Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32007D0134

    2007/134/EB: 2007 m. vasario 2 d. Komisijos sprendimas, kuriuo įsteigiama Europos mokslinių tyrimų taryba (Tekstas svarbus EEE )

    OL L 57, 2007 2 24, p. 14–19 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
    OL L 219M, 2007 8 24, p. 286–291 (MT)

    Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)

    Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 31/12/2013; panaikino 32013D1220(01)

    ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2007/134(1)/oj

    24.2.2007   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 57/14


    KOMISIJOS SPRENDIMAS

    2007 m. vasario 2 d.

    kuriuo įsteigiama Europos mokslinių tyrimų taryba

    (Tekstas svarbus EEE)

    (2007/134/EB)

    EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

    atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

    atsižvelgdama į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (1), ypač į jo 2 ir 3 straipsnius,

    atsižvelgdama į 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimą Nr. 2006/972/EB dėl specialios programos „Idėjos“, kuria įgyvendinama septintoji bendroji Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programa (2007–2013 m.) (2), ypač į jo 4 straipsnio 2 ir 3 dalis,

    kadangi:

    (1)

    7-ojoje bendrojoje programoje yra nustatyta, kad specialiosios programos „Idėjos“ tikslas – paremti tyrinėtojų iniciatyvą, skirtą netirtų sričių moksliniams tyrimams, kurie yra susiję su visomis mokslo, inžinerijos ir akademinėmis sritimis ir kurių tyrimo objektus pasirenka tyrinėtojai.

    (2)

    Sprendime 2006/972/EB yra nustatyta, kad Komisija turėtų įsteigti Europos mokslinių tyrimų tarybą (toliau – EMTT), kuri turėtų įgyvendinti specialiąją programą „Idėjos“.

    (3)

    Pagal Sprendimo 2006/972/EB 4 straipsnio 3 dalį EMTT turėtų būti sudaryta iš nepriklausomos Mokslo tarybos (toliau – Mokslo taryba), kuriai turėtų pagelbėti paskirtoji įgyvendinimo struktūra.

    (4)

    Europos mokslo tarybą turėtų sudaryti Komisijos paskirti mokslo darbuotojai, inžinieriai ir mokslininkai, veikiantys kaip individualūs, nepriklausomi nuo pašalinės įtakos asmenys, kurių reputacija nekelia jokios abejonės. Mokslo taryba veiklą turėtų vykdyti remdamasi Sprendimo 2006/972/EB 5 straipsnyje nustatytais įgaliojimais ir siekdama vien tik specialiosios programos „Idėjos“ mokslo, technologijos ir akademinių tikslų.

    (5)

    Mokslo taryba savarankiškai turėtų išsirinkti generalinį sekretorių, kuris pareigas vykdo atsižvelgdamas į įgaliojimus. Generalinis sekretorius, be kita ko, turi padėti Mokslo tarybai užtikrinti veiksmingą jos bendradarbiavimą su paskirtąja įgyvendinimo struktūra ir Komisija kontroliuojant veiksmingą Mokslo tarybos nustatytos strategijos ir tarybos suformuluotų pozicijų, kurias įgyvendina paskirtoji įgyvendinimo struktūra, įdiegimą.

    (6)

    Mokslo taryba veiklą turėtų vykdyti laikydamasi mokslinės kompetencijos, savarankiškumo, veiksmingumo ir skaidrumo principų. Komisija turėtų imtis užtikrinti Mokslo tarybos savarankiškumą ir principingumą bei pasirūpinti, kad Mokslo taryba galėtų tinkamai vykdyti veiklą.

    (7)

    Reikėtų nustatyti informacijos pateikimo taisykles – privalomas Mokslo tarybos nariams ir neprieštaraujančias prie Sprendime 2001/844/EB, EAPB, Euratomas (3) nustatytų Komisijos darbo tvarko taisyklių pridėtoms saugumo taisyklėms.

    (8)

    Mokslo tarybos narių asmeniniai duomenys turėtų būti tvarkomi laikantis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo nuostatų (4).

    (9)

    Buvo įsteigtas nepriklausomas aukšto rango ekspertų komitetas, turėjęs parinkti Mokslo tarybos narius steigėjus. Minėtas komitetas, po išsamių konsultacijų su moksline ir akademine visuomene, parengė, pirma, rekomendacijas, kuriose nustatė pasirenkant Mokslo tarybos narius taikytinus veiksnius ir kriterijus, antra, pasiūlė tos tarybos narius steigėjus.

    (10)

    Turėtų būti sukurta paskirtoji įgyvendinimo struktūra, t. y. vykdomoji įstaiga, atskiruoju teisės normų aktu steigtina pagal 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus (5).

    (11)

    Kol minėta vykdomoji įstaiga bus įsteigta ir pradės vykdyti veiklą, jai priskirtus įgyvendinimo uždavinius turėtų įgyvendinti paskirtoji Komisijos tarnyba.

    (12)

    Į poveikį biudžetui, kuris bus padarytas priėmus šį sprendimą, bus atsižvelgta skiriant lėšų šiam sprendimui (lėšų bus skiriama įgyvendinant specialią programą „Idėjos“) ir Komisijos finansinėje teisės akto pažymoje, skirtoje išorinei įstaigai,

    NUSPRENDĖ:

    1   SKYRIUS

    EUROPOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ TARYBA

    1 straipsnis

    Steigimas

    Šiuo sprendimu įsteigiama Europos mokslinių tyrimų taryba specialiajai programai „Idėjos“ įgyvendinti (ši taryba veiklą vykdys nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos iki 2013 m. gruodžio 31 d). Europos mokslinių tyrimų tarybą sudaro Mokslo taryba ir paskirtoji įgyvendinimo struktūra, kaip nustatoma toliau.

    2   SKYRIUS

    MOKSLO TARYBA

    2 straipsnis

    Steigimas

    Šiuo sprendimu įsteigiama Mokslo taryba.

    3 straipsnis

    Uždaviniai

    1.   Mokslo taryba turi įgyvendinti Sprendimo 2006/972/EB 5 straipsnio 3 dalyje nustatytus uždavinius.

    2.   Mokslo taryba, inter alia, parengia bendrąją mokslo strategiją, jai suteikiami visi įgaliojimai pagal Sprendimo 2006/972/EB 6 straipsnio 6 dalį nusprendžiant, kokiems moksliniams tyrimams skirti lėšų, ir ji turi užtikrinti veiklos kokybę tą veiklą vertinant mokslo atžvilgiu. Mokslo tarybos uždaviniai – pirmiausia parengti metinę darbo programą, nustatyti mokslinio, akademinio arba profesinio darbo įvertinimo, kurį atlieka kolegos, procedūrą bei stebėti specialiąją programą „Idėjos“ ir, neapribojant Komisijos atsakomybės, kontroliuoti jos įgyvendinimo kokybę.

    4 straipsnis

    Nariai

    1.   Mokslo tarybą sudaro ne daugiau nei 22 nariai.

    2.   Mokslo taryba, užtikrinant, kad būtų atstovaujama įvairioms mokslo tiriamosioms sritims, sudaroma iš autoritetingiausių ir reikiamos kompetencijos Europos mokslo bendruomenės atstovų, veikiančių kaip privatūs asmenys, kurie nepaiso politinių ar kitokių interesų.

    3.   Mokslo tarybos nariai steigėjai, kurie buvo pasirinkti atsižvelgiant į I priede nustatytus kriterijus ir veiksnius bei kurie išvardyti II priede, šiuo sprendimu paskiriami Mokslo tarybos nariais steigėjais.

    4.   Būsimuosius narius paskiria Komisija, atsižvelgdama į I priede nustatytus kriterijus ir veiksnius, laikydamasi nepriklausomos, skaidrios tų narių parinkimo tvarkos, pasitarusi su Mokslo taryba, įskaitant konsultacijas su mokslo bendruomene ir pateikusi ataskaitą Parlamentui bei Tarybai. Pranešimas apie būsimųjų narių skyrimą skelbiamas pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001.

    5.   Nariai veiklą vykdo nepaisydami jokios pašalinės įtakos. Nariai tinkamu laiku praneša Komisijai apie visus interesų konfliktus, kurie galėtų turėti įtakos jų objektyvumui.

    6.   Nariai skiriami ketverių metų laikotarpiui, kurį, taikant Mokslo tarybos veiklos nepertraukiamumą turinčią užtikrinti rotacijos sistemą, leidžiama kartą pratęsti. Tačiau narį galima paskirti trumpesniam nei ilgiausios trukmės laikotarpiui, siekiant taikyti dalies Mokslo tarybos narių rotaciją. Nariai eina pareigas tol, kol jie yra pakeičiami arba kol nesibaigia narių kadencija.

    7.   Komisija, jeigu narys atsistatydina arba jeigu baigiasi jo kadencija, kurios pratęsti neleidžiama, paskiria kitą narį.

    8.   Komisija, jeigu susiklosto išskirtinės aplinkybės, siekdama užtikrinti Mokslo tarybos veiksnumą ir (arba) jos veiklos nepertraukiamumą, savo nuožiūra tarybos nario kadenciją gali paskelbti pasibaigusia.

    9.   Mokslo tarybos nariams už jų veiklą nėra atlyginama.

    5 straipsnis

    Principai ir metodai

    1.   Mokslo taryba veiklą vykdo savarankiškai ir nepriklausomai.

    2.   Jeigu reikia, Mokslo taryba konsultuojasi su mokslo, inžinerijos ir akademine bendruomene.

    3.   Mokslo tarybos veikla turi būti skirta tik specialiosios programos „Idėjos“ mokslo, technologijos ir akademiniams tikslams pasiekti. Mokslo taryba veiklą vykdo nepažeisdama etikos ir sąžiningumo principų bei kiek įmanoma skaidriau.

    4.   Mokslo taryba atsiskaito Komisijai, nuolatos bendradarbiauja su Komisija ir paskirtąja įgyvendinimo struktūra ir imasi visų reikiamų priemonių minėtam bendradarbiavimui užtikrinti.

    5.   Informacijos, kuri buvo gauta vykdant veiklą, neleidžiama skelbti, jeigu Komisija arba Mokslo tarybos pirmininkas laiko, kad informacija yra slapta.

    6.   Komisija Mokslo tarybai teikia jos veiklai reikalingą informaciją ir pagalbą siekiant, kad Mokslo taryba veiklą galėtų vykdyti savarankiškai ir nepriklausomai.

    7.   Mokslo taryba reguliariai rengia ataskaitas Komisijai ir informaciją bei pagalbą, kurios Komisijai yra reikalingos vykdant įpareigojimą teikti privalomas ataskaitas (t. y. metinę ataskaitą, metinę veiklos ataskaitą).

    6 straipsnis

    Veikla

    1.   Mokslo taryba iš narių išsirenka pirmininką ir du pirmininko pavaduotojus, kurie laikydamiesi tarybos darbo tvarkos taisyklių atstovauja Mokslo tarybai ir kurie vadovauja tarybai bei padeda organizuoti jos veiklą, įskaitant darbotvarkės ir posėdžių dokumentų rengimą.

    2.   Pirmininką ir pirmininko pavaduotojus atitinkamai galima vadinti Europos mokslinių tyrimų tarybos pirmininku ir pirmininko pavaduotoju.

    3.   Mokslo taryba nusistato darbo tvarkos taisykles, į kurias įtraukiamos išsamios šio straipsnio 1 dalyje nurodytų rinkimų nuostatos bei galimam interesų konfliktui skirtas elgesio kodeksas.

    4.   Mokslo taryba į plenarinius posėdžius renkasi taip dažnai, kiek reikia atsižvelgiant į jos veiklą.

    5.   Mokslo tarybos pirmininkas gali nuspręsti rengti uždarus posėdžius.

    7 straipsnis

    EMTT generalinis sekretorius

    1.   Mokslo taryba savarankiškai išsirenka generalinį sekretorių, kuris pareigas vykdo atsižvelgdamas į įgaliojimus. Generalinis sekretorius, be kita ko, Mokslo tarybai padeda užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą su Komisija ir paskirtąja įgyvendinimo struktūra.

    2.   Generalinio sekretoriaus pareigas nustato Mokslo taryba. Generalinio sekretoriaus pareigos, be kita ko – kontroliuoti Mokslo tarybos nustatytos strategijos ir tarybos suformuluotų pozicijų, kurias įgyvendina paskirtoji įgyvendinimo struktūra, įdiegimą.

    3.   Parama generalinio sekretoriaus veiklos pradžiai ir tolesnei veiklai užtikrinama iš specialios programos „Idėjos“.

    4.   Generalinio sekretoriaus kadencija, kurią leidžiama kartą pratęsti, negali būti ilgesnė nei 30 mėnesių.

    8 straipsnis

    Posėdžių išlaidų apmokėjimas

    1.   Komisija, laikydamasi Komisijos taisyklių dėl atlyginimo nepriklausomiems ekspertams, apmoka narių, kurie dalyvauja Mokslo tarybos veikloje, kelionės ir, jeigu reikia, pragyvenimo išlaidas. Komisija, jeigu iš anksto buvo suteiktas patvirtinimas, taip pat gali apmokėti su kitais posėdžiais, kuriuos reikėjo surengti vykdant Mokslo tarybos veiklą, susijusių kelionių ir pragyvenimo išlaidas; ši nuostata taikoma posėdžiams, kuriuose dalyvauja Mokslo tarybos nariai, nepriklausomi ekspertai ir suinteresuotosios šalys.

    2.   Posėdžių išlaidos apmokamos atsižvelgiant į Mokslo tarybos pateiktą metinį prašymą ir neribojant Komisijos atsakomybės.

    3   SKYRIUS

    9 straipsnis

    Paskirtoji įgyvendinimo struktūra

    Paskirtoji įgyvendinimo struktūra – tai išorinė įstaiga; kol minėta išorinė įstaiga bus įsteigta ir pradės vykdyti veiklą, jai priskirtus įgyvendinimo uždavinius turėtų įgyvendinti paskirtoji Komisijos tarnyba.

    4   SKYRIUS

    BENDROSIOS NUOSTATOS

    10 straipsnis

    Įsigaliojimas

    Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

    Priimta Briuselyje, 2007 m. vasario 2 d.

    Komisijos vardu

    Janez POTOČNIK

    Komisijos narys


    (1)  OL L 412, 2006 12 30, p. 1.

    (2)  OL L 400, 2006 12 30, p. 244.

    (3)  OL L 317, 2001 12 3, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/548/EB, Euratomas (OL L 215, 2006 8 5, p. 38).

    (4)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

    (5)  OL L 11, 2003 1 16, p. 1.


    I PRIEDAS

    Mokslo tarybos narių parinkimo veiksniai ir kriterijai

    Mokslo tarybos sudėtis turi būti tokia, kad taryba sugebėtų autoritetingai, nepriklausomai, išmintingai, remdamasi patirtimi, pasitelkdama vaizduotę ir turėdama viziją vadovauti mokslo raidai. Mokslo tarybos patikimumas turi būti grindžiamas ją sudarančių vyrų ir moterų savybių deriniu ir tarybos nariai turėtų kuo išsamiau atstovauti visos Europos mokslo bendruomenei, atliekančiai mokslo tiriamuosius darbus. Kiekvienas Mokslo tarybos narys turi būti nepriekaištingos reputacijos, jeigu būtų vertinamas kaip mokslo tiriamųjų darbų vadovas, ir neturi kilti jokių abejonių dėl Mokslo tarybos nario nepriklausomumo ir įsipareigojimo vykdyti mokslo tiriamuosius darbus. Apskritai Mokslo tarybos nariai dabar ar paskutiniu metu turi būti buvę tiriamųjų mokslo darbų dalyviais bei laikomi sugebančiais Europos arba pasauliniu lygiu turėti įtakos mokslo raidai. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į jaunesnius, kitos kartos vadovus.

    Mokslinių tyrimų, kuriuose dalyvauja nariai, disciplinos turi būti kuo įvairesnės, įskaitant tiksliuosius mokslus, inžineriją ir socialinius bei humanitarinius mokslus. Tačiau nariai neturėtų būti laikomi atstovaujančiais disciplinai ar kokiam nors vienam tyrimų metodui ir nariai neturėtų manyti esantys tokie atstovai. Nariai privalėtų vadovautis platesne vizija, kuri būtų grįsta visų tarybos narių suvokimu apie mokslinių tyrimų plėtros, įskaitant tarpdisciplininius ir daugiadisciplininius mokslinius tyrimus, ir poreikio mokslinius tyrimus organizuoti Europos lygiu svarbą.

    Kiekvienas Mokslo tarybos narys, be jokios abejonės būdamas autoritetingas mokslininkas ir mokslinis tyrinėtojas, turėtų praturtinti bendrą tarybos patirtį, kuri buvo įgyta ne tik Europoje, bet ir kitose pasaulio dalyse, kuriose atliekami intensyvūs moksliniai tyrimai. Minėta bendra patirtis galėtų apimti fundamentinių mokslinių tyrimų rėmimo ir skatinimo, mokslinių tyrimų ir žinių perdavimo universitetams, akademijoms ir pramonei organizavimo ir tvarkymo patirtį, nacionalinės ir tarptautinės mokslinių tyrimų veiklos organizavimo, atitinkamų finansavimo programų ir platesnės aplinkos, į kurią atsižvelgdama Europos mokslinių tyrimų taryba vykdo veiklą, išmanymą.

    Mokslo tarybos nariai turėtų atstovauti įvairioms mokslinių tyrimų bendruomenės dalims ir skirtingo lygio mokslinėms institucijoms, kurios vykdo mokslinius tyrimus; pvz., tarybos nariais turėtų tapti patyrę universitetų, mokslinių tyrimų institutų, akademijų, lėšas skiriančiųjų įstaigų pareigūnai bei mokslinius tyrimus atliekantieji verslo ir pramonės įmonėse. Į Mokslo tarybą turėtų būti renkami patirties daugiau nei vienoje šalyje įgiję nariai ir keletas tarybos narių turėtų būti pakviesti iš ne Europos mokslinių tyrimų bendruomenės.


    II PRIEDAS

    Mokslinės tarybos narių steigėjų sąrašas (pasirinkti 22 nariai)

     

    Dr. Claudio BORDIGNON, San Rafaelės mokslinis institutas, Milanas

     

    Prof. Manuel CASTELLS, Atvirasis Katalonijos universitetas

     

    Prof. Paul J. CRUTZEN, Mainco Makso Planko chemijos institutas

     

    Prof. Mathias DEWATRIPONT, Laisvasis Briuselio universitetas

     

    Dr. Daniel ESTEVE, CEA Saclay

     

    Prof. Pavel EXNER, Prahos Doplerio institutas

     

    Prof. Hans-Joachim FREUND, Fritz-Haber-Institute, Berlynas

     

    Prof. Wendy HALL, Soutamptono universitetas

     

    Prof. Carl-Henrik HELDIN, Ludvigo Vėžio mokslinių tyrimų institutas

     

    Prof. Fotis C. KAFATOS, Londono karališkasis koledžas

     

    Prof. Michal KLEIBER, Lenkijos Mokslų akademija

     

    Prof. Michal KROO, Vengrijos Mokslų akademija

     

    Prof. Maria Teresa V. T. LAGO, Porto universitetas

     

    Dr. Oscar MARIN PARRA, Instituto de Neurociencias de Alicante

     

    Prof. Lord MAY, Oksfordo universitetas

     

    Prof. Helga NOWOTNY, Wissenschaftszentrum, Viena

     

    Prof. Christiane NÜSSLEIN-VOLHARD, Tiubingeno Makso Planko vystimosi biologijos institutas

     

    Prof. Leena PELTONEN-PALOTIE, Helsinkio universitetas, Nacionalinis visuomenės sveikatos institutas

     

    Prof. Alain PEYRAUBE, Paryžiaus Nacionalinis mokslinių tyrimų centras CNRS

     

    Dr. Jens R. ROSTRUP-NIELSEN, Haldor Topsoe A/S

     

    Prof. Salvatore SETTIS, Scuola Normale Superiore, Pisa

     

    Prof. Rolf M. ZINKERNAGEL, Ciuricho universitetas


    Top