23.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/97

(1)

Reglamento (EB) Nr. 443/2009 8 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad Komisija kasmet patvirtintų kiekvieno Sąjungos keleivinių automobilių gamintojo ir kiekvieno pagal to reglamento 7 straipsnio 7 dalį sudaryto bendro gamintojų fondo vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį ir savitąją teršalų išmetimo normą. Remdamasi tuo patvirtinimu, Komisija turi nustatyti, ar gamintojai ir bendri fondai laikėsi to reglamento 4 straipsnio reikalavimų. Jei akivaizdu, kad gamintojas arba bendras fondas nesilaikė savo savitosios teršalų išmetimo normos, pagal to reglamento 9 straipsnio 1 dalį reikalaujama, kad Komisija atskirais tokiems gamintojams arba bendro fondo valdytojams skirtais sprendimais nustatytų mokestį už viršytą taršos normą;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 443/2009 4 straipsnį normos gamintojams ir bendriems fondams privalomos nuo 2012 m. Tačiau Komisija turėtų apskaičiuoti orientacines 2010 ir 2011 kalendorinių metų normas ir pagal to reglamento 8 straipsnio 6 dalį pranešti gamintojams ar bendriems fondams, jei jų vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis viršijo jų orientacinę normą. Kadangi pagal tas 2010 ir 2011 m. normas gamintojai orientuosis, kokių pastangų reikės laikantis privalomos 2012 m. normos, tikslinga nustatyti 2010 ir 2011 m. gamintojų vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį pagal to reglamento 4 straipsnio antroje pastraipoje nustatytus reikalavimus ir atsižvelgti tik į 65 % mažiausiai CO2 išmetančių kiekvieno gamintojo automobilių;

(3)

duomenys, pagal kuriuos turi būti skaičiuojami vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis ir savitoji teršalų išmetimo norma, nustatyti Reglamento (EB) Nr. 443/2009 II priedo C dalyje ir yra grindžiami valstybėse narėse per praėjusius kalendorinius metus įregistruotų naujų automobilių duomenimis. Duomenys imami iš gamintojų išduotų atitikties liudijimų arba iš dokumentų, kuriuose pagal 2010 m. lapkričio 10 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1014/2010 dėl naujų keleivinių automobilių registracijos stebėsenos ir duomenų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 443/2009 (2) 3 straipsnio 1 dalį pateikiama lygiavertė informacija;

(4)

dauguma valstybių narių 2010 m. duomenis Komisijai perdavė laikydamosi Reglamento (EB) Nr. 443/2009 8 straipsnio 2 dalyje nustatyto 2011 m. vasario 28 d. termino. Tačiau visus duomenų rinkinius visos valstybės narės Komisijai galutinai pateikė iki balandžio vidurio, ir po to tie duomenys buvo preliminariai patikrinti;

(5)

jei per pradinį patikrinimą nustatyta, kad tam tikrų duomenų trūksta arba jie akivaizdžiai neteisingi, Komisija susisiekė su atitinkamomis valstybėmis narėmis ir, toms valstybėms narėms sutikus, duomenis atitinkamai ištaisė arba papildė. Jei susitarimo su valstybe nare pasiekti nepavyko, tos valstybės narės preliminarūs duomenys netaisyti;

(6)

2011 m. birželio 29 d. pagal Reglamento (EB) Nr. 443/2009 8 straipsnio 4 dalį Komisija paskelbė preliminarius duomenis ir 89-iems gamintojams pranešė preliminarius 2010 m. jų vidutinio savitojo išmetamo CO2 kiekio ir jų savitosios teršalų išmetimo normos skaičiavimo rezultatus. Gamintojų paprašyta patikrinti duomenis ir pagal to reglamento 8 straipsnio 5 dalies pirmąją pastraipą per tris mėnesius nuo pranešimo gavimo Komisijai pranešti visas pastebėtas klaidas;

(7)

rugpjūčio 12 d. Komisijos interneto svetainėje paskelbtos pranešimo apie automobilių išmetamo CO2 duomenų klaidas gairės. Gairėse pateikta pranešimo forma ir nurodyta, kokią informaciją turi pateikti gamintojai, kad Komisija galėtų į tas klaidas atsižvelgti;

(8)

per nustatytą trijų mėnesių terminą penkiolika gamintojų pateikė pranešimus apie klaidas. Vienas gamintojas visą pranešimą pateikė po nustatyto termino. Iš penkiolikos pranešimus pateikusių gamintojų septynių pranešimuose pateikta išsami informacija apie klaidas ir pagrįstos siūlomos pataisos. Likusieji aštuoni gamintojai pranešimuose pateikė santraukas, kurios tik iš dalies atitiko Komisijos rekomendacijas dėl pranešimų formos ir turinio. Be pateikusių pranešimus apie klaidas gamintojų, aštuoni gamintojai Komisijai pranešė, kad duomenų rinkiniuose yra klaidų, tačiau nepateikė jokios išsamesnės informacijos ar įrodymų dėl tų klaidų pobūdžio ar priežasčių;

(9)

73 gamintojų, kurie nepranešė apie klaidas duomenų rinkiniuose arba Komisijai tik pranešė, kad duomenų rinkiniuose yra klaidų, bet nepateikė būtinų įrodymų, preliminarūs duomenys ir apskaičiuotos preliminarios vidutinio savitojo išmetamo CO2 kiekio ir savitosios teršalų išmetimo normos vertės turėtų būti patvirtinti netaisyti;

(10)

tais atvejais, kai gamintojai pateikė reikalingą informaciją ir įrodymus, kad duomenų rinkiniuose yra klaidų, Komisija turėtų atsižvelgti į tuos pranešimus ir prireikus patikslinti apskaičiuotas preliminarias vidutinio savitojo išmetamo CO2 kiekio ir savitosios teršalų išmetimo normos vertes;

(11)

už Komisijai praneštą įregistruotų automobilių skaičių atsakingos tik valstybių narių registracijos institucijos. Kadangi gamintojų duomenys apie pardavimą per tam tikrą laikotarpį ir valstybėje narėje įregistruotų automobilių skaičius nebūtinai tiksliai sutampa, skaičiuojant vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį negalima atsižvelgti į įregistruotų automobilių skaičiaus klaidas. Todėl turėtų būti atsižvelgta tik į klaidas, susijusias su įregistruotų automobilių duomenų rinkinių turiniu. Tačiau tam tikrais atvejais gamintojai pranešė, kad įregistruoti automobiliai turėtų būti siejami su kitu gamintoju. Galutiniuose patvirtintuose duomenų rinkiniuose turėtų būti atsižvelgta į tokį susiejimą su kitu gamintoju;

(12)

iš visų pranešimų matyti, kad gamintojai nustatė, jog dalis duomenų rinkinių yra tikslūs, ir pasiūlė pakeisti duomenų rinkinių dalis, kurias galima patikrinti. Tačiau 4–15 % duomenų rinkinių yra susiję su nenustatytų automobilių, kurių išmetamo CO2 kiekio ar masės negali patikrinti gamintojas, registracija. Tai dažniausiai yra dėl to, kad trūksta informacijos, pagal kurią gamintojas galėtų atpažinti konkrečius automobilius, o tiksliau – atpažinimo kodo, kurį sudaro atitinkamų automobilių tipas, variantas ir versija. Nedaugeliu atvejų įregistruotus automobilius galima priskirti konkretiems gamintojams, tačiau trūko pagrindinių duomenų apie išmetamo CO2 kiekį ir masę;

(13)

Komisija patikrino gamintojų pasiūlytus pakeitimus ir patvirtinamuosius duomenis. Jei įrašai pataisyti įrašant trūkstamą vertę ar pakeičiant netikslią vertę tais atvejais, kai įregistruotų automobilių duomenis gali patikrinti gamintojas ir kai patikslintos vertės atitinka vertes, gautas iš pagrindinių duomenų šaltinių, tokių kaip duomenys iš tipo patvirtinimo dokumentų, tokios pataisos yra pagrįstos. Tačiau, jei gamintojas pranešė apie klaidas, bet nepasiūlė pataisų nepaisant to, kad tas klaidas būtų buvę galima patikrinti ir ištaisyti, ir pakankamai neįrodė, kad tokių pataisų nebuvo galima padaryti per patikrinimui skirtą trijų mėnesių laikotarpį, į tokias klaidas neturėtų būti atsižvelgta skaičiuojant galutines vertes;

(14)

tuo atveju, kai įregistruotus automobilius galima priskirti konkretiems gamintojams, bet pastarieji negali duomenų patvirtinti, vidutinio išmetamo CO2 kiekio ir savitosios teršalų išmetimo normos vertėms apskaičiuoti turėtų būti vis tiek naudojamos tuose registracijos dokumentuose nurodytos išmetamo CO2 kiekio ir masės vertės. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad gamintojai negali patikrinti šių verčių, ir užtikrinti, kad įtrauktos vertės nepadarytų neigiamo poveikio galutinėms tiems gamintojams nustatytoms vertėms. Atsižvelgiant į pranešime apie klaidas nurodytas ir pagrįstas konkretaus gamintojo aplinkybes turėtų būti atitinkamai taikoma tokio skaičiavimo vertinimo paklaida. Tiksliau, turėtų būti apskaičiuotos vidutinio savitojo išmetamo CO2 kiekio ir vidutinės masės vertinimo paklaidos, nes nuo šių dviejų parametrų priklauso, kiek trūksta, kad kiekvienas gamintojas užtikrintų atitiktį savo teršalų išmetimo normai;

(15)

vertinimo paklaida turėtų būti nustatoma kaip skirtumas tarp savitosios teršalų išmetimo normos verčių, kurių viena apskaičiuota įtraukiant įregistruotus automobilius, kurių duomenų negali patikrinti gamintojai, o kita – neįtraukiant tokių automobilių. Nepaisant to, ar skirtumas yra teigiamas, ar neigiamas, vertinimo paklaida visada turėtų mažinti gamintojo atotrūkį nuo normos;

(16)

tais atvejais, kai įregistruotų automobilių išmetamo CO2 kiekio vertė, masė ar atpažinimo kodas nenurodyti, į tokius automobilius neturėtų būti atsižvelgiama skaičiuojant galutinę vidutinę išmetamo CO2 kiekio vertę;

(17)

kadangi 2010 m. duomenų patikrinimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 443/2009 vykdomas pirmą kartą, tikslinga išimties tvarka atsižvelgti ir į tuos pranešimus, kuriuose pateikta ne visa informacija, kurios Komisija reikalauja, kad į klaidas būtų galima visiškai atsižvelgti. Tačiau tuose pranešimuose nurodytuose galutiniuose skaičiavimuose taikytina vertinimo paklaida turėtų būti apskaičiuota remiantis pačios Komisijos įvertintu užregistruotų automobilių, kurių negali patikrinti tie gamintojai, skaičiumi. Patvirtinant 2010 m. duomenis taip pat tikslinga išimties tvarka atsižvelgti į pranešimus apie klaidas, pateiktus netrukus po nustatyto termino;

(18)

atitinkamai turėtų būti patvirtintos vidutinė 2010 m. įregistruotų keleivinių automobilių savitoji išmetamo CO2 kiekio vertė, savitosios teršalų išmetimo normos ir tų dviejų verčių skirtumas,

a)

savitoji teršalų išmetimo norma;

b)

vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis, prireikus taikant atitinkamą vertinimo paklaidą;

c)

a ir b punktuose nurodytų verčių skirtumas;

d)

visų naujų keleivinių automobilių vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis;

e)

vidutinė visų Sąjungoje registruojamų naujų keleivinių automobilių masė.