15.3.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 68/49

(1)

Pagrindinis tarpvalstybinio organizuoto nusikalstamumo motyvas yra finansinė nauda. Todėl bet koks tokio nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo bandymas, kad būtų veiksmingas, turėtų būti sutelktas į nusikalstamu būdu įgytų lėšų suradimą, įšaldymą, areštavimą ir konfiskavimą. Tačiau tai apsunkina, inter alia, skirtingi valstybių narių teisės aktai šioje srityje.

(2)

1998 m. gruodžio mėnesio Vienos Europos Vadovų Tarybose išvadose Europos Vadovų Taryba ragino sustiprinti pastangas kovojant su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, vadovaujantis veiksmų planu dėl to, kaip geriau įgyvendinti Amsterdamo sutarties nuostatas dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės (2).

(3)

Pagal Vienos veiksmų plano 50 dalies b punktą per penkerius metus po Amsterdamo sutarties įsigaliojimo nusikalstamu būdu įgytų lėšų areštą ir konfiskavimą reglamentuojančios nuostatos prireikus turi būti patobulintos ir suderintos, atsižvelgiant į bona fide trečiųjų šalių teises.

(4)

Tamperės Europos Vadovų Tarybos išvadų 51 dalyje pabrėžiama, kad pinigų plovimas yra organizuoto nusikalstamumo pagrindas ir turėtų būti pašalintas kur tik jis atsiranda, ir Europos Vadovų Taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad būtų imamasi konkrečių priemonių nusikalstamu būdu įgytoms lėšoms surasti, užšaldyti, areštuoti ir konfiskuoti. 55 dalyje Europos Vadovų Taryba taip pat ragina tarpusavyje derinti baudžiamosios teisės materialines ir procesines normas dėl pinigų plovimo (pvz., dėl lėšų suradimo, įšaldymo ir konfiskavimo).

(5)

Pagal 19 rekomendaciją, pateiktą 2000 m. veiksmų plane „Organizuoto nusikalstamumo prevencija ir kontrolė: Europos Sąjungos strategija naujojo tūkstantmečio pradžiai“ (3), kurį Taryba patvirtino 2000 m. kovo 27 d., turėtų būti išnagrinėtas galimas poreikis priemonės, kuri, atsižvelgiant į geriausią valstybių narių praktiką ir tinkamą pagarbą pagrindiniams teisiniams principams, įdiegia įrodinėjimo naštos dėl asmens, nuteisto už su organizuotu nusikalstamumu susijusį nusikaltimą, turimo turto šaltinio sumažinimo galimybę atitinkamai pagal baudžiamąją teisę, civilinę arba mokesčių teisę.

(6)

Pagal 2000 m. gruodžio 12 d. JT konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą 12 straipsnį valstybės, šios Konvencijos Šalys, gali apsvarstyti galimybę nustatyti reikalavimą, kad nusikaltimą padaręs asmuo įrodytų teisėtą tariamai nusikalstamu būdu įgytų pajamų ar kito konfiskuotino turto kilmę tiek, kiek toks reikalavimas atitinka jų vidaus teisės principus ir teisminio nagrinėjimo pobūdį.

(7)

Visos valstybės narės ratifikavo 1990 m. lapkričio 8 d. Europos Tarybos konvenciją dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo. Kai kurios valstybės narės, atsižvelgdamos į Konvencijos 2 straipsnį dėl konfiskacijos, pateikė deklaracijas, pagal kurias jos turi pareigą konfiskuoti tik iš tam tikrų nusikaltimų įgytas lėšas.

(8)

Tarybos pamatiniame sprendime 2001/500/TVR (4) išdėstytos nuostatos dėl pinigų plovimo, nusikaltimo priemonių ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų nustatymo, paieškos, įšaldymo, areštavimo ir konfiskavimo. Pagal tą pamatinį sprendimą, valstybės narės taip pat turi pareigą nedaryti ar nesilaikyti išlygų dėl Europos Tarybos Konvencijos 2 straipsnio dėl konfiskavimo, jei už nusikaltimą baudžiama laisvės atėmimo bausme arba įkalinimu, kurio ilgiausias terminas – daugiau nei vieneri metai.

(9)

Galiojančiais dokumentais šioje srityje nepasiektas pakankamai veiksmingas tarpvalstybinis bendradarbiavimas, susijęs su konfiskavimu, nes vis dar tebėra tam tikras skaičius valstybių narių, kurios negali konfiskuoti lėšų, gautų iš nusikaltimų, už kuriuos baudžiama laisvės atėmimu daugiau kaip vieneriems metams.

(10)

Šio pamatinio sprendimo tikslas yra užtikrinti, kad visos valstybės narės turėtų veiksmingas taisykles, reglamentuojančias nusikalstamu būdu įgytų pajamų konfiskavimą, inter alia, susijusias su įrodinėjimo našta dėl asmens, nuteisto už su organizuotu nusikalstamumu susijusį nusikaltimą, turimo turto šaltinio. Šis pamatinis sprendimas susijęs su tuo pat metu pateiktu pamatinio sprendimo dėl sprendimų, susijusių su nusikalstamu būdu įgytų lėšų konfiskavimu ir turto padalijimu, abipusio pripažinimo Europos Sąjungoje Danijos projektu.

(11)

Šis pamatinis sprendimas nekliudo valstybei narei taikyti savo konstitucines taisykles, susijusias su teisingu procesu, visų pirma nekaltumo prezumpcija, nuosavybės teisėmis, asociacijos laisve, spaudos laisve ir žodžio laisve kitose žiniasklaidos priemonėse,

—

„pajamos“ – bet kokia ekonominė nauda, gauta iš nusikaltimų. Jos gali būti bet kokios turto formos, kaip apibrėžta kitoje įtraukoje,

—

„turtas“ apima bet kaip apibrėžtą turtą, ir materialų arba nematerialų, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir teisinius dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę arba interesą į tokį turtą,

—

„nusikaltimo priemonės“ – bet koks turtas, visas arba iš dalies kuriuo nors būdu naudojamas arba planuojamas panaudoti nusikaltimo arba nusikaltimų padarymui,

—

„konfiskacija“ – tai byloje dėl nusikaltimo arba nusikaltimų teismo numatyta turto galutinio atėmimo bausmė arba priemonė,

—

„juridinis asmuo“ – bet kuris tokį statusą pagal taikytinus nacionalinius įstatymus turintis subjektas, išskyrus valstybės arba kitas viešąsias valdžios funkcijas vykdančias įstaigas, taip pat viešąsias tarptautines organizacijas.

a)

padarytą nusikalstamo susivienijimo, kaip nurodyta 1998 m. gruodžio 21 d. Bendruosiuose veiksmuose 98/733/TVR, prilyginančiuose dalyvavimą nusikalstamame susivienijime Europos Sąjungos valstybėse narėse baudžiamajam nusikaltimui (5), kai nusikaltimui yra taikomi:

b)

kuriam taikomas 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (11),

jeigu tas nusikaltimas pagal pirmiau minėtus pamatinius sprendimus

ir nusikaltimas yra tokio pobūdžio, kad gali suteikti finansinę naudą.

a)

jeigu nacionalinis teismas, remdamasis konkrečiais faktais, yra visiškai įsitikinęs, jog svarstomas turtas buvo įgytas iš nuteisto asmens nusikalstamos veiklos laikotarpiu prieš nuteisimą už 1 dalyje minimą nusikaltimą, ką teismas laiko pagrįsta konkrečios bylos aplinkybėmis; arba,

b)

jeigu nacionalinis teismas, remdamasis konkrečiais faktais, yra visiškai įsitikinęs, jog svarstomas turtas buvo įgytas iš nuteisto asmens panašios nusikalstamos veiklos laikotarpiu prieš nuteisimą už 1 dalyje minimą nusikaltimą, ką teismas laiko pagrįsta konkrečios bylos aplinkybėmis; arba,

c)

jeigu nustatyta, kad turto vertė yra neproporcinga nuteistojo asmens teisėtoms pajamoms ir nacionalinis teismas, remdamasis konkrečiais faktais yra visiškai įsitikinęs, kad svarstomas turtas buvo įgytas iš šio nuteistojo asmens nusikalstamos veiklos.