15.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/36

Pranešėjas

Ulrich SAMM

Bendrapranešėjė

Indrė VAREIKYTĖ

1.1.

Skaitmeninimas iš esmės pakeis mūsų profesinį gyvenimą. Turime dabar imtis priemonių užtikrinti reikiamus įgūdžius ateityje, kad Europa išliktų kompetentinga ir galėtų steigti naujas įmones ir kurti naujas darbo vietas, kad žmonės visą profesinį gyvenimą galėtų išlikti darbo rinkoje ir būtų užtikrinta gerovė visiems. Skaitmeninimo ir automatizavimo sparta taip pat kelia socialinių grėsmių; šį klausimą turime spręsti koordinuodami visų, tiek sprendimus priimančių asmenų, tiek socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų pastangas.

1.2.

Dėl veikiančių itin aukšto pralaidumo (gigabitinių) plačiajuosčio ryšio tinklų, ateityje atsiras vis daugiau netipinių darbo formų, pavyzdžiui, darbo ne visą darbo dieną (kelete vietų), darbo su daugeliu užsakovų, ir vadinamosios visuomenės patalkos, kai susibūrę į aukštos kvalifikacijos ir profesionalių specialistų tinklą darbuotojai siūlo savo įgūdžius interneto platformose. EESRK pabrėžia, kad, atsižvelgiant į šį netipinio darbo formų augimą, reikėtų teikti svarbų prioritetą socialinės apsaugos užtikrinimui ir skurdo (taip pat pagyvenusių žmonių skurdo) prevencijai.

1.3.

EESRK palankiai vertina tam tikras nacionalines profesinių sąjungų ir pilietinės visuomenės iniciatyvas, nustatančias gaires visuomenės patalkos pagrindu dirbantiems asmenims ir pavieniais atvejais jau padėjusias parengti visuomenės patalkos platformų elgesio kodeksą. EESRK pageidautų, kad Komisija į jį atsižvelgtų ir jį taikytų Europos mastu. Didėjančios vartotojų ir įmonių informacijos asimetrijos problemą reikės spręsti taikant tokius metodus kaip, pavyzdžiui, laisvųjų profesijų etikos kodeksai.

1.4.

Darbo pobūdis keičiasi ir tradicinėse įmonėse. Visų pirma daug žinių reikalaujantis darbas gali būti atliekamas vis mažiau varžomomis sąlygomis, o tai, viena vertus, atitinka daugelio darbuotojų išreikštą lankstumo siekį, tačiau, kita vertus, dėl to gali padidėti intensyvumas ir našta. Populiarėjančiai daugiavietei darbo aplinkai reikalingi nauji socialiniai gebėjimai.

1.5.

Darbo ateičiai didelės įtakos turės automatizavimas ir robotai. Jie gali pakeisti žmones, dirbančius monotonišką, sunkų ar pavojingą darbą, o nauja vadinamųjų pažangiųjų paramos robotų karta gali tapti fiziniais darbuotojų partneriais ir gali būti itin naudingi fizinę negalią turintiems žmonėms. Nors šiuolaikiniai robotai dažniausiai pakeičia darbininkus, tarnautojams taip pat bus daromas poveikis, kai bus naudojamasi dirbtiniu intelektu. Automatizavimas ir robotai gali stabilizuoti ekonomiką senstant visuomenei.

1.6.

Darbo vietose pradėjus naudoti daugiau robotų, bus daromas poveikis dideliam skaičiui darbo vietų. Galime tikėtis, kad, kaip ir anksčiau, dėl visuomenės turtėjimo augs ekonomika ir bus kuriamos naujos darbo vietos konkrečiose srityse, pavyzdžiui, kultūros, meno, turizmo, socialinio darbo, švietimo, komunikacijos, pramogų ar sveikatos priežiūros. Tačiau šios permainos gali vykti sparčiau nei praeityje, todėl gali atsirasti nukrypimų, dėl kurių reikės pradėti socialinį dialogą ankstyvajame etape.

1.7.

Visiems reikės mokytis visą gyvenimą, visų pirma ugdyti skaitmeninius įgūdžius, nes bus reikalaujama vis didesnio asmenų, įmonių ir visų švietimo ir mokymo sistemų lankstumo. Daug daugiau laiko reikės skirti ne tik formaliajam švietimui, bet ir profesiniam mokymui ir savaiminiam mokymuisi, kurį reikėtų kaip įmanoma remti visos ES suderinta sertifikatų ir standartų sistema. Šiuo požiūriu EESRK jau yra siūlęs apsvarstyti galimybę parengti Europos lygmens priemones dėl mokymosi atostogų.

1.8.

Pagrindinis ugdymas turėtų suteikti daugiau interaktyvaus skaitmeninio mokymosi galimybių. Tačiau skaitmeniniai įgūdžiai gali būti susiję ne tik su programavimu, bet ir su suvokimo, kas vyksta spustelėjus pelės klavišą, gerinimu: sistemos, jungčių supratimu, socialiniu poveikiu bei privatumo ir saugumo klausimais.

1.9.

Būsimi įgūdžiai turėtų atitikti visuomenės ir darbo rinkos poreikius. Tai galima pasiekti tik socialiniams partneriams glaudžiai bendradarbiaujant su viešosiomis ir privačiomis švietimo sistemomis. Nepastovesnės rinkos kels sunkumų, nes įmonės ir darbuotojai turės prisitaikyti labai greitai. Tai – iššūkis visų pirma profesinio mokymo sistemoms.

1.10.

Viešosios ir privačios organizacijos (mokyklos, universitetai, prekybos rūmai, profesinės sąjungos, mokymo centrai) turi rengti profesinius mokymus naujų technologijų srityje, visų pirma skirtus tiems, kurie negeba organizuoti mokymų patys, pavyzdžiui, MVĮ, laisvųjų profesijų atstovai ir savarankiškai dirbantys asmenys.

1.11.

Geriausias atsakas ilgalaikėms permainoms, kurios gali paskatinti naujų ir nenumatytų problemų, kai šiandien turimi įgūdžiai gali greitai pasenti, yra bendrasis lavinimas. Kuo geresnis bendrasis lavinimas, tuo geriau pasirengiama nežinomybei. Platus bendrasis lavinimas taip pat yra geriausias pagrindas išmokti atskirti patikimą informaciją internete ir nebesikliauti netikromis naujienomis.

1.12.

EESRK teigiamai vertina įvairias atitinkamas Komisijos iniciatyvas, susijusias su mokymusi visą gyvenimą, skaitmeniniais įgūdžiais ir darbo vietomis, naujų įgūdžių darbotvarke ir programa „Erasmus+“. Komisijos sukurta gerosios patirties saugykla gali sudaryti sąlygas visos ES debatams, po kurių turėtų būti priimtos geriausia patirtimi pagrįstos gairės ir standartai. Šioje srityje svarbų vaidmenį gali atlikti ir atliks organizuota pilietinė visuomenė.

2.1.

Skaitmeninės technologijos tampa vis svarbesnės mūsų ekonomikoje ir socialiniame gyvenime. Jos bus labai svarbios kuriant naujus ekonominius modelius (bendradarbiavimo, funkcionalumo, žiedinė, dalijimosi ekonomika). Be to, globalizacija, migracija, visuomenės senėjimas, klimato kaita ir tvarumą užtikrinančių sprendimų poreikis darys didelį poveikį visai socialinei aplinkai ir ypač mūsų profesiniam gyvenimui. Šioje tiriamojoje nuomonėje nagrinėjamos naujos šiuo metu besiplėtojančios darbo formos, daugiausia dėmesio skiriant būtiniems įgūdžiams, įskaitant skaitmeninius įgūdžius, naujai politikai ir besikeičiantiems vaidmenims bei atsakomybei, o tuo pat metu rengiamoje kitoje EESRK tiriamojoje nuomonėje – naujos darbo formos ir socialinių partnerių bei kitų pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo ir galimybės (1).

2.2.

Kad Europa išliktų konkurencinga, būtų galima kurti naujas įmones ir naujas darbo vietas ir užtikrinti gerovę visiems, pirmenybę reikėtų teikti tinkamų įgūdžių ugdymui. Skaitmeninimo ir automatizavimo sparta gyventojams, ypač darbuotojams, kelia baimę, o įmonėms – netikrumą dėl didelių susijusių iššūkių. Mūsų visuomenė turi neatidėliodama spręsti šiuos klausimus ir prisitaikyti prie pokyčių visiems viešosios politikos ir pilietinės visuomenės suinteresuotiesiems subjektams koordinuojant pastangas. Europa gali būti pasaulinė lyderė, kurios šiuolaikinis vystymasis būtų pagrįstas jos pačios vertybėmis.

2.3.

EESRK yra įsitikinęs, kad darbo ateitis turėtų būti pagrindiniu prioritetu diskusijose dėl Europos socialinių teisių ramsčio  (2). Konkretūs klausimai jau išnagrinėti EESRK nuomonėse dėl bendrosios skaitmeninės rinkos ir MVĮ (3), naujų įgūdžių darbotvarkės (4), Europos gigabitinės visuomenės (5), skaitmeninio raštingumo, e. įgūdžių ir e. įtraukties didinimo (6), Pramonės 4.0 ir skaitmeninės pertvarkos (7), taip pat EESRK informaciniame pranešime „Programos „Erasmus+“ laikotarpio vidurio peržiūra“ (8).

3.1.

Itin aukšto pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklai atvers galimybę naudotis didele naujų taikomųjų programų ir aplinkos įvairove, pavyzdžiui, daiktų internetu, automatizavimu, debesijos kompiuterija, didelių duomenų naudojimu arba naujais verslo modeliais, pagrįstais paslaugų dominavimo logika. Tokia tendencija bus palanki skleisti šias profesines specializacijas orografinių ypatumų turinčiose sunkiai pasiekiamose ir (arba) atokiose vietovėse, nes šiuo metu tai yra išimtinė miestų aglomeracijų prerogatyva Tokios priemonės kaip, pavyzdžiui, medicininė konsultacija, stebėsena ir išvados pateikimas per atstumą, sudarys galimybę nuotoliniu būdu tiesiog jų namuose stebėti silpnos sveikatos asmenis ir netgi mažuose centruose užtikrinti labai aukšto lygio specialistų priežiūrą. Svarbu pripažinti, kad darbo metodai keisis beveik visoms grupėms ir profesijoms ir kad per ateinančius dešimtmečius įvyksiančių permainų prognozės žada nemažą netikrumą. Privalome suprasti, kad turime būti pasirengę nežinomybei.

3.2.

Ateityje didės įmonių organizavimo skirtumai. Viena vertus, yra tradicinės įmonės, kuriose dirba nuolatiniai darbuotojai ir kurios turi sukurti patrauklią darbo aplinką, vadinamąsias besirūpinančias įmones (9). Kita vertus, auga itin nepastovios struktūros, kurios taip pat vis dažniau yra pagrįstos vadinamaisiais visuomenės patalkos pagrindu dirbančiais asmenimis, įmonių skaičius. Dėl šios priežasties jos gali labai lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius. Visuomenės patalkos pagrindu dirbantys asmenys yra aukštos kvalifikacijos ir profesionalių specialistų tinklas, kuriam gali priklausyti ir tam tikras žemesnės kvalifikacijos specialistų, kurie siūlo savo paslaugas interneto platformose, skaičius. Be to, numatoma, kad susiformuos mišrių įmonių organizavimo formų. Pavyzdžiui, besirūpinančios įmonės gali pavesti dalį savo verslo visuomenės patalkos pagrindu dirbantiems asmenims. Didėjančios vartotojų ir įmonių informacijos asimetrijos problemą reikės spręsti taikant tokius metodus kaip, pavyzdžiui, laisvųjų profesijų etikos kodeksai.

3.3.

Visuomenės patalkos pagrindu dirbantys asmenys džiaugiasi savo laisve ir lanksčiomis darbo valandomis bei darbo vieta. Jie siūlo savo įgūdžius – kartais labai nedidelėms užduotims atlikti – už geriausią kainą rinkoje. Tačiau dėl socialinės apsaugos stygiaus tokio savarankiško darbo („skaitmeninių klajoklių“) srityje kyla didelė rizika. Mūsų visuomenės tendencija pereiti nuo įprastinio prie netipinio darbo, kuris apima ne tik visuomenės patalką, bet ir darbą ne visą darbo dieną (kelete vietų) arba darbą su daugeliu užsakovų, yra rimtas iššūkis mūsų socialinės apsaugos sistemoms  (10). Šiai naujai darbo rūšiai taip pat reikia įgyvendinti keturias darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros (11) sudedamąsias dalis: 1) lanksčios ir patikimos sutarčių sąlygos, 2) visapusiškas mokymasis visą gyvenimą, 3) aktyvi darbo rinkos politika ir 4) šiuolaikinės socialinės apsaugos sistemos.

3.4.

Darbo pobūdis keičiasi ir nuolatinių darbuotojų turinčiose tradicinėse įmonėse. Dabar ne taip ir svarbu, kur atliekamos daug žinių reikalaujančios užduotys ir darbas, pavyzdžiui, inžinerijos užduotys arba moksliniai tyrimai ir vystymosi projektai. Tokio tipo darbas gali būti atliekamas vis mažiau varžomomis sąlygomis, o tai, viena vertus, atitinka daugelio darbuotojų išreikštą lankstumo siekį, tačiau, kita vertus, dėl to gali padidėti intensyvumas ir našta. Pageidaujama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra tampa vienu iš esminių kriterijų renkantis darbdavį. Mūsų visuomenė juda daugiavietės darbo aplinkos link, kuriai reikalingi nauji visų jos darbuotojų socialiniai gebėjimai. Galimybė prisijungti prie interneto visą parą 7 dienas per savaitę gali padėti geriau suderinti asmeninį ir profesinį gyvenimą, tačiau ji taip pat gali būti didelė našta ir kelti pavojų sveikatai.

3.5.

Darbo ateičiai didelės įtakos turės automatizavimas ir robotai. Nauda akivaizdi – didesnis našumas ir patikimumas bei pakeičiamas monotoniškas, sunkus arba pavojingas darbas. Nauja vadinamųjų pažangiųjų paramos robotų karta gali tapti fiziniais darbuotojų partneriais ir, visų pirma, gali būti itin naudingi fizinę negalią turintiems žmonėms. Dirbtinis intelektas leis automatizuoti sudėtingą darbą, o tai darys poveikį ne tik darbininkams, bet ir tarnautojams (draudimo sektoriaus, finansų paslaugų specialistams, vertėjams raštu, teisinėms konsultacijoms ir kt.) (12). Automatizavimas ir robotai gali stabilizuoti ekonomiką senstant visuomenei.

3.6.

Robotai pradžioje pakeičia žmones, tačiau vėliau gali būti sukurtos naujos darbo vietos. Viešuose forumuose neretai diskutuojama, kokiam darbo vietų skaičiui bus daromas poveikis ir kiek darbo vietų galima sukurti tuo pat metu. Tendencija aiški, tačiau skaičiai labai skiriasi. Pavyzdžiui, Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad dėl radikalių rinkos pokyčių 2015–2020 m 15 pagrindinių išsivysčiusių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių bus prarasta 5,1 mln. darbo vietų dirbtiniam intelektui, robotams, nanotechnologijoms ir kitiems socialiniams ir ekonominiams veiksniams pakeičiant darbuotojų žmonių poreikį, tačiau technologijų pažanga savo ruožtu turėtų sukurti apie 2 mln. naujų darbo vietų (13). Nėra abejonių, kad didės robotų našumas, o tai palanku ekonomikai ir mūsų visuomenei, nes bus sukuriamas didesnis BVP. Beveik neįmanoma numatyti, kaip BVP perteklius bus naudojamas naujoms darbo vietoms kurti (14). Galime pasimokyti iš praeities klaidų, kai dėl automatizavimo turtėjo visuomenė, augo ekonomika ir buvo kuriamos darbo vietos konkrečiose srityse, pavyzdžiui, kultūros, meno, turizmo, socialinio darbo, švietimo, komunikacijos, pramogų ar sveikatos priežiūros. Galime tikėtis, kad ši tendencija išliks, tačiau viskas gali vykti sparčiau nei anksčiau. Dėl šios priežasties gali atsirasti nukrypimų, dėl kurių gali prireikti užmegzti socialinį dialogą ankstyvuoju etapu.

3.7.

Be to, transporto sektoriaus skaitmeninimas ir robotizavimas iš esmės pakeis darbo pobūdį ir įgūdžių paklausą. EESRK pabrėžia, kad svarbu šių struktūrinių pokyčių klausimą spręsti skatinant teisingą ir sklandų perėjimą ir mažinant įgūdžių trūkumą (15).

4.1.

Įgūdžiai yra būtina išankstinė sąlyga siekiant žinias paversti rezultatais, kurie didintų mūsų gerovę, tačiau skaitmeninėje epochoje kils naujų iššūkių. Tikimės, kad išaugs netipines darbo sutartis turinčių darbuotojų skaičius, kuriems neretai trūksta galimybių pasinaudoti tradicinėmis, įmonėse įdiegtomis mokymo sistemomis. Techniniai ir socialiniai įgūdžiai, be kita ko, gebėjimas komunikuoti ir bendrauti su kitais žmonėmis įvairiose situacijose ir naudojantis įvairiomis techninėmis priemonėmis, taip pat verslumo įgūdžiai ir dėmesio sutelkimas į atsakomybę visuomenei jau yra išankstinė sąlyga, tačiau dauguma švietimo sistemų vis dar negali to užtikrinti, nes jos buvo sukurtos kitai epochai. Komitetas dar kartą ragina valstybes nares bendradarbiaujant su ES institucijomis ir agentūromis, taip pat su ES institucijomis ir agentūromis, padidinti savo gebėjimus ir taikyti inovatyvesnius sprendimus švietimo ir įgūdžių ugdymo srityje, įskaitant mokymą darbo vietoje ir perkvalifikavimą, nes Europai reikia keisti požiūrį į švietimo sektoriaus tikslus, jo veikimą ir jo vietos bei vaidmens visuomenėje suvokimą (16).

4.2.

Skaitmeninimas suteikia galimybių kurti prieinamas ir prie asmeninių poreikių pritaikytas technologijas, kurios gali pasiūlyti į besimokantįjį orientuotų mokymosi būdų ir sukurti formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi tęstinumą. Skaitmeninius sprendimus galima įtraukti į mokymosi visą gyvenimą strategijas ir jie gali būti galinga priemonė mažinant pasiekimų ir galimybių atotrūkį. Tačiau tai labai priklauso nuo to, kaip skaitmeninės technologijos yra taikomos ir naudojamos mokymosi aplinkoje.

4.3.

Siekiant geresnės mokymosi patirties ir rezultatų, besimokančiam asmeniui švietimo sistema turi teikti didžiausią pirmenybę – tik pats besimokantis asmuo turėtų reguliuoti savo mokymąsi, mokymą ir kvalifikacijos kėlimą. Taip besimokantys asmenys taptų aktyviais skaitmeninių įgūdžių turinčiais piliečiais, galinčiais pasinaudoti savo įgytomis žiniomis kontroliuodami savo mokymosi proceso pobūdį, vietą, spartą ir laiką pagal savo požiūrį ir vertybes, taip pat tokias vertybes kaip solidarumas ir pagarba skirtumams, kurie yra Europos tapatybės dalis. Taigi būsimos investicijos į technologijas turi būti glaudžiai susijusios su investicijomis į žmones ir platesnėmis galimybėmis jiems mokytis visą gyvenimą.

4.4.

Būsimi įgūdžiai taip pat turėtų atitikti visuomenės ir darbo rinkos poreikius. Tai galima pasiekti tik įmonėms glaudžiai bendradarbiaujant su viešosiomis ir privačiomis švietimo institucijomis bei visomis atitinkamomis interesų grupėmis, įskaitant socialinius partnerius ir įmones. Nepastovesnės rinkos kels sunkumų, nes įmonės ir darbuotojai turės prisitaikyti labai greitai. 2010 m. (17) EESRK išreiškė savo paramą šakinių užimtumo ir gebėjimų tarybų steigimui Europos lygmeniu. Iki šiol šakinės tarybos įsteigtos tik dviejuose sektoriuose, kiti šakinių tarybų projektai 14 kitų sektorių vis dar ankstyvojoje stadijoje. EESRK pageidautų, kad Europos Komisija paaiškintų, kodėl ši raida tokia lėta ir kodėl trūksta būtinos sektorių ir nacionalinių institucijų paramos.

4.5.

Besimokančius asmenis reikia skatinti vadovautis inovacine žinių kūrimo praktika, susiejančią socialines, fizines, skaitmenines, virtualias ir mobilias mokymo erdves, ir išmokti mokytis. Pavyzdžiui, klausimais ir tyrimais pagrįstas mokymasis, reiškiniais pagrįstas mokymasis, besimokančius asmenis išjudinanti veikla, bendras mokymasis ir „atvirkštinis“ mokymasis (kai namų darbai atliekami mokymo įstaigoje, o mokymo programa nagrinėjama namie), skatina labai apgalvotus ir dalyvaujamuosius mokymosi procesus. Vienas iš galimų būdų sumažinti arba pašalinti atotrūkį tarp technologinių inovacijų ir pedagogikos yra susieti formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi struktūras.

4.6.

Mokymasis visą gyvenimą yra būtinas visuomenei ir visiems atitinkamiems subjektams. Mokymasis visą gyvenimą prasideda nuo tvirto bendrojo lavinimo – jis svarbus asmeninei raidai, kuri paruošia žmogų naujiems ir nenumatytiems iššūkiams – ir tęsiasi daug ilgiau profesinio ir savaiminio mokymosi forma – savaiminį mokymąsi vertėtų remti visą ES apimančia suderinta sertifikatų ir standartų sistema ir atitinkamomis bendromis priemonėmis siekiant nustatyti mokymosi rezultatų palyginamumą ir lygiavertiškumą. Augant asmenų, įmonių ir visų švietimo ir mokymo sistemų lankstumo poreikiams, mokymosi reikalavimai taps dar svarbesni, todėl vis svarbesnį vaidmenį atliks tarpdalykinis požiūris.

4.7.

EESRK pakartoja savo pasiūlymą (18) įrodyti, kad reikalingos Europos lygmens priemonės siekiant užtikrinti, kad valstybių narių teigiama patirtis, susijusi su mokymosi atostogomis, būtų panaudota visoje ES.

4.8.

Esamos sistemos paprastai nėra pritaikytos prie skaitmeninės darbo rinkos struktūros, kurioje vyraus nestandartinės darbo vietos. Esamos sistemos, jei tokių yra, yra prieinamos standartiniams darbuotojams per mokymą darbo vietoje. Sistemas reikia atnaujinti, kad visi darbo rinkos dalyviai turėtų galimybę mokytis. ES turės sutelkti gerokai daugiau lėšų investicijoms į mokymą, nes priešingu atveju tinkamas mokymas taps išrinktųjų privilegija. Tai svarbus klausimas, nes tik naujausių įgūdžių turintys asmenys turi geresnes galimybes rasti deramą ir teisingai apmokamą darbą.

4.9.

Skaitmeninius įgūdžius reikėtų pradėti ugdyti dar mokyklos suole (19) ir pagrindinis ugdymas turėtų apimti daugiau interaktyvaus skaitmeninio mokymosi galimybių (20). Tačiau skaitmeniniai įgūdžiai gali būti susiję ne tik su programavimu, bet ir su suvokimo, kas vyksta spustelėjus pelės klavišą, gerinimu: sistemos, jungčių supratimu, socialiniu poveikiu bei privatumo ir saugumo klausimais.

4.10.

Svarbų vaidmenį pertvarkant ir remiant mokymą atlieka skaitmeninės priemonės, todėl besimokantys asmenys gali aktyviau dalyvauti ir pasiekti geresnių rezultatų (21). Kadangi ugdytojams ir mokytojams teks vis svarbesnis vaidmuo, jų gebėjimai turės būti pritaikyti prie naujų metodų, technologijų ir žinių naujoje švietimo aplinkoje. Todėl kokybiškas ugdytojų parengimas taps itin svarbus, kaip ir jų statusas profesinio lankstumo, darbo užmokesčio, socialinių garantijų ir kt. požiūriu. Siekiant užtikrinti kokybinius pokyčius visos Europos švietimo sistemose, EESRK rekomenduoja sekti esamais sėkmingais pavyzdžiais ES (22) ir ragina daugiau investuoti į pradinį ir nuolatinį mokytojų ir kitų ugdytojų profesinį tobulėjimą.

4.11.

Reikia ne tik padėti formaliojo švietimo subjektams užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą, bet ir teikti papildomą paramą neformaliojo švietimo institucijoms. Jos gali pasiekti nepalankioje padėtyje esančias ir pažeidžiamas grupes ir suteikti joms mokymosi visą gyvenimą galimybių, įskaitant galimybę patvirtinti žinias, įgytas naudojantis skaitmeniniais, interneto ir atvirojo ugdymo ištekliais ir priemonėmis, bei įvairius vertinimo ir savęs vertinimo, formuojamuosius ir apibendrinamuosius metodus.

4.12.

Skaitmeninės technologijos gali ne tik didinti galimybes gerinti mokymo ir mokymosi procesus, bet ir plėtoti naujus vertinimo metodus, įskaitant savęs vertinimą, kuris gali papildyti tradicinius apibendrinamuosius metodus, t. y. metodus, kuriuos naudojant vertinimas tampa neatsiejama mokymosi dalimi taikant dirbtinį intelektą, mašininį intelektą, mokymosi analizę ir naujus būdus susieti vertinimą su mokymosi medžiaga. Naudojantis analitinėmis technologijomis užtikrinamas spartus grįžtamasis ryšys, suteikiantis vertinimo realiu laiku galimybę ir taip prisidedantis prie geriau prie asmeninių poreikių pritaikyto mokymosi.

4.13.

Universiteto lygmens mokslo ir mokslinių tyrimų srityje skaitmeninant kiekvieną mokslinių tyrimų dalyką reikia tvarkyti milžiniškus kiekius mokslinių duomenų. Tinkama duomenų infrastruktūra (nacionalinio ir tarptautinio lygmens) suteiks galimybę naudotis šiais duomenimis ir juos analizuoti nuotoliniu būdu. Europa planuoja sukurti reikiamą infrastruktūrą mokslui ir inovacijoms spartinti; numatoma, kad iki 2025 m. Europai reikės pusės milijonų duomenų specialistų  (23). Europa turi dėti bendras pastangas, kad išplėtotų tokių su pagrindiniais duomenimis susijusių žinių. Šioje srityje svarbų vaidmenį atlieka nacionalinis aukščiausio lygio švietimas ir jį reikėtų papildyti Europos programomis, pavyzdžiui, „Erasmus+“ ir Marie Skłodowska-Curie veiksmais.

5.1.

Europa turi nemažai gerų pavyzdžių, kaip spręsti skaitmeninėje epochoje reikalingų naujų įgūdžių klausimą. EESRK teigiamai vertina įvairias Komisijos iniciatyvas, susijusias su mokymusi visą gyvenimą, skaitmeniniais įgūdžiais ir darbo vietomis, naujų įgūdžių darbotvarke ir programa „Erasmus+“. Komisijos sukurta gerosios patirties saugykla gali sudaryti sąlygas visos ES debatams, po kurių turėtų priimtos geriausia patirtimi pagrįstos gairės ir standartai. Šiomis aplinkybėmis svarbų vaidmenį gali atlikti ir atliks organizuota pilietinė visuomenė.

5.2.

EESRK norėtų pabrėžti ES agentūrų, pavyzdžiui, Eurofound ir Cedefop, atliekamą labai vertinamą darbą. Dėl geresnio agentūrų tarpusavio bendradarbiavimo galėtų būti daromas didesnis poveikis ir galėtų būti pritraukta daugiau valstybių narių ir ES institucijų dėmesio.

5.3.

Sistema, pagal kurią bus ugdomi įgūdžiai ir gebėjimai būsimam darbui, turi būti kuriama jau dabar. Jei įmanoma, ji turėtų būti pagrįsta įgūdžių vertinimu ir poreikių numatymo veikla, nustatančia ilgalaikius poreikius visais lygmenimis ir Europos lygmeniu sustiprinant šakines užimtumo ir gebėjimų tarybas, siekiant išvengti įgūdžių trūkumo ir neatitikties. Tai neatidėliotina užduotis visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant susijusias viešąsias ir privačias institucijas.

5.4.

Turėtų būti nustatyti aiškūs įvairių formaliojo švietimo lygmenų vaidmenys ir tarpusavio ryšiai, pavyzdžiui: kūrybiškumo ir vaizduotės skatinimas ikimokykliniu lygmeniu, kūrybiškumo derinimas su tvirtomis žiniomis, kritiško mąstymo lavinimas ir žinių pritaikymas mokyklos lygmeniu, specializuotų tarpdisciplininių įgūdžių ugdymas profesinio rengimo ir mokymo lygmeniu; tarpdisciplininių žinių ir mąstymo plėtra – aukštojo mokslo lygmeniu.

5.5.

Svarbus yra įmonių vykdomas darbuotojų profesinis rengimas ir mokymas. Šioje srityje lemiamas vaidmuo teks įmonių, universitetų ir profesinių įstaigų bendradarbiavimui. Atsiras vis daugiau organizacijų, kurios teiks neformaliojo švietimo paslaugas, t. y. organizuotą švietimo veiklą už nustatytos oficialios sistemos ribų. Pilietinė visuomenė, bendradarbiaudama su įvairiais asmenimis, įstaigomis ir interesų grupėmis, galėtų kurti naujus švietimo forumus.

5.6.

MVĮ reikia ypatingos išorės paramos, nes paprastai jų turimi mokymui skirti ištekliai yra riboti, ypač kai atsiranda naujų technologijų ir praktinės patirties įmonės viduje dar neturima. Institucijos, pavyzdžiui, prekybos rūmai ar laisvųjų profesijų organizacijos kartu su mokyklomis, universitetais ir privačiais mokymai centrais, taip pat viešojo ir privačiojo sektoriaus partneryste grindžiamomis institucijomis, galėtų padėti rengti švietimo programas.

5.7.

Vis svarbesnį vaidmenį atliks savaiminis mokymasis kaip iš tiesų visą gyvenimą trunkantis procesas, kurio metu kiekvienas asmuo įgyja įgūdžių ir žinių iš kasdieninės patirties; šis sektorius gali būti kokybiškai tobulinamas valstybės finansuojamomis programomis, perduodamomis televizijos kanalais, interneto platformomis ar kitomis žiniasklaidos priemonėmis. Siekiant įvertinti ir palyginti šiuos mokymosi pasiekimus, visų pirma keičiant darbą, labai padėtų standartai ir sertifikatai.

5.8.

Kalbant apie įvairias švietimo formas, reikia tobulinti esamas savaiminio mokymosi palyginamumo ir lygiavertiškumo nustatymo priemones. Esamos ankstesnio išsilavinimo, mokymosi rezultatų ir įgūdžių pripažinimo sistemos turi būti pertvarkytos, kad jos taptų visiems patikimu standartu ir galėtų padėti besimokantiems asmenims suvokti savo pačių turimą patirtį, gebėjimus ir žinias.

5.9.

Susirūpinimą kelia socialinės apsaugos ir kolektyvinių sutarčių klausimas, ypač visuomenės patalkos pagrindu ir pagal netipines darbo formas dirbantiems asmenims. Augančiam tokių „skaitmeninių klajoklių“ skaičiui kyla skurdo grėsmė senatvėje. Viešosios politikos srityje reikia parengti nuostatų šiam klausimui spręsti. Jau yra keletas socialinio dialogo iniciatyvų šiems klausimams spręsti. Vienas geras pavyzdys būtų Vokietijos profesinė sąjunga „IG Metall“, įsteigusi internetinę platformą faircrowdwork.org, suteikiančią gairių visuomenės patalkos pagrindu dirbantiems asmenims, kuri, kartu su kitais suinteresuotaisiais subjektais, parengė visuomenės patalkos pagrindu dirbantiems asmenims skirtų platformų elgesio kodeksą. EESRK pageidautų, kad nustatyti geriausios praktikos pavyzdžiai paplistų visoje Europoje.