(2)

2012 m. lapkričio 14 d. Komisija savo iniciatyva pradėjo bylos dėl naujosios AKP nagrinėjimą. 2012 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 18 d., 2013 m. sausio 28 d. ir 2013 m. vasario 18 d. Komisija Danijai ir Švedijai išsiuntė prašymus pateikti informaciją, į kuriuos atsakyta atitinkamai 2012 m. gruodžio 6 d., 2013 m. sausio 8 d., 2013 m. vasario 5 d. bei 13 d. ir 2013 m. kovo 22 d. Danija ir Švedija suteikė papildomos informacijos 2013 m. birželio 3 d. raštu.

(3)

Be to, 2012 m. lapkričio 20 d. Komisija gavo Ryanair skundą, po to – 2013 m. vasario 4 d. – Europos pigių skrydžių oro transporto bendrovių asociacijos (angl. European Low Fares Airline Association, ELFAA) skundą, dėl kurių Danija ir Švedija pateikė pastabas 2013 m. kovo 22 d. raštu.

(4)

2013 m. birželio 19 d. raštu Komisija informavo Daniją ir Švediją apie savo sprendimą pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl pagalbos (toliau – sprendimas pradėti procedūrą). Danija ir Švedija pateikė pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą 2013 m. rugpjūčio 19 d. raštais.

(5)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą 2013 m. rugsėjo 28 d. buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. (2) Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl atitinkamų priemonių.

(6)

2013 m. spalio 28 d. Komisija gavo SAS grupės ir Foundation Asset Management Sweden AB (toliau – FAM) (3) pastabas. 2013 m. lapkričio 5 d. Komisija perdavė šias pastabas Danijai ir Švedijai, kad jos galėtų į jas atsakyti. 2013 m. gruodžio 4 ir 5 d. raštais Danijos ir Švedijos valdžios institucijos nurodė dėl SAS grupės ir FAM pastabų komentarų neturinčios.

(7)

Komisija paprašė iš Danijos ir Švedijos papildomos informacijos 2014 m. vasario 25 d. raštu, į kurį abi valstybės narės atsakė 2014 m. kovo 25 d. Be to, 2014 m. kovo 5 ir 7 d. raštais Danijos ir Švedijos valdžios institucijos informavo Komisiją, kad SAS nusprendė atšaukti naująją AKP ir ieškoti kitų galimybių sustiprinti savo kapitalo bazę. Atšaukimas įsigaliojo 2014 m. kovo 4 d.

(8)

Atitinkamai 2014 m. liepos 4 ir 7 d. raštais Švedija ir Danija sutiko atsisakyti savo teisių, kylančių iš SESV 342 straipsnio, kartu su Reglamento Nr. 1 3 straipsniu, taip pat priimti šį sprendimą ir apie jį informuoti anglų kalba.

(9)

Dėl šios procedūros tik Komisija yra kompetentinga įvertinti, ar Danija ir Švedija laikėsi SESV sutarties nuostatų. Kita vertus, EPI pagal Europos ekonominės erdvės susitarimo (toliau – EEE susitarimas) 109 straipsnio 1 dalį, taikant kartu su ELPA valstybių susitarimo dėl priežiūros institucijos ir teisingumo teismo įsteigimo 24 straipsniu, yra kompetentinga įvertinti, ar Norvegija laikėsi EEE susitarimo nuostatų. Be to, remdamosi 109 straipsnio 2 dalimi ir EEE susitarimo 27 protokolu, siekdamos užtikrinti vienodą taikymą visoje EEE, EPI ir Komisija turi bendradarbiauti, keistis informacija ir konsultuotis viena su kita priežiūros politikos klausimais ir pavieniais atvejais.

(10)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į abiejų institucijų lygiagrečią kompetenciją šioje byloje, prieš priimdama šį sprendimą Komisija bendradarbiavo ir konsultavosi su EPI.

(11)

Turimais duomenimis, 2001–2011 m. Skandinavijos oro susisiekimo rinka (kurią sudaro Danija, Švedija, Suomija ir Norvegija) pagal ASK (4) išaugo 126 % Beveik visą Skandinavijos artimųjų skrydžių rinkos augimą lėmė pigių skrydžių oro transporto bendrovės, pirmiausia Norwegian Air Shuttle ir Ryanair. Manoma, kad pigių skrydžių oro transporto bendrovės sudarė net 90 % to laikotarpio augimo (5).

(12)

Nepaisant padidėjusios pigių skrydžių oro transporto bendrovių svarbos, stambiausias Skandinavijos rinkos dalyvis tebėra įmonė SAS; apytikslė jos rinkos dalis 2011 m. sudarė 35,6 % – ji buvo daug mažesnė nei prieš dešimtmetį jai tekusi didesnė kaip 50 % dalis. Norwegian Air Shuttle ir Ryanair rinkos dalys tais metais siekė atitinkamai 18,7 ir 6,8 %.

(13)

Įmonė SAS yra valstybių oro transporto įmonė, didžiausia Skandinavijos oro transporto įmonė ir aštunta pagal dydį Europos oro transporto įmonė. Ji taip pat yra Star Alliance steigėja. Oro transporto įmonių grupė, kurią sudaro įmonės Scandinavian Airlines, Widerøe (6) bei Blue1 ir kurios būstinė yra Stokholme, o centrinis Europos ir tarpžemyninis oro uostas – Kopenhagos oro uostas. 2013 m. SAS pervežė apie 28 mln. keleivių, įmonės pajamos siekė apie 42 mlrd. SEK.

(14)

Šiuo metu 50 % įmonės SAS nuosavybės teisės priklauso valstybėms: 21,4 % Švedijai, 14,3 % Danijai ir 14,3 % Norvegijai. Pagrindinis privatus akcininkas yra fondas Knut and Alice Wallenberg Foundation (toliau – KAW) (7,6 %), o kitiems akcininkams priklauso 1,5 % arba mažiau akcijų.

1 lentelė

Pagrindiniai SAS AB akcininkai 2012 m. kovo 31 d.  (7)

(15)

SAS finansinė būklė kelerius metus buvo silpna, 2008–2013 m. ji nuolat patirdavo nuostolių. 2012 m. lapkričio mėn. Standard and Poor's (toliau – S&P) sumažino įmonės kredito reitingą nuo B– iki CCC+ (8). Šie sunkumai padidėjo dėl rinkos aplinkos, pasižymėjusios didelėmis degalų kainomis ir neapibrėžta paklausa.

(16)

Pirmiausia iš įmonės metinių ataskaitų matyti, kad 2008–2012 m. SAS kasmet patirdavo didelių nuostolių ir užregistruodavo dideles grynosios finansinės skolos sumas.

2 lentelė

Pagrindiniai 2007–2012 m. SAS finansiniai duomenys (mln. SEK)  (9)

(17)

Atsižvelgdama į prastėjančią finansinę būklę, 2009–2010 m. SAS įgyvendino esminio sąnaudų mažinimo programą (Core SAS). Įgyvendindama šią programą SAS turėjo didinti nuosavą kapitalą iš akcininkų, vykdydama dvi teisių emisijas: i) 6 mlrd. SEK 2009 m. balandžio mėn. ir ii) 5 mlrd. SEK 2010 m. gegužės mėn. (*1)

(18)

Didžiausių finansinių sunkumų SAS patyrė 2012 m., kai įmonė pristatė verslo planą 4 Excellence Next Generation (toliau – 4XNG planas); šį planą oro transporto įmonės vadovybė vadino SAS „paskutiniu kvietimu“ (10). Be to, 2012 m. lapkričio mėn. spaudoje pranešta apie tai, kad SAS gali patirti bankrotą (11).

(19)

Kad išlaikytų mažiausią būtiną likvidumo lygį, SAS, kaip ir kitos pasaulio oro transporto įmonės, naudojosi išorės kredito priemonėmis. Nuo 2006 m. gruodžio 20 d. SAS naudojosi AKP, kurios galiojimas turėjo baigtis 2013 m. birželio mėn. (toliau – senoji AKP). Senoji AKP siekė 366 mln. EUR; ją išimtinai teikė keli bankai (<…> (12)). Jai taip pat taikyti keli finansiniai įsipareigojimai arba sąlygos, pvz., <…>

(20)

2011 gruodžio mėn., suprastėjus įmonės veiklos rezultatams, SAS vadovybė nusprendė išnaudoti visą senąją AKP. 2012 m. sausio mėn. SAS patronuojamajai įmonei (būtent Spanair) pateikus paraišką dėl bankroto, SAS pradėjo derybas su bankais ir 2012 m. kovo 15 d. susitarė dėl įsipareigojimų pritaikymo. Pritaikant įsipareigojimus padidintos naudojimosi senąja AKP sąnaudos, sugriežtintos naudojimosi sąlygos ir reikalauta, kad SAS nedelsdama grąžintų visą panaudotą sumą. Be to, SAS turėjo pateikti skolintojams rekapitalizacijos planą, kurį turėjo patvirtinti taryba ir pagrindiniai akcininkai, t. y. valstybės ir KAW.

(21)

Rekapitalizacijos planas buvo grindžiamas vadinamuoju 4XNG planu, kurį jau buvo pradėta rengti 2012 m. pradžioje. 4XNG plane taip pat atsižvelgta į 2012 m. gegužės mėn. <…> išreikštą susirūpinimą dėl dabartinio SAS verslo plano 4 Excellence (toliau – 4X planas). SAS nurodė, kad 4XNG planu jai bus sudarytos sąlygos tapti finansiškai nepriklausoma oro transporto įmone. Jame nustatyti keli finansiniai tikslai, kuriuos SAS turėjo pasiekti 2014–2015 finansiniais metais. Siekta didesnės kaip 8 % EBIT maržos, didesnio kaip 20 % finansinio pasirengimo santykio ir didesnio kaip 35 % (nuosavo kapitalo/turto) nuosavybės santykio. Įgyvendinant 4XNG planą, įmonės SAS pajamos neatskaičius mokesčių kasmet turėjo padidėti apytiksliai 3 mlrd. SEK, o restruktūrizavimo sąnaudos ir vienkartinės sąnaudos, kurių reikėtų planui įgyvendinti, būtų siekusios apie 1,5 mlrd. SEK.

(22)

Kitas 4XNG plano tikslas buvo parengti įmonę nuo 2013 m. lapkričio mėn. pradėti taikyti naujas pensijų apskaitos taisykles, kurios, kaip prognozuota, neigiamai veiks nuosavą SAS grupės kapitalą. Be to, į planą buvo įtrauktas įsipareigojimas baigti vykdyti turto pardavimo ir finansavimo planą, kurio galimos grynosios pajamos iš viso siekė apie 3 mlrd. SEK. Turto pardavimą sudarė (13): i) patronuojamosios regioninės Norvegijos oro transporto įmonės Widerøe pardavimas (14), ii) mažumos dalies akcijų investicijų į <…> pardavimas, iii) su oro uostu susijusių nekilnojamojo turto akcijų pardavimas, iv) antžeminių paslaugų veiklos perdavimas (15), v) orlaivių variklių pardavimas (16), vi) su <…> susijęs pardavimo ir atgalinės išperkamosios nuomos arba kitas finansinis sandoris, vii) valdymo sistemų ir skambučių centrų veiklos perdavimas (17), viii) trijų orlaivių Q400 pardavimas arba užtikrintas finansavimas.

(23)

Valstybės tvirtina, kad 4XNG planas buvo finansuojamas jo paties lėšomis, t. y. vykdydama operacijas ir parduodama nepagrindinį turtą, SAS gavusi pakankamai grynųjų pinigų pradinėms 4XNG plano įgyvendinimo sąnaudoms padengti. Vis dėlto SAS nerimavo dėl investuotojų nuomonės apie sunkią likvidumo būklę, susidariusią dėl didelių pradinių 4XNG plano įgyvendinimo sąnaudų. Todėl SAS paprašė pratęsti senosios AKP galiojimą ir kartu suteikti naująją AKP; valstybės ir KAW tam pritarė. Tačiau, kaip teigė SAS, nebūtų buvę pasinaudota nei senąja (pratęsto galiojimo), nei naująja AKP.

(24)

Svarstymai dėl naujosios AKP pradėti 2012 m. birželio 4 d. (18) Iš pradžių, kaip numatyta rekapitalizacijos plane (žr. šio sprendimo (20) dalį), senąją AKP skolinę bankai iš valstybių reikalavo dar vieno nuosavo kapitalo finansavimo etapo, pvz., teisių emisijos, nes nenorėjo remti naujosios AKP patys. Tačiau valstybės su šiuo sumanymu nesutiko.

(25)

Pasiderėję bankai sutiko su naująja AKP, kuri būtų sudaryta kartu su valstybėmis ir KAW ir griežtai struktūrizuota vienodomis sąlygomis, netaikant subordinavimo arba neproporcingų teisių į užtikrinimo priemonę. Pažymėtina, kad, kaip numatyta iš pradžių, naujoji AKP turėjo siekti [3–6] mlrd. SEK, nors esamos užtikrinimo priemonės vertė buvo tik [1–4] mlrd. SEK. 2012 m. spalio 22 d., naujosios AKP suma galutinai sumažinta iki 3,5 mlrd. SEK (apytiksliai 400 mln. EUR).

(26)

Naująją AKP kartu su valstybėmis ir KAW teikė tie patys bankai, kurie teikė senąją AKP (išskyrus vieną (19)). Šiuo atžvilgiu, proporcingai valstybių turimai SAS akcijų daliai, 50 % naujosios AKP teikė valstybės, o likusius 50 % – bankai ir KAW. Valstybės ir KAW naujojoje AKP dalyvavo tomis pačiomis sąlygomis (dėl mokesčių, palūkanų normų, įsipareigojimų), kaip ir bankai.

(27)

Naujoji AKP pasižymėjo šiomis svarbiausiomis ypatybėmis:

(28)

Dėl naujosios AKP sąlygų sutarta 2012 m. spalio 25 d. Vis dėlto ją, be kita ko, turėjo patvirtinti kiekvienos valstybės parlamentai ir dėl jos profesinės sąjungos turėjo pasirašyti susitarimus su pilotų kabinos ir keleivių salono įgulos nariais.

(29)

Valstybės pateikė CITI parengtą 2012 m. lapkričio 7 d. ataskaitą (toliau – CITI ataskaita), kurioje siekta įvertinti, ar privatus investuotojas, esantis kuo panašesnėje situacijoje kaip valstybės, būtų galėjęs dalyvauti naujojoje AKP panašiomis sąlygomis. Remiantis sėkmingu 4XNG planu kaip pagrindiniu scenarijumi CITI ataskaitoje padaryta išvada, kad valstybėms dalyvaujant naujojoje AKP (nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. kovo mėn.) vidinė grąžos norma (toliau – VGN) siektų [90–140] %, investuotų ir gautų grynųjų pinigų santykio kartotinis – apie [4–9]x, o nuosavo kapitalo vertė padidėtų beveik iki [700–1 200] %. CITI ataskaitoje padaryta išvada, kad valstybės reikalaujama grąža būtų bent tokia, kokios panašioje situacijoje reikalautų privatūs investuotojai. Vis dėlto CITI ataskaitoje neįvertinta nei tikimybė, kad SAS sėkmingai įgyvendins 4XNG plano pagrindinį scenarijų, nei nukrypimų nuo jo, pvz., nepajėgumo monetizuoti nestrateginį turtą, poveikis.

(30)

2012 m. gruodžio 19 d. SAS pranešė, kad įvykdytos visos reikiamos naujosios AKP įsigaliojimo sąlygos (žr. šio sprendimo 28 dalį), įskaitant valstybių parlamentų patvirtinimą. Nuo šios datos iki 2014 m. kovo 3 d. galiojo naujoji AKP, pakeitusi senąją AKP (21).

(31)

2013 m. birželio 3 d. rašte Danija ir Švedija paaiškino, kad, pardavus 80 % Widerøe akcijų (žr. šio sprendimo 22 dalį), valstybės ir bankai skolintojai sutarė su SAS pakeisti naujosios AKP sąlygas, nors pakeitimo susitarimas dar nebuvo oficialiai pasirašytas. Per oficialų tyrimą pateiktose pastabose Danijos ir Švedijos valdžios institucijos Komisiją informavo, kad naujosios AKP pakeitimo susitarimą pasirašė visos šalys ir kad jis įsigalios užbaigus Widerøe sandorį, t. y. 2013 m. rugsėjo 30 d. Šiais pakeitimais nustatyta, kad:

(32)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija abejojo, ar valstybės, KAW ir bankai naujojoje AKP dalyvavo pari passu sąlygomis, pirmiausia dėl šių priežasčių:

(33)

Komisija taip pat abejojo, ar valstybių dalyvavimą naujojoje AKP būtų galima laikyti racionaliu akcininkų požiūriu ir ar jis būtų tenkinęs rinkos ekonomikos investuotojo principo (toliau – REIP) kriterijų, neatsižvelgiant į pari passu argumentus. Šiuo atžvilgiu Komisija vertino, ar 4XNG planas buvo grindžiamas pakankamai tvirtomis prielaidomis siekiant paskatinti privatų investuotoją dalyvauti naujojoje AKP ir ar plane atliktos jautrumo analizės buvo pernelyg optimistiškos.

(34)

Pavyzdžiui, Komisija, be kita ko, atkreipė dėmesį į plane pateiktus optimistiškus rodiklius, susijusius su rinkos augimu ASK ir BVP atžvilgiu, taip pat į 0 % infliacijos normą 2015–2017 m. Ji taip pat abejojo, ar sėkmingą visų sąnaudų taupymo ir turto pardavimo iniciatyvų įgyvendinimą būtų buvę galima numatyti pasirašant susitarimą dėl naujosios AKP.

(35)

Dėl naujosios AKP sąlygų ir CITI ataskaitoje pateikto numatomos valstybių dalyvavimo naujojoje AKP grąžos įvertinimo Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad CITI ataskaitoje neįvertintas 4XNG planas ir neatlikta finansinio modelio jautrumo analizė, bet tik remtasi pateikta informacija. Komisija taip pat pabrėžė, kad CITI ataskaitoje naujoji AKP užtikrinimo priemonė neįvertinta privataus rinkos investuotojo požiūriu ir kad ataskaitoje neapsvarstytas galimų alternatyvių scenarijų taikant mažiau palankias prielaidas (įskaitant finansinių įsipareigojimų neįvykdymą), poveikis grąžos analizei. Šiuo atžvilgiu Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad į CITI ataskaitoje nurodyta nulinė tikimybė, kad SAS per kitus trejus metus neįvykdys finansinių įsipareigojimų – panašu, kad rizika įvertinta nepakankamai.

(36)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija negalėjo atmesti, kad, valstybėms dalyvaujant naujojoje AKP, įmonei SAS galėjo būti suteiktas SESV 107 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas pranašumas.

(37)

Galiausiai, jei naujoji AKP būtų buvusi SESV 107 straipsnio 1 dalyje apibrėžta valstybės pagalba, Komisija abejojo, ar naująją AKP būtų galima laikyti suderinama su vidaus rinka. Šiuo atžvilgiu Komisija tikrino, ar būtų galima taikyti kuriuos nors iš SESV nustatytų galimų suderinamumo pagrindų. Atsižvelgdama į priemonės pobūdį ir SAS patirtus sunkumus, Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad vieninteliai susiję kriterijai atrodė esą tie, kurie yra susiję su pagalba sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą remiantis Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (23) (toliau – Sanavimo ir restruktūrizavimo gairės). Vis dėlto Komisija priėjo prie preliminarios išvados, kad Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse nurodytos sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos sąlygos, panašu, nebuvo įvykdytos.

(38)

Danija ir Švedija teigia, kad jų dalyvavimas naujojoje AKP atitiko rinkos sąlygas, nes jos joje dalyvavo pari passu sąlygomis su bankais ir KAW, taigi nelaikydamos jos valstybės pagalba.

(39)

Danija ir Švedija tvirtina, kad derybų dėl naujosios AKP laikotarpiu SAS senąja AKP nė karto nepasinaudojo. Jos atkreipia dėmesį į 2012 m. kovo mėn. senosios AKP pakeitimus, kuriais nustatytos dar griežtesnės naudojimosi sąlygos, ir tvirtina, kad todėl nuo 2012 m. birželio mėn. pabaigos bankai galėjo atmesti bet kokį SAS prašymą leisti naudotis priemone. Visą panaudotą AKP sumą SAS grąžino 2012 m. kovo mėn. ir nuo tada SAS senąja AKP nė karto nepasinaudojo. Todėl šie bankai galėtų būti pagrįstai laikomi išorės investuotojais, dalyvaujančiais naujojoje AKP tokiomis pat sąlygomis, kokiomis joje dalyvauja valstybės (24), ir neturinčiais esminės neužtikrintos pozicijos įmonėje SAS (25).

(40)

Dėl KAW dalyvavimo kartu su bankais naujojoje AKP Danijos ir Švedijos valdžios institucijos laikosi nuomonės, kad KAW turėjo nedidelę ekonominę poziciją banke SEB ir kad tai negalėjo turėti įtakos jo sprendimui dalyvauti naujojoje AKP.

(41)

Be to, Danijos ir Švedijos nuomone, 4XNG planas buvo tikroviškas ir galėjo būti sėkmingai įgyvendintas. Jos mano, kad visi aspektai ir prielaidos, įskaitant susijusias su pajamų prognozėmis (RASK) (26), sąnaudų taupymo priemonėmis ir planuojamu turto pardavimu, buvo atidžiai apsvarstytos, kad būtų galima pasiekti 2014–2015 m. 4XNG plano finansinių tikslų. Be to, 4XNG planą – taip pat visas prielaidas, kuriomis jis buvo pagrįstas – atidžiai patikrino valstybių (Goldman Sachs) ir bankų (<…>) išorės finansų patarėjai ir jis buvo pritaikytas atsižvelgiant į šių patarėjų pastabas ir rekomendacijas. Danija ir Švedija taip pat pabrėžia, kad lūkesčius, jog planas bus įgyvendintas sėkmingai, apsisprendžiant dalyvauti naujojoje AKP sustiprino tai, kad, prieš sudarant susitarimą dėl naujosios AKP, turėjo būti sudarytos naujos profesinės sąjungos sutartys. Be to, kaip nurodo Danija ir Švedija, iš pokyčių, įvykusių nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki naujosios AKP atšaukimo 2014 m. kovo 4 d., buvo matyti, kad planu siekiama numatytų rezultatų (27).

(42)

Danija ir Švedija tvirtina, kad naujosios AKP sąlygos atitinka įprastines rinkos nuostatas ir sąlygas, nes jos yra panašios į panašių sandorių sąlygas, ir kad naujajai AKP taip pat taikyti didesni išankstiniai mokesčiai ir griežtesnės naudojimosi sąlygos nei daugumai analizuotų sandorių. Dėl užtikrinimo priemonių rinkinio Danija ir Švedija tvirtina, kad faktinė finansinė bankų skolintojų rizika buvo nedidelė, nes apskaičiuota užtikrinimo priemonių vertė aiškiai viršijo A priemonės sumą. Taigi pagal likvidavimo scenarijų visi bankų skolintojų reikalavimai būtų įvykdyti naudojantis užtikrinimo priemonių rinkiniu arba kitu SAS turtu, kurį būtų galima parduoti, pvz., <…>, jos turimomis <…> akcijomis ir pan. Tai taip pat patvirtina faktinis didelės įsipareigojimų dalies pagal A priemonę panaikinimas pirmąjį 2013 m. pusmetį. Danijos ir Švedijos teigimu, iš to matyti, kad apsispręsdami kartu su valstybėmis ir KAW dalyvauti naujojoje AKP bankai veikė siekdami pelno ir apdairiai.

(43)

Galiausiai, Danija ir Švedija nurodo, kad dalyvaudami naujojoje AKP jos skolintojai gavo didelę grąžą, nors SAS priemone naudotis neprireikė. Tai turėtų patvirtinti, kad valstybių dalyvavimas kartu su KAW ir bankais naujojoje AKP visiškai atitiko REIP principą.

(44)

SAS grupė tvirtina, kad valstybės naujojoje AKP dalyvavo ne kaip valdžios institucijos, bet kaip akcininkai. Šiuo požiūriu, atsižvelgiant į dideles akcininkų ir (arba) skolintojų pajamas iš mokesčių, taip pat į numatomą akcijų vertės padidėjimą, dalyvauti tokioje priemonėje buvo naudingiau negu įnešti nuosavą kapitalą.

(45)

SAS grupė tvirtina, kad pari passu testas buvo išlaikytas, nes bankai neturėjo pozicijos įmonėje SAS ir todėl juos reikėtų laikyti išorės investuotojais. Be to, valstybių dalyvavimas naujojoje AKP neturėjo įtakos bankų elgesiui, nes prisijungti prie naujosios AKP akcininkus ragino ne bankai, bet SAS. SAS grupė taip pat tvirtina, kad bankai nusprendė dalyvauti naujojoje AKP tokiomis pat sąlygomis, kaip valstybės ir KAW, remdamiesi labai teigiamais rizikos ir pajamų analizės rezultatais.

(46)

SAS grupė taip pat pritaria Danijos ir Švedijos tvirtinimui, kad prielaidos, kuriomis buvo grindžiamas 4XNG planas, buvo patikimos atsižvelgiant į labai tikroviškas prognozes dėl trijų pagrindinių veiksnių: rinkos augimo pagal ASK, BVP augimo 2015–2017 m. ir numatytos 0 % infliacijos. Be to, su plano įgyvendinimu susijusią riziką atidžiai nagrinėjo visi bankai skolintojai, ypatingą dėmesį skirdami RASK, kaip svarbiausiam įmonės pelningumo rodikliui.

(47)

SAS grupė taip pat tvirtina, kad užtikrinimo priemonių rinkinys buvo pakankamai įvertintas, o rizika, kad įmonei SAS nepavyks įgyvendinti 4XNG plano, buvo maža. Tai patvirtinama tuo, kad sąnaudų santaupos buvo sąlyga, kurią reikėjo įvykdyti prieš skolintojams prisijungiant prie naujosios AKP, ir kad, norint sėkmingai įgyvendinti planą, 2012 m. lapkričio mėn. buvo labai svarbu sudaryti naujas kolektyvines sutartis.

(48)

SAS grupė taip pat kritikuoja Komisiją dėl to, kad ši neatsižvelgė į bankroto alternatyvą, ir į tai, kad, jei nebūtų buvusi suteikta naujoji AKP, valstybės būtų praradusios visų savo turimų akcijų vertę. Šiuo atžvilgiu SAS grupė pabrėžia, kad valstybės naujojoje AKP dalyvavo kaip pagrindinės SAS akcininkės, siekdamos gauti atitinkamą savo investicijų grąžą.

(49)

Galiausiai, SAS grupė nurodo, kad įgyvendinant 4XNG planą gauta 3 mlrd. SEK pajamų neatskaičius mokesčių, todėl 2012 m. lapkričio mėn. – 2013 m. liepos mėn. SAS rezultatas buvo teigiamas.

(50)

FAM – už fondo KAW turto valdymą atsakingos įmonės – teigimu, fondo sprendimas dalyvauti naujojoje AKP priimtas neatsižvelgiant į jo turimas SEB akcijas ir SEB poziciją įmonės SAS atžvilgiu. FAM tvirtina, kad KAW neturėjo nei daugumos SEB akcijų, nei buvo galima pasakyti, kad jis valdo SEB.

(51)

Išnagrinėjusi 4XNG planą, susijusią finansinę riziką ir užtikrinimo priemonių rinkinį, FAM susidarė nuomonę, kad dalyvavimas naujojoje AKP atitinka KAW interesus. Šiuo atžvilgiu ji palygino galimybę apsaugoti KAW ilgalaikes investicijas į SAS ir galimą būsimą tų investicijų grąžą, taip pat didelius mokesčius, kuriuos SAS mokėtų pagal naująją AKP, su SAS likvidavimu, kurio ji nelaikė ekonominio intereso galimybe.

(52)

FAM taip pat pritaria Danijai, Švedijai ir SAS grupei, kad visi akcininkai naujojoje AKP dalyvavo vienodomis sąlygomis, nebuvo taikomos jokios subordinacijos, neproporcingų teisių į užtikrinimo priemones arba kitokių nevienodų sąlygų. Sprendimas dalyvauti naujojoje AKP buvo pagrįstas išsamia ateityje stiprios ir konkurencingos įmonės SAS pelningumo perspektyvų analize.

(53)

Galiausiai, FAM pritaria Danijos ir Švedijos nuomonei, kad bankų skolintojų sprendimas dalyvauti naujojoje AKP buvo pagrįstas komerciniais sumetimais, nes esama jų pozicija pagal senąją AKP buvo tik teorinė. Ji tvirtina, kad bankai buvo dar mažiau suinteresuoti dalyvauti naujojoje AKP, negu valstybės ir KAW, nes pastarieji galėjo tikėtis akcijų kainos padidėjimo. Todėl ji mano, kad pari passu sąlygos turi būti laikomos įvykdytomis.

(54)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(55)

Taigi valstybės pagalbos sąvoka apima bet kokį tiesiogiai ar netiesiogiai suteikiamą pranašumą, kuris finansuojamas iš valstybės išteklių ir kurį suteikia pati valstybė arba bet kokia tarpininkaujanti įstaiga, veikianti pagal jai suteiktus įgaliojimus.

(56)

Kad priemonė būtų valstybės pagalba, ji turi kilti iš valstybės išteklių ir ją turi būti galima priskirti valstybei. Iš esmės valstybės ištekliai yra valstybės narės ir jos valdžios institucijų ištekliai, taip pat valstybinių įmonių ištekliai, kuriuos valdžios institucijos gali tiesiogiai arba netiesiogiai valdyti.

(57)

Neginčytina tai, kad susijusi svarstoma priemonė buvo susijusi su valstybės ištekliais, nes ji buvo finansuojama valstybių biudžetų ištekliais, ir kad ją buvo galima priskirti valstybei. Pirmiausia galima pažymėti, kad Danijos ir Švedijos parlamentai patvirtino abiejų Vyriausybių dalyvavimą naujojoje AKP (30 dalis).

(58)

Svarstoma priemonė turi iškraipyti konkurenciją arba kelti grėsmę kad konkurencija bus iškraipyta, ir daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(59)

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, kai valstybės narės suteikta finansine parama sustiprinama įmonės padėtis, palyginti su kitomis Sąjungos prekybos rinkoje konkuruojančiomis įmonėmis, daromas poveikis, bent jau galimas, valstybių narių tarpusavio prekybai ir konkurencijai (28). Šiuo atžvilgiu Komisija mano, kad bet koks galimas įmonei SAS valstybės ištekliais suteiktas ekonominis pranašumas atitiktų šią sąlygą. SAS konkuruoja su kitomis Europos Sąjungoje ir EEE veikiančiomis oro transporto įmonėms, pirmiausia nuo tada, kai 1993 m. sausio 1 d. įsigaliojo trečiasis oro transporto liberalizavimo etapas (trečiasis teisės aktų rinkinys) (29). Be to, santykinai trumpesnių atstumų Europos Sąjungoje oro transportas konkuruoja su kelių ir geležinkelių transportu, todėl poveikis gali būti daromas ir kelių bei geležinkelių transporto įmonėms.

(60)

Taigi vienintelis valstybės pagalbos apibrėžties kriterijus, dėl kurio kyla abejonių, yra, ar priemone įmonei SAS buvo suteiktas atrankusis nepagrįstas ekonominis pranašumas.

(61)

Atsižvelgdama į tai, kad naujoji AKP nuo 2014 m. kovo 4 d. buvo atšaukta, Komisija tikrino, ar naująja AKP suteiktas atrankusis nepagrįstas ekonominis pranašumas įmonei SAS nuo jos suteikimo 2012 m. iki atšaukimo 2014 m.

(62)

Siekdama nustatyti, ar įmonei suteikta SESV 107 straipsnio 1 dalyje nurodyta valstybės pagalba, Komisija tikrins, ar oro transporto įmonė įgijo ekonominį pranašumą, kurio ji nebūtų įgijusi įprastinėmis rinkos sąlygomis. Nagrinėdama šį klausimą, Komisija taiko REIP kriterijų, pagal kurį priemonė nėra valstybės pagalba, jei panašiomis aplinkybėmis panašaus kaip atitinkamų viešojo sektoriaus įstaigų dydžio privatus investuotojas, veikiantis įprastinėmis rinkos ekonomikos sąlygomis, būtų galėjęs būti paskatintas teikti svarstomą priemonę pagalbos gavėjui.

(63)

Todėl, taikydama REIP kriterijų, Komisija turi išsiaiškinti, ar privatus investuotojas būtų sudaręs svarstomą sandorį tokiomis pačiomis sąlygomis. Hipotetinio privataus investuotojo nuostata yra kaip atsargaus investuotojo, kurio tikslas gauti didesnį pelną yra ribojamas atsargumo dėl priimtino rizikos lygio mainais už atitinkamą grąžos normą (30).

(64)

Įnašas iš viešųjų lėšų iš esmės nėra valstybės pagalba, jei jis teikiamas kartu su dideliu privataus investuotojo kapitalo įnašu panašiomis aplinkybėmis ir panašiomis (pari passu) sąlygomis (31).

(65)

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad naujojoje AKP dalyvavę bankai skolintojai dalyvavo ir senojoje AKP. Vis dėlto dalyvaudamos naujojoje AKP valstybės savo poziciją įmonėje SAS padidino, o bankai savo įnašą sumažino maždaug perpus (nuo 366 mln. EUR iki apytiksliai 200 mln. EUR), taigi savo bendrąją turimą AKP poziciją įmonėje SAS sumažino apytiksliai 50 %. Šiuo atžvilgiu Komisija sprendime pradėti procedūrą abejojo, ar galėjo būti įvykdytas pari passu kriterijus, nes valstybių ir bankų padėtis atrodė esanti nevienoda.

(66)

Danija, Švedija ir SAS grupė tvirtina, kad, derėdamiesi dėl dalyvavimo naujojoje AKP, bankai skolintojai pozicijos pagal senąją AKP neturėjo. Todėl bankai turėjo būti laikomi išorės investuotojais, esančiais panašioje padėtyje, kaip valstybės ir KAW.

(67)

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 m. sausio mėn. SAS visiškai išnaudojo senąją AKP (20 dalis). Iš tikrųjų 2012 m. kovo mėn. atliktais senosios AKP pakeitimais nustatyta, be kita ko, sąlyga nedelsiant grąžinti visą panaudotą sumą. Sumos buvo visiškai grąžintos 2012 m. kovo mėn., o po to dėl tą patį mėnesį įsigaliojusių senosios AKP pakeitimų įmonei SAS buvo labai sunku naudotis priemone (32). Be to, reikalauta, kad SAS iki 2012 m. birželio mėn. pateiktų rekapitalizacijos planą, kurį turėjo patvirtinti taryba, taip pat valstybės ir KAW kaip pagrindiniai akcininkai. Šį planą bankai iš pradžių atmetė. Tik 2012 m. lapkričio mėn. valstybės, atidžiai patikrinusios ir peržiūrėjusios 4XNG planą, nusprendė dalyvauti naujojoje AKP; po to prie jos prisijungė bankai.

(68)

Todėl Danijos ir Švedijos valdžios institucijos ir SAS grupė tvirtina, kad įmonei SAS buvo veiksmingai užkirstas kelias prašyti leisti naudotis senąja AKP. Atsižvelgdami į šią padėtį, bankai turėjo nuspręsti, ar toliau dalyvauti senojoje AKP, kol 2013 m. birželio mėn. ji nustos galioti, ar dalyvauti naujojoje AKP vienodomis sąlygomis su valstybėmis ir KAW, nepaisant to, kad valstybės ir KAW kaip akcininkai buvo labiau suinteresuoti joje dalyvauti, atsižvelgiant į galimą didesnę jų akcijų vertę įgyvendinus 4XNG planą.

(69)

Nors tikėtina, kad bankai, bent tie, kurie neturėjo kitos neužtikrintos dvišalės pozicijos įmonėje SAS, priimdami sprendimą dalyvauti naujojoje AKP neturėjo esminės pozicijos pagal senąją AKP, Komisijos nuomone, vis tiek kyla rizika, kad SAS galėjo įvykdyti naudojimosi priemone sąlygas dar neįsigaliojus naujajai AKP. Tai, kad to neįvyko ir kad po to, kai 2012 m. kovo mėn. senoji AKP buvo visiškai grąžinta ir ja nebebuvo naudotasi, šiuo atžvilgiu nėra svarbu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atrodo, kad pagal senąją AKP bankai turėjo tam tikrą poziciją įmonėje SAS, kokios neturėjo valstybės (ir KAW). Todėl Komisija negali sutikti su Danijos ir Švedijos valdžios institucijų argumentu, kad bankai, nepaisant jų pozicijos pagal senąją AKP, naujojoje AKP dalyvavo kaip išorės investuotojai.

(70)

Be to, Komisija negali sutikti su Danija ir Švedija, kad dėl kai kurių bankų pozicijos dėl su senąja AKP susijusių dvišalių priemonių (33), nekilo finansinė rizika bankams derybų dėl naujosios AKP laikotarpiu, remiantis tuo, kad šiomis priemonėmis nebūtų buvę galima pasinaudoti neišnaudojus visos senosios AKP. Kaip nurodyta pirmiau, kilo (nors, reikia pripažinti, maža) rizika, kad naudojimosi sąlygos galėjo būti įvykdytos nepaisant to, kad, 2012 m. kovo mėn. padarius pakeitimus ir nustačius griežtas sąlygas, tikimybė, kad SAS naudosis senąja AKP, buvo labai nedidelė.

(71)

Be to, atrodo, kad kai kurie bankai turėjo kitą poziciją įmonėje SAS. Pavyzdžiui, <…> ne tik dalyvavo senojoje AKP, bet ir nuo 2012 m. rugsėjo 30 d. turėjo neapsaugotą (ir nepanaudotą) dvišalę [200–600] mln. SEK vertės poziciją įmonėje SAS, taip pat neapsaugotą [500–900] mln. SEK vertės kredito kortelės poziciją. Todėl <…> galėjo tekti atsakomybė už klientų kompensavimo išlaidų padengimą, jei SAS būtų atšaukusi atitinkamus skrydžius. Ši neapsaugota kredito kortelės pozicija sudarė [0–2] % viso apie [1 000–3 000] mlrd. SEK vertės <…> kredito portfelio, tačiau dėl jo vis tiek kilo finansinė rizika ir todėl negalima sutikti su tuo, kad <…> padėtis apsisprendžiant dalyvauti naujojoje AKP buvo panaši į valstybių padėtį.

(72)

Be to, dar trys bankai turėjo poziciją dėl nepanaudotų orlaivių finansavimo priemonių (pvz., <…>). Nors valstybės tvirtina, kad finansavimas buvo užtikrintas orlaiviais ir kad dėl jo bankams finansinė rizika nekilo, nes orlaivius būtų buvę galima lengvai parduoti rinkoje, tai faktiškai įrodyta nebuvo. Neaišku, ar, prireikus skubiai parduoti orlaivius, visa suma iš tikrųjų būtų buvusi gauta.

(73)

Be to, sprendime pradėti procedūrą Komisija siekė išsiaiškinti, ar bankų elgesiui galėjo turėti įtakos valstybių elgesys, atsižvelgiant į nuolatinę valstybių finansinę paramą oro transporto įmonei ankstesniais metais (pvz., 2009 ir 2010 m. teisių emisijas). Be to, kaip nurodyta šio sprendimo 23 ir 24 dalyse, bankai ketino dalyvauti naujojoje AKP tik tuo atveju, jei joje dalyvaus ir valstybės.

(74)

Iš esmės Komisija mano, kad pari passu sąlyga negali būti taikoma tais atvejais, kai valstybių dalyvavimas yra griežtas reikalavimas, kurį reikia įvykdyti, kad privatūs veiklos vykdytojai dalyvautų sandoryje.

(75)

Oficialaus tyrimo metu Danija, Švedija ir SAS grupė tvirtino, kad nė viename derybų dėl naujosios AKP etape bankai nekeitė nuomonės dėl ankstesnio valstybių elgesio ir nuolatinio jų pasirengimo remti SAS, nepaisant to, kad prognozės dėl valstybių pajamų iš 2009 ir 2010 m. teisių emisijų nepateisino vilčių.

(76)

Komisija negali atmesti galimybės, kad privatūs veiklos vykdytojai nebūtų buvę pasirengę investuoti į tokią pasiekimų neturinčią įmonę, kurios perspektyvos yra nenuspėjamos, jeigu joje nebūtų dalyvavusios valstybės. Kartu ji taip pat negali atmesti, kad valstybės, atsisakiusios teikti naują nuosavą kapitalą ir prisijungti prie subordinuotosios AKP, nebenorėtų teikti papildomų lėšų įmonei SAS. Nepaisant to, Komisija nėra tikra, kad valstybės ir bankai skolintojai naujojoje AKP dalyvavo pari passu sąlygomis, nes dėl to, kad joje dalyvavo valstybės, bankai sumažino savo bendrąją AKP poziciją įmonėje SAS apytiksliai 50 %, o valstybės savo poziciją įmonėje SAS padidino.

(77)

Dėl to, ar KAW elgesį būtų galima laikyti etaloniniu nustatant privataus investuotojo elgesį, atlikus oficialų tyrimą paaiškėjo, kad KAW pozicija įmonėje SAS dėl jo turimų SEB akcijų buvo mažesnė nei buvo nurodyta sprendime pradėti procedūrą. Atsižvelgiant į tai, kad KAW tėra vienas iš mažiausių SEB akcininkų ir kad SEB pozicija įmonėje SAS buvo nedidelė, būtų galima argumentuoti, kad dalyvauti naujojoje AKP KAW buvo suinteresuotas dėl investicijų pelningumo perspektyvų.

(78)

Be to, kas išdėstyta pirmiau, atlikusi oficialų tyrimą Komisija negalėjo padaryti tvirtos išvados, kad svarstomas sandoris įvykdytas pari passu sąlygomis.

(79)

Neatsižvelgdama į pari passu vertinimą, Komisija taip pat ištyrė, ar valstybių dalyvavimą naujojoje AKP būtų galima laikyti racionaliu akcininko požiūriu ir ar jis tenkintų REIP kriterijų, neatsižvelgiant į pari passu argumentus.

(80)

Reikia išsiaiškinti, ar privatus investuotojas, esantis tokioje pačioje padėtyje, kaip valstybės, t. y. kaip esami SAS akcininkai, kurių aplinkybės buvo panašios į valstybių aplinkybes 2012 m., panašiomis sąlygomis būtų prisijungęs prie naujosios AKP (34).

(81)

Šiuo atžvilgiu, prieš sudarant susitarimą dėl naujosios AKP, naudingos išorės finansų patarėjų (valstybės patarėjų Goldman Sachs International ir CITI bei skolintojų patarėjo <…>) atliktos nepriklausomos analizės. Danijos ir Švedijos teigimu, valstybės naujojoje AKP nusprendė dalyvauti tik po to, kai 4XNG planą atidžiai išnagrinėjo jų išorės patarėjai ir buvo patikslintos naujosios AKP nuostatos ir sąlygos.

(82)

Nors sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė tam tikrų abejonių dėl CITI parengtos ataskaitos taikymo srities, Danija ir Švedija paaiškino, kad jų sprendimas dalyvauti naujojoje AKP buvo pagrįstas visomis jų finansų patarėjų parengtomis analizėmis ir kad todėl CITI ataskaitos nereikėtų vertinti atskirai.

(83)

Finansų patarėjams, be kita ko, pavesta pateikti kritinę 4XNG plano ir naujosios AKP, taip pat susijusio jautrumo ir pažeidžiamumo šiuo atžvilgiu analizę. Ši analizė atlikta remiantis viena po kitos parengtomis ataskaitomis, kuriose nurodomi ankstesni SAS veiklos rezultatai ir kiti pramonės kriterijai. Patarėjai pateikė kelias su 4XNG planu ir naująja AKP susijusias rizikos mažinimo strategijos rekomendacijas. Atsižvelgdamos į šiuos patarimus, valstybės paragino padaryti kai kuriuos 4XNG plano pakeitimus (kad būtų galima greičiau taikyti sąnaudų taupymo priemones ir pritaikyti papildomas iniciatyvas), taip pat pakeisti naujosios AKP sąlygas, kad būtų galima sumažinti naudojimosi ja tikimybę.

(84)

Analizuodami 4XNG planą, išorės patarėjai nustatė svarbiausias galimos rizikos sritis, įskaitant sąnaudų taupymo tikslus, turto pardavimą ir su RASK susijusį spaudimą, ir skyrė joms ypatingą dėmesį. Vertinant riziką, be kita ko, apsvarstyti toliau nurodyti aspektai.

(85)

Sprendime pradėti procedūrą išreikštų Komisijos abejonių dėl 4XNG plane nurodytų tam tikrų optimistiškų veiksnių (pvz., ASK rinkos augimo, BVP prognozių ir 0 % infliacijos 2015–2017 m.) atžvilgiu iš Danijos, Švedijos ir SAS grupės oficialaus tyrimo metu pateiktos informacijos matyti, kad, apskaičiuojant šiuos įverčius, pirmiausia atsižvelgta į pagrindines rinkas, kuriose veikia SAS. Pavyzdžiui, įmonės pozicija didesnė ne Pietų, bet Šiaurės Europos, taip pat JAV ir Azijos rinkose. Iš pateiktos informacijos taip pat matyti, kad apytikslė 2015–2017 m. 0 % sąnaudų infliacija per metus yra grynasis susijusios 2 % infliacijos normos per metus (ji atitinka apskaičiuotą ES infliacijos lygį) ir prielaidos, kad ją būtų galima neutralizuoti taikant naująsias sąnaudų taupymo priemones, poveikis.

(86)

Dėl to, kad CITI ataskaitoje pateiktoje IRR analizėje trūko jautrumo bandymo (žr. šio sprendimo 35 dalį), taip pat dėl Komisijos pirminio susirūpinimo, susijusio su galimu mažiau optimistiškų scenarijų poveikiu, Komisija iš Danijos ir Švedijos gavo papildomos informacijos apie atliktos jautrumo analizės mastą, kurią jos pateikė dėl sprendimo pradėti procedūrą. Šiuo atžvilgiu įmonė Goldman Sachs, 2012 m. birželio – rugsėjo mėn. rengdama 4XNG planą, pristatė kelis jautrumo bandymus. Iš 2012 m. rugsėjo mėn. persvarstytos analizės rezultatų matyti, kad SAS nepritrūktų grynųjų pinigų net pagal pesimistinius pateiktus scenarijus, t. y. visais analizuotais atvejais SAS grynųjų pinigų turėtų daugiau nei numatyta pagal žemiausią AKP koridoriaus ribą Vis dėlto, siekiant išlaikyti pasitikėjimą rinkoje, laikytasi nuomonės, kad reikia likvidumo stiprinimo priemonės ir kad AKP liko realistiškiausia tokio atsarginio likvidumo galimybė.

(87)

Todėl Komisija atkreipia dėmesį į kelias atliktas finansines 4XNG plano patikras (įskaitant išsamią įvairių plano pakartojimų analizę ir patikras). Komisija taip pat atkreipia dėmesį į valstybių narių prieš prisijungiant prie naujosios AKP pateiktus prašymus mažinti įgyvendinimo riziką ir parengti konsoliduotąjį restruktūrizacijos planą. Atrodo, kad tokių veiksmų imtųsi ir atsargus privatus rinkos investuotojas. Vis dėlto dar reikia apsvarstyti, ar naujosios AKP sąlygos buvo tokios, su kokiomis būtų sutikęs privatus rinkos investuotojas, esantis tokioje pat padėtyje, kaip valstybės, t. y. kaip esantis įmonės akcininkas.

(88)

Danija, Švedija ir SAS grupė paaiškino, kad oro transporto sektoriui būdingas poreikis išlaikyti aukštą finansinio pasirengimo lygį siekiant išsaugoti vartotojų ir akcininkų pasitikėjimą įmonės gebėjimu tęsti veiklą. Atsižvelgiant į 2012 m. SAS patirtus finansinius sunkumus ir tuo metu vyraujančią likvidumo padėtį, galima spėti, kad valstybės buvo suinteresuotos dalyvauti naujojoje AKP kaip SAS akcininkės siekdamos išvengti didesnių bankroto nuostolių įmonei patyrus likvidumo nuotėkį.

(89)

Šiuo atžvilgiu atrodo, kad, baigdamos rengti naujosios AKP nuostatas ir sąlygas, valstybės konkrečiai rėmėsi nepriklausomų finansų patarėjų rekomendacijomis. Iš tikrųjų atrodo, kad naujosios AKP nuostatomis ir sąlygomis kartu siekta mažinti pagrindinę nustatytą komercinę riziką. Pavyzdžiui, kaip nurodyta šio sprendimo 84 dalyje, svarbi sąlyga, kurią reikėjo įvykdyti prieš pradedant įgyvendinti naująją AKP, buvo sėkmingas naujų kolektyvinių sutarčių su skrydžio įgulomis sudarymas. Be to, atsižvelgiant į naudojimosi B priemone sąlygas atrodo labai neįtikėtina, kad ja būtų buvę galima pasinaudoti iki 2015 m. kovo mėn. (36) Su naująja AKP susieti finansiniai įsipareigojimai taip pat buvo struktūrizuoti taip, kad SAS nebūtų galėjusi naudotis AKP arba būtų turėjusi grąžinti bet kokią tuo metu išnaudotą AKP sumą, nebent ji būtų galėjusi įgyvendinti 4XNG plane nurodytas svarbiausias finansines prognozes (37).

(90)

Be to, kas išdėstyta pirmiau, Komisija gavo papildomos informacijos dėl susijusio naujosios AKP užstato tinkamumo. 2012 m. gegužės mėn. ataskaitoje <…> pateikė nepriklausomą Widerøe ir tam tikro materialiojo turto (įskaitant atsarginius variklius, atitinkamus orlaivius, kai kuriuos mažesnės vertės nekilnojamojo turto objektus ir kai kurią įrangą), kuris vėliau naudotas kaip naujosios AKP užtikrinimo priemonė, vertinimą. Daugiausia dėmesio skiriant Widerøe kaip svarbiausiam užtikrinimo priemonių rinkinio turtui, o kito turto vertinimą grindžiant mažiau išsamia informacija, atlikus bendrąjį vertinimą turtas įvertintas iš viso apytiksliai [1–4]–[3–6] mlrd. SEK. Taigi bendra apskaičiuota užtikrinimo priemonių turto vertė viršijo A priemonės sumą. Danijos ir Švedijos teigimu, dėl to naujosios AKP skolintojai galėjo būti pakankamai ramūs, nes, kaip nurodyta pirmiau, tikimybė, kad SAS būtų kada nors pasinaudojusi B priemone, laikyta labai nedidele.

(91)

Su naująja AKP susijusi faktinė finansinė rizika dar labiau sumažinta nuostatomis dėl privalomo išankstinio mokėjimo ir (arba) įsipareigojimų pagal naująją AKP panaikinimo, jei SAS parduotų tam tikrą turtą arba pasirinktų kitas finansavimo galimybes. Šiomis išankstinio mokėjimo ir panaikinimo nuostatomis laikui bėgant sumažinti galimi nuostoliai. Iš tikrųjų, pardavus įmonę Widerøe, ir pagal susitarimą, kuris įsigaliojo po to, kai įmonė buvo parduota 2013 m. rugsėjo mėn. (žr. šio sprendimo 31 dalį), bendroji naujosios AKP suma sumažinta nuo 3,5 mlrd. iki 2 mlrd. SEK.

(92)

Todėl atrodo, kad imtasi visapusiškų ir nuoseklių priemonių, kuriomis konkrečiai siekta užtikrinti nuolatinį SAS gyvybingumą 2012–2015 m. ir mažinti svarbiausią su naująja AKP susijusią finansinę riziką.

(93)

Be to, Komisija pripažįsta, kad reikia apsvarstyti, ar panašus privatus investuotojas, veikiantis panašiomis rinkos sąlygomis kaip valstybės (t. y. kaip esamas SAS akcininkas), būtų galėjęs būti paskatintas teikti svarstomą priemonę pagalbos gavėjui. Šiuo tikslu taip pat tikslinga apsvarstyti galimas priešingas aplinkybes, jei priemonė nebūtų buvusi suteikta.

(94)

Šiuo atžvilgiu Danija, Švedija ir SAS grupė dėl sprendimo pradėti procedūrą pateiktoje informacijoje teigia, kad, jei 2012 m. nebūtų buvusi suteikta naujoji AKP, būtų buvę galima tikėtis bankroto. Danijos ir Švedijos duomenimis, valstybės dėl to būtų patyrusios iš viso 1 044 mln. SEK, t. y. visų jų turimų akcijų vertės, nuostolių. Kitas aspektas taip pat buvo susijęs su galimo būsimo kapitalo prieaugio perspektyvomis, jei būtų sėkmingai įgyvendintas 4XNG planas. Galima palyginti: Danija ir Švedija pateiktoje informacijoje prognozuoja, kad, jei SAS neįvykdytų naujosios AKP įsipareigojimų, galimi visų valstybių turimų akcijų ir AKP įnašų nuostoliai pagal patį nepalankiausią scenarijų iš viso siektų [1 000–3 000] mln. SEK (38).

(95)

Todėl SAS bankroto atveju galimi papildomi su valstybių dalyvavimu naujojoje AKP susiję nuostoliai (t. y. remiantis Danijos ir Švedijos pavyzdžiu, apytiksliai 447,5 mln. SEK) atrodo esantys gana nedideli, palyginti su nuostoliais, kurių būtų šiaip ar taip patirta dėl valstybės turimų akcijų. Lyginant šį gana nedidelį padidėjimo pokytį pagal pesimistinį (bankroto) valstybių scenarijų su galimu optimistiniu valstybių sėkmingo 4XNG plano įvykdymo scenarijumi, taip pat matyti, kodėl valstybėms buvo naudinga apsispręsti dalyvauti naujojoje AKP. CITI ataskaitoje apskaičiuota, kad optimistiškiausiu pagrindiniu scenarijumi galimas valstybių kapitalo prieaugis siektų iš viso [7 000–12 000] mln. SEK. Vis dėlto, nors Komisija sprendime pradėti procedūrą išreiškė abejonių dėl tokių augimo perspektyvų optimistiškumo, ji pripažįsta galimybę, kad, net pagal dar konservatyvesnius scenarijus, galimas optimistinio scenarijaus kapitalo prieaugis vis tiek gali labai viršyti galimus pesimistinio scenarijaus nuostolius.

(96)

Todėl Komisija atkreipia dėmesį į pirmiau nurodytą rizikos ir atlygio vertinimą, taip pat į išsamią 4XNG plano peržiūrą ir patikrą, papildomus susijusio užstato tikrinimus (39), išankstinio mokėjimo nuostatų atšaukimą, kuriuo laikui bėgant sumažinti galimi nuostoliai (40), ir į įvairias kitas į naujosios AKP sąlygas įtrauktas rizikos mažinimo priemones (41). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, atrodytų, kad valstybių sprendimas dalyvauti naujojoje AKP yra suderinamas su privataus investuotojo, kuris, atsižvelgdamas į konkrečią tuometinę įmonės padėtį, veikia siekdamas gauti įprastą rinkos grąžą, veiksmais.

(97)

Atsižvelgdama į tai, kad išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad valstybės, kaip esami SAS akcininkai, 2012 m. gruodžio mėn. – 2014 m. kovo mėn. apsispręsdamos kartu su KAW ir bankais skolintojais dalyvauti naujojoje AKP, rėmėsi pagrįstomis ir realistiškomis pelningumo perspektyvomis. Taigi šiuo dalyvavimu įmonei SAS nesuteiktas SESV 107 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas pranašumas.

(98)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad Danijos ir Švedijos dalyvavimas naujojoje AKP nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(99)

Galiausiai, Komisija pažymi, kad Danija ir Švedija sutiko, jog šis sprendimas būtų priimtas ir paskelbtas anglų kalba.