—

panaikinti 2019 m. balandžio 2 d. atsakovės sprendimą C(2019) 2526 final dėl valstybės pagalbos SA.44896, kurią Jungtinė Karalystė įgyvendino taikydama kontroliuojamųjų užsienio bendrovių grupių finansavimo išimtį;

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija neteisingai taikė SESV 107 straipsnio 1 dalį ir (arba) padarė akivaizdžią vertinimo klaidą pasirinkdama apmokestinimo tvarkos analizės referencinį pagrindą. Komisija referenciniu pagrindu turėjo laikyti ne tik kontroliuojamosioms užsienio bendrovėms (KUB) taikomą tvarką, bet Didžiosios Britanijos bendrovių apmokestinimo tvarką.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą taikydama SESV 107 straipsnio 1 dalį ir (arba) padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes pasirinko netinkamą požiūrį į KUB taikomos tvarkos analizę. Ginčijamo sprendimo 124‒126 konstatuojamosiose dalyse Komisija neteisingai aiškino Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 (2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)) 9A dalies 9 skyriaus nuostatas kaip leidžiančias nukrypti nuo bendro apmokestinimo, numatyto 5 skyriuje.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad taikydama SESV 107 straipsnio 1 dalį Komisija padarė teisės klaidą, nes ginčijamo sprendimo 127‒151 konstatuojamosiose dalyse padarė išvadą, kad atrankumo kriterijus buvo tenkinamas tiek, kiek įmonės, kurių faktinė ir teisinė padėtis panaši, buvo vertinamos skirtingai.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 (2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)) 371ID skirsnyje numatytas 75 % atleidimas nuo mokesčių pateisinamas mokesčių sistemos pobūdžiu ir bendra struktūra.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 (2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)) 371IE skirsnyje numatyta „suderintų palūkanų“ išimtis pateisinama mokesčių sistemos pobūdžiu ir bendra struktūra. Alternatyviai, pažeidžiant SESV 296 straipsnį, Komisijos sprendimas, kiek jis susijęs su „suderintų palūkanų“ išimtimi, nebuvo tinkami motyvuotas.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad atleidimo nuo mokesčių sąlygas, kurios kaip kategorija numatytos nurodytame 9 skyriuje, atitinkančių KUB apmokestinimas pažeidžia SESV 49straipsnyje įtvirtintą ieškovių įsisteigimo laisvę

7.

Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida, kiek tai susiję su 75 % atleidimu nuo mokesčių ir nustatytu santykiu.

8.

Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, Komisijos sprendimas nesuderinamas su Sąjungos bendraisiais teisės principais – nediskriminavimo ir vienodo požiūrio.

9.

Devintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą pagal analogiją taikydama Tarybos direktyvos (ES) 2016/1164 (1) nuostatas, kurios netaikomos ratione temporis, arba nepagrįstai remdamasi jomis.

10.

Dešimtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad taikydama SESV 107 straipsnio 1 dalį Komisija padarė teisės klaidą, nes ginčijamo sprendimo 176 konstatuojamojoje dalyje konstatavo, kad egzistuoja gavėjų kategorija (įskaitant ieškoves) ir kad jos (t. y. ieškovės) gavo pagalbą, kurią reikia susigrąžinti pagal ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 1 dalį.